Artėja 60-tasis “Gintarinis prizas”
2026 m. „Gintarinis prizas“
2026 metais tarptautinė politinė ir ekonominė padėtis išliko įtempta. Pasaulyje vyko kariniai konfliktai, svyravo kainos, o visuomenėje netrūko nerimo ir neapibrėžtumo. Dėl įvairių priežasčių ne visi sportininkai, norėję dalyvauti tradiciniame tarptautiniame „Gintarinio prizo“ turnyre Klaipėdoje, turėjo galimybę atvykti.
Nepaisant sudėtingų aplinkybių, metų pradžioje buvo pradėti aktyvūs pasirengimo darbai būsimam jubiliejiniam, 60-ajam, „Gintarinio prizo“ turnyrui. Perspektyvinių planų aptarimui ir organizaciniams klausimams spręsti turnyro istorijai neabejingi organizatoriai du kartus rinkosi Gargžduose.
2026 metų pradžioje Klaipėdoje surengti du tarptautiniai kongresai, kuriuose buvo svarstomi naujų sporto kategorijų įvedimo bei teisėjavimo sistemos tobulinimo klausimai. Vėliau uostamiestyje vyko tarptautinis trenerių ir teisėjų seminaras, kurio metu buvo toliau plėtojamos ir praktiškai nagrinėjamos kongresuose aptartos naujovės.
Per metus įvyko keli svarbūs susitikimai Klaipėdos miesto savivaldybėje. Du kartus buvo susitikta su administracijos vadovais, o anksčiau – ir su miesto meru Arvydu Vaitkumi. Jų metu aptarta pasaulinės WFF-WBBF federacijos veikla Klaipėdoje bei numatytos strateginės kryptys rengiant jubiliejinį 60-ąjį „Gintarinio prizo“ turnyrą 2027 metais.
Suderinus susitikimą su profesoriumi dr. Vytautu Landsbergiu, Vilniuje įvyko jo susitikimas su pasaulinės WFF-WBBF federacijos vadovais. Susitikimo metu aptarta sporto padėtis Lietuvoje, prisimintas 1991 metais vykęs IFBB prezidento Beno Veiderio vizitas į ką tik nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą. Taip pat dr. Edmundas Daubaras profesoriui perdavė Vokietijos kultūristų telegramų originalus, susijusius su jų parama Lietuvai sovietinės ekonominės blokados laikotarpiu.
Tarptautinis „Gintarinis prizas“ 2026
2026 metų tarptautiniame „Gintarinio prizo“ turnyre dalyvavo 289 atletai iš 10 valstybių – Egipto, Airijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Danijos, Slovakijos, Lenkijos ir Izraelio.
Varžybos dvi dienas vyko Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose. Dėl itin gausaus dalyvių skaičiaus abiejų dienų programa truko po 13–14 valandų. Atsižvelgdami į augantį turnyro mastą, organizatoriai nusprendė nuo 2027 metų renginį vykdyti tris dienas.
Absoliutūs nugalėtojai
Moterys – Jasmin Norgard (Danija)
Vyrai – Gražvydas Naruševičius (Lietuva)
2026 metų „Gintarinis prizas“ dar kartą patvirtino savo svarbą tarptautiniame fitneso ir kultūrizmo judėjime. Turnyras subūrė šimtus sportininkų iš įvairių pasaulio šalių, o Klaipėda išliko vienu svarbiausių šios sporto šakos centrų Europoje. Pasiektas dalyvių skaičius ir augantis tarptautinis susidomėjimas leidžia tikėtis, kad 2027 metais jubiliejinis 60-asis „Gintarinio prizo“ turnyras bus dar didesnis ir reikšmingesnis.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
2009 m. „Gintarinis prizas“ ir svarbūs tarptautiniai įvykiai
2009 metais, ruošiantis WFF–WBBF pasaulio mėgėjų ir WBBF profesionalų čempionatui Estijoje, WFF profesionalų čempionatui Prahoje bei tarptautiniam „Universe“ turnyrui Slovakijoje, Klaipėdoje buvo surengtas tradicinis tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“.
Tačiau kalbant apie 2009-uosius, neįmanoma nepaminėti reikšmingų įvykių Slovakijoje, kurie turėjo didelės įtakos tarptautinio kultūrizmo ir fitneso sporto raidai.
Slovakija – tarptautinio kultūrizmo ir fitneso centras
2009-ieji tapo išskirtiniais Slovakijos sporto istorijoje. Tais metais ši valstybė įsitvirtino kaip vienas svarbiausių tarptautinių kultūrizmo ir fitneso centrų Europoje.
Mecenato Štefano Hrčkos iniciatyva bei parama Slovakijos kurorte Brusno Kupele buvo surengtos Pasaulinės WFF–WBBF federacijos tarptautinės „Universe“ varžybos. Į prestižinį renginį atvyko sportininkai iš trylikos pasaulio valstybių.
Pasveikinti varžybų dalyvių atvyko Slovakijos Respublikos parlamento narys, Vyriausybės jaunimo ir sporto komisijos pirmininkas Dušanas Galisas (Dušan Galis). Oficialios ceremonijos metu jis Pasaulinės WFF–WBBF federacijos prezidentui Edmundui Daubarui įteikė Slovakijos Respublikos Ministro Pirmininko Roberto Fico padėkos raštą.
Tarptautinį sporto forumą atidarė buvęs Slovakijos Respublikos Ministras Pirmininkas Vladimiras Mečiaras (Vladimír Mečiar). Įvertindamas jo nuopelnus sportui ir sveikatingumo idėjų sklaidai Slovakijoje bei tarptautiniu mastu, WFF–WBBF federacijos prezidentas Edmundas Daubaras apdovanojo Vladimirą Mečiarą aukščiausiu federacijos apdovanojimu – tarptautiniu „Garbės aukso medaliu“ („International Honour Gold Medal“).
Vizito Slovakijoje metu Edmundas Daubaras taip pat gavo oficialų kvietimą apsilankyti Slovakijos Respublikos Vyriausybės rūmuose Bratislavoje ir susitikti su Ministru Pirmininku Robertu Fico. Susitikimo metu buvo aptarti tarptautinio sporto vystymo, bendradarbiavimo plėtros bei būsimų tarptautinių renginių organizavimo klausimai.
Susitikime dalyvavo ir Slovakijos valstybės kancleris Františekas Hataras (František Hatar). Pažymėdamas Slovakijos Vyriausybės dėmesį sporto plėtrai bei tarptautiniam bendradarbiavimui, Edmundas Daubaras Ministrui Pirmininkui Robertui Fico įteikė tarptautinį „Garbės aukso medalį“.
2009 metų renginiai Slovakijoje tapo svarbiu tarptautinio WFF–WBBF judėjimo istorijos etapu. Jie sustiprino Slovakijos autoritetą pasaulinėje kultūrizmo ir fitneso bendruomenėje bei sudarė prielaidas tolesniam aukšto lygio tarptautinių sporto renginių organizavimui šalyje.
Pasirengimas pasaulio čempionatui Estijoje
Tais pačiais metais, rengiantis pasaulio čempionatui Estijoje, buvo surengta keletas oficialių susitikimų su Estijos Parlamento politinių partijų atstovais, Estijos sporto ministru bei Estijos nacionalinio olimpinio komiteto generaliniu sekretoriumi.
