11-01-2005, 10:10 PM
WFF (World Fitness Federation)
PRADŽIA
Ilgą praėjusio šimtmečio laikotarpį pasaulis buvo padalintas į dvi stovyklas: socialistinę ir kapitalistinę. Abi stovyklas skyrė „geležinė uždanga“, neleidusi stovykloms tarpusavyje bendrauti. Kapitalistiniame „Vakarų“ pasaulyje vystėsi kultūrizmas (bodybuilding), o socialistiniame fitnesas (tuo metu „atletine gimnastika“ vadintas). Neturėdamos realių galimybių bendrauti tarpusavyje, abi giminingos sporto šakos ėjo savo keliu ir vystėsi savarankiškai.
Idėjos, kurias dabar puoselėja tarptautinė WFF, užgimė ne kur kitur, o Lietuvoje, kartu su pirmaisiais tarptautiniais „Gintarinio prizo“ čempionatais.
SOCIALISTINIS PASAULIO ČEMPIONATAS
Neturėdami galimybės išvykti į kapitalistinio pasaulio šalis ir dalyvauti ten rengiamuose pasaulio čempionatuose atstovauti savo šalis, socialistinių valstybių atletinės gimnastikos entuziastai ieškojo išeities.
Pastaba: pradedant nuo 1959 metų iki aštuoniasdešimtųjų metų vidurio tik viena IFBB - International Federation of Body Builders - organizuodavo pasaulio čempionatus.
Taip 1967 metais buvo nutarta organizuoti savus stambius tarptautinius renginius (kuriuos galima vadinti socialistinių šalių pasaulio čempionatais). pagrindas tokioms varžyboms vykti buvo realus – tradiciniai „Gintarinio prizo“ čempionatai.
Turnyrų organizatoriai ne kartą bandė kviestis dalyvauti „Gintarinio prizo“ varžybose ir kapitalistinių šalių atstovus, tačiau dėl politinio susiskaldymo pasaulyje šios pastangos buvo bergždžios. „Geležinė uždanga“ buvo nepajudinama.
Tuo metu kapitalistiniame pasaulyje vykusios stambiausios IFBB ir NABBA (National Amateur Body Building Association) varžybos beveik niekuo nesiskyrė nuo „Gintarinio prizo“ turnyrų. Tiek dalyvių lygis ir skaičius, tiek dalyvaujančių šalių skaičius buvo panašūs.
Dėl „geležinės uždangos“, kapitalistinis pasaulis beveik visai nežinojo apie sportinę veiklą socialistinėse šalyse, o ir socialistines šalis pasiekdavusi „Vakarų“ sportinė informacija buvo be galo skurdi.
Pirmas „Gintarinio prizo“ čempionatas buvo organizuotas 1968 metais Palangoje. Nuo tol geriausi Sovietų Sąjungos Respublikų (jų buvo penkiolika) sportininkai reguliariai dalyvaudavo šiose varžybose. Kartais pavykdavo pasikviesti ir kai kurių kaimyninių socialistinių šalių sportininkus.
Praėjusio šimtmečio septyniasdešimtųjų metų pradžioje Sovietų Sąjungoje prasidėjo atletinės gimnastikos persekiojimas. Bet kokios varžybos buvo uždraustos. Nežiūrint į draudimą nutarta rizikuoti. Klaipėdiečio Edmundo Daubaro iniciatyva „Gintarinio prizo“ čempionatai buvo nuo 1977 metų vėl pravedami. Taip iki pirmojo oficialaus Sovietų Sąjungos čempionato (jis vyko 1988 m. Leningrade) „Gintarinio prizo“ čempionatas buvo vienintelėmis reguliariomis stambaus masto tarptautinėmis varžybomis Rytų Europoje.
Aktyvaus „Gintarinio prizo“ turnyrų organizacinio komiteto darbo dėka, prie šio tarptautinio renginio organizavimo nuolatos dirbo nemažas būrys įvairių šalių atstovų ir specialistų: Vladimiras Šubovas (Rusija), Innaras Mardo (Estija), Feliksas Sajkovskis (Latvija), Spartakas Vaskovskis ir Vasilijus Bespalenka (Ukraina), Valerijus Bogdanovičius ir Vladimiras Aleksandrovičius (Baltarusija), Vladimiras Koubre (Kazachstanas), taip pat ir Gruzijos, Armėnijos, Kirgizijos entuziastai.
