Thread Rating:
  • 0 Vote(s) - 0 Average
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
KULTŪRIZMAS SOCIALISTINIAME PASAULYJE. KNYGA.
#1
PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA. KNYGA.
SOCIALISTINIO LAIKOTARPIO KULTŪRIZMO RAIDOS PERIODAI
KULTŪRIZMAS SOCIALISTINĖSE ŠALYSE. ISTORINĖ KNYGA.
Pastaruoju metu žmonės ėmėsi domėtis mūsų sporto istorija. Pasaulis sužinojo, kad pirma fitneso sportininkė buvo išeivė iš Lietuvos amerikietė BRONĖ DUBAR (Niu Jorkas, 1927 m.). Pasaulis sužinojo apie įvairias tarptautines sporto organizacijas. Dabar leidžiamos istorinės knygos, rašomi straipsniai. Neretai rašantieji remiasi netikslia informacija ir įr įvykius interpretuoja neteisingai.
Pav. prieš keletą metų išleistoje knygoje „Lietuvos kultūrizmo istorija“ nutylėta daug reikšmingų mūsų sportui faktų, nes Lietuvoje visados buvo trys centrai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – kurie į tuos pačius įvykius žiūrėjo ir tebežiūri labai skirtingai. Ten rašoma, kad 1968 m. lietuviai buvo pirmi, kurie „pakėlė geležinę uždangą“, kai tuo tarpu 1968 m. tos uždangos dar visai nebuvo. Reikia į tokius momentus atsižvelgti ir visus išklausyti, o ne platinti nepatikrintas  tiesas. Neseniai Rusijoje išleistoje knygoje apie praeityje garsų kultūristą bei ilgametį Rusijos nacionalinės IFBB (International Federation of Body Builders)  federacijos vadovą VLADIMIRĄ DUBININĄ (Vladimir Dubinin) iškraipyti įvykiai ir faktai, kurie iš esmės keistų visą knygoje pateiktą istoriją.
Iki šiol pasaulyje nėra ir nebuvo mūsų sporto raidos analizės, nėra sudėti reikšmingi sportui akcentai.
Daugiau nei penkiasdešimt metų dirbanti Pasaulinė WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation)  federacija 2020 metais rengiasi išleisti įvairiomis kalbomis knygą apie kultūrizmo sporto sovietinį laikotarpį. Juk socialistinės šalys apėme savo laiku vos ne pusę pasaulio ir vystėsi savo keliu, visiškai skirting nuo “Vakarų” šalių. Minėta knyga bus dalis mūsų rengiamo beprecedentinio tarptautinio projekto: “Pasaulio kultūrizmo enciklopedija”.
MAKETUOS LIETUVOJE, SPAUSDINS INDIJOJE.
Klnyga apie kultūrizmo sporto istoriją Socialistiniame pasaulyje bus maketuojama Lietuvoje, o spausdinama Indijoje. Knygos projekte dirba Tarptautinis sporto universitetas (I.S.U. International Sports University, www.isuniversity.lt ). Nuo 2017 metų I.S.U. yra asocijuotas UNESCO narys prie Jungtinių Tautų (United Nations). Profesoriai VASILIJUS BESPALENKA (Vasilij Bespalenko, Ukraina), LALITAS SONIS (Lalit Kumar Soni, Indija) ir Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras) bei vienas pasaulio kultūrizmo pionierių vilnietis VALERIJUS KOREŠKOVAS (Valerij Koreshkov) stengiasi greitu ir kokybišku knygos išleidimu.
SOCIALISTINIO LAIKOTARPIO KULTŪRIZMO RAIDOS PERIODAI
Pagal veiklai sąlygojusią situaciją kultūrizmo sporto raidą socialistinėse šalyse galima skirstyti į sekančius periodus:
-          Pirmasis, 1957 – 1970
-          Antrasis, 1971 – 1975
-          Trečiasis, 1976 – 1981
-          Ketvirtasis, 1982 – 1986
-          Penktasis, 1987 – 1991
PIRMASIS PERIODAS
Kultūrizmas socialistinėse šalyse atsirado praėjusio šimtmečio penkiasdešimtųjų antroje pusėje. Atsirado staiga ir labai greitai išpopuliarėjo. Tuo metu keisti ir “lipdyti” savo kūną norėjo daugelis.
Žinomas dabarties poetas ir dramaturgas, praeityje garsus SSSR kultūrizmo treneris vilnietis VITALIJUS ASOVSKIS rašo:
«Kuriant antikos dievo pavidalą.
Praėjusio šimtmečio penkiasdešimtaisiais metais Vakarų šalyse kultūrizmas jau buvo populiarus, tačiau Europoje žmonės į šį užsiėmimą žiūrėjo nepasitikėdami. Jaunimas nekreipė dėmesio į visuomenėje buvusius negatyvius pasisakymus apie kultūrizmą ir noriai bei sparčiai įsitraukė į treniruotes. Žmonių domėjimasis šia sporto šaka buvo didžiulis, tiesiog pasakiškas. Pirmas žmogus pakilo į kosmoso aukštumas. Žmones apėmė savotiška euforija. Atrodė, kad tuojau prasidės aukso amžius. Mes mokame pasiekti kosmosą, sukurti atominę energiją, fantastiškus filmus bei nuostabias knygas. Atrodė, kad žmogus surado kelią, kuriu eidamas gali tobulinti savo protą. Lavindamas savo protą, žmogus tampa savotišku sportininku. Proto, ne kūno sportininku. Posakis „turi jėgos – proto nereikia“ sulaukė priešingo rezultato. Mokslininko stereotipas: ištižęs, kuprotas, paliegęs, silpno regėjimo žmogus. Buvo juokaujama, tokiam žmogui vėjuotą dieną geriau į biblioteką neiti – vėjas nupūs... ir štai kultūrizmas atveria galimybes sujungti tiek protą, tiek kūnišką jėgą. Žmogus susitapatina su Dievu“.
Tada vieningos kultūrizmo vadovybės nei SSSR, nei SSSR Respublikose nebuvo. Laikotarpį iki 1970 metų galima vadinti spartaus SSSR kultūrizmo  populiarėjimo etapu. Vienas pirmųjų kultūrizmo atstovų SSSR vilnietis VALERIJUS KOREŠKOVAS byloja, kad jis ėmė domėtis kultūrizmu ir treniruotis nuo 1957 metų. Treniruočių procesas buvo chaotiškas, treniruočių metodika buvo padrikai primityvi, tačiau jau tuomet entuziastai bandė varžytis tarpusavyje.  Retsykiais įvairiose vietose vykdavo varžybos, kuriose kaskart buvo skirtingos disciplinos, skirtingi vertinimo kriterijai. Pirma informacija apie kultūrizmą, spėjusius pasižymėti tarptautinėje arenoje sportininkus, treniruočių metodiką SSSR pasiekė iš Anglijos per žurnalus „Health and Strength“ ir „Iron Man“, iš JAV per žurnalą „Muscle Builder“ ir iš Lenkijos per žurnalą “Sport dla Wszystkich”. Tuo pačiu metu Socialistinėse Respublikose imta publikuoti pirmus straipsnius, supažindinusius skaitytojus su kultūrizmu. Tarp jų buvo Rusijoje išleista knyga „Gantelnaja gimnastika“ (1957, Борис Пустовойт, «Гантельная гимнастика»), žurnalas „Sportivnaja žizn Rissiji“ (1960-1970 m., "Cпортивная жизнь России"),  Lietuvos periodiniai leidiniai „Mokslas ir gyvenimas“ (1965-1966 m.), „Kalba Vilnius“ (1967-1969 m.), Lenkijos leidiniai „Kaip tapti stipriu ir patraukliu“ (1960, Stanislaw Zakrzewski, „Jak stac sie silnym i sprawnym“), „Jėga, svaikata, grožis“ (1962, Stanislaw Zakrzewski, „Sila-sprawnosc-piekno“), „Jaunojo stipruolio abėcėlė“ (1965,  Stanislaw Zakrzewski, „ABC mlodego silacza“).
Iš socialistinio pasaulio šalių kultūrizmas anksčiausiai išpopuliarėjo Lenkijoje, Čekoslovakijoje ir Vengrijoje. Minėtų šalių kultūristai organizuodavo vietines varžybas, o kartais ir tarpusavyje susirungdavo. Atsirado žinomesni lyderiai, kaip pav. 1967 metų Čekoslovakijos čempionas JURAJ VIŠNY.
