1975–2026 „LITHUANIA CUP OPEN“.
PENKIŲ DEŠIMTMEČIŲ KULTŪRIZMO ISTORIJA IR ČEMPIONŲ PALIKIMAS.
Pasaulio fitneso federacijos (W.F.F. – International) ir Pasaulio kultūrizmo federacijos (W.B.B.F. – International) tarptautinio turnyro „Lithuania Cup Open“ absoliutūs nugalėtojai – sporto istorija, ryškiausi čempionai ir Lietuvos dominavimo tradicija.
Penkiasdešimt metų tarptautinės sporto istorijos
1975–2025 m. laikotarpis „Lithuania Cup Open“ istorijoje atskleidžia ne tik kultūrizmo ir fitneso raidą, bet ir kelių sportininkų kartų indėlį į šių sporto šakų tradicijų formavimąsi. Per penkis dešimtmečius turnyro absoliučiais nugalėtojais tapo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Danijos atstovai.
Turnyro istorijoje išsiskiria Lietuvos sportininkai, kurių pavardės nuolat kartojasi absoliučių čempionų sąrašuose. Tai rodo ilgalaikę vietos kultūrizmo mokyklos reikšmę ir Lietuvos sportininkų gebėjimą išlikti konkurencingiems tarptautinėje aplinkoje.
Ypač svarbu tai, kad „Lithuania Cup Open“ istorija apima kelias skirtingas sporto raidos epochas. Aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose pradėtos formuoti tradicijos vėliau buvo tęsiamos ir plėtojamos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, o XXI amžiuje turnyro nugalėtojų geografija dar labiau išsiplėtė.
Vyrų varžybos: Lietuvos sportininkų dominavimas
Vyrų absoliučių nugalėtojų istorijoje ryškiausiai matomas Lietuvos atstovų dominavimas. Lietuviai laimėjo daugumą iš pateiktame sąraše užfiksuotų titulų, o jų pavardės žymi skirtingus kultūrizmo raidos laikotarpius.
Ankstyvuoju laikotarpiu ypatingą vietą užima Risard Krinickij, tapęs absoliučiu nugalėtoju 1975 ir 1976 metais. Po dešimtmečio, 1986-aisiais, nugalėjo Viktoras Jucys, o 1987-aisiais – Rimontas Mazionis. Šie vardai žymi ankstyvąją turnyro istorijos dalį.
1994–2000 m. laikotarpiu ryškiausiai išsiskyrė Algirdas Kilčiauskas. Jis absoliučiu nugalėtoju tapo 1994 ir 1995 metais, o 1999-aisiais titulą iškovojo dar kartą. Trys pergalės rodo išskirtinę jo vietą turnyro istorijoje.
Tuo pačiu laikotarpiu svarbių rezultatų pasiekė Gediminas Bacevičius, 1997 metais tapęs absoliučiu nugalėtoju, ir Artūras Bartkus, laimėjęs 2000-aisiais. 1996 metais pergalę iškovojo Rusijos atstovas Roman Ivanov, o 1998-aisiais – Estijos sportininkas Vladislav Petrogradov.
XXI amžiaus pradžioje Lietuvos čempionų tradiciją tęsė Mindaugas Kvasys, laimėjęs 2001 metais, Marik Stefanovic, nugalėjęs 2003-iaisiais, Marius Leonavičius, tapęs čempionu 2005 metais, ir Jurij Solionov, iškovojęs titulą 2007-aisiais.
Šiuo laikotarpiu turnyro istorijoje svarbų vaidmenį atliko ir Latvijos atstovai. Vladislavas Labudz nugalėjo 2002 metais, o Vladimiras Marachovskij – 2004-aisiais. Aleksandras Liubomirovas 2006 metais iškovojo Latvijai dar vieną absoliutaus nugalėtojo titulą.
2008–2014 m. laikotarpiu Lietuvos sportininkų pozicijos išliko stiprios. Sergej Kiriuchin laimėjo 2008 metais, Dainius Dzikevičius – 2009-aisiais, o Andrius Pauliukevičius – 2010 ir 2011 metais. 2013-aisiais nugalėjo Arvydas Miseikis, o 2014-aisiais – Mindaugas Piepolis.
Andriaus Pauliukevičiaus dvi iš eilės iškovotos pergalės išsiskiria kaip vienas ryškesnių šio laikotarpio pasiekimų. Jos liudija sportininko gebėjimą išlaikyti aukštą pasirengimo lygį ir pakartotinai įrodyti savo pranašumą absoliučioje įskaitoje.
2012 metais absoliučiu nugalėtoju tapo Latvijos atstovas Eduard Sevcenko. 2015-aisiais triumfavo Estijos sportininkas Roman Polsin, o 2016 metais – Rusijos atstovas Nikolaj Abramov. 2017-aisiais nugalėjo Dmitrij Aleksandrov, taip pat atstovavęs Rusijai.
2018 metais titulą iškovojo Latvijos sportininkas Normunds Jurans, o 2019-aisiais – Lenkijos atstovas Rafal Lemanczyk. Šios pergalės rodo, kad turnyras išliko atviras tarptautinei konkurencijai ir kad absoliutaus nugalėtojo vardą galėjo pelnyti skirtingų šalių atstovai.
2020 metais nugalėjo Lietuvos sportininkas Remigijus Ciplys. 2021-aisiais titulą susigrąžino Vidmantas Malakauskas, kuris vėl triumfavo 2023 metais. Tarp šių pergalių, 2022-aisiais, absoliučiu nugalėtoju tapo Vilius Pranckevičius.
2024 metais nugalėtoju paskelbtas Andrius Pauliukevičius, o 2025-aisiais – Brandon Gabrielius Aukštuolis. Pastarojo triumfas pratęsė Lietuvos sportininkų dominavimo tradiciją ir tapo naujausiu įrašu penkių dešimtmečių turnyro istorijoje.
Taigi vyrų absoliučių nugalėtojų istorijoje išsiskiria ne tik atskiros pergalės, bet ir pasikartojantys vardai. Algirdas Kilčiauskas, Andrius Pauliukevičius ir Vidmantas Malakauskas – sportininkai, kurių rezultatai leidžia kalbėti apie gebėjimą pakartotinai pasiekti aukščiausią rezultatą šiame turnyre.
Moterų varžybos: čempionių kartos ir ryškios asmenybės
Moterų absoliučių nugalėtojų istorija atskleidžia savitą turnyro raidą. Čia taip pat vyrauja Lietuvos sportininkės, o kai kurių čempionių pasiekimai išsiskiria pergalių gausa ir ilgesniu laikotarpiu, kuriuo jos išliko tarp stipriausiųjų.
1994 metais absoliučia nugalėtoja tapo Idalija Kaminskaitė. 1995-aisiais titulą iškovojo Simona Misevičienė, o 1996 metais – Irina Misevičienė. Šie rezultatai žymi ankstyvąją pateikto moterų čempionių sąrašo dalį.
1997 metais nugalėjo Edita Daubaraitė, 1998-aisiais – Julija Kiselova, o 1999 metais – Lijana Masiulienė. 2000-aisiais titulą iškovojo Aksana Len.
2001–2007 m. laikotarpis ypač ryškiai susijęs su Jolantos Mileriūtės vardu. Ji tapo absoliučia nugalėtoja 2001, 2003, 2005, 2006 ir 2007 metais. Penki titulai šiame laikotarpyje rodo išskirtinį jos vaidmenį turnyro istorijoje.
Tiesa, tarp šių pergalių buvo ir kitų Lietuvos sportininkių laimėjimų. 2002 metais nugalėjo Aleksandra Kukres, o 2004-aisiais – Latvijos atstovė Marina Burinskaja. Šie rezultatai atskleidžia, kad net ir Lietuvos sportininkių dominavimo laikotarpiu tarptautinė konkurencija išliko reikšminga.
2008 metais titulą iškovojo Kristina Šerksnaitė, 2009-aisiais – Aušra Tasiukevičiūtė, o 2010 metais – Zita Satkauskaitė. 2011-aisiais nugalėjo Sandra Syčiova, o 2013 metais – Indrė Rimkutė.
2012 metais absoliučia nugalėtoja tapo Rusijos atstovė Svetlana Pugačiova. Jos pergalė parodo, kad turnyro istorijoje svarbią vietą užėmė ir už Lietuvos ribų pripažintos sportininkės.
2014 metais titulą iškovojo Danijos atstovė Leonor Hilario Greffel. 2015-aisiais nugalėjo Latvijos sportininkė Sintija Katkeviča, o 2016 metais – Lietuvos atstovė Asta Butkutė.
2017 metais absoliučia nugalėtoja tapo Latvijos atstovė Jana Zenovych-Leškevych. 2018-aisiais titulą iškovojo Baltarusijos sportininkė Olga Listopadova, o 2019 metais – Lenkijos atstovė Malgorzata Kurek.
Šios pergalės atskleidžia tarptautinį moterų varžybų pobūdį. Nors Lietuvos atstovės sudaro didžiąją dalį čempionių, skirtingais metais absoliučias pergales iškovojo ir Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos bei Danijos sportininkės.
2020 metais nugalėjo Julija Magilinskaja, 2021-aisiais – Karina Radziabova, o 2022 metais – Akvilė Šarkaitė. 2023-iaisiais absoliučia čempione tapo Vilma Povilionienė.
2024 metais nugalėjo Marina Legenzova, o 2025-aisiais – Ema Šakutė. Pastarųjų metų rezultatai rodo, kad Lietuvos sportininkės ir toliau išlieka svarbiausia absoliučių nugalėtojų grupė.
