01-21-2020, 04:03 PM
PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA. KNYGA.
SOCIALISTINIO LAIKOTARPIO KULTŪRIZMO RAIDOS PERIODAI
KULTŪRIZMAS SOCIALISTINĖSE ŠALYSE. ISTORINĖ KNYGA.
Pastaruoju metu žmonės ėmė domėtis mūsų sporto istorija. Pasaulis sužinojo, kad pirma fitneso sportininkė buvo išeivė iš Lietuvos amerikietė BRONĖ DUBAR (Niu Jorkas, 1927 m.). Pasaulis sužinojo apie įvairias tarptautines sporto organizacijas. Dabar leidžiamos istorinės knygos, rašomi straipsniai. Neretai rašantieji remiasi netikslia informacija ir įr įvykius interpretuoja neteisingai.
Pav. prieš keletą metų išleistoje knygoje „Lietuvos kultūrizmo istorija“ nutylėta daug reikšmingų mūsų sportui faktų, nes Lietuvoje visados buvo trys centrai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – kurie į tuos pačius įvykius žiūrėjo ir tebežiūri labai skirtingai. Ten rašoma, kad 1968 m. lietuviai buvo pirmi, kurie „pakėlė geležinę uždangą“, kai tuo tarpu 1968 m. tos uždangos dar visai nebuvo. Reikia į tokius momentus atsižvelgti ir visus išklausyti, o ne platinti nepatikrintas tiesas. Neseniai Rusijoje išleistoje knygoje apie praeityje garsų kultūristą bei ilgametį Rusijos nacionalinės IFBB (International Federation of Body Builders) federacijos vadovą VLADIMIRĄ DUBININĄ (Vladimir Dubinin) iškraipyti įvykiai ir faktai, kurie iš esmės keistų visą knygoje pateiktą istoriją.
Iki šiol pasaulyje nėra ir nebuvo mūsų sporto raidos analizės, nėra sudėti reikšmingi sportui akcentai. Nebuvo net bandymų tai daryti.
Daugiau nei penkiasdešimt metų dirbanti Pasaulinė WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija 2020 metais įvairiomis kalbomis rengiasi išleisti knygą apie kultūrizmo sporto sovietinį laikotarpį. Argi tai nėra reikšminga? Juk savo laiku socialistinės šalys apėmė savo vos ne pusę pasaulio teritorijos ir vystėsi savo keliu, visiškai skirtingu nuo “Vakarų” šalių. Minėta knyga bus dalis mūsų rengiamo beprecedentinio tarptautinio projekto: “Pasaulio kultūrizmo enciklopedija”.
MAKETUOS LIETUVOJE, SPAUSDINS INDIJOJE.
Klnyga apie kultūrizmo sporto istoriją Socialistiniame pasaulyje bus maketuojama Lietuvoje, o spausdinama Indijoje. Knygos projekte dirba Tarptautinis sporto universitetas (I.S.U. International Sports University, www.isuniversity.lt ). Nuo 2017 metų I.S.U. yra asocijuotas UNESCO narys prie Jungtinių Tautų (United Nations). Profesoriai VASILIJUS BESPALENKA (Vasilij Bespalenko, Ukraina), LALITAS SONIS (Lalit Kumar Soni, Indija) ir Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras) bei vienas pasaulio kultūrizmo pionierių vilnietis VALERIJUS KOREŠKOVAS (Valerij Koreshkov) stengiasi greitu ir kokybišku knygos išleidimu.
SOCIALISTINIO LAIKOTARPIO KULTŪRIZMO RAIDOS PERIODAI
Pagal veiklai sąlygojusią situaciją kultūrizmo sporto raidą socialistinėse šalyse galima skirstyti į sekančius periodus:
- Pirmasis, 1957 – 1970
- Antrasis, 1971 – 1975
- Trečiasis, 1976 – 1981
- Ketvirtasis, 1982 – 1986
- Penktasis, 1987 – 1991
PIRMASIS PERIODAS
(1957-1970 m.)
Kultūrizmas socialistinėse šalyse atsirado praėjusio šimtmečio penkiasdešimtųjų antroje pusėje. Atsirado staiga ir labai greitai išpopuliarėjo. Tuo metu keisti ir “lipdyti” savo kūną norėjo daugelis. Entuziastai jungėsi grupėmis, steigė ir įrenginėjo sporto klubus. Ilgą laiką įrankius treniruotėms pagal galimybes gaminosi patys savarankiškai, kas kaip išmanė. Treniruočių metodika taip pat buvo savotiškas individualus kūrybinis procesas. Visi eksperimentavo.
Žinomas dabarties poetas ir dramaturgas, praeityje garsus SSSR kultūrizmo treneris vilnietis VITALIJUS ASOVSKIS rašo:
«Kuriant antikos dievo pavidalą.
Praėjusio šimtmečio penkiasdešimtaisiais metais Vakarų šalyse kultūrizmas jau buvo populiarus, tačiau Europoje žmonės į šį užsiėmimą žiūrėjo nepasitikėdami. Jaunimas nekreipė dėmesio į visuomenėje buvusius negatyvius pasisakymus apie kultūrizmą ir noriai įsitraukė į treniruotes. Žmonių domėjimasis šia sporto šaka buvo didžiulis, tiesiog pasakiškas. Pirmas žmogus pakilo į kosmoso aukštumas. Žmones apėmė savotiška euforija. Atrodė, kad tuojau prasidės aukso amžius. Mes mokame pasiekti kosmosą, sukurti atominę energiją, fantastiškus filmus bei nuostabias knygas. Atrodė, kad žmogus surado kelią, kuriuo eidamas gali tobulinti savo protą. Lavindamas protą, žmogus tampa savotišku sportininku. Proto, ne kūno sportininku. Posakis „turi jėgos – proto nereikia“ sulaukė priešingo rezultato. Visų laikų mokslininko stereotipas: ištižęs, kuprotas, paliegęs, silpno regėjimo žmogus. Buvo juokaujama, tokiam žmogui vėjuotą dieną geriau į biblioteką neiti – vėjas nupūs... Ir štai kultūrizmas atveria galimybes sujungti tiek protinę, tiek kūnišką jėgą. Žmogus savotiškai susitapatina su Dievu“.