Iš visų SSSR šalių pirmieji į užsienį „išsiveržė“ lietuviai. Tai buvo 1968 metų pavasarį Lenkijoje vykusios varžybos tarp Varšuvos „Herkules“ ir Kauno „Ąžuolo“ kultūrizmo klubų komandų. Lietuvos delegacijai vadovavo VYTAUTAS ZUMERIS, o lenkų pusės vadovas buvo EUGENIUSZ PAWLOK.
Tais pačiais metais SSSR vyko pirmosios tarptautinės kultūrizmo varžybos. Kaune susirinko Lietuvos, Estijos, Latvijos, Rusijos ir Lenkijos komandos. Dvi dienas trukusias varžybas stebėjo šeši tūkstančiai žiūrovų. Absoliučiu nugalėtoju tapo vilnietis LEONAS PIVORIŪNAS.
Iškart po minėtų varžybų sekė pirmasis „Gintarinio prizo“ turnyras Klaipėdoje. Ir šiose varžybose absoliučiu nugalėtoju tapo LEONAS PIVORIŪNAS. Šiandien „Gintarinis prizas“ yra laikomas seniausiomis pripažintomis tarptautinėmis tradicinėmis kultūrizmo varžybomis pasaulyje.  
Kultūrizmas SSSR darėsi populiarus, daugėjo sportuojančių, daugėjo ir įvairaus lygio varžybų. Reguliuoti įsibėgėjančiam procesui buvo reikalinga vadovybė. 1968 metais Kaune vykusių varžybų metu įsteigtas „Visuomeninis SSSR atletinės gimnastikos (kultūrizmo) komitetas («Общественный комитет по атлетической гимнастике СССР»). Sudarytas komiteto vadovaujantis organas:
VYKDOMOJI TARYBA
1.     ROMANAS MOROZAS, Maskva, Rusija
2. VLADIMIRAS PETROVAS, Maskva, Rusija
3.     GENADIJUS BALDINAS, Maskva, Rusija
4.     VYTAUTAS ZUMERIS, Vilnius, Lietuva
5.     VALERIJUS KOREŠKOVAS, Vilnius, Lietuva.
KOMITETO NARIAI
Kartu su minėtais SSSR kultūrizmo komiteto vadovais, komiteto nariais tapo:
6.     FIODORAS MANKO, Leningradas, Rusija
7.     ELEONORA VOLOKONCEVA, Leningradas, Rusija
8.     VALERIJUS SEMIONOVAS, Tiumenė, Rusija
9.     VLADIMIRAS DURNENKO, Omskas, Rusija
10.EMANUILAS BEZMOZGIS, Riga, Latvija
11.ERVINAS LIBERTAS, Talinas, Estija.
Toliau sekė SSSR gražus ir ramus sportinio gyvenimo etapas. 1969-1970 metais Klaipėdoje buvo organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrai, kurie tapo tradiciniais.  1971 metais kultūrizmo veikla socialistinio pasaulio šalyse staiga nutraukta. SSSR bei kitų socialistinio pasaulio šalių komunistinės vadovybės priimti sprendimai ilgam laikui uždraudė ir persekiojo šį sportą.
INFORMACIJA.
Detalesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą. Tai pat informaciją rasite tinklapio „Facebook“ puslapiuose: WFF-WBBF International, WFF-WBBF North America, WFF-WBBF South America, WFF-WBBF Asia, WFF-WBBF Europe, WFF-WBBF Africa, WFF-WBBF Asia Continental Federation, International Sport University (ISU, www.isuniversity.lt ), WFF-WBBF Pro Division, WPSF World Power Sports Federation.


Attached Files Thumbnail(s)
                   
WFF-International Official Information Only
Reply
#2
PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA. KNYGA.
SOCIALISTINIO LAIKOTARPIO KULTŪRIZMO RAIDOS PERIODAI
KULTŪRIZMAS SOCIALISTINĖSE ŠALYSE. ISTORINĖ KNYGA.
Pastaruoju metu žmonės ėmėsi domėtis mūsų sporto istorija. Pasaulis sužinojo, kad pirma fitneso sportininkė buvo išeivė iš Lietuvos amerikietė BRONĖ DUBAR (Niu Jorkas, 1927 m.). Pasaulis sužinojo apie įvairias tarptautines sporto organizacijas. Dabar leidžiamos istorinės knygos, rašomi straipsniai. Neretai rašantieji remiasi netikslia informacija ir įr įvykius interpretuoja neteisingai.
Pav. prieš keletą metų išleistoje knygoje „Lietuvos kultūrizmo istorija“ nutylėta daug reikšmingų mūsų sportui faktų, nes Lietuvoje visados buvo trys centrai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – kurie į tuos pačius įvykius žiūrėjo ir tebežiūri labai skirtingai. Ten rašoma, kad 1968 m. lietuviai buvo pirmi, kurie „pakėlė geležinę uždangą“, kai tuo tarpu 1968 m. tos uždangos dar visai nebuvo. Reikia į tokius momentus atsižvelgti ir visus išklausyti, o ne platinti nepatikrintas  tiesas. Neseniai Rusijoje išleistoje knygoje apie praeityje garsų kultūristą bei ilgametį Rusijos nacionalinės IFBB (International Federation of Body Builders)  federacijos vadovą VLADIMIRĄ DUBININĄ (Vladimir Dubinin) iškraipyti įvykiai ir faktai, kurie iš esmės keistų visą knygoje pateiktą istoriją.
Iki šiol pasaulyje nėra ir nebuvo mūsų sporto raidos analizės, nėra sudėti reikšmingi sportui akcentai.
Daugiau nei penkiasdešimt metų dirbanti Pasaulinė WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation)  federacija 2020 metais rengiasi išleisti įvairiomis kalbomis knygą apie kultūrizmo sporto sovietinį laikotarpį. Juk socialistinės šalys apėme savo laiku vos ne pusę pasaulio ir vystėsi savo keliu, visiškai skirting nuo “Vakarų” šalių. Minėta knyga bus dalis mūsų rengiamo beprecedentinio tarptautinio projekto: “Pasaulio kultūrizmo enciklopedija”.
MAKETUOS LIETUVOJE, SPAUSDINS INDIJOJE.
Klnyga apie kultūrizmo sporto istoriją Socialistiniame pasaulyje bus maketuojama Lietuvoje, o spausdinama Indijoje. Knygos projekte dirba Tarptautinis sporto universitetas (I.S.U. International Sports University, www.isuniversity.lt ). Nuo 2017 metų I.S.U. yra asocijuotas UNESCO narys prie Jungtinių Tautų (United Nations). Profesoriai VASILIJUS BESPALENKA (Vasilij Bespalenko, Ukraina), LALITAS SONIS (Lalit Kumar Soni, Indija) ir Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras) bei vienas pasaulio kultūrizmo pionierių vilnietis VALERIJUS KOREŠKOVAS (Valerij Koreshkov) stengiasi greitu ir kokybišku knygos išleidimu.
SOCIALISTINIO LAIKOTARPIO KULTŪRIZMO RAIDOS PERIODAI
Pagal veiklai sąlygojusią situaciją kultūrizmo sporto raidą socialistinėse šalyse galima skirstyti į sekančius periodus:
-          Pirmasis, 1957 – 1970
-          Antrasis, 1971 – 1975
-          Trečiasis, 1976 – 1981
-          Ketvirtasis, 1982 – 1986
-          Penktasis, 1987 – 1991
PIRMASIS PERIODAS
Kultūrizmas socialistinėse šalyse atsirado praėjusio šimtmečio penkiasdešimtųjų antroje pusėje. Atsirado staiga ir labai greitai išpopuliarėjo. Tuo metu keisti ir “lipdyti” savo kūną norėjo daugelis.
Žinomas dabarties poetas ir dramaturgas, praeityje garsus SSSR kultūrizmo treneris vilnietis VITALIJUS ASOVSKIS rašo:
«Kuriant antikos dievo pavidalą.