„Gintarinio prizo“ čempionato lygis visados buvo aukštas. Šį lygį pasako ir toks faktas: 1989 metais „Gintarinio prizo“ čempionate dalyvavo net 51 komanda, atstovavusi įvairias šalis ir miestus. Net ir šiandien retos tarptautinės varžybos gali pasigirti tokiu plačiu savo sporto šakos atstovavimu. Įvairių laikotarpiu čempionato informacija pasiekdavo spaudos puslapius, o paskutiniu Sovietų Sąjungos gyvavimo laikotarpiu ir kapitalistinių šalių spaudą.
Įvertindamas „Gintarinio prizo“ čempionatų svarbą, prieš suyrant Sovietų Sąjungai (1989), SSSR Goskomsportas prilygino „Gintarinio prizo“ varžybas SSSR čempionatui ir ėmėsi suteikinėti sporto meistrų vardus čempionato nugalėtojams.
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
Negalėdami bendrauti su kapitalistinio pasaulio sporto organizacijomis, „Gintarinio prizo“ čempionato organizatoriai nuo 1973 metų tiesia bendradarbiavimo tiltus į socialistines šalis. Nuolatiniai kontaktai su Čekoslovakija (Liudekas Nosekas, Milanas Perdochas, Vojtechas Fiala, Františekas Bulva, Ivanas Machas, Jozefas Mazakas, Stanislavas Pešatas, Peteris Stachas), su Lenkija (Valstybinė Sporto Rada), Vokietijos Demokratine Respublika (Peter Butze, Otto Rudiger, Peter Bajerovic, Vinfried Basta, Jurgan Madaj), Vengrija (Ištvanas Biteris, Vytautas Grinius), Rumunija (Vladislav Ščekeli, Vasile Belbe), Jugoslavija ir Bulgarija (Zdravko Jordano Petrov, Atanas Džanajev), Kinija.
ORGANIZACIJOS STRUKTŪRA
Per ilgus metus, pravedant „Gintarinio prizo“ čempionatus, susikūrė pastoviai dirbantis visuomeninis vykdomasis komitetas. Faktiškai tai buvo neregistruota tarptautinė visuomeninė sporto organizacija. Tais laikais apie registravimą net ir pagalvoti nebuvo kaip – jos Sovietų Sąjungoje niekas neregistruotų.
Pastaba: tokių oficialiai neregistruotų sporto organizacijų statusą iki šių dienų turi eilė gerai žinomų tarptautinių sporto organizacijų (tarptautinė NABBA, ankstesnioji WABBA (World Amateur Body Building Association), IBFA (International Bodybuilding and Fitness Association).
Visos kitos tarptautinės kultūrizmo ar fitneso organizacijos, išskyrus WFF, yra viena ar kita forma privati nuosavybė.
Reguliariai vykstant „Gintarinio prizo“ čempionatams, šios sporto šakos vadovai nuolatos stebėjo sporto įvykius kapitalistiniame pasaulyje, ieškojo bendradarbiavimo kontaktų. Dar aštuntame dešimtmetyje pradėta bendrauti su „Vakarų“ šalyse veikiančių organizacijų lyderiais. Ilgus metus Edmundas Daubaras intensyviai su jais susirašinėjo ir keitėsi informacija. Pagerėjus Sovietų Sąjungos ir kapitalistinių šalių santykiams, E.Daubaras ne kartą buvo įvairiose šalyse susitikęs su visų trijų pagrindinių tarptautinių organizacijų vadovais ir savininkais: IFBB prezidentu ir savininku Benu Veideriu (Ben Weider), WABBA prezidentu Seržu Nubretu (Serge Nubert), tarptautinės NABBA prezidentu Oskaru Heidenstamu (Oscar Heidenstam). Visos trys organizacijos domėjosi įvykiais mūsų kraštuose, o mums buvo įdomu ir juos pažinti. Tuo metu Rytų Europoje apie šias tarptautines organizacijas buvo mažai informacijos. Žinojome, kad tokios yra ir tiek. Socialistinių šalių sporto vadovams buvo įdomu apsilankyti ten, kur tiek metų buvo draudžiama ir susipažinti su šių tarptautinių organizacijų veikla.
NABBA ir WABBA
Tiesiogiai su „Vakarais“ susidūrėme dar 1991 metais.
