01-30-2012, 05:09 PM
2012 Kęstutis Jonavičius, laiškas
ATVIRAS LAIŠKAS FEDERACIJOS NARIAMS
Pirmiausiai faktai trumpai: Jūsų federacijos valdybos narys, teisėjų kolegijos pirmininkas Bimba savo forume, po 2010 m. Klaipėdoje įvykusio čempionato, norėdamas pažeminti, mane viešai apkaltino klastojant teisėjų įvertinimo lapelius ir tai buvo dingstis atsiradimui nekorektiškų ir mane žeidžiančių komentarų. Pareikalavus pateikti teisėjų lapelius, kaip ginčytino įvykio įrodymus, to nebuvo padaryta.
Tik 2011 metų pabaigoje, prabėgus beveik dvejiems metams, federacijos valdyboje buvo konstatuotas faktas „jog viešojoje erdvėje pareikšti kaltinimai Kęstučiui Jonavičiui neturi pagrindo“.
Todėl dabar, po federacijos valdybos išteisinamojo „nuosprendžio“ manau turįs moralinę teisę pareikšti savo nuomonę apie šią, sakyčiau banalią istoriją, paanalizuoti kodėl taip ilgai buvo delsiama spręsti šią problemą, apie Jūsų federacijoje vyraujančią moralinę atmosferą, esantį dabartinį teisinį nihilizmą.
Jei atvirai, Bimba šiaip gal ir neblogai dirba, bet per pastarųjų porą metų įvyko ir tai, kas verčia rimčiau susimastyti. Keletą įvykių, kurie įvyko federacijoje pirmą kartą per beveik 30 metų, kai aš dalyvauju federacijos veikloje, norėčiau paminėti:
• Jūsų federacijoje jau galima NEBAUDŽIAMAI apšmeižti savo bendražygius;
• Jūsų federacijoje įvesta BAUDŲ SISTEMA, – o tai grasinimai, įtampos didinimas, funkcionierių susipriešinimas su sportininkais bei jų treneriais;
• Jūsų federacijoje jau galima varžybų metu keisti varžybų nuostatus (situacija dėl “T – walkingas” 2011 Taurės varžybose Raseiniuose), – manau, kad tai asmens, kuris privalo kontroliuoti kaip laikomasi priimtų nuostatų, atsakomybės trūkumas.
Dažniausiai arogantiškumo, savęs priešpastatymo visiems, grasinimų ir įtampos atmosferos aplink save formavimo griebiasi ne tie, kas iš tikrųjų stiprūs, gebantys apsiginti bei kontroliuoti situaciją, o tie, kas silpni ir bijo prarasti savo pozicijas.
Jei ir toliau tokias žingsniais bus einama autoritarinio valdymo link, tada kitos kadencijos pabaigoje federacija tikrai aplenks kitas šio sporto šakos federacijas pagal neobjektyvumą ir autoritarizmą. Jei federacijos nariams tai tinka – tada pirmyn!
Šiuo metu norėčiau pakalbėti apie pačios federacijos situaciją ir kai kurių asmenų požiūrį į situaciją su manimi.
Šią situaciją panagrinėsiu plačiau, nes į tokią situaciją galėjo patekti bet koks federacijos narys, asmuo ar sportininkas. O tai juk įvyko su manimi, kuris gerai žino Jūsų federacijos vidaus virtuvę, prisidėjo prie tos federacijos varžybų reglamento kūrimo, nuo nulio sukūrė pačios Drausmės ir Apeliacinės komisijos (DAK) nuostatus.
Dabar trys dokumentuoti faktai:
1. 2010.05.13 dėl Bimbos kaltinimų aš parašiau pareiškimą adresuotą federacijos valdybai ir naujai sukurtai DAK, kad būtų išsiaiškinta susidariusi padėtis ir nuspręsta kas teisus šioje situacijoje.
2. 2011-01-22, praėjus 10 mėn., matydamas, kad nėra jokios reakcijos iš valdybos pusės į mano pirmą pareiškimą, parašiau federacijos valdybai dar vieną pareiškimą, primindamas situaciją ir protestuodamas dėl to, grąžinau federacijos Nacionalinės kategorijos teisėjo atributus (beje, už kuriuos aš kažkada mokėju pinigus).
3. 2011.11.12, praėjus beveik 2 m. nuo istorijos pradžios, internete federacijos naujienlaiškyje atsiranda informacija, kurioje konstatuojama „jog viešojoje erdvėje pareikšti kaltinimai Kęstučiui Jonavičiui neturi pagrindo“.
Kodėl pirmą pareiškimą adresavau ir DAK, ir valdybai? Todėl, kad žinojau, kad DAK bus neveikli, nes net neturi savo veiklos nuostatų! Juk tada įvyko paradoksali situacija: manęs, kuris kreipėsi valdybą ir DAK, buvo paprašyta sukurti pačios DAK veiklos nuostatus. Šiuo atveju aš DAK narių net nekaltinu ir juos pilnai suprantu. Juk DAK buvo sukurta be jos veiklą reglamentuojamų nuostatų ir kai iškilo būtinybė DAK dirbti, ji buvo bejėgė.