Susitikimų metu aptarti būsimo čempionato organizaciniai klausimai, tarptautinio bendradarbiavimo galimybės bei kultūrizmo ir fitneso sporto plėtros perspektyvos regione.
Tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“
2009 metų tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“, vykęs Klaipėdoje, buvo vienas didžiausių metų WFF–WBBF renginių pasaulyje.
Varžybose dalyvavo 201 atletas iš vienuolikos valstybių: Irano, Prancūzijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos, Slovakijos, Lenkijos, Austrijos, Vokietijos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos. Toks gausus dalyvių skaičius dar kartą patvirtino augantį turnyro prestižą bei jo svarbą tarptautiniame kultūrizmo ir fitneso sporto kalendoriuje.
„Gintarinis prizas“ ir tais metais vykę tarptautiniai renginiai Slovakijoje bei Estijoje tapo reikšminga pasaulinio WFF–WBBF judėjimo istorijos dalimi, liudijančia nuoseklų federacijos augimą ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprėjimą.
„Gintarinio prizo“ absoliutūs nugalėtojai
Moterys – Alina Isidorova (Latvija)
Vyrai – Aleksandras Ščiogolevas (Rusijos Federacija)
Išsamesnė informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
2025 m. W.F.F. – W.B.B.F. veikla Skandinavijoje
Skandinavijos šalių naujienos
Per pastaruosius tris dešimtmečius WFF–WBBF nuosekliai plėtoja tarptautinį bendradarbiavimą su Skandinavijos regionu. Švedijos, Danijos, Suomijos ir Norvegijos sportininkai reguliariai dalyvauja federacijos organizuojamuose pasaulio ir Europos čempionatuose, prisidėdami prie kultūrizmo ir fitneso sporto populiarinimo regione.
Skandinavijos šalių sporto bendruomenėse kultūrizmas išlieka stabiliai auganti sporto šaka, o bendradarbiavimas su tarptautinėmis federacijomis sudaro sąlygas sportininkų mainams, teisėjų kvalifikacijos kėlimui bei varžybų organizavimo standartų vienodinimui.
Tarptautiniai vizitai ir bendradarbiavimas
Pastaraisiais metais Edmundas Daubaras lankėsi Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje. Vizitų metu buvo susitikta su nacionalinių sporto organizacijų vadovais, klubų atstovais bei žinomais Skandinavijos kultūrizmo sportininkais.
Pagrindiniai vizitų tikslai:
• sporto bendradarbiavimo stiprinimas tarp šalių federacijų;
• jaunų sportininkų įtraukimo į tarptautines varžybas plėtra;
• bendrų renginių ir čempionatų organizavimo galimybių aptarimas;
• teisėjavimo ir varžybų standartų derinimas.
Taip pat Klaipėdoje, WFF–WBBF būstinėje, ne kartą lankėsi Skandinavijos šalių delegacijos. Tarp jų – Simo Bogdanoff, kuris aktyviai dalyvavo derybose dėl tolimesnių sporto projektų ir regioninės plėtros.
Skandinavijos vaidmuo federacijos veikloje
Skandinavijos šalys per ilgą laikotarpį tapo svarbia WFF–WBBF sportinės sistemos dalimi. Regiono sportininkai pasižymi aukštu pasirengimo lygiu, o jų dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose padeda kelti varžybų kokybę ir konkurencijos lygį.
Bendradarbiavimas taip pat prisideda prie:
• sporto profesionalizacijos regione;
• tarptautinių kontaktų plėtros tarp klubų;
• bendros sporto metodikos vystymo;
• kultūrizmo kaip sporto šakos įvaizdžio stiprinimo.
Danijos Karalystės Garbės knyga
2008 metais, įvertinus ilgametę tarptautinę sportinę veiklą, Danijos nacionalinės federacijos rekomendacija Edmundas Daubaras buvo įtrauktas į Danijos Karalystės Garbės knygą.
Apdovanojimas buvo įteiktas pasaulio profesionalų čempionato metu Vilniuje, dalyvaujant tarptautinėms sporto delegacijoms. Šis įvertinimas laikomas reikšmingu pripažinimu tarptautinėje kultūrizmo bendruomenėje.
Danijos delegacijos vadovo Anders Buus oficialiame pranešime pabrėžiama, kad E. Daubaras:
„yra nuolatinis žinių ir patirties šaltinis pasauliniam kultūrizmo sportui. Jo veikla fitneso ir kultūrizmo srityje yra išskirtinė. Jis visada buvo sportininkų atstovas Nr. 1, o jo indėlis išliks reikšmingas visiems, besidomintiems šia sporto šaka.“
Dokumente taip pat pažymima, kad jis buvo įtrauktas į garbingą sporto bendruomenę kartu su kitais tarptautiniais asmenimis, tarp jų – Arnold Schwarzenegger.
Išvados
1. Ilgalaikis bendradarbiavimas su Skandinavija rodo, kad regionas yra viena stabiliausių ir aktyviausių WFF–WBBF tarptautinės veiklos dalių.
2. Tarptautiniai vizitai ir dialogas tarp federacijos vadovybės ir Skandinavijos sporto atstovų prisideda prie sporto standartų vienodinimo bei organizacinės kokybės gerinimo.
3. Skandinavijos sportininkų įsitraukimas stiprina konkurencinį lygį tarptautiniuose čempionatuose ir didina sporto prestižą regione.
4. Institucinis pripažinimas (Danijos Garbės knyga) rodo, kad Edmundas Daubaras veikla vertinama ne tik sporto, bet ir oficialių sporto institucijų lygmeniu.
5. Bendra tendencija – kultūrizmo ir fitneso sportas Skandinavijoje išlieka stabiliai augantis, o tarptautinis bendradarbiavimas yra esminis jo plėtros veiksnys.
Išsamesnę informaciją, dokumentus galima rasti tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA
SENIAUSIOS TRADICINĖS PASAULIO KULTŪRIZMO VARŽYBOS
Žvelgiant per laiko prizmę ir vertinant varžybų statusą, reikšmę bei istorinę vertę, išskiriamos trys seniausios tradicinės pasaulio kultūrizmo varžybos, kurios vyksta iki šiol:
Nr. 1 – N.A.B.B.A. Universe
• Organizatorius: National Amateur Body-Builders' Association (N.A.B.B.A.)
• Vieta: United Kingdom
• Rengiama nuo: 1950 m.
• Pirmasis absoliutus nugalėtojas: Steve Reeves (JAV)
Nr. 2 – Mr. Olympia
• Įkūrėjas: Joe Weider
• Vieta: United States
• Rengiama nuo: 1965 m.
• Pirmasis absoliutus nugalėtojas: Larry Scott (JAV)
Nr. 3 – Amber Prix International („Gintarinis prizas“)
• Organizatorius: World Fitness Federation / World Bodybuilding Federation
• Vieta: Klaipėda, Lietuva
• Rengiama nuo: 1967 m.
• Pirmasis absoliutus nugalėtojas: Klemensas Alšauskas (Kaunas)
Pastaba
Šios varžybos laikomos seniausiomis tradicinėmis dėl jų istorinio tęstinumo, tarptautinio statuso ir reikšmingo indėlio į kultūrizmo sporto raidą pasaulyje.