Moterų varžybų istorijoje Jolanta Mileriūtė išsiskiria kaip viena ryškiausių asmenybių. Jos penkios pergalės 2001–2007 m. laikotarpiu sudaro išskirtinį pasiekimą. Kartu su ja turnyro istoriją kūrė daugybė kitų Lietuvos sportininkių, kurių pergalės atspindi skirtingas kartas ir sportinio meistriškumo raidą.
Tarptautinė konkurencija ir Lietuvos pozicijos
Nors „Lithuania Cup Open“ pavadinimas siejamas su Lietuva, pateiktas absoliučių nugalėtojų sąrašas atskleidžia tarptautinį turnyro pobūdį.
Vyrų varžybose titulą yra iškovoję Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Lenkijos atstovai. Moterų varžybose, be Lietuvos sportininkių, nugalėjo Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Danijos atstovės.
Tai svarbus istorinis aspektas: turnyro reikšmę formuoja ne vien vietos sportininkų pasiekimai, bet ir galimybė varžytis su kitų šalių atletais. Tarptautinė konkurencija sudaro sąlygas lyginti skirtingų sporto mokyklų atstovų pasirengimą ir didina absoliutaus čempiono titulo prestižą.
Lietuvos sportininkų gausa nugalėtojų sąraše leidžia išskirti šalį kaip pagrindinę šio turnyro istorijos ašį. Tačiau kitų valstybių atstovų pergalės rodo, kad absoliutaus nugalėtojo vardas nėra savaime garantuojamas priimančiosios šalies sportininkams.
Pasikartojančios pergalės – sportinio meistriškumo ženklas
Analizuojant nugalėtojų pavardes, matyti, kad dalis sportininkų absoliučiu čempionu tapo ne vieną kartą.
Vyrų varžybose ryškiausias pavyzdys – Algirdas Kilčiauskas, laimėjęs 1994, 1995 ir 1999 metais. Andrius Pauliukevičius nugalėjo 2010, 2011 ir 2024 metais. Vidmantas Malakauskas triumfavo 2021 ir 2023 metais. Risard Krinickij laimėjo du pirmuosius pateiktus turnyro metus – 1975 ir 1976-uosius.
Moterų varžybose ryškiausiai išsiskiria Jolanta Mileriūtė, penkis kartus tapusi absoliučia nugalėtoja. Jos pergalės 2001, 2003, 2005, 2006 ir 2007 metais rodo ilgalaikį rezultatų stabilumą.
Šie pasiekimai leidžia kalbėti apie sportininkų gebėjimą pakartotinai pasiekti aukščiausią rezultatą. Vis dėlto absoliučių pergalių skaičius nėra vienintelis sportinės karjeros vertinimo kriterijus. Tam reikėtų papildomų duomenų apie dalyvių skaičių, varžybų kategorijas, konkurentų rezultatus ir konkrečių metų varžybų sąlygas.
Istorinės spragos ir duomenų vertinimas
Pateiktame istoriniame sąraše užfiksuoti 1975, 1976 ir 1977 metų rezultatai, vėliau – 1986 ir 1987 metų, o nuo 1994 metų rezultatai pateikiami kasmet iki 2025-ųjų.
Todėl šį laikotarpį tiksliausia apibūdinti kaip turnyro istorijos apžvalgą pagal turimą nugalėtojų sąrašą, o ne kaip nenutrūkstamą kiekvienų metų čempionatų chronologiją. Nenurodytų metų rezultatai neturėtų būti laikomi įrodymu, kad tais metais turnyras tikrai nevyko.
Taip pat svarbu atskirti absoliutaus nugalėtojo titulą nuo atskirų svorio kategorijų ar kitų varžybų divizionų laimėjimų. Šiame straipsnyje analizuojami būtent pateikti „Over All Winner“ rezultatai.
Tikslesnei istorinei analizei būtų naudinga papildomai patikrinti kiekvienų metų oficialius protokolus ir suvienodinti sportininkų vardų bei pavardžių rašybą pagal originalius šaltinius. Tai ypač svarbu rengiant oficialų federacijos archyvą ar reprezentacinį leidinį.
Išvada: čempionų pavardės – turnyro istorijos pagrindas
1975–2025 m. „Lithuania Cup Open“ absoliučių nugalėtojų istorija atskleidžia penkis dešimtmečius trunkančią kultūrizmo ir fitneso tradiciją, kurioje svarbiausią vaidmenį atliko Lietuvos sportininkai, tačiau reikšmingų pergalių pasiekė ir kitų Europos valstybių atstovai.
Vyrų varžybose išsiskiria Algirdas Kilčiauskas, Andrius Pauliukevičius, Vidmantas Malakauskas ir Risard Krinickij. Moterų varžybose ryškiausią pasikartojančių pergalių pavyzdį pateikia Jolanta Mileriūtė.
Tačiau turnyro istorija neapsiriboja vien daugkartiniais čempionais. Kiekvienas absoliutus nugalėtojas – nuo ankstyvųjų turnyro metų atstovų iki 2025 metų čempionų Brendono Gabrieliaus Aukštuolio ir Emos Šakutės – yra šios sporto istorijos dalis.
Per penkis dešimtmečius keitėsi sportininkų kartos, tarptautinės konkurencijos geografija ir kultūrizmo raidos aplinkybės, tačiau išliko svarbiausias principas: absoliutaus nugalėtojo vardas tapo sportinio meistriškumo, pasirengimo ir pergalės simboliu.
„Lithuania Cup Open“ čempionų sąrašas yra ne tik statistinis dokumentas. Tai sportininkų pavardėmis užrašyta istorija, atskleidžianti Lietuvos ir tarptautinio kultūrizmo bei fitneso tradicijų raidą.
Oficiali informacija: išsamesnę informaciją apie W.F.F. – International ir W.B.B.F. – International veiklą bei istorinius rezultatus galima rasti tarptautinėje federacijos svetainėje www.wff.lt ir jos forumo temose.
2010–2026 PASAULIO GERIAUSI PROFESIONALŪS ATLETAI.
W.F.F. – W.B.B.F. International „Pro Universe“ absoliučiųjų nugalėtojų analizė.
17 metų profesionalaus kultūrizmo istorijos: čempionai, šalys ir išskirtiniai sportininkų pasiekimai
Įvadas
2010–2026 m. laikotarpis atskleidžia tarptautinio profesionalaus kultūrizmo įvairovę, skirtingų šalių sportininkų pasiekimus ir individualių atletų gebėjimą išsiskirti aukščiausio lygio varžybose.
Pasaulio fitneso federacijos (World Fitness Federation, W.F.F. – International) ir Pasaulio kultūrizmo federacijos (World Bodybuilding Federation, W.B.B.F. – International) skelbiamame „Pro Universe“ absoliučiųjų nugalėtojų sąraše pateikiami vyrų ir moterų čempionai nuo 2010 iki 2026 metų.
Šie rezultatai leidžia pažvelgti ne tik į atskirų metų nugalėtojus, bet ir į platesnes tendencijas: sportininkų dominavimą skirtingais laikotarpiais, tarptautinę geografiją ir čempionų kaitą.
1. Vyrų kategorija: ryškiausi čempionai ir jų pasiekimai
2010–2026 m. vyrų absoliučiųjų nugalėtojų sąraše įrašyta 17 pergalių, atstovaujančių septynioms valstybėms: Slovakijai, Prancūzijai, Indijai, Rusijai, Estijai, Pietų Afrikos Respublikai, Lenkijai ir Iranui. Iš tikrųjų tai aštuonios valstybės, atspindinčios platų geografinį čempionų pasiskirstymą.
Vienas ryškiausių šio laikotarpio sportininkų – Maros Kanasz iš Slovakijos. Jo vardas absoliučiųjų nugalėtojų sąraše įrašytas 2016, 2023 ir 2026 metais. Trys pergalės per dešimtmetį rodo ilgalaikį sportinį konkurencingumą ir gebėjimą sugrįžti į aukščiausią poziciją skirtingais metais.
Rahul Joshi iš Indijos čempionu tapo 2018 ir 2024 metais. Jo rezultatai atskleidžia Indijos atstovų reikšmę tarptautinėje profesionalaus kultūrizmo scenoje.
Svarbus ir Rusijos sportininkų indėlis. Dmitrijus Antonovas, Michailas Malekas, Nikolajus Vorobjovas ir Jevgenijus Kločkovas skirtingais metais užėmė pirmąją vietą. Tai rodo, kad Rusijos atstovai buvo konkurencingi ne vienu konkrečiu laikotarpiu.
Estijos sportininkai taip pat paliko ryškų pėdsaką. Romanas Polšinas, Andrejus Rumiancevas ir Aleksandras Ševcovas atstovavo šiai šaliai skirtingais laikotarpiais. Lenkijai absoliučiųjų nugalėtojų sąraše atstovavo Andžejus Rakas ir Andžejus Bžezinskis.
2017 m. nugalėtoju tapo Johnas Leslie iš Pietų Afrikos Respublikos, o 2011 m. – Ali Imani iš Irano. Šie rezultatai papildo Europos sportininkų dominavimo vaizdą tarptautine geografine įvairove.
2025 m. titulą iškovojo Mickaelis Louvelis iš Prancūzijos, o 2026 m. čempionu vėl tapo Marosz Kanasz iš Slovakijos. Taigi paskutiniųjų dvejų metų rezultatai rodo skirtingų šalių atstovų kaitą aukščiausioje pozicijoje.
