WORLD BODYBUILDING FEDERATION (WBBF)

[WFF-WBBF secretary service]

Šiandien mes gavome laišką iš Australijos.
Australai domisi WFF-WBBF istorija:

Hi there
I have competed many times since 2004 in the WFF universe in germany run by Klauss Hoffman, and in Australia by Graeme Lancefeild, Can you please explain to me this situation where there are two separate WFFs ? i am confused by this and would appreciate your take on this
Kind Regards,
Wayne Wilson
Mobile: 0412 654 004
www.waynewilson.com.au

Atsakymas labai paprastas:

Istorinis „Gintarinio prizo“ turnyras
WFF (World Fitness Federation)

ĮŽANGA
„Gintarinio prizo“ turnyras – vienos seniausių tradicinių kultūrizmo ir fitneso varžybų pasaulyje.
Tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro istorija tiesiogiai susijusi su pasaulinės fitneso federacijos (World Fitness Federation) istorija. Būtent „Gintarinio prizo“ turnyrų idėjos įgavo platų mąstą ir prasmę, tapusios savotišku pasaulinės WFF veiklos pamatu: gražus, estetiškas, tobulas žmogaus kūnas, kurio grožis atsiskleidžia per judesio plastiką, dinamiką. Pradžioje būdamas tik kultūrizmo renginiu, šiandien „Gintarinio prizo“ turnyras pasižymi plačia veiklos sfera: tai vaikų „Fit-Kid“, paauglių, neįgaliųjų fitnesas, aerobika bei akrobatika, modeliai ir tradiciniai kultūristai.
20-ojo šimtmečio viduryje pasaulyje vyko pažangūs revoliuciniai pasikeitimai: žmogus pasiekė vandenyno dugną, apskriejo lėktuvu Žemės rutulį, pabuvojo kosmose.
Neapsieita be revoliucijos sporte. Praėjusio šimtmečio viduryje atsivėrus naujoms galimybėms, visų sporto šakų rezultatai šoko taip toli, kad iki 20-to amžiaus vidurio pasiekti olimpiniai rekordai šiandien atrodo primityviai juokingi.
Naujovės ir techninis progresas veikė ir žmogaus jėgos bei kūno vystymo tobulinimo sritį: nuo antikos laikų egzistavęs galiūnų sportas virto populiariu visiems prieinamu sporto užsiėmimu – kultūrizmu ir fitnesu. Nenusakomai populiarėjant kultūrizmui ir fitnesui pasaulyje, šiuo sportu domėjosi ir užsiiminėjo nemažai inteligentų: dailininkai, skulptoriai, poetai, dramaturgai, baleto meistrai, fotografai. Tai aiškiai liudija „Gintarinio prizo“ čempionų vardai.
Kultūrizmas ir fitnesas vystėsi taip sparčiai, jog galima teigti, kad šiandien tai populiariausia sporto šaka pasaulyje. Mūsų teiginį liudija nesuskaičiuojami sporto klubai, kurie šiandien dygsta kaip grybai po lietaus. Amerikos specialistų paskaičiavimais pastaruoju metu reguliariai fitnesu pasaulyje užsiima per penkis šimtus milijonų žmonių.
Vystant jėgą, ištvermę, tobulinant kūną, žmogui nuo seno buvo įdomu sužinoti savo galimybių ribas.
Pradžioje kultūristai buvo panašūs į šiek tiek pasportavusius fizkultūrininkus. Lyginant su dabarties gigantais, pirmieji kultūristai atrodo net, sakyčiau, juokingai.

