07-18-2019, 12:17 PM
PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA.
1. BENAS VEIDERIS
ĮŽANGA.
Šių istorinių sportinio kultūrizmo straipsnių autoriai nepretenduoja į išsamų chronologinį įvykių dėstymą, o tik pateikia atskirų, mūsų manymu, svarbių sporto istorijai momentų aprašymą. Chronologinė mūsų sporto istorija įvairiomis kalbomis pristatyta 28-tame tarptautinio žurnalo „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“ („Sport of Fitness and Bodybuilding“) numeryje (2008 m.) bei tarptautiniame Pasaulinės WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos interneto puslapyje www.wff.lt . 1986 metais buvęs WABBA (World Amateur Body Building Association) savininkas ir prezidentas SERŽAS NUBRETAS (Serge Nubret) atsiuntė Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidentui Dr. EDMUNDUI DAUBARUI (DSc. Edmundas Daubaras) jam priklausiusius istorinius kultūrizmo dokumentus, kurie buvo labai naudingi, ruošiant šį straipsnį.
PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA. NEŽINOMI PUSLAPIAI. KAIP BUVO IŠ TIKRŲJŲ.
Pristatysime “Pasaulio kultūrizmo istorijos” („World Bodybuilding History“) straipsnius sekančia tvarka:
- 1 dalis. Benas Veideris (Ben Weider)
- 2 dalis. Uždraustas sportas (Prohibited Sport)
- 3 dalis. Komunistų partija paskyrė čempioną (Communist Party Proclames the Champion)
- 4 dalis. Kultūrizmo literatūra (Bodybuilding Lithrature)
- 5 dalis. Piemieji per „geležinę užtrarą“ (First Through Iron Wall)
- 6 dalis. Sporto demokratija (Sport Democracy)
- 7 dalis. Kultūrizmo ateitis nuspręsta balkone (Bodybuilding Future Decided in the Balcony)
- 8 dalis. Vatikanas pastebi mūsų darbus (Vatican Notices Our Efforts)
Vėliau supažindinsime su istoriniais straipsniais apie sporto raidą tose šalyse, kurios buvo reikšmingos tarptautiniame sporto judėjime. Atverskime dar vieną pasaulinės kultūrizmo istorijos puslapį ir spręskite apie mus pagal mūsų atliktus darbus, o ne pagal kalbas išsakytas.
1 dalis.
BENAS VEIDERIS.
Kaip ir bet kuri istorija, pasaulinė kultūrizmo istorija sukosi prieštaringų įvykių verpete. Kažkas žinoma, kažkas ne ir visa tai interpretuojama be galo įvairiai.
Per paskutinius beveik penkiasdešimt metų Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS asmeniškai dalyvavo daugelyje svarbiausių tarptautinių kultūrizmo įvykių. Ir ne tik dalyvavo, bet dažnai ir pats buvo šių įvykių iniciatorius.
Viso savo aktyvaus sportinio gyvenimo metu Dr. EDMUNDAS DAUBARAS palaikė draugiškus dalykinius ryšius su pagrindiniais laikmečio pasaulinio kultūrizmo organizatoriais ir vadovais: kanadiečiais BENU VEIDERIU (Ben Weider), PAMELA KAGAN (Pamela Kagan), amerikiečiu VEINU DE MILIJA (Wayne De Milia), singapūriečiu POLU ČIUA (Paul Chua), prancūzais SERŽU NUBRETU (Serge Nubret), AKLI ŠABENI (Akli Chabeni), anglu OSKARU HAIDENSTAMU (Oscar Heidenstam), airiu AIVANU DANBARU (Ivan Dunbar), čeku VOJTECHU FIALA (Vojtech Fiala) bei eile kitų gerai žinomų kultūrizmo asmenybių. Minėtu laikotarpiu IFBB (International Federation of Body Builders) savininko bei prezidento BENO VEIDERIO prašymu Dr. EDMUNDAS DAUBARAS ne kartą buvo susitikęs ir su jo padėjėju ispanu RAFAELIU SANTOCHA (Rafael Santonja).
Ir dabar Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS palaiko ryšius su daugeliu tarptautinio kultūrizmo bei fitneso sporto lyderių, vienaip ar kitaip įtakojančių pasaulinį sportą. Tai niekad nebuvo sunku, nes ilgus metus Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo bene vienintelis socialistinio pasaulio šalių tarptautinis kultūrizmo vadovas, tobulai valdęs keletą užsienio kalbų (padėjo užbaigtos filologijos bei teisės mokslų studijos Vilniaus Universitete).
Dešimtmečius trunkančioje tarptautinėje sporto raidoje ypatingą reikšmę buvusio socialistinio pasaulio šalims turėjo asmeniniai Dr. EDMUNDO DAUBARO ir BENO VEIDERIO tarpusavio santykiai. Šių santykių dėka Dr. EDMUNDAS DAUBARAS nuolatos gaudavo kitiems neprieinamą informaciją ir visada buvo svarbiausių tarptautinių kultūrizmo įvykių sūkuryje. Tai leido Dr. EDMUNDUI DAUBARUI dešimtmečiais ne tik dalyvauti minėtuose įvykiuose, bet ir pačiam įtakoti daugelį svarbių tarptautinių kultūrizmo sporto dalykų. Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose saugomi šimtai autentiškų dokumentų, laiškų, nuotraukų, liudijančių dešimtmečius trukusius Dr. EDMUNDO DAUBARO ir B.VEIDERIO ryšius.