Išsamesnė informacija yra tarptautiniame pusla[pyje www.wff.lt
„Gintariniam prizui“ – 60 metų: legenda, įaugusi į Klaipėdos ir pasaulio sporto istoriją
2027 metų gegužės mėnesį Klaipėda taps išskirtinio sporto ir kultūros įvykio centru – čia bus pažymėtas vienų seniausių tradicinių kultūrizmo ir fitneso varžybų pasaulyje jubiliejus. „Gintariniam prizui“ – 60 metų. Tai ne tik sukaktis, bet ir gyva istorija, per šešis dešimtmečius užauginusi sportininkų kartas, subūrusi tūkstančius dalyvių ir palikusi ryškų pėdsaką tarptautinėje sporto bendruomenėje.
Jubiliejinis renginys truks tris dienas ir žada tapti išskirtine švente, kurioje susijungs sportas, kultūra, istorija ir gyvos legendos. Į Klaipėdą planuojama pakviesti iškilius sporto, visuomenės ir kultūros pasaulio atstovus iš įvairių šalių.
Tarp garbingų svečių numatyta sulaukti pasaulinio garso asmenybių – Arnoldo Schwarzeneggerio, Ralfo Möllerio ir WFF–WBBF federacijos atstovo Jungtinėse Amerikos Valstijose Aleksandro Nevskio. Šių sportininkų vardai jau seniai įrašyti į pasaulinę kultūrizmo istoriją.
Visi trys yra pelnę „Mr. Universe“ titulą, o šiandien sėkmingai tęsia karjerą kino industrijoje – dirba aktoriais, režisieriais ir prodiuseriais. Jų dalyvavimas jubiliejiniame renginyje suteiktų šventei išskirtinį tarptautinį prestižą ir taptų reikšmingu įvykiu tiek Lietuvos sporto bendruomenei, tiek miesto svečiams.
„Gintarinio prizo“ kelias prasidėjo laikais, kai kultūrizmas dar tik formavo savo tarptautinį veidą, o informacijos sklaida reikalavo ypatingų pastangų ir tikėjimo idėja. Šio judėjimo istorijoje ypatingą vaidmenį atliko Edmundas Daubaras, 1989 metais išleidęs įspūdingo, net 2 milijonų egzempliorių tiražo žurnalą „Arnoldas Švarcenegeris rekomenduoja“. Šis leidinys tapo ne tik sporto metodine medžiaga, bet ir simboliniu tiltu tarp skirtingų šalių sportininkų, įkvėpusiu naują kartą siekti aukščiausių rezultatų.
Per dešimtmečius „Gintarinis prizas“ išaugo į tarptautinį reiškinį, kuriame sportas susipynė su kultūra, diplomatija ir asmeninėmis istorijomis. WFF-WBBF federacijos veikloje aktyviai dalyvavo įvairių šalių visuomenės ir politikos veikėjai. Tarp jų – Austrijos buvęs parlamento pirmininkas profesorius Alfredas Gerstlas, kuris ne tik kuravo renginių iniciatyvas, bet ir pats lankėsi varžybose svečio teisėmis, taip prisidėdamas prie jų tarptautinio pripažinimo.
Ypatingą simbolinę reikšmę „Gintarinio prizo“ istorijoje įgavo ir ankstesni jubiliejai. Minint 40-metį, į Klaipėdą buvo atgabenta profesoriaus A. Gerstlo perduota originalių Arnoldo Švarcenegerio fotografijų kolekcija bei dokumentinis filmas apie jo gyvenimo kelią. Šios medžiagos buvo pristatytos varžybų metu ir tapo išskirtine šventės dalimi, pritraukusia didžiulį visuomenės dėmesį.
50-ojo jubiliejaus proga renginys sulaukė dar platesnio tarptautinio atgarsio – tarpininkaujant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, reportažas iš Klaipėdos buvo parodytas pasaulinei auditorijai per CNN televiziją. Tai tapo reikšmingu įvertinimu ne tik pačiam renginiui, bet ir Lietuvos sporto bendruomenės indėliui į globalų kultūrizmo judėjimą.
Šiandien „Gintarinis prizas“ žvelgia į ateitį su dar didesniu užmoju ir pagarba savo istorijai. Nauja išsami Arnoldo Švarcenegerio knyga “Arnold” primena apie šio žmogaus įtaką visai sporto epochai, o Klaipėdoje rengiamas jubiliejus tampa gyvu šios istorijos tęsiniu.
Artėjant 60-ajam jubiliejui, Klaipėdos savivaldybės administracijos ir entuziastų iniciatyva rengiamas dar vienas svarbus darbas – bus išleista didelės apimties istorinė „Gintarinio prizo“ knyga. Joje lietuvių kalba jau baigiamas rengti tekstas, šiuo metu vykdomi vertimai į kitas kalbas, siekiant, kad šios varžybos ir jų istorija būtų dar plačiau žinomos pasaulyje.
„Gintarinis prizas“ šiandien – tai daugiau nei varžybos. Tai tradicija, kuri sujungia kartas. Tai scena, kurioje gimsta legendos. Tai Klaipėdos vardas, skambantis pasaulio sporto žemėlapyje. Ir tai istorija, kuri dar toli gražu nesibaigia.
Išsamesnė informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
„Gintarinio prizo“ turnyrą pamėgo Indijos sportininkai
Pasaulinės WFF-WBBF federacijos veikloje aktyviai dalyvauja daugelio Azijos šalių sportininkai. Tarp jų ypač išsiskiria Indija, Pakistanas, Turkija, o pastaraisiais metais prie aktyviausių prisijungė ir Egiptas.
Pirmą kartą su Indijos kultūristais susitikome 2008 metais Graikijoje vykusiame WFF-WBBF „World Grand Prix“ turnyre. Indijos sporto organizatoriai, atidžiai sekdami tarptautinės federacijos veiklą, jau 2010 metais surengė pirmąjį WFF-WBBF Indijos nacionalinį čempionatą ir į jį pakvietė federacijos vadovus. Nuo to laiko mūsų bendradarbiavimas nuolat stiprėjo – įvairiuose Indijoje vykusiuose renginiuose dalyvavome net devyniolika kartų.
Per šiuos metus Indijos sportininkai tapo nuolatiniais prestižinio Klaipėdoje rengiamo „Gintarinio prizo“ turnyro dalyviais. Ne vienas jų yra iškovojęs savo kategorijos nugalėtojo titulą, o du Indijos atstovai – Dharminderis Singhas ir Navtejas Singhas – pasiekė ypatingą laimėjimą. Jie tapo absoliučiais „Gintarinio prizo“ turnyro nugalėtojais, savo vardus įrašydami į šio tarptautinio renginio istoriją.
Indijos sportininkų pasiekimai dar kartą patvirtina augantį šios šalies kultūrizmo potencialą ir glaudžius ryšius su tarptautine WFF-WBBF bendruomene.
Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
1976-1977 m. „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAI.
PIRMOS NELEGALIAI VIEŠOS KULTŪRIZMO VARŽYBOS TSRS.