PRADŽIA
Kultūrizmo ir fitneso sporto priešistorija labai ilga. Antika, viduramžiai... Sportinį veidą kultūrizmas įgavo 19-to amžiaus pabaigoje.
Tuomet 1998 metais Rusijoje ir Anglijoje vyko pirmosios varžybos, buvo leidžiami pirmi šios sporto šakos leidiniai. Vieni pirmų savo kūno puoselėtojų pasaulyje buvo anglas EUGENIJUS SANDOVAS, rusas VLADISLAVAS KRAJEVSKIS, estas GEORGAS HAKKENŠMITAS, latvis KLEMENSAS BULIS, o anglų iki šiol nuo 1898 metų leidžiamas „Health and Strength“ žurnalas yra seniausias šios sporto šakos leidinys pasaulyje.
Moterų sveikatingumo fitneso gimtine laikytinos Jungtinės Amerikos Valstijos. Pirmas reguliarias treniruotes bei viešus pasirodymus publikai iliustruoja Amerikos lietuvės BRONĖS DUBAR nuotraukos, 1928 metais darytos Niu Jorke.
Taigi, 2008 metais sporto pasaulis pažymi iškilias datas:
• 110 metų kultūrizmo sportui
• 80 metų sveikatingumo fitneso sportui
• 40 metų tarptautiniam „Gintarinio prizo“ turnyrui.
Gyvenimas taip susiklostė, kad ilgą praėjusio šimtmečio laikotarpį pasaulis buvo padalintas į dvi stovyklas: socialistinę ir kapitalistinę. Abi stovyklas skyrė „geležinė uždanga“, neleidusi joms tarpusavyje bendrauti. Kapitalistiniame „Vakarų“ pasaulyje vystėsi kultūrizmas (Body Building), o socialistiniame fitnesas (tuo metu „atletine gimnastika“ vadintas). Neturėdamos realių galimybių bendrauti tarpusavyje, abi giminingos sporto šakos buvo izoliuotos, ėjo savo keliu ir vystėsi savarankiškai.
Idėjos, kurias dabar puoselėja tarptautinė WFF federacija, užgimė ne kur kitur, o Lietuvoje, kartu su pirmaisiais tarptautiniais „Gintarinio prizo“ čempionatais.

SOCIALISTINIS PASAULIO ČEMPIONATAS
Neturėdami galimybės išvykti į kapitalistinio pasaulio šalis ir ten rengiamuose čempionatuose atstovauti savo šalis, socialistinių valstybių atletinės gimnastikos entuziastai ieškojo išeities.

Pastaba: pradedant nuo 1966 metų iki aštuoniasdešimtųjų metų vidurio tik viena IFBB (International Federation of Body Builders) federacija organizuodavo reguliarius pasaulio čempionatus.