Savo privačiuose kultūrizmo žurnaluose, kurie kultūrizmo draudimo laikmečiu kartas nuo karto pasiekdavo Lietuvą, BENAS VEIDERIS ne kartą publikavo Dr. EDMUNDO DAUBARO rašytus straipsnius. Jo žurnaluose daug dėmesio buvo skiriama vienam seniausių pasaulyje tradiciniam tarptautiniam kultūrizmo „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, „Янтарный приз») turnyrui (1968 - 2017), kurio organizatoriumi nuo 1970 m. buvo ir iki šiol yra pats Dr. EDMUNDAS DAUBARAS. Visiems žinomas faktas, kad kultūrizmo sportas dešimtmečiais socialistinėse šalyse buvo draudžiamas ir persekiojamas. Todėl ilgus metus tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras buvo neoficialiu SSSR (Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga) kultūrizmo čempionatu, o Klaipėdoje kasmet rinkosi geriausi to laikmečio sportininkai bei svarbiausi sporto organizatoriai ir vadovai.
Suprasdamas „Gintarinio prizo“ turnyro svarbą palaikant ir vystant kultūrizmą socialistinėse šalyse, IFBB savininkas ir prezidentas BENAS VEIDERIS klaipėdiečiui Dr. EDMUNDUI DAUBARUI siųsdavo autentiškus savo federacijos (IFBB) diplomus, kurie buvo įteikiami Klaipėdoje vykusių „Gintarinio prizo“ turnyrų nugalėtojams.
Bėgant laikui, draugiški santykiai tarp abiejų kultūrizmo vadovų gerėjo. BENAS VEIDERIS darė spaudimą AŠERUI FRIGUI (Asher Frig, Izraelio nacionalinės IFBB federacijos prezidentas) ir singapūriečiui POLUI ČIUA (IFBB vice prezidentas, Azijos IFBB prezidentas), kad šie siųstų savo šalių nacionalines rinktines į Klaipėdoje vyksiančius tarptautinius „Gintarinio prizo“ turnyrus. B.VEIDERIS nurodė savo padėjėjui RAFAELIUI SANTOCHAI pakviesti „Gintarinio prizo“ turnyro nugalėtojus dalyvauti Maroke vykstančiame IFBB Viduržemio jūros šalių čempionate (dokumentai WFF-WBBF federacijos archyvuose).
Pagaliau, santykiai tarp Dr. EDMUNDO DAUBARO ir BENO VEIDERIO pasiekė tikį lygmenį, kad kanadietis paprašė abiems svarbius klausimus toliau spręsti ne korespondencija, o asmeniniais susitikimais (žr. įvairiomis kalbomis Beno Veiderio laiškus tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt). Tuomet įvyko eilė bendrų susitikimų Rusijoje (Maskva, Leningradas), Prancūzijoje (Paryžius), Malaizijoje (Kuala Lampūras) ir JAV (Niujorkas). Visais atvejais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo asmeniniu BENO VEIDERIO svečiu, ką jis savo laiškuose pabrėždavo. Susitikimai buvo svarbūs abiems, dėl to BENAS VEIDERIS buvo pasiruošęs atidėti bet kokius kitus reikalus (žr. Beno Veiderio laiškus tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt). Dr. EDMUNDO DAUBARO ir BENO VEIDERIO santykių kulminacija buvo 1990 m. lapkričio 25 d. ketinimų protokolo dėl bendros įmonės steigimo pasirašymas Niujorko Helmsli (Helmsley) rūmuose (medžiaga Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose).
Tuo metu Lietuvoje prasidėjo aktyvus judėjimas dėl šalies nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvos TOK (Tautinis Olimpinis Komitetas) per nacionalines federacijas prašė tarptautinių organizacijų paramos. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS paruošė ir nusiuntė į Kanadą reikiamus dokumentus Lietuvai stoti į IFBB, tam jam net Lietuvos Respublikos Konstituciją teko išversti į anglų kalbą, nesant galimybių tai padaryti tiesiogiai, asmeniškai per draugus Vokietijoje sumokėjo BENO VEIDERIO IFBB federacijai Lietuvos stojamąjį mokestį (žr. dokumentus tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt).
Tačiau, BENAS VEIDERIS, jau turėdamas ir vystydamas toliau savo komercinės firmos prekybinę rinką SSSR teritorijoje, dėl Lietuvos savarankiško stojimo į tarptautinę IFBB federaciją bijojo Maskvos nemalonės, tad atsisakė palaikyti lietuvių siekius. Komercinė nauda buvo svarbesnė. Niekam į galvą negalėjo ateiti, kad jau po kelių mėnesių Maskvoje įvyks „rugpjūčio pučas“ ir sena SSSR tvarka net sporte kardinaliai pasikeis (autentiški dokumentai yra saugomi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose, kai ką rasite Pasaulinės federacijos interneto puslapyje www.wff.lt) .