2. Moterų kategorija: čempionių įvairovė ir ilgalaikė konkurencija
Moterų absoliučiųjų nugalėtojų istorija taip pat pasižymi tarptautine įvairove. 2010–2026 m. sąraše pateiktos 17 pergalių, o čempionėms atstovaujamos devynios valstybės: Lenkija, Latvija, Rusija, Suomija, Lietuva, Argentina, Baltarusija, Brazilija ir dar viena iš šiame sąraše nurodytų Europos valstybių – iš viso aštuonios skirtingos valstybės, jei kiekvienos čempionės pilietybė vertinama pagal pateiktus duomenis.
Svetlana Pugačiova iš Rusijos yra viena ryškiausių šio laikotarpio čempionių. Ji laimėjo 2017 ir 2024 m. nurodytas varžybas pagal pateiktą sąrašą. Jos pasiekimai rodo, kad aukščiausio lygio sportininkės gali išlikti konkurencingos net ir po kelerių metų pertraukos.
Hanna Skytta iš Suomijos absoliučiąja nugalėtoja tapo 2019 ir 2021 metais. Šie rezultatai išskiria ją iš kitų sportininkių ir patvirtina Suomijos atstovavimo svarbą šiame laikotarpyje.
2010–2016 m. čempionių sąraše matoma plati geografija. Rusijai atstovavo Liudmila Kolesnikova ir Julija Glazyčeva, Lietuvai – Jolanta Mileriūtė, Baltarusijai – Valentina Kozlovskaja, Argentinai – Yamila Toledo, Brazilijai – Dalvaniza Aquino ir Crecky Chaves.
Ši įvairovė rodo, kad moterų kategorijoje absoliučiųjų nugalėtojų titulą skirtingais metais pelnė sportininkės iš įvairių Europos ir Pietų Amerikos valstybių.
2018 m. nugalėtoja tapo Asta Butkutė iš Lietuvos, 2022 m. – Marija Sivkova iš Rusijos, o 2023 m. – Anna Sobolewska-Kucharska iš Lenkijos. Šie rezultatai papildo čempionių istoriją naujomis pavardėmis ir pabrėžia nuolatinę konkurenciją.
2025 m. titulą pelnė Jelena Ivanova iš Latvijos, o 2026 m. nugalėtoja tapo Olga Bogacz iš Lenkijos. Pastarieji rezultatai dar kartą išryškina Rytų ir Vidurio Europos sportininkių vaidmenį tarptautinėje profesionalaus kultūrizmo scenoje.
3. Šalių atstovavimas: tarptautinis profesionalaus kultūrizmo žemėlapis
Vyrų ir moterų absoliučiųjų nugalėtojų sąrašai atskleidžia platų tarptautinį atstovavimą.
Tarp vyrų ryškiai matomos Slovakija, Rusija, Estija, Indija ir Lenkija. Tarp moterų dažnai minimos Rusija, Lenkija, Suomija, Lietuva, Brazilija ir kitos valstybės.
Ypač pastebimas Vidurio, Rytų ir Šiaurės Europos sportininkų vaidmuo. Slovakijos, Lenkijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos atstovai laimėjo skirtingais metais.
Tačiau sąraše yra ir kitų regionų sportininkų: Indijos, Irano, Pietų Afrikos Respublikos, Argentinos ir Brazilijos atstovai. Tai leidžia „Pro Universe“ istoriją vertinti kaip tarptautinį sporto reiškinį, kuriame susitinka skirtingų sporto mokyklų atstovai.
Svarbu pabrėžti, kad čempionų sąrašas parodo tik pirmąsias vietas. Jis neatskleidžia viso dalyvių skaičiaus, kiekvienos šalies atstovų skaičiaus varžybose ar kitų sportininkų užimtų vietų. Todėl nugalėtojų geografija negali būti tiesiogiai tapatinama su visų šalių sportiniu pajėgumu.
4. Pakartotinės pergalės: ką jos atskleidžia?
Vienas įdomiausių analizės aspektų – sportininkai, kurių vardai absoliučiųjų nugalėtojų sąraše pasikartoja.
Vyrų kategorijoje:
• Maros Kanasz (Slovakija) – 2016, 2023 ir 2026 m.
• Rahul Joshi (Indija) – 2018 ir 2024 m.
Moterų kategorijoje:
• Hanna Skytta (Suomija) – 2019 ir 2021 m.
• Svetlana Pugačiova (Rusija) – 2017 m. ir 2024 m.
Pakartotinės pergalės yra svarbios todėl, kad jos išskiria sportininkus, kuriems pavyko tapti absoliučiaisiais nugalėtojais daugiau nei vieną kartą.
Vis dėlto vien pagal laimėjimų metus negalima nustatyti sportininkų karjeros trukmės, pasirengimo metodikos ar fizinių pranašumų. Tam reikėtų išsamesnių varžybų rezultatų, sportininkų biografijų ir duomenų apie jų dalyvavimą kitose varžybose.
5. 2020–2026 m.: naujesnio laikotarpio tendencijos
Nuo 2020 m. vyrų ir moterų kategorijose matoma čempionų kaita.
Vyrų kategorijoje 2020 m. laimėjo Michailas Malekas iš Rusijos, 2021 m. – Romanas Polšinas iš Estijos, 2022 m. – Dmitrijus Antonovas iš Rusijos, o 2023 m. – Marosz Kanasz iš Slovakijos.
2024 m. pirmąją vietą iškovojo Rahul Joshi iš Indijos, 2025 m. – Mickaelis Louvelis iš Prancūzijos, o 2026 m. – Marosz Kanasz iš Slovakijos.
Moterų kategorijoje 2020 m. laimėjo Marina Vlasova iš Rusijos, 2021 m. – Hanna Skytta iš Suomijos, 2022 m. – Marija Sivkova iš Rusijos, o 2023 m. – Anna Sobolewska-Kucharska iš Lenkijos.
2024 m. nugalėtoja tapo Svetlana Pugačiova iš Rusijos, 2025 m. – Jelena Ivanova iš Latvijos, o 2026 m. – Olga Bogacz iš Lenkijos.
Šie rezultatai rodo, kad pastaraisiais metais absoliučiųjų nugalėtojų pozicijose keitėsi įvairių valstybių atstovai. Vyrų kategorijoje išsiskiria Marosz Kanasz sugrįžimas į pirmąją vietą 2026 m., o moterų kategorijoje matoma nuosekli skirtingų sportininkių kaita.
Tačiau norint nustatyti, ar ši kaita reiškia didėjančią konkurenciją, reikėtų analizuoti ir kitų vietų rezultatus, dalyvių skaičių bei varžybų sudėtį.
6. Kodėl absoliučiųjų nugalėtojų istorija svarbi?
Absoliučiojo nugalėtojo titulas išskiria sportininką ar sportininkę, kuriam konkrečiose varžybose skiriama aukščiausia bendroji pozicija.
Tokio pobūdžio istoriniai sąrašai svarbūs dėl kelių priežasčių.
Pirma – jie leidžia dokumentuoti sporto istoriją. Išsaugotos pavardės, metai ir atstovaujamos valstybės padeda atkurti profesionalaus kultūrizmo raidą.
Antra – jie leidžia įvertinti sportininkų pasiekimų tęstinumą. Pakartotinės pergalės išryškina tuos atletus, kuriems pavyko daugiau nei kartą pasiekti aukščiausią poziciją.
Trečia – jie atskleidžia tarptautinį sporto pobūdį. Čempionų sąrašuose matomi skirtingų žemynų ir regionų atstovai, todėl ši istorija neapsiriboja viena valstybe ar viena sporto tradicija.
Ketvirta – jie sudaro pagrindą tolesniems tyrimams. Sujungus absoliučiųjų nugalėtojų sąrašus su varžybų protokolais, dalyvių skaičiais, svorio kategorijomis ir sportininkų biografijomis, būtų galima parengti išsamesnę profesionalaus kultūrizmo statistinę apžvalgą.
Išvados
2010–2026 m. „Pro Universe“ absoliučiųjų nugalėtojų sąrašas atskleidžia 17 metų profesionalaus kultūrizmo istoriją, kurioje išsiskiria tiek pakartotinai laimėję sportininkai, tiek nauji čempionai.
Vyrų kategorijoje ryškiausiai išsiskiria Maros Kanasz iš Slovakijos, kurio vardas čempionų sąraše nurodytas tris kartus. Rahul Joshi iš Indijos taip pat laimėjo du kartus.
Moterų kategorijoje pakartotinėmis pergalėmis išsiskiria Hanna Skytta iš Suomijos ir Svetlana Pugačiova iš Rusijos.
Bendra analizė rodo platų tarptautinį atstovavimą ir skirtingų šalių sportininkų kaitą aukščiausioje pozicijoje. Kartu ji primena, kad absoliučiųjų nugalėtojų sąrašas yra tik viena sporto istorijos dalis: išsamesniam konkurencingumo vertinimui būtini ir kitų varžybų rezultatų duomenys.
W.F.F. – W.B.B.F. International „Pro Universe“ istorija – tai sportininkų vardų, pergalių ir tarptautinio atstovavimo kronika, kurią verta nuosekliai dokumentuoti ir analizuoti.
Informacijos šaltinis
Išsamesnė informacija apie W.F.F. – W.B.B.F. International veiklą, varžybas ir istorinius rezultatus skelbiama oficialioje tarptautinėje svetainėje www.wff.lt, ypač federacijų forumo temose.
2006–2026. EUROPOS PROFESIONALŲ ČEMPIONATAS.
Čempionai, tarptautinė konkurencija ir istorinės tendencijos.