1976–1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrai tapo išskirtiniu reiškiniu Lietuvos ir visos TSRS kultūrizmo istorijoje. Nepaisant oficialaus kultūrizmo draudimo Sovietų Sąjungoje, būtent šie renginiai buvo pirmos viešai surengtos kultūrizmo varžybos po draudimo įvedimo.
1976 metais Edmundas Daubaras „Gintarinio prizo“ turnyrą kartu su „Žemaitijos taure“ organizavo Telšiuose. Jėgos dalis vyko vienoje miesto mokyklų, o kūno demonstravimo dalis – Telšių miesto kultūros rūmuose. Tai buvo pirmos po kultūrizmo draudimo nelegaliai viešos kultūrizmo varžybos visoje TSRS teritorijoje. Tiesiog Edmundui Daubarui pavyko įtikinti kultūros rūmų administraciją, kad jokio nusižengimo čia nėra ir rūmai gražiai išreklamavo renginį gyventojams. Salė buvo pilna vietinių žiūrovų. Edmundas Daubaras nemenkai rizikavo, bet varžybos praėjo sklandžiai ir negatyvių pasekmių nebuvo sulaukta. Renginyje dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Jaunių pogrupio kategorijose nugalėtojais tapo Rimas Apulskis, Stasys Stanius, Rimas Česaitis. Jaunimo kategorijų nugalėtojais tapo Antanas Bašermanas, Aimontas Dolgichas, Evaldas Šorius. Suaugusiųjų kategorijose nugalėjo Valentinas Vandys ir Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais pripažinti Rimas Apulskis, Evaldas Šorius, Rišardas Krinickis.
Palyginimui, tais pačiais metais Kaune vyko tarptautinis kultūrizmo renginys, tačiau jo vieta buvo vienoje iš užmiesčio gamyklų kultūros salėje ir renginys vyko slapta be žiūrovų. Taip pat 1976 m. buvo organizuotas tarptautinis kultūrizmo renginys Kalinino (dabar Teverė, RTFSR) mieste. Valdžia uždraudė rengti varžybas, bet sportininkai protestuodami vis tiek surengė rungtynes viename miniatiūriniame miesto sporto klubų. Žiūrovų nebuvo, tik negausi sava palaikymo komanda.
1976 sportuojant Vilniaus „Viktorijos“ kulbe, pradėjome kalbėti su vienu klubo lankytoju teisininku Grigorijumi Leonovu. Šis pasakė, kad ką tik yra užbaigęs Vilniaus universiteto teisės fakultetą ir yra paskirtas į Klaipėdą dirbti liaudies teisėjo pareigose. Jau Klaipėdoje Edmundas Daubaras įtikino Grigorijų Leonovą imtis vadovauti Klaipėdos kultūrizmui. Motyvas buvo aiškus - dirbant teisėjo pareigose atsivers nemažai miesto valdininkų durų ir kultūristams bus lengviau. Organizaciniais reikalais toliau užsiėmė Edmundas Daubaras, o Grigorijus Leonovas ėmėsi miesto sportininkų užsiėmimams tiesti legalius kelius. 1977 metais prie Klaipėdos miesto sporto komiteto buvo įregistruota „Klaipėdos kultūrizmo federacija“, kuri ėmė organizuoti miesto sportinę veiklą. Tai buvo beprecedentinis įvykis visoje TSRS. Kultūrizmo sportas buvo uždraustas ir persekiojamas, o Klaipėdoje veikė oficiali miesto kultūrizmo federacija. Taip ši federacija ir išliko vienintele legaliai veikianti visoje TSRS iki pat 1987 metų, kol prie TSRS sporto ministerijos buvo įsteigta „TSRS kultūrizmo federacija“.
Juridiniais keliais buvo uždaryti visi Klaipėdos miesto nelegalūs sporto klubai, o palikti prie federacijos tik trys: „Gintaras“ (vadovas Edmundas Daubaras), „Šatrija“ (vadovas Sigitas Vilutis) ir „Alksnynė“ (vadovas Olegas Serovas).
Beprecedentės viešos varžybos Telšiuose sukėlė TSRS kultūrizmo pasaulyje savotišką furorą. Stebėjosi visi. Estijos TSR kultūrizmo vadovas Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) Edmundui Daubarui parašė palaikymo laišką ir „Gintarinio prizo“ turnyrą pareklamavo Čekoslovakijos TSR sporto spaudai.
Po varžybų Telšiuose Edmundas Daubaras įsidrąsino ir, tarpininkaujant tėvui Vytautui Daubarui, 1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrą organizavo Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Varžybos buvo tik kūno demonstravimo dalies, jėgos pratimų nebuvo. Edmundas Daubaras vėl rizikavo - turnyras buvo viešas, žiūrovus surinko „gyvai“ vieni per kitus patys sportininkai klaipėdiečiai. Salė buvo pilna aistruolių. Varžybose dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
1977 m. “GINTARINIS PRIZAS”
REZULTATAI
(tik pirmos trys vietos)
Jaunimas
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Chleborodovas Viačeslavas Vilnius 1
2. Burba Edvardas Klaipėda 2
3. Apulskis Rimas Klaipėda 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Dolgovas Borisas Vilnius 1
2. Uckus Benas Kaunas 2
3. Kuznecovas Nikolajus Vilnius 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Nevera Stepanas Vilnius 1
2. Šorius Evaldas Klaipėda 2
3. Mišeniovas Edvardas Kaunas 3
Suaugusieji
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Keršulis Algimantas Vilnius 1
2. Daubaras Vytautas Vilnius 2
3. Žurauskas Jonas Kaunas 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Petrošius Kęstutis Vilnius 1
2. Krinickis Rišardas Vilnius 2
3. Maksimovas Stasys Kaunas 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Cukanovas Stasys Vilnius 1
2. Besakirskas Albertas Kaunas 2
3. Zenkevičius Vytautas Klaipėda 3
Absoliutūs nugalėtojai Jaunimas – Borisas Dolgovas
Suaugusieji – Stasys Cukanovas
1977 METŲ KOVA SU TSRS POLITINĖS VALDŽIOS SPRENDIMAIS
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais Edmundas Daubaras, pagal universitetų mainų programą, dar kartą dviem mėnesiams išvyko į Čekoslovakijos SSR. Sportinės veiklos programa buvo panaši į ankstesniųjų metų: vyko susitikimai su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala bei jo pavaduotoju profesoriumi Františeku Bulva.
Siekdami parodyti lojalumą savo valdžiai, čekoslovakai Edmundui Daubarui, kaip TSRS kultūrizmo atstovui, organizavo susitikimą su Čekoslovakijos sporto ministerijos vadovais. Tuo metu Čekoslovakijos kultūrizmo federacija jau turėjo savo kabinetą ministerijoje, kuriame dirbo federacijos sekretorius, garsus kultūristas Peteris Tlapakas.
Vojtechas Fiala taip pat organizavo Edmundo Daubaro kelionę į kalnų kurorte įsikūrusį šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą. Tuo metu jame pasaulio čempionatui rengėsi nacionalinės kultūrizmo rinktinės sportininkai. Vyko susitikimai ir pokalbiai su atletais bei treneriais.
Vėliau Edmundas Daubaras lankėsi Brno mieste, kur profesorius Františekas Bulva surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Juose Edmundas Daubaras dalyvavo svečio teisėmis ir skaitė pranešimą apie kultūrizmo padėtį TSRS.