Po TOK sprendimo nedalyvauti SSSR rinktinėse, geriausi Lietuvos sportininkai neturėjo galimybių dalyvauti stambiose užsienio varžybose, o BENAS VEIDERIS su savo IFBB nuo to klausimo sprendimo nusišalino. Tuomet, 1991 metais, Lietuvos kultūristai, remiantis Dr. EDMUNDO DAUBARO asmeniniais ryšiais su ilgamečiu legendiniu NABBA (National Amateur Body Building Association) prezidentu OSKARU HAIDENSTAMU, gavo kvietimą ir dalyvavo Europos mėgėjų čempionate Epinalyje (Prancūzija), kur šiaulietis ROLANDAS BUČINSKAS ir klaipėdietė NATALIJA MURNIKOVIENĖ tapo pirmais Nepriklausomos Lietuvos Europos čempionais, o Dr. EDMUNDO DAUBARO balandžio mėnesį įsteigta ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje registruota Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija tapo pirma Lietuvoje oficialiai veikiančia nacionaline kultūrizmo organizacija. Kita Lietuvos kultūrizmo organizacija (dabar atstovaujanti IFBB), iki tol bandžiusi siekti narystės WABBA (World Amateur Body Buildin Association) asociacijoje, tai išdrįso padaryti tik po Maskvos „rugpjūčio pučo“.
Po kurio laiko, nežiūrint į gražias deklaracijas, supratęs įvairių tarptautinių organizacijų silpnumą, juridinį neišprusimą bei neturėjimą ne tik konkrečių planų, bet ir ateities vizijos kultūrizmo sportui vystyti, remdamasis asmeniniu ilgamečiu įdirbiu, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS pasuko savo keliu ir ėmėsi kurti ir vystyti naują tarptautinę sporto struktūrą - Pasaulinę WFF-WBBF federaciją.
Nežiūrint į tai, kad 1991 m. nutrūko oficialūs Dr. EDMUNDO DAUBARO ryšiai su IFBB, draugiški santykiai su BENU VEIDERIU tęsėsi visuomet. Net DR. EDMUNDUI DAUBARUI tapus Pasaulinės federacijos prezidentu, BENAS VEIDERIS ir toliau siuntė jam oficialius IFBB dokumentus, žurnalus, iki 2000 metais visų savo žurnalų leidybos verslą pardavė kitiems.
2 dalis.
KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMAS.
Atverskime dar vieną pasaulinės kultūrizmo istorijos puslapį ir spręskite apie mus pagal mūsų atliktus darbus, o ne pagal kalbas išsakytas.
Ilgą laikotarpį politiniais sumetimais kultūrizmo sportas socialistinėse šalyse ir SSSR buvo draudžiamas ir persekiojamas. Aukštų Maskvos valdininkų įsakymais vietiniai patarnautojai uždarinėjo sporto sales ir klubus, draudė varžybas ir, prilyginę kultūristus kriminaliniams nusikaltėliams, juos persekiojo, o komunistinė žiniasklaida visa tai atitinkamai nušviesdavo. Teisinį pagrindą draudimams ir persekiojimui suteikė komunistų partijos direktyvomis paremtas SSSR Sporto ministro (Goskomsport) įsakymas. Eilę metų už kultūrizmo sportą (vadinamą „atletinė gimnastika“) SSSR Goskomsporte buvo atsakingas Rusijos sunkiaatletis E.MOROZAS (E.Moroz), o vėliau V.TAMARLAKOVAS (V.Tamarlakov). Nuo jų ilgą laiką vienu laipteliu žemiau stovėjo lietuvis ROMANAS KALINAUSKAS. Po drastiško Goskomsporto įsakymo visi buvę kultūrizmo organizatoriai ilgam nuėjo į „pogrindį“ ir bijojo ką nors konkretaus daryti ginant kultūrizmo sportą. Didžiulėje teritorijoje, išskyrus retus pavienius atvejus, visai nebuvo rengiamos varžybos, o tai dar labiau skaldė judėjimą ir stabdė tolimesnį sporto vystymą.
