1986. SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO NAUJIENOS.
1986. NAUJOS „T.S.R.S. KULTŪRIZMO FEDERACIJOS“ STEIGIMAS.
Laisvėja. Kultūrizmas įsilingavo, išplito, pakilo organizatorių ir sportininkų lygis. Artėjo 1987 metais oficialiai T.S.R.S. Sporto ministerijos (Министерство спорта С.С.С.Р., Госкомспорт С.С.С.Р.) palaiminimu oficialios „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos» («Федерация культуризма С.С.С.Р.») steigimas.
1986 metais kultūrizmo draudimas ir persekiojimas T.S.R.S. ir socialistinėse šalyse liko tik formalus. Po to, kai ypač aršiu kultūrizmo persekiojimo laikotarpiu, 1978 metais, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras), nepalaikomas nė vieno T.S.R.S. kultūrizmo atstovo, išdrįso parašyti kultūrizmo gynimo peticiją ir ją asmeniškai pristatė į Maskvoje įsikūrusius T.S.R.S. Komunistų Partijos Centro Komitetą (Центральный Комитет Коммунистической Партии С.С.С.Р.», T.S.K.P.) bei kitas aukščiausias T.S.R.S. politines instancijas, kultūrizmo persekiojimas kasmet darėsi švelnesnis.
Be alternatyvos pastaruosius keletą metų T.S.R.S. tarptautiniuose turnyruose R.T.F.S.R. atstovavo maskvietis VLADIMIRAS ŠUBOVAS (Владимир Шубов). Jis palaikė nuolatinius ryšius su T.S.R.S. Sporto ministerijos atstovais, bendravimui samdėsi kabinetą T.S.R.S. Sporto ministerijos patalpose.
1986 metais 27-tojo T.S.K.P. suvažiavimo («27-ой Съезд К.П.С.С.») proga Maskvoje buvo organizuota masinė šventė. Šventėje pasirodė kultūristai iš R.T.F.S.R. ir Lietuvos TSR.
1986 metais W.A.B.B.A. (World Amateur Body Building Association) įkūrėjas ir prezidentas prancūzas SERŽAS NUBRETAS (Serge Nubret) atsiuntė Dr. EDMUNDUI DAUBARUI savo asmeninę korespondenciją su I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) prezidentu kanadiečiu BENU VEIDERIU (Ben Weider) ir paprašė ją paviešinti. Kodėl Dr. EDMUNDUI DAUBARUI? Atsakymas aiškus – nuo 1977 iki 1987 metų „Klaipėdos kultūrizmo federacija“ buvo vienintelė visoje T.S.R.S. oficialiai registruota ir valdžios pripažinta federacija. Visi kiti kultūrizmo susivienijimai pripažinimo neturėjo, o jų juridinis statusas buvo labai žemas. Abiejų minėtų asmenų susirašinėjimo turinys buvo labai asmeniškas, liečiantis intymius kanadiečio klausimus, todėl Dr. EDMUNDAS DAUBARAS iki šiol šios korespondencijos nėra paviešinęs.
1986. NAUJOS „T.S.R.S. KULTŪRIZMO FEDERACIJOS“ STEIGIMAS.
Po 1986 metų „Gintarinio prizo“ turnyro Dr. EDMUNDO DAUBARO apartamentuose Klaipėdoje susirinko tie T.S.R.S. kultūrizmo atstovai, kurie galėjo tiesiogiai įtakoti naujos „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ steigimą – R.T.F.S.R. atstovai VLADIMIRAS ŠUBOVAS bei po dvylikos metų pertraukos Dr. EDMUNDO DAUBARO atgal į aktyvią sportinę veiklą grąžintas leningradietis VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин). Minėta nauja federacija turėjo būti oficialiai pripažinta „T.S.R.S. sporto ministerijos“ ir kultūrizmas turėjo būti traktuojamas kaip savarankiška oficialiai pripažinta sporto šaka. Dr. EDMUNDO DAUBARO netenkino esama vadovavimo kultūrizmui T.S.R.S. sistema ir jis ėmėsi konkrečių veiksmų ją keisti, įtikindamas susirinkusius savo svečius (detaliai apie tai įvairiomis kalbomis skaitykite atskirame straipsnyje tarptautiniame puslapyje www.wff.lt )
1986. PIRMAS SPORTO ISTORIJOJE KULTŪRIZMO SEMINARAS.
1986 metais tradiciškai svarbiausiomis T.S.R.S. varžybomis išliko tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras – nuo 1978 iki 1987 metų „neoficialus T.S.R.S. kultūrizmo čempionatas“ („Unofficial U.S.S.R. Bodybuilding Championship“, «неофициальный Чемпионат С.С.С.Р. по культуризму»). Būtent todėl į 1986 metais į „Gintarinio prizo“ turnyrą atvyko T.S.R.S. Sporto ministerijos atstovai. Tarp atvykusių buvo ir „T.S.R.S. sunkiosios atletikos federacijos“ specialistai, kurie pirmą kartą T.S.R.S. sporto istorijoje Klaipėdoje organizavo kultūrizmo specialistų seminarą. Seminaras vyko viename Klaipėdos miesto kino teatrų. Po užsiėmimų seminaro dalyviai buvo egzaminuojami ir jiems buvo įteikti „T.S.R.S. sunkiosios atletikos federacijos“ trenerių pažymėjimai.
1986. TARPTAUTINĖS SOCIALISTINIO PASAULIO VARŽYBOS.
1986 metų „Gintarinio prizo“ varžybose dalyvavo 87 sportininkai iš Estijos TSR, Lietuvos TSR, Baltarusijos TSR, R.T.F.S.R., Latvijos TSR, Ukrainos TSR. „Gintarinio prizo“ Klaipėdoje kategorijų nugalėtojais tapo: OLEGAS ŽURAS (Олег Жур, Lietuvos TSR), BORISAS VELIKOIVANENKA (Борис Беликоиваненко), SAMOTINAS SERGEJUS (Сергей Самотин, abu R.T.F.S.R.), o tarp suaugusiųjų RAIMUNDAS PETRAITIS (Lietuvos TSR), VALERIJUS BOGDANOVIČIUS, GEORGIJUS JUDENKOVAS (Валерий Богданович, Георгий Юденков, abu Baltarusijos TSR) bei ROLANDAS BUČINSKAS (Lietuvos TSR). Absoliučių nugalėtojų laurus dalinosi: OLEGAS ŽURAS ir ROLANDAS BUČINSKAS.
Antromis pagal reikšmę T.S.R.S. varžybomis buvo Taline (Estijos TSR) organizuojamas tradicinis turnyras „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 1989 m.). 1986 metais INARAS MARDO (Innar Mardo, Иннар Мардо, 1946 – 2002 m.) ilgam nusišalino nuo sportinės veiklos ir „Georgo Tenno memorialas“ neįvyko.
Kelinti metai iš eilės aktyvumą rodė Ukrainos TSR atstovas ARADIJUS KAŠANSKIS, reguliariai organizuojantis kultūrizmo varžybas Charkovo mieste. 1986 metais jis organizavo dvi varžybas. Pirmosiose dalyvavo 98 kultūristai iš R.T.F.S.R., Lietuvos TSR, Latvijos TSR ir Ukrainos TSR. Absoliučiais nugalėtojais tapo OLEGAS SAVIČIUS (Олег Савич, R.T.F.S.R., jaunimas) ir ALEKSANDRAS VASINAS (Александр Васин, R.T.F.S.R.). Antromis varžybomis buvo „2-asis absoliučių nugalėtojų“ («2-ой Кубок абсолютных чемпионов») turnyras, kuriame dalyvavo 9 kultūristai iš Lietuvos TSR, Estijos TSR, Baltarusijos TSR, R.T.F.S.R. ir Ukrainos TSR. Absoliučioje kategorijoje pirmas tris vietas atpatinkamai užėmė: VINCAS DUBICKAS (Lietuvos TSR), PAVLAS KOSENKO (Павел Косенко, Estijos TSR), ALGIRDAS IVANAUSKAS (Lietuvos TSR).
Kaune buvo tęsiama „Komjaunimo taurės“ («Кубок комсомола», „Comsomol Cup“) turnyro tradicija. 1986 metų varžybose dalyvavo 26 kultūristai iš Baltarusijos TSR, Lietuvos TSR, Ukrainos TSR, R.T.F.S.R., V.D.R. (D.D.R., Deutche Demokratishe Republik) ir Estijos TSR. Kauno miesto komjaunimo vadovai padėjo vietiniams kultūristams pasikviesti į varžybas vokiečius. Svorio kategorijose nugalėtojais tapo: VINCAS DUBICKAS (Lietuvos TSR), PAVLAS KOSENKO (Estijos TSR), ALGIRDAS IVANAUSKAS (Lietuvos TSR), OLEGAS MASLOVAS (Олег Маслов, R.T.F.S.R.).
Dar 1986 metais dar kelios vietinio masto varžybos vyko Leningrade ir Maskvos priemiestyje Liubercuose (R.T.F.S.R.), Baltarusijos TSR bei Lietuvos TSR.
Iš kitose socialistinėse šalyse vykusių tradicinių turnyrų galima išskirti „Trener“ varžybas Cekoslovakijos TSR. Kategorijose nugalėtojais tapo: čekoslovakai PETERIS DUDARECAS (Petr Dudarec), JANAS KUSAS (Jan Kus), JANAS ČERNIS (Jan Cerny), PETERIS MOLNARAS (Peter Molnar, Vengrijos TSR).
Neubranderburge (D.D.R.) vyko tarptautinis turnyras, kur kategorijose nugalėjo: BERNARDAS ŠAIBE (Bernard Seibe), LIBORAS MINARIKAS (Libor Minarik, Č.S.S.R.), PAVOLAS JABLONICKIS (Pavol Jablonicky, Č.S.S.R.), JANAS ČERNIS. Absoliučiu nugalėtoju tapo LIBORAS MINARIKAS.
INFORMACIJA.
Išsamesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.
PASAULINĖ FITNESO FEDERACIJA
PIRMOJI FEDERACIJA BE DOPINGO.
1998 metais Tarptautinis Olimpinis komitetas (International Olympic Committee, I.O.C.) pašalino I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federaciją iš savo pretendentų tarpo ir atsisakė pripažinti kultūrizmą. Nuo to laiko kultūrizmas nebėra sportas. Išimtį sudaro tik buvusios komunistinės šalys bei kai kurios Azijos valstybės, kurios inerciškai dar finansuoja I.F.B.B. federaciją. Visos kitos šių dienų gausios kultūrizmo organizacijos su sportu neturi nieko bendra ir tokiu būdu apgaudinėja sportininkus.
Kultūristai niekur neišnyko. Kultūrizmą ir toliau plėtos Pasaulinė kultūrizmo federacija (W.B.B.F., World Body Building Federation).
Skirtingai nuo kultūrizmo, mes fitneso sportą suprantame esant visiškai be dopingo. Pasaulinė fitneso federacija (W.F.F., W.F.F. - International) savo veiklą sieja su 1968 metais Klaipėdoje pradėtu organizuoti tarptautiniu “Gintarinio prizo” (Amber Prix International”) turnyru. Ilgus dešimtmečius fitnesas buvo tapatinamas su kultūrizmu, tačiau atėjo laikas juos atskirti, ką mes ir darome. Remdamiesi į savo šešių dešimtmečių įdirbiu, kūriame visiškai naują fitneso sporto koncepciją. Siekiame, kad fitnesas taptų oficialiai pripažinta sporto šaka ir taikomės net į olimpines aukštumas. Su fitneso sporto istorija galima susipažinti tarptautiniame puslapyje www.wff.lt .
Daugiau informacijos tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
1985 SOCIALISTINIS KULTŪRIZMAS.
Kaip žinia, kultūrizmo draudimas ir persekiojimas T.S.R.S. ir socialistinėse šalyse vyko nuo 1973 iki 1987 metų. 1987 metais Kubenkoje (R.T.F.S.R.) buvo įkurta „T.S.R.S. kultūrizmo federacija“ („U.S.S.R. Bodybuilding Federation“, «Федерация культуризма С.С.С.Р.»). Po to, kai ypač aršiu kultūrizmo persekiojimo laikotarpiu, 1978 metais, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras), nepalaikomas nė vieno T.S.R.S. kultūrizmo atstovo, išdrįso parašyti kultūrizmo gynimo peticiją ir ją asmeniškai pristatė į Maskvoje įsikūrusius T.S.R.S. Komunistų Partijos Centro Komitetą (Центральный Комитет Колммунистической Партии С.С.С.Р.») bei kitas aukščiausias T.S.R.S. politines instancijas, kultūrizmo persekiojimas kasmet darėsi švelnesnis.
1985 metai, kaip ir ankstesni, 1984 metai, pasižymėjo laipsnišku kultūrizmo draudimo švelnėjimu bei, palyginus su ankstesniais metais, varžybų gausa. Aiškiai jautėsi „Gorbačiovo perestrojkos“ («Перестройка Горбачёва») artėjimas.
Kodėl per visą tarptautinę T.S.R.S. kultūrizmo istoriją I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) prezidentas BENAS VEIDERIS (I.F.B.B. President Ben Weider), N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) prezidentai OSKARAS HAIDENSTAMAS (N.A.B.B.A. President Oscar Heidenstam) bei AIVANAS DANBARAS (Ivan Dunbar), W.A.B.B.A. (World Amateur Body Building Association) prezidentas SERŽAS NUBRETAS (W.A.B.B.A. President Serge Nubret) bendravo ne su Lietuvos TSR, ne su formaliais T.S.R.S. kultūrizmo vadovais, o su „Klaipėdos kultūrizmo federacija“ («Федерация культуризма г. Клайпеда»), kuriai atstovavo Dr. EDMUNDAS DAUBARAS? Atsakymas paprastas. Nuo 1977 iki 1987 metais Maskvoje įsteigiant „T.S.R.S. kultūrizmo federaciją“ „Klaipėdos kultūrizmo federacija“ buvo vienintelis esamos valdžios pripažintas oficialiai registruotas kultūrizmo organas, kaip „federacija“, visoje T.S.R.S.. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS iš visų T.S.R.S. kultūrizmo vadovų vienintelis profesionaliai valdė užsienio kalbas. Per ilgą bendravimo su tarptautiniais kultūrizmo vadovais laikotarpį susidarė tarpusavio šilti draugiški santykiai.
1985 metais tradiciškai svarbiausiomis T.S.R.S. varžybomis išliko tarptautinis „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2023 m.) turnyras – nuo 1978 metų „neoficialus T.S.R.S. kultūrizmo čempionatas“ („Unofficial U.S.S.R. Bodybuilding Championship“, «неофициальный Чемпионат С.С.С.Р. по культуризму»). 1985 metų varžybose dalyvavo 56 sportininkai iš Lietuvos TSR, Baltarusijos TSR, R.T.F.S.R., Latvijos TSR, Ukrainos TSR. „Gintarinio prizo“ Klaipėdoje kategorijų nugalėtojais tapo: jaunimo pogrupyje - OLEGAS ŽURAS (Олег Жур), VIKTORAS JUCYS, LINAS BEKEŠIUS (visi Lietuvos TSR), o tarp suaugusiųjų VINCAS DUBICKAS, VLADAS KAPCEVIČIUS, ALGIRDAS IVANAUSKAS bei SAULIUS MISEVIČIUS (vėl visi Lietuvos TSR atstovai). Absoliučių nugalėtojų laurus dalinosi: VIKTORAS JUCYS ir VINCAS DUBICKAS.
Antromis pagal reikšmę T.S.R.S. varžybomis buvo tradicinis „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 1989 m.), kuris vyko Estijos TSR sostinėje Taline. Varžybose dalyvavo 47 sportininkai iš Ukrainos TSR, R.T.F.S.R., Baltarusijos TSR, Lietuvos TSR, Latvijos TSR ir Estijos TSR. Kategorijų nugalėtojais tapo: jaunimo – ROMANAS BEREZOVYJUS (Roman Berezovyj, Роман Березовый, Ukrainos TSR) ir RAINAS KIMBERIS (Rein Kimber, Estijos TSR), o suaugusiųjų – Estijos TSR atstovai INDREKAS ORSUSAS (Indrek Otsus), PAVLAS KOSENKO (Павел Колсенко), AINAS PAAVO (Ain Paavo) ir EDMUNDAS GUDAVIČIUS (Lietuvos TSR). Absoliučių nugalėtojų laurus nuskynė: ROMANAS BEREZOVYJUS ir INDREKAS OTSUSAS. 1985 metais paskutinį kartą šių varžybų organizatoriumi buvo INARAS MARDO (Innar Mardo, 1946 – 2002 m.). po to iš aktyvios tarptautinės veiklos jis pasitraukė net iki 1996 metų.
1985 m. Kaune vyko dvejos varžybos – eilinės „Komjaunimo taurės“ («Кубок комсомола», „Comsomol Cup“) pirmenybės ir „Absoliučių čempionų taurė“ («Кубок абсолютных чемпионов», „Over All Winners Cup“) turnyras. „Komjaunimo taurėje“ dalyvavo 24 kultūristai iš Lenkijos Liaudies Respublikos (P.N.R., Polska Narodna Respublika), Vokietijos Demokratinės Respublikos (D.D.R., Deutsches Demokratishe Republik), Čekoslovakijos TSR (Č.S.S.R.), R.T.F.S.R., Ukrainos TSR ir Lietuvos TSR. Po 1978 metais dėl liguistų ambicijų ir pavydo ROMANO KALINAUSKO (Романас Калинаускас) rankomis sužlugdytų varžybų tiek Klaipėdoje, tiek ir Čekoslovakijos TSR, 1985 metais pirmą kartą Lietuvos TSR lankėsi Čekoslovakijos sportininkai. Kategorijose nugalėtojais tapo: PETERIS BUCE (Peter Butze, D.D.R.), ODRESAS ŽEMBA (Odres Zemba, Č.S.S.R.), VIKTORAS JUCYS (Lietuvos TSR) ir SERGEJUS ZAICEVAS (Сергей Зайцев, R.T.F.S.R.).
Pirmą kartą Kaune vyko neįprastas „Absoliučių čempionų“ turnyras. Varžybose dalyvavo 12 kultūristų iš Baltarusijos TSR, R.T.F.S.R., Estijos TSR ir Lietuvos TSR. Absoliučioje kategorijoje pirmas tris vietas užėmė lietuviai - atatinkamai: SAULIUS MISEVIČIUS, VINCAS DUBICKAS ir ALGIRDAS IVANAUSKAS.
1985 metais ARKADIJUS KAŠANSKIS (Аркадий Кашанский) toliau organizavo varžybas Charkove (Ukrainos TSR). Šį kartą varžybose dalyvavo 25 kultūristai iš Ukrainos TSR, Lietuvos TSR ir R.T.F.S.R.. Absoliučiais nugalėtojais tapo klaipėdietis VIKTORAS JUCYS (jaunimas) bei VALERIJUS LUTCAKAS (Валерий Лутцак, suaugusieji, Ukrainos TSR).
Dar varžybos buvo organizuotos R.T.F.S.R. Kronštato (Кронштадт) mieste. Absoliučiu nugalėtoju tapo rusas BORISAS RAJEVAS (Борис Раев). Mažiau reikšmingos vietinio lygio varžybos vyko Latvijos TSR, Baltarusijos TSR ir Estijos TSR.
