NEŽINOMI PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJOS PUSLAPIAI

[International Secretary]

2.NEŽINOMI PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJOS PUSLAPIAI. KAIP VISKAS BUVO IŠ TIKRŲJŲ. KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMAS

Atverskime dar vieną pasaulinės kultūrizmo istorijos puslapį ir spręskite apie mus pagal mūsų darbus, o ne pagal kalbas.
Ilgą laikotarpį politiniais sumetimais kultūrizmo sportas socialistinėse šalyse ir SSSR (Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga) buvo draudžiamas ir persekiojamas. Aukštų valdininkų įsakymais vietiniai patarnautojai uždarinėjo sporto sales ir klubus, draudė varžybas ir, prilyginę kultūristus nusikaltėliams, juos persekiojo, o komunistinė žiniasklaida visa tai atpatinkamai nušviesdavo. Teisinį pagrindą draudimams ir persekiojimui suteikė komunistų partijos direktyvomis paremtas SSSR Sporto ministerijos (Goskom sport) įsakymas. Eilę metų už kultūrizmo sportą (vadinamą „atletinė gimnastika“) SSSR Goskomsporte buvo atsakingas sunkiaatletis E.MOROZAS (E.Moroz), o veliau V.TAMARLAKOVAS (V.Tamarlakov). Nuo jų vienu laipteliu žemiau stovėjo lietuvis ROMANAS KALINAUSKAS. Po drastiško Goskomsporto įsakymo visi buvę kultūrizmo organizatoriai nuėjo į „pogrindį“ ir bijojo ką konkretaus daryti ginant kultūrizmo sportą. Didžiulėje teritorijoje visai nebuvo rengiamos varžybos, o tai dar labiau skaldė judėjimą ir stabdė tolimesnį gražaus sporto vystymą.
Iniciatyvos išdrįso imtis tik vienas klaipėdietis EDMUNDAS DAUBARAS. Pogrindyje buvę kultūrizmo funkcionieriai su ROMANU KALINAUSKU priešakyje tik iš šalies stebėjo įvykius ir sakė, kad „jei kas, tu vienas būsi kaltas ir jie savo partiniais bilietais dėl sporto nerizikuos “. EDMUNDAS DAUBARAS pradėjo susirašinėjimą su SSSR Sporto vice ministru (Goskomsport), su nuožmiai kultūrizmą puolančiu pagrindiniu SSSR sporto laikraščiu „Sovietskij sport“ (pav, garsia straipsnių serija „Trojanskij konj kulturizma“). Užsimezgė dialogas. Įvertinęs opozicionierių argumentus, EDMUNDAS DAUBARAS jiems parodė teigiamas kultūrizmo sporto puses, kurių buvo ir dabar yra nemažai: sveikatingumas, užimtumas, žalingi įpročiai, jaunimo auklėjimas ir pan.. Pasijautęs teisus, EDMUNDAS DAUBARAS parašė laišką-peticiją ir surinko žinomų sportininkų bei sporto organizatorių parašus po ja (tų, kurie išdrįso pasirašyti). Minėtą peticiją E.DAUBARAS išdrįso nuvežti į Maskvą ir ją asmeniškai įregistravo SSSR komunistų partijos centro komiteto (TSKP CK) priimamajame, SSSR Vyriausybės priimamajame, SSSR Aukščiausios tarybos priimamajame bei kopijas registruotais laiškais išsiuntė SSSR Goskomsportui, laikraščiams „Pravda“, „Izvestija“, „Sovietskij sport“ (minėti dokumentai yra saugomi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose, kai ką rasite Pasaulinės federacijos interneto puslapyje www.wff.lt). Tuo tarpu, visi iki vieno žinomi kultūrizmo funkcionieriai tęsė stebėjimą iš šalies ir laukė, kuo visa tai baigsis. Sugrįžus į Klaipėdą, EDMUNDAS DAUBARAS sulaukė eilės skambučių iš TSKP CK. Aukšti Maskvos valdininkai ėmėsi gilintis į klausimo esmę ir jautėsi, kad galimas švelnesnis teigiamas sprendimas kultūrizmo atžvilgiu. Galų gale, EDMUNDUI DAUBARUI namie išjungė telefoną ir išsikvietė į Klaipėdos miesto komunistų partijos skyrių pokalbiui. Valdininkai paprašė „Maskvos“ daugiau netrukdyti ir leido Klaipėdoje kasmet toliau rengti tarptautinį „Gintarinio prizo“ turnyrą. Neįmanoma neįvertinti šio iškovojimo, nes dar ilgai kultūrizmo draudimo metais „Gintarinio prizo“ turnyras liko vienintelėmis reguliariomis varžybomis mums prieinamame socialistiniame pasaulyje. „Gintarinis prizas“ faktiškai buvo neoficialiu SSSR kultūrizmo čempionatu, kuriame geriausi to meto kultūristai kovojo dėl aukščiausių socialistinio pasaulio titulų, nes kitokių tokio aukšto rango ir lygio oficialių reguliariai organizuojamų varžybų nė vienoje socialistinėje šalyje dar ilgai nebuvo. Nebuvo, kol 1988 metais Leningrade (Rusija) vėl ne be E.DAUBARO dalyvavimo įvyko pirmas oficialus SSSR kultūrizmo čempionatas. Absoliučiu pirmo SSSR kultūrizmo čempionato čempionu tapo klaipėdietis VIKTORAS JUCYS, o tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro rėmuose Klaipėdoje 1989 ir 1990 EDMUNDAS DAUBARAS organizavo du SSSR jaunimo čempionatus.
„Perestrijkai“ pakeitus valdžios požiūrį į kultūrizmo sportą, SSSR Goskomsportas ėmėsi suteikinėti „Gintarinio prizo“ turnyro čempionams SSSR sporto meistrų vardus, tuo prilygindamas tradicinį turnyrą SSSR čempionatams.
Dabar, žvelgiant atgal, darosi įdomu, kaip būtų vystęsis kultūrizmo sportas socialistinėse šalyse, jei EDMUNDASVDAUBARAS nebūtų iškovojęs leidimo organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrą ir kokiame sporto lygyje SSSR būtų pasitikusi pirmus JAV kultūristus su IFBB savininku ir prezidentu BENU VEIDERIU priešakyje?