EDITA DAUBARAITĖ-SENDRIENĖ
Pirmoji Rytų Europos sportininkė, tapusi absoliučia pasaulio fitneso čempione
Edita Daubaraitė-Sendrienė – Lietuvos fitneso sporto pradininkė, profesionali trenerė, tarptautinės kategorijos teisėja ir trenerė. Ji yra Pasaulinės fitneso federacijos (WFF-WBBF) teisėjų kolegijos pirmininkė.
Baigusi Klaipėdos universitetą, dirbo mokytoja vienoje iš Klaipėdos vidurinių mokyklų. Sportinę karjerą pradėjo meninės gimnastikos sporte, o vėliau pasirinko klasikinį fitnesą. Treniravosi Klaipėdos sporto klube „Centras“.
1995–1997 metais Edita Daubaraitė-Sendrienė sėkmingai atstovavo Lietuvai nacionalinėse ir tarptautinėse fitneso varžybose. 1995 m. Lietuvos taurės pirmenybėse Mažeikiuose iškovojo antrąją vietą.
1996 metais tapo Lietuvos čempione ir tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro nugalėtoja. Tais pačiais metais dalyvavo NABBA Europos čempionate Klaipėdoje, kur užėmė ketvirtąją vietą, NABBA pasaulio čempionate Štutgarte (Vokietija) buvo šešta, o WFF „World Grand Prix“ varžybose Kaizerslauterne (Vokietija) užėmė penktąją vietą. Lietuvos taurės pirmenybėse Panevėžyje pelnė trečiąją vietą.
1997-ieji tapo reikšmingiausiais jos sportinėje karjeroje. WFF „Universe“ varžybose Esene (Vokietija) ji užėmė penktąją vietą, Lietuvos čempionate Mažeikiuose – antrąją, WFF „World Grand Prix“ Lince (Austrija) – penktąją vietą. NABBA pasaulio čempionate Atėnuose (Graikija) iškovojo ketvirtąją vietą, o NABBA „Universe“ varžybose Birmingeme (Anglija) buvo septinta.
Tų pačių metų Lietuvos taurės pirmenybėse Klaipėdoje Edita Daubaraitė-Sendrienė tapo ne tik savo kategorijos nugalėtoja, bet ir absoliučia varžybų laimėtoja. Didžiausią karjeros pergalę ji pasiekė 1997 m. WFF pasaulio čempionate Manheime (Vokietija), kur iškovojo pirmąją vietą ir absoliučios pasaulio fitneso čempionės titulą.
Šis istorinis laimėjimas įrašė Editos Daubaraitės-Sendrienės vardą į Lietuvos ir pasaulio fitneso istoriją – ji tapo pirmąja sportininke iš Rytų Europos valstybių, pelniusia absoliučios pasaulio fitneso čempionės titulą.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA.
TSRS KULTŪRIZMO FEDERACIJA BUVO KURIAMA KLAIPĖDOJE.
1986 metais, rengiant „Gintarinio prizo“ turnyrą, Edmundas Daubaras sugrįžo į aktyvią kultūrizmo organizacinę veiklą Klaipėdoje. Tam susiklostė palankios aplinkybės – buvo baigtos teisės studijos Vilniaus valstybiniame universitete, gyvenimas tapo stabilesnis. Klaipėdos miesto kultūrizmo federacijos prezidentas, liaudies teisėjas Anatolijus Gončarovas ne kartą buvo kvietęs Edmundą Daubarą sugrįžti į miesto kultūrizmo gyvenimą. Matyt, 1986-ieji tam buvo tinkamiausias metas.
Tuo metu Klaipėdoje veikė trys kultūrizmo sporto klubai. Sportuojančiųjų netrūko, nemažai atletų dalyvaudavo varžybose, tačiau miestas neturėjo ryškių sporto asmenybių. Ilgainiui ir „Gintarinio prizo“ turnyras buvo tapęs savotiška rutina. Tikėtina, kad būtent tai ir paskatino sugrąžinti Edmundą Daubarą į aktyvią veiklą.
Rengdamas 1986 metų „Gintarinio prizo“ turnyrą, Edmundas Daubaras į Klaipėdą pakvietė kadaise garsų TSRS kultūristą iš Leningrado Vladimirą Dubininą. Po pralaimėjimo 1974 metų „Georgo Tenno memorialo“ varžybose Vladimiras Dubininas beveik trylikai metų buvo pasitraukęs iš aktyvios sportinės veiklos ir vengė viešumo. Vis dėlto kvietimą jis priėmė ir atvyko į Klaipėdą.
Nors pačios varžybos praėjo įprasta tvarka, po jų Edmundas Daubaras savo namuose surengė neformalų susitikimą, į kurį pakvietė autoritetingus TSRS kultūrizmo lyderius – Vladimirą Dubininą, maskvietį Vladimirą Šubovą ir Ukrainos TSR atstovavusį Arkadijų Kašanskį. Inaras Mardo turnyre nedalyvavo, o Romano Kalinausko dėl ankstesnių nesutarimų niekas net neplanavo kviesti.
Susirinkusiesiems Edmundas Daubaras pateikė svarstyti du strateginius klausimus. Pirmiausia buvo pasiūlyta Rusijos TFSR teritorijoje pradėti rengti stambų tarptautinį kultūrizmo turnyrą, kuris padėtų šiai sporto šakai patekti į centrinės TSRS sporto valdžios akiratį. Šios iniciatyvos įgyvendinimo ėmėsi Vladimiras Dubininas, kuris Leningrade pradėjo organizuoti tarptautinį turnyrą „Baltosios naktys“.
Antrasis klausimas buvo oficialios TSRS kultūrizmo federacijos steigimas prie TSRS sporto komiteto. Iki tol formaliai veikęs Romano Morozo ir Romano Kalinausko tandemas nesugebėjo užtikrinti nuoseklaus vadovavimo TSRS kultūrizmo judėjimui, be to, neturėjo reikšmingos paramos sporto valdžios institucijose.
Remdamasis savo patirtimi Čekoslovakijoje, kur buvo susipažinęs su sėkmingu Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos bendradarbiavimu su šalies sporto ministerija (ČSTV), Edmundas Daubaras pasiūlė aiškų veiksmų planą. Vladimiras Šubovas ir Vladimiras Dubininas, jau turėję ryšių TSRS sporto struktūrose, per TSRS sunkiosios atletikos federaciją turėjo siekti oficialaus kultūrizmo federacijos įteisinimo. Susirinkusieji šiam planui pritarė ir netrukus ėmėsi konkrečių veiksmų.
Jau tų pačių metų rudenį Vladimiras Dubininas prestižiniuose Leningrado „Oktiabrskij“ rūmuose surengė tarptautinį turnyrą „Baltosios naktys“, kuris netrukus tapo vienu žinomiausių kultūrizmo renginių Sovietų Sąjungoje.
Po šio susitikimo Edmundas Daubaras ėmėsi spręsti ir Klaipėdos kultūrizmo lyderio klausimą. Miestui trūko aukšto lygio sportininkų. Nors perspektyvių atletų buvo, kvalifikuotų trenerių stygius lėmė, kad klaipėdiečiai jau kelerius metus neužimdavo aukštų vietų svarbiausiuose TSRS kultūrizmo turnyruose – „Gintarinio prizo“, „Georgo Tenno memorialo“ ir Kauno „Komjaunimo taurės“ varžybose.
Ieškodamas perspektyviausio kandidato, Edmundas Daubaras savo dėmesį sutelkė į Viktorą Jucį. Jo nuomone, šis atletas turėjo visas galimybes tapti naujuoju Klaipėdos kultūrizmo lyderiu. Taip prasidėjo Viktoro Jucio kelias į sporto aukštumas.
Rengiant atletą buvo panaudota užsienio treniruočių metodikos patirtis, Edmundo Daubaro sukauptos žinios bei praktiniai apibendrinimai. Tačiau ne mažiau svarbus buvo ir Vilniaus kultūrizmo mokyklos, kurios vienas kūrėjų buvo Česlovas Tamulevičius, palikimas. Didelis dėmesys buvo skiriamas ne tik privalomųjų pozų technikos tobulinimui, bet ir laisvojo pozavimo programoms.
Kaip yra sakęs Česlavo Tamulevičiaus pasekėjas Vitalijus Asovskis: „Jeigu bet kurį Vilniaus kultūrizmo mokyklos atletą naktį pažadintum ir pakeltum iš lovos, jis net pusiau miegodamas nepriekaištingai atliktų bet kurią privalomą pozą.“
Būtent tokiais principais buvo grindžiamas ir Viktoro Jucio pasirengimas būsimoms varžyboms.
Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Chairman WFF-WBBF International Judges Council
Secretary General WFF-WBBF Lithuania
Kultūrizmo draudimo metai Klaipėdoje.
Laikotarpis iki viešojo „Gintarinio prizo“ turnyro (iki 1976 m.).
Klaipėdos kultūrizmo istorija mažai kuo skyrėsi nuo procesų, vykusių kituose Lietuvos miestuose ar socialistinėse šalyse. Tai buvo laikotarpis, kai oficialiai draudžiamas sportas gyvavo tik entuziastų pastangomis – rūsiuose, bombų slėptuvėse ir nelegaliuose klubuose. Šiandien šis etapas vertinamas kaip unikalus epochos liudijimas ir svarbi Lietuvos sporto istorijos dalis.
1969 metais Edmundas Daubaras įsigijo pirmąją štangą ir kartu su Algiu Živeliiu pradėjo treniruotis namuose. Netrukus Daubarų bute ėmė rinktis vis daugiau sportuoti norinčių jaunuolių. Tėvams nebegalint taikstytis su nuolatiniu lankytojų srautu, treniruotės buvo perkeltos į daugiabučio rūsį, o vėliau – į geležinkeliečių pionierių stovyklą Giruliuose. Vienu pagrindinių to meto kultūrizmo autoritetų tapo Rimantas Budrys. Nors sąlygos buvo labai kuklios, sportininkų tai neatbaidė.
1970 metais iš aktyvios veiklos pasitraukus tuometiniam Klaipėdos kultūrizmo vadovui Antanui Jonuškučiui (1942–2003), miesto atletai išsisklaidė po įvairias treniruotėms pritaikytas ir nepritaikytas patalpas. Tačiau kultūrizmo judėjimas nesustojo.
Svarbus lūžis įvyko 1971 metais, kai Klaipėdos jūrų prekybos uosto darbuotojas Vytautas Daubaras jaunųjų sportininkų treniruotėms gavo patalpas uostui priklausančioje bombų slėptuvėje Sportininkų gatvėje. Čia buvo įkurtas klubas „Gintaras“, tapęs pagrindiniu Klaipėdos kultūrizmo centru griežčiausiais draudimo metais. Klubą lankė apie šimtą entuziastų. Įdomu tai, kad šio klubo tradicijos gyvuoja iki šiol – dabar jis žinomas kaip “Amber Gym” ir tebėra vienas iš „Gintarinio prizo“ varžybų organizatorių.
1971 m. Taline, tuometėje Estijos TSR, Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) pradėjo organizuoti vėliau tradiciniu tapusį turnyrą „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“). Pirmųjų varžybų absoliučiais nugalėtojais tapo: jaunimo grupėje – Valdas Aliubavičius iš Vilniaus (1968 m. absoliutus „Gintarinio prizo“ turnyro jaunimo pogrupio nugalėtojas), o suaugusiųjų grupėje – Vladimir Dubinin iš Leningrado.
Keletas žodžių apie Georgą Tenno. Tarybinės armijos karininkas 1948 m. buvo apkaltintas šnipinėjimu ir nuteistas kalėti lageriuose. Vienoje kameroje jis kalėjo kartu su būsimuoju Nobelio premijos laureatu Aleksandru Solzhenitsynu. Kalinimo metu Georgas Tenno net penkis kartus bandė pabėgti. Savo garsiajame veikale The “Gulago archipelagas” („Архипелаг ГУЛАГ“) Aleksandras Solženicynas jam paskyrė skyrių „Įsitikinęs bėglys“ (Убежденный беглец“). 1968 m., jau po Georgo Tenno mirties, buvo išleista jo knyga “Атлетизм”. To meto TSRS tai buvo išskirtinis leidinys, pateikęs retą ir sistemingą informaciją apie atletizmą, jėgos treniruotes bei fizinio tobulinimo metodiką. Daugeliui sportininkų ši knyga tapo vienu svarbiausių atletizmo pažinimo šaltinių Sovietų Sąjungoje.
1972 metais Edmundas Daubaras išvyko studijuoti filologijos į Vilniaus valstybinį universitetą, tačiau ryšių su Klaipėdos sportininkais nenutraukė. „Gintaro“ klubui jis ir toliau vadovavo per savo bendražygius Algimantą Stalnionį ir Algimantą Ratą.
TSRS ir kitose socialistinėse šalyse paskelbus oficialų kultūrizmo draudimą, veikla persikėlė į pogrindį. 1973 metais Edmundas Daubaras senojo miesto kalėjimo rūsyje surengė nelegalias kultūrizmo varžybas, kuriose dalyvavo drąsiausi to meto Klaipėdos atletai. Suaugusiųjų grupėje nugalėjo Mindaugas Liaugaudas, jaunimo – Algimantas Ratas.
Tais pačiais metais Edmundas Daubaras Vilniuje subūrė nelegaliai veikusių klubų sportininkus ir organizavo jėgos dvikovės varžybas. Jose dalyvavo 46 atletai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Tai buvo vienas pirmųjų bandymų išlaikyti bendrą Lietuvos kultūrizmo bendruomenę nepaisant draudimų.