Praėjusio šimtmečio penkiasdešimtaisiais metais Vakarų šalyse kultūrizmas jau buvo populiarus, tačiau Europoje žmonės į šį užsiėmimą žiūrėjo nepasitikėdami. Jaunimas nekreipė dėmesio į visuomenėje buvusius negatyvius pasisakymus apie kultūrizmą ir noriai bei sparčiai įsitraukė į treniruotes. Žmonių domėjimasis šia sporto šaka buvo didžiulis, tiesiog pasakiškas. Pirmas žmogus pakilo į kosmoso aukštumas. Žmones apėmė savotiška euforija. Atrodė, kad tuojau prasidės aukso amžius. Mes mokame pasiekti kosmosą, sukurti atominę energiją, fantastiškus filmus bei nuostabias knygas. Atrodė, kad žmogus surado kelią, kuriu eidamas gali tobulinti savo protą. Lavindamas savo protą, žmogus tampa savotišku sportininku. Proto, ne kūno sportininku. Posakis „turi jėgos – proto nereikia“ sulaukė priešingo rezultato. Mokslininko stereotipas: ištižęs, kuprotas, paliegęs, silpno regėjimo žmogus. Buvo juokaujama, tokiam žmogui vėjuotą dieną geriau į biblioteką neiti – vėjas nupūs... ir štai kultūrizmas atveria galimybes sujungti tiek protą, tiek kūnišką jėgą. Žmogus susitapatina su Dievu“.
Tada vieningos kultūrizmo vadovybės nei SSSR, nei SSSR Respublikose nebuvo. Laikotarpį iki 1970 metų galima vadinti spartaus SSSR kultūrizmo  populiarėjimo etapu. Vienas pirmųjų kultūrizmo atstovų SSSR vilnietis VALERIJUS KOREŠKOVAS byloja, kad jis ėmė domėtis kultūrizmu ir treniruotis nuo 1957 metų. Treniruočių procesas buvo chaotiškas, treniruočių metodika buvo padrikai primityvi, tačiau jau tuomet entuziastai bandė varžytis tarpusavyje.  Retsykiais įvairiose vietose vykdavo varžybos, kuriose kaskart buvo skirtingos disciplinos, skirtingi vertinimo kriterijai. Pirma informacija apie kultūrizmą, spėjusius pasižymėti tarptautinėje arenoje sportininkus, treniruočių metodiką SSSR pasiekė iš Anglijos per žurnalus „Health and Strength“ ir „Iron Man“, iš JAV per žurnalą „Muscle Builder“ ir iš Lenkijos per žurnalą “Sport dla Wszystkich”. Tuo pačiu metu Socialistinėse Respublikose imta publikuoti pirmus straipsnius, supažindinusius skaitytojus su kultūrizmu. Tarp jų buvo Rusijoje išleista knyga „Gantelnaja gimnastika“ (1957, Борис Пустовойт, «Гантельная гимнастика»), žurnalas „Sportivnaja žizn Rissiji“ (1960-1970 m., "Cпортивная жизнь России"),  Lietuvos periodiniai leidiniai „Mokslas ir gyvenimas“ (1965-1966 m.), „Kalba Vilnius“ (1967-1969 m.), Lenkijos leidiniai „Kaip tapti stipriu ir patraukliu“ (1960, Stanislaw Zakrzewski, „Jak stac sie silnym i sprawnym“), „Jėga, svaikata, grožis“ (1962, Stanislaw Zakrzewski, „Sila-sprawnosc-piekno“), „Jaunojo stipruolio abėcėlė“ (1965,  Stanislaw Zakrzewski, „ABC mlodego silacza“).
Iš socialistinio pasaulio šalių kultūrizmas anksčiausiai išpopuliarėjo Lenkijoje, Čekoslovakijoje ir Vengrijoje. Minėtų šalių kultūristai organizuodavo vietines varžybas, o kartais ir tarpusavyje susirungdavo. Atsirado žinomesni lyderiai, kaip pav. 1967 metų Čekoslovakijos čempionas JURAJ VIŠNY.
Iš visų SSSR šalių pirmieji į užsienį „išsiveržė“ lietuviai. Tai buvo 1968 metų pavasarį Lenkijoje vykusios varžybos tarp Varšuvos „Herkules“ ir Kauno „Ąžuolo“ kultūrizmo klubų komandų. Lietuvos delegacijai vadovavo VYTAUTAS ZUMERIS, o lenkų pusės vadovas buvo EUGENIUSZ PAWLOK.
Tais pačiais metais SSSR vyko pirmosios tarptautinės kultūrizmo varžybos. Kaune susirinko Lietuvos, Estijos, Latvijos, Rusijos ir Lenkijos komandos. Dvi dienas trukusias varžybas stebėjo šeši tūkstančiai žiūrovų. Absoliučiu nugalėtoju tapo vilnietis LEONAS PIVORIŪNAS.
Iškart po minėtų varžybų sekė pirmasis „Gintarinio prizo“ turnyras Klaipėdoje. Ir šiose varžybose absoliučiu nugalėtoju tapo LEONAS PIVORIŪNAS. Šiandien „Gintarinis prizas“ yra laikomas seniausiomis pripažintomis tarptautinėmis tradicinėmis kultūrizmo varžybomis pasaulyje.  
Kultūrizmas SSSR darėsi populiarus, daugėjo sportuojančių, daugėjo ir įvairaus lygio varžybų. Reguliuoti įsibėgėjančiam procesui buvo reikalinga vadovybė. 1968 metais Kaune vykusių varžybų metu įsteigtas „Visuomeninis SSSR atletinės gimnastikos (kultūrizmo) komitetas («Общественный комитет по атлетической гимнастике СССР»). Sudarytas komiteto vadovaujantis organas:
VYKDOMOJI TARYBA
1.     ROMANAS MOROZAS, Maskva, Rusija
2. VLADIMIRAS PETROVAS, Maskva, Rusija
3.     GENADIJUS BALDINAS, Maskva, Rusija
4.     VYTAUTAS ZUMERIS, Vilnius, Lietuva
5.     VALERIJUS KOREŠKOVAS, Vilnius, Lietuva.
KOMITETO NARIAI
Kartu su minėtais SSSR kultūrizmo komiteto vadovais, komiteto nariais tapo:
6.     FIODORAS MANKO, Leningradas, Rusija
7.     ELEONORA VOLOKONCEVA, Leningradas, Rusija
8.     VALERIJUS SEMIONOVAS, Tiumenė, Rusija
9.     VLADIMIRAS DURNENKO, Omskas, Rusija
10.EMANUILAS BEZMOZGIS, Riga, Latvija
11.ERVINAS LIBERTAS, Talinas, Estija.
Toliau sekė SSSR gražus ir ramus sportinio gyvenimo etapas. 1969-1970 metais Klaipėdoje buvo organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrai, kurie tapo tradiciniais.  1971 metais kultūrizmo veikla socialistinio pasaulio šalyse staiga nutraukta. SSSR bei kitų socialistinio pasaulio šalių komunistinės vadovybės priimti sprendimai ilgam laikui uždraudė ir persekiojo šį sportą.
INFORMACIJA.
Detalesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą. Tai pat informaciją rasite tinklapio „Facebook“ puslapiuose: WFF-WBBF International, WFF-WBBF North America, WFF-WBBF South America, WFF-WBBF Asia, WFF-WBBF Europe, WFF-WBBF Africa, WFF-WBBF Asia Continental Federation, International Sport University (ISU, www.isuniversity.lt ), WFF-WBBF Pro Division, WPSF World Power Sports Federation.


Attached Files Thumbnail(s)
                   
WFF-International Official Information Only
Reply
#3
PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA. KNYGA.
SOCIALISTINIO LAIKOTARPIO KULTŪRIZMO RAIDOS PERIODAI
KULTŪRIZMAS SOCIALISTINĖSE ŠALYSE. ISTORINĖ KNYGA.
Pastaruoju metu žmonės ėmėsi domėtis mūsų sporto istorija. Pasaulis sužinojo, kad pirma fitneso sportininkė buvo išeivė iš Lietuvos amerikietė BRONĖ DUBAR (Niu Jorkas, 1927 m.). Pasaulis sužinojo apie įvairias tarptautines sporto organizacijas. Dabar leidžiamos istorinės knygos, rašomi straipsniai. Neretai rašantieji remiasi netikslia informacija ir įr įvykius interpretuoja neteisingai.
Pav. prieš keletą metų išleistoje knygoje „Lietuvos kultūrizmo istorija“ nutylėta daug reikšmingų mūsų sportui faktų, nes Lietuvoje visados buvo trys centrai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – kurie į tuos pačius įvykius žiūrėjo ir tebežiūri labai skirtingai. Ten rašoma, kad 1968 m. lietuviai buvo pirmi, kurie „pakėlė geležinę uždangą“, kai tuo tarpu 1968 m. tos uždangos dar visai nebuvo. Reikia į tokius momentus atsižvelgti ir visus išklausyti, o ne platinti nepatikrintas  tiesas. Neseniai Rusijoje išleistoje knygoje apie praeityje garsų kultūristą bei ilgametį Rusijos nacionalinės IFBB (International Federation of Body Builders)  federacijos vadovą VLADIMIRĄ DUBININĄ (Vladimir Dubinin) iškraipyti įvykiai ir faktai, kurie iš esmės keistų visą knygoje pateiktą istoriją.
