PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA.
TSRS KULTŪRIZMO FEDERACIJA BUVO KURIAMA KLAIPĖDOJE.
1986 metais, rengiant „Gintarinio prizo“ turnyrą, Edmundas Daubaras sugrįžo į aktyvią kultūrizmo organizacinę veiklą Klaipėdoje. Tam susiklostė palankios aplinkybės – buvo baigtos teisės studijos Vilniaus valstybiniame universitete, gyvenimas tapo stabilesnis. Klaipėdos miesto kultūrizmo federacijos prezidentas, liaudies teisėjas Anatolijus Gončarovas ne kartą buvo kvietęs Edmundą Daubarą sugrįžti į miesto kultūrizmo gyvenimą. Matyt, 1986-ieji tam buvo tinkamiausias metas.
Tuo metu Klaipėdoje veikė trys kultūrizmo sporto klubai. Sportuojančiųjų netrūko, nemažai atletų dalyvaudavo varžybose, tačiau miestas neturėjo ryškių sporto asmenybių. Ilgainiui ir „Gintarinio prizo“ turnyras buvo tapęs savotiška rutina. Tikėtina, kad būtent tai ir paskatino sugrąžinti Edmundą Daubarą į aktyvią veiklą.
Rengdamas 1986 metų „Gintarinio prizo“ turnyrą, Edmundas Daubaras į Klaipėdą pakvietė kadaise garsų TSRS kultūristą iš Leningrado Vladimirą Dubininą. Po pralaimėjimo 1974 metų „Georgo Tenno memorialo“ varžybose Vladimiras Dubininas beveik trylikai metų buvo pasitraukęs iš aktyvios sportinės veiklos ir vengė viešumo. Vis dėlto kvietimą jis priėmė ir atvyko į Klaipėdą.
Nors pačios varžybos praėjo įprasta tvarka, po jų Edmundas Daubaras savo namuose surengė neformalų susitikimą, į kurį pakvietė autoritetingus TSRS kultūrizmo lyderius – Vladimirą Dubininą, maskvietį Vladimirą Šubovą ir Ukrainos TSR atstovavusį Arkadijų Kašanskį. Inaras Mardo turnyre nedalyvavo, o Romano Kalinausko dėl ankstesnių nesutarimų niekas net neplanavo kviesti.
Susirinkusiesiems Edmundas Daubaras pateikė svarstyti du strateginius klausimus. Pirmiausia buvo pasiūlyta Rusijos TFSR teritorijoje pradėti rengti stambų tarptautinį kultūrizmo turnyrą, kuris padėtų šiai sporto šakai patekti į centrinės TSRS sporto valdžios akiratį. Šios iniciatyvos įgyvendinimo ėmėsi Vladimiras Dubininas, kuris Leningrade pradėjo organizuoti tarptautinį turnyrą „Baltosios naktys“.
Antrasis klausimas buvo oficialios TSRS kultūrizmo federacijos steigimas prie TSRS sporto komiteto. Iki tol formaliai veikęs Romano Morozo ir Romano Kalinausko tandemas nesugebėjo užtikrinti nuoseklaus vadovavimo TSRS kultūrizmo judėjimui, be to, neturėjo reikšmingos paramos sporto valdžios institucijose.
Remdamasis savo patirtimi Čekoslovakijoje, kur buvo susipažinęs su sėkmingu Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos bendradarbiavimu su šalies sporto ministerija (ČSTV), Edmundas Daubaras pasiūlė aiškų veiksmų planą. Vladimiras Šubovas ir Vladimiras Dubininas, jau turėję ryšių TSRS sporto struktūrose, per TSRS sunkiosios atletikos federaciją turėjo siekti oficialaus kultūrizmo federacijos įteisinimo. Susirinkusieji šiam planui pritarė ir netrukus ėmėsi konkrečių veiksmų.
Jau tų pačių metų rudenį Vladimiras Dubininas prestižiniuose Leningrado „Oktiabrskij“ rūmuose surengė tarptautinį turnyrą „Baltosios naktys“, kuris netrukus tapo vienu žinomiausių kultūrizmo renginių Sovietų Sąjungoje.
Po šio susitikimo Edmundas Daubaras ėmėsi spręsti ir Klaipėdos kultūrizmo lyderio klausimą. Miestui trūko aukšto lygio sportininkų. Nors perspektyvių atletų buvo, kvalifikuotų trenerių stygius lėmė, kad klaipėdiečiai jau kelerius metus neužimdavo aukštų vietų svarbiausiuose TSRS kultūrizmo turnyruose – „Gintarinio prizo“, „Georgo Tenno memorialo“ ir Kauno „Komjaunimo taurės“ varžybose.
Ieškodamas perspektyviausio kandidato, Edmundas Daubaras savo dėmesį sutelkė į Viktorą Jucį. Jo nuomone, šis atletas turėjo visas galimybes tapti naujuoju Klaipėdos kultūrizmo lyderiu. Taip prasidėjo Viktoro Jucio kelias į sporto aukštumas.
Rengiant atletą buvo panaudota užsienio treniruočių metodikos patirtis, Edmundo Daubaro sukauptos žinios bei praktiniai apibendrinimai. Tačiau ne mažiau svarbus buvo ir Vilniaus kultūrizmo mokyklos, kurios vienas kūrėjų buvo Česlovas Tamulevičius, palikimas. Didelis dėmesys buvo skiriamas ne tik privalomųjų pozų technikos tobulinimui, bet ir laisvojo pozavimo programoms.
Kaip yra sakęs Česlavo Tamulevičiaus pasekėjas Vitalijus Asovskis: „Jeigu bet kurį Vilniaus kultūrizmo mokyklos atletą naktį pažadintum ir pakeltum iš lovos, jis net pusiau miegodamas nepriekaištingai atliktų bet kurią privalomą pozą.“
Būtent tokiais principais buvo grindžiamas ir Viktoro Jucio pasirengimas būsimoms varžyboms.
Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
1976-1977 m. „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAI.
PIRMOS NELEGALIAI VIEŠOS KULTŪRIZMO VARŽYBOS TSRS.
1976–1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrai tapo išskirtiniu reiškiniu Lietuvos ir visos TSRS kultūrizmo istorijoje. Nepaisant oficialaus kultūrizmo draudimo Sovietų Sąjungoje, būtent šie renginiai buvo pirmos viešai surengtos kultūrizmo varžybos po draudimo įvedimo.
1976 metais Edmundas Daubaras „Gintarinio prizo“ turnyrą kartu su „Žemaitijos taure“ organizavo Telšiuose. Jėgos dalis vyko vienoje miesto mokyklų, o kūno demonstravimo dalis – Telšių miesto kultūros rūmuose. Tai buvo pirmos po kultūrizmo draudimo nelegaliai viešos kultūrizmo varžybos visoje TSRS teritorijoje. Tiesiog Edmundui Daubarui pavyko įtikinti kultūros rūmų administraciją, kad jokio nusižengimo čia nėra ir rūmai gražiai išreklamavo renginį gyventojams. Salė buvo pilna vietinių žiūrovų. Edmundas Daubaras nemenkai rizikavo, bet varžybos praėjo sklandžiai ir negatyvių pasekmių nebuvo sulaukta. Renginyje dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Jaunių pogrupio kategorijose nugalėtojais tapo Rimas Apulskis, Stasys Stanius, Rimas Česaitis. Jaunimo kategorijų nugalėtojais tapo Antanas Bašermanas, Aimontas Dolgichas, Evaldas Šorius. Suaugusiųjų kategorijose nugalėjo Valentinas Vandys ir Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais pripažinti Rimas Apulskis, Evaldas Šorius, Rišardas Krinickis.