Federacijos valdybos įvertinimo, be DAK nuosprendžio, tikėjausi 2010.05.22 Raseiniuose per valdybos posėdį. Į tą posėdį mane pakvietė valdybos nariai R. Česnaitis, A. Guseva, kurie buvo neabejingi šiai situacijai ir žadėjo, kad ji bus išspręsta. Deja, mano nuostabai gen. sekretorius A. Petraitis pareiškė, kad be DAK jie negali nieko spręsti ir reikia laukti! O atrodo reikėjo tiek nedaug, kad federacijos valdyba pareikalautų pasiaiškinti pačio Bimbos ir situacija būtų buvusi išspręsta. Juk valdybos kompetencija ir dar žinant, kad DAK neveikli, tai leido padaryti. Ko bijojo A. Petraitis, kodėl nenorėjo greit išspręsti tokios nesudėtingos situacijos, - neaišku.
Po to, sukūriau tuos DAK nuostatus, suderinau su suinteresuotais asmenimis per nepilnas dvi savaites ir jie buvo patvirtinti federacijos valdyboje. DAK gali veikti. Deja.
Tolimesnius A. Petraičio aiškinimus, kad DAK vėl neveikli, nes viena DAK narė Edita randasi Anglijoje - atmetu. Kas neleido to klausimo svarstyti komunikacijos pagalba? Juk DAK nuostatai tai leidžia, tuo labiau, kad tiek su Edita, kuri jau buvo beveik surinkusi medžiagą svarstymui, tiek su Arūnu pastoviai bendraudavom Skype pagalba.
Na tiek to, laukiu toliau. Karts nuo karto el. laišku primenu A. Petraičiui apie tai, tarp mudviejų vyksta bevaisė diskusija apie galimybes kuo greičiau spręsti šį reikalą. Reikia pripažinti A. Petraičio meistriškai įvaldytą sugebėjimą atsakyti į konkrečius klausimus tuščiais biurokratiškais žodžiais. Čia jam lygių nėra! Šaunuolis!
2011 metų vasarą, bendraujant su federacijos prezidentu R. Kairaičiu, priminiau jam šią situaciją. Jis nuoširdžiai nustebo, manydamas, kad tas reikalas seniai išspręstas. Ir pilnai tuo tikiu, nes juk ne prezidento reikalas kontroliuoti tokius antraeilio svarbumo sprendimus. Aš prezidentui su apgailestavimu užsiminiau, kad jau sutvarkiau popierius ir duodu federaciją į teismą, kad teismas įpareigotų (priverstų) Jūsų federaciją, kaip juridinį atsakovą, atsakyti į du mano pareiškimus.
Ir įvyko stebuklas. Pats Petraitis buvo privertas suorganizuoti DAK posėdį. Tiesa, DAK narė Edita jau buvo Lietuvoje. Posėdis įvyko Kėdainiuose. Nežinau kodėl, bet grubiai nusižengiant DAK nuostatams aš, kaip suinteresuotas asmuo, net nebuvau į jį pakviestas! Apie DAK oficialų sprendimą sužinojau daug vėliau ir tik po to, kai vėl apie tai kalbėjau su federacijos prezidentu R. Kairaičiu ir jis paragino Petraitį oficialiai informuoti mane apie DAK nutarimą.
Po to vėl tyla. Ilgas, bevaisis susirašinėjimas su Petraičiu.
Štai viena ištrauka iš mano laiško A. Petraičiui, kuriame atsispindi mano nuomonė į visą šį bjauriai ilgai spendžiamą klusimą:
„Gerai atsimenu 2010.05.22 Raseinius, (...) Kas tada, Arūnai, neleido Jūsų, valdybos narių, be jokių DAK'ų pareikalauti pasiaiškinti bimbos? Ne, tada tu tą reikalą užgesinai... Jau tada pajutau, kad tu žaidi kažkokius žaidimus. Prisimindamas, kad tu kažkada sakei, kad matai bimba prezidento poste, priėjau išvados, kad pradėsi dangstyti bimbą tavo kompetencijos rėmuose. Aš 1,5 metų vaikštau su apjuodinta dėme. (...) Įtariu, kad tu galvojai, kad aš spjausiu į šį reikalą ir viskas pasimirš, - ir bimba liks švarus pretendentas į prezidentus ir tu ramus. Deja.
Tavo nenoras manęs pasikviesti į DAK posėdį Kėdainiuose, tik dar labiau sustiprina įtarimus tavo ne visai sąžininga ir nelabai švaria veikla.
(...), aš nežinau valdybos posėdžio nutarimo, nežinau valdybos atsakymų į mano užduotus pareiškimuose klausimus. Čia juk tavo darbas, Arūnai!“.
A. Petraitis tada man atrašė savo nepakartojamu stiliumi atsakymą, kurio pabaigoje buvo tokie žodžiai: „Pats irgi prisidedi prie šito - reiklumas yra visada stimulas skatinantis judėti pirmyn.“.
Retorinis klausimas: o jei aš bučiau „reikliai“ spjovę visą šį reikalą ir palikęs jį „judėti pirmyn“, ar jis būtų iš viso pajudėjęs?
Ir štai pagaliau 2011 m. pabaigoje, praėjus beveik dvejiems metams po mano pirmo pareiškimo, internete pasirodo valdybos sprendimas, Petraičio redaguojamame naujienlaiškyje.
Pabrėžiu - paminant bet kokias teisines normas, aš kaip suinteresuotas asmuo vėl nebuvau pakviestas į mano pareiškimo svarstymą. O tai juk paprasčiausias teisinis nihilizmas! Beje, mano antras pareiškimas iš viso net nebuvo svarstomas, apie jį paprasčiausiai užmiršta! Ką veikia generalinis sekretorius, kurio pagrindinis darbas su popierizmu? Gal jį svarstysite dar po dviejų metų?