Iki šiol pasaulyje nėra ir nebuvo mūsų sporto raidos analizės, nėra sudėti reikšmingi sportui akcentai.
Daugiau nei penkiasdešimt metų dirbanti Pasaulinė WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation)  federacija 2020 metais rengiasi išleisti įvairiomis kalbomis knygą apie kultūrizmo sporto sovietinį laikotarpį. Juk socialistinės šalys apėme savo laiku vos ne pusę pasaulio ir vystėsi savo keliu, visiškai skirting nuo “Vakarų” šalių. Minėta knyga bus dalis mūsų rengiamo beprecedentinio tarptautinio projekto: “Pasaulio kultūrizmo enciklopedija”.
MAKETUOS LIETUVOJE, SPAUSDINS INDIJOJE.
Klnyga apie kultūrizmo sporto istoriją Socialistiniame pasaulyje bus maketuojama Lietuvoje, o spausdinama Indijoje. Knygos projekte dirba Tarptautinis sporto universitetas (I.S.U. International Sports University, www.isuniversity.lt ). Nuo 2017 metų I.S.U. yra asocijuotas UNESCO narys prie Jungtinių Tautų (United Nations). Profesoriai VASILIJUS BESPALENKA (Vasilij Bespalenko, Ukraina), LALITAS SONIS (Lalit Kumar Soni, Indija) ir Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras) bei vienas pasaulio kultūrizmo pionierių vilnietis VALERIJUS KOREŠKOVAS (Valerij Koreshkov) stengiasi greitu ir kokybišku knygos išleidimu.
SOCIALISTINIO LAIKOTARPIO KULTŪRIZMO RAIDOS PERIODAI
Pagal veiklai sąlygojusią situaciją kultūrizmo sporto raidą socialistinėse šalyse galima skirstyti į sekančius periodus:
-          Pirmasis, 1957 – 1970
-          Antrasis, 1971 – 1975
-          Trečiasis, 1976 – 1981
-          Ketvirtasis, 1982 – 1986
-          Penktasis, 1987 – 1991
PIRMASIS PERIODAS
Kultūrizmas socialistinėse šalyse atsirado praėjusio šimtmečio penkiasdešimtųjų antroje pusėje. Atsirado staiga ir labai greitai išpopuliarėjo. Tuo metu keisti ir “lipdyti” savo kūną norėjo daugelis.
Žinomas dabarties poetas ir dramaturgas, praeityje garsus SSSR kultūrizmo treneris vilnietis VITALIJUS ASOVSKIS rašo:
«Kuriant antikos dievo pavidalą.
Praėjusio šimtmečio penkiasdešimtaisiais metais Vakarų šalyse kultūrizmas jau buvo populiarus, tačiau Europoje žmonės į šį užsiėmimą žiūrėjo nepasitikėdami. Jaunimas nekreipė dėmesio į visuomenėje buvusius negatyvius pasisakymus apie kultūrizmą ir noriai bei sparčiai įsitraukė į treniruotes. Žmonių domėjimasis šia sporto šaka buvo didžiulis, tiesiog pasakiškas. Pirmas žmogus pakilo į kosmoso aukštumas. Žmones apėmė savotiška euforija. Atrodė, kad tuojau prasidės aukso amžius. Mes mokame pasiekti kosmosą, sukurti atominę energiją, fantastiškus filmus bei nuostabias knygas. Atrodė, kad žmogus surado kelią, kuriu eidamas gali tobulinti savo protą. Lavindamas savo protą, žmogus tampa savotišku sportininku. Proto, ne kūno sportininku. Posakis „turi jėgos – proto nereikia“ sulaukė priešingo rezultato. Mokslininko stereotipas: ištižęs, kuprotas, paliegęs, silpno regėjimo žmogus. Buvo juokaujama, tokiam žmogui vėjuotą dieną geriau į biblioteką neiti – vėjas nupūs... ir štai kultūrizmas atveria galimybes sujungti tiek protą, tiek kūnišką jėgą. Žmogus susitapatina su Dievu“.
Tada vieningos kultūrizmo vadovybės nei SSSR, nei SSSR Respublikose nebuvo. Laikotarpį iki 1970 metų galima vadinti spartaus SSSR kultūrizmo  populiarėjimo etapu. Vienas pirmųjų kultūrizmo atstovų SSSR vilnietis VALERIJUS KOREŠKOVAS byloja, kad jis ėmė domėtis kultūrizmu ir treniruotis nuo 1957 metų. Treniruočių procesas buvo chaotiškas, treniruočių metodika buvo padrikai primityvi, tačiau jau tuomet entuziastai bandė varžytis tarpusavyje.  Retsykiais įvairiose vietose vykdavo varžybos, kuriose kaskart buvo skirtingos disciplinos, skirtingi vertinimo kriterijai. Pirma informacija apie kultūrizmą, spėjusius pasižymėti tarptautinėje arenoje sportininkus, treniruočių metodiką SSSR pasiekė iš Anglijos per žurnalus „Health and Strength“ ir „Iron Man“, iš JAV per žurnalą „Muscle Builder“ ir iš Lenkijos per žurnalą “Sport dla Wszystkich”. Tuo pačiu metu Socialistinėse Respublikose imta publikuoti pirmus straipsnius, supažindinusius skaitytojus su kultūrizmu. Tarp jų buvo Rusijoje išleista knyga „Gantelnaja gimnastika“ (1957, Борис Пустовойт, «Гантельная гимнастика»), žurnalas „Sportivnaja žizn Rissiji“ (1960-1970 m., "Cпортивная жизнь России"),  Lietuvos periodiniai leidiniai „Mokslas ir gyvenimas“ (1965-1966 m.), „Kalba Vilnius“ (1967-1969 m.), Lenkijos leidiniai „Kaip tapti stipriu ir patraukliu“ (1960, Stanislaw Zakrzewski, „Jak stac sie silnym i sprawnym“), „Jėga, svaikata, grožis“ (1962, Stanislaw Zakrzewski, „Sila-sprawnosc-piekno“), „Jaunojo stipruolio abėcėlė“ (1965,  Stanislaw Zakrzewski, „ABC mlodego silacza“).
Iš socialistinio pasaulio šalių kultūrizmas anksčiausiai išpopuliarėjo Lenkijoje, Čekoslovakijoje ir Vengrijoje. Minėtų šalių kultūristai organizuodavo vietines varžybas, o kartais ir tarpusavyje susirungdavo. Atsirado žinomesni lyderiai, kaip pav. 1967 metų Čekoslovakijos čempionas JURAJ VIŠNY.
Iš visų SSSR šalių pirmieji į užsienį „išsiveržė“ lietuviai. Tai buvo 1968 metų pavasarį Lenkijoje vykusios varžybos tarp Varšuvos „Herkules“ ir Kauno „Ąžuolo“ kultūrizmo klubų komandų. Lietuvos delegacijai vadovavo VYTAUTAS ZUMERIS, o lenkų pusės vadovas buvo EUGENIUSZ PAWLOK.
Tais pačiais metais SSSR vyko pirmosios tarptautinės kultūrizmo varžybos. Kaune susirinko Lietuvos, Estijos, Latvijos, Rusijos ir Lenkijos komandos. Dvi dienas trukusias varžybas stebėjo šeši tūkstančiai žiūrovų. Absoliučiu nugalėtoju tapo vilnietis LEONAS PIVORIŪNAS.
Iškart po minėtų varžybų sekė pirmasis „Gintarinio prizo“ turnyras Klaipėdoje. Ir šiose varžybose absoliučiu nugalėtoju tapo LEONAS PIVORIŪNAS. Šiandien „Gintarinis prizas“ yra laikomas seniausiomis pripažintomis tarptautinėmis tradicinėmis kultūrizmo varžybomis pasaulyje.  