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais kultūrizmo persekiojimas TSRS dar labiau sustiprėjo. TSRS sporto ministerija išleido įsakymus griežtinti kovą su kultūrizmu, o nacionalinių respublikų sporto ministerijos šiuos nurodymus pakartojo ir ėmė aktyviai vykdyti. Sovietinėje spaudoje prasidėjo organizuota kultūrizmo puolimo kampanija. Ypač aršiai reiškėsi dienraščio Sovietsky Sport žurnalistas Dmitry Ivanov. Didėjant spaudimui, beveik visi žinomi TSRS kultūrizmo organizatoriai nutilo.
Nesitaikstydamas su susidariusia padėtimi ir remdamasis Čekoslovakijoje matytais pavyzdžiais, Edmundas Daubaras pradėjo susirašinėjimą su „Sovietskij sport“ redakcija, TSRS sunkiosios atletikos federacija bei TSRS sporto ministerijos vadovais. Tačiau šie dialogai nedavė jokių teigiamų rezultatų.
Baigiantis 1977 metams, Edmundas Daubaras kartu su geriausiais miesto kultūristais dalyvavo Estijos sostinėje Taline vykusiame „Georgo Tenno memoriale“. Tai buvo vienos prestižiškiausių to meto kultūrizmo varžybų TSRS šalyse. Sėkmingiausiai jose pasirodė Patras Stanius – jaunimo kategorijoje jis iškovojo trečiąją vietą.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
„Gintarinio prizo“ istorija.
„Misteris Absoliutus SSSR“
Sporto organizatoriai ir vadovai rengia varžybas, kuriose sportininkai siekia pergalių ir aukščiausių rezultatų. Būtent varžybose iškovotos pergalės ir pasiekti laimėjimai tampa žinomi visuomenei per žiniasklaidą. Be sportinių pasiekimų daugelis sportininkų liktų nežinomi platesnei auditorijai.
Pergalės suteikia džiaugsmo ir pasididžiavimo ne tik patiems sportininkams, bet ir jų šeimoms, treneriams, bendražygiams bei visai sporto bendruomenei. Kiekviena pergalė yra įvertinimas už ilgametį darbą, atkaklumą ir pasiaukojimą.
Nors varžybose dalyvauja daugybė sportininkų, tik nedaugelis savo išskirtiniais pasiekimais įrašo savo vardą į sporto istoriją. Tokie sportininkai tampa pavyzdžiu jaunajai kartai ir įkvepia kitus siekti aukščiausių tikslų.
Šiandienos sportininkai apie praėjusių dešimtmečių galiūnus dažniausiai sužino tik iš pasakojimų. Tačiau buvo laikai, kai vieno sportininko vardas kultūrizmo pasaulyje skambėjo visoje Sovietų Sąjungoje, ir ne tik. Tas žmogus buvo klaipėdietis Viktoras Jucys. Devintojo dešimtmečio pabaigoje jis tapo neginčijamu TSRS kultūrizmo lyderiu. Rusijos IFBB prezidentas Vladimiras Dubininas V. Jucį yra pavadinęs „Misteriu Absoliučiu SSSR“ – titulu, geriausiai atspindinčiu jo dominavimą to meto varžybose.
Kelias į sporto viršūnę prasidėjo Klaipėdoje. Pirmą kartą pamatęs garsiojo „Gintarinio prizo“ turnyro dalyvius, Viktoras buvo sukrėstas jų fizinio pasirengimo ir estetikos. Grįždamas iš varžybų jis sau tarė: „Būsiu toks.“ Tą akimirką gimė tikslas, kuriam buvo lemta pakeisti jo gyvenimą.
Į sporto klubą jis nuėjo ne iš karto. Pirmiausia pradėjo treniruotis viename pajūrio garažų. Sąlygos buvo primityvios – žiemą tekdavo sportuoti vilkint striukę ir mūvint pirštines, o vakarinėms treniruotėms kartais šviesdavo tik žvakė. Tačiau būsimo čempiono tai nestabdė. Kaip ir daugelis to meto entuziastų, jis mokėsi kantrybės, disciplinos ir gebėjimo siekti tikslo nepaisant aplinkybių.
Pradėjęs lankyti kultūrizmo klubą, Viktoras buvo paskatintas išmėginti jėgas varžybose. Pirmasis bandymas sėkmės neatnešė. Nusivylęs jis pasuko į kitą aistrą – karate. Tuo metu tiek kultūrizmas, tiek karate Sovietų Sąjungoje buvo nepageidaujamos, o tam tikrais laikotarpiais ir draudžiamos veiklos. Tačiau draudimai tik stiprino susidomėjimą. Įvaldęs kovos meno pagrindus, V. Jucys sėkmingai dalyvavo varžybose, kol valdžios sprendimu buvo uždarytas vienintelis miesto karate klubas. Tuomet jis vėl grįžo ten, kur viskas buvo prasidėję – į kultūrizmo salę.
Nuo tada jo gyvenimą užvaldė treniruotės. Darbas davė vaisių. 1984 ir 1985 metais V. Jucys tapo absoliučiu „Gintarinio prizo“ jaunimo grupės nugalėtoju. 1985-aisiais jis laimėjo Kaune vykusį „Komjaunimo taurės“ turnyrą, o netrukus prasidėjo įspūdingiausias jo karjeros etapas.
Nuo 1986 metų Viktoras laimėdavo visas varžybas, kuriose dalyvaudavo. Du kartus jis triumfavo Leningrado „Baltųjų naktų“ turnyre, tris kartus tapo „Gintarinio prizo“ nugalėtoju, iškovojo pirmosios oficialios TSRS kultūrizmo taurės absoliutaus čempiono vardą. Jo kolekciją papildė ir devyniolika pergalių tarptautinėse varžybose. Tuo metu Sovietų Sąjungoje jis neturėjo lygių.
Ne mažiau įspūdingi buvo ir jo fiziniai duomenys. Būdamas 174 centimetrų ūgio, tarp varžybų jis svėrė apie 109 kilogramus. Tiek bicepso, tiek blauzdos apimtis siekė pusmetrį. V. Jucys mėgo treniruotis didžiuliais svoriais, o jo treniruotės buvo trumpos, tačiau itin intensyvios. Sporto salėje net atsirado savotiški terminai – „Viktoro štanga“ ir „Viktoro hanteliai“. Taip buvo vadinami įrankiai, kurių svoriai daugeliui kitų sportininkų atrodė tiesiog neįveikiami.
Viktoro Jucio istorija – tai pasakojimas apie žmogų, kuris iš nešildomo garažo Klaipėdoje pakilo iki aukščiausių TSRS kultūrizmo viršūnių. Jo pasiekimai tapo ne tik asmeninės valios ir talento įrodymu, bet ir svarbia socialistinio kultūrizmo istorijos dalimi.
Išsamesnę informaciją galima rasti tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
„Gintarinio prizo“ istorijos
Albertas Remeika – neįgyvendintos svajonės
Aštuntajame dešimtmetyje kultūrizmas Sovietų Sąjungoje buvo laikomas ideologiškai nepageidaujama sporto šaka. Oficialiai jis buvo draudžiamas, todėl sportininkai treniravosi slapta – rūsiuose, bombų slėptuvėse ir kitose nuošaliose vietose. Nepaisant valdžios spaudimo, būtent tokiomis sąlygomis užaugo ne vienas talentingas Lietuvos kultūristas.