Nežinau kas, bet greičiausiai tokį, koks yra valdybos sprendimas, suformulavo A. Petraičio vedžiojama plunksna, o iš jo, tiems, kas nežino šio istorijos, neaišku niekas, išskyrus „kaltinimai Kęstučiui Jonavičiui neturi pagrindo“ ir kad, "Valdyba ir DAK atsiprašė pareiškėjo už neoperatyvų šio klausimo išnagrinėjimą". Neaišku nei kas apkaltino K. Jonavičių viešojoje erdvėje, nei ar tas kaltintojas buvo svarstomas, ar buvo prašoma jo pasiaiškinti. Apie kažkokį tai atsiprašymą ar paneigimą, kad buvau viešai apšmeižtas čia matyt net neverta diskutuoti, - valdyba Bimbos to padaryti kažkodėl nereikalauja, o ir pačiam Bimbai jo arogancija to padaryti neleidžia. Kur nukeliavęs federacijos valdybos principingumas – neaišku!
Beje, bet kokios teisinės normos reikalauja, kad jei į įstaigą raštu kreipiasi interesantas, pareiškėjui būtina atsakyti raštu. Matyt federacijoje tos teisinės normos negalioja, nes aš iki šiol negavęs jokio atsakymo į mano du pareiškimus. Tos teisinės normos turėtų būti žinomos generaliniam sekretoriui, kuris turėtų būti atsakingas ir už Jūsų įstaigos popierizmą. Nors Petraitis yra tikrai nusimanantis savo srities atstovas, tačiau tai neužpildo jo teisinių žinių spragų. Neužmirškim, kad čia galioja ne tik federacijos įstatai, bet ir Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Bandau suprasti, kodėl jaučiu p. Petraičio ranką šios, atrodo paprastos situacijos sudarkyme. Ir prisimenu 2008 m. kai po vienų varžybų Šiauliuose diskutuojant apie vieną, Petraičiui garbės nedarantį incidentą (apie jį pakalbėsiu vėliau) buvo užsiminta ar aš nebijau, kad stojus skersai kelio Petraičiui, tas atvejis man atsirūgs, nes, anot pašnekovo, Petraitis tai tas žmogus, kuris ilgai laiko pyktį savyje ir reikiamu momentu pasinaudos. Aš tik trūktelėjau pečiais: o ką jis man gali padaryti?
Po incidento su Bimba pamačiau – gali, ir dar kaip gali. Šio reikalo tyrimo trukmė, jo išvados, už kurias atsakingas p. Petraitis padarytas taip, kad iki šiol nesuprasi kas čia kaltas, kas ne, kokios išvados padarytos, nėra oficialių atsakymų į mano pareiškimus.
Matyt A. Petraičiui atsistojau skersai tako dar 1996 metais, kai federacijos prezidento R. Kairaičio palaiminimu sukūriau unikalią lietuvišką varžybų pravedimo programą. Beveik dešimtmetį Petraitis kompiuterinę programą dubliavo pieštuku ir skaičiavimo mašinėle, nepasitikėdamas mano programa, nes buvo užgauta jo savimeilė – kompiuteris atlieka jo darbą .
Vėliau, matyt, skersai tako Petraičiui atsistojau ir 1999 metų pabaigoje, kai kartu su R. Kairaičiu pradėjom plėtoti naują projektą - federacijos internetinį tinklapį. Keistai dabar atrodo, kai Petraitis mane tituluoja tinklapio krikštatėviu, turbūt duodamas suprasti, kad tėvas tai jis. Na, atrodo, kad – ne! Tuo metu iš p. Petraičio pusės jautėsi ik stiprus priešinimasis visokiai kompiuterizacijai, šiuolaikiniai inovacijai. Po ketverių metų, supratęs, kad kitaip jau nebus, p. Petraitis perėmė iš manęs tinklapio redagavimą, o čia ne paskutinėje vietoje čia buvo ir finansiniai reikalai. Rezultatas gavosi toks: kai aš administravau federacijos tinklapį, - tinklapio lankytojų mėnesio vidurkis buvo beveik 400 lankytojų, o paskelbus kokį konkursą siekdavo ir 1000 . Dabar gi, p. Petraičio redaguojamo tinklo vidutinis mėnesio apsilankymas nesiekia ir 30 lankytojų. Išvadas darykite patys.
Mano subjektyvia nuomone, dabar tas tinklapis tai grynai stagnacinis kūrinis, kuris papildomas informacija tik 6 – 8 kartus per metus. Dizainas toks pats nuo pat 2004 m. Taip jau senokai buvo diskutuota, kad tinklapio sudėtyje turėtų būti mūsų pačių forumas, kuriame galėtų diskutuoti realūs žmonės. Bet ir vėl deja, Petraičiui turbūt maloniau skaitinėti tokio stiliaus pasisakymus: „Susikompromitavus, apsivogus ar kitais ekskrementais susiteršus savo garbę ir orumą dažniausiai pasitraukiama.“ Beje, šie žodžiai buvo taikomi man, po antro, viešai įteikto pareiškimo.