Iniciatyvos ginti kultūrizmą išdrįso imtis tik vienas klaipėdietis Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras). Pogrindyje buvę visi kultūrizmo funkcionieriai su ROMANU KALINAUSKU priešakyje tik iš šalies pasyviai stebėjo įvykius ir Dr. EDMUNDUI DAUBARUI ne kartą sakė, kad „jei kas, tu vienas būsi kaltas, o mes savo partiniais bilietais dėl sporto nerizikuosime“. Gerai valdęs eilę užsienio kalbų, tame tarpe ir rusų kalbą, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS pradėjo susirašinėjimą su SSSR Sporto vice ministru (Goskomsport), su nuožmiai kultūrizmą puolančiais pagrindiniais SSSR laikraščiais „Pravda“, „Izvesija“ ir „Sovietskij sport“ (po garsios negatyvių straipsnių serijos, tokių, kaip „Trojanskij konj kulturizma“). Užsimezgė dialogas (minėti dokumentai yra saugomi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose, kai kuriuos iš jų įvairiomis kalbomis viešinome istoriniuose straipsniuose Pasaulinės federacijos interneto puslapyje www.wff.lt bei tarptautiniame žurnale „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“, „Sport of fitness and bodybuilding“, „Спортивный фитнес и культуризм»). Įvertinęs opozicionierių argumentus, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS jiems rodė teigiamas kultūrizmo sporto puses, kurių buvo ir dabar yra nemažai: sveikatingumas, užimtumas, žalingų įpročių ignoravimas, jaunimo auklėjimas ir pan.. Būdamas įsitikinęs darąs garus darbus, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS parašė laišką-peticiją ir surinko žinomų sportininkų bei sporto organizatorių parašus po ja (tų, kurie išdrįso pasirašyti). Minėtą peticiją Dr. EDMUNDAS DAUBARAS išdrįso nuvežti į Maskvą ir ją asmeniškai įregistravo SSSR komunistų partijos centro komiteto (TSKP CK) priimamajame, SSSR Vyriausybės priimamajame, SSSR Aukščiausios tarybos priimamajame bei kopijas registruotais laiškais išsiuntė SSSR Goskomsportui, laikraščiams „Pravda“, „Izvestija“, „Sovietskij sport“ (minėti dokumentai yra saugomi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose, kai kuriuos iš jų įvairiomis kalbomis viešinome istoriniuose straipsniuose Pasaulinės federacijos interneto puslapyje www.wff.lt bei tarptautiniame žurnale „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“, „Sport of fitness and bodybuilding“, „Спортивный фитнес и культуризм»). Tuo tarpu, visi iki vieno žinomi kultūrizmo funkcionieriai buvo pasyvūs stebėtojai ir laukė, kuo visa tai Dr. EDMUNDUI DAUBARUI baigsis. Sugrįžęs iš Maskvos į Klaipėdą, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sulaukė eilės skambučių iš Maskvos instancijų, tame tarpe ir iš TSKP CK. Aukšti Maskvos valdininkai ėmėsi gilintis į klausimo esmę. Jautėsi, kad galimas švelnesnis teigiamas sprendimas kultūrizmo atžvilgiu. Galų gale, Dr. EDMUNDUI DAUBARUI namie išjungė telefoną ir išsikvietė į Klaipėdos miesto komunistų partijos skyrių pokalbiui. Skyriaus valdininkai paprašė Dr. EDMUNDO DAUBARO „Maskvos daugiau netrukdyti“ ir leido Klaipėdoje kasmet toliau rengti tarptautinį „Gintarinio prizo“ (1968-2017, „Amber Prix International“, „Янтарный приз») turnyrą. Tai buvo pergalė. Neįmanoma neįvertinti šio iškovojimo, nes dar ilgai kultūrizmo draudimo metais „Gintarinio prizo“ turnyras liko vienintelėmis reguliariomis kultūrizmo varžybomis mums prieinamame socialistiniame pasaulyje. „Gintarinis prizas“ faktiškai buvo neoficialiu SSSR kultūrizmo čempionatu (tai vėliau pripažino ir SSSR sporto ministerija «Goskomsport“). “Gintarinio prizo“ turnyre geriausi to meto kultūristai kovojo dėl aukščiausių socialistinio pasaulio titulų, nes kitokių tokio aukšto rango ir lygio oficialių reguliariai organizuojamų varžybų nė vienoje socialistinėje šalyje dar ilgai nebuvo. Nebuvo, kol 1988 metais Leningrade (Rusija), vėl ne be Dr. EDMUNDO DAUBARO tiosioginio dalyvavimo, įvyko pirmas oficialus SSSR kultūrizmo čempionatas. Absoliučiu pirmo SSSR kultūrizmo čempionato čempionu tapo klaipėdietis VIKTORAS JUCYS, o tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro rėmuose Klaipėdoje 1989 ir 1990 Dr. EDMUNDAS DAUBARAS organizavo du oficialius SSSR jaunimo kultūrizmo čempionatus.
„Perestrojkai“ pakeitus valdžios požiūrį į kultūrizmo sportą, SSSR Goskomsportas, atsižvelgdamas į tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro svarbą, mąstą ir tarptautinį vaidmenį, ėmėsi suteikinėti „Gintarinio prizo“ turnyro čempionams SSSR sporto meistrų vardus, tuo prilygindamas šį tradicinį turnyrą oficialiems SSSR čempionatams.
Dabar, žvelgiant atgal į praeitį, darosi įdomu, kaip būtų vystęsis kultūrizmo sportas socialistinėse šalyse, jei Dr. EDMUNDAS DAUBARAS nebūtų iškovojęs leidimo reguliariai organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrą ir kokiame sporto lygyje SSSR būtų pasitikusi pirmus JAV kultūristus su IFBB savininku ir prezidentu, senu geru Dr. EDMUNDO DAUBARO draugu, BENU VEIDERIU priešakyje? Bus daugiau laiko, paviešinsime gausius Dr. EDMUNDO DAUBARO ir BENO VEIDERIO susirašinėjimo dokumentus (minėti dokumentai yra saugomi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose, kai ką rasite Pasaulinės federacijos interneto puslapyje www.wff.lt) .