Tuo laikotarpiu vieningos kultūrizmo vadovybės nei SSSR, nei SSSR Respublikose nebuvo. Oficialios nacionalinės (tuo labiau tarptautinės) federacijos ir būti negalėjo ir priežastys vis tos pačios, politinės. Juk kultūrizmas atėjo į socialistinį pasaulį kaip „vakarų“ sportas ir jau tai nebuvo priimtina iš komunistinės moralės atžvilgiu. Socialistinis ir kapitalistinis pasaulis smarkiai konfrontavo tuo laikotarpiu.
Siekiant parodyti skirtumą nuo „Vakarų“, kultūrizmas buvo vadinamas „atletizmu“ arba „atletine gimnastika“. Laikotarpį iki 1970 metų galima vadinti spartaus SSSR kultūrizmo populiarėjimo etapu. Nauja sporto šaka vystėsi savarankiškai, be kokio nors valstybinio palaikymo ir paramos. Baltijos Respublikose ir Rusijoje vyko vietinio lygmens varžybos, kurios kartais surinkdavo minias žiūrovų.
Vienas pirmųjų kultūrizmo atstovų SSSR vilnietis VALERIJUS KOREŠKOVAS byloja, kad jis ėmė domėtis kultūrizmu ir reguliariai treniruotis nuo 1957 metų. Treniruočių procesas buvo chaotiškas, treniruočių metodika pagal dabarties supratimą buvo padrikai primityvi, tačiau jau tuomet entuziastai bandė varžytis tarpusavyje. Retsykiais įvairiose vietose vykdavo varžybos, kuriose kaskart buvo skirtingos disciplinos ir skirtingi vertinimo kriterijai. Dažniausiai varžybos buvo dviejų dalių – įvairūs jėgos pratimai ir kūno demonstravimas (pozavimas). Pirma informacija apie kultūrizmą, spėjusius pasižymėti tarptautinėje arenoje sportininkus, treniruočių metodiką SSSR pasiekė iš Anglijos per žurnalus „Health and Strength“ ir „Iron Man“, iš JAV per žurnalą „Muscle Builder“ ir iš Lenkijos per žurnalą “Sport dla Wszystkich”. Tuo pačiu metu Socialistinėse Respublikose imta publikuoti pirmus straipsnius, supažindinusius skaitytojus su kultūrizmu. Tarp jų buvo Rusijoje išleista knyga „Gantelnaja gimnastika“ (1957, Борис Пустовойт, «Гантельная гимнастика»), žurnalas „Sportivnaja žizn Rissiji“ (1960-1970 m., "Cпортивная жизнь России"), Lietuvos periodiniai leidiniai „Mokslas ir gyvenimas“ (1965-1966 m.), „Kalba Vilnius“ (1967-1969 m.), Lenkijos leidiniai „Kaip tapti stipriu ir patraukliu“ (1960, Stanislaw Zakrzewski, „Jak stac sie silnym i sprawnym“), „Jėga, svaikata, grožis“ (1962, Stanislaw Zakrzewski, „Sila-sprawnosc-piekno“), „Jaunojo stipruolio abėcėlė“ (1965, Stanislaw Zakrzewski, „ABC mlodego silacza“), Čekoslovakijos leidinys „Per kultūrizmą į sveikatą, jėgą ir grožį“ (1969 m., M.Jablonskis, Šport, Bratislava). Beje, aukščiau minimas lenkas STANISLAVAS ZAKŠEVSKIS buvo vienu iš pirmųjų asmenų, kuriuos IFBB apdovanojo garbės diplomu (Certificate of Merit). Tai įvyko 1970 metų IFBB Belgrado (Jugoslavija) kongrese.
„Vakaruose“ 1966 metais NABBA (National Amateur Body Building Association“) organizavo jau 16-tas tarptautines „Universe“ varžybas. 1966 metais IFBB (International Federation of Body Builders“) organizavo 7-tą“Universe“ turnyrą bei pirmąjį Europos čempionatą. Tuomet pasaulio čempionatų IFBB neorganizuodavo. Priminsime, kad IFBB 1959 metais organizavo savo pirmą pasaulio čempionatą ir jame dalyvavo tik aštuoni sportininkai iš JAV, Kanados ir Meksikos. Aiškindamiesi to laikotarpio tarptautinius kultūrizmo įvykius, turime pakalbėti apie 1970 metų IFBB Belgrado kongresą, kuris oficialiai įkūrė IFBB federaciją.
1970 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS ĮKŪRIA IFBB.
VEIDERIS PASAKOJA, KĄ IFBB VEIKĖ 25 METUS.
Mūsų nuomone svarbi visam tarptautiniam kultūrizmo judėjimui tema – 1970 metų IFBB tarptautinis kongresas (IFBB International Congress, Rugsėjo 4, 1970 m., Belgradas, Jugoslavija, dokumentus oficialiame IFBB puslapyje rasite šia nuoroda: http://www.ifbbpro.com/1970-congress/). Šis kongresas ilgiems dešimtmečiams sąlygojo oficialiame lygmenyje tolimesnę kultūrizmo raidą pasaulyje.