Te nesupyksta šių metų tinklapio nominacijos nugalėtojas, bet logiškumas reikalauja, kad dėl nominacijos tinklapyje būtų paskelbtas koks nors konkursas ar apklausa. Ar tai buvo padaryta? Negi nominacijas skiria pats Petraitis pasitaręs su savimi? Kas tai? Savęs susireikšminimas, kaip ir abejotino reikalingumo Petraičio vardo Pereinamojo prizo „Victor“ įsteigimas?
Persikelkime į 2008 m. Šiaulių III Tarptautines sporto žaidynes, kurių direktorius ir vyr. teisėjas p. Petraitis. Čia įvyksta man nemalonus bei pačiam Petraičiui garbės nedarantis incidentas. Tada vyr. teisėjas p. Petraitis man gan įsakmiai liepė, be svėrimo ir ūgio matavimų, įtrauktį į registracinį protokolą, jau dabar amžiną atilsį, Roderiką Kuodį, motyvuodamas tuo, kad sportininkas labai nusilpęs, neturi jėgų ir jam reikia ilsėtis. Aš aišku, paprieštaravau, susiginčijom. Baigėsi viskas tuo, kad atsisakiau registruoti dalyvius kompiuteriu. Ranka registracijos protokolą sudarinėjo pats vyr. teisėjas. Bebaigiant registracijai keliems treneriams iškilo klausimas ar tikrai Roderikas buvo registracijoje ir oficialiai svėrėsi bei matavosi. Treneris V. Lukys oficialiai manęs, kaip žaidynių sekretoriaus užklausė ar svėrime dalyvavo Roderikas. Taip išaiškėjo bandymas klastoti registracijos protokolus. Ačiū Dievui, tada buvo tik vienas užsienio svečias, nes šiaip šis išaiškėjęs atvejis galėjo pakvipti tarptautiniu skandaliuku. Kyla teisėtas klausimas, kas gali paneigti tikimybę, kad tokie atvejai buvo anksčiau ir ar nesikartoja dabar?
Beje, nemalonu, bet reiktų prie to paties pakalbėti dar vienu aspektu. Visi prisimename 2009 m. pabaigos mus visiems skaudų ir tragišką sportininko Roderiko Kuodžio likimą, besiruošiant pasaulio čempionatui. Aš iki šiol įsitikinęs, kad jei p. Petraitis kaip treneris, kaip ilgametis federacijos generalinis sekretorius, žinodamas apie šio sportininko sveikatos problemas, su Roderiko treneriais būtų išanalizavę priežastis, kodėl Roderikas buvo toks išsekęs 2008 m. Šiaulių žaidynėse, gal nebūtų 2009 m. lapkričio tragedijos Panevėžyje.
Bimbos forume tuo metu sukurtoje temoje „Apie pamokas gyviesiems“ nemirtingasis Bimbos ir Petraičio duetas pasiekė ciniškumo viršūnę, suversdami visą atsakomybę pačiam sportininkui. Tuo pasibaisėjęs mūsų kultūrizmo grandas ir pažiba Semionas Berkovičius tada parašė: YA UHOZU IZ SOREVNOVATELNOGO SPORTA!!!”, lietuviškai – „aš išeinu iš varžybinio sporto“.
Ačiū Dievui, Semionas po kiek laiko persigalvojo – juk jis SPORTININKAS!
Šis atvejis federacijoje yra nereikšminga smulkmena, bet iš smulkmenų susidaro visuma. Ir tos smulkmenos sprendimas parodė, kad čia yra didelė teisinė ir moralinė properša . Man įdomu tai, kad ši situaciją daug ką atskleidė apie mūsų santykius, bendravimą. Kiekvienas dabar gali pats spręsti ar tokie „mandagūs“ p. Petraičio nuolaidžiavimai ir nutylėjimai yra jo aukštas diplomatijos rodiklis ar kažkokie užkulisiniai žaidimai. Mano nuomone, Arūno užimamos pareigos turėtų vienyti sportininkus, trenerius, funkcionierius, bet to kažkodėl nesijaučia. Užtenka paminėti vien tą faktą (juk tai vieša paslaptis), kad net Šiauliuose yra trintis tarp jo ir šiauliečių, kultūrizmui atsidavusių žmonių. Jau vien ką reiškia federacijos generalinio sekretoriaus pastovūs nenorai dalyvauti Šiauliuose organizuojamoje kasmetinėje „Saulės Taurėje“. Juk čia siunčiamas signalas, kad vieni blogi, kiti – geri. O juk mes vienminčiai, bet kažkodėl nevieningi. Kas tam trukdo? Ambicijos? Senos nuoskaudos?
Gal būt kai kurie iš Jūsų norėjote, kad aš išeičiau į “pensiją” ir netrukdyčiau Jūsų nelabai švariems sumanymams. Pirma taip ir nusprendžiau. Bet paskui apiraminus, pagalvojus, pasitarus su senais bendražygiais iškėliau sau klausimą: o kodėl aš turiu nusileisti? Todėl ir neleidau numirti tiek DAK nutarimų priėmimams, tiek tolimesniems tos eigos įvykiams.
Mano šia pastebėjimai yra tik nuomonė, bet ji tuo ir vertinga, kad ji tik nuomonė, o ne tiesa. Juk tai skatina galvoti, nesutikit, diskutuoti ir formuoti kitą nuomonę.
Kęstutis Jonvičius
tai el. paštu gautas laiškas visiems feredacijos nariams.Gaila, kad vėlokai.
