09-25-2025, 08:49 AM
KAS SUŽLUGDĖ KULTŪRIZMĄ?
Vienareikšmiai, reikia daug laiko ir asmeninės patirties, kad suvokti esmines kultūrizmo sporto tiesas. Dėl įvairių priežasčių mažai kam tai duota...
Kas vysto sportą? N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) vadovai dažnai teigia, kad sportą vystė ir vysto sportininkai - ARNOLDAS ŠVARCENEGERIS (Arnold Schwarzenegger), BILAS PERLAS (Bill Pearl), DŽONAS GRIMEKAS (John Grimek) ir t.t.. Juk tai - absurdas. Sportininkai nei kuria, nei ką nors vysto – jie treniruojasi ir dalyvauja varžybose, kurias jiems padaro organizatoriai. Čia jau nekalbant apie konkrečias federacijas, per kurias visi sportininkai laksto be jokio prisirišimo ir patriotizmo.
Mūsų nuomonė - sportą vysto vien tik sporto vadovai, organizatoriai, ir niekaip ne sportininkai. Sportininkai tik naudojasi tuo, ką jiems sukūrė konkretūs organizatoriai. Juk be organizatorių pastangų nebūtų nei federacijų, nei varžybų, nei pačių sportininkų, nei kas apie tuos sportininkus kada nors ką nors sužinotų... Kultūristai sėdėtų sau sporto klubuose apsikabinę štangą ir tiek.
Sportą vadovai gali vystyti, bet gali ir žlugdyti, kaip pav. ROMANAS KALINAUSKAS, kuris visada ėjo ten, kur vėjas pučia ir pridarė daug blogų dalykų mūsų sportui. Mes nenorime daug gilintis į Lietuvos sporto istoriją, ji per menka, nors atskirais periodais būdavo vietinių pastebimų aktyvistų darbų. Didinga lietuvių kultūristų istorija buvo iki T.S.R.S. žlugimo, kai lietuviai ilgą laiką buvo socialistinio pasaulio lyderiai ir tik retas galėjo su jais lygintis. Tada, kai beveik visi kultūristai Tarptautinės F.I.H.C. (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste) federacijos įtakoje spaudė štangą ir tūpinėjo (nes nieko daugiau jiems Dievo nebuvo duota), talentingi lietuvių kultūrizmo teoretikai vilniečiai ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (Чеслав Тамулевич) ir VITALIJUS ASOVSKIS (Виталий Асовский) savo asmeninio numanymo dėka sukūrė originalią kultūrizmo teorija, kuri rėmėsi sėkminga praktika. Tai buvo nepakartojama “Vilniaus kultūrizmo mokykla” („Vilnius Bodybuilding School“). Nei iki jų, nei po jų tokios įtakingos kultūrizmo mokyklos visame pasaulyje nebuvo. Teorijos pagrindu buvo vidutinių raumenų apimčių, idealių kūno proporcijų sportininkas, kuris mokėjo ne tik teisingai atlikti privalomas pozas, bet ir originaliai, įdomiai pozuoti pagal muziką. Tuomet kiekvieno kultūristo pasirodymas buvo savotišku įspūdingu meno kūriniu. Kaune “Vilniaus kultūrizmo mokyklos” įtakoje pirmas tikras kultūristas atsirado tik 1976 metais ir tai buvo VLADAS KAPCEVIČIUS. Tobulas kultūristas. Tuomet varžybose laisvoji programa buvo vertinama vienodai su raumenyno išvystymu (dabar išvis nevertinama). Visi, kurie norėjo būti tobuli ir pastebėti, mokėsi iš vilniečių. Dabar tokių ypatingų sportininkų nėra nė vieno - visi kultūristai pozavime vienodai primityvūs. Scenoje net žiūrėti nėra į ką... 1987 metais T.S.R.S. panaikinus kultūrizmo draudimą, vilniečių teorija buvo pagrindu naujai įsteigtos “T.S.R.S. kultūrizmo federatijos” („U.S.S.R. Bodybuilding Federation“, «Федерация культуризма С.С.С.Р.») varžybų taisyklėms.