Kultūrizmas SSSR darėsi populiarus, daugėjo sportuojančių, daugėjo ir įvairaus lygio varžybų. Reguliuoti įsibėgėjančiam procesui buvo reikalinga vadovybė. 1968 metais Kaune vykusių varžybų metu įsteigtas „Visuomeninis SSSR atletinės gimnastikos (kultūrizmo) komitetas («Общественный комитет по атлетической гимнастике СССР»). Sudarytas komiteto vadovaujantis organas:
VYKDOMOJI TARYBA
1.     ROMANAS MOROZAS, Maskva, Rusija
2. VLADIMIRAS PETROVAS, Maskva, Rusija
3.     GENADIJUS BALDINAS, Maskva, Rusija
4.     VYTAUTAS ZUMERIS, Vilnius, Lietuva
5.     VALERIJUS KOREŠKOVAS, Vilnius, Lietuva.
KOMITETO NARIAI
Kartu su minėtais SSSR kultūrizmo komiteto vadovais, komiteto nariais tapo:
6.     FIODORAS MANKO, Leningradas, Rusija
7.     ELEONORA VOLOKONCEVA, Leningradas, Rusija
8.     VALERIJUS SEMIONOVAS, Tiumenė, Rusija
9.     VLADIMIRAS DURNENKO, Omskas, Rusija
10.EMANUILAS BEZMOZGIS, Riga, Latvija
11.ERVINAS LIBERTAS, Talinas, Estija.
Toliau sekė SSSR gražus ir ramus sportinio gyvenimo etapas. 1969-1970 metais Klaipėdoje buvo organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrai, kurie tapo tradiciniais.  1971 metais kultūrizmo veikla socialistinio pasaulio šalyse staiga nutraukta. SSSR bei kitų socialistinio pasaulio šalių komunistinės vadovybės priimti sprendimai ilgam laikui uždraudė ir persekiojo šį sportą.
INFORMACIJA.
Detalesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą. Tai pat informaciją rasite tinklapio „Facebook“ puslapiuose: WFF-WBBF International, WFF-WBBF North America, WFF-WBBF South America, WFF-WBBF Asia, WFF-WBBF Europe, WFF-WBBF Africa, WFF-WBBF Asia Continental Federation, International Sport University (ISU, www.isuniversity.lt ), WFF-WBBF Pro Division, WPSF World Power Sports Federation.


Attached Files Thumbnail(s)
                   
WFF-International Official Information Only
Reply
#4
PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA. KNYGA.
SOCIALISTINIO LAIKOTARPIO KULTŪRIZMO RAIDOS PERIODAI
KULTŪRIZMAS SOCIALISTINĖSE ŠALYSE. ISTORINĖ KNYGA.
Pastaruoju metu žmonės ėmėsi domėtis mūsų sporto istorija. Pasaulis sužinojo, kad pirma fitneso sportininkė buvo išeivė iš Lietuvos amerikietė BRONĖ DUBAR (Niu Jorkas, 1927 m.). Pasaulis sužinojo apie įvairias tarptautines sporto organizacijas. Dabar leidžiamos istorinės knygos, rašomi straipsniai. Neretai rašantieji remiasi netikslia informacija ir įr įvykius interpretuoja neteisingai.
Pav. prieš keletą metų išleistoje knygoje „Lietuvos kultūrizmo istorija“ nutylėta daug reikšmingų mūsų sportui faktų, nes Lietuvoje visados buvo trys centrai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – kurie į tuos pačius įvykius žiūrėjo ir tebežiūri labai skirtingai. Ten rašoma, kad 1968 m. lietuviai buvo pirmi, kurie „pakėlė geležinę uždangą“, kai tuo tarpu 1968 m. tos uždangos dar visai nebuvo. Reikia į tokius momentus atsižvelgti ir visus išklausyti, o ne platinti nepatikrintas  tiesas. Neseniai Rusijoje išleistoje knygoje apie praeityje garsų kultūristą bei ilgametį Rusijos nacionalinės IFBB (International Federation of Body Builders)  federacijos vadovą VLADIMIRĄ DUBININĄ (Vladimir Dubinin) iškraipyti įvykiai ir faktai, kurie iš esmės keistų visą knygoje pateiktą istoriją.
Iki šiol pasaulyje nėra ir nebuvo mūsų sporto raidos analizės, nėra sudėti reikšmingi sportui akcentai. Nebuvo net bandymų tai daryti.
Daugiau nei penkiasdešimt metų dirbanti Pasaulinė WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation)  federacija 2020 metais įvairiomis kalbomis rengiasi išleisti knygą apie kultūrizmo sporto sovietinį laikotarpį. Argi tai nėra reikšminga? Juk savo laiku socialistinės šalys apėmė savo vos ne pusę pasaulio teritorijos ir vystėsi savo keliu, visiškai skirtingu nuo “Vakarų” šalių. Minėta knyga bus dalis mūsų rengiamo beprecedentinio tarptautinio projekto: “Pasaulio kultūrizmo enciklopedija”.
MAKETUOS LIETUVOJE, SPAUSDINS INDIJOJE.
Klnyga apie kultūrizmo sporto istoriją Socialistiniame pasaulyje bus maketuojama Lietuvoje, o spausdinama Indijoje. Knygos projekte dirba Tarptautinis sporto universitetas (I.S.U. International Sports University, www.isuniversity.lt ). Nuo 2017 metų I.S.U. yra asocijuotas UNESCO narys prie Jungtinių Tautų (United Nations). Profesoriai VASILIJUS BESPALENKA (Vasilij Bespalenko, Ukraina), LALITAS SONIS (Lalit Kumar Soni, Indija) ir Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras) bei vienas pasaulio kultūrizmo pionierių vilnietis VALERIJUS KOREŠKOVAS (Valerij Koreshkov) stengiasi greitu ir kokybišku knygos išleidimu.
SOCIALISTINIO LAIKOTARPIO KULTŪRIZMO RAIDOS PERIODAI
Pagal veiklai sąlygojusią situaciją kultūrizmo sporto raidą socialistinėse šalyse galima skirstyti į sekančius periodus:
-          Pirmasis, 1957 – 1970
-          Antrasis, 1971 – 1975
-          Trečiasis, 1976 – 1981
-          Ketvirtasis, 1982 – 1986
-          Penktasis, 1987 – 1991
PIRMASIS PERIODAS
Kultūrizmas socialistinėse šalyse atsirado praėjusio šimtmečio penkiasdešimtųjų antroje pusėje. Atsirado staiga ir labai greitai išpopuliarėjo. Tuo metu keisti ir “lipdyti” savo kūną norėjo daugelis. Ilgą laiką įrankius treniruotėms pagal galimybes gaminosi patys savarankiškai, kas kaip išmanė. Treniruočių metodika taip pat buvo savotiškas individualus kūrybinis procesas. Visi eksperimentavo.
Žinomas dabarties poetas ir dramaturgas, praeityje garsus SSSR kultūrizmo treneris vilnietis VITALIJUS ASOVSKIS rašo:
«Kuriant antikos dievo pavidalą.
Praėjusio šimtmečio penkiasdešimtaisiais metais Vakarų šalyse kultūrizmas jau buvo populiarus, tačiau Europoje žmonės į šį užsiėmimą žiūrėjo nepasitikėdami. Jaunimas nekreipė dėmesio į visuomenėje buvusius negatyvius pasisakymus apie kultūrizmą ir noriai įsitraukė į treniruotes. Žmonių domėjimasis šia sporto šaka buvo didžiulis, tiesiog pasakiškas. Pirmas žmogus pakilo į kosmoso aukštumas. Žmones apėmė savotiška euforija. Atrodė, kad tuojau prasidės aukso amžius. Mes mokame pasiekti kosmosą, sukurti atominę energiją, fantastiškus filmus bei nuostabias knygas. Atrodė, kad žmogus surado kelią, kuriuo eidamas gali tobulinti savo protą. Lavindamas protą, žmogus tampa savotišku sportininku. Proto, ne kūno sportininku. Posakis „turi jėgos – proto nereikia“ sulaukė priešingo rezultato. Visų laikų mokslininko stereotipas: ištižęs, kuprotas, paliegęs, silpno regėjimo žmogus. Buvo juokaujama, tokiam žmogui vėjuotą dieną geriau į biblioteką neiti – vėjas nupūs... Ir štai kultūrizmas atveria galimybes sujungti tiek protinę, tiek kūnišką jėgą. Žmogus savotiškai susitapatina su Dievu“.