Galima pavydėti IFBB savininkui ir prezidentui kanadiečiui BENUI VEIDERIUI (Ben Weider), kad jo asmeninių draugų tarpe buvo anglas OSKARAS STEITAS (Oscar State). OSKARAS STEITAS buvo generaliniu Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos sekretoriumi (General Secretary of the International Weightlifting Federation, IWF). Jis gerai žinojo visus kelius bei užkulisius oficialiame tarptautiniame sporte. OSKARAS STEITAS padėjo patarimais ir pažintimis spręsti visus klausimus, kurie tiesė kelius į oficialų IFBB pripažinimą. Pradžioje reikėjo įkurti oficialią tarptautinę federaciją ir tam reikėjo atlikti atitinkamas procedūras:
- turėti atstovybes įvairiose šalyse;
- reguliariai rengti bent kelias tarptautines varžybas;
- sušaukti tarptautinį kongresą, kuris išrinks tarptautinės federacijos valdymo organus;
- patvirtinti konstituciją bei varžybų taisykles.
Tai ir buvo padaryta 1970 metų Belgrado kongrese. IFBB deklaravo atstovaujanti penkiasdešimt septynias šalis, iš kurių dvidešimt penkios dalyvavo kongreso darbe. OSKARUI STEITUI pasiūlius, BENAS VEIDERIS buvo išrinktas IFBB prezidentu iki gyvos galvos (IFBB Life President). Kongrese atlikti formalumai suteikė galimybę IFBB 1971 metais įstoti į Tarptautinių sporto federacijų sąjungą (GAISF, General Association of International Sports Federations). BENO VEIDERIO teigimu, OSKARO STEITO tarpininkavimas čia suvaidino lemiamą vaidmenį. Priėmimas į GAISF buvo reikšmingas tuo, kad IFBB oficialaus juridinio pripažinimo atžvilgiu aplenkė visas kitas kultūrizmo organizacijas. GAISF narystė suteikė pripažinimą atskirų šalių sporto ministerijose, kurios ėmė remti ir finansuoti IFBB federacijos veiklą. GAISF taisyklės teigė, kad šioje organizacijoje vienai sporto šakai gali atstovauti tik viena tarptautinė minėtos sporto šakos federacija ir tai uždarė kelius bet kam kitam net pretenduoti į oficialų pripažinimą, tiek tarptautiniu mastu, tiek ir savo šalyse. NABBA bei kitos JAV kultūrizmo organizacijos, ilgą laiką vykdžiusios tarptautinę veiklą, atsakingą momentą prasnaudė visam lakui liko už borto. Prireikė dešimtmečių, kol pasaulis sužinojo tiesą apie IFBB juridines bei finansines puses.
Prieš dešimtmetį oficialiame lygyje tarptautines sporto federacijas imta vertinti kitu aspektu ir GAISF narystė prarado savo reikšmę. Dabarties oficialaus pripažinimo reikalavimas vienas – tarptautinė federacija turi būti prisijungusi prie antidopingo kodekso ir pasirašiusi sutartį su tarptautine antidopingo agentūra WADA (World Anti Doping Agency). Suprantama, tai liečia ir visas nacionalines federacijas.
IFBB federacija deklaruoja savo veiklos pradžia nuo 1946 metų. Jau tuomet, Belgrado kongreso metu daugeliui dalyvių kilo klausimų – ką IFBB veikė iki 1970 metų? 1971 metų gruodžio mėnesį savo žurnale „Muscle Builder“ BENAS VEIDERIS paaiškino, kad iki 1970 metų IFBB „rinko šalis-nares savo federacijai...“. Geras veiklos paaiškinimas!!!
„Many people have wondered what was happening within the IFBB between 1946, when the IFBB was founded by Ben and Joe in Montreal, and the 1st IFBB International Congress in 1970. In the December 1971 issue of „MUSCLE BUILDER / POWER“, in a guest editorial written by Ben Weider called "Come on in, the water’s fine", Ben states, "[i]During the intervening years, I traveled to more than 90 countries and my brother to more than 40 on behalf of bodybuilding." Ben goes on to say, "Between the years 1946 and 1971, we succeeded in getting 57 nations to affiliate."[/i]
Tuo tarpu tuo pačiu metu Socialistiniame pasaulyje varžybose buvo daromi pirmi žingsniai. Iš socialistinio pasaulio šalių kultūrizmas anksčiausiai išpopuliarėjo Lenkijoje, Čekoslovakijoje ir Vengrijoje. Minėtų šalių kultūristai organizuodavo vietines varžybas, o kartais ir tarpusavyje susirungdavo. Atsirado žinomesni lyderiai, kaip pav. 1967 metų Čekoslovakijos čempionas JURAJ VIŠNY.
Tuomet Lietuvoje periodiškai buvo organizuojamos įvairaus lygio kultūrizmo varžybos. Vienos jų vyko 1966 metais gamtoje prie Kauno marių ir pajūryje Palangoje. Pirmas ženklus nacionalinio lygio turnyras su šūkiu „Jėga, grožis, sveikata“ buvo surengtas Kauno sporto halėje 1967 metais. Susirinkus didžiulei miniai žiūrovų, naujai gimstančio sporto propagandai svarbus buvo 1968 metų kultūristų pasirodymas Vilniaus Vingio parko arenoje.
Iš visų SSSR šalių pirmieji į užsienį „išsiveržė“ lietuviai. Tai buvo 1968 metų pavasarį Lenkijoje vykusios varžybos tarp Varšuvos „Herkules“ ir Kauno „Ąžuolo“ kultūrizmo klubų komandų. Lietuvos delegacijai vadovavo VYTAUTAS ZUMERIS, o lenkų pusės vadovas buvo EUGENIUSZ PAWLOK.
Būdami Lenkijoje, lietuviai pirmą kartą „gyvai“ pamatė žinomą Švedijos kultūristą EINO AKILĄ (Eino Akila), kuris ilsėjosi Sopoto kurorto paplūdimyje po pergalės 1968 metų IFBB (International Federation of Body Builders) Europos čempionate Briugėje (Belgija).