1. BENAS VEIDERIS
ĮŽANGA.
Šių istorinių sportinio kultūrizmo straipsnių autoriai nepretenduoja į išsamų chronologinį įvykių dėstymą, o tik pateikia atskirų, mūsų manymu, svarbių sporto istorijai momentų aprašymą. Chronologinė mūsų sporto istorija įvairiomis kalbomis pristatyta 28-tame tarptautinio žurnalo „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“ („Sport of Fitness and Bodybuilding“) numeryje (2008 m.) bei tarptautiniame Pasaulinės WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos interneto puslapyje www.wff.lt . 1986 metais buvęs WABBA (World Amateur Body Building Association) savininkas ir prezidentas SERŽAS NUBRETAS (Serge Nubret) atsiuntė Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidentui Dr. EDMUNDUI DAUBARUI (DSc. Edmundas Daubaras) jam priklausiusius istorinius kultūrizmo dokumentus, kurie buvo labai naudingi, ruošiant šį straipsnį.
PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA. NEŽINOMI PUSLAPIAI. KAIP BUVO IŠ TIKRŲJŲ.
Pristatysime “Pasaulio kultūrizmo istorijos” („World Bodybuilding History“) straipsnius sekančia tvarka:
- 1 dalis. Benas Veideris (Ben Weider)
- 2 dalis. Uždraustas sportas (Prohibited Sport)
- 3 dalis. Komunistų partija paskyrė čempioną (Communist Party Proclames the Champion)
- 4 dalis. Kultūrizmo literatūra (Bodybuilding Lithrature)
- 5 dalis. Piemieji per „geležinę užtrarą“ (First Through Iron Wall)
- 6 dalis. Sporto demokratija (Sport Democracy)
- 7 dalis. Kultūrizmo ateitis nuspręsta balkone (Bodybuilding Future Decided in the Balcony)
- 8 dalis. Vatikanas pastebi mūsų darbus (Vatican Notices Our Efforts)
Vėliau supažindinsime su istoriniais straipsniais apie sporto raidą tose šalyse, kurios buvo reikšmingos tarptautiniame sporto judėjime. Atverskime dar vieną pasaulinės kultūrizmo istorijos puslapį ir spręskite apie mus pagal mūsų atliktus darbus, o ne pagal kalbas išsakytas.
1 dalis.
BENAS VEIDERIS.
Kaip ir bet kuri istorija, pasaulinė kultūrizmo istorija sukosi prieštaringų įvykių verpete. Kažkas žinoma, kažkas ne ir visa tai interpretuojama be galo įvairiai.
Per paskutinius beveik penkiasdešimt metų Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS asmeniškai dalyvavo daugelyje svarbiausių tarptautinių kultūrizmo įvykių. Ir ne tik dalyvavo, bet dažnai ir pats buvo šių įvykių iniciatorius.
Viso savo aktyvaus sportinio gyvenimo metu Dr. EDMUNDAS DAUBARAS palaikė draugiškus dalykinius ryšius su pagrindiniais laikmečio pasaulinio kultūrizmo organizatoriais ir vadovais: kanadiečiais BENU VEIDERIU (Ben Weider), PAMELA KAGAN (Pamela Kagan), amerikiečiu VEINU DE MILIJA (Wayne De Milia), singapūriečiu POLU ČIUA (Paul Chua), prancūzais SERŽU NUBRETU (Serge Nubret), AKLI ŠABENI (Akli Chabeni), anglu OSKARU HAIDENSTAMU (Oscar Heidenstam), airiu AIVANU DANBARU (Ivan Dunbar), čeku VOJTECHU FIALA (Vojtech Fiala) bei eile kitų gerai žinomų kultūrizmo asmenybių. Minėtu laikotarpiu IFBB (International Federation of Body Builders) savininko bei prezidento BENO VEIDERIO prašymu Dr. EDMUNDAS DAUBARAS ne kartą buvo susitikęs ir su jo padėjėju ispanu RAFAELIU SANTOCHA (Rafael Santonja).
Ir dabar Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS palaiko ryšius su daugeliu tarptautinio kultūrizmo bei fitneso sporto lyderių, vienaip ar kitaip įtakojančių pasaulinį sportą. Tai niekad nebuvo sunku, nes ilgus metus Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo bene vienintelis socialistinio pasaulio šalių tarptautinis kultūrizmo vadovas, tobulai valdęs keletą užsienio kalbų (padėjo užbaigtos filologijos bei teisės mokslų studijos Vilniaus Universitete).
Dešimtmečius trunkančioje tarptautinėje sporto raidoje ypatingą reikšmę buvusio socialistinio pasaulio šalims turėjo asmeniniai Dr. EDMUNDO DAUBARO ir BENO VEIDERIO tarpusavio santykiai. Šių santykių dėka Dr. EDMUNDAS DAUBARAS nuolatos gaudavo kitiems neprieinamą informaciją ir visada buvo svarbiausių tarptautinių kultūrizmo įvykių sūkuryje. Tai leido Dr. EDMUNDUI DAUBARUI dešimtmečiais ne tik dalyvauti minėtuose įvykiuose, bet ir pačiam įtakoti daugelį svarbių tarptautinių kultūrizmo sporto dalykų. Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose saugomi šimtai autentiškų dokumentų, laiškų, nuotraukų, liudijančių dešimtmečius trukusius Dr. EDMUNDO DAUBARO ir B.VEIDERIO ryšius.