1974 metais bombų slėptuvėje įsikūrusiame „Gintaro“ klube surengtas „Gintarinio prizo“ turnyras, kuriame dalyvavo keturių Klaipėdos pogrindinių klubų atletai. Varžybų programą sudarė trys dalys: jėgos pratimai, privalomų pozų demonstravimas ir laisvoji programa.
Jaunių grupėse nugalėjo Antanas Kazlauskas, Algimantas Ratas ir Sigitas Kišonas. Jaunimo grupėse stipriausiais tapo Kęstutis Virketis bei Evaldas Šorius, o suaugusiųjų kategorijose – Sigitas Vilutis ir Vytautas Zenkevičius. Absoliučiais savo amžiaus grupių nugalėtojais tapo Antanas Kazlauskas, Evaldas Šorius ir Vytautas Zenkevičius.
Po dvejų metų pertraukos tais pačiais 1974 metais estas Inaras Mardo (1945–2002) sugebėjo surengti „Georgo Tenno memorialą“. Jam pavyko įtikinti Estijos politinę valdžią, kad kultūrizmas yra nacionalinė estų sporto šaka, turinti gilias tradicijas. Varžybos vyko Talino technikos mokyklos patalpose. Visas pirmąsias vietas iškovojo „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ auklėtiniai, tik aukščiausio ūgio kategorijoje nugalėjo estas Olevas Anusas (Olev Annus), įveikęs favoritu laikytą RTFSR atstovą Vladimirą Dubininą. Absoliučiu varžybų nugalėtoju tapo Pranas Murauskas.
1975 metais „Gintarinio prizo“ turnyras jau vyko vienoje iš Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklų. Be klaipėdiečių, jame dalyvavo sportininkai iš Telšių ir Vilniaus. Jaunių grupėse nugalėjo Leonidas Rodionovas, Rimas Apulskis ir Antanas Dobrodzejus. Jaunimo kategorijose pirmąsias vietas iškovojo Antanas Bašermanas, Algimantas Ruplys ir Aimontas Dolgichas. Suaugusiųjų grupėse stipriausiais tapo Vytautas Zenkevičius, Olegas Serovas bei Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais buvo pripažinti Rimas Apulskis, Algimantas Ruplys ir Rišardas Krinickis.
Nepaisant draudimų, nuolatinės kontrolės ir sudėtingų treniruočių sąlygų, kultūrizmas Klaipėdoje ne tik išliko, bet ir stiprėjo. Būtent šiuo laikotarpiu buvo padėti pamatai tradicijai, kuri vėliau išaugo į vieną žinomiausių tarptautinių kultūrizmo renginių – „Gintarinio prizo“ varžybas.
1975 metais, vykstant universitetų studentų mainams, Edmundas Daubaras dviem mėnesiams išvyko į Prahą (Čekoslovakijos TSR). Ten jis susipažino su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala. Pastarasis džiaugėsi po dešimties metų pertraukos sutikęs TSRS kultūrizmo atstovą. Siekdamas parodyti gerus santykius su Sovietų Sąjunga, Vojtechas Fiala pristatė Edmundą Daubarą Čekoslovakijos sporto ministerijos (ČSTV – Československý svaz tělesné výchovy) vadovams.
Edmundą Daubarą stebino tai, kad kultūrizmo draudimo metais čekoslovakų sportininkai turėjo oficialų valdžios palaikymą. 1975 metais jie pirmą kartą dalyvavo Vakaruose vykusiame IFBB Europos čempionate. Tose varžybose čekas Peteris Stachas (Petr Stach) ne tik laimėjo savo kategorijoje, bet ir tapo absoliučiu Europos čempionu.
Vojtecho Fialos iniciatyva Edmundas Daubaras lankėsi Rodotino miestelyje, kuriame gyveno žymus atletas Peteris Stachas. Garbingą svečią Europos čempionas pasitiko surengdamas parodomąją treniruotę, kurios metu demonstravo puikią sportinę formą ir įspūdingą raumenyną.
„Gintarinio prizo“ turnyruose dalyvavo ir vėliau žinomais valstybės veikėjais tapę sportininkai. Rišardas Krinickis, ilgametis vienas iš Valstybės kontrolės komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovų, reikšmingai prisidėjo prie daugelio tarptautinių „Gintarinio prizo“ turnyrų organizavimo 1995–2008 metais. Už nuopelnus tarptautiniam kultūrizmo judėjimui 2008 metais jis buvo apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos tarptautiniu „Garbės aukso medaliu“.
Taip pat turnyruose dalyvavo ir Kęstutis Virketis, ilgametis Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento direktorius. Jis svariai prisidėjo prie jubiliejinio keturiasdešimtojo „Gintarinio prizo“ turnyro organizavimo. Už nuopelnus tarptautiniam kultūrizmo judėjimui 2024 metais Kęstutis Virketis taip pat buvo apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos tarptautiniu „Garbės aukso medaliu“.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
GARBINGA ORGANIZACIJA.
GARBINGA DATA.
Artėjant 2028 metams, tarptautinė WFF–WBBF federacija ruošiasi paminėti reikšmingą sukaktį – 60 metų tarptautinės veiklos jubiliejų. Per šį laikotarpį organizacija išaugo į pasaulinį sporto judėjimą, vienijantį narius iš 141 valstybės visuose pasaulio žemynuose.
Nepaisant pastaraisiais metais pasaulį paveikusių iššūkių – pandemijos, geopolitinės įtampos ir kitų tarptautinių procesų – federacija išlaikė aktyvią veiklą, nuosekliai plėtodama sporto, fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos iniciatyvas. Mūsų tikslas – sudaryti galimybes įvairaus amžiaus ir fizinių galimybių žmonėms dalyvauti sportinėje veikloje, stiprinti sveikatingumą bei skatinti tarptautinį bendradarbiavimą.
Federacijos istorija glaudžiai susijusi su Lietuva ir jos indėliu į tarptautinio sporto raidą:
• 1967 metais Lietuvoje pradėtas organizuoti tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“, kuris 2027 metais Klaipėdoje minės savo jubiliejų.
• 1968 metais Lietuvoje buvo įsteigta tarptautinė atletinės gimnastikos (kultūrizmo) federacija, koordinavusi šios sporto šakos vystymą įvairiose pasaulio šalyse.
• Sudėtingais istoriniais laikotarpiais federacijos veikla susidūrė su įvairiais apribojimais, tačiau organizacijos bendruomenė išsaugojo sporto tradicijas ir užtikrino veiklos tęstinumą.
• Po 1991 metų federacija aktyviai įsitraukė į tarptautinį sporto judėjimą, plėsdama bendradarbiavimą su įvairių šalių sporto organizacijomis ir institucijomis.
• Nuo 1999 metų ypatingas dėmesys skiriamas vaikų sportui, vykdant „Fit-Kid“ programas, bei neįgaliųjų sporto plėtrai.
• 2004 metais federacijos renginių programą papildė fitneso modelių varžybos, sulaukusios plataus tarptautinio susidomėjimo.
• Nuo 2024 metų dar aktyviau plėtojamos fitneso, fizinio aktyvumo ir sveikatingumo programos, skatinančios sportą kaip visuomenės gerovės ir gyvenimo kokybės stiprinimo priemonę.
Pastarųjų metų rezultatai patvirtina šios veiklos aktualumą ir augantį visuomenės susidomėjimą. 2026 metais profesionaliose „Universe“ varžybose Klaipėdoje dalyvavo apie 300 sportininkų iš įvairių šalių, o Europos mėgėjų čempionate Kroatijoje susirinko daugiau kaip 2000 dalyvių.
Per visą savo istoriją federacija siekė konstruktyvaus bendradarbiavimo su nacionalinėmis ir vietos valdžios institucijomis, sporto organizacijomis bei visuomeninėmis struktūromis. Daugelyje šalių mūsų organizuojami renginiai buvo įvertinti kaip reikšmingas indėlis skatinant visuomenės fizinį aktyvumą, stiprinant tarptautinius ryšius ir propaguojant sveiką gyvenseną. Pastaraisiais metais federacijos veikla sulaukė dėmesio ir įvertinimo Austrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Estijoje, Indijoje ir kitose valstybėse.
Artėjantis federacijos 60-metis yra ne tik svarbus organizacijos istorinis pasiekimas, bet ir galimybė dar kartą pabrėžti sporto reikšmę stiprinant žmonių sveikatą, tarptautinį bendradarbiavimą, kultūrų dialogą bei visuomenės vienybę.
Tikimės ir ateityje plėtoti prasmingą bendradarbiavimą bei bendromis pastangomis prisidėti prie sporto, fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos vertybių puoselėjimo tarptautiniu mastu.
Išsamesnė informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
1976-1977 m. „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAI.
PIRMOS NELEGALIAI VIEŠOS KULTŪRIZMO VARŽYBOS TSRS.
1976–1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrai tapo išskirtiniu reiškiniu Lietuvos ir visos TSRS kultūrizmo istorijoje. Nepaisant oficialaus kultūrizmo draudimo Sovietų Sąjungoje, būtent šie renginiai buvo pirmos viešai surengtos kultūrizmo varžybos po draudimo įvedimo.
1976 metais Edmundas Daubaras „Gintarinio prizo“ turnyrą kartu su „Žemaitijos taure“ organizavo Telšiuose. Jėgos dalis vyko vienoje miesto mokyklų, o kūno demonstravimo dalis – Telšių miesto kultūros rūmuose. Tai buvo pirmos po kultūrizmo draudimo nelegaliai viešos kultūrizmo varžybos visoje TSRS teritorijoje. Tiesiog Edmundui Daubarui pavyko įtikinti kultūros rūmų administraciją, kad jokio nusižengimo čia nėra ir rūmai gražiai išreklamavo renginį gyventojams. Salė buvo pilna vietinių žiūrovų. Edmundas Daubaras nemenkai rizikavo, bet varžybos praėjo sklandžiai ir negatyvių pasekmių nebuvo sulaukta. Renginyje dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Jaunių pogrupio kategorijose nugalėtojais tapo Rimas Apulskis, Stasys Stanius, Rimas Česaitis. Jaunimo kategorijų nugalėtojais tapo Antanas Bašermanas, Aimontas Dolgichas, Evaldas Šorius. Suaugusiųjų kategorijose nugalėjo Valentinas Vandys ir Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais pripažinti Rimas Apulskis, Evaldas Šorius, Rišardas Krinickis.
Palyginimui, tais pačiais metais Kaune vyko tarptautinis kultūrizmo renginys, tačiau jo vieta buvo vienoje iš užmiesčio gamyklų kultūros salėje ir renginys vyko slapta be žiūrovų. Taip pat 1976 m. buvo organizuotas tarptautinis kultūrizmo renginys Kalinino (dabar Teverė, RTFSR) mieste. Valdžia uždraudė rengti varžybas, bet sportininkai protestuodami vis tiek surengė rungtynes viename miniatiūriniame miesto sporto klubų. Žiūrovų nebuvo, tik negausi sava palaikymo komanda.
1976 sportuojant Vilniaus „Viktorijos“ kulbe, pradėjome kalbėti su vienu klubo lankytoju teisininku Grigorijumi Leonovu. Šis pasakė, kad ką tik yra užbaigęs Vilniaus universiteto teisės fakultetą ir yra paskirtas į Klaipėdą dirbti liaudies teisėjo pareigose. Jau Klaipėdoje Edmundas Daubaras įtikino Grigorijų Leonovą imtis vadovauti Klaipėdos kultūrizmui. Motyvas buvo aiškus - dirbant teisėjo pareigose atsivers nemažai miesto valdininkų durų ir kultūristams bus lengviau. Organizaciniais reikalais toliau užsiėmė Edmundas Daubaras, o Grigorijus Leonovas ėmėsi miesto sportininkų užsiėmimams tiesti legalius kelius. 1977 metais prie Klaipėdos miesto sporto komiteto buvo įregistruota „Klaipėdos kultūrizmo federacija“, kuri ėmė organizuoti miesto sportinę veiklą. Tai buvo beprecedentinis įvykis visoje TSRS. Kultūrizmo sportas buvo uždraustas ir persekiojamas, o Klaipėdoje veikė oficiali miesto kultūrizmo federacija. Taip ši federacija ir išliko vienintele legaliai veikianti visoje TSRS iki pat 1987 metų, kol prie TSRS sporto ministerijos buvo įsteigta „TSRS kultūrizmo federacija“.
Juridiniais keliais buvo uždaryti visi Klaipėdos miesto nelegalūs sporto klubai, o palikti prie federacijos tik trys: „Gintaras“ (vadovas Edmundas Daubaras), „Šatrija“ (vadovas Sigitas Vilutis) ir „Alksnynė“ (vadovas Olegas Serovas).
Beprecedentės viešos varžybos Telšiuose sukėlė TSRS kultūrizmo pasaulyje savotišką furorą. Stebėjosi visi. Estijos TSR kultūrizmo vadovas Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) Edmundui Daubarui parašė palaikymo laišką ir „Gintarinio prizo“ turnyrą pareklamavo Čekoslovakijos TSR sporto spaudai.