Tradicinės kultūrizmo varžybos vyko Čekoslovakijos TSR. Tai buvo „Sandow“ bei „Trenner“ varžybos. „Trener“ turnyre 1985 metais kategorijų nugalėtojais tapo: VINCAS DUBICKAS (Lietuvos TSR) ir čekoslovakai ANTONAS HOLIČIUS (Anton Holic), JANAS ČERNIS (Jan Cerny), MILANAS ROLINECAS (Milan Rolinec). Remiami Čekoslovakijos TSR Sporto Ministerijos (C.S.T.V.) šios šalies sportininkai ir toliau dalyvavo I.F.B.B. pasaulio ir Europos čempionatuose. Jie buvo vieninteliai Socialistinio pasaulio atstovai. Kitų šalių sportininkai tebebuvo už nepereinamos „geležinės uždangos“. 1985 metais, kaip ir praėjusiais 1984 metais MIROSLAVAS JASTREBSKIS (Miroslav Jasterbski) tapo Europos čempionu. Tarp kitko, iš T.S.R.S. pabėgęs visiems gerai pažįstamas estas OLEVAS ANUSAS (Olev Annus) minėtame Europos čempionate savo kategorijoje užėmė antrą vietą.
INFORMACIJA.
Išsamesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.
Chairman WFF-WBBF International Judges Council
Secretary General WFF-WBBF Lithuania
PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA.
1981. SOCIALISTINIO PASAULIO KULTŪRIZMO ĮVYKIAI.
T.S.R.S. vis dar galiojo kultūrizmo sporto draudimas. Pagal senas tarptautinės F.I.H.C. (F.H.C., „Federation Internationale Halterophile”) federacijos tradicijas politinė valdžia stengėsi kultūrizmą kontroliuoti per prie „T.S.R.S. sunkiosios atletikos federacijos“ («Федерация тяжёлой атлетики С.С.С.Р.») realaus darbo nedirbančią nuo 1979 metų formaliai atkurtą „T.S.R.S. kultūrizmo federacija“ («Федерация культуризма С.С.С.Р.»).
1981 metai parsidėjo tarptautiniu „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyru Klaipėdoje. Priminsime, kad 1978 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS parašė kultūrizmo gynimo peticiją, kurią pats jis asmeniškai rizikuodamas pristatė į Maskvą aukščiausiems T.S.R.S. politiniams organams. Netikėtai Maskvoje buvo iškovota politinė pergalė ir Dr. EDMUNDUI DAUBARUI Klaipėdoje buvo leista rengti kultūrizmo varžybas. Nuo 1978 metų Klaipėdoje organizuojamas „Gintarinio prizo“ turnyras buvo laikomas „neoficialiu T.S.R.S. kultūrizmo čempionatu“ («неофициальный Чемпионат С.С.С.Р. по культуризму»). Dr. EDMUNDO DAUBARO kultūrizmo gynimo peticija atvėrė duris T.S.R.S. viešoms kultūrizmo varžyboms. 1981 metais „Gintarinio prizo“ suaugusiųjų kategorijų nugalėtojais tapo EUGENIJUS GORELIKAS (Евгений Горелик, Lietuvos TSR), INDREKAS OTSUSAS (Estijos TSR), SAULIUS MISEVIČIUS (Lietuvos TSR) bei OLEVAS ANUSAS (Estijos TSR). Pagal ROMANO KALINAUSKO prieš varžybas duotus politizuotus nurodymus „Gintarinio prizo“ teisėjams, OLEVAS ANUSAS absoliutaus nugalėtojo titulo negavo. Pergalė buvo skirta SAULIUI MISEVIČIUI. 1981 metų „Gintarinio prizo“ turnyre dalyvavo dvi Estijos TSR komandos – viena Estijos TSR nacionalinės kultūrizmo federacijos, kuriai atstovavo OLEVAS ANUSAS ir broliai ARRO, kita INARO MARDO (Innar Mardo, 1946 – 2002 m.). „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ prie „T.S.R.S. sunkiosios atletikos federacijos“ duomenimis OLEVAS ANUSAS ruošėsi emigruoti į Suomiją. Tai T.S.R.S. laikotarpiu buvo tolygu politinei išdavystei. Kaip taip galėjo pasielgti absoliutus T.S.R.S. kultūrizmo čempionas?
Po pralaimėjimo „Gintarinio prizo“ turnyre OLEVAS ANUSAS ėmėsi rašyti skundus į socialistinių šalių užsienio kultūrizmo žurnalus, o jį palaikęs „Gintarinio prizo“ vyriausias teisėjas anuliavo varžybų rezultatus. Vyriausias 1981 metų „Gintarinio prizo“ varžybų teisėjas kreipėsi į 1979 metais atkurtos formalios „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ vadovą ROMANĄ MOROZĄ (Роман Мороз) su prašymu patvirtinti jo sprendimą. „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ vadovas ROMANAS MOROZAS „Gintarinio prizo“ turnyro vyriausiojo teisėjo sprendimą anuliavo ir varžybų rezultatus paliko galioti.
Neturime duomenų apie 1981 metais vykusias intrigas Nacionalinėje Estijos TSR kultūrizmo federacijoje, kuriai, 1979 metais skandalingai nušalinus INARĄ MARDO (Иннар Мардо, 1946 – 2002 m.), vadovavo OLEVAS ANUSAS bei broliai ARRO. Tuomet INARO MARDO nušalinime dalyvavo ir Lietuvos TSR kultūristai, kuriems vadovavo ROMANAS KALINAUSKAS. Populiarumu T.S.R.S. kultūristų tarpe, pasiektais realiais rezultatais socialistinių šalių varžybose INARAS MARDO buvo ROMANUI KALINAUSKUI nepageidaujamas konkurentas. Faktas yra tai, kad 1981 metų „Georgo Tenno memorialą“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 2024 m.) be Nacionalinės Estijos TSR kultūrizmo federacijos dalyvavimo organizavo vienasmeniškai INARAS MARDO. Atrankinė varžybų dalis vyko Talino „Piritos olimpinio centro“ (Талинский олимпийский центр Пирита») patalpose, kurių direktoriumi buvo išeivis iš Lietuvos TSR PRANAS MICKEVIČIUS. Suprantama, OELVAS ANUSAS opozicionierių varžybose nedalyvavo.
Po kiek laiko nušalinęs Estijos TSR kultūrizmo federacijos vadovus OLEVĄ ANUSĄ bei brolius ARRO, vadovavimą nacionalinei Estijos kultūrizmo federacijai perėmė Talino „Piritos olimpinio centro“ direktorius PRANAS MICKEVIČIUS.
1981 metų gruodžio mėnesį į pasitarimą Maskvoje rinkosi 1979 metais formaliai prie T.S.R.S. „Sunkiosios atletikos federacijos“ atkurtos „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ („Visasąjunginė atletinės gimnastikos komisija“, «Всесоюзная комиссия атлетической гимнастики») funkcionieriai. Kultūrizmas T.S.R.S. vis dar buvo uždraustas, nors Estijos TSR ir Lietuvos TSR varžybos, tiesa politizuotos, varžybos jau vyko atvirai. Pavyzdžiui, Kaune buvo organizuojamos tradicinis „Komjaunimo taurės“ („Comsomol Cup“, „Кубок комсомола») turnyras. Kadangi „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ veikla buvo tik formali, jai ir toliau vadovavo R.T.F.S.R. sunkiaatletis ROMANAS MOROZAS, o sekretoriumi buvo lietuvis ROMANAS KALINAUSKAS. Kadangi ROMANAS MOROZAS buvo tolimas nuo kultūrizmo, faktiškai realiu vadovu buvo ROMANAS KALINAUSKAS. Minėtame pasitarime iš esmės pasikeitė federacijos statistai, tarp kurių dabar buvo vienas T.S.R.S. kultūrizmo pradininkų, vienas 1968 metų T.S.R.S. kultūrizmo federacijos vadovų, T.S.R.S. sunkiosios atletikos federacijos atstovas GENADIJUS BALDINAS (Геннадий Балдин). ROMANAS KALINAUSKAS kvietė Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ sugrįžti į oficialią kultūrizmo veiklą, net pakvietė į minėtą posėdį, kuriame buvo svarstomas OLEVO ANUSO ir jo draugų elgesys, jų skundai po 1981 metų „Gintarinio prizo“ turnyro. T.S.R.S. atletinės gimnastikos komisija dėl OLEVO ANUSO intrigų uždraudė pastarajam dalyvauti T.S.R.S. teritorijoje organizuojamose varžybose.
1981 metais tradiciniame Čekoslovakijos TSR vykusiame tarptautiniame „Trener“ turnyre T.S.R.S. atstovavo tik vienas sportininkas – estas INDREKAS OTSUSAS. Jis ir vėl tapo absoliučiu nugalėtoju.
INFORMACIJA.
Išsamesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.
2025. KULTŪRIZMAS ČEKIJOJE IR SLOVAKIJOJE. ANALITINIS STRAIPSNIS.
PASAULIO KULTŪRIZMO APŽVALGA. STRAIPSNIS. PREAMBULĖ.
Su profesionaliu, mėgėjišku ir sveikatingumo kultūrizmu (fitnesu) per savo gyvenimą įvairiai susiduria vos ne kiekvienas žmogus.
Oficialaus sporto požiūriu būdama šios sporto šakos lydere pasaulyje, Pasaulinė W.F.F.-W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija, ruošdama publikavimui „Pasaulio kultūrizmo enciklopedija“ („World Bodybuilding Encyclopedia“), rengia išsamų analitinį straipsnį, apžvelgiantį kultūrizmo sportą pasaulyje. Enciklopedijos darbams vadovauja Pasaulinėss W.F.F.-W.B.B.F. federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras). Minėtame straipsnyje dedami akcentai toms tradicinėms tarptautinėms kultūrizmo organizacijoms, toms konkrečioms šalims, kurios realiai buvo ir yra reikšmingos oficialiam tarptautiniam sportui bei sveikatingumo judėjimui aplamai. Kaip žinia, dauguma save deklaruojančių „tarptautinėmis organizacijomis“ mūsų sporto šakos subjektų apgaudinėja visuomenę ir realiai oficialiame tarptautiniame sporte nevaidina ir niekados nevaidino jokio vaidmens.
KULTŪRIZMAS ČEKIJOJE IR SLOVAKIJOJE. ANALITINIS STRAIPSNIS.
Aukščiau paminėto straipsnio rėmuose Pasaulinė W.F.F.-W.B.B.F. federacija dirba ruošdama analitinį straipsnį apie Čekijos ir Slovakijos kultūrizmą. Straipsnis apims svarbų abiejų šalių kultūrizmo istorijos periodą, turėjusį įtakos pasauliniam kultūrizmo judėjimui, papasakos apie svarbiausius šių šalių visų laikų sportininkus ir sporto organizatorius.
Mažai kas žino, kad eilę metų Čekoslovakija pasauliniame kultūrizmo judėjime vaidino be galo svarbų vaidmenį ir įtakojo tarptautinį kultūrizmo judėjimą iš esmės. Mes apie tai papasakosime.
Panaši kultūrizmo raidos apžvalga jau padaryta apie JAV, Angliją, Prancūziją, Skandinavijos šalis, Belgiją, Indiją, Iraną, Argentiną, Baltarusiją, Ukrainą ir Estiją. Liko apžvelgti vos keletą šalių.
Nė vienas kitas kultūrizmo specialistas nėra tiek tampriai susijęs su Čekoslovakijos kultūrizmu, kaip Dr. EDMUNDAS DAUBARAS. Dar kultūrizmo draudimo laikotarpiu pradėjęs bendrauti su Čekoslovakijos kultūrizmo vadais, ryšius palaiko iki šių dienų.
KULTŪRIZMO ČEKOSLOVAKIJOJE PERIODAI.
Kaip žinia, ilgą laiką pasaulis buvo „geležinės uždangos“ padalintas į dvi priešiškas stovyklas – socialistinių ir kapitalistinių šalių zonas. Įtakojamas retsykiais patenkančiais iš Vakarų šalių kultūrizmo žurnalais, socialistinis kultūrizmo sporto pasaulis „virė savo sultyse“ ir vystėsi savo originaliu keliu.
Ilgais kultūrizmo draudimo ir persekiojimo metais vienintelėmis socialistinėse šalyse reguliariai rengiamomis tarptautinėmis tradicinėmis kultūrizmo varžybomis buvo Klaipėdoje organizuojamas tarptautinis „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, „Янтарный приз“, 1968 - 2025 m.) turnyras. Šis turnyras buvo neoficialiu S.S.S.R. (U.S.S.R., Union of the Soviet Sociqalist Republics) kultūrizmo čempionatu, ką vėliau pripažino S.S.S.R. sporto ministerija (Goskomsport), ėmusi suteikinėti „Gintarinio prizo“ turnyro čempionams prestižinius sporto ministerijos „S.S.S.R. sporto meistro“ vardus. Turint galvoje alternatyvos nebuvimą, dalyvaujančių šalių ir sportininkų skaičių, atletų lygį, reguliariai rengiamas „Gintarinio prizo“ turnyras buvo socialistinių šalių pasaulio čempionatu.
Čekoslovakijos, kaip ir visų kitų socialistinių šalių, pasaulio kultūrizmo sporto istorija turi tris periodus:
- Pirmas periodas iki 1975 metų, kai Čekoslovakijos nacionalinės kultūrizmo federacijos prezidento VOJTECHO FIALOS (Vojtech Fiala) pastangomis ši fedaracija buvo priimta į tarptautinę kultūrizmo bendruomenę ir jai politinės valdžios buvo leista dalyvauti I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) pasaulio ir Europos čempionatuose. Ilgus metus kultūrizmo draudimo laikotarpiu Čekoslovakija buvo vienintele socialistine šalimi, turėjusa šią iškirtinę privilegiją. Daugelį metų nė viena kita socialistinė šalis to padaryti negalėjo.
- Antras periodas iki 1987 metų, kol kultūrizmo sportas buvo draudžiamas ir persekiojimas socialistinėse šalyse.
- Trečias periodas po 1991 metų, kai visų socialistinių šalių nacionalinės sporto organizacijos, „ištroškusios veiklos laisvės“, vieningai įsiliejo į tarptautinį sporto judėjimą, papildžiusios įvairias tarptautines sporto organizacijas.
Apie kiekvieną minėtą kultūrizmo raidos periodą pakalbėsime atskirai.
PRADŽIA.
Istorinis Čekoslovakijos kultūrizmo atskaitos taškas yra 1967 metai. Tuomet pirmu žinomu tarptautinėje sporto arenoje Čekoslovakijos kultūrizmo sporto atstovu buvo JURAJUS VYŠNIS (Juraj Visny), sėkmingai startavęs eilėje turnyrų.
ČEKOSLOVAKIJOS PROVERŽIS.
Kažkaip sutapo, kad pagal universitetų studentų mainų programą 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS du mėnesius dirbo Čekoslovakijoje kaip tik tuo metu, kai šios šalies ir viso pasaulio kultūrizmo istorijoje vyko lemtingi įvykiai. Tada politiniais sumetimais kultūrizmo sporto draudimo ir persekiojimo laikotarpiu Lietuvos, kaip ir kitų socialistinio pasaulio šalių, sporto vadovai nedrįso imtis bet kokių matomų veiksmų tiek kultūrizmo vystymui, tiek ir jo palaikymui (daugiau istorinės informacijos ir dokumentų rasite įvairiomis kalbomis leidžiamame žurnale „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“ („Sport of Fitness and Bodybuilding“, «Спортивный фитнес и культуризм») ir tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt , skaitykite straipsnius pagrindiniame puslapyje bei forumo temose „Pasaulio kultūrizmo istorija, kaip viskas buvo iš tikrųjų“ ir „Įvairios tarptautinės organizacijos“).
1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS Čekoslovakijoje turėjo realias galimybes ne tik minėtus įvykius stebėti, bei dar ir savo asmenine iniciatyva bei rizika būti kai kurių minėtų istorinių įvykių dalyviu.
Susitikęs Prahoje su Čekoslovakijos nacionalinės kultūrizmo federacijos prezidentu VIJTECHU FIALA, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo pakvietas garbės svečio teisėmis dalyvauti dviejuose Čekoslovakijos nacionalinės kultūrizmo federacijos tarybos posėdžiuose, kurie vyko Brno mieste. Drauge su VOJTECHU FIALA federacijos posėdžiams vadovavo vienas to laikotarpio Čekoslovakijos kultūrizmo lyderių profesorius FRANTIŠEKAS BULVA (Professor Frantisek Bulva). Tuomet VOJTECHAS FIALA inicijavo Dr. EDMUNDO DAUBARO apsilankymą Čekoslovakijos Respublikos sporto ministerijoje (Č.S.T.V., Československi Svaz Telesne Vychovy), kur aptarti esamos padėties kultūrizmo sporte vyko susitikimas su šalies sporto ministru.
Drauge su kitais klausimais Dr. EDMUNDO DAUBARO iniciatyva Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžiuose buvo aptarti santykių su S.S.S.R. klausimai, numatyti tolimesni bendradarbiavimo keliai. Tolimesniems tiesioginiams kontaktams palaikyti atsakingu asmeniu čekai paskyrė IVANĄ MACHĄ (vėliau jis buvo išrinktas Čekijos nacionalinės kultūrizmo federacijos prezidentu). Taip atsirado pastovūs draugiški ryšiai ir santykiai su čekais.
1975 metais Čekoslovakijos kultūristai buvo dideliame pakilime. VOJTECHO FIALOS asmeninėmis pastangomis, pažintimis Čekoslovakijos Vyriausybėje bei užsienio organizacijose, Čekoslovakijos nacionalinei kultūrizmo federacijai buvo leista dalyvauti BENO VEIDERIO (Ben Weider) I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) veikloje. Tai buvo neįtikėtina kultūrizmo sporto pergalė socializmo laikais, nes dar keliolika metų nė vienos kitos socialistinės šalies federacija tokios galimybės neturėjo.
Čekoslovakijos nacionalinės kultūrizmo federacijos vadovams organizavus, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS du kartus lankėsi nacionalinės kultūrizmo rinktinės stovykloje, kur sportininkai ruošėsi artėjančioms varžyboms. Ten Dr. EDMUNDAS DAUBARAS asmeniškai susipažino su geriausiais kultūristais, spėjusiais ne tik išgarsinti savo šalį pasaulyje, bet dar ir iškovoti aukštas vietas „Vakaruose“ vykusiose varžybose. Jais buvo PETERIS STACHAS (Petr Stach), PETERIS TLAPAKAS (Petr Tlapak), ALOISAS PEKAS (Alois Pek), bei eilė kitų rinktinės narių ir kandidatų. PETERIS STACHAS buvo ką tik Švedijoje tapęs istoriškai pirmu socialistinio pasaulio atstovu, užėmusiu Europos čempionate pirmą vietą. Jo bei rinktinės draugų atlikta laisvoji programa sukėlė „Vakarų“ šalyse savotišką furorą, nes iki tol šių šalių atstovai, lyginant su mūsiškiais, programas atlikdavo primityviai.
KULTŪRIZMO SPAUDA SOCIALISTINĖSE ŠALYSE.
Kultūrizmo sporto draudimo laikotarpiu socialistinėse šalyse nebuvo nė vieno spaudos šaltinio, informavisio apie šią sporto šaką. Išimtis buvo tik reguliariai Čekoslovakojoje (Bratislava) leidžiamas žurnalas „Trener“ (devintame dešimtmetyje atsirado dar ir vokiškas D.D.R. sunkiosios atletikos žurnalas, kuris kartais rašė apie kultūristų pasiekimus). Be minėtų žurnalų Dr. EDMUNDAS DAUBARAS siuntė straipsnius ir informaciją BENO VEIDERIO „Flex“ žurnalui. Visiems šiems žurnalams Dr. EDMUNDAS DAUBARAS reguliariai rašė straipsnius ir teikdavo informaciją apie S.S.S.R. vykusius renginius bei sportininkus, o šie mielai ją spausdino. Be abejo, pirmoje eilėje buvo informacija apie kultūrizmo draudimo laikotarpiu Klaipėdoje kasmet vykstantį vienientėlį spcialistinėse šalyse tarptautinį kultūrizmo renginį – „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968-2025 m.) turnyrą. Dr. EDMUNDUI DAUBARUI talkino „Trener“ redaktoriai: pradžioje JOZEFAS MAZAKAS (Jozef Mazak), vėliau MILANAS PERDOCHAS (Milan Perdoch).