ATVIRAS LAIŠKAS FEDERACIJOS NARIAMS
Pirmiausiai faktai trumpai: Jūsų federacijos valdybos narys, teisėjų kolegijos pirmininkas Bimba savo forume, po 2010 m. Klaipėdoje įvykusio čempionato, norėdamas pažeminti, mane viešai apkaltino klastojant teisėjų įvertinimo lapelius ir tai buvo dingstis atsiradimui nekorektiškų ir mane žeidžiančių komentarų. Pareikalavus pateikti teisėjų lapelius, kaip ginčytino įvykio įrodymus, to nebuvo padaryta.
Tik 2011 metų pabaigoje, prabėgus beveik dvejiems metams, federacijos valdyboje buvo konstatuotas faktas „jog viešojoje erdvėje pareikšti kaltinimai Kęstučiui Jonavičiui neturi pagrindo“.
Todėl dabar, po federacijos valdybos išteisinamojo „nuosprendžio“ manau turįs moralinę teisę pareikšti savo nuomonę apie šią, sakyčiau banalią istoriją, paanalizuoti kodėl taip ilgai buvo delsiama spręsti šią problemą, apie Jūsų federacijoje vyraujančią moralinę atmosferą, esantį dabartinį teisinį nihilizmą.
Jei atvirai, Bimba šiaip gal ir neblogai dirba, bet per pastarųjų porą metų įvyko ir tai, kas verčia rimčiau susimastyti. Keletą įvykių, kurie įvyko federacijoje pirmą kartą per beveik 30 metų, kai aš dalyvauju federacijos veikloje, norėčiau paminėti:
• Jūsų federacijoje jau galima NEBAUDŽIAMAI apšmeižti savo bendražygius;
• Jūsų federacijoje įvesta BAUDŲ SISTEMA, – o tai grasinimai, įtampos didinimas, funkcionierių susipriešinimas su sportininkais bei jų treneriais;
• Jūsų federacijoje jau galima varžybų metu keisti varžybų nuostatus (situacija dėl “T – walkingas” 2011 Taurės varžybose Raseiniuose), – manau, kad tai asmens, kuris privalo kontroliuoti kaip laikomasi priimtų nuostatų, atsakomybės trūkumas.
Dažniausiai arogantiškumo, savęs priešpastatymo visiems, grasinimų ir įtampos atmosferos aplink save formavimo griebiasi ne tie, kas iš tikrųjų stiprūs, gebantys apsiginti bei kontroliuoti situaciją, o tie, kas silpni ir bijo prarasti savo pozicijas.
Jei ir toliau tokias žingsniais bus einama autoritarinio valdymo link, tada kitos kadencijos pabaigoje federacija tikrai aplenks kitas šio sporto šakos federacijas pagal neobjektyvumą ir autoritarizmą. Jei federacijos nariams tai tinka – tada pirmyn!
Šiuo metu norėčiau pakalbėti apie pačios federacijos situaciją ir kai kurių asmenų požiūrį į situaciją su manimi.
Šią situaciją panagrinėsiu plačiau, nes į tokią situaciją galėjo patekti bet koks federacijos narys, asmuo ar sportininkas. O tai juk įvyko su manimi, kuris gerai žino Jūsų federacijos vidaus virtuvę, prisidėjo prie tos federacijos varžybų reglamento kūrimo, nuo nulio sukūrė pačios Drausmės ir Apeliacinės komisijos (DAK) nuostatus.
Dabar trys dokumentuoti faktai:
1. 2010.05.13 dėl Bimbos kaltinimų aš parašiau pareiškimą adresuotą federacijos valdybai ir naujai sukurtai DAK, kad būtų išsiaiškinta susidariusi padėtis ir nuspręsta kas teisus šioje situacijoje.
2. 2011-01-22, praėjus 10 mėn., matydamas, kad nėra jokios reakcijos iš valdybos pusės į mano pirmą pareiškimą, parašiau federacijos valdybai dar vieną pareiškimą, primindamas situaciją ir protestuodamas dėl to, grąžinau federacijos Nacionalinės kategorijos teisėjo atributus (beje, už kuriuos aš kažkada mokėju pinigus).
3. 2011.11.12, praėjus beveik 2 m. nuo istorijos pradžios, internete federacijos naujienlaiškyje atsiranda informacija, kurioje konstatuojama „jog viešojoje erdvėje pareikšti kaltinimai Kęstučiui Jonavičiui neturi pagrindo“.
Kodėl pirmą pareiškimą adresavau ir DAK, ir valdybai? Todėl, kad žinojau, kad DAK bus neveikli, nes net neturi savo veiklos nuostatų! Juk tada įvyko paradoksali situacija: manęs, kuris kreipėsi valdybą ir DAK, buvo paprašyta sukurti pačios DAK veiklos nuostatus. Šiuo atveju aš DAK narių net nekaltinu ir juos pilnai suprantu. Juk DAK buvo sukurta be jos veiklą reglamentuojamų nuostatų ir kai iškilo būtinybė DAK dirbti, ji buvo bejėgė.