Po varžybų Telšiuose Edmundas Daubaras įsidrąsino ir, tarpininkaujant tėvui Vytautui Daubarui, 1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrą organizavo Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Varžybos buvo tik kūno demonstravimo dalies, jėgos pratimų nebuvo. Edmundas Daubaras vėl rizikavo - turnyras buvo viešas, žiūrovus surinko „gyvai“ vieni per kitus patys sportininkai klaipėdiečiai. Salė buvo pilna aistruolių. Varžybose dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
1977 m. “GINTARINIS PRIZAS”
REZULTATAI
(tik pirmos trys vietos)
Jaunimas
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Chleborodovas Viačeslavas Vilnius 1
2. Burba Edvardas Klaipėda 2
3. Apulskis Rimas Klaipėda 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Dolgovas Borisas Vilnius 1
2. Uckus Benas Kaunas 2
3. Kuznecovas Nikolajus Vilnius 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Nevera Stepanas Vilnius 1
2. Šorius Evaldas Klaipėda 2
3. Mišeniovas Edvardas Kaunas 3
Suaugusieji
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Keršulis Algimantas Vilnius 1
2. Daubaras Vytautas Vilnius 2
3. Žurauskas Jonas Kaunas 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Petrošius Kęstutis Vilnius 1
2. Krinickis Rišardas Vilnius 2
3. Maksimovas Stasys Kaunas 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Cukanovas Stasys Vilnius 1
2. Besakirskas Albertas Kaunas 2
3. Zenkevičius Vytautas Klaipėda 3
Absoliutūs nugalėtojai Jaunimas – Borisas Dolgovas
Suaugusieji – Stasys Cukanovas
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
1977 METŲ KOVA SU TSRS POLITINĖS VALDŽIOS SPRENDIMAIS
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais Edmundas Daubaras, pagal universitetų mainų programą, dar kartą dviem mėnesiams išvyko į Čekoslovakijos SSR. Sportinės veiklos programa buvo panaši į ankstesniųjų metų: vyko susitikimai su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala bei jo pavaduotoju profesoriumi Františeku Bulva.
Siekdami parodyti lojalumą savo valdžiai, čekoslovakai Edmundui Daubarui, kaip TSRS kultūrizmo atstovui, organizavo susitikimą su Čekoslovakijos sporto ministerijos vadovais. Tuo metu Čekoslovakijos kultūrizmo federacija jau turėjo savo kabinetą ministerijoje, kuriame dirbo federacijos sekretorius, garsus kultūristas Peteris Tlapakas.
Vojtechas Fiala taip pat organizavo Edmundo Daubaro kelionę į kalnų kurorte įsikūrusį šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą. Tuo metu jame pasaulio čempionatui rengėsi nacionalinės kultūrizmo rinktinės sportininkai. Vyko susitikimai ir pokalbiai su atletais bei treneriais.
Vėliau Edmundas Daubaras lankėsi Brno mieste, kur profesorius Františekas Bulva surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Juose Edmundas Daubaras dalyvavo svečio teisėmis ir skaitė pranešimą apie kultūrizmo padėtį TSRS.
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais kultūrizmo persekiojimas TSRS dar labiau sustiprėjo. TSRS sporto ministerija išleido įsakymus griežtinti kovą su kultūrizmu, o nacionalinių respublikų sporto ministerijos šiuos nurodymus pakartojo ir ėmė aktyviai vykdyti. Sovietinėje spaudoje prasidėjo organizuota kultūrizmo puolimo kampanija. Ypač aršiai reiškėsi dienraščio Sovietsky Sport žurnalistas Dmitry Ivanov. Didėjant spaudimui, beveik visi žinomi TSRS kultūrizmo organizatoriai nutilo.
Nesitaikstydamas su susidariusia padėtimi ir remdamasis Čekoslovakijoje matytais pavyzdžiais, Edmundas Daubaras pradėjo susirašinėjimą su „Sovietskij sport“ redakcija, TSRS sunkiosios atletikos federacija bei TSRS sporto ministerijos vadovais. Tačiau šie dialogai nedavė jokių teigiamų rezultatų.
Baigiantis 1977 metams, Edmundas Daubaras kartu su geriausiais miesto kultūristais dalyvavo Estijos sostinėje Taline vykusiame „Georgo Tenno memoriale“. Tai buvo vienos prestižiškiausių to meto kultūrizmo varžybų TSRS šalyse. Sėkmingiausiai jose pasirodė Patras Stanius – jaunimo kategorijoje jis iškovojo trečiąją vietą.
Išsamesnė informacija yra tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA.
TSRS KULTŪRIZMO FEDERACIJA BUVO KURIAMA KLAIPĖDOJE.
1986 metais, rengiant „Gintarinio prizo“ turnyrą, Edmundas Daubaras sugrįžo į aktyvią kultūrizmo organizacinę veiklą Klaipėdoje. Tam susiklostė palankios aplinkybės – buvo baigtos teisės studijos Vilniaus valstybiniame universitete, gyvenimas tapo stabilesnis. Klaipėdos miesto kultūrizmo federacijos prezidentas, liaudies teisėjas Anatolijus Gončarovas ne kartą buvo kvietęs Edmundą Daubarą sugrįžti į miesto kultūrizmo gyvenimą. Matyt, 1986-ieji tam buvo tinkamiausias metas.
Tuo metu Klaipėdoje veikė trys kultūrizmo sporto klubai. Sportuojančiųjų netrūko, nemažai atletų dalyvaudavo varžybose, tačiau miestas neturėjo ryškių sporto asmenybių. Ilgainiui ir „Gintarinio prizo“ turnyras buvo tapęs savotiška rutina. Tikėtina, kad būtent tai ir paskatino sugrąžinti Edmundą Daubarą į aktyvią veiklą.
Rengdamas 1986 metų „Gintarinio prizo“ turnyrą, Edmundas Daubaras į Klaipėdą pakvietė kadaise garsų TSRS kultūristą iš Leningrado Vladimirą Dubininą. Po pralaimėjimo 1974 metų „Georgo Tenno memorialo“ varžybose Vladimiras Dubininas beveik trylikai metų buvo pasitraukęs iš aktyvios sportinės veiklos ir vengė viešumo. Vis dėlto kvietimą jis priėmė ir atvyko į Klaipėdą.
Nors pačios varžybos praėjo įprasta tvarka, po jų Edmundas Daubaras savo namuose surengė neformalų susitikimą, į kurį pakvietė autoritetingus TSRS kultūrizmo lyderius – Vladimirą Dubininą, maskvietį Vladimirą Šubovą ir Ukrainos TSR atstovavusį Arkadijų Kašanskį. Inaras Mardo turnyre nedalyvavo, o Romano Kalinausko dėl ankstesnių nesutarimų niekas net neplanavo kviesti.
Susirinkusiesiems Edmundas Daubaras pateikė svarstyti du strateginius klausimus. Pirmiausia buvo pasiūlyta Rusijos TFSR teritorijoje pradėti rengti stambų tarptautinį kultūrizmo turnyrą, kuris padėtų šiai sporto šakai patekti į centrinės TSRS sporto valdžios akiratį. Šios iniciatyvos įgyvendinimo ėmėsi Vladimiras Dubininas, kuris Leningrade pradėjo organizuoti tarptautinį turnyrą „Baltosios naktys“.
Antrasis klausimas buvo oficialios TSRS kultūrizmo federacijos steigimas prie TSRS sporto komiteto. Iki tol formaliai veikęs Romano Morozo ir Romano Kalinausko tandemas nesugebėjo užtikrinti nuoseklaus vadovavimo TSRS kultūrizmo judėjimui, be to, neturėjo reikšmingos paramos sporto valdžios institucijose.
Remdamasis savo patirtimi Čekoslovakijoje, kur buvo susipažinęs su sėkmingu Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos bendradarbiavimu su šalies sporto ministerija (ČSTV), Edmundas Daubaras pasiūlė aiškų veiksmų planą. Vladimiras Šubovas ir Vladimiras Dubininas, jau turėję ryšių TSRS sporto struktūrose, per TSRS sunkiosios atletikos federaciją turėjo siekti oficialaus kultūrizmo federacijos įteisinimo. Susirinkusieji šiam planui pritarė ir netrukus ėmėsi konkrečių veiksmų.
Jau tų pačių metų rudenį Vladimiras Dubininas prestižiniuose Leningrado „Oktiabrskij“ rūmuose surengė tarptautinį turnyrą „Baltosios naktys“, kuris netrukus tapo vienu žinomiausių kultūrizmo renginių Sovietų Sąjungoje.
Po šio susitikimo Edmundas Daubaras ėmėsi spręsti ir Klaipėdos kultūrizmo lyderio klausimą. Miestui trūko aukšto lygio sportininkų. Nors perspektyvių atletų buvo, kvalifikuotų trenerių stygius lėmė, kad klaipėdiečiai jau kelerius metus neužimdavo aukštų vietų svarbiausiuose TSRS kultūrizmo turnyruose – „Gintarinio prizo“, „Georgo Tenno memorialo“ ir Kauno „Komjaunimo taurės“ varžybose.
Ieškodamas perspektyviausio kandidato, Edmundas Daubaras savo dėmesį sutelkė į Viktorą Jucį. Jo nuomone, šis atletas turėjo visas galimybes tapti naujuoju Klaipėdos kultūrizmo lyderiu. Taip prasidėjo Viktoro Jucio kelias į sporto aukštumas.
Rengiant atletą buvo panaudota užsienio treniruočių metodikos patirtis, Edmundo Daubaro sukauptos žinios bei praktiniai apibendrinimai. Tačiau ne mažiau svarbus buvo ir Vilniaus kultūrizmo mokyklos, kurios vienas kūrėjų buvo Česlovas Tamulevičius, palikimas. Didelis dėmesys buvo skiriamas ne tik privalomųjų pozų technikos tobulinimui, bet ir laisvojo pozavimo programoms.
Kaip yra sakęs Česlavo Tamulevičiaus pasekėjas Vitalijus Asovskis: „Jeigu bet kurį Vilniaus kultūrizmo mokyklos atletą naktį pažadintum ir pakeltum iš lovos, jis net pusiau miegodamas nepriekaištingai atliktų bet kurią privalomą pozą.“
Būtent tokiais principais buvo grindžiamas ir Viktoro Jucio pasirengimas būsimoms varžyboms.
Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
1976-1977 m. „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAI.
PIRMOS NELEGALIAI VIEŠOS KULTŪRIZMO VARŽYBOS TSRS.
1976–1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrai tapo išskirtiniu reiškiniu Lietuvos ir visos TSRS kultūrizmo istorijoje. Nepaisant oficialaus kultūrizmo draudimo Sovietų Sąjungoje, būtent šie renginiai buvo pirmos viešai surengtos kultūrizmo varžybos po draudimo įvedimo.
1976 metais Edmundas Daubaras „Gintarinio prizo“ turnyrą kartu su „Žemaitijos taure“ organizavo Telšiuose. Jėgos dalis vyko vienoje miesto mokyklų, o kūno demonstravimo dalis – Telšių miesto kultūros rūmuose. Tai buvo pirmos po kultūrizmo draudimo nelegaliai viešos kultūrizmo varžybos visoje TSRS teritorijoje. Tiesiog Edmundui Daubarui pavyko įtikinti kultūros rūmų administraciją, kad jokio nusižengimo čia nėra ir rūmai gražiai išreklamavo renginį gyventojams. Salė buvo pilna vietinių žiūrovų. Edmundas Daubaras nemenkai rizikavo, bet varžybos praėjo sklandžiai ir negatyvių pasekmių nebuvo sulaukta. Renginyje dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Jaunių pogrupio kategorijose nugalėtojais tapo Rimas Apulskis, Stasys Stanius, Rimas Česaitis. Jaunimo kategorijų nugalėtojais tapo Antanas Bašermanas, Aimontas Dolgichas, Evaldas Šorius. Suaugusiųjų kategorijose nugalėjo Valentinas Vandys ir Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais pripažinti Rimas Apulskis, Evaldas Šorius, Rišardas Krinickis.
Palyginimui, tais pačiais metais Kaune vyko tarptautinis kultūrizmo renginys, tačiau jo vieta buvo vienoje iš užmiesčio gamyklų kultūros salėje ir renginys vyko slapta be žiūrovų. Taip pat 1976 m. buvo organizuotas tarptautinis kultūrizmo renginys Kalinino (dabar Teverė, RTFSR) mieste. Valdžia uždraudė rengti varžybas, bet sportininkai protestuodami vis tiek surengė rungtynes viename miniatiūriniame miesto sporto klubų. Žiūrovų nebuvo, tik negausi sava palaikymo komanda.
1976 sportuojant Vilniaus „Viktorijos“ kulbe, pradėjome kalbėti su vienu klubo lankytoju teisininku Grigorijumi Leonovu. Šis pasakė, kad ką tik yra užbaigęs Vilniaus universiteto teisės fakultetą ir yra paskirtas į Klaipėdą dirbti liaudies teisėjo pareigose. Jau Klaipėdoje Edmundas Daubaras įtikino Grigorijų Leonovą imtis vadovauti Klaipėdos kultūrizmui. Motyvas buvo aiškus - dirbant teisėjo pareigose atsivers nemažai miesto valdininkų durų ir kultūristams bus lengviau. Organizaciniais reikalais toliau užsiėmė Edmundas Daubaras, o Grigorijus Leonovas ėmėsi miesto sportininkų užsiėmimams tiesti legalius kelius. 1977 metais prie Klaipėdos miesto sporto komiteto buvo įregistruota „Klaipėdos kultūrizmo federacija“, kuri ėmė organizuoti miesto sportinę veiklą. Tai buvo beprecedentinis įvykis visoje TSRS. Kultūrizmo sportas buvo uždraustas ir persekiojamas, o Klaipėdoje veikė oficiali miesto kultūrizmo federacija. Taip ši federacija ir išliko vienintele legaliai veikianti visoje TSRS iki pat 1987 metų, kol prie TSRS sporto ministerijos buvo įsteigta „TSRS kultūrizmo federacija“.