Tais pačiais metais SSSR vyko pirmosios tarptautinės kultūrizmo varžybos. Kaune susirinko Lietuvos, Estijos, Latvijos, Rusijos ir Lenkijos komandos. Dvi dienas trukusias varžybas stebėjo šeši tūkstančiai žiūrovų, renginį transliavo Lietuvos nacionalinė televizija, kas kultūrizmą Lietuvoje padarė dar labiau populiarų. Kategorijų čempionais tapo: KLEMENSAS ALŠAUSKAS (Kaunas), ANDŽEJUS LASKOVSKIS (Ardrzej Laskowski, Varšuva, Lenkija), LEONAS PIVORIŪNAS (Vilnius). Absoliučiu nugalėtoju tapo vilnietis LEONAS PIVORIŪNAS.
Iškart po minėtų varžybų sekė pirmasis „Gintarinio prizo“ turnyras Klaipėdoje. Kategorijų nugalėtojais tapo kauniečiai KLEMENSAS ALŠAUSKAS ir LIONGINAS DANILEVIČIUS bei vilnietis LEONAS PIVORIŪNAS. Ir šiose varžybose absoliučiu nugalėtoju tapo LEONAS PIVORIŪNAS. Šiandien „Gintarinis prizas“ yra laikomas seniausiomis pripažintomis tarptautinėmis tradicinėmis kultūrizmo varžybomis pasaulyje.
Kultūrizmas SSSR darėsi populiarus, daugėjo sportuojančių, daugėjo ir įvairaus lygio varžybų. Reguliuoti įsibėgėjančiam procesui buvo reikalinga vadovybė. 1968 metų balandžio 17 dieną Kaune vykusių varžybų metu buvo įsteigtas „Visuomeninis SSSR atletinės gimnastikos (kultūrizmo) komitetas («Общественный комитет по атлетической гимнастике СССР»). Komiteto veikloje dalyvavo sekančių Socialistinių Respublikų atstovai: Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos. Sudarytas komiteto vadovaujantis organas:
VYKDOMOJI TARYBA
1. ROMANAS MOROZAS, Maskva, Rusija
2. VLADIMIRAS PETROVAS, Maskva, Rusija
3. GENADIJUS BALDINAS, Maskva, Rusija
4. VYTAUTAS ZUMERIS, Vilnius, Lietuva
5. VALERIJUS KOREŠKOVAS, Vilnius, Lietuva.
KOMITETO NARIAI
Kartu su minėtais SSSR kultūrizmo komiteto vadovais, komiteto nariais tapo:
6. FIODORAS MANKO, Leningradas, Rusija
7. ELEONORA VOLOKONCEVA, Leningradas, Rusija
8. VALERIJUS SEMIONOVAS, Tiumenė, Rusija
9. VLADIMIRAS DURNENKO, Omskas, Rusija
10.EMANUILAS BEZMOZGIS, Riga, Latvija
11.ERVINAS LIBERTAS, Talinas, Estija.
Visuomeninis SSSR atletinės gimnastikos komitetas sudarė SSSR kultūrizmo klubų sąrašą, ji nuolatos pildė. Pagal galimybes, komitetas skleidė informaciją ir propagavo sportą.
Toliau sekė SSSR kultūrizmo kelerių metų gražus ir ramus sportinio gyvenimo etapas.
Aptarti artimiausių veiklos planų 1968 metų rugpjūčio 31 dieną Klaipėdoje vyko antrasis SSSR Visuomeninio atletinės gimnastikos komiteto posėdis. Komiteto posėdyje dalyvavo sekančių Socialistinių Respublikų atstovai: Rusijos, Lietuvos, Latvijos ir Azerbajdžano. Posėdyje dalyvavo nuolatiniai prezidiumo bei vykdomosios tarybos nariai:
- GENADIJUS BALDINAS, Maskva, Rusija
- VYTAUTAS ZUMERIS, Vilnius, Lietuva
- VALERIJUS KOREŠKOVAS, Vilnius, Lietuva
- EMANUILAS BEZMOZGIS, Riga, Latvija
- VALERIJUS SEMIONOVAS, Tiumenė, Rusija
Posėdžio darbą stebėjo: VLADIMIR AVANESOV (Baku, Azerbaidžanas), VLADIMIR ILIOŠIN (Leningradas, Rusija), JEVGENIJ KOLTUN (Tiumenė, Rusija), ALEKSEJ ČERNAVIN (Omskas, Rusija), JUOZAS JUSEVIČIUS (Kaunas).
1969-1970 metais Klaipėdoje buvo organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrai, kurie tapo tradiciniais. Tuomet 1969 metais absoliučiu nugalėtoju tapo klaipėdietis ANTANAS MINEIKIS, o 1970 metais VLADIMIRAS DUBININAS iš Leningrado (Rusija).
1970 metų lapkričio 15 dieną Taline (Estija) įvyko pirmos ženklios varžybos, kuriose be estų dar dalyvavo Lietuvos ir Rusijos sportininkai. Absoliučiu nugalėtoju tapo estas ARVO MERE, įvaikęs varžybose debiutavusį VLADIMIRĄ DUBININĄ. Kitose kategorijose čempionais tapo: VLADIMIR LIPIJAINEN ir IVAN FREGATOV (Abu iš Rusijos Leningrado).
1971 metais kultūrizmo veikla socialistinio pasaulio šalyse staiga nutraukta. Dėl politinių sumetimų SSSR bei kitų socialistinio pasaulio šalių komunistinės vadovybės priimti sprendimai ilgam laikui uždraudė ir persekiojo šį sportą.
SOCIALISTINIO LAIKOTARPIO KULTŪRIZMO RAIDOS PERIODAI
KULTŪRIZMAS SOCIALISTINĖSE ŠALYSE. ISTORINĖ KNYGA.