Palyginimui, tais pačiais metais Kaune vyko tarptautinis kultūrizmo renginys, tačiau jo vieta buvo vienoje iš užmiesčio gamyklų kultūros salėje ir renginys vyko slapta be žiūrovų. Taip pat 1976 m. buvo organizuotas tarptautinis kultūrizmo renginys Kalinino (dabar Teverė, RTFSR) mieste. Valdžia uždraudė rengti varžybas, bet sportininkai protestuodami vis tiek surengė rungtynes viename miniatiūriniame miesto sporto klubų. Žiūrovų nebuvo, tik negausi sava palaikymo komanda.
1976 sportuojant Vilniaus „Viktorijos“ kulbe, pradėjome kalbėti su vienu klubo lankytoju teisininku Grigorijumi Leonovu. Šis pasakė, kad ką tik yra užbaigęs Vilniaus universiteto teisės fakultetą ir yra paskirtas į Klaipėdą dirbti liaudies teisėjo pareigose. Jau Klaipėdoje Edmundas Daubaras įtikino Grigorijų Leonovą imtis vadovauti Klaipėdos kultūrizmui. Motyvas buvo aiškus - dirbant teisėjo pareigose atsivers nemažai miesto valdininkų durų ir kultūristams bus lengviau. Organizaciniais reikalais toliau užsiėmė Edmundas Daubaras, o Grigorijus Leonovas ėmėsi miesto sportininkų užsiėmimams tiesti legalius kelius. 1977 metais prie Klaipėdos miesto sporto komiteto buvo įregistruota „Klaipėdos kultūrizmo federacija“, kuri ėmė organizuoti miesto sportinę veiklą. Tai buvo beprecedentinis įvykis visoje TSRS. Kultūrizmo sportas buvo uždraustas ir persekiojamas, o Klaipėdoje veikė oficiali miesto kultūrizmo federacija. Taip ši federacija ir išliko vienintele legaliai veikianti visoje TSRS iki pat 1987 metų, kol prie TSRS sporto ministerijos buvo įsteigta „TSRS kultūrizmo federacija“.
Juridiniais keliais buvo uždaryti visi Klaipėdos miesto nelegalūs sporto klubai, o palikti prie federacijos tik trys: „Gintaras“ (vadovas Edmundas Daubaras), „Šatrija“ (vadovas Sigitas Vilutis) ir „Alksnynė“ (vadovas Olegas Serovas).
Beprecedentės viešos varžybos Telšiuose sukėlė TSRS kultūrizmo pasaulyje savotišką furorą. Stebėjosi visi. Estijos TSR kultūrizmo vadovas Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) Edmundui Daubarui parašė palaikymo laišką ir „Gintarinio prizo“ turnyrą pareklamavo Čekoslovakijos TSR sporto spaudai.
Po varžybų Telšiuose Edmundas Daubaras įsidrąsino ir, tarpininkaujant tėvui Vytautui Daubarui, 1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrą organizavo Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Varžybos buvo tik kūno demonstravimo dalies, jėgos pratimų nebuvo. Edmundas Daubaras vėl rizikavo - turnyras buvo viešas, žiūrovus surinko „gyvai“ vieni per kitus patys sportininkai klaipėdiečiai. Salė buvo pilna aistruolių. Varžybose dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
1977 m. “GINTARINIS PRIZAS”
REZULTATAI
(tik pirmos trys vietos)
Jaunimas
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Chleborodovas Viačeslavas Vilnius 1
2. Burba Edvardas Klaipėda 2
3. Apulskis Rimas Klaipėda 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Dolgovas Borisas Vilnius 1
2. Uckus Benas Kaunas 2
3. Kuznecovas Nikolajus Vilnius 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Nevera Stepanas Vilnius 1
2. Šorius Evaldas Klaipėda 2
3. Mišeniovas Edvardas Kaunas 3
Suaugusieji
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Keršulis Algimantas Vilnius 1
2. Daubaras Vytautas Vilnius 2
3. Žurauskas Jonas Kaunas 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Petrošius Kęstutis Vilnius 1
2. Krinickis Rišardas Vilnius 2
3. Maksimovas Stasys Kaunas 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Cukanovas Stasys Vilnius 1
2. Besakirskas Albertas Kaunas 2
3. Zenkevičius Vytautas Klaipėda 3
Absoliutūs nugalėtojai Jaunimas – Borisas Dolgovas
Suaugusieji – Stasys Cukanovas
1977 METŲ KOVA SU TSRS POLITINĖS VALDŽIOS SPRENDIMAIS
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais Edmundas Daubaras, pagal universitetų mainų programą, dar kartą dviem mėnesiams išvyko į Čekoslovakijos SSR. Sportinės veiklos programa buvo panaši į ankstesniųjų metų: vyko susitikimai su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala bei jo pavaduotoju profesoriumi Františeku Bulva.
Siekdami parodyti lojalumą savo valdžiai, čekoslovakai Edmundui Daubarui, kaip TSRS kultūrizmo atstovui, organizavo susitikimą su Čekoslovakijos sporto ministerijos vadovais. Tuo metu Čekoslovakijos kultūrizmo federacija jau turėjo savo kabinetą ministerijoje, kuriame dirbo federacijos sekretorius, garsus kultūristas Peteris Tlapakas.
Vojtechas Fiala taip pat organizavo Edmundo Daubaro kelionę į kalnų kurorte įsikūrusį šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą. Tuo metu jame pasaulio čempionatui rengėsi nacionalinės kultūrizmo rinktinės sportininkai. Vyko susitikimai ir pokalbiai su atletais bei treneriais.
Vėliau Edmundas Daubaras lankėsi Brno mieste, kur profesorius Františekas Bulva surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Juose Edmundas Daubaras dalyvavo svečio teisėmis ir skaitė pranešimą apie kultūrizmo padėtį TSRS.
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais kultūrizmo persekiojimas TSRS dar labiau sustiprėjo. TSRS sporto ministerija išleido įsakymus griežtinti kovą su kultūrizmu, o nacionalinių respublikų sporto ministerijos šiuos nurodymus pakartojo ir ėmė aktyviai vykdyti. Sovietinėje spaudoje prasidėjo organizuota kultūrizmo puolimo kampanija. Ypač aršiai reiškėsi dienraščio Sovietsky Sport žurnalistas Dmitry Ivanov. Didėjant spaudimui, beveik visi žinomi TSRS kultūrizmo organizatoriai nutilo.