Federacijos valdybos įvertinimo, be DAK nuosprendžio, tikėjausi 2010.05.22 Raseiniuose per valdybos posėdį. Į tą posėdį mane pakvietė valdybos nariai R. Česnaitis, A. Guseva, kurie buvo neabejingi šiai situacijai ir žadėjo, kad ji bus išspręsta. Deja, mano nuostabai gen. sekretorius A. Petraitis pareiškė, kad be DAK jie negali nieko spręsti ir reikia laukti! O atrodo reikėjo tiek nedaug, kad federacijos valdyba pareikalautų pasiaiškinti pačio Bimbos ir situacija būtų buvusi išspręsta. Juk valdybos kompetencija ir dar žinant, kad DAK neveikli, tai leido padaryti. Ko bijojo A. Petraitis, kodėl nenorėjo greit išspręsti tokios nesudėtingos situacijos, - neaišku.
Po to, sukūriau tuos DAK nuostatus, suderinau su suinteresuotais asmenimis per nepilnas dvi savaites ir jie buvo patvirtinti federacijos valdyboje. DAK gali veikti. Deja.
Tolimesnius A. Petraičio aiškinimus, kad DAK vėl neveikli, nes viena DAK narė Edita randasi Anglijoje - atmetu. Kas neleido to klausimo svarstyti komunikacijos pagalba? Juk DAK nuostatai tai leidžia, tuo labiau, kad tiek su Edita, kuri jau buvo beveik surinkusi medžiagą svarstymui, tiek su Arūnu pastoviai bendraudavom Skype pagalba.
Na tiek to, laukiu toliau. Karts nuo karto el. laišku primenu A. Petraičiui apie tai, tarp mudviejų vyksta bevaisė diskusija apie galimybes kuo greičiau spręsti šį reikalą. Reikia pripažinti A. Petraičio meistriškai įvaldytą sugebėjimą atsakyti į konkrečius klausimus tuščiais biurokratiškais žodžiais. Čia jam lygių nėra! Šaunuolis!
2011 metų vasarą, bendraujant su federacijos prezidentu R. Kairaičiu, priminiau jam šią situaciją. Jis nuoširdžiai nustebo, manydamas, kad tas reikalas seniai išspręstas. Ir pilnai tuo tikiu, nes juk ne prezidento reikalas kontroliuoti tokius antraeilio svarbumo sprendimus. Aš prezidentui su apgailestavimu užsiminiau, kad jau sutvarkiau popierius ir duodu federaciją į teismą, kad teismas įpareigotų (priverstų) Jūsų federaciją, kaip juridinį atsakovą, atsakyti į du mano pareiškimus.
Ir įvyko stebuklas. Pats Petraitis buvo privertas suorganizuoti DAK posėdį. Tiesa, DAK narė Edita jau buvo Lietuvoje. Posėdis įvyko Kėdainiuose. Nežinau kodėl, bet grubiai nusižengiant DAK nuostatams aš, kaip suinteresuotas asmuo, net nebuvau į jį pakviestas! Apie DAK oficialų sprendimą sužinojau daug vėliau ir tik po to, kai vėl apie tai kalbėjau su federacijos prezidentu R. Kairaičiu ir jis paragino Petraitį oficialiai informuoti mane apie DAK nutarimą.
Po to vėl tyla. Ilgas, bevaisis susirašinėjimas su Petraičiu.
Štai viena ištrauka iš mano laiško A. Petraičiui, kuriame atsispindi mano nuomonė į visą šį bjauriai ilgai spendžiamą klusimą:
„Gerai atsimenu 2010.05.22 Raseinius, (...) Kas tada, Arūnai, neleido Jūsų, valdybos narių, be jokių DAK'ų pareikalauti pasiaiškinti bimbos? Ne, tada tu tą reikalą užgesinai... Jau tada pajutau, kad tu žaidi kažkokius žaidimus. Prisimindamas, kad tu kažkada sakei, kad matai bimba prezidento poste, priėjau išvados, kad pradėsi dangstyti bimbą tavo kompetencijos rėmuose. Aš 1,5 metų vaikštau su apjuodinta dėme. (...) Įtariu, kad tu galvojai, kad aš spjausiu į šį reikalą ir viskas pasimirš, - ir bimba liks švarus pretendentas į prezidentus ir tu ramus. Deja.
Tavo nenoras manęs pasikviesti į DAK posėdį Kėdainiuose, tik dar labiau sustiprina įtarimus tavo ne visai sąžininga ir nelabai švaria veikla.
(...), aš nežinau valdybos posėdžio nutarimo, nežinau valdybos atsakymų į mano užduotus pareiškimuose klausimus. Čia juk tavo darbas, Arūnai!“.
A. Petraitis tada man atrašė savo nepakartojamu stiliumi atsakymą, kurio pabaigoje buvo tokie žodžiai: „Pats irgi prisidedi prie šito - reiklumas yra visada stimulas skatinantis judėti pirmyn.“.
Retorinis klausimas: o jei aš bučiau „reikliai“ spjovę visą šį reikalą ir palikęs jį „judėti pirmyn“, ar jis būtų iš viso pajudėjęs?
Ir štai pagaliau 2011 m. pabaigoje, praėjus beveik dvejiems metams po mano pirmo pareiškimo, internete pasirodo valdybos sprendimas, Petraičio redaguojamame naujienlaiškyje.
Pabrėžiu - paminant bet kokias teisines normas, aš kaip suinteresuotas asmuo vėl nebuvau pakviestas į mano pareiškimo svarstymą. O tai juk paprasčiausias teisinis nihilizmas! Beje, mano antras pareiškimas iš viso net nebuvo svarstomas, apie jį paprasčiausiai užmiršta! Ką veikia generalinis sekretorius, kurio pagrindinis darbas su popierizmu? Gal jį svarstysite dar po dviejų metų?