1981 metais Klaipėdoje tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyre politinių ROMANO KALINAUSKO intrigų dėka estas OLEVAS ANUSAS (Olev Annus) pralaimėjo kauniečiui SAULIUI MISEVIČIUI. Buvo didelis tarptautinis triukšmas. OLEVAS ANUSAS nebuvo talentingas pozuotojas – darė grubias klaidas privalomose pozose, o iš jo laisvosios programos Vilniaus meistrai dažnai šaipėsi. Tačiau, kai po minėtų įvykių OLEVUI ANUSUI pavyko pabėgti iš T.S.R.S. į Suomiją, jis savo laisvąja programa ilgai stebino „Vakarų“ pasaulį. Visiems atrodė, kad programa originali ir įdomi, kai tuo tarpu tarp Lietuvos kultūrizmo lyderių ši programa buvo vidutinė ir nieko nestebino. Ne kiekvieno nosiai buvo galima prilygti vilniečiams.
Gaila, bet žlugus T.S.R.S., žlugo kultūrizmo grožis, žlugo ir Lietuvos kultūrizmas, žlugo sportas. Primityvus “Vakarų” kultūrizmas surijo sportinį grožį. Su retomis išimtimis, nebeliko tarp sportininkų ryškių asmenybių - dabar visi arba “žvirbilai” ir “zuikiai”, arba pora dramblių, kurie neapsisuka apie savo ašį ir gali bet kada nukristi. Jau nekalbant apie pastaruoju metu sparčiai mirštančius sportininkus. Beje, turėjome mirčių ir tarp lietuvių kultūristų - bent jau trys ryškios mirtys (du kauniečiai ir panevėžietis)...
Taigi, grįžkime prie temos. Nekalbėsime apie pačią mūsų sporto pradžią ir tuos entuziastus, kurie sportą įsteigė. Tarptautiniu mastu jų buvo nedaug ir jie visi gerai žinomi. Socialistiniame pasaulyje per pastaruosius 80 - 90 metų buvo tik kelios ryškios asmenybės. Čia galime kalbėti tik apie socialistines T.S.R.S. ir Čekoslovakiją, nes kitose šalyse nebuvo nė vieno bent kiek žymesnio lyderio, nebuvo ir kultūrizmo judėjimo. Formuojant sportą, pradžioje buvo svarbūs Rusijos sunkiaatletis ROMANAS MOROZAS (Роман Мороз) ir Rusijoje dirbęs estas GEORGAS TENNO (Георг Тенно). Čekoslovakijoje vienareikšmiai tai buvo VOJTECHAS FIALA bei profesorius FRANTIŠEKAS BULVA. Iš T.S.R.S. Respublikų, pirmoje eilėje išsaugojusius sportą per kultūrizmo draudimo laikotarpį - estas INARAS MARDO (Иннар Мардо, 1945 – 2002 m.), Dr. EDMUNDAS DAUBARAS bei ROMANAS KALINAUSKAS, pastarasis jau kaip neigiamas herojus. Daugiau nebuvo nė vieno ženklesnio asmens, kuris asmeniškai savo konkrečiais darbais įtakojo socialistinį kultūrizmą. Taip, keletas “veikėjų” Lietuvoje tūsinosi, tačiau socialistinio sporto neįtakojo. Savo laiku INARAS MARDO sugebėjo įtikinti Estijos TSR politinę valdžią, kad kultūrizmas yra estų nacionalinė sporto šaka. Jam leido organizuoti tarptautinį turnyrą “Georgo Tenno memorialas” (“Georg Tenno Memorial”, «Мемориал Георга Тенно», 1971 - 2024 m.). Neapsikęsdamas su kultūrizmo draudimu, 1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS vienintelis iš visos T.S.R.S. kultūristų ryžosi lemtingam žingsniui - savo rizika parašė kultūrizmo gynimo peticiją ir pats ją nuvežė į Maskvą, kur oficialiai pateikė visiems aukščiausiems T.S.R.S. politiniams organams, T.S.R.S. spaudai. Visi kiti kultūristai bijojo net cyptelti. Tokiu būdu Klaipėdoje valdžios buvo leista viešai organizuoti tarptautinį “Gintarinio prizo” (“Amber Prix International”, «Янтарный приз», 1968 - 2025 m.) turnyrą, kai visame socialistiniame pasaulyje šis sportas buvo uždraustas. Taip, buvo daug visokiausių “niuansų”, buvo daug laikinų tikrų ir netikrų herojų, buvo apsimetėlių, tačiau laikas juos “suvalgė” ir jų šiandien mūsų sporto istorijoje neliko nė kvapo. ROMANO KALINAUSKO kenkimo kultūrizmui istorija išsamiai aprašyta tarptautiniame puslapyje www.wff.lt .