Nesitaikstydamas su susidariusia padėtimi ir remdamasis Čekoslovakijoje matytais pavyzdžiais, Edmundas Daubaras pradėjo susirašinėjimą su „Sovietskij sport“ redakcija, TSRS sunkiosios atletikos federacija bei TSRS sporto ministerijos vadovais. Tačiau šie dialogai nedavė jokių teigiamų rezultatų.
Baigiantis 1977 metams, Edmundas Daubaras kartu su geriausiais miesto kultūristais dalyvavo Estijos sostinėje Taline vykusiame „Georgo Tenno memoriale“. Tai buvo vienos prestižiškiausių to meto kultūrizmo varžybų TSRS šalyse. Sėkmingiausiai jose pasirodė Patras Stanius – jaunimo kategorijoje jis iškovojo trečiąją vietą.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
2008 M. TARPTAUTINIS TURNYRAS „GINTARINIS PRIZAS“.
Ar šiandien pasaulyje yra kas nors, kas galėtų su juo lygintis?
Klaipėda, 2008 m.
2008 metais, kartu su tarptautiniu „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“) turnyru Klaipėdoje, pasaulinės WFF–WBBF federacijos organizatoriai aktyviai dirbo rengdami Vilniuje tradicinį „Universe“ turnyrą bei WBBF pasaulio profesionalų čempionatą. Tuo pat metu WFF pasaulio profesionalų čempionatas su solidžiomis piniginėmis premijomis buvo surengtas Prahoje, Žofino rūmuose, ir jį vėl organizavo Čekijos verslininkas Martinas Kuta.
Po WFF-WBBF federacijos vadovų susitikimo su Lenkijos Respublikos sporto ministru Zbigniewu Paceltu, Bydgoščiaus verslininkas Jerzy Gotowski inicijavo WFF-WBBF pasaulio mėgėjų čempionato organizavimą savo mieste.
Šis svarbus sprendimas tapo reikšmingu žingsniu stiprinant tarptautinį federacijos pripažinimą ir plėtojant kultūrizmo bei fitneso sportą Europoje. Renginio organizavimui buvo sutelktos miesto valdžios, verslo bendruomenės ir sporto organizacijų pajėgos, o pats čempionatas tapo vienu reikšmingiausių metų WFF-WBBF sporto įvykių.
Bydgoščiuje surengtas pasaulio mėgėjų čempionatas subūrė sportininkus iš įvairių šalių ir dar labiau sustiprino federacijos pozicijas tarptautinėje sporto arenoje.
“Gintarinis prizas”
„Gintarinio prizo“ renginio proga buvęs Austrijos parlamento pirmininkas profesorius Alfredas Gerstlas klaipėdiečiams padovanojo išskirtinę savo auklėtinio, tuometinio Kalifornijos gubernatoriaus Arnoldo Švarcenegerio, originalių fotografijų kolekciją bei dokumentinį filmą, pasakojantį apie jo gyvenimo ir sportinės karjeros kelią.
Fotografijos buvo eksponuojamos LCC universiteto patalpose surengtoje parodoje, o dokumentinis filmas rodytas gausiai susirinkusiems varžybų žiūrovams.
Iškilmingoje varžybų atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, valstybės ir savivaldybės institucijų atstovai bei kiti garbūs svečiai. Renginį filmavo iš Vilniaus atvykusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) kūrybinė grupė.
2008 m. „Gintarinio prizo“ turnyro metu buvo pagerbti tiek gyvi, tiek jau mirę veteranai. Po varžybų užsienio delegacijų vadovai lankėsi Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos sporto ministerijoje, taip pat dalyvavo ELTA naujienų agentūroje surengtoje spaudos konferencijoje.
Renginio proga buvo išleistas istorinis trikalbis žurnalas (10 000 egzempliorių tiražu) ir 3000 varžybų DVD diskų. Leidiniai buvo nemokamai platinami įvairių tarptautinių renginių metu visame pasaulyje.
Varžybose dalyvavo 293 atletai iš 21 šalies: Argentinos, Austrijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Estijos, Graikijos, Izraelio, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Meksikos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos, Čekijos ir Juodkalnijos.
ABSOLIUTŪS TURNYRO NUGALĖTOJAI
Moterys: Jamila Vanesa Toledo (Argentina)
Vyrai: Darius Bukšnaitis (Šakiai, Lietuva)
1976-1977 m. „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAI.
PIRMOS NELEGALIAI VIEŠOS KULTŪRIZMO VARŽYBOS TSRS.
1976–1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrai tapo išskirtiniu reiškiniu Lietuvos ir visos TSRS kultūrizmo istorijoje. Nepaisant oficialaus kultūrizmo draudimo Sovietų Sąjungoje, būtent šie renginiai buvo pirmos viešai surengtos kultūrizmo varžybos po draudimo įvedimo.
1976 metais Edmundas Daubaras „Gintarinio prizo“ turnyrą kartu su „Žemaitijos taure“ organizavo Telšiuose. Jėgos dalis vyko vienoje miesto mokyklų, o kūno demonstravimo dalis – Telšių miesto kultūros rūmuose. Tai buvo pirmos po kultūrizmo draudimo nelegaliai viešos kultūrizmo varžybos visoje TSRS teritorijoje. Tiesiog Edmundui Daubarui pavyko įtikinti kultūros rūmų administraciją, kad jokio nusižengimo čia nėra ir rūmai gražiai išreklamavo renginį gyventojams. Salė buvo pilna vietinių žiūrovų. Edmundas Daubaras nemenkai rizikavo, bet varžybos praėjo sklandžiai ir negatyvių pasekmių nebuvo sulaukta. Renginyje dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Jaunių pogrupio kategorijose nugalėtojais tapo Rimas Apulskis, Stasys Stanius, Rimas Česaitis. Jaunimo kategorijų nugalėtojais tapo Antanas Bašermanas, Aimontas Dolgichas, Evaldas Šorius. Suaugusiųjų kategorijose nugalėjo Valentinas Vandys ir Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais pripažinti Rimas Apulskis, Evaldas Šorius, Rišardas Krinickis.
Palyginimui, tais pačiais metais Kaune vyko tarptautinis kultūrizmo renginys, tačiau jo vieta buvo vienoje iš užmiesčio gamyklų kultūros salėje ir renginys vyko slapta be žiūrovų. Taip pat 1976 m. buvo organizuotas tarptautinis kultūrizmo renginys Kalinino (dabar Teverė, RTFSR) mieste. Valdžia uždraudė rengti varžybas, bet sportininkai protestuodami vis tiek surengė rungtynes viename miniatiūriniame miesto sporto klubų. Žiūrovų nebuvo, tik negausi sava palaikymo komanda.