Nežinau kas, bet greičiausiai tokį, koks yra valdybos sprendimas, suformulavo A. Petraičio vedžiojama plunksna, o iš jo, tiems, kas nežino šio istorijos, neaišku niekas, išskyrus „kaltinimai Kęstučiui Jonavičiui neturi pagrindo“ ir kad, "Valdyba ir DAK atsiprašė pareiškėjo už neoperatyvų šio klausimo išnagrinėjimą". Neaišku nei kas apkaltino K. Jonavičių viešojoje erdvėje, nei ar tas kaltintojas buvo svarstomas, ar buvo prašoma jo pasiaiškinti. Apie kažkokį tai atsiprašymą ar paneigimą, kad buvau viešai apšmeižtas čia matyt net neverta diskutuoti, - valdyba Bimbos to padaryti kažkodėl nereikalauja, o ir pačiam Bimbai jo arogancija to padaryti neleidžia. Kur nukeliavęs federacijos valdybos principingumas – neaišku!
Beje, bet kokios teisinės normos reikalauja, kad jei į įstaigą raštu kreipiasi interesantas, pareiškėjui būtina atsakyti raštu. Matyt federacijoje tos teisinės normos negalioja, nes aš iki šiol negavęs jokio atsakymo į mano du pareiškimus. Tos teisinės normos turėtų būti žinomos generaliniam sekretoriui, kuris turėtų būti atsakingas ir už Jūsų įstaigos popierizmą. Nors Petraitis yra tikrai nusimanantis savo srities atstovas, tačiau tai neužpildo jo teisinių žinių spragų. Neužmirškim, kad čia galioja ne tik federacijos įstatai, bet ir Lietuvos Respublikos teisės aktai.
Bandau suprasti, kodėl jaučiu p. Petraičio ranką šios, atrodo paprastos situacijos sudarkyme. Ir prisimenu 2008 m. kai po vienų varžybų Šiauliuose diskutuojant apie vieną, Petraičiui garbės nedarantį incidentą (apie jį pakalbėsiu vėliau) buvo užsiminta ar aš nebijau, kad stojus skersai kelio Petraičiui, tas atvejis man atsirūgs, nes, anot pašnekovo, Petraitis tai tas žmogus, kuris ilgai laiko pyktį savyje ir reikiamu momentu pasinaudos. Aš tik trūktelėjau pečiais: o ką jis man gali padaryti?
Po incidento su Bimba pamačiau – gali, ir dar kaip gali. Šio reikalo tyrimo trukmė, jo išvados, už kurias atsakingas p. Petraitis padarytas taip, kad iki šiol nesuprasi kas čia kaltas, kas ne, kokios išvados padarytos, nėra oficialių atsakymų į mano pareiškimus.
Matyt A. Petraičiui atsistojau skersai tako dar 1996 metais, kai federacijos prezidento R. Kairaičio palaiminimu sukūriau unikalią lietuvišką varžybų pravedimo programą. Beveik dešimtmetį Petraitis kompiuterinę programą dubliavo pieštuku ir skaičiavimo mašinėle, nepasitikėdamas mano programa, nes buvo užgauta jo savimeilė – kompiuteris atlieka jo darbą .
Vėliau, matyt, skersai tako Petraičiui atsistojau ir 1999 metų pabaigoje, kai kartu su R. Kairaičiu pradėjom plėtoti naują projektą - federacijos internetinį tinklapį. Keistai dabar atrodo, kai Petraitis mane tituluoja tinklapio krikštatėviu, turbūt duodamas suprasti, kad tėvas tai jis. Na, atrodo, kad – ne! Tuo metu iš p. Petraičio pusės jautėsi ik stiprus priešinimasis visokiai kompiuterizacijai, šiuolaikiniai inovacijai. Po ketverių metų, supratęs, kad kitaip jau nebus, p. Petraitis perėmė iš manęs tinklapio redagavimą, o čia ne paskutinėje vietoje čia buvo ir finansiniai reikalai. Rezultatas gavosi toks: kai aš administravau federacijos tinklapį, - tinklapio lankytojų mėnesio vidurkis buvo beveik 400 lankytojų, o paskelbus kokį konkursą siekdavo ir 1000 . Dabar gi, p. Petraičio redaguojamo tinklo vidutinis mėnesio apsilankymas nesiekia ir 30 lankytojų. Išvadas darykite patys.
Mano subjektyvia nuomone, dabar tas tinklapis tai grynai stagnacinis kūrinis, kuris papildomas informacija tik 6 – 8 kartus per metus. Dizainas toks pats nuo pat 2004 m. Taip jau senokai buvo diskutuota, kad tinklapio sudėtyje turėtų būti mūsų pačių forumas, kuriame galėtų diskutuoti realūs žmonės. Bet ir vėl deja, Petraičiui turbūt maloniau skaitinėti tokio stiliaus pasisakymus: „Susikompromitavus, apsivogus ar kitais ekskrementais susiteršus savo garbę ir orumą dažniausiai pasitraukiama.“ Beje, šie žodžiai buvo taikomi man, po antro, viešai įteikto pareiškimo.