1967 metais buvo nutarta organizuoti savus stambius tarptautinius renginius (kuriuos šiandien galima vadinti socialistinių šalių pasaulio čempionatais). Taip Lietuvoje pradėti rengti tradiciniai tarptautiniai „Gintarinio prizo“ čempionatai.
Turnyrų organizatoriai ne kartą bandė kviestis dalyvauti „Gintarinio prizo“ varžybose ir kapitalistinių šalių atstovus, tačiau dėl politinio susiskaldymo pasaulyje šios pastangos buvo bergždžios. „Geležinė uždanga“ buvo nepajudinama.
Tuo laikotarpiu kapitalistiniame pasaulyje vykusios stambiausios privačios komercinės firmos IFBB pasaulio čempionatai ir Anglijos sporto klubo NABBA (National Amateur Body Building Association) „Universe“ varžybos niekuo nesiskyrė nuo tarptautinių „Gintarinio prizo“ turnyrų. Tiek dalyvių lygis ir skaičius, tiek dalyvaujančių šalių skaičius buvo panašūs.
Dėl buvusios „geležinės uždangos“ kapitalistinis pasaulis ilgai nieko nežinojo apie sportinę veiklą socialistinėse šalyse, o ir socialistines šalis pasiekdavusi „Vakarų“ sportinė informacija buvo be galo skurdi.
Pirmasis „Gintarinio prizo“ čempionatas buvo organizuotas 1968 metais Palangoje. Nuo tol geriausi Sovietų Sąjungos Respublikų (jų buvo penkiolika) sportininkai reguliariai dalyvaudavo šiose varžybose. Kartais pavykdavo pasikviesti ir kai kurių kaimyninių socialistinių šalių sportininkus.
Praėjusio šimtmečio septyniasdešimtųjų metų pradžioje Sovietų Sąjungoje prasidėjo atletinės gimnastikos draudimas ir persekiojimas (1973-1986).
Bet kokios varžybos buvo uždraustos. Nežiūrint į draudimą teko rizikuoti. Klaipėdiečio EDMUNDO DAUBARO iniciatyva „Gintarinio prizo“ čempionatai buvo nuo 1977 metų vėl organizuojami. Iki pirmojo oficialaus Sovietų Sąjungos čempionato (jis vyko 1988 m. Leningrade) „Gintarinio prizo“ turnyras buvo vienintelėmis reguliariomis stambaus masto tarptautinėmis kultūrizmo varžybomis Rytų Europoje.
Aktyvios „Gintarinio prizo“ turnyrų organizacinio komiteto veiklos dėka, prie šio tarptautinio renginio organizavimo nuolatos dirbo nemažas būrys įvairių šalių atstovų ir specialistų: VLADIMIRAS ŠUBOVAS, ARKADIJUS KAŠANSKIS (Rusija), INNARAS MARDO (Estija), FELIKSAS SAJKOVSKIS (Latvija), SPARTAKAS VASKOVSKIS ir VASILIJUS BESPALENKA (Ukraina), VALERIJUS BOGDANOVIČIUS ir VLADIMIRAS ALEKSANDROVIČIUS (Baltarusija), VLADIMIRAS KOUBRE (Kazachstanas), taip pat ir Gruzijos, Armėnijos, Kirgizijos entuziastai.
„Gintarinio prizo“ čempionato lygis visados buvo aukštas. Tai liudija kad ir toks faktas: 1989 metais „Gintarinio prizo“ čempionate dalyvavo net 51 komanda, atstovavusi įvairias šalis ir miestus, o kai kuriose kategorijose buvo per 40 dalyvių. Net šių dienų retos tarptautinės varžybos gali pasigirti tokiu plačiu savo sporto šakos atstovavimu. Įvairiu laikotarpiu čempionato informacija pasiekdavo spaudos puslapius, o paskutiniu Sovietų Sąjungos gyvavimo laikotarpiu reportažus iš Lietuvoje vykusio tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro mielai spausdino ir kapitalistinių šalių spauda.
Įvertindamas „Gintarinio prizo“ čempionatų svarbą vystant ir populiarinant masinį sportą, prieš suyrant Sovietų Sąjungai (1989), SSSR Goskomsportas prilygino „Gintarinio prizo“ varžybas SSSR čempionatui ir ėmėsi suteikinėti sporto meistrų vardus šio čempionato nugalėtojams.

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
Negalėdami produktyviai bendrauti su kapitalistinio pasaulio sporto organizacijomis, tarptautinio „Gintarinio prizo“ čempionato organizatoriai nuo 1973 metų tiesia bendradarbiavimo tiltus į socialistines šalis. Nuolatiniai kontaktai su Čekoslovakija (LIUDEKAS NOSEKAS, MILANAS PERDOCHAS, VOJTECHAS FIALA, FRANTIŠEKAS BULVA, IVANAS MACHAS, JOZEFAS MAZAKAS, STANISLAVAS PEŠATAS, PETERIS STACHAS), su Lenkija (Valstybinė Sporto Rada), Vokietijos Demokratine Respublika (PETER BUTZE, OTTO RUDIGER, PETER BAJEROVIC, VINFRIED BASTA, JURGEN MADAJ), Vengrija (IŠTVANAS BITERIS, VYTAUTAS GRINIUS), Rumunija (VLADISLAV ŠČEKELI, VASILE BELBE), Jugoslavija ir Bulgarija (ZDRAVKO JORDANO PETROV, ATANAS DŽANAJEV), Kinija.

ORGANIZACIJOS STRUKTŪRA
Organizuojant „Gintarinio prizo“ čempionatus per ilgus metus susikūrė pastoviai dirbantis visuomeninis vykdomasis komitetas. Faktiškai tai buvo neregistruota tarptautinė visuomeninė sporto organizacija, atstovaujanti kultūrizmo sportą. Tais laikais apie registravimą net ir pagalvoti nebuvo kaip – tokios visuomeninės sporto organizacijos (tuo labiau tarptautinės) Sovietų Sąjungoje niekas nebūtų registravęs.