1976 sportuojant Vilniaus „Viktorijos“ kulbe, pradėjome kalbėti su vienu klubo lankytoju teisininku Grigorijumi Leonovu. Šis pasakė, kad ką tik yra užbaigęs Vilniaus universiteto teisės fakultetą ir yra paskirtas į Klaipėdą dirbti liaudies teisėjo pareigose. Jau Klaipėdoje Edmundas Daubaras įtikino Grigorijų Leonovą imtis vadovauti Klaipėdos kultūrizmui. Motyvas buvo aiškus - dirbant teisėjo pareigose atsivers nemažai miesto valdininkų durų ir kultūristams bus lengviau. Organizaciniais reikalais toliau užsiėmė Edmundas Daubaras, o Grigorijus Leonovas ėmėsi miesto sportininkų užsiėmimams tiesti legalius kelius. 1977 metais prie Klaipėdos miesto sporto komiteto buvo įregistruota „Klaipėdos kultūrizmo federacija“, kuri ėmė organizuoti miesto sportinę veiklą. Tai buvo beprecedentinis įvykis visoje TSRS. Kultūrizmo sportas buvo uždraustas ir persekiojamas, o Klaipėdoje veikė oficiali miesto kultūrizmo federacija. Taip ši federacija ir išliko vienintele legaliai veikianti visoje TSRS iki pat 1987 metų, kol prie TSRS sporto ministerijos buvo įsteigta „TSRS kultūrizmo federacija“.
Juridiniais keliais buvo uždaryti visi Klaipėdos miesto nelegalūs sporto klubai, o palikti prie federacijos tik trys: „Gintaras“ (vadovas Edmundas Daubaras), „Šatrija“ (vadovas Sigitas Vilutis) ir „Alksnynė“ (vadovas Olegas Serovas).
Beprecedentės viešos varžybos Telšiuose sukėlė TSRS kultūrizmo pasaulyje savotišką furorą. Stebėjosi visi. Estijos TSR kultūrizmo vadovas Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) Edmundui Daubarui parašė palaikymo laišką ir „Gintarinio prizo“ turnyrą pareklamavo Čekoslovakijos TSR sporto spaudai.
Po varžybų Telšiuose Edmundas Daubaras įsidrąsino ir, tarpininkaujant tėvui Vytautui Daubarui, 1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrą organizavo Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Varžybos buvo tik kūno demonstravimo dalies, jėgos pratimų nebuvo. Edmundas Daubaras vėl rizikavo - turnyras buvo viešas, žiūrovus surinko „gyvai“ vieni per kitus patys sportininkai klaipėdiečiai. Salė buvo pilna aistruolių. Varžybose dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
1977 m. “GINTARINIS PRIZAS”
REZULTATAI
(tik pirmos trys vietos)
Jaunimas
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Chleborodovas Viačeslavas Vilnius 1
2. Burba Edvardas Klaipėda 2
3. Apulskis Rimas Klaipėda 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Dolgovas Borisas Vilnius 1
2. Uckus Benas Kaunas 2
3. Kuznecovas Nikolajus Vilnius 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Nevera Stepanas Vilnius 1
2. Šorius Evaldas Klaipėda 2
3. Mišeniovas Edvardas Kaunas 3
Suaugusieji
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Keršulis Algimantas Vilnius 1
2. Daubaras Vytautas Vilnius 2
3. Žurauskas Jonas Kaunas 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Petrošius Kęstutis Vilnius 1
2. Krinickis Rišardas Vilnius 2
3. Maksimovas Stasys Kaunas 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Cukanovas Stasys Vilnius 1
2. Besakirskas Albertas Kaunas 2
3. Zenkevičius Vytautas Klaipėda 3
Absoliutūs nugalėtojai Jaunimas – Borisas Dolgovas
Suaugusieji – Stasys Cukanovas
1977 METŲ KOVA SU TSRS POLITINĖS VALDŽIOS SPRENDIMAIS
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais Edmundas Daubaras, pagal universitetų mainų programą, dar kartą dviem mėnesiams išvyko į Čekoslovakijos SSR. Sportinės veiklos programa buvo panaši į ankstesniųjų metų: vyko susitikimai su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala bei jo pavaduotoju profesoriumi Františeku Bulva.
Siekdami parodyti lojalumą savo valdžiai, čekoslovakai Edmundui Daubarui, kaip TSRS kultūrizmo atstovui, organizavo susitikimą su Čekoslovakijos sporto ministerijos vadovais. Tuo metu Čekoslovakijos kultūrizmo federacija jau turėjo savo kabinetą ministerijoje, kuriame dirbo federacijos sekretorius, garsus kultūristas Peteris Tlapakas.
Vojtechas Fiala taip pat organizavo Edmundo Daubaro kelionę į kalnų kurorte įsikūrusį šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą. Tuo metu jame pasaulio čempionatui rengėsi nacionalinės kultūrizmo rinktinės sportininkai. Vyko susitikimai ir pokalbiai su atletais bei treneriais.
Vėliau Edmundas Daubaras lankėsi Brno mieste, kur profesorius Františekas Bulva surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Juose Edmundas Daubaras dalyvavo svečio teisėmis ir skaitė pranešimą apie kultūrizmo padėtį TSRS.
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais kultūrizmo persekiojimas TSRS dar labiau sustiprėjo. TSRS sporto ministerija išleido įsakymus griežtinti kovą su kultūrizmu, o nacionalinių respublikų sporto ministerijos šiuos nurodymus pakartojo ir ėmė aktyviai vykdyti. Sovietinėje spaudoje prasidėjo organizuota kultūrizmo puolimo kampanija. Ypač aršiai reiškėsi dienraščio Sovietsky Sport žurnalistas Dmitry Ivanov. Didėjant spaudimui, beveik visi žinomi TSRS kultūrizmo organizatoriai nutilo.
Nesitaikstydamas su susidariusia padėtimi ir remdamasis Čekoslovakijoje matytais pavyzdžiais, Edmundas Daubaras pradėjo susirašinėjimą su „Sovietskij sport“ redakcija, TSRS sunkiosios atletikos federacija bei TSRS sporto ministerijos vadovais. Tačiau šie dialogai nedavė jokių teigiamų rezultatų.