Tuomet kartu su geriausiais Lietuvos sportininkais E.Daubaras dalyvavo NABBA Europos čempionate Prancūzijoje (Epinalis), kur Lietuva ne tik įstojo į tarptautinę NABBĄ, bet dar ir puikių rezultatų pasiekė: klaipėdietė Natalija Murnikovienė (vėliau dukart „Miss Olympia“ prizininkė) ir šiaulietis Rolandas Bučinskas (vėliau IFBB Europos čempionas) tapo NABBA kontinento čempionais. Tai buvo pirmieji Lietuvos sportininkų iškovoti medaliai po Nepriklausomybės atkūrimo.
1991 metais Lietuva įstojo ir dalyvavo WABBA Europos čempionate, kuriame mūsų šalį atstovavo klaipėdietis Rimontas Mažionis.
Greitai, pasekę lietuviais, į tarptautines NABBĄ ir WABBĄ įstojo visa eilė buvusių socialistinio pasaulio šalių.
Ilgus metus įpratę dirbti rimtai, naujose organizacijose susidūrėme su neįprastais reiškiniais. Kuo labiau gilinomės į juridinius mums naujų tarptautinių organizacijų aspektus, tuo daugiau atsirasdavo klausimų. Prireikė eilės metų, kad tarp nuolatos skambančių ambicingų frazių ir pareiškimų suprastume juridinį nonsensą: nei tarptautinė NABBA, nei tarptautinė WABBA nebuvo niekur registruotos. Tai buvo tiesiog draugų susibūrimas varžyboms pravesti. IFBB prezidentas Benas Veideris šių organizacijų juridinį statusą vadina „draugų būrys“.
Pastaba: neseniai prancūzas Fabianas De Bekas (Fabian de Beck) įregistravo savo individualią įmonę „WABBA“, kuri, prezidentui Seržui Nubretui pasitraukus nuo aktyvios veiklos, „perėmė“ buvusios WABBA veiklą į savo rankas.
WFF
1991 metais kartu su Lietuva į tarptautinę NABBĄ įstojo ir Vokietija (Vokietijos NABBA prezidentas Klausas Hofmanas). „Gintarinio prizo“ čempionato tarptautinės visuomeninės vykdomosios tarybos ir Klauso Hofmano nuomonės fitneso atžvilgiu buvo artimos. Tuo metu K.Hofmanas Vokietijoje rengdavo tarptautines moterų „Miss World Figure Grand Prix“ varžybas. Aiškiai matėsi puikus ateities fitneso sporto vystymo projektas, apjungus „Gintarinio prizo“ čempionatą ir K.Hofmano rengiamas varžybas.
Taip 1995 metais prasidėjo bendradarbiavimas įgyvendinant šį grandiozinį projektą, kurį pavadinome „WFF“ (World Fitness Federation). Atsirado visa eilė šalių, kurios palaikę naują judėjimą.
Pirmą kartą projektas dideliu mastu buvo realizuotas 1998 metais Palangoje vykusiame WFF pasaulio čempionate. Renginyje dalyvavo per 200 sportininkų, atstovavusių 21 valstybę.
1998 m. WFF pasaulio čempionatas atskleidė didžiules fitneso sporto vystymosi galimybes. Tuo pačiu metu pasimatė ir eilė trūkumų.
Mums gerai žinoma, kad bet kokia veikla buvusiose socialistinėse šalyse reikalauja juridinės bazės. Skirtingai nuo „Vakarų“ šalių praktikos, tokio masto tarptautinei sportinei veiklai vystyti buvo reikalinga tiek tarptautinės, tiek ir nacionalinių organizacijų registracija. Tarptautinių organizacijų egzistavimas „ant garbės žodžio“, tenkinęs „Vakarų“ šalis, mums netiko. Iškėlus tarptautinės organizacijos registravimo klausimą, K.Hofmanas iškart pareiškė, kad juridiniai momentai jo nedomina ir nuo organizacijos registravimo nusišalino. Visas juridinis darbas, registruojant tarptautinę fitneso organizaciją gulė ant „Gintarinio prizo“ čempionato tarptautinės vykdomosios tarybos narių pečių.