1975 metais į pagrindinį Klaipėdos kultūrizmo klubą „Gintaras“, veikusį Klaipėdos jūrų prekybos uosto bombų slėptuvėje, atėjo treniruotis Albertas Remeika. Jis iš karto išsiskyrė didelėmis ambicijomis, ryžtu ir nepaprastu darbštumu. Jaunasis sportininkas siekė ne tik kardinaliai pakeisti savo kūną, bet ir tapti vienu stipriausių Lietuvos kultūristų, dalyvauti tuo metu valdžios nepripažįstamose varžybose.
Albertą treniravo Edmundas Daubaras – vienas teoriškai stipriausių to meto TSRS kultūrizmo specialistų. Treniruočių metodika buvo grindžiama ne tik praktine patirtimi, bet ir užsienio literatūra, ryšiais su Čekoslovakijos kultūristais bei 1975 metų absoliutaus IFBB Europos čempiono Peterio Stacho treniruočių analize.
Treniruotės buvo itin intensyvios. Didelis dėmesys skirtas ir mitybai – kasdien Albertas suvartodavo apie du kilogramus varškės ir 20–30 kiaušinių. Per vos aštuoniolika mėnesių jo kūno svoris padidėjo nuo 88 iki 120 kilogramų, o bicepso apimtis pasiekė net 52 centimetrus. Nors jis nespecializavosi jėgos sporto rungtyse, fizinis pajėgumas buvo įspūdingas ir pelnė specialistų pripažinimą.
Dar būdamas jaunimo amžiaus grupės sportininkas, 1978 metais Albertas Remeika dalyvavo Taline vykusiame „Georgo Tenno memoriale“, kur aukščiausio ūgio kategorijoje iškovojo trečiąją vietą. Tai buvo sėkmingas debiutas tarptautinėje arenoje.
Tų pačių metų „Gintarinio prizo“ turnyre Klaipėdoje jis užėmė antrąją vietą savo kategorijoje. 1979 metais, dar priklausydamas jaunimo grupei, Albertas jau varžėsi tarp suaugusiųjų Kaune vykusiose „Komjaunimo taurės“ pirmenybėse. Jo įspūdinga raumenų masė, proporcijos ir fizinis pasirengimas stebino tiek teisėjus, tiek sporto specialistus. Daugelis neabejojo, kad Klaipėda augina vieną perspektyviausių Lietuvos kultūristų.
Tačiau didelėms sportinėms svajonėms nebuvo lemta išsipildyti. Nuolatiniai nesutarimai tarp neoficialios Lietuvos TSR kultūrizmo federacijos vadovų neigiamai veikė visą šalies kultūrizmo judėjimą. Tuo pat metu Edmundas Daubaras išvyko studijuoti antrosios specialybės į Vilniaus universitetą, o Albertas Remeika nusprendė pasitraukti iš aktyvaus sporto.
Taip netikėtai baigėsi vieno talentingiausių savo kartos Klaipėdos kultūristų karjera.
Išvada
Alberto Remeikos istorija yra ne tik pasakojimas apie išskirtinius fizinius duomenis ir didžiulį darbštumą. Tai liudijimas apie kartą sportininkų, kuriems teko siekti aukštų rezultatų politinių draudimų, informacijos stokos ir nuolatinių organizacinių konfliktų sąlygomis. Remeika turėjo visas prielaidas tapti vienu ryškiausių Lietuvos kultūrizmo atletų, tačiau jo karjerą nutraukė ne sportinės priežastys. Jo likimas primena, kiek daug talentų anuomet liko neatsiskleidę ne dėl valios ar gebėjimų stokos, o dėl laikmečio aplinkybių. Vis dėlto Alberto Remeikos vardas išlieka reikšminga Klaipėdos kultūrizmo istorijos dalimi ir vienu iš „Gintarinio prizo“ epochos simbolių.
Išsamią informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
„Gintarinio prizo“ istorijos
Maiklas Mičelas – visur aukštumoje
Su legendiniu tarptautiniu „Gintarinio prizo“ turnyru neatsiejamai susijęs išskirtinis sportininkas, kino aktorius, režisierius ir buvęs Didžiosios Britanijos specialiųjų pajėgų karininkas škotas Maiklas Mičelas (Michael Mitchell, 1956–2021). Jo asmenybė išsiskyrė ne tik sportiniais pasiekimais, bet ir nepaprasta gyvenimo patirtimi, kuri pelnė jam pagarbą įvairiose pasaulio šalyse.
Pasaulinės WFF–WBBF federacijos veikloje Maiklas Mičelas pradėjo dalyvauti 1996 metais. Nuo pirmųjų pažinties su federacija dienų jis tapo aktyviu jos renginių dalyviu ir ištikimu bendražygiu. Daugiau kaip dvidešimt penkerius metus jis dalyvavo Europos ir pasaulio čempionatuose, tarptautiniuose kongresuose, oficialiuose federacijos susitikimuose bei įvairiuose reprezentaciniuose renginiuose. Iki pat paskutiniųjų savo gyvenimo dienų jis liko aktyvus WFF–WBBF federacijos narys ir vienas ryškiausių jos ambasadorių.
Sporte Maiklas Mičelas pasiekė įspūdingų rezultatų. Per savo ilgą karjerą jis ne kartą tapo tarptautinių varžybų nugalėtoju ir prizininku. Jo pergalės garsino ne tik jo gimtąją Škotiją, bet ir pačią WFF–WBBF federaciją. Dėl puikios fizinės formos, disciplinos ir profesionalumo jis pelnė autoritetą tarp sportininkų iš įvairių pasaulio šalių. Ne vienas jaunosios kartos atletas jį laikė pavyzdžiu, kaip sportinius laimėjimus galima derinti su aukšta asmenine kultūra ir pagarba varžovams.
Tačiau Maiklo Mičelo veikla neapsiribojo vien sportu. Jis buvo profesionalus kino aktorius ir režisierius, filmavosi įvairių šalių kino projektuose, dalyvavo tarptautiniuose kino festivaliuose, bendravo su žinomais kino pasaulio kūrėjais. Už savo kūrybinę veiklą jis pelnė ne vieną apdovanojimą. Ši įvairiapusė patirtis suteikė jam išskirtinį gebėjimą lengvai bendrauti su įvairių profesijų ir kultūrų žmonėmis, o tai buvo itin svarbu atstovaujant federacijai tarptautinėje erdvėje.
Ne mažiau reikšminga buvo ir jo karinė tarnyba. Buvęs Didžiosios Britanijos specialiųjų pajėgų karininkas visą gyvenimą išsaugojo karininkui būdingas savybes – drausmę, atsakomybę, principingumą ir gebėjimą priimti sprendimus sudėtingomis aplinkybėmis. Šios savybės atsispindėjo ir jo veikloje sporte bei visuomeniniame gyvenime.
2005 metais Maiklas Mičelas Turkijos Viduržemio jūros pakrantėje įsigijo namą. Ši vieta tapo jo antraisiais namais, kur jis praleisdavo nemažą dalį laisvalaikio. Būtent čia gimė idėja surengti vieną iš svarbiausių WFF–WBBF federacijos tarptautinių renginių Turkijoje.