Pastaba: oficialiai neregistruotų sporto organizacijų statusą iki šių dienų turi dauguma gerai žinomų tarptautinių sporto organizacijų, tarp kurių (tarptautinė NABBA (National Amateur Body Building Association), ankstesnioji WABBA (World Amateur Body Building Association), IBFA (International Bodybuilding and Fitness Association).
Visos kitos tarptautinės kultūrizmo ar fitneso organizacijos, išskyrus WFF (World Fitness Federation) ir WBBF (World Body Building Federation), yra viena ar kita forma privati nuosavybė.

Reguliariai vykstant „Gintarinio prizo“ čempionatams, šios sporto šakos vadovai nuolatos stebėjo sporto įvykius kapitalistiniame pasaulyje, ieškojo bendradarbiavimo kontaktų. Dar aštuntame dešimtmetyje pradėta bendrauti su „Vakarų“ šalyse veikiančių organizacijų lyderiais. Ilgus metus EDMUNDAS DAUBARAS intensyviai su jais susirašinėjo ir keitėsi informacija. Pagerėjus Sovietų Sąjungos ir kapitalistinių šalių santykiams, E.DAUBARAS ne kartą buvo įvairiose šalyse susitikęs su visų trijų pagrindinių tarptautinių organizacijų vadovais ir savininkais: IFBB prezidentu ir savininku BENU VEIDERIU (Ben Weider), WABBA prezidentu SERŽU NUBRETU (Serge Nubert), NABBA prezidentu OSKARU HEIDENSTAMU (Oscar Heidenstam). Visos trys organizacijos domėjosi įvykiais mūsų kraštuose, o mums buvo įdomu ir juos pažinti. Tuo metu socialistiniame pasaulyje apie minėtas tarptautines organizacijas buvo mažai informacijos. Žinojome, kad tokios yra ir tiek. Socialistinių šalių sporto vadovams buvo įdomu apsilankyti ten, kur tiek metų buvo draudžiama ir susipažinti su minėtų tarptautinių organizacijų veikla.

IFBB, NABBA ir WABBA
Tiesiogiai su „Vakarais“ susidūrėme 1987 metais. Į SSSR atvyko kelios JAV kultūristų delegacijos, apsilankė ir IFBB prezidentas bei savininkas BENAS VEIDERIS. SSSR tapo IFBB nare.
Po to, derantis įvairiais klausimais, vyko E.DAUBARO asmeniškai organizuoti susitikimai su IFBB prezidentu BENU VEIDERIU Malaizijoje (Kuala Lampūras), Prancūzijoje (Paryžius), Rusijoje (Maskva, Leningradas) bei JAV (Niu Jorkas).
1991 metais kartu su geriausiais Lietuvos sportininkais E.DAUBARAS dalyvavo NABBA Europos čempionate Prancūzijoje (Epinalis), kur Lietuva ne tik įstojo į tarptautinę NABBĄ, bet dar ir puikių rezultatų pasiekė: klaipėdietė NATALIJA MURNIKOVIENĖ (vėliau dukart garsaus komercinio „Miss Olympia“ turnyro prizininkė) ir šiaulietis ROLANDAS BUČINSKAS (vėliau IFBB Europos čempionas) tapo NABBA kontinento čempionais. Tai buvo pirmieji Lietuvos sportininkų iškovoti medaliai po Nepriklausomybės atkūrimo.
1991 metais Lietuva įstojo ir dalyvavo WABBA Europos čempionate, kuriame mūsų šalį atstovavo klaipėdietis RIMONTAS MAŽIONIS.
Greitai, pasekę lietuviais, į tarptautines NABBĄ ir WABBĄ organizacijas įstojo visa eilė buvusių socialistinio pasaulio šalių.
Ilgus metus įpratę dirbti rimtai, mums naujose tarptautinėse organizacijose susidūrėme su neįprastais reiškiniais. Kuo labiau gilinomės į juridinius naujų tarptautinių organizacijų aspektus, tuo daugiau atsirasdavo klausimų. Prireikė eilės metų, kad tarp nuolatos skambančių ambicingų frazių ir pareiškimų suprastume juridinį nonsensą: nei tarptautinė NABBA, nei tarptautinė WABBA nebuvo juridiškai registruotos. Šios tarptautinės organizacijos buvo tiesiog draugų susibūrimas varžyboms organizuoti. IFBB prezidentas ir savininkas BENAS VEIDERIS šių organizacijų juridinį statusą vadino „draugų būrys“.