DAR VIENAS IŠŠŪKIS KOMUNISTINEI SANTVARKAI.
Pirma ženkli pargalė buvo tai, kad esant kultūrizmo sporto draudimui ir persekiojimui socialistinėse šalyse (ir Lietuvoje!), asmenine Dr. EDMUNDO DAUBARO iniciatyva bei sau rizikingomis pastangomis 1977 metais buvo iškovotas S.S.S.R. politinės valdžios leidimas Klaipėdoje vėl organizuoti tarptautinį kultūrizmo „Gintarinio prizo“ turnyrą. Būtent šie veiksmai buvo išskirtinai teigiamai įvertinti Pasaulinės W.F.F.-W.B.B.F. federacijos prezidento Dr. EDMUNDO DAUBARO oficialaus priėmimo Vatikamo administracijoje metu, kai Vatikano kongregatas prefektas kardinolas J. Em. JOZEFAS TOMKO (Vatican Congregat Prefect J. Em. JOZEF KARDINAL TOMKO) šiuos veiksmus pripažino ir įvardijo „disidentiniais“ komunistinės politinės valdžios atžvilgiu. Tuomet Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo apdovanotas Vatikano Pontifiko medaliu (Medaglia Ufficiale di Pontificato di Sua Santita Benedetto XVI, Headquarters State Vatican, Cita del Vaticano, March 29, 2011).
1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS antrą kartą dviems mėnesiams išvyko dirbti į Čekoslovakiją. Po ką tik drąsiai iškovoto leidimo Klaipėdoje kasmet organizuoti tradicinį tarptautinį kultūrizmo „Gintarinio prizo“ turnyrą, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS į Prahą išvyko turėdamas, rodos nerealią, ideją mesti S.S.S.R. politinei valdžiai dar vieną iššūkį. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, nepalaikomas ir net stabdomas to meto S.S.S.R. ir Lietuvos sporto valdžios, nepalaikomas bailių S.S.S.R. ir Lietuvos kultūrizmo vadovų, sumanė 1978 metais oraganizuoti Klaipėdoje tarptautines kultūrizmo varžybas „S.S.S.R. – Čekoslovakija“. Po metų turėjo sekti atsakomosios varybos Prahoje.
Atsižvelgiant į to meto politinę valdžą, Dr. EDMUNDO DAUBARO sumanymo realizavimas išties atrodė neįtikėtinas, tačiau noras ir entuziastingas pasiryžimas padaryti gerus darbus draudžiamam sportui buvo begalinis.
Prahoje per eilę Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimų su Čekoslovakojos nacionalinės kultūrizmo federacijos prezidentu VOJTECHU FIALA bei jo pagalbininku IVANU MACHU bei Čekoslovakijos sporto ministerijos vadovais buvo suderinti tolimesni tarpusavio veiksmai sumanyto drąsaus projekto realizavimui. Buvo gerai, kad čekoslovakai į Dr. EDMUNDO DAUBARO iniciatyvas žiūrėjo supratingai, nes Čekoslovakijos kultūrizmas ėjo tuo pačiu keliu, kaip ir kitos socialistionio pasaulio šalys. Visiems kultūristams nuolatos reikėjo imtis nestandartinių veiksmų ir savotiškų apeinamųjų kelių bei gudrybių įveikti politinį pasipriešinimą kultūrizmui.
Nors niekas, išskyrus Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ, netikėjo sumanymo įgyvendinimo sėkme, tačiau politinę (ne sporto!!!) valdžią ir vėl pavyko įtikinti būtinybė vystyti draugiškus tarptautinius ryšius tarp socialistinių šalių. Ypatingai, po 1968 metų nepavykusios anti komunistinės revoliucijos Prahoje, tai lietė Čekoslovakiją. Valdžia pakoregavo planus ir pasiūlė pradžioje S.S.S.R. sportininkams vykti į Čekoslovakijoje vyksiančias varžybas, o atsakomąsiais varžybas Klaipėdoje rengti po to. Nuosekliai dirbant, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS parengė reikiamus dokumentus ir gavo oficialius asmeninius vardinius kvietimus S.S.S.R. rinktinės nariams. Kadangi ilgus kultūrizmo draudimo laikotarpio metus S.S.S.R. kultūrizme lyderiavo lietuviai, tai ženkliai palengvino parengiamuosius darbus rinktinei formuoti.
Atrodė, kad Čekoslovakijos projekte viskas pasiekta, padaryta ir liko tik sudėti galutinius taškus... Tačiau, žmogiškos silpnybės, tame tarpe ir lietuviškas pavydas bei sporto kolegų intrigos sugriovė planus ir suvedė perniek jau beveik iki galo padarytą darbą. Pasipylė šmeižikiški raštai ir skundai į valstybės saugumo organus. Eilė kultūrizmo vadovų neišgyveno to, kad jie dėl asmeninės baimės savo laiku nesiryžo palaikyti drąsaus rizikingo sumanymo, o štai dabar Dr. EDMUNDUI DAUBARUI šis išskirtinis ypatingos reikšmės tarptautinis sporto renginys pavyks.
Ir vėliau mūsų sporto istorijoje tie patys kultūrizmo vadovai - intrigantai dar ne kartą adekvačiose situacijose elgėsi panašiai - šmeižė ir skundė savo sporto kolegas (prisiminkime intrigomis apipintus I.F.B.B. vadovo ir savininko BENO VEIDERIO (Ben Weider) apsilankymus Maskvoje ir Leningrade (Sankt Peterburgas) 1974 ir 1987 metais; prisiminkime tarptautinius skandalus dėl tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro čempiono esto OLEVO ANUSO (1981 m.); prisiminkime 1980-1981 m. intrigas dėl absoliučių tarptautinio „Gintarinio prizo“ čempionų šiauliečio ROLANDO BUČINSKO bei klaipėdiečio JURIJAUS GUSEVO diskvalifikacijos ir persekiojimo; prisiminkime dviejų absoliučių tarptautinio „Gintarinio prizo“ čempionų bei 1988 metų S.S.S.R. kultūrizmo rinktinės narių – lietuvių klaipėdiečio VIKTORO JUCIO ir kauniečio SAULIAUS MISEVIČIAUS pasų „pametimo“, kai šie turėjo S.S.S.R. rinktinės sudėtyje vykti į pasaulio čempionatą Australijoje ir, jau pasirengę varžyboms, abu Šeremetjevo aerouoste buvo grąžinti į namus; prisiminkime lemtingą S.S.S.R. Sporto ministerijos (Goskomsport) ir S.S.S.R. kultūrizmo aktyvo bendrą posėdį Sankt Peterburge (1990 m.), kai visi „kolegos“, ypač lietuviai, parodė savo tikrus veidus ir požiūrį į komunistinę valdžią ..., ir t.t.). Tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių to, kad Dr. EDMUNDAS DAUBARAS su minėtais kultūrizmo vadovais ir jų vadovaujamomis sporto organizacijomis po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo tiesiog nebebendrauja.
KOMUNISTINĖ VALDŽIA ATLEIDŽIA VADŽIAS.
Po to, kai Dr. EDMUNDO DAUBARO pastangomis komunistinė „geležinė uždanga“ buvo pralaužta ir pavyko organizuoti tiesioginius nuolatinius kontaktus su socialistinių šalių sporto atstovais, o čekoslovakams pavyko kasmet dalyvauti tarptautiniuose „Vakarų“ šalių kultūrizmo renginiuose, kultūristų gyvenime pasijuto savotiškas palengvėjimas. Praėjusio šimtmečio devinto dešimtmečio pradžioje prasidėjo periodiškos S.S.S.R. kultūristų išvykos į važybas Čekoslovakojoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Vokietijos Demokratinje Respublikoje (D.D.R.). Į šias varžybas susirikdavo aplinkinių šalių sportininkai bei organizatoriai.
Tais metais Čekoslovakijos kurortiniame Marjanske Lazne miestelyje vykdavo tradicinis tarptautinis Sandov („Sandow“) turnyras. Varžybas organizavo garsus to meto Čekoslovakijos treneris (vėliau kurį laiką byvęs Čekoslovakijos nacionalinės kultūrizmo federacijos prezidentu) LIUDEKAS NOSEKAS (Ludek Nosek). Į minėtą turnyrą, įgaliojus Lietuvos Respublikos sporto komitetui (pirmininkas Zigmas Motiekaitis), Dr. EDMUNDAS DAUBARAS keletą kartų delegacijos vadovo vaidmenyje vyko su šalies nacionalinės rinktinės nariais (tarp kurių buvo geriausi S.S.S.R. atletai, tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro čempionai ROLANDAS BUČINSKAS, ZIGMAS PRALGAUSKAS, RIMONTAS MAŽIONIS, SAULIUS MISEVIČIUS, NATALIJA MURNIKOVIENĖ. Po „Sandow“ turnyro kituose Čekoslovakijos miestuose tradiciškai vykdavo eilė žemesnio lygio tarptautinių turnyrų, tad Lietuvos atletai ir ten mielai dalyvaudavo.
I.F.B.B. JAUČIASI DIKTATORIAIS. JOKIOS DEMOKRATIJOS.
Remiant Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentui, 1996 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras), vadovavęs pirmai ir seniausiai po Lietuvos Nepriklausiomybės atkūrimo šalyje registruotai Lietuvos nacionalinei kultūrizmo asociacijai (įkurta ir registruota 1991 m. gegužės mėnesį), ėmėsi iniciatyvos organizuoti Klaipėdoje Europos mėgėjų kultūrizmo čempionatą. Tai buvo pirmas Lietuvos kultūrizmo istorijoje tokio aukšto lygio tarptautinis renginys. Taip pat, kalbant apie bet kurią sporto šaką, tai buvo pirmas oficialus tarptautinis sporto renginys Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais. Tuomet čempionate dalyvavusiai Čekijos nacionalinei rinktinei vadovavo BOBAS DIVILKA (Bob Divilek).
Tęsiant seniai pradėtą bendradarbiavimą su čekais ir slovakais, BOBO DIVILKOS prašymu 1996 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS organizavo Lietuvos nacionalinės kultūrizmo rinktinės išvyką ir dalyvavimą Čekijos Zlin mieste vykusiame tarptautiniame turnyre. Lietuvai atstovavo geriausi to meto kultūristai, daugkartiniai šalies čempionai: ALGIRDAS KILČIAUSKAS, VYTAUTAS KINDURYS, IDALIJA KAMINSKAITĖ. Varžybose teisėjavęs profesorius KARELAS TUCHAČEKAS (Professor Karel Tuchacek), matydamas aukštą Lietuvos sportininkų pasirengimo lygį, visus lietuvius pakvietė į Europos čempiono LIBORO MINARIKO (Libor Minarik) Prahoje ir Brno miestuose organizuojamus stambius tradicinius tarptautinius „Mega Pro“ turnyrus. Šiose varžybose Lietuvos sportininkai užėmė prizines vietas ir garbingai atrodė daugelio dalyvavusių kitų Europos šalių sportininkų tarpe.
Dr. EDMUNDUI DAUBARUI čekai pasiūlė ir sekančiais metais su Lietuvos nacionaline rinktine dalyvauti tose pačiose varžybose Prahoje ir Brno.
Lietuvos kultūristams sėkmingai pasirodžius minėtuose turnyruose, mūsų šalies spauda plačiai aprašė, o Lietuvos nacionalinė televizija parodė reportažus apie tautiečių pasiekimus Čekijoje. Tai ne visiems patiko... Turėdamas oficialų kvietimą, 1997 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS su Lietuvos rinktine vėl atvyko į tarptautines varžybas Prahoje ir Brno. Prieš sportininkams išeinant ant varžybų scenos, organizatoriams iš Lietuvos paskambino Lietuvos I.F.B.B. prezidentas ir pareikalavo neleisti lietuvių dalyvauti turnyre, motyvuodamas, kad šie atstovauja kitą sporto organizaciją. LIBORAS MINARIKAS atsakė, kad jis pasikvietė savo senus draugus ir nemato reikalo jiems drausti dalyvauti varžybose. Ir vėl Dr. EDMUNDO DAUBARO vadovaujami lietuviai aukšto lygio tarptautinėse varžybose sėkmingai atstovavo savo šalį, užimdami prizines vietas. Tačiau tai nebuvo pabaiga. Negalėdami susitaikyti su savo tautiečių pasiekimais, Lietuvos I.F.B.B. vadovai pasiskundė I.F.B.B. prezidentui kanadiečiui BENUI VEIDERIUI (Ben Weider) ir šis čekams pagrąsino nacionalinės rinktinės diskvalifikacija, jei šie ir toliau bendradarbiaus su kitomis tarptautinmis sporto organizacijomis. Taip užsibaigė lietuvių pergalingas kelias prestižiniuose Čekijos turnyruose, nes po Dr. EDMUNDO DAUBARO organizuotų išvykų vėliau mūsų tautiečiai tokių svarbių tarptautinių pasiekimų Čekijoje nebeturėjo. Nei patys ką pasiekė, nei kitiems leido.
MARTINO KUTOS LAIKOTARPIS. KĄ GALI NUVEIKTI VIENAS ŽMOGUS.
Pasirodo, net vienui vieno žmogaus iniciatyva gali sukelti nemenkas tarptautines bangas. Žinomas Čekijos verslininkas MARTINAS KUTA (Martin Kuta), nuo seno simpatizuojantis fitneso sportui, 2005 metais oficialiai kreipėsi į Pasaulinės W.F.F. - W.B.B.F. federacijos vadovą Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ (DSc. Edmundas Daubaras). Pasirodo, kad nuo 1999 metų MARTINAS KUTA Prahoje rengė fitneso turnyrą, kuriam nuo 2006 metų norėjo suteikti oficialų tarptautinį statusą. MARTINAS KUTA paprašė Pasaulinės federacijos pritarimo nacionalinio prezidento vaidmenyje atstovauti Čekijos nacionalinę W.F.F.-W.B.B.F. federaciją ir kasmet Prahoje rengti W.F.F. (World Fitness Federation) fitneso pasaulio profesionalų čempionatą. Jo iniciatyvą palaikė Prahos miesto meras bei vienas Čekijos socialdemokratų partijos lyderių PETERIS HULINSKIS (Petr Hulinski). Organizatoriai W.F.F. pasaulio čempionatui įsipareigojo kasmet surinkti pusę milijono eurų, iš kurių būdavo apmokėtas profesionalių sportininkų prizinis fondas, kelionės, pragyvenimo bei maitinimo išlaidos. Pasaulio federacija turėjo pasirūpinti įvairių šalių profesionalių fitneso sportininkų dalyvavimu renginyje. Pasaulinė W.F.F.-W.B.B.F. federacija sutikimą MARTINUI KUTAI davė.
Nuo 2006 metų W.F.F. Pasaulio profesionalų čempionatai vyko per Prahos miesto centrą tekančios Vltavos upės saloje esančiuse istoriniuose baroko Žofrin rūmuose. Sportininkai ir delegatai buvo transportuojami prabangiais limuzinais, kasmet renginyje asmeniškai dalyvavo Prahos miesto meras, išskirtinės Čekijos asmenybės, tad sunku įvardinti bent vieną svarbesnę žiniasklaidos priemonę, kurios atstovo nebuvo W.F.F.-W.B.B.F. federacijos renginyje. Kiekvieną tarptautinį renginį vainikavo iškilminga vakarienė, kurios metu šalies VIP personos galėjo tiesiogiai susipažinti ir bendrauti su profesionalų čempionato dalyviais.
W.F.F. pasaulio profesionalų čempionatuose Prahoje dirbo žinomi Čekijos kultūrizmo atstovai bei sportininkai, tarp kurių PETRAS STACHAS (Petr Stach) bei profesorius KARELAS TUCHAČEKAS (Professor Karel Tuchacek).
Kartą sutapo, kad W.F.F. renginio laikotarpiu Prahoje lankėsi iš JAV atvykęs tarptautinio Džo Weiderio profesionalų „Olymija“ (Joe Weider‘s „OLYMPIA“) turnyro nugalėtojas DEKSTERIS DŽEKSONAS (Dexter Jackson). Amerikietį globoję Čekijos I.F.B.B. vadovai, neturėdami galimybių tinkamai priimti savo svečią, paprašė MARTINO KUTOS leisti amerikiečiui nemokamai apsistoti jam Prahoje proklausančiame viešbutyje. Taip kitos draugiškos sporto organizacijos profesionalu gražiai pasirūpino Čekijos nacionalinės W.F.F. - W.B.B.F. federacijos prezidentas MARTINAS KUTA. O kodėl gi ne?
Minėtu laikotaroiu MARTINAS KUTA vadovavo Čekijos nacionalinėms W.F.F. - W.B.B.F. delegacijoms tarptautiniuose W.F.F.-W.B.B.F. federacijos renginiuose Austrijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, dalyvavo oficialiame Pasaulinės W.F.F.-W.B.B.F. federacijos vadovų priėmime Lietuvos Respublikos Seime (2007, 2008 m.), tarptautinėje spaudos konferencijoje, vykusioje Lietuvos naujienų agentūroje „ELTA“ (2008 m.)
2010 metais MARTINUI KUTAI išvykus gyventi į JAV, niekam kitam Čekijoje nebepavyko tęsti tradicijos tokiame aukštame lygyje, tačiau net šių kelių metų MARTINO KUTOS veiklos laikotarpis paliko ženklų pėdsaką tarptautinio sporto istorijoje.
INFORMACIJA.
Išsamesnė informacija tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.
PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA.
TIK KETURIOS VARŽYBOS TURĖJO STRATEGINĘ ISTORINĘ REIKŠMĘ.
Veikianti nuo 1968 metų, Pasaulinė kultūrizmo federacija W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) šiandien vienija 140 šalių – narių, kurios atstovauja visus kontinentus. Pasaulinė W.F.F. – W.B.B.F. federacija kasmet įvairiose šalyse organizuoja apie 60 tarptautinių mėgėjų ir profesionalų renginių ir juridine oficialaus sporto prasme yra neabejotina kultūrizmo lyderė pasaulyje.
Sutapo, kad vainikuojanti savo beeik šešis dešimtmečius trunkančią sportinę veiklą, Pasaulinė W.F.F. – W.B.B.F. federacija prieš trylika metų ėmėsi neturinčio precedento globalaus tarptautinio kultūrizmo projekto: kruopščiai dirbama ruošiant publikacijai didžiulės apimties išsamų istorinį sporto leidinį “Pasaulinio kultūrizmo enciklopedija” („World Bodybuilding Encyclopedia“, «Энциклопедия всемирного культуризма»).
Pirma Enciklopedijos knyga apimanti periodą nuo antikinių laikų iki 1973 metų jau baigta. Dabar dirbame ruošdami antrą Enciklopedijos knygą, kuri apima periodą nuo 1973 iki 1991 metų.
TIK KETURIOS VARŽYBOS TURĖJO STRATEGINĘ ISTORINĘ REIKŠMĘ.
Aplinkui vyksta daug įvairaus lygio varžybų ir kiekvienos iš jų reikšmė sportui yra skirtinga. Ypatingai tai liečia tarptautinį kultūrizmo lygmenį. Ruošiant „Pasaulio kultūrizmo enciklopediją“, nagrinėjame konkrečius įvykius, kurie per laiko prizmę dabar atrodo aiškiai. Praėjusio šimtmečio aštuntame dešimtmetyje buvo tik keturios kultūrizmo varžybos, kurios turėjo didžiulę reikšmę tolimesniam mūsų sporto vystymuisi. Pasaulis buvo politiškai padalintas, tad mums iš už „geležinės uždangos“ viskas atrodė kitaip, negu „vakariečiams“, o „vakariečiai“ apie mus beveik nieko iki šiol nežino. Socialistinėse šalyse beveik du dešimtmečius kultūrizmas buvo uždraustas ir veikla buvo rizikinga. Įvertinus įvykius, mes teigiame, kad tolimesnei eigai mūsų sportą labiausiais įtakojo:
- 1971 metų tarptautinis N.A.B.B.A. „Mr. Universe“ turnyras (po I.F.B.B. stojimo į G.A.I.S.F. padėtis kultūrizmo pasaulyje pasikeitė iš esmės)
- 1974 metų tarptautinis „Georgo Tenno memorialas“ (1971 – 1989 m., „Georg Tenno Memorial“, „Мемориал Георга Тенно», Talinas, Estijos TSR, organizatorius Inaras Mardo, Innar Mardo)
- 1975 metų I.F.B.B. Europos čempionatas (Amsterdamas, Olandija). Pirmą kartą sporto istorijoje čekoslovakas PETERIS STACHAS (Peter Stach) ne tik „išsiveržė“ į „Vakarus“, bet dar ir tapo Europos čempionu.