Pasaulinė fitneso federacija (W.F.F. – International) ir Pasaulinė kultūrizmo federacija (W.B.B.F. – International)
Įvadas
2006–2026 m. Europos profesionalų kultūrizmo čempionato istorija atskleidžia dvidešimt vienerių kalendorinių metų sportinės konkurencijos raidą, individualius čempionų pasiekimus ir skirtingų valstybių atstovų rezultatus. Šiuo laikotarpiu aukščiausias vietas užėmė sportininkai iš įvairių Europos šalių, o kai kuriems atletams pavyko savo pergales pakartoti skirtingais metais.
Vyrų ir moterų rezultatų analizė leidžia išskirti kelias pagrindines tendencijas: tam tikrų sportininkų ilgalaikį konkurencingumą, skirtingų valstybių atstovų sėkmę, svorio kategorijų svarbą ir čempionų kaitą.
Nugalėtojų sąraše ryškiai matomi Slovakijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir kitų šalių sportininkai. Jų pasiekimai sudaro tarptautinę čempionato istoriją, kurioje svarbūs tiek individualūs laimėjimai, tiek ilgalaikės sportinės karjeros.
1. Vyrų kultūrizmas: skirtingų valstybių čempionai
Vyrų kultūrizmo rezultatai rodo plačią tarptautinę konkurenciją ir kelis išskirtinius sportininkų pasiekimus.
Ankstesniais nagrinėjamo laikotarpio metais ypač dažnai minimi Rusijos atstovai. 2006 m. sunkiasvorių kategorijoje nugalėjo Aleksandras Baldinas, o lengvojoje kategorijoje – Michailas Malekas. Šių sportininkų pavardės nugalėtojų sąraše pasirodo ir vėlesniais metais: Michailas Malekas laimėjo lengvojoje kategorijoje 2007 m., o Rusijos atstovai nugalėjo ir kitose kategorijose 2008–2013 m.
Vėlesniais metais išryškėjo ir kitų valstybių sportininkų pasiekimai.
Slovakijos atstovas Maroš Kanasz sunkiasvorių kategorijoje nugalėjo 2016, 2018 ir 2020 m. Trys pergalės skirtingais metais išskiria jį tarp nagrinėjamo laikotarpio čempionų. Šie rezultatai liudija ilgalaikį konkurencingumą ir gebėjimą pakartotinai pasiekti aukščiausią rezultatą.
Estijos sportininkas Andrej Rumiancev sunkiasvorių kategorijoje laimėjo 2014 ir 2015 m. iš eilės. Dveji metai aukščiausioje pozicijoje rodo nuoseklią sėkmę šiame varžybų etape.
Tarp kitų ryškių rezultatų – 2017 m. Vokietijos atstovo Jorgo Fuchso pergalė sunkiasvorių kategorijoje, 2023 m. Lietuvos atstovo Raimundo Urbaniavičiaus laimėjimas ir 2024 m. Latvijos sportininko Mariso Šveidukso pergalė.
2025 ir 2026 m. čempionais tapo Dainius Dzikevičius ir Vidmantas Malakauskas. Šie rezultatai papildo pastarųjų metų tarptautinių čempionų istoriją, kurioje nugalėtojų vardai keičiasi, o sportininkai iš skirtingų šalių išlaiko galimybę kovoti dėl aukščiausių pozicijų.
Atskirai paminėtinas Latvijos atstovas Aleksejs Petkevičs, 2021 ir 2022 m. nugalėjęs vežimėlių kategorijoje. Jo pasiekimai parodo skirtingų varžybų kategorijų svarbą ir būtinybę kiekvieno sportininko rezultatus vertinti atsižvelgiant į atitinkamą varžybų grupę.
2. Moterų kultūrizmas: čempionių pasiekimai ir pergalių tęstinumas
Moterų kultūrizmo rezultatai atskleidžia ne tik skirtingų valstybių atstovių sėkmę, bet ir išskirtinius individualius pasiekimus.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – Slovakijos sportininkė Martina Fric, sunkiosios kategorijos čempione tapusi 2023, 2024 ir 2025 m. Trys iš eilės iškovotos pergalės yra reikšmingas pasiekimas ir vienas aiškiausių nuoseklaus dominavimo pavyzdžių pateiktame sąraše.
Rusijos atstovė Marina Vlasova sunkiojoje kategorijoje nugalėjo 2014 ir 2016 m. Jos pasiekimai rodo, kad aukščiausią rezultatą galima pasiekti pakartotinai ir skirtingais sportinės karjeros etapais.
Suomijos sportininkė Hanna Skytta lengvojoje kategorijoje nugalėjo 2019 ir 2022 m. Šie rezultatai dar kartą patvirtina individualių čempionių pasiekimų svarbą nagrinėjamo laikotarpio istorijoje.
Ankstesnių metų rezultatuose taip pat išsiskiria Belgijos atstovė Evelyn Dirocie, laimėjusi 2015 m., Estijos sportininkė Oksana Filimonova, nugalėjusi 2018 m., ir Slovakijos atstovė Marieta Zigalova, 2006 m. laimėjusi lengvojoje kategorijoje.
Moterų čempionato istorijoje matoma plati geografija: pergales iškovojo Slovakijos, Rusijos, Suomijos, Estijos, Belgijos, Ukrainos ir kitų valstybių sportininkės.
Ši įvairovė rodo, kad moterų profesionalų kultūrizmo rezultatai negali būti apibūdinami vienos valstybės ar vienos sportininkės pasiekimais. Čempionato istoriją formuoja skirtingų atletų karjeros, pasikartojančios pergalės ir nuolat besikeičianti konkurencija.
3. Pasikartojančios pergalės – sportinio meistriškumo rodiklis
Vienas svarbiausių analitinių aspektų yra sportininkai, kurie čempionais tapo daugiau nei vieną kartą.
Vyrų grupėje išsiskiria Maroš Kanasz, Andrej Rumiancev ir Dainius Dzikevičius. Moterų grupėje ryškiausi pavyzdžiai – Martina Fric, Marina Vlasova ir Hanna Skytta.
Šie pasiekimai leidžia analizuoti sportinio meistriškumo tęstinumą. Pakartotinė pergalė rodo, kad sportininkas skirtingais metais sugebėjo pasiekti aukščiausią rezultatą savo kategorijoje, nepaisant konkurentų kaitos.
Vis dėlto pakartotinės pergalės nebūtinai reiškia nepertraukiamą dominavimą. Kai kurių sportininkų laimėjimus skiria keleri metai, todėl kiekvieną atvejį reikia vertinti individualiai.
Kultūrizme rezultatus lemia daug veiksnių: treniruočių kokybė, mityba, atsistatymas, individualios fizinės savybės, pasirengimas varžyboms ir gebėjimas ilgą laiką išlaikyti aukštą sportinę formą.
Todėl čempionų pasiekimai vertintini kaip individualaus sportinio darbo ir pasirengimo rezultatas, tačiau vien nugalėtojų sąrašo nepakanka konkrečių treniruočių metodikų veiksmingumui nustatyti.
4. Svorio kategorijos ir rezultatų vertinimo ypatumai
Analizuojant 2006–2026 m. čempionato rezultatus svarbu atsižvelgti į skirtingas varžybų kategorijas.
Vyrų sąraše daugiausia nurodyta sunkiasvorių kategorijos nugalėtojų, tačiau pateikiami ir lengvosios kategorijos rezultatai. Be to, 2021 ir 2022 m. nugalėtojų sąraše nurodyta vežimėlių kategorija.
Moterų varžybose taip pat išskiriamos lengvoji ir sunkioji kategorijos.
Šis skirtumas svarbus vertinant bendrą statistiką. Atskiros kategorijos čempiono titulas ir absoliučiojo čempiono vardas nėra automatiškai tapatūs. Jei viename istoriniame sąraše pateikiami skirtingų kategorijų nugalėtojai, o kitame – tik absoliutieji čempionai, jų rezultatai turi būti analizuojami pagal aiškiai apibrėžtus kriterijus.
Todėl išsamioje istorinėje statistikoje reikėtų nurodyti:
• čempionato metus;
• sportininko vardą ir pavardę;
• varžybų kategoriją;
• atstovaujamą valstybę;
• ar rezultatas reiškia kategorijos nugalėtojo, ar absoliučiojo čempiono titulą.
Toks duomenų pateikimas padėtų išvengti netikslių palyginimų ir užtikrintų istorinės statistikos patikimumą.
5. Geografinė įvairovė ir tarptautinė konkurencija
2006–2026 m. nugalėtojų sąraše atstovaujama daugeliui Europos valstybių. Tarp čempionų minimi Rusijos, Slovakijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos, Vokietijos, Belgijos, Ukrainos ir Baltarusijos sportininkai.
Ši geografija rodo, kad čempionato istoriją formavo skirtingos nacionalinės kultūrizmo tradicijos ir individualūs sportininkų pasiekimai.
Ankstesnių metų rezultatuose dažnai minimi Rusijos atstovai, o vėlesniais metais reikšmingų pergalių iškovojo Slovakijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos sportininkai.
Tačiau valstybių sportinio pajėgumo negalima tiksliai nustatyti vien suskaičiavus nugalėtojų pavardes. Tam reikėtų žinoti ir bendrą kiekvienos šalies dalyvių skaičių, jų užimtas vietas, dalyvavimą skirtingose kategorijose bei kitus varžybų rezultatus.
Todėl šiuo atveju tikslingiausia kalbėti apie nugalėtojų geografiją ir konkrečiais metais užfiksuotus pasiekimus, o ne apie galutinį valstybių reitingą.
6. 2023–2026 m.: naujausias čempionato istorijos etapas
Paskutinių ketverių metų rezultatai atskleidžia nuolat besikeičiančią konkurenciją.