Juridiniais keliais buvo uždaryti visi Klaipėdos miesto nelegalūs sporto klubai, o palikti prie federacijos tik trys: „Gintaras“ (vadovas Edmundas Daubaras), „Šatrija“ (vadovas Sigitas Vilutis) ir „Alksnynė“ (vadovas Olegas Serovas).
Beprecedentės viešos varžybos Telšiuose sukėlė TSRS kultūrizmo pasaulyje savotišką furorą. Stebėjosi visi. Estijos TSR kultūrizmo vadovas Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) Edmundui Daubarui parašė palaikymo laišką ir „Gintarinio prizo“ turnyrą pareklamavo Čekoslovakijos TSR sporto spaudai.
Po varžybų Telšiuose Edmundas Daubaras įsidrąsino ir, tarpininkaujant tėvui Vytautui Daubarui, 1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrą organizavo Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Varžybos buvo tik kūno demonstravimo dalies, jėgos pratimų nebuvo. Edmundas Daubaras vėl rizikavo - turnyras buvo viešas, žiūrovus surinko „gyvai“ vieni per kitus patys sportininkai klaipėdiečiai. Salė buvo pilna aistruolių. Varžybose dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
1977 m. “GINTARINIS PRIZAS”
REZULTATAI
(tik pirmos trys vietos)
Jaunimas
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Chleborodovas Viačeslavas Vilnius 1
2. Burba Edvardas Klaipėda 2
3. Apulskis Rimas Klaipėda 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Dolgovas Borisas Vilnius 1
2. Uckus Benas Kaunas 2
3. Kuznecovas Nikolajus Vilnius 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Nevera Stepanas Vilnius 1
2. Šorius Evaldas Klaipėda 2
3. Mišeniovas Edvardas Kaunas 3
Suaugusieji
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Keršulis Algimantas Vilnius 1
2. Daubaras Vytautas Vilnius 2
3. Žurauskas Jonas Kaunas 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Petrošius Kęstutis Vilnius 1
2. Krinickis Rišardas Vilnius 2
3. Maksimovas Stasys Kaunas 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Cukanovas Stasys Vilnius 1
2. Besakirskas Albertas Kaunas 2
3. Zenkevičius Vytautas Klaipėda 3
Absoliutūs nugalėtojai Jaunimas – Borisas Dolgovas
Suaugusieji – Stasys Cukanovas
1977 METŲ KOVA SU TSRS POLITINĖS VALDŽIOS SPRENDIMAIS
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais Edmundas Daubaras, pagal universitetų mainų programą, dar kartą dviem mėnesiams išvyko į Čekoslovakijos SSR. Sportinės veiklos programa buvo panaši į ankstesniųjų metų: vyko susitikimai su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala bei jo pavaduotoju profesoriumi Františeku Bulva.
Siekdami parodyti lojalumą savo valdžiai, čekoslovakai Edmundui Daubarui, kaip TSRS kultūrizmo atstovui, organizavo susitikimą su Čekoslovakijos sporto ministerijos vadovais. Tuo metu Čekoslovakijos kultūrizmo federacija jau turėjo savo kabinetą ministerijoje, kuriame dirbo federacijos sekretorius, garsus kultūristas Peteris Tlapakas.
Vojtechas Fiala taip pat organizavo Edmundo Daubaro kelionę į kalnų kurorte įsikūrusį šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą. Tuo metu jame pasaulio čempionatui rengėsi nacionalinės kultūrizmo rinktinės sportininkai. Vyko susitikimai ir pokalbiai su atletais bei treneriais.
Vėliau Edmundas Daubaras lankėsi Brno mieste, kur profesorius Františekas Bulva surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Juose Edmundas Daubaras dalyvavo svečio teisėmis ir skaitė pranešimą apie kultūrizmo padėtį TSRS.
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais kultūrizmo persekiojimas TSRS dar labiau sustiprėjo. TSRS sporto ministerija išleido įsakymus griežtinti kovą su kultūrizmu, o nacionalinių respublikų sporto ministerijos šiuos nurodymus pakartojo ir ėmė aktyviai vykdyti. Sovietinėje spaudoje prasidėjo organizuota kultūrizmo puolimo kampanija. Ypač aršiai reiškėsi dienraščio Sovietsky Sport žurnalistas Dmitry Ivanov. Didėjant spaudimui, beveik visi žinomi TSRS kultūrizmo organizatoriai nutilo.
Nesitaikstydamas su susidariusia padėtimi ir remdamasis Čekoslovakijoje matytais pavyzdžiais, Edmundas Daubaras pradėjo susirašinėjimą su „Sovietskij sport“ redakcija, TSRS sunkiosios atletikos federacija bei TSRS sporto ministerijos vadovais. Tačiau šie dialogai nedavė jokių teigiamų rezultatų.
Baigiantis 1977 metams, Edmundas Daubaras kartu su geriausiais miesto kultūristais dalyvavo Estijos sostinėje Taline vykusiame „Georgo Tenno memoriale“. Tai buvo vienos prestižiškiausių to meto kultūrizmo varžybų TSRS šalyse. Sėkmingiausiai jose pasirodė Patras Stanius – jaunimo kategorijoje jis iškovojo trečiąją vietą.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
2008 M. TARPTAUTINIS TURNYRAS „GINTARINIS PRIZAS“.
Ar šiandien pasaulyje yra kas nors, kas galėtų su juo lygintis?
Klaipėda, 2008 m.
2008 metais, kartu su tarptautiniu „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“) turnyru Klaipėdoje, pasaulinės WFF–WBBF federacijos organizatoriai aktyviai dirbo rengdami Vilniuje tradicinį „Universe“ turnyrą bei WBBF pasaulio profesionalų čempionatą. Tuo pat metu WFF pasaulio profesionalų čempionatas su solidžiomis piniginėmis premijomis buvo surengtas Prahoje, Žofino rūmuose, ir jį vėl organizavo Čekijos verslininkas Martinas Kuta.
Po WFF-WBBF federacijos vadovų susitikimo su Lenkijos Respublikos sporto ministru Zbigniewu Paceltu, Bydgoščiaus verslininkas Jerzy Gotowski inicijavo WFF-WBBF pasaulio mėgėjų čempionato organizavimą savo mieste.
Šis svarbus sprendimas tapo reikšmingu žingsniu stiprinant tarptautinį federacijos pripažinimą ir plėtojant kultūrizmo bei fitneso sportą Europoje. Renginio organizavimui buvo sutelktos miesto valdžios, verslo bendruomenės ir sporto organizacijų pajėgos, o pats čempionatas tapo vienu reikšmingiausių metų WFF-WBBF sporto įvykių.
Bydgoščiuje surengtas pasaulio mėgėjų čempionatas subūrė sportininkus iš įvairių šalių ir dar labiau sustiprino federacijos pozicijas tarptautinėje sporto arenoje.
“Gintarinis prizas”
„Gintarinio prizo“ renginio proga buvęs Austrijos parlamento pirmininkas profesorius Alfredas Gerstlas klaipėdiečiams padovanojo išskirtinę savo auklėtinio, tuometinio Kalifornijos gubernatoriaus Arnoldo Švarcenegerio, originalių fotografijų kolekciją bei dokumentinį filmą, pasakojantį apie jo gyvenimo ir sportinės karjeros kelią.
Fotografijos buvo eksponuojamos LCC universiteto patalpose surengtoje parodoje, o dokumentinis filmas rodytas gausiai susirinkusiems varžybų žiūrovams.
Iškilmingoje varžybų atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, valstybės ir savivaldybės institucijų atstovai bei kiti garbūs svečiai. Renginį filmavo iš Vilniaus atvykusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) kūrybinė grupė.
2008 m. „Gintarinio prizo“ turnyro metu buvo pagerbti tiek gyvi, tiek jau mirę veteranai. Po varžybų užsienio delegacijų vadovai lankėsi Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos sporto ministerijoje, taip pat dalyvavo ELTA naujienų agentūroje surengtoje spaudos konferencijoje.
Renginio proga buvo išleistas istorinis trikalbis žurnalas (10 000 egzempliorių tiražu) ir 3000 varžybų DVD diskų. Leidiniai buvo nemokamai platinami įvairių tarptautinių renginių metu visame pasaulyje.
Varžybose dalyvavo 293 atletai iš 21 šalies: Argentinos, Austrijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Estijos, Graikijos, Izraelio, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Meksikos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos, Čekijos ir Juodkalnijos.
ABSOLIUTŪS TURNYRO NUGALĖTOJAI
Moterys: Jamila Vanesa Toledo (Argentina)
Vyrai: Darius Bukšnaitis (Šakiai, Lietuva)
1976-1977 m. „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAI.
PIRMOS NELEGALIAI VIEŠOS KULTŪRIZMO VARŽYBOS TSRS.
1976–1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrai tapo išskirtiniu reiškiniu Lietuvos ir visos TSRS kultūrizmo istorijoje. Nepaisant oficialaus kultūrizmo draudimo Sovietų Sąjungoje, būtent šie renginiai buvo pirmos viešai surengtos kultūrizmo varžybos po draudimo įvedimo.
1976 metais Edmundas Daubaras „Gintarinio prizo“ turnyrą kartu su „Žemaitijos taure“ organizavo Telšiuose. Jėgos dalis vyko vienoje miesto mokyklų, o kūno demonstravimo dalis – Telšių miesto kultūros rūmuose. Tai buvo pirmos po kultūrizmo draudimo nelegaliai viešos kultūrizmo varžybos visoje TSRS teritorijoje. Tiesiog Edmundui Daubarui pavyko įtikinti kultūros rūmų administraciją, kad jokio nusižengimo čia nėra ir rūmai gražiai išreklamavo renginį gyventojams. Salė buvo pilna vietinių žiūrovų. Edmundas Daubaras nemenkai rizikavo, bet varžybos praėjo sklandžiai ir negatyvių pasekmių nebuvo sulaukta. Renginyje dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Jaunių pogrupio kategorijose nugalėtojais tapo Rimas Apulskis, Stasys Stanius, Rimas Česaitis. Jaunimo kategorijų nugalėtojais tapo Antanas Bašermanas, Aimontas Dolgichas, Evaldas Šorius. Suaugusiųjų kategorijose nugalėjo Valentinas Vandys ir Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais pripažinti Rimas Apulskis, Evaldas Šorius, Rišardas Krinickis.
Palyginimui, tais pačiais metais Kaune vyko tarptautinis kultūrizmo renginys, tačiau jo vieta buvo vienoje iš užmiesčio gamyklų kultūros salėje ir renginys vyko slapta be žiūrovų. Taip pat 1976 m. buvo organizuotas tarptautinis kultūrizmo renginys Kalinino (dabar Teverė, RTFSR) mieste. Valdžia uždraudė rengti varžybas, bet sportininkai protestuodami vis tiek surengė rungtynes viename miniatiūriniame miesto sporto klubų. Žiūrovų nebuvo, tik negausi sava palaikymo komanda.
1976 sportuojant Vilniaus „Viktorijos“ kulbe, pradėjome kalbėti su vienu klubo lankytoju teisininku Grigorijumi Leonovu. Šis pasakė, kad ką tik yra užbaigęs Vilniaus universiteto teisės fakultetą ir yra paskirtas į Klaipėdą dirbti liaudies teisėjo pareigose. Jau Klaipėdoje Edmundas Daubaras įtikino Grigorijų Leonovą imtis vadovauti Klaipėdos kultūrizmui. Motyvas buvo aiškus - dirbant teisėjo pareigose atsivers nemažai miesto valdininkų durų ir kultūristams bus lengviau. Organizaciniais reikalais toliau užsiėmė Edmundas Daubaras, o Grigorijus Leonovas ėmėsi miesto sportininkų užsiėmimams tiesti legalius kelius. 1977 metais prie Klaipėdos miesto sporto komiteto buvo įregistruota „Klaipėdos kultūrizmo federacija“, kuri ėmė organizuoti miesto sportinę veiklą. Tai buvo beprecedentinis įvykis visoje TSRS. Kultūrizmo sportas buvo uždraustas ir persekiojamas, o Klaipėdoje veikė oficiali miesto kultūrizmo federacija. Taip ši federacija ir išliko vienintele legaliai veikianti visoje TSRS iki pat 1987 metų, kol prie TSRS sporto ministerijos buvo įsteigta „TSRS kultūrizmo federacija“.
Juridiniais keliais buvo uždaryti visi Klaipėdos miesto nelegalūs sporto klubai, o palikti prie federacijos tik trys: „Gintaras“ (vadovas Edmundas Daubaras), „Šatrija“ (vadovas Sigitas Vilutis) ir „Alksnynė“ (vadovas Olegas Serovas).
Beprecedentės viešos varžybos Telšiuose sukėlė TSRS kultūrizmo pasaulyje savotišką furorą. Stebėjosi visi. Estijos TSR kultūrizmo vadovas Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) Edmundui Daubarui parašė palaikymo laišką ir „Gintarinio prizo“ turnyrą pareklamavo Čekoslovakijos TSR sporto spaudai.