- 1978 metų tarptautinis „Gintarinio prizo“ (1968 – 2025 m., „Amber Prix International“, „Янтарный приз», Klaipėda, Lietuvos TSR, organizatorius Dr. Edmundas Daubaras) turnyras.
Apie kiekvienas varžybas pakalbėsime atskirai ir atskleisime jų reikšmę socialistinio bei viso kito pasaulio sportui. Dėka šių varžybų bei su jomis susijusių įvykių šiandien turime kultūrizmo sportą tokį, koks jis yra.
ĮŽANGA Į STRAIPSNĮ. UNIKALUS „GINTARINIS PRIZAS“.
Tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2022 m., Klaipėda, Lietuvos Respublika) – unikalus reiškinys, kuriam reikia atskiros studijos. Pasaulyje nėra kito panašaus tradicinio tarptautinio turnyro, kurio istorija tampriai sietųsi su pasauliniais įvykiais.
Po Jungtinėje Karalystėje nuo 1950 metų organizuojamo tarptautinio N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) „Mr. Universe“ turnyro, „Gintarinis prizas“ yra seniausias pasaulyje.
Pasakodami „Gintarinio prizo“ istoriją, aiškinsimės tokias temas:
- Vienas seniausių tarptautinių turnyrų pasaulio sporto istorijoje
„Gintarinis prizas“ drauge tarptautiniu turnyru „Georgo Tenno momorialas“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 1989 m., Talinas, Estijos TSR) kultūrizmo politinio draudimo laikotarpiu buvo vienintelės reguliarios tarptautinės varžybos T.S.R.S. ir socialistinėse šalyse
- 1978 metais Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) laimėta kova su komunistine valdžia dėl leidimo organizuoti „Gintarinio prizo“ varžybas suteikė galimybę atvirai organizuoti varžybas kitose vietose
- 1986 metais Klaipėdoje „Gintarinio prizo“ metu visuomeniniai T.S.R.S. kultūrizmo vadovai numatė gaires oficialios federacijos kūrimui ir tolimesniam sporto vystymui
- Būta rekordų – 1990 metais turnyre „Gintarinis prizas“ dalyvavo 89 komandos, o kategorijose kovojo po penkiasdešimt sportininkų
- 1990 ir 1991 metais „Gintarinio prizo“ rėmuose vyko oficialūs T.S.R.S. jaunimo čempionatai
- Baigiantis praėjusio šimtmečio devintam dešimtmečiui T.S.R.S. sporto ministerija (T.S.R.S. Goskomsport, Госкомспорт С.С.С.Р.) pripažino „Gintarinio prizo“ turnyrą buvus „neoficialiu T.S.R.S. kultūrizmo čempionatu“ ir pradėjo suteikinėti „Sporto meistro“ («Мастер спорта С.С.С.Р.») vardus turnyro nugalėtojams
- Mūsų varžybų organizacinių komitetų pirmininkais buvo Lietuvos Respublikos ministrai pirmininkai, ministrai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai
- 2008 metais švenčiant „Gintarinio prizo“ turnyro keturiasdešimtmetį, Lietuvos Respublikos Seimas balsavo dėl turnyro finansavimo atskira eilute Valstybės Biudžete
- 2011 metais oficialaus priėmimo Vatikane metu Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos Dr. EDMUNDO DAUBARO veikla „Gintarinio prizo“ legalizavimui buvo pripažinta disidentine komunistinio režimo atžvilgiu ir Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo kardinolo JOZEFO TOMKO apdovanotas Vatikano Pontifiko medaliu (Medaglia Ufficiale di Pontificato di Sua Santita Benedetto XVI, Headquarters State Vatican, Cita del Vaticano, March 29, 2011).
- 2015 metais „Gintarinio prizo“ turnyre dalyvavo atstovai ne tik iš Europos Sąjungos, bet ir iš Amerikos, Azijos ir Afrikos. Renginyje dalyvavę Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai įvardijo Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ „Lietuvos ambasadoriumi pasaulyje“
- „Gintarinio prizo“ tradicija tęsiama iki šių dienų.
1978 METŲ „GINTARINIO PRIZO“ PRIEŠISTORIJA.
Iki 1973 metų kultūrizmo draudimo T.S.R.S. ir socialistinėse šalyse vyko eilė tarptautinių turnyrų. Socialistinių šalių kultūristai noriai bendravo tarpusavyje ir dalyvavo vieni kitų varžybose. Iki draudimo Rusijos Federacijoje (R.T.S.R., Р.С.Ф.С.Р.) buvo organizuoti du T.S.R.S. kultūrizmo čempionatai (1971 – 1972 m., ), du „Georgo Tenno memorialai“ (1971 – 1972 m., „Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», Talinas, Estijos TSR), trys „Gintarinio prizo“ (1968, 1969, 1970 m., «Янтарный приз», „Amber Prix International“, Klaipėda, Lietuvos TSR) turnyrai, varžybos Vilniuje ir Kaune.
Pirmaisiais kultūrizmo draudimo metais estai, remdamiesi senomis sporto tradicijomis, įsigudrino įteigti savo Vyriausybę kultūrizmą esant „nacionaline sporto šaka“. Čekoslovakai, Nacionalinės kultūrizmo federacijos prezidento VOJTECHO FIALOS (Vojtech Fiala) pastangų dėka, sulaukė Vyriausybės palaikymo ir kultūrizmo varžybas organizavo pasislėpę už jėgos pratimų. 1973 ir 1974 metais „Georgo Tenno memorialas“ nebuvo organizuojamas. 1971, 1972, 1973 metais Klaipėdoje „Gintarinio prizo“ turnyras nevyko. Nežiūrint į tai, jau esant kultūrizmo draudimui, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras) 1973 metais organizavo „pogrindines“ varžybas Klaipėdos miesto kalėjimo rūsiuose. 1974 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS „Gintarinio prizo“ turnyrą slaptai nuo publikos ir valdžios organizavo Jūrų prekybos uosto bombų slėptuvėje, o 1975 ir 1976 metų „Gintarinio prizo“ turnyrai buvo slepiami už jėgos pratimų. Panaši situacija buvo ir Kaune - neviešas turnyras buvo organizuotas 1976 metais. 1977 metais Kėdainiuose tarptautinis turnyras vyko sporto klubo patalpose.
- 1976 metais bandyta Rusijos Federacijos (Р.С.Ф.С.Р.) Kalinino mieste (dabar Tvėrė) organizuoti viešas tarptautines varžybas, tačiau, sulaukus valdžios grasinimų, varžybos vyko sporto klubo prieangyje.
Galiojant kultūrizmo draudimui, padėtis buvo tragiška, todėl reikėjo kažką tai daryti. Dar 1975 metais pradėjęs polemiką su T.S.R.S. sporto ministerija (Goskomsport, Госкомспорт С.С.С.Р.), pagrindiniais T.S.R.S. laikraščiais, DSc. EDMUNDAS DAUBARAS savo pastangas vainikavo asmenine peticija T.S.R.S. Komunistų partijos centro Komitetui (Центральный Комитет Коммунистической партии С.С.С.Р.) bei T.S.R.S. Ministrų Tarybai (Совет Министров С.С.С.Р.). Bijodami persekiojimo, Dr. EDMUNDO DAUBARO veiksmų nepalaikė nė vienas žinomas to meto T.S.R.S. kultūrizmo organizatorius.
PASIPRIEŠINIMAS POLITINIAM SPORTO DRAUDIMUI.
Esminė kultūrizmo draudimo priežastis – šis sportas buvo atkeliavęs „vakarų“ ir todėl prieštaravo „komunistinei moralei“. 1975 metais nesulaukęs paramos ir palaikymo nė iš vieno T.S.R.S. kultūrizmo organizatoriaus, savaip kovodamas prieš 1973 metais paskelbtą politinį kultūrizmo sporto draudimą T.S.R.S. ir socialistinėse šalyse, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc EDMUNDAS DAUBARAS) pradėjo veikti „savaip“. Visai neseniai grįžęs iš Čekoslovakijos TSR, jis buvo įkvėptas čekoslovakų pasiekimų šioje srityje. T.S.R.S. centrinėje spaudoje buvo nuolatos publikuojami straipsniai, negatyviai aprašantys kultūrizmo sportą ir kultūristus. Dažniausiai pagrindiniame T.S.R.S. sporto dienraštyje „Sovetskij sport“ («Советский спорт») rašė sunkiaatletis DMITRIJUS IVANOVAS (Дмитрий Иванов). Priminsime, kad dar prieš dešimtmetį iki sporto draudimo, kuriantis kultūrizmo sportui T.S.R.S., DMITRIJUS IVANOVAS palaikė šio sporto pionierius ir rašė straipsnius apie kultūrizmo sporto naudą. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS per „Sovetskij sport“ redakciją susisiekė su DMITRIJUMI IVANOVU ir pradėjo susirašinėjimą. Laiškų kopijas jis siuntė V.N.I.I.F.K. (В.Н.И.И.Ф.К., Всесоюзный научно исследовательский институт физической культуры) institutui, kuris iki draudimo bandė padėti teorinius pagrindus mūsų sportui. Kelis metus įtemptai padirbėjęs, institutas „pagimdė‘ tik socialistinį kultūrizmo pavadinimą – atletinė gimnastika (атлетическая гимнастика). Be abejo, Dr. EDMUNDO DAUBARO veiksmuose viskas vyko „mandagumo rėmuose“.
Estų ir čekoslovakų pavyzdys buvo savotišku kelrodžiu, ko reikėjo siekti. Vedami INARO MARDO (Innar Mardo, 1946 - 2002 m.), estų kultūristai sugebėjo savo Vyriausybei įteigti, kad pagal senas tradicijas kultūrizmas yra „nacionalinė sporto šaka“. Čekoslovakai, remdamiesi nuo 1959 metų socialistiniame pasaulyje buvusiomis tarptautinės F.I.H.C. federacijos tradicijomis, tikrąją kultūrizmo esmę paslėpė už jėgos pratimų.
Kaip minėjome, tarp socialistinių šalių universitetų vyko pasikeitimai studentais. 1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS vėl lankėsi Čekoslovakijos TSR, vėl ne kartą susitiko su Čekoslovakijos TSR nacionalinės kultūrizmo federacijos prezidentu VOJTECHU FIALA (Войтех Фиала). Čekoslovakai stabiliai skynė laurus I.F.B.B. pasaulio ir Europos čempionatuose. Buvo ko pasimokyti.
Nacionalinės Čekoslovakijos TSR kultūrizmo federacijos būstinė buvo įsikūrusi Prahoje šalies sporto ministerijos patalpose (Č.S.T.V., Československy Svaz Telesne Vychovi) . Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo VOJTECHO FIALOS pristatytas to meto Čekoslovakijos TSR sporto ministrui, supažindintas su federacijos sekretoriumi 1976 metų I.F.B.B. Europos čempionu PETERIU TLAPAKU.
Vieną dieną VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO vizitą pas Prahos priemiestyje gyvenusį 1975 metų absoliutų I.F.B.B. Europos čempioną PETERĮ STACHĄ. PETERIS STACHAS savo treniruotėje dalinosi įgūdžiais, patirtimi ir svečiui pozavo.
1977 metų rudenį Dr. EDMUNDAS DAUBARAS asmeniniu čekoslovakų kvietimu dar du kartus lankėsi Čekoslovakijos TSR ir bendravo su VOJTECHU FIALA bei aukščiau minėtu IVANU MACHU (Иван Мах). Čekoslovakai su Dr. EDMUNDU DAUBARU nuvyko į kalnuose įsikūrusį Čekoslovakijos olimpinį centrą, kuriame gyveno, treniravosi ir ruošėsi tarptautinėms varžyboms nacionalinės kultūrizmo rinktinės nariai. Visa tai buvo pristatyta DR. EDMUNDUI DAUBARUI.
Kultūrizmo organizatorius profesorius FRANTIŠEKAS BULVA () Brno mieste organizavo du Čekoslovakijos nacionalinės kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. VOJTECHO FIALOS rekomendacija Dr. EDMUNDAS DAUBARAS dalyvavo abiejuose posėdžiuose, kur sėmėsi patyrimo ir pasakojo apie sporto padėtį T.S.R.S.. buvo aptartos galimybės artimiausiu metu organizuoti bendras varžybas tarp T.S.R.S. ir Čekoslovakijos TSR kultūristų.
Po 1973 metais paskelbto draudimo bėgo metai, situacija dėl kultūrizmo nesikeitė. Prisilaikydami centrinės valdžios nurodymų, vietiniai pareigūnai persekiojo kultūristus kaip galėjo. Kultūristai buvo savotiški „nusikaltėliai“ vien dėl to, kad užsiiminėjo šia veikla. Buvo uždaromi sporto klubai, darbovietėse sportuojančių laikė nemalonumai. Kas galėjo drįsti organizuoti varžybas?
Pabūgę persekiojimo, daugelis kultūrizmo organizatorių, tokių kaip leningradietis VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин), ilgam nutraukė veiklą bei ryšius su senesniais bendraminčiais. Nustojo veikęs ir išnyko pirma tarptautinė socialistinio pasaulio kultūrizmo organizacija (komitetas), kuri buvo įkurta 1968 metais Kaune (Lietuvos TSR). Vyravo nepasitikėjimas ir baimė.
Tačiau atsirasdavo pavienių entuziastų, kurie rizikavo ir toliau rengė kultūrizmo varžybas. Taip, senu tarptautinės F.I.H.C. federacijos pagrindu varžybos socialistinėse šalyse vyko kartu su jėgos pratimais. Varžybos vyko nelegaliai, be žiūrovų ir be viešinimo.
Nepaklusę T.S.R.S. valdžios nurodytam kultūrizmo draudimui, 1977 metais kultūristai sulaukė dar vieno griežto T.S.R.S. sporto ministerijos (Комитет по физической культуре и спорту при Совете Министров С.С.С.Р.) įsakymo. Tolimesnė veikla atrodė beviltiška...
DR. EDMUNDO DAUBARO PETICIJOS PRIEŠISTORIJA.
Kultūrizmo draudimas smarkiai praretino šio sporto organizatorių, trenerių ir sportininkų gretas. Dr. EDMUNDO DAUBARO siekių ginti kultūrizmą niekas iš likusių po draudimo T.S.R.S. kultūrizmo organizatorių ir vadovų nepalaikė. Visi bijojo valdžios persekiojimo ir šalinosi. Dar daugiau: įvardintas „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos generaliniu sekretoriumi“ ROMANAS KALINAUSKAS (Романас Калинаускас) tuomet Dr. EDMUNDUI PASAKĖ: „veiki savo iniciatyva ir savo rizika. Aš savo partiniu bilietu nerizikuosiu. Jei kas – mes apie tavo darbus nieko nežinojome“.
Tuo tarpu, Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ vedė čekoslovakų kultūristų idėjos bei Čekoslovakijos TSR nacionalinės kultūrizmo federacijos VOJTECHO FIALOS (Vojtech Fiala, Войтех Фиала) nuveikti realūs ir akivaizdūs darbai. Pasirodo, galima sportuoti, organizuoti bei dalyvauti varžybose net esant politiniam sporto draudimui. Reikia tik ieškoti ir surasti išeitį.
Kaip minėjome, pagrindiniu prieš kultūrizmą nuteikiančių rašytų straipsnių autoriumi buvo buvęs žinomas Rusijos T.F.S.R. (R.S.F.S.R., Р.С.Ф.С.Р.) sunkiaatletis žurnalistas DMITRIJUS IVANOVAS (Дмитрий Иванов). Siekiant sužinoti realias DMITRIJAUS IVANOVO mintis, prasidėjo „žvalgyba“. Norėjosi sužinoti, kas už jo stovi. Savo straipsniuose DMITRIJUS IVANOVAS visuomet rėmėsi 1973 -01-24 T.S.R.S. sporto ministerijos (T.S.R.S. Goskomsport, Госкомспорт С.С.С.Р.) įsakymu.
Kol vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susirašinėjimas su DMITRIJUMI IVANOVU, netikėtai 1977 metų gruodžio 5 dieną kultūristai sulaukė naujo T.S.R.S. sporto ministerijos įsakymo Nr. 1229. Pasirašytas T.S.R.S. sporto ministro S.P.PAVLOVO (Председатель комитета по физической культуре и спорту при Совете Министров С.С.С.Р. С.П.ПАВЛОВ) įsakymas teigė: po 1973 metų T.S.R.S. sporto ministerijos įsakymo uždrausti kultūrizmą, vis tiek eilėje vietų 1973 - 1977 metais sporto šaka gyvavo. Ne tik gyvavo, bet dar ir kultūristai išdrįso organizuoti varžybas. Ministras rašė, kad būtina suvaldyti kultūrizmą. S.P.PAVLOVAS nurodė toliau drausti kultūrizmą, kultūrizmo varžybas bei kontroliuoti, kad įsakymo būtų laikomasi. Ministras įpareigojo V.N.I.I.F.K. (В.Н.И.И.Ф.К., Всесоюзный научно исследовательский институт физической культуры) sukruti metodines rekomendacijas kultūristams, kurios atitiktų nustatytus T.S.R.S. sporto ministerijos kriterijus. Kontroliuoti, kaip vykdomas T.S.R.S. sporto ministerijos įsakymas buvo įgaliotas “Vyriausios gyventojų fizinio lavinimo valdybos“ (Главное управление физического воспитания населения) pirmininkas L.V.IVANOVAS (Л.В.Иванов).
Iškart po T.S.R.S. sporto ministerijos įsakymo, 1977 metais Lietuvos TSR sporto komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas ALGIMANTAS KUKŠTA (Альгимантас Кукшта) išleido atatinkamą L.T.S.R. kūno kultūros ir sporto komiteto įsakymą šalies miestų ir rajonų komitetams. Įsakymas kartojo T.S.R.S. sporto ministerijos nuostatas.
Tuomet Dr. EDMUNDAS DAUBARAS pradėjo tiesioginį susirašinėjimą su T.S.R.S. sporto ministerija. Savo laiške, kad būtų galima tiesiogiai apsvarstyti kultūrizmo klausimus, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS siekė susitikimo su T.S.R.S. sporto ministerijos vadovais. Į Dr. EDMUNDO DAUBARO kreipimąsi asmeniškai atsiliepė to meto T.S.R.S. sporto ministro pavaduotojas V.A.IVONINAS (Заместитель председателя министерства спорта С.С.С.Р. В.А.ИВОНИН). Atsakymas į Dr. EDMUNDO DAUBARO siūlymus buvo griežtai neigiamas. Dr. EDMUNDUI DAUBARUI nebeliko nieko daugiau, kaip tiesti kelius į aukštesnes, nei T.S.R.S. sporto ministerija, instancijas – T.S.R.S. Komunistų partijos Centro Komitetą (Центральный Комитет Коммунистической партии С.С.С.Р.) bei T.S.R.S. Ministrų Tarybą (Совет Министров С.С.С.Р.).
DR. EDMUNDAS DAUBARAS PRIIMTAS L.T.S.R. SPORTO MINISTRO.