Vyrų grupėje 2023 m. sunkiasvorių kategorijoje nugalėjo Raimundas Urbaniavičius, 2024 m. – Maris Šveiduks, 2025 m. čempionu tapo Dainius Dzikevičius, o 2026 m. – Vidmantas Malakauskas.
Moterų grupėje 2023–2025 m. sunkiosios kategorijos čempione tris kartus iš eilės tapo Martina Fric, o 2026 m. lengvojoje kategorijoje nugalėjo Evelina Pranauskė.
Šie rezultatai atskleidžia du skirtingus modelius. Vyrų grupėje pastaraisiais metais matoma nugalėtojų kaita, o moterų sunkiojoje kategorijoje išsiskiria vienos sportininkės trejų metų pergalių serija.
Vis dėlto tokios išvados taikomos tik pateiktam nugalėtojų sąrašui. Norint įvertinti bendrą konkurencijos lygį, reikėtų analizuoti visų finalininkų rezultatus ir dalyvių skaičių.
7. Istorinės statistikos reikšmė
Dvidešimt vienerių kalendorinių metų čempionų sąrašas yra vertingas istorinis šaltinis, leidžiantis išsaugoti sportininkų pasiekimus ir analizuoti profesionalų kultūrizmo raidą.
Nuosekliai tvarkomi duomenys suteikia galimybę:
• nustatyti sportininkus, pakartotinai laimėjusius čempionatą;
• analizuoti atskirų kategorijų nugalėtojų kaitą;
• apibendrinti valstybių atstovų pasiekimus;
• palyginti skirtingų laikotarpių rezultatus;
• parengti patikimą federacijų varžybų istoriją.
Kad tokia analizė būtų tiksli, būtina išlaikyti vienodą rezultatų pateikimo sistemą ir patikrinti istorinių protokolų duomenis. Ypač svarbu aiškiai atskirti absoliučiuosius čempionus nuo atskirų kategorijų nugalėtojų.
Tinkamai sutvarkyta duomenų bazė taptų ilgalaikiu informacijos šaltiniu sportininkams, treneriams, žurnalistams ir kultūrizmo istorija besidomintiems skaitytojams.
Išvados
2006–2026 m. Europos profesionalų kultūrizmo čempionato rezultatai atskleidžia tarptautinę konkurenciją, individualių sportininkų pasiekimus ir skirtingų valstybių atstovų sėkmę.
Pirma, čempionato istorijoje matoma plati geografija. Nugalėtojų vardai siejami su daugeliu Europos valstybių, o skirtingais metais aukščiausius rezultatus pasiekė skirtingi sportininkai.
Antra, pakartotinės pergalės yra reikšminga šio laikotarpio ypatybė. Maroš Kanasz, Andrej Rumiancev, Martina Fric, Marina Vlasova ir Hanna Skytta yra ryškūs sportininkų, kurių vardai nugalėtojų sąraše pasikartoja, pavyzdžiai.
Trečia, naujausių metų rezultatai rodo skirtingą konkurencijos pobūdį vyrų ir moterų grupėse. Vyrų nugalėtojai keitėsi, o moterų sunkiojoje kategorijoje 2023–2025 m. išsiskyrė Martina Fric pergalių serija.
Ketvirta, istorinių rezultatų analizėje būtina atsižvelgti į kategorijas ir tiksliai apibrėžti absoliučiojo čempiono statusą. Tai būtina sąlyga norint patikimai palyginti sportininkų ir valstybių pasiekimus.
Galiausiai, Europos profesionalų kultūrizmo čempionato istorija yra ne vien atskirų titulų sąrašas. Tai ilgalaikis sportinių pasiekimų archyvas, atspindintis individualų meistriškumą, konkurenciją ir skirtingų šalių sportininkų indėlį į šio sporto raidą.
Informacijos šaltinis: W.F.F. – International ir W.B.B.F. – International pateiktas Europos profesionalų čempionato nugalėtojų sąrašas, apimantis 2006–2026 m. laikotarpį.
Oficiali interneto svetainė: www.wff.lt
GDANSKE – OFICIALUS WFF-WBBF PREZIDENTO SUSITIKIMAS SU MIESTO MERU.
Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidentas dr. Edmundas Daubaras lankėsi Lenkijoje.
2015 metų birželio pabaigoje Pasaulinės WFF-WBBF (World Fitness Federation – World Body Building Federation) federacijos prezidentas dr. Edmundas Daubaras su oficialiu vizitu lankėsi Lenkijoje. Vizitas buvo susijęs su pasirengimu vienam svarbiausių tų metų tarptautinių federacijos renginių – WFF-WBBF pasaulio mėgėjų čempionatui, kurį buvo numatyta surengti Gdanske.
Vizito metu buvo surengta keletas oficialių susitikimų su Lenkijos sporto ir valdžios atstovais. Ypatingas dėmesys buvo skirtas būsimo pasaulio čempionato organizaciniams klausimams, tarptautiniam bendradarbiavimui ir pasirengimui priimti į Gdanską atvykstančias įvairių šalių sporto delegacijas.
Istorinėje Prūsijos kronprinco rezidencijoje
Viešnagės Lenkijoje metu WFF-WBBF prezidentas apsistojo istoriniame pastate – buvusioje Prūsijos kronprinco Vilhelmo II (Prussian Crown Prince Wilhelm II, Frederick William) vasaros rezidencijoje.
Tai buvo istorinis objektas, siejamas su XIX–XX amžių sandūros Europos politiniu ir visuomeniniu gyvenimu. Savo laiku šioje rezidencijoje, Vilhelmo II kvietimu, rinkdavosi įvairūs Europos visuomenės elito atstovai.
Istorinė aplinka suteikė oficialiam vizitui ypatingą reprezentacinį kontekstą, o viešnagė Lenkijoje tapo svarbia WFF-WBBF tarptautinės veiklos ir pasirengimo čempionatui dalimi.
Pasirengimas pasaulio čempionatui Gdanske
Vienas pagrindinių vizito tikslų buvo pasirengimas 2015 metų WFF-WBBF pasaulio mėgėjų čempionatui Gdanske.
Dr. Edmundas Daubaras susitiko su Lenkijos nacionalinės WFF-WBBF federacijos prezidente Aleksandra Kobielak. Susitikimų metu buvo aptariami būsimo čempionato organizaciniai klausimai, sportininkų ir delegacijų priėmimas bei kiti tarptautinio renginio organizavimo aspektai.
Lenkijos nacionalinei federacijai teko svarbus vaidmuo rengiantis Gdanske vykusiam pasaulio čempionatui ir koordinuojant čempionato organizacinius darbus.
Oficialus priėmimas Gdansko miesto savivaldybėje
Ypatingu vizito akcentu tapo 2015 metų birželio 22 dieną įvykęs oficialus susitikimas Gdansko miesto savivaldybėje.
WFF-WBBF pasaulinės federacijos prezidentą dr. Edmundą Daubarą priėmė Gdansko miesto meras Pawel Adamowicz (Prezydent Miasta Gdańska Paweł Adamowicz).
Oficialiame priėmime taip pat dalyvavo Lenkijos nacionalinės WFF-WBBF federacijos prezidentė Aleksandra Kobielak.
Susitikimo metu daugiausia dėmesio buvo skirta artėjančiam WFF-WBBF pasaulio mėgėjų čempionatui. Aptarti čempionato organizavimo, pasirengimo ir bendradarbiavimo su Gdansko miesto institucijomis klausimai.
Gdansko miesto savivaldybėje vykęs susitikimas buvo svarbus ne tik praktiniu, bet ir reprezentaciniu požiūriu. Tarptautinės sporto federacijos vadovo susitikimas su vieno didžiausių Lenkijos miestų meru pabrėžė rengiamo pasaulio čempionato tarptautinį mastą.
Tarptautinio bendradarbiavimo dalis
2015 metų vizitas į Lenkiją buvo viena iš WFF-WBBF tarptautinės veiklos krypčių. Federacijos vadovybės susitikimai su nacionalinės federacijos atstovais ir miesto valdžia sudarė sąlygas koordinuoti pasirengimą pasaulio čempionatui bei spręsti su tarptautinio sporto renginio organizavimu susijusius klausimus.
Gdanskas tuo metu tapo svarbiu WFF-WBBF tarptautinio sporto gyvenimo centru. Į miestą buvo planuojama sutelkti sportininkus, trenerius, teisėjus ir federacijų atstovus iš įvairių pasaulio šalių.
Oficialus dr. Edmundo Daubaro susitikimas su Gdansko miesto meru Pawelu Adamowicziumi bei susitikimai su Lenkijos nacionalinės WFF-WBBF federacijos vadovybe tapo reikšminga pasirengimo 2015 metų pasaulio mėgėjų čempionatui dalimi.
Šis vizitas taip pat atspindėjo WFF-WBBF federacijos siekį plėtoti tarptautinius ryšius ir bendradarbiauti su nacionalinėmis sporto organizacijomis bei miestų institucijomis organizuojant tarptautinio lygio sporto renginius.
BODYBUILDING IS NO MORE SPORT?
The three bodybuilding legends had very emotional reactions to the 2026 Mr. Olympia winner, Nick Walker. Dorian Yates, Milos Sarcev, Shawn Ray.
Much information, articles could be find on international site www.wff.lt
KULTŪRIZMO SPORTO NEBELIKO?
Trys kultūrizmo legendos – Dorianas Yatesas, Milosas Sarčevas ir Shawnas Ray'us – labai emocingai reagavo į Nicko Walkerio pergalę 2026 m. „Mr. Olympia“ varžybose.
Daug informacijos, straipsnių rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
КУЛЬТУРИЗМ ПЕРЕСТАЛ БЫТЬ СПОРТОМ?