Toliau sekusi įvykių eiga:
1998 m. TARPTAUTINIS WFF KONGRESAS
1998 m. rudenį Klaipėdoje įvyko tarptautinis WFF kongresas, kuris nutarė:
- registruoti tarptautinę WFF organizaciją
- paskirti E.Daubarą atsakingu rengiant WFF Įstatus (Konstituciją) bei kitus registravimo dokumentus
- 1999 m. tarptautiniame WFF kongrese patvirtinti tarptautinės organizacijos registravimo dokumentus bei atlikti reikalingas juridines procedūras
1999 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS
1999 m. vasarą Daugpilyje (Latvija) susirinko tarptautinis WFF kongresas, kuris:
- patvirtino tarptautinės WFF Įstatus (Konstituciją), varžybų taisykles, išrinko WFF vadovavimo organus
- išrinko E.Daubarą tarptautinės WFF prezidentu, o Olegą Burinskį vice-prezidentu
DVI WFF
Kai tarptautinė WFF buvo užregistruota, sporto pasaulyje atsirado dvi WFF organizacijos. Viena oficialiai registruota WFF (prezidentas E.Daubaras) ir kita, tuo pačiu pavadinimu, niekur neregistruota organizacija (prezidentas K.Hofmanas). Abi organizacijos tarpusavyje bendradarbiavo. Kad nebūtų sumaišties, oficialiai registruotą organizaciją 2000 m. pavadinome „WFF Eastern Hemisphere“(Rytinio pusrutulio WFF), o neregistruota „WFF Southern Hemisphere“(Pietinio pusrutulio WFF). Glaudesniems santykiams palaikyti bei veiksmų programai derinti E.Daubaras buvo išrinktas ir „WFF Southern Hemisphere“ vice-prezidentu.
2000 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS
Abi tarptautinės WFF organizacijos bendradarbiavimą tęsė.
2000 m. Vokietijoje vykęs abiejų WFF kongresas nutarė pasiskirstyti veiklos sferomis: nuo šiol pasaulio čempionatus ir tarptautinį „Universe“ turnyrą organizuos „WFF Southern Hemisphere“, o WFF Europos čempionatus oficialiai registruota WFF.
Taip 2000 m. kartu su WFF pasaulio čempionatu buvo organizuoti ir pirmas Europos čempionatas (Daugpilis, Latvija) ir pirmas „Universe“ turnyras (Badenas, Austrija).
2003 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS
2003 m. vasarą Northeim miestelyje (Vokietija) vėl įvyko bendras abiejų WFF organizacijų kongresas. K.Hofmanas pareiškė, kad jo vadovaujamai organizacijai netekus pagrindinių rėmėjų, „WFF Southern Hemisphere“ nebegali toliau organizuoti pasaulio čempionatų. Kongresas nutarė, kad nuo 2003 m. oficialiai registruota WFF kasmet organizuos pasaulio ir Europos čempionatus, o „WFF Southern Hemisphere“ tik „Universe“ turnyrą.
2004 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS
2004 m. įvyko oficialiai registruotos WFF tarptautinis kongresas. Kongresas nutarė nuo 2004 m. įsteigti WFF profesionalų lygą, patvirtino WFF profesionalų varžybų taisykles, išrinko profesionalų lygos direktoriumi Andrejų Basovą (Rusijos WFF prezidentą).
Nutarta pirmą WFF profesionalų pasaulio čempionatą surengti kartu su pasaulio mėgėjų čempionatu Vilniuje.
2005 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS
2005 m. tarptautinis WFF kongresas vyko keliais etapais: Italijoje (Sapri), Lietuvoje (Palanga) ir Rusijoje (Maskva). Kongresas pabrėžė spartų WFF augimą. Siekiant pagerinti darbą regionuose, tarptautinė WFF paskyrė savo oficialiais atstovais:
- Biagio Filizolą, Viduržemio jūros regionui
- Tero Lintuneną, Skandinavijos šalims
- Ladislavą Sandorą, Centrinei Europai
- Danielą Olavalą, Afrikos šalims
- Klaudio Vidalį, Pietų ir Šiaurės Amerikos šalims
PERSPEKTYVA
Šiandien tarptautinės WFF skiriamasis bruožas – organizacija turi realią ateities viziją ir strategiją. Vadovaudamasi šia strategija tarptautinė WFF sparčiai vystosi.
Vyksta reguliarūs pasaulio ir kontinentų mėgėjų čempionatai, nuolatos gausėja profesionalių sportininkų būrys. 2006 metais WFF numato jau tris turnyrus profesionalams: pasaulio (Vilnius, Lietuva) ir Europos (Rusija) čempionatus bei „Universe“ turnyrą (vieta tikslinama).
Vyksta parengiamieji 2006 m. mėgėjų čempionatų darbai: pasaulio čempionato (Lykiaworld, Turkija), Europos čempionato (Ryga, Latvija) ir „Universe“ (Sapri, Italija).