Baigiantis 1977 metams, Edmundas Daubaras kartu su geriausiais miesto kultūristais dalyvavo Estijos sostinėje Taline vykusiame „Georgo Tenno memoriale“. Tai buvo vienos prestižiškiausių to meto kultūrizmo varžybų TSRS šalyse. Sėkmingiausiai jose pasirodė Patras Stanius – jaunimo kategorijoje jis iškovojo trečiąją vietą.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
ABSOLIUTŪS „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRO NUGALĖTOJAI
(1967–2026)
VYRAI
Metai – vardas, pavardė, šalis
2026 – Gražvydas Naruševičius, Lietuvos Respublika
2025 – Simonas Liubeckis (Scymon Lubecki), Lenkijos Respublika
2024 – Raulis Jošis (Rahul Joshi), Indijos Respublika
2023 – Aleksejus Lapšinas (Алексей Лапшин), Estijos Respublika
2022 – Vasilijus Bespalenko, Ukrainos Respublika
2021 – Arturas Kameniakas (Artur Kamieniak), Lenkijos Respublika
2020 – Marošas Kanašas (Maros Kanasz), Slovakijos Respublika
2019 – Golapas Rabha (Golap Rabha), Indijos Respublika
2018 – Aleksandras Sacharovas (Александр Сахаров), Kazachstano Respublika
2017 – Marošas Kanašas (Maros Kanasz), Slovakijos Respublika
2016 – Jorgas Fuksas (Jorg Fuchs), Vokietijos Federacinė Respublika
2015 – Acmadi Arašas (Ahmadi Arash), Irano Islamo Respublika
2014 – Andrejus Rumiancevas (Андрей Румянцев), Estijos Respublika
2013 – Andžejus Bžežinskis (Andrzej Brzezinski), Lenkijos Respublika
2012 – Piras Sarandibas Mehdi (Pir Sarandib Mehdi), Irano Islamo Respublika
2011 – Naftejus Singhas (Naftej Singh), Indijos Respublika
2010 – Dharmenderis Singhas (Dharmender Singh), Indijos Respublika
2009 – Aleksandras Ščiogolevas (Александр Щёголев), Rusijos Federacija
2008 – Darius Bukšnaitis, Lietuvos Respublika
2007 – Aleksandras Ševcovas (Александр Шевцов), Estijos Respublika
2006 – Aleksandras Liubomirovas (Александр Любомиров), Latvijos Respublika
2005 – Ivanas Sergejevas (Иван Сергеев), Rusijos Federacija
2004 – Aleksandras Maslovskis (Александр Масловский), Latvijos Respublika
2003 – Aivars Visockis (Aivars Vysockis), Latvijos Respublika
2002 – Radikas Manafovas (Радик Манафов), Lietuvos Respublika
2001 – Aleksandras Maslovskis, Latvijos Respublika
2000 – Radikas Manafovas, Lietuvos Respublika
1999 – Darius Bukšnaitis, Lietuvos Respublika
1998 – Ričardas Gurskas, Lietuvos Respublika
1997 – Rolandas Pocius, Lietuvos Respublika
1996 – Algirdas Kilčiauskas, Lietuvos Respublika
1995 – Sergejus Ogorodnikovas (Сергей Огородников), Rusijos Federacija
1994 – Algirdas Kilčiauskas, Lietuvos Respublika
1991 – Olegas Žuras, Lietuvos Respublika
1990 – Olegas Žuras, TSRS
1989 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1988 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1987 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1986 – Rolandas Bučinskas, Lietuvos TSR
1985 – Algirdas Ivanauskas, Lietuvos TSR
1984 – Vincas Dubickas, Lietuvos TSR
1983 – Vincas Dubickas, Lietuvos TSR
1982 – Eugenijus Gorelikas (Евгений Горелик), Lietuvos TSR
1981 – Saulius Misevičius, Lietuvos TSR
1980 – Vladas Kapcevičius, Lietuvos TSR
1979 – Olevas Anusas (Olev Annus), Estijos TSR
1978 – Olevas Anusas (Olev Annus), Estijos TSR
1977 – Stasys Cukanovas, Lietuvos TSR
1976 – Rišardas Krinickis, Lietuvos TSR
1975 – Rišardas Krinickis, Lietuvos TSR
1974 – Vytautas Zenkevičius, Lietuvos TSR
1970 – Antanas Mineikis, Lietuvos TSR
1969 – Antanas Mineikis, Lietuvos TSR
1968 – Leonas Pivoriūnas, Lietuvos TSR
1967 – Klemensas Alšauskas, Lietuvos TSR
MOTERYS
Metai – vardas, pavardė, šalis
2026 – Jasmin Norgard, Danijos Karalystė
2025 – Olga Bogač (Olga Bogacz), Lenkijos Respublika
2024 – Jelena Ivanova, Latvijos Respublika
2023 – Vilma Povilonienė, Lietuvos Respublika
2022 – Anna Sobolevska Kucharska, Lenkijos Respublika
2021 – Hanna Skytta, Suomijos Respublika
2020 – Hanna Skytta, Suomijos Respublika
2019 – Moumita Mazumder, Indijos Respublika
2018 – Nerina Broggia, Argentinos Respublika
2017 – Halina Halavei, Kipro Respublika
2016 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2015 – Marina Vlasova, Rusijos Federacija
2014 – Aleksandra Sorokina Kukreš, Lietuvos Respublika
2013 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2012 – Valentina Kozlovskaja, Baltarusijos Respublika
2011 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2010 – Vera Vlasova, Rusijos Federacija
2009 – Alina Isidorova, Latvijos Respublika
2008 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2007 – Jelena Frenkel, Izraelio Respublika
2006 – Jolanta Mileriūtė, Lietuvos Respublika
2005 – Olga Jakovleva, Rusijos Federacija
2004 – Svetlana Borisova, Latvijos Respublika
2003 – Svetlana Pugačiova, Rusijos Federacija
2002 – Lilija Degutienė, Lietuvos Respublika
2001 – Viktorija Glagoleva, Rusijos Federacija
2000 – Marina Burinskaja, Latvijos Respublika
1999 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1998 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1997 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1996 – Idalija Kaminskaitė, Lietuvos Respublika
1995 – Tatjana Kovalko, Baltarusijos Respublika
1994 – Idalija Kaminskaitė, Lietuvos Respublika
1991 – Natalija Murnikovienė, Lietuvos Respublika
1990 – Natalija Murnikovienė, Republic of Lithuania
2017 m. „Gintarinio prizo“ turnyrui sukako 50 metelių...
2017 m. Klaipėdoje surengtas tarptautinis fitneso ir kultūrizmo turnyras „Gintarinis prizas“ buvo išskirtinis ne tik aukštu sportiniu lygiu, bet ir reikšminga istorine sukaktimi – minėtas turnyro 50 metų jubiliejus. Per pusę amžiaus „Gintarinis prizas“ tapo vienu seniausių ir prestižiškiausių fitneso bei kultūrizmo renginių Europoje, neatsiejamu Lietuvos sporto istorijos reiškiniu.
Tais pačiais metais pasaulio mėgėjų ir profesionalų čempionatas vyko Kaune, o Europos čempionatas – Vokietijoje. 2017 m. Indijoje vyko tarptautinis WFF–WBBF „World Grand Prix“ turnyras ir šeštasis Azijos čempionatas.
Jubiliejinis Klaipėdos turnyras sulaukė ypatingo tarptautinio dėmesio. Tarpininkaujant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, pasaulinė televizijos kompanija CNN parengė ir milijardinei auditorijai pristatė reportažą apie Klaipėdoje vykusį renginį. Po varžybų Lietuvos Respublikos Seime buvo surengtas oficialus užsienio valstybių delegacijų vadovų priėmimas.
2017 m. turnyre dalyvavo 198 sportininkai iš 17 valstybių: Belgijos, Baltarusijos, Estijos, Indijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Pietų Afrikos Respublikos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Turkijos, Ukrainos, Uzbekistano ir Vokietijos. Tarptautinė dalyvių sudėtis dar kartą patvirtino aukštą turnyro autoritetą pasaulinėje fitneso ir kultūrizmo bendruomenėje.
Varžybose buvo rungiamasi vaikų fitneso („Fit-Kids“), aerobinio fitneso, fitneso modelių, bikini, figūros, sportinio fitneso, „Muscle Model“, „Body Athletic“ ir kultūrizmo kategorijose. Dalyviai varžėsi įvairiose amžiaus, ūgio, svorio bei meistriškumo grupėse.