Po varžybų Telšiuose Edmundas Daubaras įsidrąsino ir, tarpininkaujant tėvui Vytautui Daubarui, 1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrą organizavo Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Varžybos buvo tik kūno demonstravimo dalies, jėgos pratimų nebuvo. Edmundas Daubaras vėl rizikavo - turnyras buvo viešas, žiūrovus surinko „gyvai“ vieni per kitus patys sportininkai klaipėdiečiai. Salė buvo pilna aistruolių. Varžybose dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
1977 m. “GINTARINIS PRIZAS”
REZULTATAI
(tik pirmos trys vietos)
Jaunimas
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Chleborodovas Viačeslavas Vilnius 1
2. Burba Edvardas Klaipėda 2
3. Apulskis Rimas Klaipėda 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Dolgovas Borisas Vilnius 1
2. Uckus Benas Kaunas 2
3. Kuznecovas Nikolajus Vilnius 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Nevera Stepanas Vilnius 1
2. Šorius Evaldas Klaipėda 2
3. Mišeniovas Edvardas Kaunas 3
Suaugusieji
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Keršulis Algimantas Vilnius 1
2. Daubaras Vytautas Vilnius 2
3. Žurauskas Jonas Kaunas 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Petrošius Kęstutis Vilnius 1
2. Krinickis Rišardas Vilnius 2
3. Maksimovas Stasys Kaunas 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Cukanovas Stasys Vilnius 1
2. Besakirskas Albertas Kaunas 2
3. Zenkevičius Vytautas Klaipėda 3
Absoliutūs nugalėtojai Jaunimas – Borisas Dolgovas
Suaugusieji – Stasys Cukanovas
1977 METŲ KOVA SU TSRS POLITINĖS VALDŽIOS SPRENDIMAIS
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais Edmundas Daubaras, pagal universitetų mainų programą, dar kartą dviem mėnesiams išvyko į Čekoslovakijos SSR. Sportinės veiklos programa buvo panaši į ankstesniųjų metų: vyko susitikimai su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala bei jo pavaduotoju profesoriumi Františeku Bulva.
Siekdami parodyti lojalumą savo valdžiai, čekoslovakai Edmundui Daubarui, kaip TSRS kultūrizmo atstovui, organizavo susitikimą su Čekoslovakijos sporto ministerijos vadovais. Tuo metu Čekoslovakijos kultūrizmo federacija jau turėjo savo kabinetą ministerijoje, kuriame dirbo federacijos sekretorius, garsus kultūristas Peteris Tlapakas.
Vojtechas Fiala taip pat organizavo Edmundo Daubaro kelionę į kalnų kurorte įsikūrusį šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą. Tuo metu jame pasaulio čempionatui rengėsi nacionalinės kultūrizmo rinktinės sportininkai. Vyko susitikimai ir pokalbiai su atletais bei treneriais.
Vėliau Edmundas Daubaras lankėsi Brno mieste, kur profesorius Františekas Bulva surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Juose Edmundas Daubaras dalyvavo svečio teisėmis ir skaitė pranešimą apie kultūrizmo padėtį TSRS.
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais kultūrizmo persekiojimas TSRS dar labiau sustiprėjo. TSRS sporto ministerija išleido įsakymus griežtinti kovą su kultūrizmu, o nacionalinių respublikų sporto ministerijos šiuos nurodymus pakartojo ir ėmė aktyviai vykdyti. Sovietinėje spaudoje prasidėjo organizuota kultūrizmo puolimo kampanija. Ypač aršiai reiškėsi dienraščio Sovietsky Sport žurnalistas Dmitry Ivanov. Didėjant spaudimui, beveik visi žinomi TSRS kultūrizmo organizatoriai nutilo.
Nesitaikstydamas su susidariusia padėtimi ir remdamasis Čekoslovakijoje matytais pavyzdžiais, Edmundas Daubaras pradėjo susirašinėjimą su „Sovietskij sport“ redakcija, TSRS sunkiosios atletikos federacija bei TSRS sporto ministerijos vadovais. Tačiau šie dialogai nedavė jokių teigiamų rezultatų.
Baigiantis 1977 metams, Edmundas Daubaras kartu su geriausiais miesto kultūristais dalyvavo Estijos sostinėje Taline vykusiame „Georgo Tenno memoriale“. Tai buvo vienos prestižiškiausių to meto kultūrizmo varžybų TSRS šalyse. Sėkmingiausiai jose pasirodė Patras Stanius – jaunimo kategorijoje jis iškovojo trečiąją vietą.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
ABSOLIUTŪS „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRO NUGALĖTOJAI
(1967–2026)
VYRAI
Metai – vardas, pavardė, šalis
2026 – Gražvydas Naruševičius, Lietuvos Respublika
2025 – Simonas Liubeckis (Scymon Lubecki), Lenkijos Respublika
2024 – Raulis Jošis (Rahul Joshi), Indijos Respublika
2023 – Aleksejus Lapšinas (Алексей Лапшин), Estijos Respublika
2022 – Vasilijus Bespalenko, Ukrainos Respublika
2021 – Arturas Kameniakas (Artur Kamieniak), Lenkijos Respublika
2020 – Marošas Kanašas (Maros Kanasz), Slovakijos Respublika
2019 – Golapas Rabha (Golap Rabha), Indijos Respublika
2018 – Aleksandras Sacharovas (Александр Сахаров), Kazachstano Respublika
2017 – Marošas Kanašas (Maros Kanasz), Slovakijos Respublika
2016 – Jorgas Fuksas (Jorg Fuchs), Vokietijos Federacinė Respublika
2015 – Acmadi Arašas (Ahmadi Arash), Irano Islamo Respublika
2014 – Andrejus Rumiancevas (Андрей Румянцев), Estijos Respublika
2013 – Andžejus Bžežinskis (Andrzej Brzezinski), Lenkijos Respublika
2012 – Piras Sarandibas Mehdi (Pir Sarandib Mehdi), Irano Islamo Respublika
2011 – Naftejus Singhas (Naftej Singh), Indijos Respublika
2010 – Dharmenderis Singhas (Dharmender Singh), Indijos Respublika
2009 – Aleksandras Ščiogolevas (Александр Щёголев), Rusijos Federacija
2008 – Darius Bukšnaitis, Lietuvos Respublika
2007 – Aleksandras Ševcovas (Александр Шевцов), Estijos Respublika
2006 – Aleksandras Liubomirovas (Александр Любомиров), Latvijos Respublika
2005 – Ivanas Sergejevas (Иван Сергеев), Rusijos Federacija
2004 – Aleksandras Maslovskis (Александр Масловский), Latvijos Respublika
2003 – Aivars Visockis (Aivars Vysockis), Latvijos Respublika
2002 – Radikas Manafovas (Радик Манафов), Lietuvos Respublika
2001 – Aleksandras Maslovskis, Latvijos Respublika
2000 – Radikas Manafovas, Lietuvos Respublika
1999 – Darius Bukšnaitis, Lietuvos Respublika
1998 – Ričardas Gurskas, Lietuvos Respublika
1997 – Rolandas Pocius, Lietuvos Respublika
1996 – Algirdas Kilčiauskas, Lietuvos Respublika
1995 – Sergejus Ogorodnikovas (Сергей Огородников), Rusijos Federacija
1994 – Algirdas Kilčiauskas, Lietuvos Respublika
1991 – Olegas Žuras, Lietuvos Respublika
1990 – Olegas Žuras, TSRS
1989 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1988 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1987 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1986 – Rolandas Bučinskas, Lietuvos TSR
1985 – Algirdas Ivanauskas, Lietuvos TSR
1984 – Vincas Dubickas, Lietuvos TSR
1983 – Vincas Dubickas, Lietuvos TSR
1982 – Eugenijus Gorelikas (Евгений Горелик), Lietuvos TSR
1981 – Saulius Misevičius, Lietuvos TSR
1980 – Vladas Kapcevičius, Lietuvos TSR
1979 – Olevas Anusas (Olev Annus), Estijos TSR
1978 – Olevas Anusas (Olev Annus), Estijos TSR
1977 – Stasys Cukanovas, Lietuvos TSR
1976 – Rišardas Krinickis, Lietuvos TSR
1975 – Rišardas Krinickis, Lietuvos TSR
1974 – Vytautas Zenkevičius, Lietuvos TSR
1970 – Antanas Mineikis, Lietuvos TSR
1969 – Antanas Mineikis, Lietuvos TSR
1968 – Leonas Pivoriūnas, Lietuvos TSR
1967 – Klemensas Alšauskas, Lietuvos TSR
MOTERYS
Metai – vardas, pavardė, šalis
2026 – Jasmin Norgard, Danijos Karalystė
2025 – Olga Bogač (Olga Bogacz), Lenkijos Respublika
2024 – Jelena Ivanova, Latvijos Respublika
2023 – Vilma Povilonienė, Lietuvos Respublika
2022 – Anna Sobolevska Kucharska, Lenkijos Respublika
2021 – Hanna Skytta, Suomijos Respublika
2020 – Hanna Skytta, Suomijos Respublika
2019 – Moumita Mazumder, Indijos Respublika
2018 – Nerina Broggia, Argentinos Respublika
2017 – Halina Halavei, Kipro Respublika
2016 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2015 – Marina Vlasova, Rusijos Federacija
2014 – Aleksandra Sorokina Kukreš, Lietuvos Respublika
2013 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2012 – Valentina Kozlovskaja, Baltarusijos Respublika
2011 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2010 – Vera Vlasova, Rusijos Federacija
2009 – Alina Isidorova, Latvijos Respublika
2008 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2007 – Jelena Frenkel, Izraelio Respublika
2006 – Jolanta Mileriūtė, Lietuvos Respublika
2005 – Olga Jakovleva, Rusijos Federacija
2004 – Svetlana Borisova, Latvijos Respublika
2003 – Svetlana Pugačiova, Rusijos Federacija
2002 – Lilija Degutienė, Lietuvos Respublika
2001 – Viktorija Glagoleva, Rusijos Federacija
2000 – Marina Burinskaja, Latvijos Respublika
1999 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1998 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1997 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1996 – Idalija Kaminskaitė, Lietuvos Respublika
1995 – Tatjana Kovalko, Baltarusijos Respublika
1994 – Idalija Kaminskaitė, Lietuvos Respublika
1991 – Natalija Murnikovienė, Lietuvos Respublika
1990 – Natalija Murnikovienė, Republic of Lithuania
2017 m. „Gintarinio prizo“ turnyrui sukako 50 metelių...
2017 m. Klaipėdoje surengtas tarptautinis fitneso ir kultūrizmo turnyras „Gintarinis prizas“ buvo išskirtinis ne tik aukštu sportiniu lygiu, bet ir reikšminga istorine sukaktimi – minėtas turnyro 50 metų jubiliejus. Per pusę amžiaus „Gintarinis prizas“ tapo vienu seniausių ir prestižiškiausių fitneso bei kultūrizmo renginių Europoje, neatsiejamu Lietuvos sporto istorijos reiškiniu.
Tais pačiais metais pasaulio mėgėjų ir profesionalų čempionatas vyko Kaune, o Europos čempionatas – Vokietijoje. 2017 m. Indijoje vyko tarptautinis WFF–WBBF „World Grand Prix“ turnyras ir šeštasis Azijos čempionatas.
Jubiliejinis Klaipėdos turnyras sulaukė ypatingo tarptautinio dėmesio. Tarpininkaujant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, pasaulinė televizijos kompanija CNN parengė ir milijardinei auditorijai pristatė reportažą apie Klaipėdoje vykusį renginį. Po varžybų Lietuvos Respublikos Seime buvo surengtas oficialus užsienio valstybių delegacijų vadovų priėmimas.
2017 m. turnyre dalyvavo 198 sportininkai iš 17 valstybių: Belgijos, Baltarusijos, Estijos, Indijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Pietų Afrikos Respublikos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Turkijos, Ukrainos, Uzbekistano ir Vokietijos. Tarptautinė dalyvių sudėtis dar kartą patvirtino aukštą turnyro autoritetą pasaulinėje fitneso ir kultūrizmo bendruomenėje.
Varžybose buvo rungiamasi vaikų fitneso („Fit-Kids“), aerobinio fitneso, fitneso modelių, bikini, figūros, sportinio fitneso, „Muscle Model“, „Body Athletic“ ir kultūrizmo kategorijose. Dalyviai varžėsi įvairiose amžiaus, ūgio, svorio bei meistriškumo grupėse.
Absoliučiais 2017 m. „Gintarinio prizo“ nugalėtojais tapo Kipro atstovė Halina Halavei ir Slovakijos sportininkas Marošas Kanašas. Jų pergalės vainikavo vieną įspūdingiausių jubiliejinio turnyro renginių, dar kartą patvirtinusį Klaipėdos, kaip tarptautinio fitneso ir kultūrizmo centro, vardą.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Atletai iš visų pasaulio žemynų – tarptautinio „Gintarinio prizo“ fenomenas.
Nuo 1967 iki 2027 metų tarptautiniame kultūrizmo ir fitneso turnyre „Gintarinis prizas“ dalyvavo sportininkai iš 53 pasaulio valstybių, atstovavusių visiems apgyvendintiems žemynams.
Turnyro istorijoje dalyvavo atletai iš šių valstybių (abėcėlės tvarka):
Afganistano, Argentinos, Australijos, Austrijos, Baltarusijos, Belgijos, Brazilijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Egipto, Estijos, Graikijos, Indijos, Ispanijos, Italijos, Izraelio, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Juodkalnijos, Kanados, Kazachstano, Kipro, Kirgizijos, Kroatijos, Latvijos, Lietuvos, Malaizijos, Meksikos, Moldovos, Mozambiko, Nigerijos, Norvegijos, Nyderlandų, Pakistano, Paragvajaus, Peru, Pietų Afrikos Respublikos, Prancūzijos, Rusijos Federacijos, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Turkijos, Ukrainos, Urugvajaus, Uzbekistano, Vengrijos, Venesuelos, Vokietijos ir Lenkijos.