PRADŽIA
Ilgą praėjusio šimtmečio laikotarpį pasaulis buvo padalintas į dvi stovyklas: socialistinę ir kapitalistinę. Abi stovyklas skyrė „geležinė uždanga“, neleidusi stovykloms tarpusavyje bendrauti. Kapitalistiniame „Vakarų“ pasaulyje vystėsi kultūrizmas (bodybuilding), o socialistiniame fitnesas (tuo metu „atletine gimnastika“ vadintas). Neturėdamos realių galimybių bendrauti tarpusavyje, abi giminingos sporto šakos ėjo savo keliu ir vystėsi savarankiškai.
Idėjos, kurias dabar puoselėja tarptautinė WFF, užgimė ne kur kitur, o Lietuvoje, kartu su pirmaisiais tarptautiniais „Gintarinio prizo“ čempionatais.
SOCIALISTINIS PASAULIO ČEMPIONATAS
Neturėdami galimybės išvykti į kapitalistinio pasaulio šalis ir dalyvauti ten rengiamuose pasaulio čempionatuose atstovauti savo šalis, socialistinių valstybių atletinės gimnastikos entuziastai ieškojo išeities.
Pastaba: pradedant nuo 1959 metų iki aštuoniasdešimtųjų metų vidurio tik viena IFBB - International Federation of Body Builders - organizuodavo pasaulio čempionatus.
Taip 1967 metais buvo nutarta organizuoti savus stambius tarptautinius renginius (kuriuos galima vadinti socialistinių šalių pasaulio čempionatais). pagrindas tokioms varžyboms vykti buvo realus – tradiciniai „Gintarinio prizo“ čempionatai.
Turnyrų organizatoriai ne kartą bandė kviestis dalyvauti „Gintarinio prizo“ varžybose ir kapitalistinių šalių atstovus, tačiau dėl politinio susiskaldymo pasaulyje šios pastangos buvo bergždžios. „Geležinė uždanga“ buvo nepajudinama.
Tuo metu kapitalistiniame pasaulyje vykusios stambiausios IFBB ir NABBA (National Amateur Body Building Association) varžybos beveik niekuo nesiskyrė nuo „Gintarinio prizo“ turnyrų. Tiek dalyvių lygis ir skaičius, tiek dalyvaujančių šalių skaičius buvo panašūs.
Dėl „geležinės uždangos“, kapitalistinis pasaulis beveik visai nežinojo apie sportinę veiklą socialistinėse šalyse, o ir socialistines šalis pasiekdavusi „Vakarų“ sportinė informacija buvo be galo skurdi.
Pirmas „Gintarinio prizo“ čempionatas buvo organizuotas 1968 metais Palangoje. Nuo tol geriausi Sovietų Sąjungos Respublikų (jų buvo penkiolika) sportininkai reguliariai dalyvaudavo šiose varžybose. Kartais pavykdavo pasikviesti ir kai kurių kaimyninių socialistinių šalių sportininkus.
Praėjusio šimtmečio septyniasdešimtųjų metų pradžioje Sovietų Sąjungoje prasidėjo atletinės gimnastikos persekiojimas. Bet kokios varžybos buvo uždraustos. Nežiūrint į draudimą nutarta rizikuoti. Klaipėdiečio Edmundo Daubaro iniciatyva „Gintarinio prizo“ čempionatai buvo nuo 1977 metų vėl pravedami. Taip iki pirmojo oficialaus Sovietų Sąjungos čempionato (jis vyko 1988 m. Leningrade) „Gintarinio prizo“ čempionatas buvo vienintelėmis reguliariomis stambaus masto tarptautinėmis varžybomis Rytų Europoje.
Aktyvaus „Gintarinio prizo“ turnyrų organizacinio komiteto darbo dėka, prie šio tarptautinio renginio organizavimo nuolatos dirbo nemažas būrys įvairių šalių atstovų ir specialistų: Vladimiras Šubovas (Rusija), Innaras Mardo (Estija), Feliksas Sajkovskis (Latvija), Spartakas Vaskovskis ir Vasilijus Bespalenka (Ukraina), Valerijus Bogdanovičius ir Vladimiras Aleksandrovičius (Baltarusija), Vladimiras Koubre (Kazachstanas), taip pat ir Gruzijos, Armėnijos, Kirgizijos entuziastai.