Tuo laikotarpiu vieningos kultūrizmo vadovybės nei SSSR, nei SSSR Respublikose nebuvo. Siekiant parodyti skirtumą nuo „Vakarų“, kultūrizmas buvo vadinamas „atletizmu“ arba „atletine gimnastika“. Laikotarpį iki 1970 metų galima vadinti spartaus SSSR kultūrizmo  populiarėjimo etapu. Vienas pirmųjų kultūrizmo atstovų SSSR vilnietis VALERIJUS KOREŠKOVAS byloja, kad jis ėmė domėtis kultūrizmu ir reguliariai treniruotis nuo 1957 metų. Treniruočių procesas buvo chaotiškas, treniruočių metodika pagal dabarties supratimą buvo padrikai primityvi, tačiau jau tuomet entuziastai bandė varžytis tarpusavyje.  Retsykiais įvairiose vietose vykdavo varžybos, kuriose kaskart buvo skirtingos disciplinos ir skirtingi vertinimo kriterijai. Dažniausiai varžybos buvo dviejų dalių – įvairūs jėgos pratimai ir kūno demonstravimas (pozavimas). Pirma informacija apie kultūrizmą, spėjusius pasižymėti tarptautinėje arenoje sportininkus, treniruočių metodiką SSSR pasiekė iš Anglijos per žurnalus „Health and Strength“ ir „Iron Man“, iš JAV per žurnalą „Muscle Builder“ ir iš Lenkijos per žurnalą “Sport dla Wszystkich”. Tuo pačiu metu Socialistinėse Respublikose imta publikuoti pirmus straipsnius, supažindinusius skaitytojus su kultūrizmu. Tarp jų buvo Rusijoje išleista knyga „Gantelnaja gimnastika“ (1957, Борис Пустовойт, «Гантельная гимнастика»), žurnalas „Sportivnaja žizn Rissiji“ (1960-1970 m., "Cпортивная жизнь России"),  Lietuvos periodiniai leidiniai „Mokslas ir gyvenimas“ (1965-1966 m.), „Kalba Vilnius“ (1967-1969 m.), Lenkijos leidiniai „Kaip tapti stipriu ir patraukliu“ (1960, Stanislaw Zakrzewski, „Jak stac sie silnym i sprawnym“), „Jėga, svaikata, grožis“ (1962, Stanislaw Zakrzewski, „Sila-sprawnosc-piekno“), „Jaunojo stipruolio abėcėlė“ (1965,  Stanislaw Zakrzewski, „ABC mlodego silacza“), Čekoslovakijos leidinys „Per kultūrizmą į sveikatą, jėgą ir grožį“ (1969 m., M.Jablonskis, Šport, Bratislava).
Iš socialistinio pasaulio šalių kultūrizmas anksčiausiai išpopuliarėjo Lenkijoje, Čekoslovakijoje ir Vengrijoje. Minėtų šalių kultūristai organizuodavo vietines varžybas, o kartais ir tarpusavyje susirungdavo. Atsirado žinomesni lyderiai, kaip pav. 1967 metų Čekoslovakijos čempionas JURAJ VIŠNY.
Iš visų SSSR šalių pirmieji į užsienį „išsiveržė“ lietuviai. Tai buvo 1968 metų pavasarį Lenkijoje vykusios varžybos tarp Varšuvos „Herkules“ ir Kauno „Ąžuolo“ kultūrizmo klubų komandų. Lietuvos delegacijai vadovavo VYTAUTAS ZUMERIS, o lenkų pusės vadovas buvo EUGENIUSZ PAWLOK.
Būdami Lenkijoje, lietuviai pirmą kartą „gyvai“ pamatė žinomą Švedijos kultūristą EINO AKILĄ (Eino Akila), kuris ilsėjosi Sopoto kurorto paplūdimyje po pergalės Europos čempionate Briugėje (Belgija).
Tais pačiais metais SSSR vyko pirmosios tarptautinės kultūrizmo varžybos. Kaune susirinko Lietuvos, Estijos, Latvijos, Rusijos ir Lenkijos komandos. Dvi dienas trukusias varžybas stebėjo šeši tūkstančiai žiūrovų. Kategorijų čempionais tapo: KLEMENSAS ALŠAUSKAS (Kaunas), ANDŽEJUS LASKOVSKIS (Ardrzej Laskowski, Varšuva, Lenkija), LEONAS PIVORIŪNAS (Vilnius). Absoliučiu nugalėtoju tapo vilnietis LEONAS PIVORIŪNAS.
Iškart po minėtų varžybų sekė pirmasis „Gintarinio prizo“ turnyras Klaipėdoje. Kategorijų nugalėtojais tapo kauniečiai KLEMENSAS ALŠAUSKAS ir LIONGINAS DANILEVIČIUS bei vilnietis LEONAS PIVORIŪNAS. Ir šiose varžybose absoliučiu nugalėtoju tapo LEONAS PIVORIŪNAS. Šiandien „Gintarinis prizas“ yra laikomas seniausiomis pripažintomis tarptautinėmis tradicinėmis kultūrizmo varžybomis pasaulyje.  
Kultūrizmas SSSR darėsi populiarus, daugėjo sportuojančių, daugėjo ir įvairaus lygio varžybų. Reguliuoti įsibėgėjančiam procesui buvo reikalinga vadovybė. 1968 metų balandžio 17 dieną Kaune vykusių varžybų metu buvo įsteigtas „Visuomeninis SSSR atletinės gimnastikos (kultūrizmo) komitetas («Общественный комитет по атлетической гимнастике СССР»). Komiteto veikloje dalyvavo sekančių Socialistinių Respublikų atstovai: Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos. Sudarytas komiteto vadovaujantis organas:
VYKDOMOJI TARYBA
1.     ROMANAS MOROZAS, Maskva, Rusija
2. VLADIMIRAS PETROVAS, Maskva, Rusija
3.     GENADIJUS BALDINAS, Maskva, Rusija
4.     VYTAUTAS ZUMERIS, Vilnius, Lietuva
5.     VALERIJUS KOREŠKOVAS, Vilnius, Lietuva.
KOMITETO NARIAI
Kartu su minėtais SSSR kultūrizmo komiteto vadovais, komiteto nariais tapo:
6.     FIODORAS MANKO, Leningradas, Rusija
7.     ELEONORA VOLOKONCEVA, Leningradas, Rusija
8.     VALERIJUS SEMIONOVAS, Tiumenė, Rusija
9.     VLADIMIRAS DURNENKO, Omskas, Rusija
10.EMANUILAS BEZMOZGIS, Riga, Latvija
11.ERVINAS LIBERTAS, Talinas, Estija.
Visuomeninis SSSR atletinės gimnastikos komitetas sudarė SSSR kultūrizmo klubų sąrašą, ji nuolatos pildė. Pagal galimybes, komitetas skleidė informaciją ir propagavo sportą.
Toliau sekė SSSR kultūrizmo kelerių metų gražus ir ramus sportinio gyvenimo etapas.
Aptarti artimiausių veiklos planų 1968 metų rugpjūčio 31 dieną Klaipėdoje vyko antrasis SSSR Visuomeninio atletinės gimnastikos komiteto posėdis. Komiteto posėdyje dalyvavo sekančių Socialistinių Respublikų atstovai: Rusijos, Lietuvos, Latvijos ir Azerbajdžano. Posėdyje dalyvavo nuolatiniai prezidiumo bei vykdomosios tarybos nariai:
-          GENADIJUS BALDINAS, Maskva, Rusija
-          VYTAUTAS ZUMERIS, Vilnius, Lietuva
-          VALERIJUS KOREŠKOVAS, Vilnius, Lietuva
-          EMANUILAS BEZMOZGIS, Riga, Latvija
-          VALERIJUS SEMIONOVAS, Tiumenė, Rusija
Posėdžio darbą stebėjo: VLADIMIR AVANESOV (Baku, Azerbaidžanas), VLADIMIR ILIOŠIN (Leningradas, Rusija), JEVGENIJ KOLTUN (Tiumenė, Rusija), ALEKSEJ ČERNAVIN (Omskas, Rusija), JUOZAS JUSEVIČIUS (Kaunas).
1969-1970 metais Klaipėdoje buvo organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrai, kurie tapo tradiciniais.  1971 metais kultūrizmo veikla socialistinio pasaulio šalyse staiga nutraukta. Dėl politinių sumetimų SSSR bei kitų socialistinio pasaulio šalių komunistinės vadovybės priimti sprendimai ilgam laikui uždraudė ir persekiojo šį sportą.
INFORMACIJA.
Detalesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą. Tai pat informaciją rasite tinklapio „Facebook“ puslapiuose: WFF-WBBF International, WFF-WBBF North America, WFF-WBBF South America, WFF-WBBF Asia, WFF-WBBF Europe, WFF-WBBF Africa, WFF-WBBF Asia Continental Federation, International Sport University (ISU, www.isuniversity.lt ), WFF-WBBF Pro Division, WPSF World Power Sports Federation.