Dabar Lietuvoje veikia kelios kultūrizmo organizacijos - jose tikrų asmenybių nerasta nė vienos. Tiesiog visi, kaip pasakoje apie Buratiną, “stumdo dūrą” ir tiek. Jokios ateities, jokių planų ir jokios perspektyvos. Tiesiog vienas “kaimas” važiuoja pas kitą “kaimą”, o po to abu “kaimai” važiuoja į “kaimo” varžybas neaiškiose organizacijose užsienyje. Čia kalbame perkeltine prasme, bet taip jau yra. Nors realiai tarp jų nė vieno tikro kultūristo nėra - neapgaudinėkime nei savęs, nei kitų. Labai akivaizdu, kad iš šitos balos kultūrizmas jau niekados nebeišlips. Dėl narystės anti dopingo W.A.D.A. (World Anti Doping Agency) agentūroje šiandien mūsų valdžia pripažįsta tik Lietuvos I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacija, kuri, nors gauna nemenkas valdiškas lėšas, per pastaruosius keturiasdešimt metų Lietuvoje nieko ženklesnio nenuveikė. Beje, retkarčiais kažkokiu būdu kultūrizmo “zuikiai” nugali “zuikių” varžybose ir būna apdovanoti Lietuvos Respublikos Prezidento. Tačiau, jei po I.F.B.B. kultūristų apsilankymo pas Prezidentą patikrinti šalies vadovą dėl dopingo vartojimo - jis “paklius”, nes stovėjo šalia aiškių “dopingistų”, ir tai nejuokinga... Tiesiog liūdna... Beje, net kultūrizmo specialistai nežino ir nepamena nė vieno iš minėtų “zuikių” pavardžių. Jau tokios reikšmingos jų “pergalės”. Tragedija!
Vienaip ar kitaip bandom garbingai išgyventi, kiek galima, vieninteliai iš visų kitų, gelbėti mūsų sportą, nors mūsų darbams pasipriešinimas didžiulis. Visus tenkina dabartinis nesąmoningas chaosas.
Su visais aprašomais klausimais išsamiai galite susipažinti tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Vienareikšmiai, reikia daug laiko ir asmeninės patirties, kad suvokti esmines kultūrizmo sporto tiesas. Dėl įvairių priežasčių mažai kam tai duota...
Kas vysto sportą? N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) vadovai dažnai teigia, kad sportą vystė ir vysto sportininkai - ARNOLDAS ŠVARCENEGERIS (Arnold Schwarzenegger), BILAS PERLAS (Bill Pearl), DŽONAS GRIMEKAS (John Grimek) ir t.t.. Juk tai - absurdas. Sportininkai nei kuria, nei ką nors vysto – jie treniruojasi ir dalyvauja varžybose, kurias jiems padaro organizatoriai. Čia jau nekalbant apie konkrečias federacijas, per kurias visi sportininkai laksto be jokio prisirišimo ir patriotizmo.
Mūsų nuomonė - sportą vysto vien tik sporto vadovai, organizatoriai, ir niekaip ne sportininkai. Sportininkai tik naudojasi tuo, ką jiems sukūrė konkretūs organizatoriai. Juk be organizatorių pastangų nebūtų nei federacijų, nei varžybų, nei pačių sportininkų, nei kas apie tuos sportininkus kada nors ką nors sužinotų... Kultūristai sėdėtų sau sporto klubuose apsikabinę štangą ir tiek.