Pastaruoju metu žmonės ėmė domėtis mūsų sporto istorija. Pasaulis sužinojo, kad pirma fitneso sportininkė buvo išeivė iš Lietuvos amerikietė BRONĖ DUBAR (Niu Jorkas, 1927 m.). Pasaulis sužinojo apie įvairias tarptautines sporto organizacijas. Dabar leidžiamos istorinės knygos, rašomi straipsniai. Neretai rašantieji remiasi netikslia informacija ir įr įvykius interpretuoja neteisingai.
Pav. prieš keletą metų išleistoje knygoje „Lietuvos kultūrizmo istorija“ nutylėta daug reikšmingų mūsų sportui faktų, nes Lietuvoje visados buvo trys centrai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – kurie į tuos pačius įvykius žiūrėjo ir tebežiūri labai skirtingai. Ten rašoma, kad 1968 m. lietuviai buvo pirmi, kurie „pakėlė geležinę uždangą“, kai tuo tarpu 1968 m. tos uždangos dar visai nebuvo. Reikia į tokius momentus atsižvelgti ir visus išklausyti, o ne platinti nepatikrintas tiesas. Neseniai Rusijoje išleistoje knygoje apie praeityje garsų kultūristą bei ilgametį Rusijos nacionalinės IFBB (International Federation of Body Builders) federacijos vadovą VLADIMIRĄ DUBININĄ (Vladimir Dubinin) iškraipyti įvykiai ir faktai, kurie iš esmės keistų visą knygoje pateiktą istoriją.
Iki šiol pasaulyje nėra ir nebuvo mūsų sporto raidos analizės, nėra sudėti reikšmingi sportui akcentai. Nebuvo net bandymų tai daryti.
Daugiau nei penkiasdešimt metų dirbanti Pasaulinė WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija 2020 metais įvairiomis kalbomis rengiasi išleisti knygą apie kultūrizmo sporto sovietinį laikotarpį. Argi tai nėra reikšminga? Juk savo laiku socialistinės šalys apėmė savo vos ne pusę pasaulio teritorijos ir vystėsi savo keliu, visiškai skirtingu nuo “Vakarų” šalių. Minėta knyga bus dalis mūsų rengiamo beprecedentinio tarptautinio projekto: “Pasaulio kultūrizmo enciklopedija”.
MAKETUOS LIETUVOJE, SPAUSDINS INDIJOJE.
Klnyga apie kultūrizmo sporto istoriją Socialistiniame pasaulyje bus maketuojama Lietuvoje, o spausdinama Indijoje. Knygos projekte dirba Tarptautinis sporto universitetas (I.S.U. International Sports University, www.isuniversity.lt ). Nuo 2017 metų I.S.U. yra asocijuotas UNESCO narys prie Jungtinių Tautų (United Nations). Profesoriai VASILIJUS BESPALENKA (Vasilij Bespalenko, Ukraina), LALITAS SONIS (Lalit Kumar Soni, Indija) ir Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras) bei vienas pasaulio kultūrizmo pionierių vilnietis VALERIJUS KOREŠKOVAS (Valerij Koreshkov) stengiasi greitu ir kokybišku knygos išleidimu.
SOCIALISTINIO LAIKOTARPIO KULTŪRIZMO RAIDOS PERIODAI
Pagal veiklai sąlygojusią situaciją kultūrizmo sporto raidą socialistinėse šalyse galima skirstyti į sekančius periodus:
- Pirmasis, 1957 – 1970
- Antrasis, 1971 – 1975
- Trečiasis, 1976 – 1981
- Ketvirtasis, 1982 – 1986
- Penktasis, 1987 – 1991
PIRMASIS PERIODAS
(1957-1970 m.)
Kultūrizmas socialistinėse šalyse atsirado praėjusio šimtmečio penkiasdešimtųjų antroje pusėje. Atsirado staiga ir labai greitai išpopuliarėjo. Tuo metu keisti ir “lipdyti” savo kūną norėjo daugelis. Entuziastai jungėsi grupėmis, steigė ir įrenginėjo sporto klubus. Ilgą laiką įrankius treniruotėms pagal galimybes gaminosi patys savarankiškai, kas kaip išmanė. Treniruočių metodika taip pat buvo savotiškas individualus kūrybinis procesas. Visi eksperimentavo.
Žinomas dabarties poetas ir dramaturgas, praeityje garsus SSSR kultūrizmo treneris vilnietis VITALIJUS ASOVSKIS rašo:
«Kuriant antikos dievo pavidalą.
Praėjusio šimtmečio penkiasdešimtaisiais metais Vakarų šalyse kultūrizmas jau buvo populiarus, tačiau Europoje žmonės į šį užsiėmimą žiūrėjo nepasitikėdami. Jaunimas nekreipė dėmesio į visuomenėje buvusius negatyvius pasisakymus apie kultūrizmą ir noriai įsitraukė į treniruotes. Žmonių domėjimasis šia sporto šaka buvo didžiulis, tiesiog pasakiškas. Pirmas žmogus pakilo į kosmoso aukštumas. Žmones apėmė savotiška euforija. Atrodė, kad tuojau prasidės aukso amžius. Mes mokame pasiekti kosmosą, sukurti atominę energiją, fantastiškus filmus bei nuostabias knygas. Atrodė, kad žmogus surado kelią, kuriuo eidamas gali tobulinti savo protą. Lavindamas protą, žmogus tampa savotišku sportininku. Proto, ne kūno sportininku. Posakis „turi jėgos – proto nereikia“ sulaukė priešingo rezultato. Visų laikų mokslininko stereotipas: ištižęs, kuprotas, paliegęs, silpno regėjimo žmogus. Buvo juokaujama, tokiam žmogui vėjuotą dieną geriau į biblioteką neiti – vėjas nupūs... Ir štai kultūrizmas atveria galimybes sujungti tiek protinę, tiek kūnišką jėgą. Žmogus savotiškai susitapatina su Dievu“.