„Gintarinio prizo“ čempionato lygis visados buvo aukštas. Šį lygį pasako ir toks faktas: 1989 metais „Gintarinio prizo“ čempionate dalyvavo net 51 komanda, atstovavusi įvairias šalis ir miestus. Net ir šiandien retos tarptautinės varžybos gali pasigirti tokiu plačiu savo sporto šakos atstovavimu. Įvairių laikotarpiu čempionato informacija pasiekdavo spaudos puslapius, o paskutiniu Sovietų Sąjungos gyvavimo laikotarpiu ir kapitalistinių šalių spaudą.
Įvertindamas „Gintarinio prizo“ čempionatų svarbą, prieš suyrant Sovietų Sąjungai (1989), SSSR Goskomsportas prilygino „Gintarinio prizo“ varžybas SSSR čempionatui ir ėmėsi suteikinėti sporto meistrų vardus čempionato nugalėtojams.
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
Negalėdami bendrauti su kapitalistinio pasaulio sporto organizacijomis, „Gintarinio prizo“ čempionato organizatoriai nuo 1973 metų tiesia bendradarbiavimo tiltus į socialistines šalis. Nuolatiniai kontaktai su Čekoslovakija (Liudekas Nosekas, Milanas Perdochas, Vojtechas Fiala, Františekas Bulva, Ivanas Machas, Jozefas Mazakas, Stanislavas Pešatas, Peteris Stachas), su Lenkija (Valstybinė Sporto Rada), Vokietijos Demokratine Respublika (Peter Butze, Otto Rudiger, Peter Bajerovic, Vinfried Basta, Jurgan Madaj), Vengrija (Ištvanas Biteris, Vytautas Grinius), Rumunija (Vladislav Ščekeli, Vasile Belbe), Jugoslavija ir Bulgarija (Zdravko Jordano Petrov, Atanas Džanajev), Kinija.
ORGANIZACIJOS STRUKTŪRA
Per ilgus metus, pravedant „Gintarinio prizo“ čempionatus, susikūrė pastoviai dirbantis visuomeninis vykdomasis komitetas. Faktiškai tai buvo neregistruota tarptautinė visuomeninė sporto organizacija. Tais laikais apie registravimą net ir pagalvoti nebuvo kaip – jos Sovietų Sąjungoje niekas neregistruotų.
Pastaba: tokių oficialiai neregistruotų sporto organizacijų statusą iki šių dienų turi eilė gerai žinomų tarptautinių sporto organizacijų (tarptautinė NABBA, ankstesnioji WABBA (World Amateur Body Building Association), IBFA (International Bodybuilding and Fitness Association).
Visos kitos tarptautinės kultūrizmo ar fitneso organizacijos, išskyrus WFF, yra viena ar kita forma privati nuosavybė.
Reguliariai vykstant „Gintarinio prizo“ čempionatams, šios sporto šakos vadovai nuolatos stebėjo sporto įvykius kapitalistiniame pasaulyje, ieškojo bendradarbiavimo kontaktų. Dar aštuntame dešimtmetyje pradėta bendrauti su „Vakarų“ šalyse veikiančių organizacijų lyderiais. Ilgus metus Edmundas Daubaras intensyviai su jais susirašinėjo ir keitėsi informacija. Pagerėjus Sovietų Sąjungos ir kapitalistinių šalių santykiams, E.Daubaras ne kartą buvo įvairiose šalyse susitikęs su visų trijų pagrindinių tarptautinių organizacijų vadovais ir savininkais: IFBB prezidentu ir savininku Benu Veideriu (Ben Weider), WABBA prezidentu Seržu Nubretu (Serge Nubert), tarptautinės NABBA prezidentu Oskaru Heidenstamu (Oscar Heidenstam). Visos trys organizacijos domėjosi įvykiais mūsų kraštuose, o mums buvo įdomu ir juos pažinti. Tuo metu Rytų Europoje apie šias tarptautines organizacijas buvo mažai informacijos. Žinojome, kad tokios yra ir tiek. Socialistinių šalių sporto vadovams buvo įdomu apsilankyti ten, kur tiek metų buvo draudžiama ir susipažinti su šių tarptautinių organizacijų veikla.
NABBA ir WABBA
Tiesiogiai su „Vakarais“ susidūrėme dar 1991 metais.