Daugiausia dalyvių atvyko iš Europos valstybių, tačiau per šešis dešimtmečius „Gintarinis prizas“ tapo ne tik Baltijos regiono, bet ir pasaulinio masto kultūrizmo ir fitneso renginiu. Turnyre varžėsi atletai iš Azijos, Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Australijos ir Okeanijos.
Iš viso turnyre dalyvavo sportininkai iš:
• Europos – 30 valstybių;
• Azijos – 10 valstybių;
• Afrikos – 4 valstyų;
• Šiaurės Amerikos – 2 valstybių;
• Pietų Amerikos – 6 valstybių;
• Australijos ir Okeanijos – 1 valstybės.
IŠVADOS
1. Tarptautinis „Gintarinis prizas“ per 60 metų istoriją subūrė sportininkus iš visų apgyvendintų pasaulio žemynų.
2. Turnyre dalyvavo atletai iš 52 valstybių, todėl jis yra vienas tarptautiškiausių tarptautinių renginių Lietuvoje.
3. Plačiausiai buvo atstovaujama Europai, tačiau reikšmingą dalį dalyvių sudarė Azijos, Amerikos ir Afrikos šalių sportininkai.
4. Turnyras prisidėjo prie Lietuvos ir Klaipėdos vardo garsinimo tarptautinėje sporto bendruomenėje.
5. „Gintarinis prizas“ tapo svarbia tarptautinio sportinio bendradarbiavimo ir atletų meistriškumo sklaidos platforma.
Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Klaipėdos miesto savivaldybė
Per pastaruosius šešis dešimtmečius, tiek gerais, tiek sudėtingais laikotarpiais, „Gintarinio prizo“ turnyras buvo ir išliko neatsiejamas nuo Klaipėdos miesto savivaldybės veiklos ir palaikymo. Tokio nuoseklaus supratimo, bendradarbiavimo ir dėmesio sportui, ko gero, nėra nė viename kitame mieste ar šalyje. Visų laikų Klaipėdos merai ir Sporto skyriaus vadovai tiesiogiai prisidėjo prie „Gintarinio prizo“ varžybų sėkmės, kurios tapo ne tik sporto renginiu, bet ir svarbiu miesto prestižo bei Klaipėdos ir Lietuvos garsinimo visame pasaulyje veiksniu.
Šiandien „Gintarinio prizo“ simbolika yra plačiai atpažįstama, vertinama ir naudojama varžybose Indijoje, Tailande, Pakistane, Brazilijoje, Argentinoje bei daugelyje Europos šalių.
Kultūrizmo draudimo ir persekiojimo laikotarpiu TSRS bei kitose socialistinėse šalyse (1973–1987 m.), tarpininkaujant Klaipėdos miesto savivaldybei, 1977 metais mieste buvo įkurta Klaipėdos kultūrizmo federacija. Iki 1987 metų ji buvo vienintelė legaliai veikianti kultūrizmo federacija TSRS. Būtent su šia federacija bendradarbiavo pasaulio kultūrizmo federacijų vadovai bei žinomi sportininkai.
Per pastaruosius šešis dešimtmečius „Gintarinio prizo“ turnyras tapo neatsiejama Klaipėdos sporto ir kultūros istorijos dalimi, glaudžiai susijusia su Klaipėdos miesto savivaldybė. Nuoseklus savivaldybės palaikymas, bendradarbiavimas ir dėmesys sporto iniciatyvoms sudarė sąlygas šiam turnyrui augti, stiprėti ir tapti reikšmingu Klaipėdos bei Lietuvos vardą pasaulyje garsinančiu renginiu.
Net ir sudėtingais laikotarpiais, įskaitant kultūrizmo ribojimų metus TSRS (1973–1987), savivaldybės tarpininkavimas ir palaikymas buvo itin svarbūs. 1977 metais Klaipėdoje buvo įkurta Klaipėdos kultūrizmo federacija, kuri tapo vienintele legalia tokio pobūdžio organizacija TSRS. Per ją buvo palaikomi ryšiai su pasaulio kultūrizmo federacijomis ir žinomais sportininkais.
Savivaldybės dėka „Gintarinio prizo“ varžyboms buvo suteikiamos geriausios miesto erdvės – Žvejų kultūros rūmai, tuometiniai miesto kultūros rūmai (dabar Klaipėdos muzikinis teatras), Klaipėdos dramos teatras bei koncertų salė. Tai leido turnyrui augti ne tik kaip sporto, bet ir kaip kultūrinio renginio reiškiniui.
Šiandien „Gintarinio prizo“ 60-metį minime kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir visa miesto bendruomene, vertindami ilgametę partnerystę, indėlį ir bendrą siekį garsinti Klaipėdą pasaulyje.
Išsamesnę infirmaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
2019 m. „Gintarinis prizas“
2019 metais Klaipėdoje vyko tarptautinis WFF-WBBF federacijos turnyras „Gintarinis prizas“.
Tais metais Pasaulinės WFF-WBBF federacijos vadovai daug dėmesio skyrė pasaulio mėgėjų ir profesionalų čempionato organizavimui Kaune. Buvo svarstomi įvairūs renginio organizavimo variantai, tarp jų – galimas Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos dalyvavimas čempionato atidarymo ceremonijoje.
Federacija taip pat organizavo tarptautinį „Universe“ turnyrą Tailando kurorte Patajoje. Plėsdami tarptautinį bendradarbiavimą, federacijos vadovai lankėsi Madride ir Paryžiuje. Buvo gautas oficialus Eifelio bokšto administracijos sutikimas surengti WFF-WBBF renginį antrajame Eifelio bokšto aukšte.
WFF-WBBF organizatoriai dalyvavo tarptautinėje sporto konferencijoje Lvove, po kurios buvo priimti miesto mero Andrejaus Sadovyjaus rezidencijoje. Klaipėdoje surengtas trenerių seminaras, kurį organizavo Tarptautinis sporto universitetas – asocijuotas UNESCO organizacijos narys. Raudondvario pilyje iškilmingai pagerbti ir apdovanoti įvairių šalių sporto veteranai.
Tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“
Varžybose dalyvavo 242 sportininkai iš 17 valstybių.
Absoliutūs nugalėtojai
Moterų absoliuti nugalėtoja – Moumita Mazumder (Indija).
Vyrų absoliutus nugalėtojas – Golap Rabha (Indija).
Išsamesnė informacija yra tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Esminės revoliucijos sporte išvakarėse.
2024 m. „Gintarinis prizas“
2024 metais pasaulio politinė ir ekonominė padėtis iš esmės nesikeitė. Tęsėsi Rusijos karas prieš Ukrainą, darantis įtaką įvairioms visuomeninio gyvenimo sritims, taip pat ir sportui.
Sporto pasaulyje toliau ryškėjo kultūrizmo krizė. Lietuvos situacija tapo vienu iš akivaizdžiausių šio proceso pavyzdžių. Daugelį metų šalies kultūrizmą koordinavusi nacionalinė IFBB federacija palaipsniui atsiribojo nuo tradicinio kultūrizmo. Nuolatinių dopingo kontrolės problemų ir su jomis susijusių skandalų fone federacijai kilo grėsmė netekti valstybinio finansavimo. Dalis sportininkų pasirinko kitas organizacijas, o likę dalyviai vis mažiau atitiko natūralaus sporto principus. Panašios tendencijos buvo pastebimos ir kitose Europos valstybėse.
Pasaulinė WFF-WBBF federacija šių problemų sprendimų ieško jau ne vieną dešimtmetį. Dar 2005 metais tuometinis Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) vadovas Rune Anderssonas oficialiu raštu patvirtino, kad Pasaulinė fitneso federacija yra prisijungusi prie antidopingo kodekso. Tačiau dėl didelių finansinių įsipareigojimų procesas nebuvo užbaigtas iki galo. Šis klausimas išlieka aktualus ir šiandien, laukiant galimybių užtikrinti reikiamą finansavimą.
Nuo pat oficialaus Pasaulinės fitneso federacijos įkūrimo 1995 metais buvo siekiama plėtoti sporto kryptis, orientuotas į sveiką gyvenseną, estetiką ir fizinį aktyvumą. Nors federacija nuosekliai stengėsi atsiriboti nuo kraštutinių kultūrizmo formų, praktikoje tai nebuvo lengva – sportininkų raumenų masė nuolat augo. Nuo 1999 metų ypatingas dėmesys buvo skiriamas vaikų „Fit-Kids“ programoms bei neįgaliųjų sportui, o nuo 2004 metų tarptautinėse varžybose pradėtos organizuoti fitneso modelių kategorijos.
2024 metais WFF-WBBF federacijos vadovybė priėmė strateginį sprendimą iš esmės keisti veiklos kryptį. Naujų sportinių disciplinų projektai buvo pristatyti ir išbandyti „World Grand Prix“ turnyruose Kandavoje (Latvija) ir Vilkaviškyje, XVI-ajame “Georgo Tenno memorial” Estijoje, „Gintarinio prizo“ varžybose Klaipėdoje bei „Universe“ turnyre Nidoje.
Federacija nusprendė, kol bus galutinai išspręsti bendradarbiavimo su WADA klausimai, išlaikyti kultūrizmo disciplinas, tačiau pagrindinį dėmesį ateityje skirti nedopinginėms sporto kryptims. Šiam tikslui buvo sukurtos ir pristatytos naujos fizinio aktyvumo disciplinos, kurias planuojama nuosekliai plėtoti ateityje. Šie pokyčiai tapo pagrindu sporto reformai, kuri visu mastu atsiskleidė jau 2025 metų „Gintarinio prizo“ varžybose Klaipėdoje.
Siekiant aptarti tolesnę sporto raidą, 2024 metais Klaipėdoje buvo surengti du tarptautiniai kongresai. Jų metu pristatytos aštuonios naujos sporto kryptys, aptarti jų vertinimo ir teisėjavimo principai bei tolesnės plėtros perspektyvos. Tais pačiais metais WFF-WBBF vadovai lankėsi Taline, kur su Estijos sporto organizacijų atstovais derino bendrus ateities projektus.
Po 2024 metų „Gintarinio prizo“ turnyro užsienio delegacijų vadovai buvo priimti Lietuvos Respublikos Seime. Iškilmingo renginio metu įvairių valstybių sporto organizatoriams ir sportininkams už nuopelnus plėtojant tarptautinį sportinį bendradarbiavimą buvo įteikti Pasaulinės WFF-WBBF federacijos “Garbės sidabro medaliai”.
2024 m. tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“
Varžybose dalyvavo sportininkai iš dešimties valstybių: Bulgarijos, Estijos, Indijos, Latvijos, Lietuvos, Serbijos, Slovakijos, Suomijos, Ukrainos ir Vokietijos.
Absoliutųs nugalėtojai: moterys: Jelena Ivanova (Latvija); vyrai: Rahulis Jošis (Indija).
Išsamesnė informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Artėja 60-tasis “Gintarinis prizas”
2026 m. „Gintarinis prizas“
2026 metais tarptautinė politinė ir ekonominė padėtis išliko įtempta. Pasaulyje vyko kariniai konfliktai, svyravo kainos, o visuomenėje netrūko nerimo ir neapibrėžtumo. Dėl įvairių priežasčių ne visi sportininkai, norėję dalyvauti tradiciniame tarptautiniame „Gintarinio prizo“ turnyre Klaipėdoje, turėjo galimybę atvykti.
Nepaisant sudėtingų aplinkybių, metų pradžioje buvo pradėti aktyvūs pasirengimo darbai būsimam jubiliejiniam, 60-ajam, „Gintarinio prizo“ turnyrui. Perspektyvinių planų aptarimui ir organizaciniams klausimams spręsti turnyro istorijai neabejingi organizatoriai du kartus rinkosi Gargžduose.
2026 metų pradžioje Klaipėdoje surengti du tarptautiniai kongresai, kuriuose buvo svarstomi naujų sporto kategorijų įvedimo bei teisėjavimo sistemos tobulinimo klausimai. Vėliau uostamiestyje vyko tarptautinis trenerių ir teisėjų seminaras, kurio metu buvo toliau plėtojamos ir praktiškai nagrinėjamos kongresuose aptartos naujovės.
Per metus įvyko keli svarbūs susitikimai Klaipėdos miesto savivaldybėje. Du kartus buvo susitikta su administracijos vadovais, o anksčiau – ir su miesto meru Arvydu Vaitkumi. Jų metu aptarta pasaulinės WFF-WBBF federacijos veikla Klaipėdoje bei numatytos strateginės kryptys rengiant jubiliejinį 60-ąjį „Gintarinio prizo“ turnyrą 2027 metais.
Suderinus susitikimą su profesoriumi dr. Vytautu Landsbergiu, Vilniuje įvyko jo susitikimas su pasaulinės WFF-WBBF federacijos vadovais. Susitikimo metu aptarta sporto padėtis Lietuvoje, prisimintas 1991 metais vykęs IFBB prezidento Beno Veiderio vizitas į ką tik nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą. Taip pat dr. Edmundas Daubaras profesoriui perdavė Vokietijos kultūristų telegramų originalus, susijusius su jų parama Lietuvai sovietinės ekonominės blokados laikotarpiu.
Tarptautinis „Gintarinis prizas“ 2026
2026 metų tarptautiniame „Gintarinio prizo“ turnyre dalyvavo 289 atletai iš 10 valstybių – Egipto, Airijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Danijos, Slovakijos, Lenkijos ir Izraelio.
Varžybos dvi dienas vyko Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose. Dėl itin gausaus dalyvių skaičiaus abiejų dienų programa truko po 13–14 valandų. Atsižvelgdami į augantį turnyro mastą, organizatoriai nusprendė nuo 2027 metų renginį vykdyti tris dienas.