Tuo laikotarpiu vieningos kultūrizmo vadovybės nei SSSR, nei SSSR Respublikose nebuvo. Oficialios nacionalinės (tuo labiau tarptautinės) federacijos ir būti negalėjo ir priežastys vis tos pačios, politinės. Juk kultūrizmas atėjo į socialistinį pasaulį kaip „vakarų“ sportas ir jau tai nebuvo priimtina iš komunistinės moralės atžvilgiu. Socialistinis ir kapitalistinis pasaulis smarkiai konfrontavo tuo laikotarpiu.
Siekiant parodyti skirtumą nuo „Vakarų“, kultūrizmas buvo vadinamas „atletizmu“ arba „atletine gimnastika“. Laikotarpį iki 1970 metų galima vadinti spartaus SSSR kultūrizmo populiarėjimo etapu. Nauja sporto šaka vystėsi savarankiškai, be kokio nors valstybinio palaikymo ir paramos. Baltijos Respublikose ir Rusijoje vyko vietinio lygmens varžybos, kurios kartais surinkdavo minias žiūrovų.
Vienas pirmųjų kultūrizmo atstovų SSSR vilnietis VALERIJUS KOREŠKOVAS byloja, kad jis ėmė domėtis kultūrizmu ir reguliariai treniruotis nuo 1957 metų. Treniruočių procesas buvo chaotiškas, treniruočių metodika pagal dabarties supratimą buvo padrikai primityvi, tačiau jau tuomet entuziastai bandė varžytis tarpusavyje. Retsykiais įvairiose vietose vykdavo varžybos, kuriose kaskart buvo skirtingos disciplinos ir skirtingi vertinimo kriterijai. Dažniausiai varžybos buvo dviejų dalių – įvairūs jėgos pratimai ir kūno demonstravimas (pozavimas). Pirma informacija apie kultūrizmą, spėjusius pasižymėti tarptautinėje arenoje sportininkus, treniruočių metodiką SSSR pasiekė iš Anglijos per žurnalus „Health and Strength“ ir „Iron Man“, iš JAV per žurnalą „Muscle Builder“ ir iš Lenkijos per žurnalą “Sport dla Wszystkich”. Tuo pačiu metu Socialistinėse Respublikose imta publikuoti pirmus straipsnius, supažindinusius skaitytojus su kultūrizmu. Tarp jų buvo Rusijoje išleista knyga „Gantelnaja gimnastika“ (1957, Борис Пустовойт, «Гантельная гимнастика»), žurnalas „Sportivnaja žizn Rissiji“ (1960-1970 m., "Cпортивная жизнь России"), Lietuvos periodiniai leidiniai „Mokslas ir gyvenimas“ (1965-1966 m.), „Kalba Vilnius“ (1967-1969 m.), Lenkijos leidiniai „Kaip tapti stipriu ir patraukliu“ (1960, Stanislaw Zakrzewski, „Jak stac sie silnym i sprawnym“), „Jėga, svaikata, grožis“ (1962, Stanislaw Zakrzewski, „Sila-sprawnosc-piekno“), „Jaunojo stipruolio abėcėlė“ (1965, Stanislaw Zakrzewski, „ABC mlodego silacza“), Čekoslovakijos leidinys „Per kultūrizmą į sveikatą, jėgą ir grožį“ (1969 m., M.Jablonskis, Šport, Bratislava). Beje, aukščiau minimas lenkas STANISLAVAS ZAKŠEVSKIS buvo vienu iš pirmųjų asmenų, kuriuos IFBB apdovanojo garbės diplomu (Certificate of Merit). Tai įvyko 1970 metų IFBB Belgrado (Jugoslavija) kongrese.
„Vakaruose“ 1966 metais NABBA (National Amateur Body Building Association“) organizavo jau 16-tas tarptautines „Universe“ varžybas. 1966 metais IFBB (International Federation of Body Builders“) organizavo 7-tą“Universe“ turnyrą bei pirmąjį Europos čempionatą. Tuomet pasaulio čempionatų IFBB neorganizuodavo. Priminsime, kad IFBB 1959 metais organizavo savo pirmą pasaulio čempionatą ir jame dalyvavo tik aštuoni sportininkai iš JAV, Kanados ir Meksikos. Aiškindamiesi to laikotarpio tarptautinius kultūrizmo įvykius, turime pakalbėti apie 1970 metų IFBB Belgrado kongresą, kuris oficialiai įkūrė IFBB federaciją.
1970 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS ĮKŪRIA IFBB.
VEIDERIS PASAKOJA, KĄ IFBB VEIKĖ 25 METUS.
Mūsų nuomone svarbi visam tarptautiniam kultūrizmo judėjimui tema – 1970 metų IFBB tarptautinis kongresas (IFBB International Congress, Rugsėjo 4, 1970 m., Belgradas, Jugoslavija, dokumentus oficialiame IFBB puslapyje rasite šia nuoroda: http://www.ifbbpro.com/1970-congress/). Šis kongresas ilgiems dešimtmečiams sąlygojo oficialiame lygmenyje tolimesnę kultūrizmo raidą pasaulyje.
Galima pavydėti IFBB savininkui ir prezidentui kanadiečiui BENUI VEIDERIUI (Ben Weider), kad jo asmeninių draugų tarpe buvo anglas OSKARAS STEITAS (Oscar State). OSKARAS STEITAS buvo generaliniu Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos sekretoriumi (General Secretary of the International Weightlifting Federation, IWF). Jis gerai žinojo visus kelius bei užkulisius oficialiame tarptautiniame sporte. OSKARAS STEITAS padėjo patarimais ir pažintimis spręsti visus klausimus, kurie tiesė kelius į oficialų IFBB pripažinimą. Pradžioje reikėjo įkurti oficialią tarptautinę federaciją ir tam reikėjo atlikti atitinkamas procedūras:
- turėti atstovybes įvairiose šalyse;
- reguliariai rengti bent kelias tarptautines varžybas;
- sušaukti tarptautinį kongresą, kuris išrinks tarptautinės federacijos valdymo organus;
- patvirtinti konstituciją bei varžybų taisykles.