Три легенды бодибилдинга — Дориан Йейтс, Милош Шарчев и Шон Рэй — очень эмоционально отреагировали на победу Ника Уокера на конкурсе «Мистер Олимпия — 2026».
Много информации, статей найдёте на международной странице www.wff.lt
Pasaulio sporto istorija.
PALANGA, 1998-IEJI: KAI PASAULIO FITNESAS SUSIRINKO PRIE BALTIJOS JŪROS.
186 sportininkų, 15 valstybių ir pirmasis oficialus WFF pasaulio fitneso čempionatas Lietuvos Respublikoje. Federacija tuo metu dar eksperimentavo su kategorijomis, teisėjavimo kriterijais ir ieškojo savojo kelio. Taip prieš beveik tris dešimtmečius Palangoje buvo rašomas puslapis, kuris šiandien tapo fitneso istorijos dalimi.
Renginį rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Organizacinio komiteto pirmininku buvo Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras Kęstutis Skrebys, vienu pagrindinių rėmėjų buvo dienraštis „Respublika“. Čempionatą Palangoje filmavo „Eurosport“ televizija, kuri parengė ir Europos šalims skirtą maždaug valandos trukmės reportažą. Lietuvos nacionalinei televizijai reportažą parengė žurnalistė Laima Janušonytė.
1998 METŲ BIRŽELIO 6-OJI. PALANGA
Pajūrio kurortas, vasaros sezono išvakarės ir į Lietuvą plūstantys sportininkai iš įvairių Europos valstybių.
Tačiau tą dieną Palangoje svarbiausia buvo ne paplūdimys ir ne vasaros pramogos. Čia vyko pasaulio fitneso čempionatas.
Į vieną vietą susirinko 186 sportininkai iš 15 šalių: Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Baltarusijos, Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Prancūzijos, Slovėnijos, Graikijos, Jungtinės Karalystės, Urugvajaus ir Italijos.
Tai buvo daugiau nei eilinės tarptautinės varžybos. WFF istoriniuose šaltiniuose Palangos renginys įvardijamas kaip pirmasis oficialus pasaulio fitneso čempionatas, vykęs Lietuvoje.
Šiandien, atsivertus to čempionato protokolus, galima pamatyti ne tik pavardes ir užimtas vietas. Juose atsispindi visas to meto Europos fitneso pasaulis.
FITNESAS, KURIS IEŠKOJO SAVO VEIDO
Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje fitnesas dar nebuvo toks, kokį jį pažįstame šiandien.
Sporto klubų kultūra sparčiai augo, keitėsi požiūris į kūną, fizinį pasirengimą ir sportinę estetiką. Greta tradicinio kultūrizmo vis ryškiau skleidėsi nauja kryptis – fitnesas.
Čempionato programoje atsirado Classic Fitness ir Aerobic Fitness kategorijos.
Tai buvo svarbus pokytis.
Scenoje reikėjo demonstruoti ne vien raumenų masę. Vis didesnę reikšmę įgavo kūno proporcijos, fizinis pasirengimas, estetika, atletiškumas ir bendras sportinis vaizdas.
1998-ųjų Palanga tapo vieta, kurioje šios naujos sporto idėjos buvo išbandytos tarptautiniu mastu.
15 ŠALIŲ – VIENA SCENA
Čempionato dalyvių geografija buvo įspūdinga.
Vienoje scenoje susitiko Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos sportininkai.
Vokietija į Palangą atsivežė itin stiprią komandą. Šveicarija taip pat buvo tarp lyderių. Konkurenciją joms sudarė Baltarusijos, Rusijos, Austrijos, Slovėnijos, Jungtinės Karalystės, Graikijos, Ukrainos ir Baltijos šalių atletai.
Tai buvo laikmetis, kai Europos sporto žemėlapis sparčiai keitėsi, o nauji tarptautiniai ryšiai leido sportininkams vis dažniau susitikti vienoje scenoje.
Palangos čempionatas tapo vienu iš tokių susitikimo taškų.
VYRŲ SCENOJE – DVI SKIRTINGOS ISTORIJOS
Vyrų Classic Fitness programoje buvo dvi kategorijos, tačiau abi pateikė skirtingus čempionato scenarijus.
Pirmojoje kategorijoje nugalėjo Valdas Slimanavičius, aplenkęs Baltarusijos atstovą Sergej Kalmykov ir vokietį Andreas Müller.
Už jų išsirikiavo sportininkai iš Šveicarijos, Austrijos, Vokietijos ir kitų valstybių.
Antrojoje kategorijoje jau triumfavo Vokietija.
Jürgen Koch tapo kategorijos nugalėtoju, o vėliau jo pavardė buvo įrašyta ir į svarbiausią čempionato rezultatų eilutę.
JÜRGEN KOCH – ABSOLIUTUS ČEMPIONAS
Koch laimėjo ne tik savo kategoriją.
Jis buvo paskelbtas absoliučiu 1998 metų vyrų fitneso čempionu.
Tai buvo aukščiausias įmanomas įvertinimas.
Vienos kategorijos pergalė pavertė jį kategorijos čempionu, o absoliuti pergalė – viso čempionato vyrų nugalėtoju.
Todėl Jürgen Koch vardas 1998-ųjų Palangos istorijoje išlieka vienas svarbiausių.
MOTERŲ FITNESAS: VOKIETIJOS „DUBLIS“
Jeigu vyrų varžybose nugalėtojus pasidalijo skirtingos šalys, moterų programoje situacija buvo kitokia.
Vokietijos sportininkės laimėjo abi moterų Classic Fitness kategorijas.
Pirmojoje kategorijoje aukščiausią vietą užėmė Mandy Kietzke, antroji buvo jos tautietė Janine Raschka.
Antrojoje kategorijoje nugalėjo Claudia Machmor.
Taigi Vokietija iškovojo abi moterų „Classic Fitness“ aukso vietas.
Tačiau tuo istorija nesibaigė.
CLAUDIA MACHMOR – ABSOLIUTI ČEMPIONĖ
Claudia Machmor tapo ne tik savo kategorijos nugalėtoja.
Ji buvo paskelbta absoliučia moterų fitneso čempione.
Tokiu būdu 1998 metų Palangos čempionate absoliučius vyrų ir moterų fitneso titulus iškovojo Vokietijos sportininkai.
Tai vienas ryškiausių čempionato statistinių faktų.
AEROBINIS FITNESAS – KITOKIA SPORTO PUSĖ
Palangos čempionatas neapsiribojo „Classic Fitness“.
Atskiroje Aerobic Fitness kategorijoje sportininkės demonstravo kitokį pasirengimą – daugiau judesio, dinamikos ir aerobinio sporto elementų.
Čia nugalėjo Tanja Baumann iš Šveicarijos.
Antroji ir trečioji vietos atiteko Vokietijos sportininkėms – Pia Luttenberger ir Diana Partheymüller.
Šis rezultatas dar kartą parodė Vokietijos sportininkių stiprumą, tačiau šįkart aukščiausią laiptelį užėmė Šveicarija.
Įdomu ir tai, kad Tanja Baumann vėliau tapo viena ryškesnių aerobinio fitneso figūrų – WFF istoriniuose rezultatuose ji minima kaip čempionė ir vėlesniais metais.
KĄ PASAKO SKAIČIAI?
Pažvelgus į visą čempionato protokolą, galima pastebėti kelias aiškias tendencijas:
186 dalyviai.
15 valstybių.
Dvi vyrų „Classic Fitness“ kategorijos.
Dvi moterų „Classic Fitness“ kategorijos.
Atskira „Aerobic Fitness“ programa.
Absoliutūs vyrų ir moterų fitneso čempionai.
Tai buvo pakankamai plati programa, kad vienos dienos renginys taptų tikru tarptautiniu fitneso forumu.
VOKIETIJA – RYŠKIAUSIA ČEMPIONATO JĖGA
Vertinant būtent aukščiausias vietas, viena šalis išsiskiria ypač aiškiai.
Vokietija.
Vokietijos sportininkas laimėjo vyrų „Classic Fitness“ II kategoriją.
Vokietės laimėjo abi moterų „Classic Fitness“ kategorijas.
Vokietijai atiteko abu absoliutūs fitneso titulai.
Be to, Vokietijos sportininkės užėmė antrąją ir trečiąją vietas „Aerobic Fitness“ kategorijoje.
Todėl, net ir nesudarant oficialios komandų įskaitos, rezultatai leidžia daryti aiškią išvadą:
1998 metų Palangos čempionate Vokietija buvo viena ryškiausių ir sėkmingiausių fitneso sporto valstybių.
EUROPOS FITNESO „ŽEMĖLAPIS“
Tačiau čempionato istorija nėra vien Vokietijos istorija.
Šveicarija iškovojo „Aerobic Fitness“ auksą.
Baltarusija turėjo aukšto lygio atletų vyrų programoje.
Slovėnijos sportininkas tapo vyrų kategorijos vicečempionu.
Graikijos, Rusijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Austrijos, Latvijos, Estijos, Prancūzijos ir Italijos atstovai taip pat sudarė tarptautinę konkurenciją.
Tai buvo ne vienos šalies sporto šventė.
Tai buvo to laikotarpio Europos fitneso panorama.
PALANGA, KURI TAPO ISTORIJOS DALIMI
Šiandien 1998 metų rezultatai gali atrodyti kaip paprasta archyvinė lentelė.
Pavardė. Šalis. Vieta.
Tačiau už šių skaičių slypi kur kas daugiau.
Tuo metu fitnesas dar tik kūrė savo tarptautinę tapatybę. Sportininkai iš skirtingų šalių mokėsi varžytis pagal bendrus kriterijus. Organizacijos kūrė čempionatų tradicijas. Formavosi nauji čempionų vardai.