Absoliutūs nugalėtojai
Moterys – Jasmin Norgard (Danija)
Vyrai – Gražvydas Naruševičius (Lietuva)
2026 metų „Gintarinis prizas“ dar kartą patvirtino savo svarbą tarptautiniame fitneso ir kultūrizmo judėjime. Turnyras subūrė šimtus sportininkų iš įvairių pasaulio šalių, o Klaipėda išliko vienu svarbiausių šios sporto šakos centrų Europoje. Pasiektas dalyvių skaičius ir augantis tarptautinis susidomėjimas leidžia tikėtis, kad 2027 metais jubiliejinis 60-asis „Gintarinio prizo“ turnyras bus dar didesnis ir reikšmingesnis.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
2009 m. „Gintarinis prizas“ ir svarbūs tarptautiniai įvykiai
2009 metais, ruošiantis WFF–WBBF pasaulio mėgėjų ir WBBF profesionalų čempionatui Estijoje, WFF profesionalų čempionatui Prahoje bei tarptautiniam „Universe“ turnyrui Slovakijoje, Klaipėdoje buvo surengtas tradicinis tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“.
Tačiau kalbant apie 2009-uosius, neįmanoma nepaminėti reikšmingų įvykių Slovakijoje, kurie turėjo didelės įtakos tarptautinio kultūrizmo ir fitneso sporto raidai.
Slovakija – tarptautinio kultūrizmo ir fitneso centras
2009-ieji tapo išskirtiniais Slovakijos sporto istorijoje. Tais metais ši valstybė įsitvirtino kaip vienas svarbiausių tarptautinių kultūrizmo ir fitneso centrų Europoje.
Mecenato Štefano Hrčkos iniciatyva bei parama Slovakijos kurorte Brusno Kupele buvo surengtos Pasaulinės WFF–WBBF federacijos tarptautinės „Universe“ varžybos. Į prestižinį renginį atvyko sportininkai iš trylikos pasaulio valstybių.
Pasveikinti varžybų dalyvių atvyko Slovakijos Respublikos parlamento narys, Vyriausybės jaunimo ir sporto komisijos pirmininkas Dušanas Galisas (Dušan Galis). Oficialios ceremonijos metu jis Pasaulinės WFF–WBBF federacijos prezidentui Edmundui Daubarui įteikė Slovakijos Respublikos Ministro Pirmininko Roberto Fico padėkos raštą.
Tarptautinį sporto forumą atidarė buvęs Slovakijos Respublikos Ministras Pirmininkas Vladimiras Mečiaras (Vladimír Mečiar). Įvertindamas jo nuopelnus sportui ir sveikatingumo idėjų sklaidai Slovakijoje bei tarptautiniu mastu, WFF–WBBF federacijos prezidentas Edmundas Daubaras apdovanojo Vladimirą Mečiarą aukščiausiu federacijos apdovanojimu – tarptautiniu „Garbės aukso medaliu“ („International Honour Gold Medal“).
Vizito Slovakijoje metu Edmundas Daubaras taip pat gavo oficialų kvietimą apsilankyti Slovakijos Respublikos Vyriausybės rūmuose Bratislavoje ir susitikti su Ministru Pirmininku Robertu Fico. Susitikimo metu buvo aptarti tarptautinio sporto vystymo, bendradarbiavimo plėtros bei būsimų tarptautinių renginių organizavimo klausimai.
Susitikime dalyvavo ir Slovakijos valstybės kancleris Františekas Hataras (František Hatar). Pažymėdamas Slovakijos Vyriausybės dėmesį sporto plėtrai bei tarptautiniam bendradarbiavimui, Edmundas Daubaras Ministrui Pirmininkui Robertui Fico įteikė tarptautinį „Garbės aukso medalį“.
2009 metų renginiai Slovakijoje tapo svarbiu tarptautinio WFF–WBBF judėjimo istorijos etapu. Jie sustiprino Slovakijos autoritetą pasaulinėje kultūrizmo ir fitneso bendruomenėje bei sudarė prielaidas tolesniam aukšto lygio tarptautinių sporto renginių organizavimui šalyje.
Pasirengimas pasaulio čempionatui Estijoje
Tais pačiais metais, rengiantis pasaulio čempionatui Estijoje, buvo surengta keletas oficialių susitikimų su Estijos Parlamento politinių partijų atstovais, Estijos sporto ministru bei Estijos nacionalinio olimpinio komiteto generaliniu sekretoriumi.
Susitikimų metu aptarti būsimo čempionato organizaciniai klausimai, tarptautinio bendradarbiavimo galimybės bei kultūrizmo ir fitneso sporto plėtros perspektyvos regione.
Tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“
2009 metų tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“, vykęs Klaipėdoje, buvo vienas didžiausių metų WFF–WBBF renginių pasaulyje.
Varžybose dalyvavo 201 atletas iš vienuolikos valstybių: Irano, Prancūzijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos, Slovakijos, Lenkijos, Austrijos, Vokietijos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos. Toks gausus dalyvių skaičius dar kartą patvirtino augantį turnyro prestižą bei jo svarbą tarptautiniame kultūrizmo ir fitneso sporto kalendoriuje.
„Gintarinis prizas“ ir tais metais vykę tarptautiniai renginiai Slovakijoje bei Estijoje tapo reikšminga pasaulinio WFF–WBBF judėjimo istorijos dalimi, liudijančia nuoseklų federacijos augimą ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprėjimą.
„Gintarinio prizo“ absoliutūs nugalėtojai
Moterys – Alina Isidorova (Latvija)
Vyrai – Aleksandras Ščiogolevas (Rusijos Federacija)
Išsamesnė informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
2025 m. W.F.F. – W.B.B.F. veikla Skandinavijoje
Skandinavijos šalių naujienos
Per pastaruosius tris dešimtmečius WFF–WBBF nuosekliai plėtoja tarptautinį bendradarbiavimą su Skandinavijos regionu. Švedijos, Danijos, Suomijos ir Norvegijos sportininkai reguliariai dalyvauja federacijos organizuojamuose pasaulio ir Europos čempionatuose, prisidėdami prie kultūrizmo ir fitneso sporto populiarinimo regione.
Skandinavijos šalių sporto bendruomenėse kultūrizmas išlieka stabiliai auganti sporto šaka, o bendradarbiavimas su tarptautinėmis federacijomis sudaro sąlygas sportininkų mainams, teisėjų kvalifikacijos kėlimui bei varžybų organizavimo standartų vienodinimui.
Tarptautiniai vizitai ir bendradarbiavimas
Pastaraisiais metais Edmundas Daubaras lankėsi Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje. Vizitų metu buvo susitikta su nacionalinių sporto organizacijų vadovais, klubų atstovais bei žinomais Skandinavijos kultūrizmo sportininkais.
Pagrindiniai vizitų tikslai:
• sporto bendradarbiavimo stiprinimas tarp šalių federacijų;
• jaunų sportininkų įtraukimo į tarptautines varžybas plėtra;
• bendrų renginių ir čempionatų organizavimo galimybių aptarimas;
• teisėjavimo ir varžybų standartų derinimas.
Taip pat Klaipėdoje, WFF–WBBF būstinėje, ne kartą lankėsi Skandinavijos šalių delegacijos. Tarp jų – Simo Bogdanoff, kuris aktyviai dalyvavo derybose dėl tolimesnių sporto projektų ir regioninės plėtros.
Skandinavijos vaidmuo federacijos veikloje
Skandinavijos šalys per ilgą laikotarpį tapo svarbia WFF–WBBF sportinės sistemos dalimi. Regiono sportininkai pasižymi aukštu pasirengimo lygiu, o jų dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose padeda kelti varžybų kokybę ir konkurencijos lygį.
Bendradarbiavimas taip pat prisideda prie:
• sporto profesionalizacijos regione;
• tarptautinių kontaktų plėtros tarp klubų;
• bendros sporto metodikos vystymo;
• kultūrizmo kaip sporto šakos įvaizdžio stiprinimo.
Danijos Karalystės Garbės knyga
2008 metais, įvertinus ilgametę tarptautinę sportinę veiklą, Danijos nacionalinės federacijos rekomendacija Edmundas Daubaras buvo įtrauktas į Danijos Karalystės Garbės knygą.
Apdovanojimas buvo įteiktas pasaulio profesionalų čempionato metu Vilniuje, dalyvaujant tarptautinėms sporto delegacijoms. Šis įvertinimas laikomas reikšmingu pripažinimu tarptautinėje kultūrizmo bendruomenėje.
Danijos delegacijos vadovo Anders Buus oficialiame pranešime pabrėžiama, kad E. Daubaras:
„yra nuolatinis žinių ir patirties šaltinis pasauliniam kultūrizmo sportui. Jo veikla fitneso ir kultūrizmo srityje yra išskirtinė. Jis visada buvo sportininkų atstovas Nr. 1, o jo indėlis išliks reikšmingas visiems, besidomintiems šia sporto šaka.“
Dokumente taip pat pažymima, kad jis buvo įtrauktas į garbingą sporto bendruomenę kartu su kitais tarptautiniais asmenimis, tarp jų – Arnold Schwarzenegger.
Išvados
1. Ilgalaikis bendradarbiavimas su Skandinavija rodo, kad regionas yra viena stabiliausių ir aktyviausių WFF–WBBF tarptautinės veiklos dalių.
2. Tarptautiniai vizitai ir dialogas tarp federacijos vadovybės ir Skandinavijos sporto atstovų prisideda prie sporto standartų vienodinimo bei organizacinės kokybės gerinimo.
3. Skandinavijos sportininkų įsitraukimas stiprina konkurencinį lygį tarptautiniuose čempionatuose ir didina sporto prestižą regione.
4. Institucinis pripažinimas (Danijos Garbės knyga) rodo, kad Edmundas Daubaras veikla vertinama ne tik sporto, bet ir oficialių sporto institucijų lygmeniu.
5. Bendra tendencija – kultūrizmo ir fitneso sportas Skandinavijoje išlieka stabiliai augantis, o tarptautinis bendradarbiavimas yra esminis jo plėtros veiksnys.
Išsamesnę informaciją, dokumentus galima rasti tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA
SENIAUSIOS TRADICINĖS PASAULIO KULTŪRIZMO VARŽYBOS
Žvelgiant per laiko prizmę ir vertinant varžybų statusą, reikšmę bei istorinę vertę, išskiriamos trys seniausios tradicinės pasaulio kultūrizmo varžybos, kurios vyksta iki šiol:
Nr. 1 – N.A.B.B.A. Universe
• Organizatorius: National Amateur Body-Builders' Association (N.A.B.B.A.)
• Vieta: United Kingdom
• Rengiama nuo: 1950 m.
• Pirmasis absoliutus nugalėtojas: Steve Reeves (JAV)
Nr. 2 – Mr. Olympia
• Įkūrėjas: Joe Weider
• Vieta: United States
• Rengiama nuo: 1965 m.
• Pirmasis absoliutus nugalėtojas: Larry Scott (JAV)
Nr. 3 – Amber Prix International („Gintarinis prizas“)
• Organizatorius: World Fitness Federation / World Bodybuilding Federation
• Vieta: Klaipėda, Lietuva
• Rengiama nuo: 1967 m.
• Pirmasis absoliutus nugalėtojas: Klemensas Alšauskas (Kaunas)
Pastaba
Šios varžybos laikomos seniausiomis tradicinėmis dėl jų istorinio tęstinumo, tarptautinio statuso ir reikšmingo indėlio į kultūrizmo sporto raidą pasaulyje.
Išsamesnė informacija yra tarptautiniame pusla[pyje www.wff.lt
„Gintariniam prizui“ – 60 metų: legenda, įaugusi į Klaipėdos ir pasaulio sporto istoriją
2027 metų gegužės mėnesį Klaipėda taps išskirtinio sporto ir kultūros įvykio centru – čia bus pažymėtas vienų seniausių tradicinių kultūrizmo ir fitneso varžybų pasaulyje jubiliejus. „Gintariniam prizui“ – 60 metų. Tai ne tik sukaktis, bet ir gyva istorija, per šešis dešimtmečius užauginusi sportininkų kartas, subūrusi tūkstančius dalyvių ir palikusi ryškų pėdsaką tarptautinėje sporto bendruomenėje.
Jubiliejinis renginys truks tris dienas ir žada tapti išskirtine švente, kurioje susijungs sportas, kultūra, istorija ir gyvos legendos. Į Klaipėdą planuojama pakviesti iškilius sporto, visuomenės ir kultūros pasaulio atstovus iš įvairių šalių.
Tarp garbingų svečių numatyta sulaukti pasaulinio garso asmenybių – Arnoldo Schwarzeneggerio, Ralfo Möllerio ir WFF–WBBF federacijos atstovo Jungtinėse Amerikos Valstijose Aleksandro Nevskio. Šių sportininkų vardai jau seniai įrašyti į pasaulinę kultūrizmo istoriją.
Visi trys yra pelnę „Mr. Universe“ titulą, o šiandien sėkmingai tęsia karjerą kino industrijoje – dirba aktoriais, režisieriais ir prodiuseriais. Jų dalyvavimas jubiliejiniame renginyje suteiktų šventei išskirtinį tarptautinį prestižą ir taptų reikšmingu įvykiu tiek Lietuvos sporto bendruomenei, tiek miesto svečiams.