Absoliučiais 2017 m. „Gintarinio prizo“ nugalėtojais tapo Kipro atstovė Halina Halavei ir Slovakijos sportininkas Marošas Kanašas. Jų pergalės vainikavo vieną įspūdingiausių jubiliejinio turnyro renginių, dar kartą patvirtinusį Klaipėdos, kaip tarptautinio fitneso ir kultūrizmo centro, vardą.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Atletai iš visų pasaulio žemynų – tarptautinio „Gintarinio prizo“ fenomenas.
Nuo 1967 iki 2027 metų tarptautiniame kultūrizmo ir fitneso turnyre „Gintarinis prizas“ dalyvavo sportininkai iš 53 pasaulio valstybių, atstovavusių visiems apgyvendintiems žemynams.
Turnyro istorijoje dalyvavo atletai iš šių valstybių (abėcėlės tvarka):
Afganistano, Argentinos, Australijos, Austrijos, Baltarusijos, Belgijos, Brazilijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Egipto, Estijos, Graikijos, Indijos, Ispanijos, Italijos, Izraelio, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Juodkalnijos, Kanados, Kazachstano, Kipro, Kirgizijos, Kroatijos, Latvijos, Lietuvos, Malaizijos, Meksikos, Moldovos, Mozambiko, Nigerijos, Norvegijos, Nyderlandų, Pakistano, Paragvajaus, Peru, Pietų Afrikos Respublikos, Prancūzijos, Rusijos Federacijos, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Turkijos, Ukrainos, Urugvajaus, Uzbekistano, Vengrijos, Venesuelos, Vokietijos ir Lenkijos.
Daugiausia dalyvių atvyko iš Europos valstybių, tačiau per šešis dešimtmečius „Gintarinis prizas“ tapo ne tik Baltijos regiono, bet ir pasaulinio masto kultūrizmo ir fitneso renginiu. Turnyre varžėsi atletai iš Azijos, Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Australijos ir Okeanijos.
Iš viso turnyre dalyvavo sportininkai iš:
• Europos – 30 valstybių;
• Azijos – 10 valstybių;
• Afrikos – 4 valstyų;
• Šiaurės Amerikos – 2 valstybių;
• Pietų Amerikos – 6 valstybių;
• Australijos ir Okeanijos – 1 valstybės.
IŠVADOS
1. Tarptautinis „Gintarinis prizas“ per 60 metų istoriją subūrė sportininkus iš visų apgyvendintų pasaulio žemynų.
2. Turnyre dalyvavo atletai iš 52 valstybių, todėl jis yra vienas tarptautiškiausių tarptautinių renginių Lietuvoje.
3. Plačiausiai buvo atstovaujama Europai, tačiau reikšmingą dalį dalyvių sudarė Azijos, Amerikos ir Afrikos šalių sportininkai.
4. Turnyras prisidėjo prie Lietuvos ir Klaipėdos vardo garsinimo tarptautinėje sporto bendruomenėje.
5. „Gintarinis prizas“ tapo svarbia tarptautinio sportinio bendradarbiavimo ir atletų meistriškumo sklaidos platforma.
Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Klaipėdos miesto savivaldybė
Per pastaruosius šešis dešimtmečius, tiek gerais, tiek sudėtingais laikotarpiais, „Gintarinio prizo“ turnyras buvo ir išliko neatsiejamas nuo Klaipėdos miesto savivaldybės veiklos ir palaikymo. Tokio nuoseklaus supratimo, bendradarbiavimo ir dėmesio sportui, ko gero, nėra nė viename kitame mieste ar šalyje. Visų laikų Klaipėdos merai ir Sporto skyriaus vadovai tiesiogiai prisidėjo prie „Gintarinio prizo“ varžybų sėkmės, kurios tapo ne tik sporto renginiu, bet ir svarbiu miesto prestižo bei Klaipėdos ir Lietuvos garsinimo visame pasaulyje veiksniu.
Šiandien „Gintarinio prizo“ simbolika yra plačiai atpažįstama, vertinama ir naudojama varžybose Indijoje, Tailande, Pakistane, Brazilijoje, Argentinoje bei daugelyje Europos šalių.
Kultūrizmo draudimo ir persekiojimo laikotarpiu TSRS bei kitose socialistinėse šalyse (1973–1987 m.), tarpininkaujant Klaipėdos miesto savivaldybei, 1977 metais mieste buvo įkurta Klaipėdos kultūrizmo federacija. Iki 1987 metų ji buvo vienintelė legaliai veikianti kultūrizmo federacija TSRS. Būtent su šia federacija bendradarbiavo pasaulio kultūrizmo federacijų vadovai bei žinomi sportininkai.
Per pastaruosius šešis dešimtmečius „Gintarinio prizo“ turnyras tapo neatsiejama Klaipėdos sporto ir kultūros istorijos dalimi, glaudžiai susijusia su Klaipėdos miesto savivaldybė. Nuoseklus savivaldybės palaikymas, bendradarbiavimas ir dėmesys sporto iniciatyvoms sudarė sąlygas šiam turnyrui augti, stiprėti ir tapti reikšmingu Klaipėdos bei Lietuvos vardą pasaulyje garsinančiu renginiu.
Net ir sudėtingais laikotarpiais, įskaitant kultūrizmo ribojimų metus TSRS (1973–1987), savivaldybės tarpininkavimas ir palaikymas buvo itin svarbūs. 1977 metais Klaipėdoje buvo įkurta Klaipėdos kultūrizmo federacija, kuri tapo vienintele legalia tokio pobūdžio organizacija TSRS. Per ją buvo palaikomi ryšiai su pasaulio kultūrizmo federacijomis ir žinomais sportininkais.
Savivaldybės dėka „Gintarinio prizo“ varžyboms buvo suteikiamos geriausios miesto erdvės – Žvejų kultūros rūmai, tuometiniai miesto kultūros rūmai (dabar Klaipėdos muzikinis teatras), Klaipėdos dramos teatras bei koncertų salė. Tai leido turnyrui augti ne tik kaip sporto, bet ir kaip kultūrinio renginio reiškiniui.
Šiandien „Gintarinio prizo“ 60-metį minime kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir visa miesto bendruomene, vertindami ilgametę partnerystę, indėlį ir bendrą siekį garsinti Klaipėdą pasaulyje.
Išsamesnę infirmaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
2019 m. „Gintarinis prizas“
2019 metais Klaipėdoje vyko tarptautinis WFF-WBBF federacijos turnyras „Gintarinis prizas“.
Tais metais Pasaulinės WFF-WBBF federacijos vadovai daug dėmesio skyrė pasaulio mėgėjų ir profesionalų čempionato organizavimui Kaune. Buvo svarstomi įvairūs renginio organizavimo variantai, tarp jų – galimas Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos dalyvavimas čempionato atidarymo ceremonijoje.