Attached Files Thumbnail(s)
                   
WFF-International Official Information Only
Reply
#5
PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA. KNYGA.
SOCIALISTINIO LAIKOTARPIO KULTŪRIZMO RAIDOS PERIODAI
KULTŪRIZMAS SOCIALISTINĖSE ŠALYSE. ISTORINĖ KNYGA.
Pastaruoju metu žmonės ėmėsi domėtis mūsų sporto istorija. Pasaulis sužinojo, kad pirma fitneso sportininkė buvo išeivė iš Lietuvos amerikietė BRONĖ DUBAR (Niu Jorkas, 1927 m.). Pasaulis sužinojo apie įvairias tarptautines sporto organizacijas. Dabar leidžiamos istorinės knygos, rašomi straipsniai. Neretai rašantieji remiasi netikslia informacija ir įr įvykius interpretuoja neteisingai.
Pav. prieš keletą metų išleistoje knygoje „Lietuvos kultūrizmo istorija“ nutylėta daug reikšmingų mūsų sportui faktų, nes Lietuvoje visados buvo trys centrai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – kurie į tuos pačius įvykius žiūrėjo ir tebežiūri labai skirtingai. Ten rašoma, kad 1968 m. lietuviai buvo pirmi, kurie „pakėlė geležinę uždangą“, kai tuo tarpu 1968 m. tos uždangos dar visai nebuvo. Reikia į tokius momentus atsižvelgti ir visus išklausyti, o ne platinti nepatikrintas  tiesas. Neseniai Rusijoje išleistoje knygoje apie praeityje garsų kultūristą bei ilgametį Rusijos nacionalinės IFBB (International Federation of Body Builders)  federacijos vadovą VLADIMIRĄ DUBININĄ (Vladimir Dubinin) iškraipyti įvykiai ir faktai, kurie iš esmės keistų visą knygoje pateiktą istoriją.
Iki šiol pasaulyje nėra ir nebuvo mūsų sporto raidos analizės, nėra sudėti reikšmingi sportui akcentai. Nebuvo net bandymų tai daryti.
Daugiau nei penkiasdešimt metų dirbanti Pasaulinė WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation)  federacija 2020 metais įvairiomis kalbomis rengiasi išleisti knygą apie kultūrizmo sporto sovietinį laikotarpį. Argi tai nėra reikšminga? Juk savo laiku socialistinės šalys apėmė savo vos ne pusę pasaulio teritorijos ir vystėsi savo keliu, visiškai skirtingu nuo “Vakarų” šalių. Minėta knyga bus dalis mūsų rengiamo beprecedentinio tarptautinio projekto: “Pasaulio kultūrizmo enciklopedija”.
MAKETUOS LIETUVOJE, SPAUSDINS INDIJOJE.
Klnyga apie kultūrizmo sporto istoriją Socialistiniame pasaulyje bus maketuojama Lietuvoje, o spausdinama Indijoje. Knygos projekte dirba Tarptautinis sporto universitetas (I.S.U. International Sports University, www.isuniversity.lt ). Nuo 2017 metų I.S.U. yra asocijuotas UNESCO narys prie Jungtinių Tautų (United Nations). Profesoriai VASILIJUS BESPALENKA (Vasilij Bespalenko, Ukraina), LALITAS SONIS (Lalit Kumar Soni, Indija) ir Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras) bei vienas pasaulio kultūrizmo pionierių vilnietis VALERIJUS KOREŠKOVAS (Valerij Koreshkov) stengiasi greitu ir kokybišku knygos išleidimu.
SOCIALISTINIO LAIKOTARPIO KULTŪRIZMO RAIDOS PERIODAI
Pagal veiklai sąlygojusią situaciją kultūrizmo sporto raidą socialistinėse šalyse galima skirstyti į sekančius periodus:
-          Pirmasis, 1957 – 1970
-          Antrasis, 1971 – 1975
-          Trečiasis, 1976 – 1981
-          Ketvirtasis, 1982 – 1986
-          Penktasis, 1987 – 1991
PIRMASIS PERIODAS
Kultūrizmas socialistinėse šalyse atsirado praėjusio šimtmečio penkiasdešimtųjų antroje pusėje. Atsirado staiga ir labai greitai išpopuliarėjo. Tuo metu keisti ir “lipdyti” savo kūną norėjo daugelis. Entuziastai jungėsi grupėmis, steigė ir įrenginėjo sporto klubus. Ilgą laiką įrankius treniruotėms pagal galimybes gaminosi patys savarankiškai, kas kaip išmanė. Treniruočių metodika taip pat buvo savotiškas individualus kūrybinis procesas. Visi eksperimentavo.
Žinomas dabarties poetas ir dramaturgas, praeityje garsus SSSR kultūrizmo treneris vilnietis VITALIJUS ASOVSKIS rašo:
«Kuriant antikos dievo pavidalą.
Praėjusio šimtmečio penkiasdešimtaisiais metais Vakarų šalyse kultūrizmas jau buvo populiarus, tačiau Europoje žmonės į šį užsiėmimą žiūrėjo nepasitikėdami. Jaunimas nekreipė dėmesio į visuomenėje buvusius negatyvius pasisakymus apie kultūrizmą ir noriai įsitraukė į treniruotes. Žmonių domėjimasis šia sporto šaka buvo didžiulis, tiesiog pasakiškas. Pirmas žmogus pakilo į kosmoso aukštumas. Žmones apėmė savotiška euforija. Atrodė, kad tuojau prasidės aukso amžius. Mes mokame pasiekti kosmosą, sukurti atominę energiją, fantastiškus filmus bei nuostabias knygas. Atrodė, kad žmogus surado kelią, kuriuo eidamas gali tobulinti savo protą. Lavindamas protą, žmogus tampa savotišku sportininku. Proto, ne kūno sportininku. Posakis „turi jėgos – proto nereikia“ sulaukė priešingo rezultato. Visų laikų mokslininko stereotipas: ištižęs, kuprotas, paliegęs, silpno regėjimo žmogus. Buvo juokaujama, tokiam žmogui vėjuotą dieną geriau į biblioteką neiti – vėjas nupūs... Ir štai kultūrizmas atveria galimybes sujungti tiek protinę, tiek kūnišką jėgą. Žmogus savotiškai susitapatina su Dievu“.
Tuo laikotarpiu vieningos kultūrizmo vadovybės nei SSSR, nei SSSR Respublikose nebuvo. Siekiant parodyti skirtumą nuo „Vakarų“, kultūrizmas buvo vadinamas „atletizmu“ arba „atletine gimnastika“. Laikotarpį iki 1970 metų galima vadinti spartaus SSSR kultūrizmo  populiarėjimo etapu. Nauja sporto šaka vystėsi savarankiškai, be kokio nors valstybinio palaikymo ir paramos. Baltijos Respublikose ir Rusijoje vyko vietinio lygmens varžybos, kurios kartais surinkdavo minias žiūrovų.
Vienas pirmųjų kultūrizmo atstovų SSSR vilnietis VALERIJUS KOREŠKOVAS byloja, kad jis ėmė domėtis kultūrizmu ir reguliariai treniruotis nuo 1957 metų. Treniruočių procesas buvo chaotiškas, treniruočių metodika pagal dabarties supratimą buvo padrikai primityvi, tačiau jau tuomet entuziastai bandė varžytis tarpusavyje.  Retsykiais įvairiose vietose vykdavo varžybos, kuriose kaskart buvo skirtingos disciplinos ir skirtingi vertinimo kriterijai. Dažniausiai varžybos buvo dviejų dalių – įvairūs jėgos pratimai ir kūno demonstravimas (pozavimas). Pirma informacija apie kultūrizmą, spėjusius pasižymėti tarptautinėje arenoje sportininkus, treniruočių metodiką SSSR pasiekė iš Anglijos per žurnalus „Health and Strength“ ir „Iron Man“, iš JAV per žurnalą „Muscle Builder“ ir iš Lenkijos per žurnalą “Sport dla Wszystkich”. Tuo pačiu metu Socialistinėse Respublikose imta publikuoti pirmus straipsnius, supažindinusius skaitytojus su kultūrizmu. Tarp jų buvo Rusijoje išleista knyga „Gantelnaja gimnastika“ (1957, Борис Пустовойт, «Гантельная гимнастика»), žurnalas „Sportivnaja žizn Rissiji“ (1960-1970 m., "Cпортивная жизнь России"),  Lietuvos periodiniai leidiniai „Mokslas ir gyvenimas“ (1965-1966 m.), „Kalba Vilnius“ (1967-1969 m.), Lenkijos leidiniai „Kaip tapti stipriu ir patraukliu“ (1960, Stanislaw Zakrzewski, „Jak stac sie silnym i sprawnym“), „Jėga, svaikata, grožis“ (1962, Stanislaw Zakrzewski, „Sila-sprawnosc-piekno“), „Jaunojo stipruolio abėcėlė“ (1965,  Stanislaw Zakrzewski, „ABC mlodego silacza“), Čekoslovakijos leidinys „Per kultūrizmą į sveikatą, jėgą ir grožį“ (1969 m., M.Jablonskis, Šport, Bratislava).