„Gintarinio prizo“ kelias prasidėjo laikais, kai kultūrizmas dar tik formavo savo tarptautinį veidą, o informacijos sklaida reikalavo ypatingų pastangų ir tikėjimo idėja. Šio judėjimo istorijoje ypatingą vaidmenį atliko Edmundas Daubaras, 1989 metais išleidęs įspūdingo, net 2 milijonų egzempliorių tiražo žurnalą „Arnoldas Švarcenegeris rekomenduoja“. Šis leidinys tapo ne tik sporto metodine medžiaga, bet ir simboliniu tiltu tarp skirtingų šalių sportininkų, įkvėpusiu naują kartą siekti aukščiausių rezultatų.
Per dešimtmečius „Gintarinis prizas“ išaugo į tarptautinį reiškinį, kuriame sportas susipynė su kultūra, diplomatija ir asmeninėmis istorijomis. WFF-WBBF federacijos veikloje aktyviai dalyvavo įvairių šalių visuomenės ir politikos veikėjai. Tarp jų – Austrijos buvęs parlamento pirmininkas profesorius Alfredas Gerstlas, kuris ne tik kuravo renginių iniciatyvas, bet ir pats lankėsi varžybose svečio teisėmis, taip prisidėdamas prie jų tarptautinio pripažinimo.
Ypatingą simbolinę reikšmę „Gintarinio prizo“ istorijoje įgavo ir ankstesni jubiliejai. Minint 40-metį, į Klaipėdą buvo atgabenta profesoriaus A. Gerstlo perduota originalių Arnoldo Švarcenegerio fotografijų kolekcija bei dokumentinis filmas apie jo gyvenimo kelią. Šios medžiagos buvo pristatytos varžybų metu ir tapo išskirtine šventės dalimi, pritraukusia didžiulį visuomenės dėmesį.
50-ojo jubiliejaus proga renginys sulaukė dar platesnio tarptautinio atgarsio – tarpininkaujant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, reportažas iš Klaipėdos buvo parodytas pasaulinei auditorijai per CNN televiziją. Tai tapo reikšmingu įvertinimu ne tik pačiam renginiui, bet ir Lietuvos sporto bendruomenės indėliui į globalų kultūrizmo judėjimą.
Šiandien „Gintarinis prizas“ žvelgia į ateitį su dar didesniu užmoju ir pagarba savo istorijai. Nauja išsami Arnoldo Švarcenegerio knyga “Arnold” primena apie šio žmogaus įtaką visai sporto epochai, o Klaipėdoje rengiamas jubiliejus tampa gyvu šios istorijos tęsiniu.
Artėjant 60-ajam jubiliejui, Klaipėdos savivaldybės administracijos ir entuziastų iniciatyva rengiamas dar vienas svarbus darbas – bus išleista didelės apimties istorinė „Gintarinio prizo“ knyga. Joje lietuvių kalba jau baigiamas rengti tekstas, šiuo metu vykdomi vertimai į kitas kalbas, siekiant, kad šios varžybos ir jų istorija būtų dar plačiau žinomos pasaulyje.
„Gintarinis prizas“ šiandien – tai daugiau nei varžybos. Tai tradicija, kuri sujungia kartas. Tai scena, kurioje gimsta legendos. Tai Klaipėdos vardas, skambantis pasaulio sporto žemėlapyje. Ir tai istorija, kuri dar toli gražu nesibaigia.
Išsamesnė informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
„Gintarinio prizo“ turnyrą pamėgo Indijos sportininkai
Pasaulinės WFF-WBBF federacijos veikloje aktyviai dalyvauja daugelio Azijos šalių sportininkai. Tarp jų ypač išsiskiria Indija, Pakistanas, Turkija, o pastaraisiais metais prie aktyviausių prisijungė ir Egiptas.
Pirmą kartą su Indijos kultūristais susitikome 2008 metais Graikijoje vykusiame WFF-WBBF „World Grand Prix“ turnyre. Indijos sporto organizatoriai, atidžiai sekdami tarptautinės federacijos veiklą, jau 2010 metais surengė pirmąjį WFF-WBBF Indijos nacionalinį čempionatą ir į jį pakvietė federacijos vadovus. Nuo to laiko mūsų bendradarbiavimas nuolat stiprėjo – įvairiuose Indijoje vykusiuose renginiuose dalyvavome net devyniolika kartų.
Per šiuos metus Indijos sportininkai tapo nuolatiniais prestižinio Klaipėdoje rengiamo „Gintarinio prizo“ turnyro dalyviais. Ne vienas jų yra iškovojęs savo kategorijos nugalėtojo titulą, o du Indijos atstovai – Dharminderis Singhas ir Navtejas Singhas – pasiekė ypatingą laimėjimą. Jie tapo absoliučiais „Gintarinio prizo“ turnyro nugalėtojais, savo vardus įrašydami į šio tarptautinio renginio istoriją.
Indijos sportininkų pasiekimai dar kartą patvirtina augantį šios šalies kultūrizmo potencialą ir glaudžius ryšius su tarptautine WFF-WBBF bendruomene.
Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
1976-1977 m. „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAI.
PIRMOS NELEGALIAI VIEŠOS KULTŪRIZMO VARŽYBOS TSRS.
1976–1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrai tapo išskirtiniu reiškiniu Lietuvos ir visos TSRS kultūrizmo istorijoje. Nepaisant oficialaus kultūrizmo draudimo Sovietų Sąjungoje, būtent šie renginiai buvo pirmos viešai surengtos kultūrizmo varžybos po draudimo įvedimo.
1976 metais Edmundas Daubaras „Gintarinio prizo“ turnyrą kartu su „Žemaitijos taure“ organizavo Telšiuose. Jėgos dalis vyko vienoje miesto mokyklų, o kūno demonstravimo dalis – Telšių miesto kultūros rūmuose. Tai buvo pirmos po kultūrizmo draudimo nelegaliai viešos kultūrizmo varžybos visoje TSRS teritorijoje. Tiesiog Edmundui Daubarui pavyko įtikinti kultūros rūmų administraciją, kad jokio nusižengimo čia nėra ir rūmai gražiai išreklamavo renginį gyventojams. Salė buvo pilna vietinių žiūrovų. Edmundas Daubaras nemenkai rizikavo, bet varžybos praėjo sklandžiai ir negatyvių pasekmių nebuvo sulaukta. Renginyje dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Jaunių pogrupio kategorijose nugalėtojais tapo Rimas Apulskis, Stasys Stanius, Rimas Česaitis. Jaunimo kategorijų nugalėtojais tapo Antanas Bašermanas, Aimontas Dolgichas, Evaldas Šorius. Suaugusiųjų kategorijose nugalėjo Valentinas Vandys ir Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais pripažinti Rimas Apulskis, Evaldas Šorius, Rišardas Krinickis.
Palyginimui, tais pačiais metais Kaune vyko tarptautinis kultūrizmo renginys, tačiau jo vieta buvo vienoje iš užmiesčio gamyklų kultūros salėje ir renginys vyko slapta be žiūrovų. Taip pat 1976 m. buvo organizuotas tarptautinis kultūrizmo renginys Kalinino (dabar Teverė, RTFSR) mieste. Valdžia uždraudė rengti varžybas, bet sportininkai protestuodami vis tiek surengė rungtynes viename miniatiūriniame miesto sporto klubų. Žiūrovų nebuvo, tik negausi sava palaikymo komanda.
1976 sportuojant Vilniaus „Viktorijos“ kulbe, pradėjome kalbėti su vienu klubo lankytoju teisininku Grigorijumi Leonovu. Šis pasakė, kad ką tik yra užbaigęs Vilniaus universiteto teisės fakultetą ir yra paskirtas į Klaipėdą dirbti liaudies teisėjo pareigose. Jau Klaipėdoje Edmundas Daubaras įtikino Grigorijų Leonovą imtis vadovauti Klaipėdos kultūrizmui. Motyvas buvo aiškus - dirbant teisėjo pareigose atsivers nemažai miesto valdininkų durų ir kultūristams bus lengviau. Organizaciniais reikalais toliau užsiėmė Edmundas Daubaras, o Grigorijus Leonovas ėmėsi miesto sportininkų užsiėmimams tiesti legalius kelius. 1977 metais prie Klaipėdos miesto sporto komiteto buvo įregistruota „Klaipėdos kultūrizmo federacija“, kuri ėmė organizuoti miesto sportinę veiklą. Tai buvo beprecedentinis įvykis visoje TSRS. Kultūrizmo sportas buvo uždraustas ir persekiojamas, o Klaipėdoje veikė oficiali miesto kultūrizmo federacija. Taip ši federacija ir išliko vienintele legaliai veikianti visoje TSRS iki pat 1987 metų, kol prie TSRS sporto ministerijos buvo įsteigta „TSRS kultūrizmo federacija“.
Juridiniais keliais buvo uždaryti visi Klaipėdos miesto nelegalūs sporto klubai, o palikti prie federacijos tik trys: „Gintaras“ (vadovas Edmundas Daubaras), „Šatrija“ (vadovas Sigitas Vilutis) ir „Alksnynė“ (vadovas Olegas Serovas).
Beprecedentės viešos varžybos Telšiuose sukėlė TSRS kultūrizmo pasaulyje savotišką furorą. Stebėjosi visi. Estijos TSR kultūrizmo vadovas Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) Edmundui Daubarui parašė palaikymo laišką ir „Gintarinio prizo“ turnyrą pareklamavo Čekoslovakijos TSR sporto spaudai.
Po varžybų Telšiuose Edmundas Daubaras įsidrąsino ir, tarpininkaujant tėvui Vytautui Daubarui, 1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrą organizavo Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Varžybos buvo tik kūno demonstravimo dalies, jėgos pratimų nebuvo. Edmundas Daubaras vėl rizikavo - turnyras buvo viešas, žiūrovus surinko „gyvai“ vieni per kitus patys sportininkai klaipėdiečiai. Salė buvo pilna aistruolių. Varžybose dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
1977 m. “GINTARINIS PRIZAS”
REZULTATAI
(tik pirmos trys vietos)
Jaunimas
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Chleborodovas Viačeslavas Vilnius 1
2. Burba Edvardas Klaipėda 2
3. Apulskis Rimas Klaipėda 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Dolgovas Borisas Vilnius 1
2. Uckus Benas Kaunas 2
3. Kuznecovas Nikolajus Vilnius 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Nevera Stepanas Vilnius 1
2. Šorius Evaldas Klaipėda 2
3. Mišeniovas Edvardas Kaunas 3
Suaugusieji
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Keršulis Algimantas Vilnius 1
2. Daubaras Vytautas Vilnius 2
3. Žurauskas Jonas Kaunas 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Petrošius Kęstutis Vilnius 1
2. Krinickis Rišardas Vilnius 2
3. Maksimovas Stasys Kaunas 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Cukanovas Stasys Vilnius 1
2. Besakirskas Albertas Kaunas 2
3. Zenkevičius Vytautas Klaipėda 3
Absoliutūs nugalėtojai Jaunimas – Borisas Dolgovas
Suaugusieji – Stasys Cukanovas
1977 METŲ KOVA SU TSRS POLITINĖS VALDŽIOS SPRENDIMAIS
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais Edmundas Daubaras, pagal universitetų mainų programą, dar kartą dviem mėnesiams išvyko į Čekoslovakijos SSR. Sportinės veiklos programa buvo panaši į ankstesniųjų metų: vyko susitikimai su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala bei jo pavaduotoju profesoriumi Františeku Bulva.
Siekdami parodyti lojalumą savo valdžiai, čekoslovakai Edmundui Daubarui, kaip TSRS kultūrizmo atstovui, organizavo susitikimą su Čekoslovakijos sporto ministerijos vadovais. Tuo metu Čekoslovakijos kultūrizmo federacija jau turėjo savo kabinetą ministerijoje, kuriame dirbo federacijos sekretorius, garsus kultūristas Peteris Tlapakas.
Vojtechas Fiala taip pat organizavo Edmundo Daubaro kelionę į kalnų kurorte įsikūrusį šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą. Tuo metu jame pasaulio čempionatui rengėsi nacionalinės kultūrizmo rinktinės sportininkai. Vyko susitikimai ir pokalbiai su atletais bei treneriais.
Vėliau Edmundas Daubaras lankėsi Brno mieste, kur profesorius Františekas Bulva surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Juose Edmundas Daubaras dalyvavo svečio teisėmis ir skaitė pranešimą apie kultūrizmo padėtį TSRS.
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais kultūrizmo persekiojimas TSRS dar labiau sustiprėjo. TSRS sporto ministerija išleido įsakymus griežtinti kovą su kultūrizmu, o nacionalinių respublikų sporto ministerijos šiuos nurodymus pakartojo ir ėmė aktyviai vykdyti. Sovietinėje spaudoje prasidėjo organizuota kultūrizmo puolimo kampanija. Ypač aršiai reiškėsi dienraščio Sovietsky Sport žurnalistas Dmitry Ivanov. Didėjant spaudimui, beveik visi žinomi TSRS kultūrizmo organizatoriai nutilo.
Nesitaikstydamas su susidariusia padėtimi ir remdamasis Čekoslovakijoje matytais pavyzdžiais, Edmundas Daubaras pradėjo susirašinėjimą su „Sovietskij sport“ redakcija, TSRS sunkiosios atletikos federacija bei TSRS sporto ministerijos vadovais. Tačiau šie dialogai nedavė jokių teigiamų rezultatų.
Baigiantis 1977 metams, Edmundas Daubaras kartu su geriausiais miesto kultūristais dalyvavo Estijos sostinėje Taline vykusiame „Georgo Tenno memoriale“. Tai buvo vienos prestižiškiausių to meto kultūrizmo varžybų TSRS šalyse. Sėkmingiausiai jose pasirodė Patras Stanius – jaunimo kategorijoje jis iškovojo trečiąją vietą.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