Po prieštaringų apmąstymų, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras) nutarė į Maskvą važiuoti.
Prieš imantis rimtų žingsnių Maskvoje, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS surado galimybę ministerijoje sisitikti su Lietuvos TSR sporto ministru (Lietuvos TSR Kūno kultūros ir sporto komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos pirmininku) ZIGMU MOTIEKAIČIU(Зигмас Мотекайтис, 1936 g. m.).
Susitikime su ministru Dr. EDMUNDAS DAUBARAS konsultavosi dėl peticijos ginti kultūrizmo sportą įteikimo T.S.R.S. Komunistų partijos Centro Komitetui (Центральный Комитет Коммунистической партии С.С.С.Р.) bei T.S.R.S. Ministrų Tarybai (Совет Министров С.С.С.Р.). DSc. EDMUNDAS DAUBARAS papasakojo apie, palyginus. Lengvą kultūrizmo padėtį Čekoslovakijos TSR ir Estijos TSR (Czechoslovakian SSR, Estonian SSR). Ministras laikėsi savo – T.S.R.S. sporto ministro įsakymas drausti kultūrizmą buvo aukščiau visko.
Ministras išklausė Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ ir patarė peticijos nerašyti ir jokiu būdų nevežti į Maskvą, nes už tai jis bus nubaustas ir nukentės.
DR. EDMUNDO DAUBARO KULTŪRIZMO GYNIMO PETICIJA.
Po paskelbto naujo 1977 metų T.S.R.S. sporto ministro (T.S.R.S. Goskomsport, Госкомспорт С.С.С.Р.) S.P.PAVLOVO (Председатель комитета по физической культуре и спорту при Совете Министров С.С.С.Р. С.П.ПАВЛОВ) įsakymo bei pasekusių vietinės valdžios įsakymų padėtis dėl kultūrizmo smarkiai komplikavosi. Rodosi, kultūrizmas pasibaigė ir jokios išeities nebuvo. Teko rizikuoti. Kultūrizmui ginti Dr. EDMUNDAS DAUBARAS parašė trylikos puslapių peticiją. Ar buvo baimė? Be abejo. Tačiau noras siekti nuimti pančius nuo kultūrizmo sporto buvo didesnis.
Peticijos paštu siųsti nebuvo galima. Visi žinojo, kad paštuose buvo vietinės valdžios kontrolė ir aukštų T.S.R.S. institucijų adresatams skirtus laiškus blokuodavo, nepraleisdavo. Reikėjo asmeniškai vykti į Maskvą ir pateikti peticiją tirsiogiai. Taip ir buvo padaryta. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS atvyko į Maskvą ir taksi apvažiavo visas suplanuotas instancijas, visur priimamuosiuose įteikdamas ir registruodamas peticiją:
T.S.R.S. Komunistų partijos Centro Komitete (Центральный Комитет Коммунистической партии С.С.С.Р.), T.S.R.S. Aukščiausioji Taryboje (Верховный Совет С.С.С.Р.) bei T.S.R.S. Ministrų Taryboje (Совет Министров С.С.С.Р.), centriniams politiniams laikraščiams „Pravda“ («Правда») bei „Izvestija“ («Известия»).
Prie T.S.R.S. Ministrų Tarybos Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ sulaikė T.S.R.S. valstybės saugumo (K.G.B., К.Г.Б., Комитет государственной безопасности) atstovai, tačiau, išsiaiškinę apsilankymo tikslus ir susipažinę su peticijos turiniu, paleido.
Trumpas Dr. EDMUNDO DAUBARO peticijos turinys:
Be abejo, peticija buvo politizuota. Kitaip aukštose instancijose niekas jos net skaitęs nebūtų. Peticijoje Dr. EDMUNDAS DAUBARAS išdėstė esamą kultūrizmo padėtį T.S.R.S. bei kitose socialistinėse šalyse, akcentavo šio sporto populiarumą, masiškumą bei teigiamas savybes.
Didelė peticijos dalis buvo Dr. EDMUNDO DAUBARO polemika pagal įsakymo Nr. 1229 punktus su T.S.R.S. sporto ministerija bei polemika dėl 1977 metų DMITRIJAUS IVANOVO (Дмитрий Иванов) publikuoto straipsnio „Sovetskij sport“ («Советский спорт») dienraštyje „Izlom ‚ («Излом») temomis.
Apibendrinant, susidariusių problemų sprendimui Dr. EDMUNDAS DAUBARAS siūlė organizuoti bendrą kultūristų sisitikimą su T.S.R.S. sporto ministerijos bei V.N.I.I.F.K. (V.N.I.I.F.K., В.Н.И.И.Ф.К., Всесоюзный научно исследовательский институт физической культуры) atstovais.
DR. EDMUNDO DAUBARO KULTŪRIZMO GYNIMO PETICIJOS PASEKMĖS.
1978 metais Dr. EDMUNDO DAUBARO peticija į T.S.R.S. TSKP Centro Komitetą (Центральный Комитет Коммунистической партии С.С.С.Р., Central Committee of the U.S.S.R. Communist Party) ir T.S.R.S. Minstrų tarybą (Совет Министров С.С.С.Р., U.S.S.R. Ministry Council) pristatyta. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS iš T.S.R.S. sostinės Maskvos sugrįžo į Klaipėdą. Kas toliau? Bausmė? Persekiojimas? Netektis darbo? Porą savaičių tęsėsi nerimastingas laukimas. Kartą Dr. EDMUNDO DAUBARO namie suskambo telefonas. Skambino TSKP CK propagandos skyriaus viršininkas. Pokalbyje buvo tikslinami peticijoje išdėstyti argumentai.
Po kurio laiko į Dr. EDMUNDO DAUBARO namus vėl paskambino tas pats viršininkas. Vėl buvo tikslinami atskiri peticijoje nuordyti momentai.
Dr. EDMUNDAS DAUBARAS nerimavo, nes Maskvos atstovai nieko konkretaus nesakė, tik klausinėjo.
Netikėtai Dr. EDMUNDO DAUBARO namie telefonas buvo atjungtas ir per darbovietę jis buvo iškviestas į Klaipėdos miesto komunistų partijos komitetą. Pokalbiui Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ priėmė komiteto pirmininkas JONAS GURECKAS (Секретарь комитета коммунистической партии г. Клайпеда Ионас Гурецкас). Išklausęs ilgą Dr. EDMUNDO DAUBARO pasakojimą apie kultūrizmo padėtį socoalistinėse šalyse, T.S.R.S., Lietuvoje ir Klaipėdoje, apie jo kelionę į Maskvą, JONAS GURECKAS pasakė: „Maskvos daugiau nebetrukdyk. Klaipėdoje tau leidžiame rengti kultūrizmo varžybas. Kultūristų treniruotės turi vykti tik sporto klubuose, kuriuos nuo šiol kontroliuos Klaipėdos miesto sporto komitetas“.
Netikėtas valdžios sprendimas sukėlė neapsakomus jausmus. Dr. EDMUNDO DAUBARO peticija aukščiausiuose T.S.R.S. politiniuose ir valstybiniuose kabinetuose iškėlė aikštėn kultūrizmo klausimą ir taip buvo iškovotas palankus sprendimas. Tai buvo PERGALĖ. Dr. EDMUNDO DAUBARO pergalė, T.S.R.S. kultūristų pergalė, o tuo pačiu ir kitų socialistinių šalių kultūristų pergalė. Visoje T.S.R.S. kultūrizmas toliau buvo draudžiamas, socialistinėse šalyse visaip ribojamas, o Klaipėdoje leistos ne tik kultūristų treniruotės, bet dar ir varžybos.
2011 metais oficialaus priėmimo Vatikane metu Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos Dr. EDMUNDO DAUBARO veikla „Gintarinio prizo“ («Янтарный приз», «Amber Prix International“, 1968 – 2025 m.) legalizavimui buvo pripažinta disidentine komunistinio režimo atžvilgiu ir Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo kardinolo JOZEFO TOMKO apdovanotas Vatikano Pontifiko medaliu (Medaglia Ufficiale di Pontificato di Sua Santita Benedetto XVI, Headquarters State Vatican, Cita del Vaticano, March 29, 2011). Bet apie tai kalbėsime vėliau.
TUO METU, KAI KULTŪRIZMAS BUVO UŽDRAUSTAS.
1978. SOCIALISTINIAME PASAULYJE „GINTARINIS PRIZAS“ TAPO VIEŠOMIS OFICIALIOMIS TARPTAUTINĖMIS KULTŪRIZMO VARŽYBOMIS.
Kai ką jau minėjome anksčiau, bet norisi dar kartą akcentuoti atskiras pasaulinio kultūrizmo sporto istorijos detales.
1973 metais įsigalėjus kultūrizmo draudimui T.S.R.S. bei socialistinėse šalyse, Taline (Estijos TSR) organizuojamas „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 1989 m.) buvo vienintelės reguliarios tarptautinės kultūrizmo varžybos spcialistiniame pasaulyje. Bet ir jos vyko banguotai. Dėl griežto kultūrizmo persekiojimo, 1973 ir 1975 metais estai nesugebėjo šių varžybų organizuoti.
Socialistinio kultūrizmo istorijoje sporto draudimo laikotarpiu jau anksčiau mūsų buvo aprašyti bandymai organizuoti tarptautines varžybas. Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje jų buvo vos keli. 1974 metų „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyras Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) buvo organizuotas slaptai, Klaipėdos prekybos uosto bombų slėptuvėje. Absoliučiu nugalėtoju buvo pripažintas klaipėdietis VYTAUTAS ZENKEVIČIUS. 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS šį turnyrą organizavo vienoje Klaipėdos miesto vidurinėje mokykloje. Varžybos buvo neviešos, organizatoriai žiūrovų neįleido. Absoliučiu nugalėtoju tapo vilnietis RIČARDAS KRINICKIS (Ричард Криницкий).
1976 metais R.T.F.S.R. (Р.С.Ф.С.Р.) Kalinino mieste (dabar Tvėrė, Калинин, сейчас Тверь) vyko tarptautinės varžybos. Valdžia uždraudė jas organizuoti, tad kultūristai varžėsi vietinio sporto klubo patalpose. Žiūrovai buvo patys sportininkai ir jų treneriai. Absoliučiu nugalėtoju tapo aukščiau minėtas RIČARDAS KRINICKIS. Tais pačiais metais Kaune vyko tarptautinis renginys, kurio dalyviai varžėsi užmiesčio gamyklos patalpose. Vėl slapčia, vėl be žiūrovų. Absoliučiu nugalėtoju tapo estas OLEVAS ANUSAS (Olev Annus).
1976 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS „Gintarinio prizo“ turnyrą organizavo Telšiuose. „Georgo Tenno memorialo“ organizatoriaus INARO MARDO (Иннар Мардо, 1946 – 2002 m.) pavyzdžiu, slapstantis už jėgos pratimų, buvo gautas miesto valdžios leidimas finalinę varžybų dalį rengti viešai. Kultūristai sugebėjo miesto kultūros rūmuose surinkti pilną vietinių žiūrovų salę. Kategorijose nugalėjo EVALDAS ŠORIUS (Klaipėda), VALENTINAS VANDYS (Šiauliai) ir RIČARDAS KRINICKIS (Vilnius). Absoliučiu čempionun pripažintas vilnietis.
1977 metais Kėdainiuose vietinio sporto klubo dešimtmečiui pažymėti buvo surengtas tarptautinis turnyras. Varžybos vyko su jėgos pratimais. Jos irgi buvo organizuotos slapčia sporto klubo patalpopse ir be žiūrovų. Absoliučiu nugalėtoju tapo estas OLEVAS ANUSAS.
Nepabūgęs persekiojimo, 1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS Klaipėdos prekybos uosto kultūros rūmuose viešai be jėgos pratimų organizavo Lietuvos taurės pirmenybes. Žiūrovai susirinko gausiai. Vėl be valdžios leidimo. Kiek vėliau, 1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS tuose pačiuose Klaipėdos prekybos uosto kultūros rūmuose organizavo dar vieną viešą renginį - „Gintarinio prizo“ turnyrą. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS rizikavo ir vėl šias varžybas organizavo be jėgos pratimų. Pilna žiūrovų salė sveikino nugalėtojus: vilniečius EUGENIJŲ GORELIKĄ (Евгений Горелик), RIČARDĄ KRINICKĮ bei STASĮ CUKANOVĄ (Стасис Цукановас). Absoliučiu čempionu pripažintas STASYS CUKANOVAS. 1977 metų „Gintarinio prizo“ turnyre, kaip ir 1972 bei 1974 metų Taline (Estijos TSR) vykusio „Georgo Tenno memorialo“ varžybose, visi kategorijų čempionai buvo garsiojo „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ („Vilnius Bodybuilding School“, «Вильнюсская школа культуризма») „Viktorijos“ sporto klubo atstovai. Juos treniravo tuo metu geriausi T.S.R.S. treneriai ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (Чеслав Тамулевич) ir VITALIJUS ASOVSKIS (Виталий Асовский).
1978 metais Kaune buvo organizuotas Lietuvos TSR kultūristų turnyras Kauno miesto klubo dešimtmečiui pažymėti. Varžybos buvo nelegalios ir neviešos.
Taip atėjo laikas, kai 1978 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS Maskvoje T.S.R.S. Komunistų Partijos Centro Komitetui (Центральный Комитет Коммунистической Партии С.С.С.Р., U.S.S.R. Central Committee of the Communist Party ) bei T.S.R.S. Ministrų Tarybai (Совет Министров С.С.С.Р., U.S.S.R. Ministry Council) asmeniškai įteikė jo paties sukurtą kultūrizmo gynimo peticiją. Šio veiksmo atomazga sąlygojo oficialų valdžios leidimą Klaipėdoje kultūristams ne tik treniruotis bet dar ir organizuoti oficialias viešas kultūrizmo varžybas – tarptautinį „Gintarinio prizo“ turnyrą. Tokiu būdu, 1978 metais Klaipėdoje Dr. EDMUNDAS DAUBARAS pratęsė turnyro tradiciją ir toliau organizavo „Gintarinio prizo“ varžybas.
DR. EDMUNDO DAUBARO PETICIJA PRALAUŽĖ KULTŪRIZMO DRAUDIMĄ.
1978. „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAS.
Nestebina, kad daugelis kultūristų nėra susipažinę su tikra savojo sporto istorija. Daugelis mūsų pateiktų faktų jiems naujiena. Netgi, galima sakyti, skandalinga naujiena. Kol „Pasaulinės kultūrizmo enciklopedijos“ („World Bodybuilding Encyclopedia“, „Энциклопедия всемирного культуризма») autoriai ruošia medžiagą tolimesniam publikavimui, pateikiame istorinio 1978 metų „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2023 m.) turnyro rezultatus. Priminsime, šios varžybos vyko nuožmaus kultūrizmo draudimo sąlygomis. Kultūrizmo specialistų bei istorikų teigimu, nuo 1978 metų „Gintarinio prizo“ turnyras tapo neoficialiu T.S.R.S. kultūrizmo čempionatu, ką vėliau pripažino T.S.R.S. sporto ministerija (T.S.R.S. Goskomsportas, Госкомспорт С.С.С.Р.). Neoficialiu T.S.R.S. kultūrizmo čempionatu „Gintarinis prizas“ buvo nuo 1978 iki 1988, kai 1988 metais buvo surengtos pirmos oficialios T.S.R.S. kultūrizmo taurės pirmenybės (first Official U.S.S.R. Bodybuilding Cup“,). Beje, šių varžybų scenos tentas, medaliai, prizai buvo su užrašais „T.S.R.S. čempionatas“ („U.S.S.R. Championship“, «Чемпионат С.С.С.Р.»).
1978 „GINTARINIO PRIZO“ REZULTATAI
Dalyvavo sportininkai iš R.T.F.S.R., Ukrainos TSR, Baltarusijos TSR, Estijos TSR, Latvijos TSR, Lietuvos TSR.
Jaunimas
Pirma ūgio kategorija
1. CHLEBORODOVAS VIAČESLAVAS (Хлебородов Вячеслав, Vilnius, Lietuvos TSR)
2. BOGDANOVIČIUS VALERIJUS (Богданович Валерий, Minskas, Baltarusijos TSR)
3. JANČIAUSKAS POVILAS (Kaunas, Lietuvos TSR)
Antra ūgio kategorija
1. UCKUS BENAS (Kaunas, Lietuvos TSR)
2. DOLGOVAS BORISAS (Долгов Борис, Vilnius, Lietuvos TSR)
3. APULSKIS RIMAS (Klaipėda, Lietuvos TSR)
Trečia ūgio kategorija
1. PETRAUSRAS RIČARDAS (Kaunas, Lietuvos TSR)
2. REMEIKA ALBERTAS (Klaipėda, Lietuvos TSR)
3. IVANAUSKAS ALGIS (Kaunas, Lietuvos TSR)
Suaugusieji
Pirma ūgio kategorija
1. GORELIKAS EUGENIJUS (Горелик Евгений, Vilnius, Lietuvos TYSR)
2. KAPCEVIČIUS VLADAS (Kaunas, Lietuvos TSR)
3. ŽITINSKIJUS BORISAS (Житинский Борис, Talinas, Estijos TSR)
Antra ūgio kategorija
1. CUKANOVAS STASYS (Vilnius, Lietuvos TSR)
2. JELUFIMOVAS VLADIMIRAS (Елуфимов Владимир, Narva, Estijos TSR)
3. REIMAS RAIVO (Рейм Райво, Talinas, Estijos TSR)
Trečia ūgio kategorija
1. ANUSAS OLEVAS (Аннус Олев, Talinas, Estijos TSR)
2. ŽURCEVAS EUGENIJUS (Журцев Евгений, Vilnius, Lietuvos TSR)
3. BESAKIRSKAS ALBERTAS (Kaunas, Lietuvos TSR)
Absoliutūs nugalėtojai:
VIAČESLAVAS CHLEBORODOVAS – jaunimas, OLEVAS ANUSAS – suaugusieji.
INFORMACIJA.
Išsamesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.
Chairman WFF-WBBF International Judges Council
Secretary General WFF-WBBF Lithuania
„GEORG TENNO MEMORIAL“
OVER ALL WINNERS
(1971 – 2024)
Year, Name, Country.
1971, DUBININ VLADIMIR, RUSSIA
1972, DUBININ VLADIMIR, RUSSIA
1974, MURAUSKAS PRANAS, LITHUANIA
1976, ANNUS OLEV, ESTONIA
1977, ANNUS OLEV, ESTONIA
1978, ANNUS OLEV, ESTONIA
1979, ANNUS OLEV, ESTONIA
1981, MILVYDAS ARVYDAS, LITHUANIA
1982, MISEVICIUS SAULIUS, LITHUANIA
1983, AJU ARKADI, ESTONIA
1984, KOSENKO PAVEL, ESTONIA
1985, OTSUS INDREK, ESTONIA
1987, KOSENKO PAVEL, ESTONIA
1989, KOSENKO PAVEL, ESTONIA
2024 SASSIAD ERKKI, ESTONIA.
Official Documents, Articles, Statistics on Global Page www.wff.lt
1990. SOCIALISTINIO PASAULIO NAUJIENOS.
1990. I.F.B.B. PASAULIO ČEMPIONATAS, MALAIZIJA
1990 metais T.S.R.S. kultūrizmas jau buvo tampriai susijęs su I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacija, kuri tais metais šventė savo dvidešimtmetį (priminsime, I.F.B.B. federacija buvo F.I.H.C. (F.I.H.C., Federation Internationale Halterophile et Culturiste) generalinio sekretoriaus OSKARO STEITO (Oscar State) įkurta 1970 metais Belgrade, Jugoslavijoje). Lietuvos TSR nacionalinio olimpinio komiteto (L.T.O.K., Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas, Национальный Олимпийский комитет Литовской ССР) prašymu daugelis Lietuvos TSR įvairių sporto šakų sportininkų nedalyvavo oficialiose T.S.R.S. varžybose bei nebuvo T.S.R.S. rinktinių nariais. Šios L.T.O.K. nuostatos laikėsi ne visi. 1990 metais T.S.R.S. rinktinė dalyvavo I.F.B.B. pasaulio čempionate Kuala Lampūre. Kaip ir 1989 metais Paryžiuje (Prancūzija), į čempionatą I.F.B.B. prezidento BENO VEIDERIO (I.F.B.B. President Ben Weider) kvietimu jo asmeninio svečio teisėmis buvo pakviestas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras). Kaip ir 1989 metais Prancūzijoje, BENAS VEIDERIS leido Dr. EDMUNDUI DAUBARUI su savimi pasiimti dar vieną Lietuvos TSR atstovą. Kadangi 1989 metais Paryžiuje T.S.R.S. kultūrizmo federacijos („U.S.S.R. Bodybuilding Federation“, «Федерация культуризма С.С.С.Р.») vice prezidentas ROMANAS KALINAUSKAS bendraujant su Lietuvos Respublikos emigrantais elgėsi negarbingai bundančios Lietuvos atžvilgiu, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS į Malaiziją su savimi pasiėmė RAMUTĮ KAIRAITĮ. Lietuvos TSR atstovai į Kuala Lampūrą vyko atskirai nuo T.S.R.S. rinktinės. Neišvengta ir L.T.O.K. nuostatų nepaisymo. T.S.R.S. rinktinės sudėtyje I.F.B.B. pasaulio čempionate Kuala Lampūre dalyvavo EUGENIJUS GORELIKAS (Eugene Gorelik, Евгений Горелик).