Tai ir buvo padaryta 1970 metų Belgrado kongrese. IFBB deklaravo atstovaujanti penkiasdešimt septynias šalis, iš kurių dvidešimt penkios dalyvavo kongreso darbe. OSKARUI STEITUI pasiūlius, BENAS VEIDERIS buvo išrinktas IFBB prezidentu iki gyvos galvos (IFBB Life President). Kongrese atlikti formalumai suteikė galimybę IFBB 1971 metais įstoti į Tarptautinių sporto federacijų sąjungą (GAISF, General Association of International Sports Federations). BENO VEIDERIO teigimu, OSKARO STEITO tarpininkavimas čia suvaidino lemiamą vaidmenį. Priėmimas į GAISF buvo reikšmingas tuo, kad IFBB oficialaus juridinio pripažinimo atžvilgiu aplenkė visas kitas kultūrizmo organizacijas. GAISF narystė suteikė pripažinimą atskirų šalių sporto ministerijose, kurios ėmė remti ir finansuoti IFBB federacijos veiklą. GAISF taisyklės teigė, kad šioje organizacijoje vienai sporto šakai gali atstovauti tik viena tarptautinė minėtos sporto šakos federacija ir tai uždarė kelius bet kam kitam net pretenduoti į oficialų pripažinimą, tiek tarptautiniu mastu, tiek ir savo šalyse. NABBA bei kitos JAV kultūrizmo organizacijos, ilgą laiką vykdžiusios tarptautinę veiklą, atsakingą momentą prasnaudė visam lakui liko už borto. Prireikė dešimtmečių, kol pasaulis sužinojo tiesą apie IFBB juridines bei finansines puses.
Prieš dešimtmetį oficialiame lygyje tarptautines sporto federacijas imta vertinti kitu aspektu ir GAISF narystė prarado savo reikšmę. Dabarties oficialaus pripažinimo reikalavimas vienas – tarptautinė federacija turi būti prisijungusi prie antidopingo kodekso ir pasirašiusi sutartį su tarptautine antidopingo agentūra WADA (World Anti Doping Agency). Suprantama, tai liečia ir visas nacionalines federacijas.
IFBB federacija deklaruoja savo veiklos pradžia nuo 1946 metų. Jau tuomet, Belgrado kongreso metu daugeliui dalyvių kilo klausimų – ką IFBB veikė iki 1970 metų? 1971 metų gruodžio mėnesį savo žurnale „Muscle Builder“ BENAS VEIDERIS paaiškino, kad iki 1970 metų IFBB „rinko šalis-nares savo federacijai...“. Geras veiklos paaiškinimas!!!
„Many people have wondered what was happening within the IFBB between 1946, when the IFBB was founded by Ben and Joe in Montreal, and the 1st IFBB International Congress in 1970. In the December 1971 issue of „MUSCLE BUILDER / POWER“, in a guest editorial written by Ben Weider called "Come on in, the water’s fine", Ben states, "[i]During the intervening years, I traveled to more than 90 countries and my brother to more than 40 on behalf of bodybuilding." Ben goes on to say, "Between the years 1946 and 1971, we succeeded in getting 57 nations to affiliate."[/i]
Tuo tarpu tuo pačiu metu Socialistiniame pasaulyje varžybose buvo daromi pirmi žingsniai. Iš socialistinio pasaulio šalių kultūrizmas anksčiausiai išpopuliarėjo Lenkijoje, Čekoslovakijoje ir Vengrijoje. Minėtų šalių kultūristai organizuodavo vietines varžybas, o kartais ir tarpusavyje susirungdavo. Atsirado žinomesni lyderiai, kaip pav. 1967 metų Čekoslovakijos čempionas JURAJ VIŠNY.
Tuomet Lietuvoje periodiškai buvo organizuojamos įvairaus lygio kultūrizmo varžybos. Vienos jų vyko 1966 metais gamtoje prie Kauno marių ir pajūryje Palangoje. Pirmas ženklus nacionalinio lygio turnyras su šūkiu „Jėga, grožis, sveikata“ buvo surengtas Kauno sporto halėje 1967 metais. Susirinkus didžiulei miniai žiūrovų, naujai gimstančio sporto propagandai svarbus buvo 1968 metų kultūristų pasirodymas Vilniaus Vingio parko arenoje.
Iš visų SSSR šalių pirmieji į užsienį „išsiveržė“ lietuviai. Tai buvo 1968 metų pavasarį Lenkijoje vykusios varžybos tarp Varšuvos „Herkules“ ir Kauno „Ąžuolo“ kultūrizmo klubų komandų. Lietuvos delegacijai vadovavo VYTAUTAS ZUMERIS, o lenkų pusės vadovas buvo EUGENIUSZ PAWLOK.
Būdami Lenkijoje, lietuviai pirmą kartą „gyvai“ pamatė žinomą Švedijos kultūristą EINO AKILĄ (Eino Akila), kuris ilsėjosi Sopoto kurorto paplūdimyje po pergalės 1968 metų IFBB (International Federation of Body Builders) Europos čempionate Briugėje (Belgija).