Pastaba: prieš keletą metų prancūzas FABIANAS DE BEKAS (Fabian de Beck), komercinės maisto papildais prekiaujančios formos savininkas, WABBA prezidentui SERŽUI NUBRETUI pasitraukus nuo aktyvios veiklos, „perėmė“ buvusios WABBA veiklą į savo rankas.

WFF
1991 metais kartu su Lietuva į tarptautinę NABBĄ įstojo ir Vokietija (Vokietijos NABBA asociacijos prezidentas KLAUSAS HOFMANAS). „Gintarinio prizo“ čempionato tarptautinės visuomeninės vykdomosios tarybos ir KLAUSO HOFMANO nuomonės fitneso sporto vystymo atžvilgiu buvo artimos. Tuo metu K.HOFMANAS Vokietijoje rengdavo tarptautines moterų „Miss World Figure Grand Prix“ varžybas. Aiškiai matėsi puikus ateities fitneso sporto vystymo projektas, apjungus tarptautinį „Gintarinio prizo“ turnyrą ir K.HOFMANO Vokietijoje rengiamas varžybas.
Taip 1995 metais prasidėjo abipusis bendradarbiavimas įgyvendinant šį grandiozinį projektą, pavadintą „WFF“ (World Fitness Federation). Iškart atsirado visa eilė šalių, kurios palaikę naują judėjimą.

1995 m. TARPTAUTINIS WFF KONGRESAS
Kongresas vyko La Valetoje (Malta).
EDMUNDAS DAUBARAS (Lietuva), ANARGIROS TSOPOURIDIS (Graikija), KLAUSAS HOFMANAS (Vokietija) nutaria steigti tarptautinę sporto organizaciją, kuri vadovautų fitneso sportui pasaulyje.

1996 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS
Kongresas vyko Štutgarte (Vokietija).
EDMUNDAS DAUBARAS (Lietuva), PETERIS PAPULA (Austrija), ANARGIROS TSOPOURIDIS (Graikija), KLAUSAS HOFMANAS (Vokietija) steigia pasaulinę WFF federaciją ir imasi iniciatyvos 1996 metais Kaizerslautern kurorte (Vokietija) organizuoti pirmą WFF pasaulio čempionatą.

1997 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS
Kongresas vyko Vilniuje (Lietuva).
Nutarta organizuoti pasaulio čempionatą Lince (Austrija).
Lince pirmą kartą pasaulio čempionato programoje pristatyta nauja aerobinio fitneso rungtis.


Nors WFF tarptautiniai renginiai vyko reguliariai, tačiau pirmą kartą tarptautinis fitneso projektas plačiu mastu buvo realizuotas būtent 1998 metais Palangoje vykusiame WFF pasaulio čempionate: renginyje dalyvavo per 200 sportininkų, atstovavusių 21 valstybę.
WFF pasaulio čempionatas atskleidė didžiules fitneso sporto vystymosi galimybes. Tuo pačiu metu pasimatė ir eilė trūkumų.
Gerai žinoma, kad bet kokia veikla buvusiose socialistinėse šalyse reikalauja juridinės bazės. Skirtingai nuo laisvos „Vakarų“ šalių praktikos, plataus masto tarptautinei sportinei veiklai vystyti buvo reikalinga tiek tarptautinės, tiek ir nacionalinių organizacijų oficiali juridinė registracija. Tarptautinių organizacijų egzistavimas „ant garbės žodžio“, tenkinęs „Vakarų“ šalis, tokiai veiklai mūsų šalyse netiko.
Iškėlus tarptautinės organizacijos registravimo klausimą, K.HOFMANAS pareiškė, kad juridiniai federacijos momentai jo nedomina ir pats nuo tarptautinės organizacijos registravimo nusišalino. Visas juridinis darbas, registruojant tarptautinę fitneso federaciją WFF gulė ant „Gintarinio prizo“ čempionato tarptautinės vykdomosios tarybos narių pečių.