Te nesupyksta šių metų tinklapio nominacijos nugalėtojas, bet logiškumas reikalauja, kad dėl nominacijos tinklapyje būtų paskelbtas koks nors konkursas ar apklausa. Ar tai buvo padaryta? Negi nominacijas skiria pats Petraitis pasitaręs su savimi? Kas tai? Savęs susireikšminimas, kaip ir abejotino reikalingumo Petraičio vardo Pereinamojo prizo „Victor“ įsteigimas?
Persikelkime į 2008 m. Šiaulių III Tarptautines sporto žaidynes, kurių direktorius ir vyr. teisėjas p. Petraitis. Čia įvyksta man nemalonus bei pačiam Petraičiui garbės nedarantis incidentas. Tada vyr. teisėjas p. Petraitis man gan įsakmiai liepė, be svėrimo ir ūgio matavimų, įtrauktį į registracinį protokolą, jau dabar amžiną atilsį, Roderiką Kuodį, motyvuodamas tuo, kad sportininkas labai nusilpęs, neturi jėgų ir jam reikia ilsėtis. Aš aišku, paprieštaravau, susiginčijom. Baigėsi viskas tuo, kad atsisakiau registruoti dalyvius kompiuteriu. Ranka registracijos protokolą sudarinėjo pats vyr. teisėjas. Bebaigiant registracijai keliems treneriams iškilo klausimas ar tikrai Roderikas buvo registracijoje ir oficialiai svėrėsi bei matavosi. Treneris V. Lukys oficialiai manęs, kaip žaidynių sekretoriaus užklausė ar svėrime dalyvavo Roderikas. Taip išaiškėjo bandymas klastoti registracijos protokolus. Ačiū Dievui, tada buvo tik vienas užsienio svečias, nes šiaip šis išaiškėjęs atvejis galėjo pakvipti tarptautiniu skandaliuku. Kyla teisėtas klausimas, kas gali paneigti tikimybę, kad tokie atvejai buvo anksčiau ir ar nesikartoja dabar?
Beje, nemalonu, bet reiktų prie to paties pakalbėti dar vienu aspektu. Visi prisimename 2009 m. pabaigos mus visiems skaudų ir tragišką sportininko Roderiko Kuodžio likimą, besiruošiant pasaulio čempionatui. Aš iki šiol įsitikinęs, kad jei p. Petraitis kaip treneris, kaip ilgametis federacijos generalinis sekretorius, žinodamas apie šio sportininko sveikatos problemas, su Roderiko treneriais būtų išanalizavę priežastis, kodėl Roderikas buvo toks išsekęs 2008 m. Šiaulių žaidynėse, gal nebūtų 2009 m. lapkričio tragedijos Panevėžyje.
Bimbos forume tuo metu sukurtoje temoje „Apie pamokas gyviesiems“ nemirtingasis Bimbos ir Petraičio duetas pasiekė ciniškumo viršūnę, suversdami visą atsakomybę pačiam sportininkui. Tuo pasibaisėjęs mūsų kultūrizmo grandas ir pažiba Semionas Berkovičius tada parašė: YA UHOZU IZ SOREVNOVATELNOGO SPORTA!!!”, lietuviškai – „aš išeinu iš varžybinio sporto“.
Ačiū Dievui, Semionas po kiek laiko persigalvojo – juk jis SPORTININKAS!
Šis atvejis federacijoje yra nereikšminga smulkmena, bet iš smulkmenų susidaro visuma. Ir tos smulkmenos sprendimas parodė, kad čia yra didelė teisinė ir moralinė properša . Man įdomu tai, kad ši situaciją daug ką atskleidė apie mūsų santykius, bendravimą. Kiekvienas dabar gali pats spręsti ar tokie „mandagūs“ p. Petraičio nuolaidžiavimai ir nutylėjimai yra jo aukštas diplomatijos rodiklis ar kažkokie užkulisiniai žaidimai. Mano nuomone, Arūno užimamos pareigos turėtų vienyti sportininkus, trenerius, funkcionierius, bet to kažkodėl nesijaučia. Užtenka paminėti vien tą faktą (juk tai vieša paslaptis), kad net Šiauliuose yra trintis tarp jo ir šiauliečių, kultūrizmui atsidavusių žmonių. Jau vien ką reiškia federacijos generalinio sekretoriaus pastovūs nenorai dalyvauti Šiauliuose organizuojamoje kasmetinėje „Saulės Taurėje“. Juk čia siunčiamas signalas, kad vieni blogi, kiti – geri. O juk mes vienminčiai, bet kažkodėl nevieningi. Kas tam trukdo? Ambicijos? Senos nuoskaudos?
Gal būt kai kurie iš Jūsų norėjote, kad aš išeičiau į “pensiją” ir netrukdyčiau Jūsų nelabai švariems sumanymams. Pirma taip ir nusprendžiau. Bet paskui apiraminus, pagalvojus, pasitarus su senais bendražygiais iškėliau sau klausimą: o kodėl aš turiu nusileisti? Todėl ir neleidau numirti tiek DAK nutarimų priėmimams, tiek tolimesniems tos eigos įvykiams.
Mano šia pastebėjimai yra tik nuomonė, bet ji tuo ir vertinga, kad ji tik nuomonė, o ne tiesa. Juk tai skatina galvoti, nesutikit, diskutuoti ir formuoti kitą nuomonę.
Kęstutis Jonvičius
tai el. paštu gautas laiškas visiems feredacijos nariams.Gaila, kad vėlokai.