Tais pačiais metais SSSR vyko pirmosios tarptautinės kultūrizmo varžybos. Kaune susirinko Lietuvos, Estijos, Latvijos, Rusijos ir Lenkijos komandos. Dvi dienas trukusias varžybas stebėjo šeši tūkstančiai žiūrovų, renginį transliavo Lietuvos nacionalinė televizija, kas kultūrizmą Lietuvoje padarė dar labiau populiarų. Kategorijų čempionais tapo: KLEMENSAS ALŠAUSKAS (Kaunas), ANDŽEJUS LASKOVSKIS (Ardrzej Laskowski, Varšuva, Lenkija), LEONAS PIVORIŪNAS (Vilnius). Absoliučiu nugalėtoju tapo vilnietis LEONAS PIVORIŪNAS.
Iškart po minėtų varžybų sekė pirmasis „Gintarinio prizo“ turnyras Klaipėdoje. Kategorijų nugalėtojais tapo kauniečiai KLEMENSAS ALŠAUSKAS ir LIONGINAS DANILEVIČIUS bei vilnietis LEONAS PIVORIŪNAS. Ir šiose varžybose absoliučiu nugalėtoju tapo LEONAS PIVORIŪNAS. Šiandien „Gintarinis prizas“ yra laikomas seniausiomis pripažintomis tarptautinėmis tradicinėmis kultūrizmo varžybomis pasaulyje.
Kultūrizmas SSSR darėsi populiarus, daugėjo sportuojančių, daugėjo ir įvairaus lygio varžybų. Reguliuoti įsibėgėjančiam procesui buvo reikalinga vadovybė. 1968 metų balandžio 17 dieną Kaune vykusių varžybų metu buvo įsteigtas „Visuomeninis SSSR atletinės gimnastikos (kultūrizmo) komitetas («Общественный комитет по атлетической гимнастике СССР»). Komiteto veikloje dalyvavo sekančių Socialistinių Respublikų atstovai: Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos. Sudarytas komiteto vadovaujantis organas:
VYKDOMOJI TARYBA
1. ROMANAS MOROZAS, Maskva, Rusija
2. VLADIMIRAS PETROVAS, Maskva, Rusija
3. GENADIJUS BALDINAS, Maskva, Rusija
4. VYTAUTAS ZUMERIS, Vilnius, Lietuva
5. VALERIJUS KOREŠKOVAS, Vilnius, Lietuva.
KOMITETO NARIAI
Kartu su minėtais SSSR kultūrizmo komiteto vadovais, komiteto nariais tapo:
6. FIODORAS MANKO, Leningradas, Rusija
7. ELEONORA VOLOKONCEVA, Leningradas, Rusija
8. VALERIJUS SEMIONOVAS, Tiumenė, Rusija
9. VLADIMIRAS DURNENKO, Omskas, Rusija
10.EMANUILAS BEZMOZGIS, Riga, Latvija
11.ERVINAS LIBERTAS, Talinas, Estija.
Visuomeninis SSSR atletinės gimnastikos komitetas sudarė SSSR kultūrizmo klubų sąrašą, ji nuolatos pildė. Pagal galimybes, komitetas skleidė informaciją ir propagavo sportą.
Toliau sekė SSSR kultūrizmo kelerių metų gražus ir ramus sportinio gyvenimo etapas.
Aptarti artimiausių veiklos planų 1968 metų rugpjūčio 31 dieną Klaipėdoje vyko antrasis SSSR Visuomeninio atletinės gimnastikos komiteto posėdis. Komiteto posėdyje dalyvavo sekančių Socialistinių Respublikų atstovai: Rusijos, Lietuvos, Latvijos ir Azerbajdžano. Posėdyje dalyvavo nuolatiniai prezidiumo bei vykdomosios tarybos nariai:
- GENADIJUS BALDINAS, Maskva, Rusija
- VYTAUTAS ZUMERIS, Vilnius, Lietuva
- VALERIJUS KOREŠKOVAS, Vilnius, Lietuva
- EMANUILAS BEZMOZGIS, Riga, Latvija
- VALERIJUS SEMIONOVAS, Tiumenė, Rusija
Posėdžio darbą stebėjo: VLADIMIR AVANESOV (Baku, Azerbaidžanas), VLADIMIR ILIOŠIN (Leningradas, Rusija), JEVGENIJ KOLTUN (Tiumenė, Rusija), ALEKSEJ ČERNAVIN (Omskas, Rusija), JUOZAS JUSEVIČIUS (Kaunas).
1969-1970 metais Klaipėdoje buvo organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrai, kurie tapo tradiciniais. Tuomet 1969 metais absoliučiu nugalėtoju tapo klaipėdietis ANTANAS MINEIKIS, o 1970 metais VLADIMIRAS DUBININAS iš Leningrado (Rusija).
1970 metų lapkričio 15 dieną Taline (Estija) įvyko pirmos ženklios varžybos, kuriose be estų dar dalyvavo Lietuvos ir Rusijos sportininkai. Absoliučiu nugalėtoju tapo estas ARVO MERE, įvaikęs varžybose debiutavusį VLADIMIRĄ DUBININĄ. Kitose kategorijose čempionais tapo: VLADIMIR LIPIJAINEN ir IVAN FREGATOV (Abu iš Rusijos Leningrado).
1971 metais kultūrizmo veikla socialistinio pasaulio šalyse staiga nutraukta. Dėl politinių sumetimų SSSR bei kitų socialistinio pasaulio šalių komunistinės vadovybės priimti sprendimai ilgam laikui uždraudė ir persekiojo šį sportą.
INFORMACIJA.
Detalesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą. Tai pat informaciją rasite tinklapio „Facebook“ puslapiuose: WFF-WBBF International, WFF-WBBF North America, WFF-WBBF South America, WFF-WBBF Asia, WFF-WBBF Europe, WFF-WBBF Africa, WFF-WBBF Asia Continental Federation, International Sport University (ISU, www.isuniversity.lt ), WFF-WBBF Pro Division, WPSF World Power Sports Federation.
WFF-International Official Information Only