1990 metais Kuala Lampūre vykusiame pasaulio čempionate dalyvavo šimtas kultūristų. Savo pompastiškumu varžybos buvo labai aukšto organizacinio lygio. Pasistengė I.F.B.B. vice prezidentas singapūrietis POLAS ČIUA (Paul Chua). Kaip teigia JAV kultūrizmo specialistas BOBAS GOLDMANAS (Bob Goldman), varžybų atidarymo ceremonijoje dalyvavo Malaizijos ministras pirmininkas MOHAMADAS MAHATIRAS (Mohamad Mahathir), šioms varžyboms iš valstybės biudžeto skyręs 3,400 milijono JAV dolerių. Varžybų kategorijose nugalėtojais tapo egiptietis ELAS AMAVIS (El Amawy), amerikietis DŽOZEFAS DAUSONAS (Joseph Dawson), vokietis VILHELMAS JASINOVSKIS (Wilhelm Jasinowski), amerikietis ALKAS GURLEJUS (Alq Gurley), vokietis ACHIMAS ALBRECHTAS (Ahim Albrecht).
1990. I.F.B.B. „MISS OLYMPIA“, JAV
Tam, kad tęsti 1988 metais pradėtą dialogą su Dr. EDMUNDU DAUBARU, 1989 metų I.F.B.B. pasaulio čempionato Kuala Lampūre (Malaizija) metu BENAS VEIDERIS vėl savo asmeninio svečio teisėmis pakvietė Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ į Niu Jorką (JAV). Tuo metu 1990 metų lapkričio mėnesį Niu Jorke vyko 11-tas I.F.B.B. profesionalų „Miss Oympia“ turnyras. Senesnės kartos profesionalios kultūristės, protestuodamos naujai raumenų didinimo tendencijai, visam laikui paliko sportą. 1990 metais su LENDA MUREI (Lenda Murray, JAV) į profesionalų sportą atėjo nauja raumeningų moterų karta.
1990 metais vėl, kaip 1989 metais Paryžiuje, kaip 1989 metais Malaizijoje BENAS VEIDERIS deryboms dėl Lietuvos stojimo į I.F.B.B. federaciją leido Dr. EDMUNDUI DAUBARUI su savimi pasiimti dar vieną Lietuvos Respublikos atstovą. Šį kartą Dr. EDMUNDAS DAUBARAS su savimi pasiėmė 1981 metų tarptautinio „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyro, 1988 metų „T.S.R.S. kultūrizmo taurės“ („U.S.S.R. Bodybuilding Cup“, «Кубок С.С.С.Р. по культуризму») čempioną SAULIŲ MISEVIČIŲ. Dr. EDMUNDO DAUBARO derybos su I.F.B.B. prezidentu BENU VEIDERIU vyko Niu Jorko „Hemsley“ viešbutyje. BENAS VEIDERIS išsakė savo poziciją, kad jis laikysis tos nuostatos, kurią skelbs „T.S.R.S. kultūrizmo federacija“ („U.S.S.R. Bodybuilding Federation“, «Федерация культуризма С.С.С.Р.»). Lietuvių atskirai nuo T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ į I.F.B.B. nepriims.
Niu Jorko „Beacon Theatre“ vykusiame „Miss Olympia“ turnyre prizinės vietos pasiskirstė sekančia tvarka: pirma LENDA MUREI, antra BEV FRENSIS (Bev Francis, Australija), trečia ANJA ŠRAINER (Anja Schreiner, Vokietija), ketvirta LAURA KREVEIL (Laura Creavalle, JAV), penkta DŽEKE PEISLI (Jackie Paisley, JAV), šešta ŠARON ARILD (Sharon Arrildt, JAV).
1990. W.B.F.. VINCAS MAK MAHONAS.
1990 metais I.F.B.B. išgyveno didžiulę krizę. Beveik visi I.F.B.B. profesionalai paliko I.F.B.B. ir nuėjo dalyvauti ką tik įsteigtos privačios VINCO MAK MAHONO (Vince McMahon) W.B.F. („World Bodybuilding Federation“) organizacijos varžybose. W.B.F. federacijoje labai aktyviai reiškėsi TOMAS PLACAS (Tom Platz) ir LU FERINIO (Lou Ferrigno). Neatsiliko ir DANAS PADILA (Danny Padilla) bei TONIS PIRSONAS (Tony Pearson). VINCAS MAK MAHONAS neslėpė – taip jis norėjo uždirbti. Kad suvilioti I.F.B.B. profesionalus, jis paskelbė tuo metu negirdėtai didžiulį prizinį fondą, todėl nenuostabu, kad I.F.B.B. sportininkai nuėjo būtent pas jį. VINCO MAK MAHONO varžybose labiausiai sekėsi amerikiečiui GARIUI STRAIDOMUI (Gary Strydom), kuris du kartu iškovojo po 275 000 JAV dolerių. Iškovojo realiai, o ne kaip tuo metu ir dabar įprasta – skelbiami piniginiai prizai, o atletas arba nieko negauna, arba gauna menką skelbtos sumos dalį. Ar kas pažįstate bent vieną kultūristą, kuris iš profesionalų varžybose uždirbtų pinigų tapo turtingu? Kalbame apie varžybų prizinius pinigus, o ne “papildų“ bei narkotikų prekybą, prekyba „savimi“... (Išsamus straipsnis tarptautiniame puslapyje www.wff.lt ).
1990. I.F.B.B. EUROPOS ČEMPIONATAS
1990 metais pirmą kartą T.S.R.S. sporto istorijoje šalyje vyko I.F.B.B. Europos čempionatas. Tai buvo Leningrade (R.T.F.S.R.). Kategorijose nugalėtojais tapo: moterys – SUKUPOVA EVA (Č.S.S.R.), KLIEBER BETINA (F.V.R., F.R.G., Federal Republic of Germany), MONTEMAGI KLAUDIJA (Montemaggi Claudia, Italija); vyrai – GROLMUSAS PAVOLAS (Grolmus Pavol, Č.S.S.R.), KAROLIS DŽONAS (Carroli John, Airija), BARDONIS ANGELO (Bardoni Angelo, Italija), PAVO AINAS (Paavo Ain, T.S.R.S., Estijos TSR), HARTLAS ŠTEFANAS (Hartl Stefan, F.R.G.). Išsamus straipsnis tarptautiniame puslapyje www.wff.lt .
1990. „GINTARINIS PRIZAS“.
1990 metų „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2024 m.) turnyras vyko dviejų įvykių fone. Vienas jų – nuo 1988 metų Dr. EDMUNDAS DAUBARAS su I.F.B.B. prezidentu BENU VEIDERIU vedė derybas dėl Lietuvos TSR savarankiškos narystės I.F.B.B.. Antru buvo – nenumaldomas noras ir priemonės „T.S.R.S. sporto ministerijos“ („U.S.S.R. Ministry of Sport“, «Министерство спорта С.С.С.Р.»), „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ („U.S.S.R. Bodybuilding Federation“, «Федерация культуризма С.С.С.Р.») nepaleisti Lietuvos TSR „į laisvus vandenis“. Tuo tikslu Klaipėdoje kartu su „Gintarinio prizo“ turnyru vyko oficialus trečias „T.S.R.S. jaunimo kultūrizmo čempionatas“ („U.S.S.R. Junior Bodybuilding Championship“, «Чемпионат С.С.С.Р. по культуризму среди молодёжи»). Varžybose dalyvavo 62 sportininkai iš Ukrainos TSR, R.T.F.S.R., Baltarusijos TSR, Lietuvos Respublika, Latvijos TSR, Estijos TSR, Kazachstano TSR, Gruzijos TSR. Kategorijų nugalėtojais tapo: jaunimo pogrupis – SLIVKO SERGEJUS (Сливко Сергей, Ukrainos TSR), JAKOVLEVAS PAVLAS (Яковлев Павел, R.T.F.S.R.), SOLODKOVAS KIRILAS (Солодков Кирилл, R.T.F.S.R.), KABANOVSKIJUS DENISAS (Кабановский Денис, R.T.F.S.R.), GAVRILOVIČIUS SERGEJUS (Гаврилович Сергей, Baltarusijos TSR). Absoliučiu jaunimo varžybų nugalėtoju pripažintas KIRILAS SOLODKOVAS. Suaugusiųjų pogrupio kategorijose nugalėjo: GORELIKAS EUGENIJUS (Горелик Евгений, Lietuvos Respublika), BARTKEVIČIUS ARVYDAS (Lietuvos Respublika), ŽURAS OLEGAS (Жур Олег, Lietuvos Respublika), REPŠYS EDMUNDAS (Lietuvos Respublika), KAZAKEVIČIUS REMIGIJUS (Lietuvos Respublika). Absoliučiu suaugusiųjų varžybų nugalėtoju pripažintas OLEGAS ŽURAS. „Gintarinio prizo“ istorijoje varžybose pirmą kartą dalyvavo moterys. Kategorijose nugalėjo: JEGOROVA ANNA (Егорова Анна, Lietuvos Respublika), MURNIKOVIENĖ NATALIJA (Мурниковене Духович Наталия, Duchovič, Lietuvos Respublika). Absoliučia nugalėtoja pripažinta NATALIJA MURNIKOVIENĖ. (Išsamus straipsnis tarptautiniame puslapyje www.wff.lt ).
1990. VOKIEČIAI SIŪLO PRALAUŽTI T.S.R.S. BLOKADĄ LIETUVAI.
Ilgai buvusi T.S.R.S. sudėtyje, 1990 metų kovo 11 dieną Lietuvos Respublika atkūrė savo nepriklausomybę. Reaguodama į tai, T.S.R.S. balandžio mėnesį pradėjo 75 dienas trūkusią ekonominę Lietuvos Respublikos blokadą: sustabdė įvairių prekių ir žaliavų tiekimą. Ženkliai jautėsi kuro trūkumas. Visur eilės buvo begalinės, o vienam gyventojui leisdavo nusipirkti tik dvidešimt litrų benzino ar kitokio kuro ir apie tai buvo atžymima automobilio techniniame pase.
Bendraudamas su užsienio šalių sportininkais ir organizatoriais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS jiems pasakojo apie padėtį Lietuvoje. V.D.R. (Vokietijos Demokratinė Respublika, D.D.R., Deutsche Demokratische Republik; Г.Д.Р., Германская Демократическая Республика) kultūristai jaunai Lietuvos Respublikai ištiesė pagalbos ranką. Vokiečiai Dr. EDMUNDUI DAUBARUI atsiuntė dvi telegramas, įsipareigodami tiekti Lietuvos Respublikai reikiamas prekes. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susisiekė su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir telefonu kalbėjo su ministre pirmininke KAZIMIERA PRINSKIENE. Ministrė Dr. EDMUNDUI DAUBARUI pareiškė, kad Lietuvos Respublikai nieko nereikia, „mes išsiversime patys be kitų pagalbos“.
1990. T.S.R.S. KULTŪRISTAI LANKOSI JAV.
1990 metais T.S.R.S. kultūristai išvyko į JAV, kur jiems buvo organizuotos kelios teatralizuotos varžybos su eiliniais JAV sportininkais. Išvyką organizavo ir apmokėjo amerikietis BILIS PAKASAS (Billy Pax). T.S.R.S. kultūristų išvyka į JAV vyko tuo pačiu metu, kaip ir „Miss Olympia“. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS Niu Jorke susitiko su T.S.R.S. atstovais viename Manhatano viešbučių. Tai buvo R.T.F.S.R. atstovai VELIKOIVANENKO BORISAS (Борис Великоиваненко), FATEJEVAS GRIGORIJUS (Григорий Фатеев), JASINOVSKIS NIKOLAJUS (Николай Ясиновский), IVANIUKAS ALEKSANDRAS (Александр Иванюк), Lietuvos TSR atstovas GORELIKAS EUGENIJUS (Евгений Горелик), Baltarusijos TSR atstovai ŠKARUBAS VLADIMIRAS (Владимир Шкарубо), ALEKSANDROVIČIUS VLADIMIRAS (Владимир Александрович), BOGDANOVIČIUS VALERIJUS (Валерий Богданович), GRIŠANOVAS NIKOLAJUS (Николай Гришанов) bei Estijos TSR atstovai UIT INA (Инна Уйт), PAVAS AINAS (Айн Пааво).
1990. SOCIALISTINIŲ ŠALIŲ TARPTAUTINIAI TURNYRAI.
1990 metai pasižymėjo tarptautinių turnyrų gausa. Tuomet, žlungant socialistinei sistemai bei galutinai griūnant „geležinei uždangai“, visi T.S.R.S. sportininkai veržėsi į „Vakarus“, apie kuriuos tiek mažai tuo metu žinojo. Tuo metu patekti į „Vakarus“ buvo galima tik dalyvaujant T.S.R.S. rinktinėse. Dauguma Lietuvos Respublikos kultūristų laikėsi L.T.O.K. nuostatų nedalyvauti oficialiose T.S.R.S. varžybose bei T.S.R.S. rinktinėje, todėl tarptautinės varžybos kitose socialistinėse šalyse buvo vienintele išeitimi. 1990 metais Klaipėdos kultūrizmo federacijos atletai daug keliavo ir dalyvavo įvairiuose turnyruose: Oradėjos mieste (Rumunijos Socialistinė Respublika), Berlyne („Berliner Bar“, V.D.R., Vokietijos Demokratinė Respublika), Marjanke Lazne bei Ružomberoke (Čekoslovakijos TSR, „Sandow“, „Diana“, „Trener“).
1990. DR. EDMUNDO DAUBARO ŽURNALAI SKLINDA PO PASAULĮ.
Nuolatos gausėjančiai T.S.R.S. „kultūristų armijai“ aiškiai trūko metodinių žinių, pirmoje eilėje jau pažengusiems kultūristams. Nuo pat užsiėmimų kultūrizmo sportu pradžios (1969 m.) Dr. EDMUNDAS DAUBARAS užsiėmė užsienio sportinių žurnalų vertimais bei išverstos medžiagos analize. Taip 1989 metais „gimė“ pirmas Dr. EDMUNDO DAUBARO sukurtas ir rusų kalba išleistas žurnalas „Arnoldas Švarcenegeris rekomenduoja“ („Arnold Schwarzenegger Recommends“, «Арнольд Шварценеггер рекомендует»). Žurnalas buvo sėkmingas, buvo išleista ir parduota 2 000 000 egzempliorių. Kelioms kultūristų kartoms T.S.R.S. teritorijoje tai buvo tikra kultūrizmo abėcėlė. Iki šiol tokio pasisekimo neturėjo ir neturi nė vienas kitas kultūrizmo leidinys.
Po žurnalo „Arnoldas Švarcenegeris rekomenduoja“ leidyba nesustojo ir kultūrizmo pasaulis pamatė kitus Dr. EDMUNDO DAUBARO leidinius – „ Geriausių pasaulio kultūristų pratimų sistemos“ („Training Programmes of World‘s Best Bodybuilders“), „Kultūristas“ („Bodybuilder“), „Kultūrizmo žvaigždės rekomenduoja“ („Bodybuilding Stars Recommend“). Išviso 37 žurnalus. Geriausiai leidybos procesą apibūdina žinomas R.T.F.S.R. kultūristas VALERIJUS LOKTIONOVAS: „Когда-то единственным источником для меня было ,,Советский спорт,, и ,,Спортивная жизнь России,,. А еще тогда все ровнялись на Прибалтику. Тогда это было С.С.С.Р. (Федерация культуризма при Комитете физической культуры и спорта г. Клайпеды, Литовская Республика 1991 г.) и я навыписывал оттуда кучу брошур - , «Современный культуризм,», , «Система упражнений лучших культуристов мира,», ,»Увеличение мышечной массы в культуризме,», , «Звезды культуризма рекомендуют,», ,»Арнольд Шварценнегер рекомендует». Золотое время!“
Išsamesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.
Chairman WFF-WBBF International Judges Council
Secretary General WFF-WBBF Lithuania
OFICIALI IR NEOFICIALI ČEKOSLOVAKIJA.
SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.
ĮŽANGA. SITUACIJA SOCIALISTINIAME KULTŪRIZME.
Kultūrizmo sportą kūrė ir vystė asmenybės. Jokiu būdu ne sportininkai, o vadovai ir organizatoriai. Būtent jie tiesė kultūrizmo kelius ateičiai. Kultūrizmo istorijoje sportininkai – kaip kilometrų rodyklės šalia kelio, o kelią tiesė ir dabar tiesia visai ne jie. Dažnai tas kelias būna klaidingas. Dabarties kultūrizmo krizės kaltininkai aiškūs, galima juos išvardinti.
Dabartinis kultūrizmas neatsirado savaime. Sudėtingu kultūrizmo draudimo ir persekiojimo laikotarpiu socialistinėse šalyse tik vienetai ryžosi asmeniškai rizikuoti ir imti iniciatyvos vadžias į savo rankas. Visi kiti arba išvis paliko sportą, arba tyliai laukė „geresnių laikų“.
Šiame straipsnyje kalbame apie Čekoslovakijos kultūrizmą, kadangi jis tiesiogiai įtakojo viso socialistinio pasaulio sportą. Dabar, praėjus penkiasdešimčiai metų, mūsų santykiai su Čekoslovakijos kultūrizmo sportu atrodo visai kitaip. 1973 metais politiniais sumetimais kultūrizmas socialistinėse šalyse buvo uždraustas. Prasidėjo valdžios puolimas ir persekiojimai. Čekoslovakai, po 1968 metų revoliucinių įvykių, kultūrizmo draudimo laikotarpiu turėdami savo šalies valdžios palaikymą, buvo išskirtinėje padėtyje socialistiniame pasaulyje. Visų kitų socialistinių respublikų kultūristai lygiavosi į čekoslovakus ir jiems pavydėjo. Buvusio T.S.R.S. sporto aktyvo tarpe nėra nė vieno kito žmogaus, kuris sudėtingiausiais periodais buvo su Čekoslovakijos kultūrizmu susijęs labiau, nei Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras).