Ir visa tai vienai dienai persikėlė į Palangą.
186 sportininkai iš 15 šalių tapo pirmojo oficialaus WFF pasaulio fitneso čempionato dalyviais.
Po daugelio metų būtent šis faktas leidžia į renginį pažvelgti kitaip.
Ne kaip į vieną iš daugelio 1998 metų sporto renginių.
O kaip į svarbų ankstyvosios tarptautinės fitneso istorijos momentą, kai Lietuvoje susitiko skirtingų Europos šalių sportininkai ir buvo formuojamos naujos šios sporto šakos tradicijos.
1998-ŲJŲ PALANGOS ČEMPIONATO PAGRINDINIAI VARDAI
Jürgen Koch – Vokietija
Absoliutus vyrų fitneso čempionas.
Claudia Machmor – Vokietija
Absoliuti moterų fitneso čempionė.
Mandy Kietzke – Vokietija
Moterų „Classic Fitness“ I kategorijos nugalėtoja.
Valdas Slimanavičius – Lietuva
Vyrų „Classic Fitness“ I kategorijos nugalėtojas.
Tanja Baumann – Šveicarija
„Aerobic Fitness“ nugalėtoja.
EPILOGAS
1998 metų Palangos čempionatas buvo surengtas dar tada, kai dabartinė fitneso industrija tik pradėjo įgauti šiandieninį pavidalą.
Nebuvo dabartinių socialinių tinklų, sportininkų asmeninių prekės ženklų, tiesioginių transliacijų ir milijoninių interneto auditorijų.
Tačiau buvo tai, kas svarbiausia sportui – žmonės, scena, konkurencija ir noras būti geriausiam.
Birželio 6-ąją Palangoje susitiko 186 sportininkai iš 15 valstybių.
Kai kurie jų vardai liko istorijoje.
Kai kurie nugrimzdo į archyvų puslapius.
Tačiau pats renginys išliko.
1998-ųjų Palanga buvo vieta, kurioje pasaulio fitnesas susitiko prie Baltijos jūros.
60 METŲ LIETUVOS KULTŪRIZMUI:
SPORTININKAI, PALIKĘ RYŠKIAUSIĄ PĖDSAKĄ ISTORIJOJE.
1965–2025 m. Lietuvos kultūrizmo istorija – tai šeši dešimtmečiai atkaklaus darbo, išskirtinių asmenybių, įsimintinų pergalių ir sporto tradicijų, peržengusių Lietuvos ribas.
2025 metais Gargžduose iškilmingai paminėtas Lietuvos kultūrizmo 60-metis. Šis jubiliejus tapo puikia proga atsigręžti į nueitą kelią, prisiminti sporto šakos pradininkus ir pagerbti atletus, kurių pasiekimai paliko ryškų pėdsaką Lietuvos bei tarptautinio kultūrizmo istorijoje.
Per šešis dešimtmečius keitėsi valstybės, politinės santvarkos, sporto organizacijos ir varžybų sistemos. Tačiau išliko svarbiausia – sportininkų ryžtas, trenerių atsidavimas ir siekis įrodyti, kad Lietuvos kultūrizmas gali būti matomas ne tik savo šalyje, bet ir tarptautinėje arenoje.
Šioje istorijoje yra daugybė vardų ir pergalių. Vis dėlto kai kurie sportininkai išsiskyrė ne vien laimėtais titulais – jų pasiekimai tapo svarbiais Lietuvos kultūrizmo raidos etapais.
Česlavas Tamulevičius ir Vilniaus kultūrizmo mokyklos pradžia
Kalbant apie Lietuvos kultūrizmo istoriją, pirmiausia būtina paminėti Česlavą Tamulevičių ir jo indėlį kuriant vadinamąją Vilniaus kultūrizmo mokyklą.
Ši mokykla tapo reikšmingu Lietuvos kultūrizmo raidos centru. Jos aplinkoje formavosi sportininkai, kurių rezultatai vėliau buvo pripažinti visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Vilniaus kultūrizmo mokyklos veikla darė įtaką ne tik atskirų atletų pasirengimui, bet ir požiūriui į kultūrizmą, treniruočių metodiką bei sportinį meistriškumą.
Tai buvo laikotarpis, kai kultūrizmui teko įveikti nemažai kliūčių, o jo entuziastams reikėjo ne tik treniruotis ir siekti rezultatų, bet ir įtvirtinti pačios sporto šakos pripažinimą.
Būtent todėl pirmųjų kultūrizmo puoselėtojų darbas vertintinas kaip svarbi Lietuvos sporto istorijos dalis.
Valdas Alibavičius ir Leonas Pivoriūnas – pirmųjų pergalių simboliai
Tarp ryškiausių Vilniaus kultūrizmo mokyklos atstovų išsiskyrė Valdas Alibavičius ir Leonas Pivoriūnas.
Abu sportininkai pasižymėjo išskirtiniu meistriškumu ir pasiekė reikšmingų pergalių. Ypač svarbi jų vieta pirmųjų tarptautinio kultūrizmo turnyro „Gintarinis prizas“ („Amber Prix International“, „Янтарный приз“) varžybų istorijoje – abu atletai tapo absoliučiaisiais šio turnyro nugalėtojais.
V. Alibavičiaus sportinėje biografijoje išsiskiria ir pergalė oficialiame SSRS kultūrizmo čempionate. Šis rezultatas liudijo, kad Lietuvos sportininkai sugebėjo konkuruoti su stipriausiais to meto atletais ir pasiekti aukščiausių rezultatų.
V. Alibavičiaus ir L. Pivoriūno pasiekimai tapo svarbia Lietuvos kultūrizmo istorijos dalimi, o jų vardai išliko susiję su ankstyvuoju šios sporto šakos pergalių laikotarpiu.
Pranas Murauskas – triumfas Georgo Tenno memoriale
Dar vienas išskirtinis Vilniaus kultūrizmo mokyklos atstovas – Pranas Murauskas, kurio sportiniai rezultatai pelnė jam svarbią vietą Lietuvos kultūrizmo istorijoje.
Tarp reikšmingiausių jo pasiekimų – 1974 metais iškovota absoliutaus nugalėtojo pergalė Georgo Tenno memorialo varžybose.
Šis laimėjimas buvo ypač reikšmingas dėl varžybų lygio. P. Murauskui teko konkuruoti su pajėgiais to meto Sovietų Sąjungos kultūristais, o galutinis rezultatas patvirtino jo aukštą sportinį meistriškumą.
Tokios pergalės stiprino Lietuvos kultūrizmo pozicijas ir įrodė, kad nedidelėje šalyje užaugę atletai gali tapti lyderiais didelėje ir konkurencingoje sporto sistemoje.
Viktoras Jucys – istorinis pasiekimas SSRS čempionate
Lietuvos kultūrizmo istorijoje ypatingą vietą užima klaipėdietis Viktoras Jucys – daugkartinis absoliutusis „Gintarinio prizo“ turnyro nugalėtojas.
Jo sportinė karjera išsiskyrė nuosekliais rezultatais ir gebėjimu įrodyti savo pranašumą aukšto lygio varžybose. Tačiau vienas pasiekimas tapo itin svarbiu jo biografijos akcentu.
1988 metais V. Jucys tapo absoliučiuoju SSRS kultūrizmo čempionu. Šis laimėjimas išskirtinis tuo, kad Lietuvos sportininkui pavyko iškovoti aukščiausią įvertinimą oficialiose tuometinės Sovietų Sąjungos kultūrizmo pirmenybėse.
V. Jucio pergalė liudijo Lietuvos atletų konkurencingumą ir dar kartą patvirtino, kad šalies kultūrizmo mokyklos buvo pajėgios parengti aukščiausio lygio sportininkus.
Natalija Murnikovienė ir Rolandas Bučinskas – Lietuvos vardas Europos čempionate
Lietuvos kultūrizmo istorijoje svarbią vietą užima ne tik vyrų, bet ir moterų pasiekimai.
Klaipėdietė Natalija Murnikovienė ir šiaulietis Rolandas Bučinskas buvo žinomi kaip daugkartiniai „Gintarinio prizo“ turnyro nugalėtojai. Jų sportinės karjeros kulminacija tapo 1991 metų NABBA Europos čempionatas Prancūzijoje.
Abu sportininkai šiose varžybose iškovojo čempionų titulus.
Šis rezultatas įgijo ypatingą simbolinę reikšmę istorinių pokyčių laikotarpiu. Lietuva žengė nepriklausomybės atkūrimo keliu, o jos sportininkų pergalės tarptautinėje arenoje tapo svarbiu šalies sportinio tapatumo ženklu.
N. Murnikovienės ir R. Bučinsko pasiekimai liudijo, kad Lietuvos kultūrizmas ne tik išlaikė ankstesniais dešimtmečiais sukauptą patirtį, bet ir sėkmingai varžėsi tarptautiniu mastu.
Jų laimėjimai tapo reikšmingu Lietuvos kultūrizmo istorijos etapu, siejamu su šalies nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu.
Olegas Žuras – pasaulio čempiono titulas
Perėjus į XXI amžių, Lietuvos kultūrizmo istorijoje išryškėjo dar viena reikšminga asmenybė – vilnietis Olegas Žuras.
Daugkartinis „Gintarinio prizo“ turnyro nugalėtojas savo sportine karjera pratęsė Lietuvos kultūrizmo tradicijas ir pasiekė aukščiausią tarptautinio pripažinimo lygį.