Federacija taip pat organizavo tarptautinį „Universe“ turnyrą Tailando kurorte Patajoje. Plėsdami tarptautinį bendradarbiavimą, federacijos vadovai lankėsi Madride ir Paryžiuje. Buvo gautas oficialus Eifelio bokšto administracijos sutikimas surengti WFF-WBBF renginį antrajame Eifelio bokšto aukšte.
WFF-WBBF organizatoriai dalyvavo tarptautinėje sporto konferencijoje Lvove, po kurios buvo priimti miesto mero Andrejaus Sadovyjaus rezidencijoje. Klaipėdoje surengtas trenerių seminaras, kurį organizavo Tarptautinis sporto universitetas – asocijuotas UNESCO organizacijos narys. Raudondvario pilyje iškilmingai pagerbti ir apdovanoti įvairių šalių sporto veteranai.
Tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“
Varžybose dalyvavo 242 sportininkai iš 17 valstybių.
Absoliutūs nugalėtojai
Moterų absoliuti nugalėtoja – Moumita Mazumder (Indija).
Vyrų absoliutus nugalėtojas – Golap Rabha (Indija).
Išsamesnė informacija yra tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Esminės revoliucijos sporte išvakarėse.
2024 m. „Gintarinis prizas“
2024 metais pasaulio politinė ir ekonominė padėtis iš esmės nesikeitė. Tęsėsi Rusijos karas prieš Ukrainą, darantis įtaką įvairioms visuomeninio gyvenimo sritims, taip pat ir sportui.
Sporto pasaulyje toliau ryškėjo kultūrizmo krizė. Lietuvos situacija tapo vienu iš akivaizdžiausių šio proceso pavyzdžių. Daugelį metų šalies kultūrizmą koordinavusi nacionalinė IFBB federacija palaipsniui atsiribojo nuo tradicinio kultūrizmo. Nuolatinių dopingo kontrolės problemų ir su jomis susijusių skandalų fone federacijai kilo grėsmė netekti valstybinio finansavimo. Dalis sportininkų pasirinko kitas organizacijas, o likę dalyviai vis mažiau atitiko natūralaus sporto principus. Panašios tendencijos buvo pastebimos ir kitose Europos valstybėse.
Pasaulinė WFF-WBBF federacija šių problemų sprendimų ieško jau ne vieną dešimtmetį. Dar 2005 metais tuometinis Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) vadovas Rune Anderssonas oficialiu raštu patvirtino, kad Pasaulinė fitneso federacija yra prisijungusi prie antidopingo kodekso. Tačiau dėl didelių finansinių įsipareigojimų procesas nebuvo užbaigtas iki galo. Šis klausimas išlieka aktualus ir šiandien, laukiant galimybių užtikrinti reikiamą finansavimą.
Nuo pat oficialaus Pasaulinės fitneso federacijos įkūrimo 1995 metais buvo siekiama plėtoti sporto kryptis, orientuotas į sveiką gyvenseną, estetiką ir fizinį aktyvumą. Nors federacija nuosekliai stengėsi atsiriboti nuo kraštutinių kultūrizmo formų, praktikoje tai nebuvo lengva – sportininkų raumenų masė nuolat augo. Nuo 1999 metų ypatingas dėmesys buvo skiriamas vaikų „Fit-Kids“ programoms bei neįgaliųjų sportui, o nuo 2004 metų tarptautinėse varžybose pradėtos organizuoti fitneso modelių kategorijos.
2024 metais WFF-WBBF federacijos vadovybė priėmė strateginį sprendimą iš esmės keisti veiklos kryptį. Naujų sportinių disciplinų projektai buvo pristatyti ir išbandyti „World Grand Prix“ turnyruose Kandavoje (Latvija) ir Vilkaviškyje, XVI-ajame “Georgo Tenno memorial” Estijoje, „Gintarinio prizo“ varžybose Klaipėdoje bei „Universe“ turnyre Nidoje.
Federacija nusprendė, kol bus galutinai išspręsti bendradarbiavimo su WADA klausimai, išlaikyti kultūrizmo disciplinas, tačiau pagrindinį dėmesį ateityje skirti nedopinginėms sporto kryptims. Šiam tikslui buvo sukurtos ir pristatytos naujos fizinio aktyvumo disciplinos, kurias planuojama nuosekliai plėtoti ateityje. Šie pokyčiai tapo pagrindu sporto reformai, kuri visu mastu atsiskleidė jau 2025 metų „Gintarinio prizo“ varžybose Klaipėdoje.
Siekiant aptarti tolesnę sporto raidą, 2024 metais Klaipėdoje buvo surengti du tarptautiniai kongresai. Jų metu pristatytos aštuonios naujos sporto kryptys, aptarti jų vertinimo ir teisėjavimo principai bei tolesnės plėtros perspektyvos. Tais pačiais metais WFF-WBBF vadovai lankėsi Taline, kur su Estijos sporto organizacijų atstovais derino bendrus ateities projektus.
Po 2024 metų „Gintarinio prizo“ turnyro užsienio delegacijų vadovai buvo priimti Lietuvos Respublikos Seime. Iškilmingo renginio metu įvairių valstybių sporto organizatoriams ir sportininkams už nuopelnus plėtojant tarptautinį sportinį bendradarbiavimą buvo įteikti Pasaulinės WFF-WBBF federacijos “Garbės sidabro medaliai”.
2024 m. tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“
Varžybose dalyvavo sportininkai iš dešimties valstybių: Bulgarijos, Estijos, Indijos, Latvijos, Lietuvos, Serbijos, Slovakijos, Suomijos, Ukrainos ir Vokietijos.
Absoliutųs nugalėtojai: moterys: Jelena Ivanova (Latvija); vyrai: Rahulis Jošis (Indija).
Išsamesnė informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Artėja 60-tasis “Gintarinis prizas”
2026 m. „Gintarinis prizas“
2026 metais tarptautinė politinė ir ekonominė padėtis išliko įtempta. Pasaulyje vyko kariniai konfliktai, svyravo kainos, o visuomenėje netrūko nerimo ir neapibrėžtumo. Dėl įvairių priežasčių ne visi sportininkai, norėję dalyvauti tradiciniame tarptautiniame „Gintarinio prizo“ turnyre Klaipėdoje, turėjo galimybę atvykti.
Nepaisant sudėtingų aplinkybių, metų pradžioje buvo pradėti aktyvūs pasirengimo darbai būsimam jubiliejiniam, 60-ajam, „Gintarinio prizo“ turnyrui. Perspektyvinių planų aptarimui ir organizaciniams klausimams spręsti turnyro istorijai neabejingi organizatoriai du kartus rinkosi Gargžduose.
2026 metų pradžioje Klaipėdoje surengti du tarptautiniai kongresai, kuriuose buvo svarstomi naujų sporto kategorijų įvedimo bei teisėjavimo sistemos tobulinimo klausimai. Vėliau uostamiestyje vyko tarptautinis trenerių ir teisėjų seminaras, kurio metu buvo toliau plėtojamos ir praktiškai nagrinėjamos kongresuose aptartos naujovės.