Tarptautinę Dr. EDMUNDO DAUBARO veiklą palaikė Estijos TSR kultūrizmo vadovas INARAS MARDO (Иннар Мардо, 1945 – 2002 m.), Vilniaus kultūrizmo „tėvai“ garsiosios „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ («Вильнюсская школа культуризма», „Vilnius Bodybuilding School“) steigėjai ir treneriai ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (Чеслав Тамулевич) ir VITALIJUS ASOVSKIS (Виталий Асовский). Didžiuojamės, kad spėjome laiku šiuos garbingus asmenis Lietuvos Respublikos Seime apdovanoti tarptautiniais „Garbės Sidabro medaliais“ („International Honour Silver Medals“, «Международная Серебряная Медаль Почёта»). Kultūrizmo draudimo laikotarpiu retos varžybos su valdžios palaiminimu legaliai vyko tik Taline ir iki 1978 metų „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyro nelegaliai Lietuvos TSR. Visi kiti T.S.R.S. kultūrizmo atstovai bijojo ką nors veikti. R.T.F.S.R. kultūrizmo iniciatorių nebuvo visai – po pralaimėjimo 1974 metų „Georgo Tenno memoriale“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 2024 m.) leningradietis VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин) trylikai metų nusišalino nuo kultūrizmo veiklos. VLADINIRAS DUBININAS iki 1987 metų organizacinėje veikloje nedalyvavo ir buvo tik sportininkas. Po 1980 metų, atstovaudamas savo sporto klubą, retkarčiais pradėjo Baltijos šalių varžybose lankytis VLADIMIRAS ŠUBOVAS (Владимир Шубов, Maskva) ir EUGENIJUS KOLTUNAS (Евгений Колтун, Tiumenė), kurie atstovavo pogrindyje veikusius savo sporto klubus.
Straipsnis bus tęsiamas. Sekite tarptautinį puslapį www.wff.lt
FEISBUKAS neleidžia publikuoti ilgų tekstų. Išsami informacija tame pačiame puslapyje www.wff.lt
PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.
1988. SOCIALISTINIO PASAULIO NAUJIENOS.
Po 1987 metais įkurtos „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ („U.S.S.R. Bodybuilding Federation“, «Федерация культуизма С.С.С.Р.») kultūristams atsivėrė naujos perspektyvos. Kultūrizmo sporto draudimo ir persekiojimo neliko nė kvapo. T.S.R.S. Sąjunginės Respublikos sukruto ir ėmė rengti įvairaus lygio kultūrizmo varžybas. Kaimyninių Socialistinių šalių kultūrizmo organizatoriai noriai kvietėsi į savo varžybas T.S.R.S. kultūristus.
Nėra abejonių – svarbiausiomis 1988 metų tarptautinėmis varžybomis T.S.R.S. buvo pirmos oficialios „T.S.R.S. kultūrizmo taurės“ („U.S.S.R. Bodybuilding Cup“, «Кубок С.С.С.Р. по культуризму») pirmenybės, kuriose dalyvavo 69 kultūristai iš 13 Sąjunginių Respublikų. Varžybos vyko iki šių dienų populiariuose Leningrado (Rusijos Federacija) koncertų rūmuose „Oktiabrskij“ (дворец „Октябрьский», Ленинград), o sportininkai gyveno prabangiuose miesto viešbučiuose. Pirmų oficialių „T.S.R.S. kultūrizmo taurės“ pirmenybių, kurias rėmė „T.S.R.S. Sporto ministerija“ („U.S.S.R. Ministry of Sport“, «Министерство спорта С.С.С.Р.»), nugalėtojais kategorijose tapo to meto patyrę ir garsūs sportininkai: STANISLAVAS POLIAKOVAS (Станислав Поляков, Ryga, Latvijos TSR, treneris FELIKSAS SAJKOVSKIS, Феликс Сайковский); VALERIJUS BOGDANOVIČIUS (Валерий Богданович, Minskas, Baltarusijos TSR, treniravosi savarankiškai); SAULIUS MISEVIČIUS (Kaunas, Lietuvos TSR, treniravosi savarankiškai); VIKTORAS JUCYS (Klaipėda, Lietuvos TSR, treneris Dr. EDMUNDAS DAUBARAS). VIKTORAS JUCYS buvo pripažintas absoliučiu T.S.R.S. pirmenybių nugalėtoju. Nuo tol jis visiems laikams pradėtas vadinti „Mister Absoliutus S.S.S.R.“ («Мистер Абсолютус С.С.С.Р.»). Kategorijų nugalėtojams «T.S.R.S. sporto ministerija» suteikė garbingus “T.S.R.S. sporto meistro” (“U.S.S.R. Sport Master”, «Мастер спорта С.С.С.Р.») vardus. Baigiantis varžyboms „T.S.R.S. sporto ministerijos“ diplomu buvo iškilmingai apdovanotas absoliutaus T.S.R.S. čempiono treneris Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras).
Varžybas stebėjo I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) prezidentas BENAS VEIDERIS (Ben Weider), kuris teigiamai įvertino klaipėdiečio VIKTORO JUCIO sportinę formą. I.F.B.B. prezidentas pakvietė visus kategorijų nugalėtojus į rudenį Australijoje vyksiantį I.F.B.B. pasaulio čempionatą. T.S.R.S. kultūristų susitikimui su BENU VEIDERIU buvo organizuota konferencija. Prezidiume sėdėjo I.F.B.B. prezidentas BENAS VEIDERIS ir Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, vienintelis iš T.S.R.S. kultūrizmo atstovų gerai valdęs užsienio kalbas. Sportininkai uždavinėjo BENUI VEIDERIUI klausimus, o šis per Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ į juos atsakinėjo. Po kurio laiko kultūristų klausimai baigėsi ir susitikimas virto į Dr. EDMUNDO DAUBARO dialogą su I.F.B.B. prezidentu.
Pastaruoju metu atsiradusios gausios naujos “federacijos” mulkina sportininkus. Šių “federacijų” niekas nepripažįsta ir jų veikla yra nereikšminga oficialaus sporto atžvilgiu. Visame pasaulyje “iš senos inercijos” buvusių komunistinių šalių sporto ministerijos finansuoja I.F.B.B. nacionalines kultūrizmo federacijas. Kol nuo 1947 metų kultūrizmas per narystę tarptautinėje F.I.H.C. (F.I.H., Federation Internationale Halterophile) organizacijoje, kuri buvo T.O.K. (I.O.C., International Olympic Committee) nere, buvo po įtakingo amerikiečio BOBO HOFMANO (Bob Hoffman) globa, kol nuo 1971 metų broliai DŽO ir BENAS VEIDERIAI (Joe and Ben Weider brothers) per I.F.B.B. narystę tarptautinėje G.A.I.S.F. (“General Association of International Sports Federations”) organizacijoje siekė olimpinio pripažinimo, kultūrizmas buvo pagarboje. Po 1998 metų skandalingo T.O.K. (I.O.C., International Olympic Committee, Tarptautinis Olimpinis Komitetas) atsisakymo pripažinti I.F.B.B. federaciją, po dvigubo I.F.B.B. federacijos skilimo ir dalijimosi (2008, 2015 m.) apie kultūrizmo sportinę pusę net kalbėti neverta. Tik komercija, pinigai ir šou su šoumenais. Kas iš oficialumo I.F.B.B. dar buvo likę, dabartinis jos savininkas ispanas RAFAELIS SANTOCHA (Rafael Santonja) pribaigė galutinai. Štai 2022 metais ir W.A.D.A. (“World Anti – Doping Agency”) atsisakė bendradarbiavimo su I.F.B.B.. Apie kitas “federacijas” išvis tyla, vieni juokai…
1988 metais Charkove (Ukrainos TSR) buvo organizuotos pirmosios „T.S.R.S. jaunimo pirmenybės“ („U.S.S.R. Junior Championship“, «Чемпионат С.С.С.Р. среди юниоров»), kuriose dalyvavo kultūristai iš 8 Sąjunginių Respublikų. Varžybų Charkove metu vyko „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ prezidiumo posėdis. Kultūristai atsikratė sunkiaatlečių: įsižeidęs dėl kultūristų veiksmų federacijos vadovas JURIJUS VLASOVAS (Юрий Власов) pareiškė paliekąs savo postą, o federacijos sekretorius VALERIJUS TAMARLAKOVAS (Валерий Тамарлаков) buvo nušalintas dėl nepasitikėjimo. Posėdžio metu „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ vadovu išrinktas JURIJAUS VLASOVO pavaduotojas Leningrado atstovas VASILIJUS ČAIKOVSKIS (Василий Чайковский). Sprendžiant pagal toliau užimtus postus, procesą iniciavo leningradiečiai. Pirma sunkiaatlečių bei Leningrado kultūristų konfrontacija, palaikoma ROMANO KALINAUSKO, prasidėjo 1987 metais. Kaip Dr. EDMUNDUI DAUBARUI rašė ilgametis Estijos TSR kultūrizmo vadovas INARAS MARDO (Innar Mardo, Иннар Мардо, 1946 – 2002 m.), 1987 metais JURIJUS VLASOVAS Maskvos Olimpiniame centre organizavo tarptautines kultūrizmo varžybas. Afišos buvo atspausdintos, varžybas turėjo transliuoti T.S.R.S. centrinė televizija, buvo sudarytos Sąjunginių Respublikų rinktinės, o stebėtojai turėjo atvykti iš „T.S.R.S. sporto ministerijos“ bei „T.S.R.S. sunkiosios atletikos federacijos“ («Министерство тяжёлой атлетики С.С.С.Р.»). Nežiūrint į tai, leningradiečiai organizavo JURIJAUS VLASOVO varžybų boikotą ir joms priešpastatė 1987 metais Leningrade organizuotą „Baltųjų naktų“ («Белые ночи») turnyrą. Taip JURIJAUS VLASOVO turnyras Maskvoje buvo sužlugdytas.
Leningrade vyko tarptautinės moterų kultūrizmo varžybos. Kategorijų nugalėtojomis tapo Lietuvos TSR atstovės NATALIJA DUCHOVIČ (Murnikovienė, Наталия Духович Мурниковене), AUŠRA ŠALOMSKAITĖ, INGA MISEVIČIENĖ.
Australijoje vyko 1988 metų I.F.B.B. pasaulio kultūrizmo čempionatas. Asmeniškai BENO VEIDERIO pakviesta T.S.R.S. rinktinė pirmą kartą oficialiai dalyvavo tokio lygio varžybose. Šių varžybų metu „T.S.R.S. kultūrizmo federacija“ buvo priimta į tarptautinę I.F.B.B. federaciją. Visi pirmos „T.S.R.S. kultūrizmo taurės“ nugalėtojai pateko į T.S.R.S. rinktinę. Sportininkai įtemptai treniravosi Maskvoje, laikėsi dietos. Lietuvos TSR atstovavo du T.S.R.S. čempionai: VIKTORAS JUCYS ir SAULIUS MISEVIČIUS. Į Australiją T.S.R.S. rinktinę lydėjo delegacija. Į minėtos delegacijos sudėtį nebuvo įtrauktas ROMANAS KALINAUSKAS, to meto «T.S.R.S. kultūrizmo federacijos» pirmininko pavaduotojas. Jis buvo atsakingas už T.S.R.S. užsienio pasų parengimą bei Australijos vizų gavimą Lietuvos TSR atstovams. Supykęs, kad nevažiuoja į Australiją, ROMANAS KALINAUSKAS sulaikė VIKTORO JUCIO ir SAULIAUS MISEVIČIAUS pasus, tiesiog neperdavė pasų išvykstantiems. Abu Lietuvos sportininkai, atvykę į Maskvos Šeremetjevo aerouostą, liko stovėti laukimo salėje – taip pasų ir nesulaukė. Be neišvykusių lietuvių faktinę T.S.R.S. rinktinę Australijoje sudarė STANISLAVAS POLIAKOVAS, VALERIJUS BOGDANOVIČIUS, ALEKSANDRAS VASINAS (Александр Васин), kurie pasaulio čempionate Australijoje ženklių rezultatų nepasiekė.
1988 metais tarptautinis „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyras savo tradicijos nenutraukė, nors T.S.R.S. kultūrizmo vadovai teigė, kad po „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ įkūrimo šių varžybų nebereikia – yra T.S.R.S., pasaulio ir Europos čempionatai. Po oficialaus „T.S.R.S. kultūrizmo čempionato“ (taurės pirmenybių) „Gintarinis prizas“ išliko antromis pagal reikšmę kultūrizmo varžybomis T.S.R.S.. 1988 metų „Gintarinio prizo“ varžybose Klaipėdoje dalyvavo 112 kultūristų iš 9 Sąjunginių Respublikų. Kategorijų nugalėtojais tapo: jaunime – VIRGINIJUS TVARIONAS, ROBERTAS BALINSKAS (abu Lietuvos TSR), ANDREJUS VOJTOVIČIUS (Андрей Войтович, Baltarusijos TSR), BORISAS VELIKOIVANENKO (Борис Великоиваненко, R.T.F.S.R.), o tarp suaugusiųjų – NIKOLAJUS MALYŠEVAS (Николай Малышев, R.T.F.S.R.), ZIGMAS PRELGAUSKAS, SAULIUS MISEVIČIUS, VIKTORAS JUCYS (visi Lietuvos TSR). Absoliučiais nugalėtojais pripažinti BORISAS VELIKOIVANENKO ir VIKTORAS JUCYS.
Pažymint T.S.R.S. komjaunimo 70-metį Kaune vyko tradicinės „Komjaunimo taurės“ („Comsomol Cup“, «Кубок комсомола») pirmenybės. Be T.S.R.S. kultūristų miesto komjaunuolių pastangomis varžybose dalyvavo sportininkai iš Čekoslovakijos TSR (Czechoslovakian SSR) ir Vokietijos Demokratinės Respublikos (G.D.R., German Democratic Repuclic). Kategorijų nugalėtojais tapo: VLADAS KAPCEVIČIUS, RAIMUNDAS IVANAUSKAS. Kartu vyko tradicinės „Absoliučių nugalėtojų“ („Over All Winner‘s Cup“, «Кубок абсолютных чемпионов») turnyras. Nugalėtoju tapo ALEKSANDRAS TARASEVIČIUS (Александр Тарасевич, R.T.F.S.R.).
1988 metais į tarptautines varžybas Rygoje (Latvijos TSR) atvyko Vakarų Vokietijos kultūristai. Po „geležinės uždangos“ kritimo, tai buvo pirmas „Vakarų“ sportininkų apsilankymas T.S.R.S.. Vokiečiai ir latviai buvo pirmieji, kurie „pralaužė“ geležinę uždangą, skyrusią socialistinio ir „Vakarų“ pasaulio šalis. Varžybose dalyvavo keturiasdešimt sportininkų iš Lietuvos TSR, Estijos TSR, Ukrainos TSR ir Latvijos TSR. Tarp vokiečių stipriausias buvo Europos veteranų čempionas HAICAS HORLINGAS (Heinz Horling), o iš T.S.R.S. kultūristų latvis STANISLAVAS POLIAKOVAS (Станислав Поляков).
1988 metais į tarptautines varžybas Rygoje (Latvija) atvyko Vakarų Vokietijos kultūristai. Po „geležinės uždangos“ kritimo, tai buvo pirmas „Vakarų“ sportininkų apsilankymas T.S.R.S.. Vokiečiai ir latviai buvo pirmieji, kurie „pralaužė“ geležinę uždangą, skyrusią socialistinio ir „Vakarų“ pasaulio šalis. Varžybose dalyvavo keturiasdešimt sportininkų iš Lietuvos, Estijos, Ukrainos ir Latvijos. Tarp vokiečių stipriausias buvo Europos veteranų čempionas HAICAS HORLINGAS (Heinz Horling), o iš T.S.R.S. kultūristų latvis STANISLAVAS POLIAKOVAS (Станислав Поляков).
1988 metais gruodžio mėnesį buvo atkurtas Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas (L.T.O.K.). Komitetas šalies miestuose turėjo savo padalinius. Atstovaudami kultūrizmo sportą, Vilniuje ROMANAS KALINAUSKAS buvo įtrauktas L.T.O.K. nariu, o Klaipėdoje Dr. EDMUNDAS DAUBARAS tapo L.T.O.K. miesto padalinio nariu. „Pasaulio kultūrizmo enciklopedijoje“ („World Bodybuilding Encyclopedia“, «Энциклопедия мирового культуризма») aprašydami po 1988 metų sekusią tolimesnę L.T.O.K. veiklą (1988 – 1991 m.), pateiksime faktus, kas ir kaip iš kultūristų realiai prisidėjo prie L.T.O.K. atkūrimo – ne tik fotografavosi, bet skynė L.T.O.K. kelius pasaulyje realiais darbais.
1988 metais Čekoslovakijos TSR (Č.S.S.R.) bei V.D.R. (G.D.R., German Democratic Republic) vyko eilė tarptautinių turnyrų. Pirmą kartą su oficialiais raštiškais „Lietuvos TSR sporto komiteto“ („Sport Committe of the Lithuanian SSR“, «Комитет физкультуры и спорта Литовской ССР») įgaliojimais Lietuvos TSR nacionalinę rintinę tradicinėse „Sandow“ ir „Trener“ varžybose Čekoslovakijoje atstovavo Dr. EDMUNDAS DAUBARAS bei ARŪNAS PETRAITIS. Šie abu oficialūs Lietuvos TSR kultūrizmo atstovai nė sapne nesapnavo, kad minėtas „Lietuvos TSR sporto komiteto“ įgaliojimas skels tokį pavydą ir neapykantą iš Kauno miesto kultūrizmo vadovų pusės. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS bei ARŪNAS PETRAITIS išėjo pasivaikščioti ir atsitiktinai atsidūrė po Kauno miesto kultūrizmo vadovų atidarytu viešbučio langu. Nuo to, ką jie išgirdo kauniečius kalbant, abiems ausys nulinko...
1988 metų „Sandow“ varžybose kategorijų nugalėtojais tapo: moterų kultūrizmas – V.D.R. atstovė LIUKS SIBILA (Lux Sybilla, G.D.R., German Democratic Republic), SUKUPOVA EVA (Č.S.S.R.), o vyrų kategorijose: BORAS PETERIS (Boar Petr, Č.S.S.R.), FARKALAS ZDENEKAS (Farkal Zdenek, Č.S.S.R.), TURTURAS JOZEFAS (Turturo Josef, G.D.R.) ir VRABELIS ROMANAS (Vrabel Roman, Č.S.S.R.).
„Trener“ turnyro kategorijų nugalėtojais tapo čekoslovakai ROMANAS VRABELIS, PAVOLAS JABLONICKIS (Pavol Jablonicky), JIRI MRAČEKAS (Jiri Mraček), ROLANDAS BUČINSKAS (Lietuvos TSR). Absoliučiu nugalėtoju pripažintas PAVOLAS JABLONICKIS.
1988 metais Lietuvos TSR sportininkai dalyvavo Č.S.S.R. ir antraeilėse varžybose. „Stribro Cup“ savo kategorijoje pirmą vietą pelnė ZIGMAS PRELGAUSKAS, o varžybose „Tatrų taurė“ kategorijoje pirmą vietą pelnė ALGIRDAS IVANAUSKAS.
1988 metais įvairių T.S.R.S. Respublikų kultūrizmo atstovai dalyvavo tarptautinėse „Berlyno meška“ („Berliner Baren Pokal“) varžybose V.D.R. sostinėje Berlyne. T.S.R.S. Oficialiais atstovais buvo Dr. EDMUNDAS DAUBARAS ir ALTAFAS GALEJEVAS (Альтаф Галеев, R.T.F.S.R.). Visose kategorijose nugalėtojais tapo vokiečiai: moterų kultūrizme KLARA JUHUS (Klara Juhusz), o vyrų kategorijose – BURKLAFAS ŠAIBĖ (Burklaf Scheibe), PETERIS CIMERMANAS (Peter Zimmermann), MARTINAS UNLMANAS (Martin Unlmann), FRANKAS HAINEMANAS (Frank Heinemann).
Detali informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Chairman WFF-WBBF International Judges Council
Secretary General WFF-WBBF Lithuania
KULTŪRIZMO ISTORIJOS MOMENTAI.
KADA KULTŪRIZME ATSIRADO DIETA?