1998 m. TARPTAUTINIS WFF KONGRESAS
1998 m. rudenį Klaipėdoje įvyko tarptautinis WFF kongresas, kuris nutarė:
- registruoti tarptautinę WFF federaciją
- paskirti E.DAUBARĄ atsakingu rengiant WFF Įstatus (Konstituciją) bei kitus registravimo dokumentus
- 1999 m. tarptautiniame WFF kongrese patvirtinti tarptautinės organizacijos registravimo dokumentus bei atlikti reikalingas juridines procedūras.

1999 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS
Vasarą Daugpilyje (Latvija) susirinko tarptautinis kongresas, kuris:
- patvirtino tarptautinės WFF federacijos Įstatus (Konstituciją), varžybų taisykles, išrinko WFF vadovavimo organus
- išrinko E.DAUBARĄ tarptautinės WFF federacijos prezidentu, o latvį OLEGĄ BURINSKĮ vice-prezidentu.

2000 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS. DVI WFF
Tarptautinis kongresas vyko Northeim mieste (Vokietija).
Kai tarptautinė WFF federacija buvo užregistruota, sporto pasaulyje atsirado dvi WFF organizacijos. Viena buvo oficialiai registruota WFF (prezidentas E.DAUBARAS) ir kita, tuo pačiu pavadinimu, niekur neregistruota organizacija (prezidentas K.HOFMANAS).
Abi organizacijos tarpusavyje bendradarbiavo. Kad nebūtų sumaišties, oficialiai registruotą organizaciją 2000 m. imta vadinti „WFF Eastern Hemisphere“ (Rytinė WFF), o neregistruotą - „WFF Southern Hemisphere“ (Pietinė WFF).
Glaudesniems santykiams palaikyti bei veiksmų programai derinti E.DAUBARAS buvo išrinktas „WFF Southern Hemisphere“ vice-prezidentu.
Kongresas nutarė pasiskirstyti veiklos sferomis: pasaulio čempionatus ir tarptautinį „Universe“ turnyrą organizuos „WFF Southern Hemisphere“, o WFF Europos čempionatus oficialiai registruota WFF.
Taip 2000 m. kartu su WFF pasaulio čempionatu buvo organizuotas pirmas Europos čempionatas (Daugpilis, Latvija) ir pirmas tarptautinis „Universe“ turnyras (Badenas, Austrija).

2001 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS
Kongresas vyko Taline (Estija).
Į WFF veiklą įsiliejus Skandinavijos šalims, pažymėta sėkminga tarptautinės WFF federacijos veikla plėtojant tarptautinį fitneso sportą.

2002 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS
Kongresas vyko Maskvoje (Rusija).
Kongresas pažymėjo, kad vairių šalių valdžios institucijų WFF veiklos palaikymas rodo, kad organizacija pasirinko teisingą veiklos kryptį bei prioritetus.
Po Štutgarte (Vokietija) vykusio WFF prezidento E.DAUBARO susitikimo su „America Pageant“ ir „Musclemania“ prezidentu ir savininku LUISU ZVIKU (Louis Zwick) paaiškėjo, kad ir ši žinoma JAV sporto organizacija yra privati nuosavybė.

2003 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS
Northeim miestelyje (Vokietija) įvyko bendras abiejų tarptautinių WFF organizacijų kongresas.
K.HOFMANAS pareiškė, kad jo vadovaujama organizacija neteko pagrindinių rėmėjų ir „WFF Southern Hemisphere“ nebegali toliau tinkamai organizuoti pasaulio čempionatų.
Kongresas nutarė, kad nuo 2003 m. oficialiai registruota tarptautinė WFF federacija kasmet organizuos oficialias varžybas (pasaulio ir Europos čempionatus), o „WFF Southern Hemisphere“ tik tarptautinį „Universe“ turnyrą.
Taip ir atsitiko: 2003 metų WFF pasaulio čempionatas vyko Maskvoje (Rusija).