Per metus įvyko keli svarbūs susitikimai Klaipėdos miesto savivaldybėje. Du kartus buvo susitikta su administracijos vadovais, o anksčiau – ir su miesto meru Arvydu Vaitkumi. Jų metu aptarta pasaulinės WFF-WBBF federacijos veikla Klaipėdoje bei numatytos strateginės kryptys rengiant jubiliejinį 60-ąjį „Gintarinio prizo“ turnyrą 2027 metais.
Suderinus susitikimą su profesoriumi dr. Vytautu Landsbergiu, Vilniuje įvyko jo susitikimas su pasaulinės WFF-WBBF federacijos vadovais. Susitikimo metu aptarta sporto padėtis Lietuvoje, prisimintas 1991 metais vykęs IFBB prezidento Beno Veiderio vizitas į ką tik nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą. Taip pat dr. Edmundas Daubaras profesoriui perdavė Vokietijos kultūristų telegramų originalus, susijusius su jų parama Lietuvai sovietinės ekonominės blokados laikotarpiu.
Tarptautinis „Gintarinis prizas“ 2026
2026 metų tarptautiniame „Gintarinio prizo“ turnyre dalyvavo 289 atletai iš 10 valstybių – Egipto, Airijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Danijos, Slovakijos, Lenkijos ir Izraelio.
Varžybos dvi dienas vyko Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose. Dėl itin gausaus dalyvių skaičiaus abiejų dienų programa truko po 13–14 valandų. Atsižvelgdami į augantį turnyro mastą, organizatoriai nusprendė nuo 2027 metų renginį vykdyti tris dienas.
Absoliutūs nugalėtojai
Moterys – Jasmin Norgard (Danija)
Vyrai – Gražvydas Naruševičius (Lietuva)
2026 metų „Gintarinis prizas“ dar kartą patvirtino savo svarbą tarptautiniame fitneso ir kultūrizmo judėjime. Turnyras subūrė šimtus sportininkų iš įvairių pasaulio šalių, o Klaipėda išliko vienu svarbiausių šios sporto šakos centrų Europoje. Pasiektas dalyvių skaičius ir augantis tarptautinis susidomėjimas leidžia tikėtis, kad 2027 metais jubiliejinis 60-asis „Gintarinio prizo“ turnyras bus dar didesnis ir reikšmingesnis.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
2009 m. „Gintarinis prizas“ ir svarbūs tarptautiniai įvykiai
2009 metais, ruošiantis WFF–WBBF pasaulio mėgėjų ir WBBF profesionalų čempionatui Estijoje, WFF profesionalų čempionatui Prahoje bei tarptautiniam „Universe“ turnyrui Slovakijoje, Klaipėdoje buvo surengtas tradicinis tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“.
Tačiau kalbant apie 2009-uosius, neįmanoma nepaminėti reikšmingų įvykių Slovakijoje, kurie turėjo didelės įtakos tarptautinio kultūrizmo ir fitneso sporto raidai.
Slovakija – tarptautinio kultūrizmo ir fitneso centras
2009-ieji tapo išskirtiniais Slovakijos sporto istorijoje. Tais metais ši valstybė įsitvirtino kaip vienas svarbiausių tarptautinių kultūrizmo ir fitneso centrų Europoje.
Mecenato Štefano Hrčkos iniciatyva bei parama Slovakijos kurorte Brusno Kupele buvo surengtos Pasaulinės WFF–WBBF federacijos tarptautinės „Universe“ varžybos. Į prestižinį renginį atvyko sportininkai iš trylikos pasaulio valstybių.
Pasveikinti varžybų dalyvių atvyko Slovakijos Respublikos parlamento narys, Vyriausybės jaunimo ir sporto komisijos pirmininkas Dušanas Galisas (Dušan Galis). Oficialios ceremonijos metu jis Pasaulinės WFF–WBBF federacijos prezidentui Edmundui Daubarui įteikė Slovakijos Respublikos Ministro Pirmininko Roberto Fico padėkos raštą.
Tarptautinį sporto forumą atidarė buvęs Slovakijos Respublikos Ministras Pirmininkas Vladimiras Mečiaras (Vladimír Mečiar). Įvertindamas jo nuopelnus sportui ir sveikatingumo idėjų sklaidai Slovakijoje bei tarptautiniu mastu, WFF–WBBF federacijos prezidentas Edmundas Daubaras apdovanojo Vladimirą Mečiarą aukščiausiu federacijos apdovanojimu – tarptautiniu „Garbės aukso medaliu“ („International Honour Gold Medal“).
Vizito Slovakijoje metu Edmundas Daubaras taip pat gavo oficialų kvietimą apsilankyti Slovakijos Respublikos Vyriausybės rūmuose Bratislavoje ir susitikti su Ministru Pirmininku Robertu Fico. Susitikimo metu buvo aptarti tarptautinio sporto vystymo, bendradarbiavimo plėtros bei būsimų tarptautinių renginių organizavimo klausimai.
Susitikime dalyvavo ir Slovakijos valstybės kancleris Františekas Hataras (František Hatar). Pažymėdamas Slovakijos Vyriausybės dėmesį sporto plėtrai bei tarptautiniam bendradarbiavimui, Edmundas Daubaras Ministrui Pirmininkui Robertui Fico įteikė tarptautinį „Garbės aukso medalį“.
2009 metų renginiai Slovakijoje tapo svarbiu tarptautinio WFF–WBBF judėjimo istorijos etapu. Jie sustiprino Slovakijos autoritetą pasaulinėje kultūrizmo ir fitneso bendruomenėje bei sudarė prielaidas tolesniam aukšto lygio tarptautinių sporto renginių organizavimui šalyje.
Pasirengimas pasaulio čempionatui Estijoje
Tais pačiais metais, rengiantis pasaulio čempionatui Estijoje, buvo surengta keletas oficialių susitikimų su Estijos Parlamento politinių partijų atstovais, Estijos sporto ministru bei Estijos nacionalinio olimpinio komiteto generaliniu sekretoriumi.
Susitikimų metu aptarti būsimo čempionato organizaciniai klausimai, tarptautinio bendradarbiavimo galimybės bei kultūrizmo ir fitneso sporto plėtros perspektyvos regione.
Tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“
2009 metų tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“, vykęs Klaipėdoje, buvo vienas didžiausių metų WFF–WBBF renginių pasaulyje.
Varžybose dalyvavo 201 atletas iš vienuolikos valstybių: Irano, Prancūzijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos, Slovakijos, Lenkijos, Austrijos, Vokietijos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos. Toks gausus dalyvių skaičius dar kartą patvirtino augantį turnyro prestižą bei jo svarbą tarptautiniame kultūrizmo ir fitneso sporto kalendoriuje.
„Gintarinis prizas“ ir tais metais vykę tarptautiniai renginiai Slovakijoje bei Estijoje tapo reikšminga pasaulinio WFF–WBBF judėjimo istorijos dalimi, liudijančia nuoseklų federacijos augimą ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprėjimą.
„Gintarinio prizo“ absoliutūs nugalėtojai
Moterys – Alina Isidorova (Latvija)
Vyrai – Aleksandras Ščiogolevas (Rusijos Federacija)
Išsamesnė informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