Rengiantis 2007 metais organizuoti tarptautinį WFF–WBBF čempionatą prestižiniame „LykiaWorld“ kurorte, 2006 metais Maiklas Mičelas pakvietė federacijos prezidentą Edmundą Daubarą atvykti į Turkiją. Buvo surengta oficiali spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Turkijos žurnalistai, sporto organizacijų vadovai ir Sporto ministerijos atstovai. Renginio metu buvo pristatyta WFF–WBBF federacijos veikla, jos organizuojami pasaulio čempionatai bei būsimos varžybos Turkijoje. Šis susitikimas tapo svarbiu žingsniu plečiant federacijos veiklą Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros regione.
Ne mažiau svarbus buvo ir 2007 metų pasaulio čempionatas Vilniuje. Po jo Maiklas Mičelas, būdamas oficialios Pasaulinės WFF–WBBF federacijos delegacijos nariu, dalyvavo priėmime Lietuvos Respublikos Seime ir spaudos konferencijoje naujienų agentūroje ELTA. Susitikimuose buvo aptarti įvykę pasaulio čempionatai, federacijos ateities planai, tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvos. Taip pat buvo pristatyta legendinio „Gintarinio prizo“ istorija ir pateiktas būsimo jubiliejinio 40-ojo turnyro organizavimo projektas. Tokie susitikimai rodė, kad federacijos veikla buvo vertinama ne tik sporto bendruomenėje, bet ir valstybiniu lygmeniu.
Per savo gyvenimą Maiklas Mičelas pelnė daugybę sportinių, visuomeninių ir kūrybinių apdovanojimų. Tačiau vienu reikšmingiausių įvertinimų jis laikė Pasaulinės WFF–WBBF federacijos “Garbės aukso medalį”, kuris jam buvo iškilmingai įteiktas 2010 metais. Šiuo apdovanojimu federacija pagerbia tik tuos asmenis, kurių veikla turi išliekamąją vertę pasaulinio kultūrizmo istorijai ir kurie savo darbu prisideda prie federacijos autoriteto stiprinimo tarptautiniu mastu.
Maiklo Mičelo gyvenimas buvo kupinas iššūkių, pergalių ir prasmingų darbų. Sportas, karinė tarnyba, kinas ir visuomeninė veikla susiliejo į vieną nepaprastai turtingą gyvenimo kelią. Visur, kur tik jis dirbo ar varžėsi, siekė aukščiausių rezultatų, todėl straipsnio pavadinimas „Visur aukštumoje“ tiksliai apibūdina jo asmenybę.
Išvados
Maiklas Mičelas buvo viena ryškiausių WFF–WBBF federacijos asmenybių, kurios veikla gerokai pranoko sporto ribas. Jis tapo federacijos idėjų skleidėju, tarptautinių ryšių puoselėtoju ir aktyviu „Gintarinio prizo“ turnyro istorijos dalyviu.
Jo autoritetas sporto, kino ir visuomenės sluoksniuose padėjo garsinti WFF–WBBF federacijos vardą daugelyje pasaulio šalių. Asmeniniai ryšiai, iniciatyvos organizuojant tarptautinius renginius bei aktyvus dalyvavimas oficialiuose federacijos susitikimuose prisidėjo prie organizacijos tarptautinio pripažinimo ir augimo.
Praėjus metams po jo mirties, Maiklo Mičelo vardas tebėra minimas su pagarba. Jis išliko ne tik pasaulio čempionas ar kino aktorius, bet ir žmogus, kuris savo darbais įrodė ištikimybę sportui, draugams ir WFF–WBBF federacijai. Todėl jo vardas pelnytai įrašytas į legendinio „Gintarinio prizo“ istoriją, o jo gyvenimo pavyzdys ir šiandien įkvepia naujas sportininkų kartas.
Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
NABBA Lietuvoje: ar tikrai visi žino savo istoriją?
Tenka apgailestauti, kad nemaža dalis kultūrizmo atstovų nesidomi savo sporto istorija. Dėl to neretai patikima skambiomis deklaracijomis, nepasidomint faktais. Taip atsiranda iškreiptas istorijos suvokimas, o kartu – ir klaidingi sprendimai.
Trumpai priminsime keletą neginčijamų istorinių faktų.
1991 metų gegužę pirmoji Lietuvos Respublikoje Sporto ministerijos iniciatyva įsteigta Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija iš tarptautinės NABBA organizacijos parvežė oficialų Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą bei Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pripažinimą. Tai buvo išskirtinis įvykis – tuo metu nė viena kita tarptautinė sporto organizacija tokio dokumento Lietuvai dar nebuvo suteikusi.
Netrukus Natalija Murnikovienė ir Rolandas Bučinskas iškovojo NABBA Europos čempionų titulus. Tai buvo pirmieji Lietuvos sportininkų Europos čempionų titulai jau nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu.
1996, 1997 ir 1998 metais Edmundo Daubaro iniciatyva Klaipėdoje, Vilniuje ir Palangoje buvo surengti trys NABBA Europos čempionatai. 1997 metais tarptautinis NABBA kongresas Edmundą Daubarą išrinko NABBA International viceprezidentu. Tai patvirtina išlikę oficialūs dokumentai.
Nuo 1995 metų pasaulinė WFF-WBBF federacija glaudžiai bendradarbiavo su NABBA. Vis dėlto ilgainiui tapo akivaizdu, kad WFF-WBBF veikla, tarptautinių renginių mastas ir organizacinės iniciatyvos sparčiai pranoko NABBA. Lūžio tašku tapo itin sėkmingai 2005 metais Vilniuje surengtas WFF-WBBF pasaulio čempionatas. Po jo buvo nuspręsta nutraukti bendradarbiavimą su NABBA ir toliau savarankiškai plėtoti WFF-WBBF veiklą.
Būtent po šio išsiskyrimo Lietuvoje atsirado vadinamoji „naujoji“ NABBA organizacija, veikianti iki šiol. Ji šiandien pristato savo istorijos versiją ir mini 25 metų veiklos sukaktį, nors prie tarptautinės NABBA prisijungė tik 2006 metais. Todėl natūraliai kyla klausimas, kaip skaičiuojamas šis veiklos laikotarpis.
Istorija remiasi ne pareiškimais ar reklaminiais šūkiais, o dokumentais, datomis ir faktais. Todėl kiekvienas, besidomintis Lietuvos kultūrizmo istorija, gali pats palyginti įvykių chronologiją ir padaryti savo išvadas.
Taip pat verta paklausti: kokie reikšmingi tarptautiniai projektai, čempionatai ar iniciatyvos per pastaruosius du dešimtmečius buvo įgyvendinti šios „naujosios“ NABBA Lietuvos kultūrizmo labui? Atsakymą į šį klausimą kiekvienas gali susirasti pats, įvertinęs viešai prieinamus faktus.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Profesorius Vasilijus Bespalenko – sportinio kultūrizmo pradininkas Ukrainoje
Asmenybė, sujungusi mokslą, sportą ir visuomeninę veiklą
Profesorius Vasilijus Bespalenko yra viena ryškiausių Ukrainos sportinio kultūrizmo asmenybių, kurios veikla apima sportą, mokslą, pedagogiką, visuomeninį darbą ir kultūrą. Per daugiau kaip keturis dešimtmečius trunkančią profesinę karjerą jis sugebėjo suderinti mokslininko, dėstytojo, trenerio, sportininko ir visuomenės veikėjo veiklą, tapdamas autoritetu kelioms sportininkų ir trenerių kartoms.