2004 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS
Rygoje (Latvija) įvyko oficialiai registruotos WFF federacijos tarptautinis kongresas.
Kongresas nutarė:
- įsteigti WFF profesionalų lygą
- patvirtino WFF profesionalų varžybų taisykles
- išrinko WFF profesionalų lygos direktoriumi ANDREJŲ BASOVĄ (Rusija).
Nutarta pirmą WFF profesionalų pasaulio čempionatą surengti kartu su pasaulio mėgėjų čempionatu Vilniuje.

2005 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS
2005 m. tarptautinis WFF kongresas vyko keliais etapais: Italijoje (Sapri), Lietuvoje (Palanga) ir Rusijoje (Maskva).
Kongresas pažymėjo spartų oficialiai registruotos WFF federacijos augimą.

Vokiečio KLAUSO HOFMANO vadovaujama „WFF Southern Hemisphere“, neturinti juridinės registracijos, ir toliau tęsė nelegalią veiklą, todėl nuo 2005 metų oficialiai registruota WFF federacija tarptautinę veiklą tęsė be šio kompaniono.

2006 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS
Tarptautinis kongresas vyko Maskvoje (Rusija).
Kongresas pažymėjo įvairių šalių valdžios bei visuomeninių institucijų paramą tarptautinei WFF federacijos veiklai.
- Kongresas patvirtino MAIKLĄ GLASĄ (JAV) WFF federacijos prezidentu Šiaurės Amerikos šalims
- Kongresas patvirtino DŽORDŽĄ CEDALĮ (Argentina) WFF federacijos prezidentu Pietų Amerikos šalims

2007 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS
Tarptautinis kongresas vyko Palangoje (Lietuva).
Kongresas nutarė atskirti fitnesą nuo kultūrizmo. Todėl nuo 2007 metų WFF atstovauja tik fitneso sportą, o tarptautinei kultūrizmo veiklai vadovauti steigiama ir registruojama pasaulinė kultūrizmo federacija WBBF (World Body Building Federation).
Kongresas pritarė, kad tarptautinė WFF federacija pasirašytų anti dopingo sutartį su WADA (World Anti Doping Agency), o tarptautinei WBBF federacijai duodami dveji metai pasiruošti WADA kodekso pripažinimui ir sutarties su ja pasirašymui.

2008 m. TARPTAUTINIS KONGRESAS
Kongresas vyko Daugpilyje (Latvija).
Kongresas teigiamai įvertino tarptautinės WFF federacijos pastangas, sulaukus WADA direktoriaus RUNE ANDERSENO (Rune Andersen) oficialaus rašto, patvirtinančio WFF federacijos prisijungimą prie Pasaulinio anti dopingo kodekso pripažinimo.
Kongresas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į svarbą populiarinant ir vystant sportą Lietuvoje ir užsienyje, jubiliejiniam tarptautiniam „Gintarinio prizo“ turnyrui (1968-2008) Lietuvos Respublika suteikė valstybinės reikšmės renginio statusą ir parėmė atskira eilute 2008 metų Lietuvos Respublikos Biudžete.

PERSPEKTYVA
Žengdama į 2008 metus, tarptautinė WFF-WBBF federacija vienija 89 šalių narius, kurie atstovauja visus kontinentus.
Tarptautinės WFF-WBBF federacijos skiriamasis bruožas – organizacija turi realią ateities viziją ir strategiją, kurią remia įvairių šalių valstybinės institucijos bei visuomeninės organizacijos. Vadovaudamasi šia strategija tarptautinė federacija sparčiai vystosi.
Vyksta reguliarūs pasaulio ir kontinentų mėgėjų čempionatai, nuolatos gausėja profesionalių sportininkų būrys, kuriuos sekdami vis daugiau žmonių įsitraukia į aktyvųjį sportą.
2008 metais WFF įvairiose pasaulio šalyse numato organizuoti per 60 tarptautinių mėgėjų ir profesionalų renginių.
Kasmetinis tarptautinis WFF-WBBF trenerių ir teisėjų seminaras padeda įvairių šalių sporto specialistams kelti kvalifikaciją.