Savo privačiuose kultūrizmo žurnaluose, kurie kultūrizmo draudimo laikmečiu kartas nuo karto pasiekdavo Lietuvą, BENAS VEIDERIS ne kartą publikavo Dr. EDMUNDO DAUBARO rašytus straipsnius. Jo žurnaluose daug dėmesio buvo skiriama vienam seniausių pasaulyje tradiciniam tarptautiniam kultūrizmo „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, „Янтарный приз») turnyrui (1968 - 2017), kurio organizatoriumi nuo 1970 m. buvo ir iki šiol yra pats Dr. EDMUNDAS DAUBARAS. Visiems žinomas faktas, kad kultūrizmo sportas dešimtmečiais socialistinėse šalyse buvo draudžiamas ir persekiojamas. Todėl ilgus metus tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras buvo neoficialiu SSSR (Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga) kultūrizmo čempionatu, o Klaipėdoje kasmet rinkosi geriausi to laikmečio sportininkai bei svarbiausi sporto organizatoriai ir vadovai.
Suprasdamas „Gintarinio prizo“ turnyro svarbą palaikant ir vystant kultūrizmą socialistinėse šalyse, IFBB savininkas ir prezidentas BENAS VEIDERIS klaipėdiečiui Dr. EDMUNDUI DAUBARUI siųsdavo autentiškus savo federacijos (IFBB) diplomus, kurie buvo įteikiami Klaipėdoje vykusių „Gintarinio prizo“ turnyrų nugalėtojams.
Bėgant laikui, draugiški santykiai tarp abiejų kultūrizmo vadovų gerėjo. BENAS VEIDERIS darė spaudimą AŠERUI FRIGUI (Asher Frig, Izraelio nacionalinės IFBB federacijos prezidentas) ir singapūriečiui POLUI ČIUA (IFBB vice prezidentas, Azijos IFBB prezidentas), kad šie siųstų savo šalių nacionalines rinktines į Klaipėdoje vyksiančius tarptautinius „Gintarinio prizo“ turnyrus. B.VEIDERIS nurodė savo padėjėjui RAFAELIUI SANTOCHAI pakviesti „Gintarinio prizo“ turnyro nugalėtojus dalyvauti Maroke vykstančiame IFBB Viduržemio jūros šalių čempionate (dokumentai WFF-WBBF federacijos archyvuose).
Pagaliau, santykiai tarp Dr. EDMUNDO DAUBARO ir BENO VEIDERIO pasiekė tikį lygmenį, kad kanadietis paprašė abiems svarbius klausimus toliau spręsti ne korespondencija, o asmeniniais susitikimais (žr. įvairiomis kalbomis Beno Veiderio laiškus tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt). Tuomet įvyko eilė bendrų susitikimų Rusijoje (Maskva, Leningradas), Prancūzijoje (Paryžius), Malaizijoje (Kuala Lampūras) ir JAV (Niujorkas). Visais atvejais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo asmeniniu BENO VEIDERIO svečiu, ką jis savo laiškuose pabrėždavo. Susitikimai buvo svarbūs abiems, dėl to BENAS VEIDERIS buvo pasiruošęs atidėti bet kokius kitus reikalus (žr. Beno Veiderio laiškus tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt). Dr. EDMUNDO DAUBARO ir BENO VEIDERIO santykių kulminacija buvo 1990 m. lapkričio 25 d. ketinimų protokolo dėl bendros įmonės steigimo pasirašymas Niujorko Helmsli (Helmsley) rūmuose (medžiaga Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose).
Tuo metu Lietuvoje prasidėjo aktyvus judėjimas dėl šalies nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvos TOK (Tautinis Olimpinis Komitetas) per nacionalines federacijas prašė tarptautinių organizacijų paramos. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS paruošė ir nusiuntė į Kanadą reikiamus dokumentus Lietuvai stoti į IFBB, tam jam net Lietuvos Respublikos Konstituciją teko išversti į anglų kalbą, nesant galimybių tai padaryti tiesiogiai, asmeniškai per draugus Vokietijoje sumokėjo BENO VEIDERIO IFBB federacijai Lietuvos stojamąjį mokestį (žr. dokumentus tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt).
Tačiau, BENAS VEIDERIS, jau turėdamas ir vystydamas toliau savo komercinės firmos prekybinę rinką SSSR teritorijoje, dėl Lietuvos savarankiško stojimo į tarptautinę IFBB federaciją bijojo Maskvos nemalonės, tad atsisakė palaikyti lietuvių siekius. Komercinė nauda buvo svarbesnė. Niekam į galvą negalėjo ateiti, kad jau po kelių mėnesių Maskvoje įvyks „rugpjūčio pučas“ ir sena SSSR tvarka net sporte kardinaliai pasikeis (autentiški dokumentai yra saugomi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose, kai ką rasite Pasaulinės federacijos interneto puslapyje www.wff.lt) .