Sportą vadovai gali vystyti, bet gali ir žlugdyti, kaip pav. ROMANAS KALINAUSKAS, kuris visada ėjo ten, kur vėjas pučia ir pridarė daug blogų dalykų mūsų sportui. Mes nenorime daug gilintis į Lietuvos sporto istoriją, ji per menka, nors atskirais periodais būdavo vietinių pastebimų aktyvistų darbų. Didinga lietuvių kultūristų istorija buvo iki T.S.R.S. žlugimo, kai lietuviai ilgą laiką buvo socialistinio pasaulio lyderiai ir tik retas galėjo su jais lygintis. Tada, kai beveik visi kultūristai Tarptautinės F.I.H.C. (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste) federacijos įtakoje spaudė štangą ir tūpinėjo (nes nieko daugiau jiems Dievo nebuvo duota), talentingi lietuvių kultūrizmo teoretikai vilniečiai ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (Чеслав Тамулевич) ir VITALIJUS ASOVSKIS (Виталий Асовский) savo asmeninio numanymo dėka sukūrė originalią kultūrizmo teorija, kuri rėmėsi sėkminga praktika. Tai buvo nepakartojama “Vilniaus kultūrizmo mokykla” („Vilnius Bodybuilding School“). Nei iki jų, nei po jų tokios įtakingos kultūrizmo mokyklos visame pasaulyje nebuvo. Teorijos pagrindu buvo vidutinių raumenų apimčių, idealių kūno proporcijų sportininkas, kuris mokėjo ne tik teisingai atlikti privalomas pozas, bet ir originaliai, įdomiai pozuoti pagal muziką. Tuomet kiekvieno kultūristo pasirodymas buvo savotišku įspūdingu meno kūriniu. Kaune “Vilniaus kultūrizmo mokyklos” įtakoje pirmas tikras kultūristas atsirado tik 1976 metais ir tai buvo VLADAS KAPCEVIČIUS. Tobulas kultūristas. Tuomet varžybose laisvoji programa buvo vertinama vienodai su raumenyno išvystymu (dabar išvis nevertinama). Visi, kurie norėjo būti tobuli ir pastebėti, mokėsi iš vilniečių. Dabar tokių ypatingų sportininkų nėra nė vieno - visi kultūristai pozavime vienodai primityvūs. Scenoje net žiūrėti nėra į ką... 1987 metais T.S.R.S. panaikinus kultūrizmo draudimą, vilniečių teorija buvo pagrindu naujai įsteigtos “T.S.R.S. kultūrizmo federatijos” („U.S.S.R. Bodybuilding Federation“, «Федерация культуризма С.С.С.Р.») varžybų taisyklėms.
1981 metais Klaipėdoje tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyre politinių ROMANO KALINAUSKO intrigų dėka estas OLEVAS ANUSAS (Olev Annus) pralaimėjo kauniečiui SAULIUI MISEVIČIUI. Buvo didelis tarptautinis triukšmas. OLEVAS ANUSAS nebuvo talentingas pozuotojas – darė grubias klaidas privalomose pozose, o iš jo laisvosios programos Vilniaus meistrai dažnai šaipėsi. Tačiau, kai po minėtų įvykių OLEVUI ANUSUI pavyko pabėgti iš T.S.R.S. į Suomiją, jis savo laisvąja programa ilgai stebino „Vakarų“ pasaulį. Visiems atrodė, kad programa originali ir įdomi, kai tuo tarpu tarp Lietuvos kultūrizmo lyderių ši programa buvo vidutinė ir nieko nestebino. Ne kiekvieno nosiai buvo galima prilygti vilniečiams.
Gaila, bet žlugus T.S.R.S., žlugo kultūrizmo grožis, žlugo ir Lietuvos kultūrizmas, žlugo sportas. Primityvus “Vakarų” kultūrizmas surijo sportinį grožį. Su retomis išimtimis, nebeliko tarp sportininkų ryškių asmenybių - dabar visi arba “žvirbilai” ir “zuikiai”, arba pora dramblių, kurie neapsisuka apie savo ašį ir gali bet kada nukristi. Jau nekalbant apie pastaruoju metu sparčiai mirštančius sportininkus. Beje, turėjome mirčių ir tarp lietuvių kultūristų - bent jau trys ryškios mirtys (du kauniečiai ir panevėžietis)...