Iš socialistinio pasaulio šalių kultūrizmas anksčiausiai išpopuliarėjo Lenkijoje, Čekoslovakijoje ir Vengrijoje. Minėtų šalių kultūristai organizuodavo vietines varžybas, o kartais ir tarpusavyje susirungdavo. Atsirado žinomesni lyderiai, kaip pav. 1967 metų Čekoslovakijos čempionas JURAJ VIŠNY.
Lietuvoje periodiškai buvo organizuojamos įvairaus lygio kultūrizmo varžybos. Vienos jų vyko 1966 metais gamtoje prie Kauno marių ir pajūryje Palangoje. Pirmas ženklus nacionalinio lygio turnyras su šūkiu „Jėga, grožis, sveikata“ buvo surengtas Kauno sporto halėje 1967 metais. Susirinkus didžiulei miniai žiūrovų, naujai gimstančio sporto propagandai svarbus buvo 1968 metų kultūristų pasirodymas Vilniaus Vingio parko arenoje.
Iš visų SSSR šalių pirmieji į užsienį „išsiveržė“ lietuviai. Tai buvo 1968 metų pavasarį Lenkijoje vykusios varžybos tarp Varšuvos „Herkules“ ir Kauno „Ąžuolo“ kultūrizmo klubų komandų. Lietuvos delegacijai vadovavo VYTAUTAS ZUMERIS, o lenkų pusės vadovas buvo EUGENIUSZ PAWLOK.
Būdami Lenkijoje, lietuviai pirmą kartą „gyvai“ pamatė žinomą Švedijos kultūristą EINO AKILĄ (Eino Akila), kuris ilsėjosi Sopoto kurorto paplūdimyje po pergalės 1968 metų IFBB (International Federation of Body Builders) Europos čempionate Briugėje (Belgija).
Tais pačiais metais SSSR vyko pirmosios tarptautinės kultūrizmo varžybos. Kaune susirinko Lietuvos, Estijos, Latvijos, Rusijos ir Lenkijos komandos. Dvi dienas trukusias varžybas stebėjo šeši tūkstančiai žiūrovų, renginį transliavo Lietuvos nacionalinė televizija, kas kultūrizmą Lietuvoje padarė dar labiau populiarų. Kategorijų čempionais tapo: KLEMENSAS ALŠAUSKAS (Kaunas), ANDŽEJUS LASKOVSKIS (Ardrzej Laskowski, Varšuva, Lenkija), LEONAS PIVORIŪNAS (Vilnius). Absoliučiu nugalėtoju tapo vilnietis LEONAS PIVORIŪNAS.
Iškart po minėtų varžybų sekė pirmasis „Gintarinio prizo“ turnyras Klaipėdoje. Kategorijų nugalėtojais tapo kauniečiai KLEMENSAS ALŠAUSKAS ir LIONGINAS DANILEVIČIUS bei vilnietis LEONAS PIVORIŪNAS. Ir šiose varžybose absoliučiu nugalėtoju tapo LEONAS PIVORIŪNAS. Šiandien „Gintarinis prizas“ yra laikomas seniausiomis pripažintomis tarptautinėmis tradicinėmis kultūrizmo varžybomis pasaulyje.  
Kultūrizmas SSSR darėsi populiarus, daugėjo sportuojančių, daugėjo ir įvairaus lygio varžybų. Reguliuoti įsibėgėjančiam procesui buvo reikalinga vadovybė. 1968 metų balandžio 17 dieną Kaune vykusių varžybų metu buvo įsteigtas „Visuomeninis SSSR atletinės gimnastikos (kultūrizmo) komitetas («Общественный комитет по атлетической гимнастике СССР»). Komiteto veikloje dalyvavo sekančių Socialistinių Respublikų atstovai: Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos. Sudarytas komiteto vadovaujantis organas:
VYKDOMOJI TARYBA
1.     ROMANAS MOROZAS, Maskva, Rusija
2. VLADIMIRAS PETROVAS, Maskva, Rusija
3.     GENADIJUS BALDINAS, Maskva, Rusija
4.     VYTAUTAS ZUMERIS, Vilnius, Lietuva
5.     VALERIJUS KOREŠKOVAS, Vilnius, Lietuva.
KOMITETO NARIAI
Kartu su minėtais SSSR kultūrizmo komiteto vadovais, komiteto nariais tapo:
6.     FIODORAS MANKO, Leningradas, Rusija
7.     ELEONORA VOLOKONCEVA, Leningradas, Rusija
8.     VALERIJUS SEMIONOVAS, Tiumenė, Rusija
9.     VLADIMIRAS DURNENKO, Omskas, Rusija
10.EMANUILAS BEZMOZGIS, Riga, Latvija
11.ERVINAS LIBERTAS, Talinas, Estija.
Visuomeninis SSSR atletinės gimnastikos komitetas sudarė SSSR kultūrizmo klubų sąrašą, ji nuolatos pildė. Pagal galimybes, komitetas skleidė informaciją ir propagavo sportą.
Toliau sekė SSSR kultūrizmo kelerių metų gražus ir ramus sportinio gyvenimo etapas.
Aptarti artimiausių veiklos planų 1968 metų rugpjūčio 31 dieną Klaipėdoje vyko antrasis SSSR Visuomeninio atletinės gimnastikos komiteto posėdis. Komiteto posėdyje dalyvavo sekančių Socialistinių Respublikų atstovai: Rusijos, Lietuvos, Latvijos ir Azerbajdžano. Posėdyje dalyvavo nuolatiniai prezidiumo bei vykdomosios tarybos nariai:
-          GENADIJUS BALDINAS, Maskva, Rusija
-          VYTAUTAS ZUMERIS, Vilnius, Lietuva
-          VALERIJUS KOREŠKOVAS, Vilnius, Lietuva
-          EMANUILAS BEZMOZGIS, Riga, Latvija
-          VALERIJUS SEMIONOVAS, Tiumenė, Rusija
Posėdžio darbą stebėjo: VLADIMIR AVANESOV (Baku, Azerbaidžanas), VLADIMIR ILIOŠIN (Leningradas, Rusija), JEVGENIJ KOLTUN (Tiumenė, Rusija), ALEKSEJ ČERNAVIN (Omskas, Rusija), JUOZAS JUSEVIČIUS (Kaunas).
1969-1970 metais Klaipėdoje buvo organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrai, kurie tapo tradiciniais.  Tuomet 1969 metais absoliučiu nugalėtoju tapo klaipėdietis ANTANAS MINEIKIS, o 1970 metais VLADIMIRAS DUBININAS iš Leningrado (Rusija).
1970 metų lapkričio 15 dieną Taline (Estija) įvyko pirmos ženklios varžybos, kuriose be estų dar dalyvavo Lietuvos ir Rusijos sportininkai. Absoliučiu nugalėtoju tapo estas ARVO MERE, įvaikęs varžybose debiutavusį VLADIMIRĄ DUBININĄ.
1971 metais kultūrizmo veikla socialistinio pasaulio šalyse staiga nutraukta. Dėl politinių sumetimų SSSR bei kitų socialistinio pasaulio šalių komunistinės vadovybės priimti sprendimai ilgam laikui uždraudė ir persekiojo šį sportą.
INFORMACIJA.
Detalesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą. Tai pat informaciją rasite tinklapio „Facebook“ puslapiuose: WFF-WBBF International, WFF-WBBF North America, WFF-WBBF South America, WFF-WBBF Asia, WFF-WBBF Europe, WFF-WBBF Africa, WFF-WBBF Asia Continental Federation, International Sport University (ISU, www.isuniversity.lt ), WFF-WBBF Pro Division, WPSF World Power Sports Federation.


Attached Files Thumbnail(s)
                   
Reply


Forum Jump:


Users browsing this thread: 1 Guest(s)