Po TOK sprendimo nedalyvauti SSSR rinktinėse, geriausi Lietuvos sportininkai neturėjo galimybių dalyvauti stambiose užsienio varžybose, o BENAS VEIDERIS su savo IFBB nuo to klausimo sprendimo nusišalino. Tuomet, 1991 metais, Lietuvos kultūristai, remiantis Dr. EDMUNDO DAUBARO asmeniniais ryšiais su ilgamečiu legendiniu NABBA (National Amateur Body Building Association) prezidentu OSKARU HAIDENSTAMU, gavo kvietimą ir dalyvavo Europos mėgėjų čempionate Epinalyje (Prancūzija), kur šiaulietis ROLANDAS BUČINSKAS ir klaipėdietė NATALIJA MURNIKOVIENĖ tapo pirmais Nepriklausomos Lietuvos Europos čempionais, o Dr. EDMUNDO DAUBARO balandžio mėnesį įsteigta ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje registruota Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija tapo pirma Lietuvoje oficialiai veikiančia nacionaline kultūrizmo organizacija. Kita Lietuvos kultūrizmo organizacija (dabar atstovaujanti IFBB), iki tol bandžiusi siekti narystės WABBA (World Amateur Body Buildin Association) asociacijoje, tai išdrįso padaryti tik po Maskvos „rugpjūčio pučo“.
Po kurio laiko, nežiūrint į gražias deklaracijas, supratęs įvairių tarptautinių organizacijų silpnumą, juridinį neišprusimą bei neturėjimą ne tik konkrečių planų, bet ir ateities vizijos kultūrizmo sportui vystyti, remdamasis asmeniniu ilgamečiu įdirbiu, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS pasuko savo keliu ir ėmėsi kurti ir vystyti naują tarptautinę sporto struktūrą - Pasaulinę WFF-WBBF federaciją.
Nežiūrint į tai, kad 1991 m. nutrūko oficialūs Dr. EDMUNDO DAUBARO ryšiai su IFBB, draugiški santykiai su BENU VEIDERIU tęsėsi visuomet. Net DR. EDMUNDUI DAUBARUI tapus Pasaulinės federacijos prezidentu, BENAS VEIDERIS ir toliau siuntė jam oficialius IFBB dokumentus, žurnalus, iki 2000 metais visų savo žurnalų leidybos verslą pardavė kitiems.
2 dalis.
KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMAS.
Atverskime dar vieną pasaulinės kultūrizmo istorijos puslapį ir spręskite apie mus pagal mūsų atliktus darbus, o ne pagal kalbas išsakytas.
Ilgą laikotarpį politiniais sumetimais kultūrizmo sportas socialistinėse šalyse ir SSSR buvo draudžiamas ir persekiojamas. Aukštų Maskvos valdininkų įsakymais vietiniai patarnautojai uždarinėjo sporto sales ir klubus, draudė varžybas ir, prilyginę kultūristus kriminaliniams nusikaltėliams, juos persekiojo, o komunistinė žiniasklaida visa tai atitinkamai nušviesdavo. Teisinį pagrindą draudimams ir persekiojimui suteikė komunistų partijos direktyvomis paremtas SSSR Sporto ministro (Goskomsport) įsakymas. Eilę metų už kultūrizmo sportą (vadinamą „atletinė gimnastika“) SSSR Goskomsporte buvo atsakingas Rusijos sunkiaatletis E.MOROZAS (E.Moroz), o vėliau V.TAMARLAKOVAS (V.Tamarlakov). Nuo jų ilgą laiką vienu laipteliu žemiau stovėjo lietuvis ROMANAS KALINAUSKAS. Po drastiško Goskomsporto įsakymo visi buvę kultūrizmo organizatoriai ilgam nuėjo į „pogrindį“ ir bijojo ką nors konkretaus daryti ginant kultūrizmo sportą. Didžiulėje teritorijoje, išskyrus retus pavienius atvejus, visai nebuvo rengiamos varžybos, o tai dar labiau skaldė judėjimą ir stabdė tolimesnį sporto vystymą.