Taigi, grįžkime prie temos. Nekalbėsime apie pačią mūsų sporto pradžią ir tuos entuziastus, kurie sportą įsteigė. Tarptautiniu mastu jų buvo nedaug ir jie visi gerai žinomi. Socialistiniame pasaulyje per pastaruosius 80 - 90 metų buvo tik kelios ryškios asmenybės. Čia galime kalbėti tik apie socialistines T.S.R.S. ir Čekoslovakiją, nes kitose šalyse nebuvo nė vieno bent kiek žymesnio lyderio, nebuvo ir kultūrizmo judėjimo. Formuojant sportą, pradžioje buvo svarbūs Rusijos sunkiaatletis ROMANAS MOROZAS (Роман Мороз) ir Rusijoje dirbęs estas GEORGAS TENNO (Георг Тенно). Čekoslovakijoje vienareikšmiai tai buvo VOJTECHAS FIALA bei profesorius FRANTIŠEKAS BULVA. Iš T.S.R.S. Respublikų, pirmoje eilėje išsaugojusius sportą per kultūrizmo draudimo laikotarpį - estas INARAS MARDO (Иннар Мардо, 1945 – 2002 m.), Dr. EDMUNDAS DAUBARAS bei ROMANAS KALINAUSKAS, pastarasis jau kaip neigiamas herojus. Daugiau nebuvo nė vieno ženklesnio asmens, kuris asmeniškai savo konkrečiais darbais įtakojo socialistinį kultūrizmą. Taip, keletas “veikėjų” Lietuvoje tūsinosi, tačiau socialistinio sporto neįtakojo. Savo laiku INARAS MARDO sugebėjo įtikinti Estijos TSR politinę valdžią, kad kultūrizmas yra estų nacionalinė sporto šaka. Jam leido organizuoti tarptautinį turnyrą “Georgo Tenno memorialas” (“Georg Tenno Memorial”, «Мемориал Георга Тенно», 1971 - 2024 m.). Neapsikęsdamas su kultūrizmo draudimu, 1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS vienintelis iš visos T.S.R.S. kultūristų ryžosi lemtingam žingsniui - savo rizika parašė kultūrizmo gynimo peticiją ir pats ją nuvežė į Maskvą, kur oficialiai pateikė visiems aukščiausiems T.S.R.S. politiniams organams, T.S.R.S. spaudai. Visi kiti kultūristai bijojo net cyptelti. Tokiu būdu Klaipėdoje valdžios buvo leista viešai organizuoti tarptautinį “Gintarinio prizo” (“Amber Prix International”, «Янтарный приз», 1968 - 2025 m.) turnyrą, kai visame socialistiniame pasaulyje šis sportas buvo uždraustas. Taip, buvo daug visokiausių “niuansų”, buvo daug laikinų tikrų ir netikrų herojų, buvo apsimetėlių, tačiau laikas juos “suvalgė” ir jų šiandien mūsų sporto istorijoje neliko nė kvapo. ROMANO KALINAUSKO kenkimo kultūrizmui istorija išsamiai aprašyta tarptautiniame puslapyje www.wff.lt .
Dabar Lietuvoje veikia kelios kultūrizmo organizacijos - jose tikrų asmenybių nerasta nė vienos. Tiesiog visi, kaip pasakoje apie Buratiną, “stumdo dūrą” ir tiek. Jokios ateities, jokių planų ir jokios perspektyvos. Tiesiog vienas “kaimas” važiuoja pas kitą “kaimą”, o po to abu “kaimai” važiuoja į “kaimo” varžybas neaiškiose organizacijose užsienyje. Čia kalbame perkeltine prasme, bet taip jau yra. Nors realiai tarp jų nė vieno tikro kultūristo nėra - neapgaudinėkime nei savęs, nei kitų. Labai akivaizdu, kad iš šitos balos kultūrizmas jau niekados nebeišlips. Dėl narystės anti dopingo W.A.D.A. (World Anti Doping Agency) agentūroje šiandien mūsų valdžia pripažįsta tik Lietuvos I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacija, kuri, nors gauna nemenkas valdiškas lėšas, per pastaruosius keturiasdešimt metų Lietuvoje nieko ženklesnio nenuveikė. Beje, retkarčiais kažkokiu būdu kultūrizmo “zuikiai” nugali “zuikių” varžybose ir būna apdovanoti Lietuvos Respublikos Prezidento. Tačiau, jei po I.F.B.B. kultūristų apsilankymo pas Prezidentą patikrinti šalies vadovą dėl dopingo vartojimo - jis “paklius”, nes stovėjo šalia aiškių “dopingistų”, ir tai nejuokinga... Tiesiog liūdna... Beje, net kultūrizmo specialistai nežino ir nepamena nė vieno iš minėtų “zuikių” pavardžių. Jau tokios reikšmingos jų “pergalės”. Tragedija!
Vienaip ar kitaip bandom garbingai išgyventi, kiek galima, vieninteliai iš visų kitų, gelbėti mūsų sportą, nors mūsų darbams pasipriešinimas didžiulis. Visus tenkina dabartinis nesąmoningas chaosas.
Su visais aprašomais klausimais išsamiai galite susipažinti tarptautiniame puslapyje www.wff.lt