Išsamiai temos nedėstysime, tik papasakosime prisiminimų kai kuriuos ryškius epizodus.
Priminsime, socialistinėse šalyse nuo 1973 metų buvo kultūrizmo draudimo laikotarpis. Ruošdamasis varžyboms, Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ (“Vilnius Bodybuilding School”, «Вильнюсская школа культуризма») atstovas talentingas T.S.R.S. kultūristas PRANAS MURAUSKAS valgė viską, jokios dietos nesilaikė. Jo pergalė 1974 metų “Georgo Tenno memoriale” (“Georg Tenno Memorial”, «Мемориал Георга Тенно», 1971 - 2024 m.) išgarsino ne tik Lietuvos TSR, bet ir visą socialistinį pasaulį. Apie įvykį pasaulio kultūrizmo spauda skambėjo dar ilgai. Neįtikėtinas fenomenas. Tų metų varžybose visi be abejonių tikėjosi leningradiečio VLADIMIRO DUBININO (Владимир Дубинин) pergalės. Šis R.T.F.S.R. atstovas pastaruosius kelis metus buvo vienareikšmiu T.S.R.S. lyderiu, svėrė apie 120 kilogramų, tačiau raumenų ryškumo nebuvo. Kaip pasakojo T.S.R.S. kultūrizmo autoritetas VALERIJUS KOREŠKOVAS (Валерий Корешков), memorialo išvakarėse restorane kartu su PRANU MURAUSKU stebėjęs VLADIMIRO DUBININO vakarienę – nieko ypatingo, kepta višta, duona, daržovės, limonadas. Tuomet PRANAS MURAUSKAS svėrė 86 kilogramus, atrodė, palyginus su leningradiečiu, nedidelis. Kai VLADIMIRUI DUBININUI prieš varžybas parodė PRANĄ MURAUSKĄ, šis ėmė juoktis – kas jis prieš jį - 120 kg. gigantą? Tačiau scena parodė, kad apimtys ir svoris nėra svarbiausi rodikliai. Po pralaimėjimo 1974 metais VLADIMIRAS DUBININAS supyko, izoliavosi nuo visų ir tik 1986 metais pakvietus į tarptautinį „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyrą Klaipėdoje Dr. EDMUNDUI DAUBARUI (DSc. Edmundas Daubaras) pavyko jį grąžinti į veiklą.
Tuo pačiu į tas pačias varžybas ruošėsi kitas vilnietis ALGIMANTAS KERŠULIS, kuris kasdien įprastą maistą “pastiprindavo” stikline grietinės ir buteliu alaus... Toks tuo metu buvo supratimas apie „dietas“.
Straipsnis bus tęsiamas. Sekite informaciją tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Chairman WFF-WBBF International Judges Council
Secretary General WFF-WBBF Lithuania
KULTŪRIZMO ISTORIJOS MOMENTAI.
KADA KULTŪRIZME ATSIRADO DIETA?
Išsamiai temos nedėstysime, tik papasakosime prisiminimų kai kuriuos ryškius epizodus.
Priminsime, socialistinėse šalyse nuo 1973 metų buvo kultūrizmo draudimo laikotarpis. Ruošdamasis varžyboms, Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ (“Vilnius Bodybuilding School”, «Вильнюсская школа культуризма») atstovas talentingas T.S.R.S. kultūristas PRANAS MURAUSKAS valgė viską, jokios dietos nesilaikė. Jo pergalė 1974 metų “Georgo Tenno memoriale” (“Georg Tenno Memorial”, «Мемориал Георга Тенно», 1971 - 2024 m.) išgarsino ne tik Lietuvos TSR, bet ir visą socialistinį pasaulį. Apie įvykį pasaulio kultūrizmo spauda skambėjo dar ilgai. Neįtikėtinas fenomenas. Tų metų varžybose visi be abejonių tikėjosi leningradiečio VLADIMIRO DUBININO (Владимир Дубинин) pergalės. Šis R.T.F.S.R. atstovas pastaruosius kelis metus buvo vienareikšmiu T.S.R.S. lyderiu, svėrė apie 120 kilogramų, tačiau raumenų ryškumo nebuvo. Kaip pasakojo T.S.R.S. kultūrizmo autoritetas VALERIJUS KOREŠKOVAS (Валерий Корешков), memorialo išvakarėse restorane kartu su PRANU MURAUSKU stebėjęs VLADIMIRO DUBININO vakarienę – nieko ypatingo, kepta višta, duona, daržovės, limonadas. Tuomet PRANAS MURAUSKAS svėrė 86 kilogramus, atrodė, palyginus su leningradiečiu, nedidelis. Kai VLADIMIRUI DUBININUI prieš varžybas parodė PRANĄ MURAUSKĄ, šis ėmė juoktis – kas jis prieš jį - 120 kg. gigantą? Tačiau scena parodė, kad apimtys ir svoris nėra svarbiausi rodikliai. Po pralaimėjimo 1974 metais VLADIMIRAS DUBININAS supyko, izoliavosi nuo visų ir tik 1986 metais pakvietus į tarptautinį „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyrą Klaipėdoje Dr. EDMUNDUI DAUBARUI (DSc. Edmundas Daubaras) pavyko jį grąžinti į veiklą.
Tuo pačiu į tas pačias varžybas ruošėsi kitas vilnietis ALGIMANTAS KERŠULIS, kuris kasdien įprastą maistą “pastiprindavo” stikline grietinės ir buteliu alaus... Toks tuo metu buvo supratimas apie „dietas“.
Straipsnis bus tęsiamas. Sekite informaciją tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Chairman WFF-WBBF International Judges Council
Secretary General WFF-WBBF Lithuania
„PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA“.
1987. SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO NAUJIENOS.
Be abejo, 1987 metais svarbiausiu socialistinio pasaulio įvykiu buvo naujos „T.S.R.S. kultūrizmo federacijos“ („U.S.S.R. Bodybuilding Federation“, «Федерация культуризма С.С.С.Р.») įsteigimas. Kultūrizmo sporto draudimas baigėsi. Pagaliau, kaip buvo 1986 metais suplanuota susirinkusių po tarptautinio „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyro Dr. EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) apartamentuose Klaipėdoje „sąmokslininkų“, 1987 kultūrizmas (atletinė gimnastika) buvo įteisintas T.S.R.S. (įvairiomis kalbomis su šia istorija susipažinkite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt ). 1987 metais „T.S.R.S. sporto ministerija“ („T.S.R.S. Goskomsportas“, «Министерство спорта С.С.С.Р.», «Госкомспорт С.С.С.Р.») davė sutikimą steigti „T.S.R.S. kultūrizmo federaciją“.
1987 metų rugpjūčio mėnesio 11 dieną Maskvos priemiestyje Kubenkoje (Кубенка) susirinko aktyvūs to meto T.S.R.S. kultūrizmo organizatoriai, treneriai ir sportininkai. Vadovauti naujai federacijai sunkiaatlečių pasiūlytas ir susirinkusiųjų išrinktas garsus R.T.F.S.R. sunkiaatletis, Olimpinis čempionas JURIJUS VLASOVAS (Юрий Власов). Jo pavaduotojais tapo VASILIJUS ČAIKOVSKIS (Василий Чайковский) bei ROMANAS KALINAUSKAS. Sekretoriumi buvo išrinktas „T.S.R.S. Sporto ministerijos“ atstovas VALERIJUS TAMARLAKOVAS (Валерий Тамарлаков, detaliai apie susirinkimą Kunbenkoje įvairiomis kalbomis skaitykite atskirą straipsnį tarptautiniame puslapyje www.wff.lt ).
1987 metais tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras paskutinį kartą atliko kultūrizmo draudimo T.S.R.S. metu dešimt metų trukusias „neoficialaus T.S.R.S. kultūrizmo čempionato“ („Unofficial U.S.S.R. Bodybuilding Championship“, «неофициальный чемпионат С.С.С.Р. по культуризму») funkcijas. „Gintarinio prizo“ turnyre Klaipėdoje lankėsi „T.S.R.S. sporto ministerijos“ atstovas VALERIJUS TAMARLAKOVAS. 1987 metais „Gintarinio prizo“ kategorijų nugalėtojais tapo: jaunime – ALEKSANDRAS ČERKASOVAS (Александр Черкасов, R.T.F.S.R.), OLEGAS ŽURAS (Олег Жур, Lietuvos TSR), BORISAS VELIKOIVANENKO (Борис Великоиваненко, R.T.F.S.R.), suaugusiųjų kategorijose nugalėjo – VLADIMIRAS ALEKSANDROVIČIUS (Владимир Александрович, Baltarusijos TSR), VALERIJUS BOGDNOVIČIUS (Валерий Богданович, Baltarusijos TSR), VIKTORRAS JUCYS, SAULIUS MISEVIČIUS (abu Lietuvos TSR). Absoliučiais nugalėtojais tapo OLEGAS ŽURAS ir VIKTORAS JUCYS.
Antromis pagal reikšmę galima laikyti Leningrade (R.T.F.S.R.) debiutavusias „Baltųjų naktų“ («Белые ночи») varžybas. Čia kategorijų nugalėtojais tapo: jaunime – GINTARAS KRIŠČIŪNAS (Lietuvos TSR), ALEKSANDRAS ČERKASOVAS, GOLAS GRIGORIJUS (Григорий Гол, Ukrainos TSR). Suaugusiųjų kategorijose nugalėtojais tapo: NIKOLAJUS MALYŠEVAS (Николай Малышев, R.T.F.S.R.), PAVLAS KOSENKO (Павел Косенко, Estijos TSR), BORISAS RAJEVAS (Борис Раев, R.T.F.S.R.), VIKTORAS JUCYS. Absoliučiais nugalėtojais tapo ALEKSANDRAS ČERKASOVAS ir VIKTORAS JUCYS.
1987 metais Kaune vyko tradicijos „Komjaunimo taurės („Comsomol Cup“, «Кубок комсомола») turnyras, skirtas 68-tosios komjaunimo metinėms. Kategorijose nugalėtojais tapo: STANISLAVAS POLIAKOVAS (Станислав Поляков, Latvijos TSR), PAVLAS KOSENKO, BORISAS RAJEVAS, ALEKSANDRAS VASINAS (Александр Васин, R.T.F.S.R.). Absoliučiu nugalėtoju pripažintas ALEKSANDRAS VASINAS.
Taip pat 1987 metais Kaune buvo organizuotos pirmos T.S.R.S. moterų varžybos. Absoliučia nugalėtoja tapo MERIKĖ MADAR (Merike Madar, Estijos TSR).
Leningrade debiutavo porų varžybos. Absoliučiais nugalėtojais tapo pora iš Lietuvos TSR – INGA MISEVIČIENĖ (Inga Miseviciene) ir SAULIUS MISEVIČIUS.
Tais pačiais metais Rygoje (Latvijos TSR) vyko tradicinis „Absoliučių nugalėtojų“ («Кубок абсолютных победителей») turnyras. Absoliučioje kategorijoje varžybų nugalėtoju tapo VINCAS DUBICKAS (Lietuvos TSR).
Liepojos mieste (Latvijos TSR) vyko tarptautinis turnyras. Absoliučiais nugalėtojais tapo: jaunimo kategorijose – EDUARDAS RUDYS, tarp suaugusiųjų – VIKTORAS JUCYS (abu Lietuvos TSR).
Kėdainiuose (Lietuvos TSR) vyko nacionalinis kultūrizmo čempionatas, kuris iš inercijos vis dar buvo dviejų dalių – jėgos ir pozavimo.
1986 metais iš sportinės veiklos pasitraukė Estijos TSR kultūrizmo organizatorius INARAS MARDO (Innar Mardo, Иннар Мардо, 1976 – 2002 m.). 1987 metais tris mėnesius Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo darbo komandiruotėje Estijos TSR sostinėje Taline. Bendraujant su Estijos TSR kultūristais, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sužinojo, kad tradicinis „Georgo Tenno memorialas“ («Мемориал Георга Тенно», „Georg Tenno Memorial“, 1971 – 2024 m.) nebus organizuojamas. Tuomet, susitikęs su INDREKU OTSUSU (Indrek Otsus, Estijos TSR), Dr. EDMUNDAS DAUBARAS ėmėsi iniciatyvos organizuoti šias tradicines varžybas pats. INDREKAS OTUSAS pasirūpino sale ir prizais, o Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sukvietė dalyvius iš visos T.S.R.S. bei pats vedė varžybas. Kategorijų nugalėtojais tapo: jaunimo kategorijose – TOMAS PAULAS (Paul Tom, Estijos TSR), ALEKSANDRAS JEMELJANENKOVAS (Estijos TSR). Suaugusiųjų: NYMAS IMRE (Nymm Imre, Estijos TSR), PAVLAS KOSENKO, AINAS PAVAS (Ain Paavo, Estijos TSR), RIMANTAS MAŽIONIS (Lietuvos TSR). Absoliučiu nugalėtoju tapo PAVLAS KOSENKO.
1987 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmų salėje miesto gyventojams organizavo viešą kultūrizmo sporto pristatymą - seminarą. Skelbimų miesto dienraštyje dėka, dvi dienas trūkusiame renginyje salė buvo pilna žiūrovų. Scenoje pasirodė kultūristai. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS ne tik papasakojo apie kultūrizmo sportą, bet ir atsakė į gausius Klaipėdos miesto gyventojų klausimus.
Tradicinės tarptautinės varžybos vyko ir Čekoslovakijos TSR. „Sandovo“ („Sandow) turnyre kategorijos nugalėtoju tapo VINCAS DUBICKAS, o absoliučiu nugalėtoju buvo pripažintas PAVOLAS JABLONICKIS (Pavol Jablonicky, Czechoslovakian SSR).
„Trener“ turnyre kategorijų nugalėtojais tapo: ANTONAS ŠARAJUS (Anton Saraj, Čekoslovakijos TSR), JANAS KUSAS (Jan Kus, Čekoslovakijos TSR), SAULIUS MISEVIČIUS ir PETERIS MOLNARAS (Peter Molnar, Vengrijos TSR). Absoliučiu nugalėtoju buvo pripažintas JANAS KUSAS.
INFORMACIJA.
Išsamesnė informacija globaliame tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.
Chairman WFF-WBBF International Judges Council
Secretary General WFF-WBBF Lithuania
KULTŪRIZMO ISTORIJOS MOMENTAI.
KADA KULTŪRIZME ATSIRADO DIETA?
Išsamiai temos nedėstysime, tik papasakosime prisiminimų kai kuriuos ryškius epizodus.
Priminsime, socialistinėse šalyse nuo 1973 metų buvo kultūrizmo draudimo laikotarpis. Ruošdamasis varžyboms, Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ (“Vilnius Bodybuilding School”, «Вильнюсская школа культуризма») atstovas talentingas T.S.R.S. kultūristas PRANAS MURAUSKAS valgė viską, jokios dietos nesilaikė. Jo pergalė 1974 metų “Georgo Tenno memoriale” (“Georg Tenno Memorial”, «Мемориал Георга Тенно», 1971 - 2024 m.) išgarsino ne tik Lietuvos TSR, bet ir visą socialistinį pasaulį. Apie įvykį pasaulio kultūrizmo spauda skambėjo dar ilgai. Neįtikėtinas fenomenas. Tų metų varžybose visi be abejonių tikėjosi leningradiečio VLADIMIRO DUBININO (Владимир Дубинин) pergalės. Šis R.T.F.S.R. atstovas pastaruosius kelis metus buvo vienareikšmiu T.S.R.S. lyderiu, svėrė apie 120 kilogramų, tačiau raumenų ryškumo nebuvo. Kaip pasakojo T.S.R.S. kultūrizmo autoritetas VALERIJUS KOREŠKOVAS (Валерий Корешков), memorialo išvakarėse restorane kartu su PRANU MURAUSKU stebėjęs VLADIMIRO DUBININO vakarienę – nieko ypatingo, kepta višta, duona, daržovės, limonadas. Tuomet PRANAS MURAUSKAS svėrė 86 kilogramus, atrodė, palyginus su leningradiečiu, nedidelis. Kai VLADIMIRUI DUBININUI prieš varžybas parodė PRANĄ MURAUSKĄ, šis ėmė juoktis – kas jis prieš jį - 120 kg. gigantą? Tačiau scena parodė, kad apimtys ir svoris nėra svarbiausi rodikliai. Po pralaimėjimo 1974 metais VLADIMIRAS DUBININAS supyko, izoliavosi nuo visų ir tik 1986 metais pakvietus į tarptautinį „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) turnyrą Klaipėdoje Dr. EDMUNDUI DAUBARUI (DSc. Edmundas Daubaras) pavyko jį grąžinti į veiklą.
Tuo pačiu į tas pačias varžybas ruošėsi kitas vilnietis ALGIMANTAS KERŠULIS, kuris kasdien įprastą maistą “pastiprindavo” stikline grietinės ir buteliu alaus... Toks tuo metu buvo supratimas apie „dietas“.
PRIEŠVARŽYBINĖ NE - DIETA „VILNIAUS KULTŪRIZMO MOKYKLOJE“.
“Vilniaus kultūrizmo mokykla”, įsteigta ir vadovaujama talentingų trenerių ČESLAVO TAMULEVIČIAUS (Чеслав Тамулевич) ir VITALIJAUS ASOVSKIO (Виталий Асовский), savotiškai originaliai rengė sportininkus varžyboms ypač dideliais krūviais, kai sportininkai valandą trunkančioje treniruotėje dideliam tempe atlikdavo ne mažiau 100 priėjimų. Dar iki dietinių klausimų pažinimo 1976 metais, o ir po jo, dažniausiai, ryškinant raumenis, “Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ auklėtiniams buvo taikoma pratimų sistema „Super standart“ „10 x 10“ - dešimt bazinių pratimų po dešimt priėjimų, kai pratimai buvo atliekami beveik be jokios pertraukos. Mokykla įvairiems tikslams pasiekti buvo parengusi įvairiausių pratimų sistemas, pavyzdžiui, kad ir „3 x 3“, atliekant tris pratimus po vieną priėjimą, ir taip ratu tris kartus. Po to sekė dar 3 - 4 „3 x 3“ pratimų junginiai, taip gaudavosi 108 priėjimai. Priklausomai nuo tikslų, keitėsi pratimų atlikimo tempas. Neturėdami žinių apie dietos subtilybes, vilniečiai varžyboms ruošėsi nežmoniškais krūviais. Nesilaikydami jokios dietos, 1976 metų tarptautiniame „Georgo Tenno memoriale“ Taline “Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ auklėtiniai užėmė visas pirmas vietas (išskyrus aukščiausią ūgio kategoriją, kurioje nugalėjo estas OLEVAS ANUSAS), o PRANAS MURAUSKAS bei SEMIONAS BEREZOVSKIS (jaunimas) tapo absoliučiais nugalėtojais. Jei SEMIONAS BEREZOVSKIS sugebėjo nepaprastai išryškinti raumenis, tai kitos jaunimo kategorijos nugalėtojas ARVYDAS MISIURA to padaryti nesugebėjo. Tačiau „vilnietiškas“ pozavimas lėmė savo – niekas T.S.R.S. jiems neprilygo ir, net turėdami“ geresnę formą – visi „gaudavo į skudurus“. Kiti Lietuvos TRS atstovai, dalyvavę minėtose varžybose, nesužibėjo – jie buvo labiau „jėgininkai“, o ne kultūristai, primityviai pozavo. Po varžybų ČESLAVAS TAMULEVIČIUS barė PRANĄ MURAUSKĄ, nes šis savo laisvojoje programoje pamiršo keletą pozų. Nėra ko stebėtis – kai visi to meto kultūristai ant scenos atlikdavo 8 – 12 pozų, PRANUI MURAUSKUI sudėtingą choreografinę programą ČESLAVAS TAMULEVIČIUS sudarė iš penkiasdešimties.
Straipsnis bus tęsiamas. Sekite informaciją tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