Iniciatyvos ginti kultūrizmą išdrįso imtis tik vienas klaipėdietis Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras). Pogrindyje buvę visi kultūrizmo funkcionieriai su ROMANU KALINAUSKU priešakyje tik iš šalies pasyviai stebėjo įvykius ir Dr. EDMUNDUI DAUBARUI ne kartą sakė, kad „jei kas, tu vienas būsi kaltas, o mes savo partiniais bilietais dėl sporto nerizikuosime“. Gerai valdęs eilę užsienio kalbų, tame tarpe ir rusų kalbą, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS pradėjo susirašinėjimą su SSSR Sporto vice ministru (Goskomsport), su nuožmiai kultūrizmą puolančiais pagrindiniais SSSR laikraščiais „Pravda“, „Izvesija“ ir „Sovietskij sport“ (po garsios negatyvių straipsnių serijos, tokių, kaip „Trojanskij konj kulturizma“). Užsimezgė dialogas (minėti dokumentai yra saugomi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose, kai kuriuos iš jų įvairiomis kalbomis viešinome istoriniuose straipsniuose Pasaulinės federacijos interneto puslapyje www.wff.lt bei tarptautiniame žurnale „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“, „Sport of fitness and bodybuilding“, „Спортивный фитнес и культуризм»). Įvertinęs opozicionierių argumentus, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS jiems rodė teigiamas kultūrizmo sporto puses, kurių buvo ir dabar yra nemažai: sveikatingumas, užimtumas, žalingų įpročių ignoravimas, jaunimo auklėjimas ir pan.. Būdamas įsitikinęs darąs garus darbus, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS parašė laišką-peticiją ir surinko žinomų sportininkų bei sporto organizatorių parašus po ja (tų, kurie išdrįso pasirašyti). Minėtą peticiją Dr. EDMUNDAS DAUBARAS išdrįso nuvežti į Maskvą ir ją asmeniškai įregistravo SSSR komunistų partijos centro komiteto (TSKP CK) priimamajame, SSSR Vyriausybės priimamajame, SSSR Aukščiausios tarybos priimamajame bei kopijas registruotais laiškais išsiuntė SSSR Goskomsportui, laikraščiams „Pravda“, „Izvestija“, „Sovietskij sport“ (minėti dokumentai yra saugomi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose, kai kuriuos iš jų įvairiomis kalbomis viešinome istoriniuose straipsniuose Pasaulinės federacijos interneto puslapyje www.wff.lt bei tarptautiniame žurnale „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“, „Sport of fitness and bodybuilding“, „Спортивный фитнес и культуризм»). Tuo tarpu, visi iki vieno žinomi kultūrizmo funkcionieriai buvo pasyvūs stebėtojai ir laukė, kuo visa tai Dr. EDMUNDUI DAUBARUI baigsis. Sugrįžęs iš Maskvos į Klaipėdą, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sulaukė eilės skambučių iš Maskvos instancijų, tame tarpe ir iš TSKP CK. Aukšti Maskvos valdininkai ėmėsi gilintis į klausimo esmę. Jautėsi, kad galimas švelnesnis teigiamas sprendimas kultūrizmo atžvilgiu. Galų gale, Dr. EDMUNDUI DAUBARUI namie išjungė telefoną ir išsikvietė į Klaipėdos miesto komunistų partijos skyrių pokalbiui. Skyriaus valdininkai paprašė Dr. EDMUNDO DAUBARO „Maskvos daugiau netrukdyti“ ir leido Klaipėdoje kasmet toliau rengti tarptautinį „Gintarinio prizo“ (1968-2017, „Amber Prix International“, „Янтарный приз») turnyrą. Tai buvo pergalė. Neįmanoma neįvertinti šio iškovojimo, nes dar ilgai kultūrizmo draudimo metais „Gintarinio prizo“ turnyras liko vienintelėmis reguliariomis kultūrizmo varžybomis mums prieinamame socialistiniame pasaulyje. „Gintarinis prizas“ faktiškai buvo neoficialiu SSSR kultūrizmo čempionatu (tai vėliau pripažino ir SSSR sporto ministerija «Goskomsport“). “Gintarinio prizo“ turnyre geriausi to meto kultūristai kovojo dėl aukščiausių socialistinio pasaulio titulų, nes kitokių tokio aukšto rango ir lygio oficialių reguliariai organizuojamų varžybų nė vienoje socialistinėje šalyje dar ilgai nebuvo. Nebuvo, kol 1988 metais Leningrade (Rusija), vėl ne be Dr. EDMUNDO DAUBARO tiosioginio dalyvavimo, įvyko pirmas oficialus SSSR kultūrizmo čempionatas. Absoliučiu pirmo SSSR kultūrizmo čempionato čempionu tapo klaipėdietis VIKTORAS JUCYS, o tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro rėmuose Klaipėdoje 1989 ir 1990 Dr. EDMUNDAS DAUBARAS organizavo du oficialius SSSR jaunimo kultūrizmo čempionatus.
„Perestrojkai“ pakeitus valdžios požiūrį į kultūrizmo sportą, SSSR Goskomsportas, atsižvelgdamas į tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro svarbą, mąstą ir tarptautinį vaidmenį, ėmėsi suteikinėti „Gintarinio prizo“ turnyro čempionams SSSR sporto meistrų vardus, tuo prilygindamas šį tradicinį turnyrą oficialiems SSSR čempionatams.
Dabar, žvelgiant atgal į praeitį, darosi įdomu, kaip būtų vystęsis kultūrizmo sportas socialistinėse šalyse, jei Dr. EDMUNDAS DAUBARAS nebūtų iškovojęs leidimo reguliariai organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrą ir kokiame sporto lygyje SSSR būtų pasitikusi pirmus JAV kultūristus su IFBB savininku ir prezidentu, senu geru Dr. EDMUNDO DAUBARO draugu, BENU VEIDERIU priešakyje? Bus daugiau laiko, paviešinsime gausius Dr. EDMUNDO DAUBARO ir BENO VEIDERIO susirašinėjimo dokumentus (minėti dokumentai yra saugomi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose, kai ką rasite Pasaulinės federacijos interneto puslapyje www.wff.lt) .
WFF-International Official Information Only