Tuomet kartu su geriausiais Lietuvos sportininkais E.Daubaras dalyvavo NABBA Europos čempionate Prancūzijoje (Epinalis), kur Lietuva ne tik įstojo į tarptautinę NABBĄ, bet dar ir puikių rezultatų pasiekė: klaipėdietė Natalija Murnikovienė (vėliau dukart „Miss Olympia“ prizininkė) ir šiaulietis Rolandas Bučinskas (vėliau IFBB Europos čempionas) tapo NABBA kontinento čempionais. Tai buvo pirmieji Lietuvos sportininkų iškovoti medaliai po Nepriklausomybės atkūrimo.
1991 metais Lietuva įstojo ir dalyvavo WABBA Europos čempionate, kuriame mūsų šalį atstovavo klaipėdietis Rimontas Mažionis.
Greitai, pasekę lietuviais, į tarptautines NABBĄ ir WABBĄ įstojo visa eilė buvusių socialistinio pasaulio šalių.
Ilgus metus įpratę dirbti rimtai, naujose organizacijose susidūrėme su neįprastais reiškiniais. Kuo labiau gilinomės į juridinius mums naujų tarptautinių organizacijų aspektus, tuo daugiau atsirasdavo klausimų. Prireikė eilės metų, kad tarp nuolatos skambančių ambicingų frazių ir pareiškimų suprastume juridinį nonsensą: nei tarptautinė NABBA, nei tarptautinė WABBA nebuvo niekur registruotos. Tai buvo tiesiog draugų susibūrimas varžyboms pravesti. IFBB prezidentas Benas Veideris šių organizacijų juridinį statusą vadina „draugų būrys“.
Pastaba: neseniai prancūzas Fabianas De Bekas (Fabian de Beck) įregistravo savo individualią įmonę „WABBA“, kuri, prezidentui Seržui Nubretui pasitraukus nuo aktyvios veiklos, „perėmė“ buvusios WABBA veiklą į savo rankas.
WFF
1991 metais kartu su Lietuva į tarptautinę NABBĄ įstojo ir Vokietija (Vokietijos NABBA prezidentas Klausas Hofmanas). „Gintarinio prizo“ čempionato tarptautinės visuomeninės vykdomosios tarybos ir Klauso Hofmano nuomonės fitneso atžvilgiu buvo artimos. Tuo metu K.Hofmanas Vokietijoje rengdavo tarptautines moterų „Miss World Figure Grand Prix“ varžybas. Aiškiai matėsi puikus ateities fitneso sporto vystymo projektas, apjungus „Gintarinio prizo“ čempionatą ir K.Hofmano rengiamas varžybas.
Taip 1995 metais prasidėjo bendradarbiavimas įgyvendinant šį grandiozinį projektą, kurį pavadinome „WFF“ (World Fitness Federation). Atsirado visa eilė šalių, kurios palaikę naują judėjimą.
Pirmą kartą projektas dideliu mastu buvo realizuotas 1998 metais Palangoje vykusiame WFF pasaulio čempionate. Renginyje dalyvavo per 200 sportininkų, atstovavusių 21 valstybę.
1998 m. WFF pasaulio čempionatas atskleidė didžiules fitneso sporto vystymosi galimybes. Tuo pačiu metu pasimatė ir eilė trūkumų.
Mums gerai žinoma, kad bet kokia veikla buvusiose socialistinėse šalyse reikalauja juridinės bazės. Skirtingai nuo „Vakarų“ šalių praktikos, tokio masto tarptautinei sportinei veiklai vystyti buvo reikalinga tiek tarptautinės, tiek ir nacionalinių organizacijų registracija. Tarptautinių organizacijų egzistavimas „ant garbės žodžio“, tenkinęs „Vakarų“ šalis, mums netiko. Iškėlus tarptautinės organizacijos registravimo klausimą, K.Hofmanas iškart pareiškė, kad juridiniai momentai jo nedomina ir nuo organizacijos registravimo nusišalino. Visas juridinis darbas, registruojant tarptautinę fitneso organizaciją gulė ant „Gintarinio prizo“ čempionato tarptautinės vykdomosios tarybos narių pečių.