1983 metais baigęs meno dizaino studijas Ivano Franko nacionaliniame universitete Lvove, Vasilijus Bespalenko pasirinko dar vieną profesinės veiklos kryptį – fizinės kultūros mokslus, kuriuos studijavo Lvovo valstybiniame universitete. Vėliau įgijo praktinės psichologijos magistro kvalifikaciją, o sukauptas žinias sėkmingai pritaikė sportininkų rengimo metodikoje bei pedagoginėje veikloje.
Daugelį metų profesorius dirbo įvairiose Ukrainos aukštosiose mokyklose, dėstė fizinės kultūros disciplinas, vadovavo studentų moksliniams darbams ir rengė specialistus. Eidamas Lvovo Stavropigiono universiteto fizinės kultūros katedros vedėjo pareigas, jis daug dėmesio skyrė šiuolaikinių mokymo programų kūrimui bei sporto mokslo plėtrai. Pastaraisiais metais profesorius aktyviai dalyvauja rengiant ir tobulinant studijų programas Tarptautiniame sporto universitete.
Plačioji visuomenė Vasilijų Bespalenko pažįsta ne tik kaip pedagogą ir sporto specialistą. Dėl išskirtinės charizmos, kultūros ir ilgametės patirties jis dažnai kviečiamas dalyvauti televizijos bei radijo laidose, duoti interviu spaudai, filmuotis dokumentiniuose ir meniniuose Ukrainos bei Lenkijos kino projektuose, dalyvauti meninės fotografijos projektuose.
Sportininkas, sukūręs ištisą kultūrizmo epochą
Vasilijaus Bespalenko sportinė biografija neatsiejama nuo sportinio kultūrizmo istorijos Ukrainoje. Jis laikomas vienu šios sporto šakos pradininkų ir svarbiausių jos organizatorių.
Ypač reikšminga jo veikla buvo XX amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, kai kultūrizmas daugelyje socialistinių valstybių buvo oficialiai draudžiamas arba griežtai ribojamas. Nepaisydamas tuometinių ideologinių kliūčių, Vasilijus Bespalenko tapo pirmuoju Ukrainos TSR sportininku, reguliariai atstovavusiu savo šaliai kultūrizmo varžybose Baltijos valstybėse. Tokia veikla prisidėjo prie tarptautinių sportinių ryšių plėtros ir kultūrizmo pripažinimo regione.
Per savo sportinę karjerą Vasilijus Bespalenko tapo daugkartiniu pasaulio ir Europos čempionu, iškovojo daugybę tarptautinių titulų bei apdovanojimų. Tačiau vienu svarbiausių savo pasiekimų jis laiko pergales tarptautiniame „Gintarinio prizo“ turnyre – vienose prestižiškiausių kultūrizmo varžybų pasaulyje. Šio turnyro istorijoje iškovoti titulai tapo jo sportinio meistriškumo simboliu, o 2022 metais pelnytas absoliutaus nugalėtojo vardas dar kartą patvirtino išskirtinį profesionalumą ir ilgaamžiškumą sporte.
Ne mažiau svarbi yra ir jo trenerio veikla. Per daugelį metų profesorius išugdė nemažai aukšto meistriškumo sportininkų, kurie sėkmingai atstovavo Ukrainai tarptautinėse varžybose. Jo sukurta sportininkų rengimo sistema grindžiama ne tik fiziniu pasirengimu, bet ir psichologiniu stabilumu, disciplinos ugdymu bei pagarba sporto etikai.
Organizacinė ir visuomeninė veikla
Didelę gyvenimo dalį Vasilijus Bespalenko skyrė sporto organizavimui ir visuomeninei veiklai.
Jis buvo pirmasis Ukrainos TSR IFBB federacijos prezidentas, aktyviai prisidėjęs prie organizuoto kultūrizmo kūrimo šalyje. Šiuo metu jis vadovauja Ukrainos WFF–WBBF federacijai, kurios veikla orientuota į tarptautinį bendradarbiavimą ir sveiko gyvenimo būdo propagavimą.
Jo iniciatyva Ukrainoje surengta daugybė nacionalinių ir tarptautinių čempionatų. Vienu svarbiausių organizacinių pasiekimų laikomos 2013 metais surengtos WFF–WBBF „World Grand Prix“ varžybos, kurios subūrė sportininkus iš daugelio pasaulio valstybių.
Tarptautinėje erdvėje profesorius ne kartą atstovavo Ukrainai oficialių delegacijų vadovo teisėmis. Dalyvaudamas tarptautiniuose renginiuose Lietuvoje, jis ne kartą buvo oficialiai priimtas Lietuvos Respublikos Seime, prisidėdamas prie sportinių ir kultūrinių ryšių tarp Lietuvos ir Ukrainos stiprinimo.
Profesorius aktyviai dalyvauja ir kitų visuomeninių organizacijų veikloje. Istorinė Ukrainos kazokų lyga, įvertindama jo nuopelnus valstybei ir visuomenei, suteikė jam generolo leitenanto laipsnį.
Tarptautinis pripažinimas
Ilgametė profesoriaus veikla įvertinta daugybe tarptautinių apdovanojimų.
2017 metais jam buvo įteiktas istorinio Kristaus ordino medalis, siejamas su Jungtinių Tautų asociatyviomis visuomeninėmis iniciatyvomis.
2020 metais profesorius buvo apdovanotas UNESCO garbės raštu už indėlį į sporto, švietimo ir visuomenės kultūros puoselėjimą.
Tais pačiais metais Pasaulinė WFF–WBBF federacija Vasilijų Bespalenko apdovanojo aukščiausiu organizacijos įvertinimu – “Tarptautiniu Garbės aukso medaliu”.
Reikšmė sporto istorijai
Profesoriaus Vasilijaus Bespalenko gyvenimas yra pavyzdys, kaip asmeninis atkaklumas, profesinis pasirengimas ir visuomeninis aktyvumas gali tapti ilgalaikės įtakos šaltiniu visos šalies sporto raidai. Jis priklauso tai sporto lyderių kartai, kuri kultūrizmą puoselėjo sudėtingomis politinėmis sąlygomis ir prisidėjo prie jo tarptautinio pripažinimo.
Jo veikla neapsiribojo sportiniais rezultatais. Kaip pedagogas jis rengė naujas specialistų kartas, kaip treneris ugdė čempionus, kaip sporto organizatorius kūrė nacionalinę kultūrizmo sistemą, o kaip visuomenės veikėjas prisidėjo prie tarptautinio Ukrainos sporto prestižo stiprinimo.
Šiandien profesorius Vasilijus Bespalenko pelnytai laikomas viena svarbiausių Ukrainos sportinio kultūrizmo istorijos asmenybių. Jo darbai, išugdyti sportininkai ir organizacinis palikimas išlieka reikšminga Ukrainos bei tarptautinio sportinio kultūrizmo istorijos dalimi.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