Toliau sekusi įvykių eiga:
1998 m. TARPTAUTINIS WFF KONGRESAS
1998 m. rudenį Klaipėdoje įvyko tarptautinis WFF kongresas, kuris nutarė:
- registruoti tarptautinę WFF organizaciją
- paskirti E.Daubarą atsakingu rengiant WFF Įstatus (Konstituciją) bei kitus registravimo dokumentus
- 1999 m. tarptautiniame WFF kongrese patvirtinti tarptautinės organizacijos registravimo dokumentus bei atlikti reikalingas juridines procedūras
1999 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS
1999 m. vasarą Daugpilyje (Latvija) susirinko tarptautinis WFF kongresas, kuris:
- patvirtino tarptautinės WFF Įstatus (Konstituciją), varžybų taisykles, išrinko WFF vadovavimo organus
- išrinko E.Daubarą tarptautinės WFF prezidentu, o Olegą Burinskį vice-prezidentu
DVI WFF
Kai tarptautinė WFF buvo užregistruota, sporto pasaulyje atsirado dvi WFF organizacijos. Viena oficialiai registruota WFF (prezidentas E.Daubaras) ir kita, tuo pačiu pavadinimu, niekur neregistruota organizacija (prezidentas K.Hofmanas). Abi organizacijos tarpusavyje bendradarbiavo. Kad nebūtų sumaišties, oficialiai registruotą organizaciją 2000 m. pavadinome „WFF Eastern Hemisphere“(Rytinio pusrutulio WFF), o neregistruota „WFF Southern Hemisphere“(Pietinio pusrutulio WFF). Glaudesniems santykiams palaikyti bei veiksmų programai derinti E.Daubaras buvo išrinktas ir „WFF Southern Hemisphere“ vice-prezidentu.
2000 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS
Abi tarptautinės WFF organizacijos bendradarbiavimą tęsė.
2000 m. Vokietijoje vykęs abiejų WFF kongresas nutarė pasiskirstyti veiklos sferomis: nuo šiol pasaulio čempionatus ir tarptautinį „Universe“ turnyrą organizuos „WFF Southern Hemisphere“, o WFF Europos čempionatus oficialiai registruota WFF.
Taip 2000 m. kartu su WFF pasaulio čempionatu buvo organizuoti ir pirmas Europos čempionatas (Daugpilis, Latvija) ir pirmas „Universe“ turnyras (Badenas, Austrija).
2003 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS
2003 m. vasarą Northeim miestelyje (Vokietija) vėl įvyko bendras abiejų WFF organizacijų kongresas. K.Hofmanas pareiškė, kad jo vadovaujamai organizacijai netekus pagrindinių rėmėjų, „WFF Southern Hemisphere“ nebegali toliau organizuoti pasaulio čempionatų. Kongresas nutarė, kad nuo 2003 m. oficialiai registruota WFF kasmet organizuos pasaulio ir Europos čempionatus, o „WFF Southern Hemisphere“ tik „Universe“ turnyrą.
2004 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS
2004 m. įvyko oficialiai registruotos WFF tarptautinis kongresas. Kongresas nutarė nuo 2004 m. įsteigti WFF profesionalų lygą, patvirtino WFF profesionalų varžybų taisykles, išrinko profesionalų lygos direktoriumi Andrejų Basovą (Rusijos WFF prezidentą).
Nutarta pirmą WFF profesionalų pasaulio čempionatą surengti kartu su pasaulio mėgėjų čempionatu Vilniuje.
2005 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS
2005 m. tarptautinis WFF kongresas vyko keliais etapais: Italijoje (Sapri), Lietuvoje (Palanga) ir Rusijoje (Maskva). Kongresas pabrėžė spartų WFF augimą. Siekiant pagerinti darbą regionuose, tarptautinė WFF paskyrė savo oficialiais atstovais:
- Biagio Filizolą, Viduržemio jūros regionui
- Tero Lintuneną, Skandinavijos šalims
- Ladislavą Sandorą, Centrinei Europai
- Danielą Olavalą, Afrikos šalims
- Klaudio Vidalį, Pietų ir Šiaurės Amerikos šalims
PERSPEKTYVA
Šiandien tarptautinės WFF skiriamasis bruožas – organizacija turi realią ateities viziją ir strategiją. Vadovaudamasi šia strategija tarptautinė WFF sparčiai vystosi.
Vyksta reguliarūs pasaulio ir kontinentų mėgėjų čempionatai, nuolatos gausėja profesionalių sportininkų būrys. 2006 metais WFF numato jau tris turnyrus profesionalams: pasaulio (Vilnius, Lietuva) ir Europos (Rusija) čempionatus bei „Universe“ turnyrą (vieta tikslinama).
Vyksta parengiamieji 2006 m. mėgėjų čempionatų darbai: pasaulio čempionato (Lykiaworld, Turkija), Europos čempionato (Ryga, Latvija) ir „Universe“ (Sapri, Italija).