2004 metais O. Žuras tapo absoliučiuoju IFBB pasaulio čempionu. Šis pasiekimas išskiriamas kaip vienas svarbiausių Lietuvos kultūrizmo laimėjimų pasaulio čempionatų istorijoje.
Pasaulio čempiono titulas – tai ne vien individualaus sportininko sėkmė. Už jo slypi ilgametis pasirengimas, disciplina, trenerių darbas ir patirtis, sukaupta dalyvaujant įvairaus lygio varžybose.
O. Žuro pergalė tapo ryškiu Lietuvos kultūrizmo tarptautinio pripažinimo simboliu ir parodė, kad Lietuvos atletai gali siekti aukščiausių rezultatų pasaulyje.
„Gintarinis prizas“ – svarbi Lietuvos kultūrizmo istorijos dalis
Kalbant apie iškiliausius Lietuvos kultūristus, neįmanoma nepaminėti „Gintarinio prizo“ turnyro.
Šios varžybos užima reikšmingą vietą Lietuvos kultūrizmo istorijoje. Jos suteikė galimybę sportininkams išmėginti jėgas, siekti aukščiausių rezultatų ir įrodyti savo meistriškumą.
Daugelio šiame straipsnyje minimų atletų karjeros buvo glaudžiai susijusios su „Gintarinio prizo“ turnyru. Jų pergalės atskleidžia šių varžybų svarbą ugdant sportininkus ir formuojant Lietuvos kultūrizmo tradicijas.
Turnyro istorija taip pat leidžia pažvelgti į platesnius sporto raidos procesus – nuo pirmųjų kultūrizmo entuziastų veiklos iki Lietuvos atletų pasirodymų tarptautinėje arenoje.
Šeši dešimtmečiai, pakeitę Lietuvos kultūrizmą
Per šešiasdešimt metų Lietuvos kultūrizmas nuėjo ilgą kelią. Jį kūrė skirtingos sportininkų, trenerių, organizatorių ir teisėjų kartos. Kiekviena jų prisidėjo prie šios sporto šakos plėtros, o iškovotos pergalės tapo bendro istorinio palikimo dalimi.
Česlavo Tamulevičiaus ir Vilniaus kultūrizmo mokyklos veikla, Valdo Alibavičiaus ir Leono Pivoriūno pergalės, Prano Murausko triumfas Georgo Tenno memoriale, Viktoro Jucio pasiekimas SSRS čempionate, Natalijos Murnikovienės ir Rolando Bučinsko Europos čempionų titulai bei Olego Žuro pasaulio čempiono laimėjimas – tai skirtingi Lietuvos kultūrizmo istorijos etapai.
Šių sportininkų pasiekimai atskleidžia, kaip per kelis dešimtmečius keitėsi Lietuvos kultūrizmo galimybės ir tarptautinis matomumas.
Žinoma, Lietuvos kultūrizmo istorija neapsiriboja vien šiomis pavardėmis. Joje gausu kitų sportininkų, trenerių ir organizatorių, kurių darbas taip pat nusipelno dėmesio. Vis dėlto čia aptarti laimėjimai išsiskiria savo istorine reikšme ir vieta Lietuvos kultūrizmo raidoje.
2025 metais paminėtas Lietuvos kultūrizmo 60-metis – tai proga ne tik prisiminti praeitį, bet ir įvertinti žmones, kurių pastangos kūrė šios sporto šakos istoriją.
Šešiasdešimt metų – tai ne vien sukaktis. Tai sporto tradicija, išsaugota atmintis ir Lietuvos atletų pasiekimai, tapę mūsų šalies sporto istorijos dalimi.
Daugiau informacijos apie Lietuvos, Europos ir pasaulio kultūrizmo istoriją skelbiama tarptautinėje svetainėje www.wff.lt.
PASAULIO KULTŪRIZMAS AKLAVIETĖJE.
TIK VIENA WFF-WBBF BANDO RASTI IŠEITĮ.
1995 metais pradėjusi tarptautines sporto inovacijas, Pasaulinė WFF-WBBF federacija į pasaulinį sportą įdiegė daugybę naujovių – naujas kryptis, naujas kategorijas, nominacijas ir optimistinę viltį į ateitį.
Šiandien pasaulio kultūrizmas atsidūrė aiškioje aklavietėje. Pradžia buvo padaryta 1998 metais, kai Tarptautinis olimpinis komitetas atsisakė pripažinti IFBB federaciją, o kartu – ir kultūrizmo sportą. Nuo to laiko padėtis tik blogėjo.
WFF-WBBF ieškojo ir iki šiol ieško išeičių bei naujų perspektyvų sportui vystyti. Federacijai padeda iškilūs įvairių šalių asmenys, politikai ir verslininkai.
Atrodė, kad viskas klostėsi gražiai. Tačiau iš pradžių pandemija, o dabar ir karai ženkliai sustabdė mūsų iniciatyvas bei didžiulius projektus Indijoje, Tailande, Šveicarijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Daug ką teko pradėti iš naujo.
Tačiau dirbame toliau!
Nuo 2018 metų vykstantis dialogas su įtakingais Jungtinių Arabų Emyratų asmenimis 2026 metų vasarą ženkliai pasistūmėjo į priekį. Bendromis pastangomis šiandien kuriame visiškai naują pasaulinio sporto vystymo koncepciją.
Projektai fantastiški, tačiau laukia dar daug darbo. Dirbsime ir tiesime naujus kelius!
Svarbiausia – yra noras, ryžtas ir tikėjimas pasisekimu.
Pasaulio kultūrizmas atsidūrė aklavietėje. Tik WFF-WBBF bando rasti išeitį ir atverti naujas pasaulinio sporto perspektyvas!
Sekite informaciją tarptautiniame puslapyje: WWW.WFF.LT
WFF-WBBF, TSU ir pasaulio universitetai – dešimtmečius trunkantis tarptautinis bendradarbiavimas
Greta plačios ir aktyvios tarptautinės sportinės veiklos, pradedame straipsnių ciklą apie Pasaulinės WFF-WBBF federacijos ir Tarptautinio sporto universiteto (TSU, International Sport University) bendradarbiavimą su įvairių pasaulio šalių universitetais.
Šio bendradarbiavimo ištakos siekia 1986 metus, kai Klaipėdoje pradėta organizuoti sportininkų kvalifikacijos kėlimo kursus, metodinius seminarus treneriams ir sporto specialistams. Laikui bėgant ši veikla išaugo į tarptautinę švietimo ir mokslo partnerystę, apimančią ne tik sporto praktiką, bet ir akademinius ryšius.
Per beveik keturis dešimtmečius Pasaulinė WFF-WBBF federacija nuosekliai plėtė bendradarbiavimą su aukštosiomis mokyklomis, siekdama kelti sportininkų, trenerių, teisėjų ir sporto organizatorių profesinę kvalifikaciją, skatinti mokslinius tyrimus bei tarptautinius akademinius mainus. Nuo 2015 metų šią veiklą tęsia ir Tarptautinis sporto universitetas (TSU), tapęs svarbia platforma tarptautiniams švietimo projektams ir mokslinei partnerystei.
Tarp reikšmingiausių partnerių – vienas didžiausių Indijos Pandžabo valstijos universitetų, vienijantis apie 200 000 studentų, Lenkijos Jozefo Racingerio universitetas, Bydgoščiaus kūno kultūros universitetas, Lenkijos valstybinė aukštoji mokykla Wyższa Szkoła Gospodarki, Ukrainos Lvovo Ivano Franko fizinės kultūros universitetas, Stavropigiono universitetas ir daugelis kitų aukštųjų mokyklų Europoje bei Azijoje.
Šie ryšiai neapsiribojo oficialiais vizitais ar bendradarbiavimo sutartimis. Per daugelį metų buvo organizuojamos tarptautinės konferencijos, seminarai, paskaitos, kvalifikacijos tobulinimo programos, vykdyti bendri projektai, keistasi akademine ir metodine patirtimi. Tokia veikla prisidėjo prie sporto mokslo sklaidos, trenerių rengimo kokybės gerinimo ir tarptautinių profesinių ryšių stiprinimo.
Svarbiausia šio bendradarbiavimo vertė – tai ilgalaikis ir nuoseklus dialogas tarp sporto praktikos ir akademinės bendruomenės. Būtent šis ryšys leido WFF-WBBF federacijai ir Tarptautiniam sporto universitetui tapti ne tik tarptautinių sporto renginių organizatoriais, bet ir aktyviais sporto mokslo, švietimo bei profesinio tobulėjimo skleidėjais.
Šiame straipsnių cikle nuosekliai pristatysime svarbiausius bendradarbiavimo etapus, partnerystes su universitetais įvairiose pasaulio šalyse, bendrus projektus, reikšmingiausius susitikimus ir jų rezultatus. Tai – svarbi WFF-WBBF ir TSU istorijos dalis, atspindinti organizacijos siekį vienyti sportą, mokslą ir tarptautinį bendradarbiavimą.
16 METŲ PASAULIO ČEMPIONŲ ISTORIJA.
WFF-WBBF WORLD CUP – nuo 2010 iki 2025 metų.
Nuo 1968 metų – daugiau nei penki dešimtmečiai tarptautinės kultūrizmo ir fitneso istorijos. Nuo 2010 metų – pasaulio taurės scena, kurioje kasmet gimsta nauji čempionų vardai.
WFF-WBBF International – World Fitness Federation ir World Body Building Federation – savo veiklą tarptautinėje sporto arenoje pradėjo dar 1968 metais. Per ilgus dešimtmečius federacija išaugo į tarptautinį sporto tinklą, vienijantį nacionalines federacijas ir sportininkus iš įvairių pasaulio šalių bei žemynų.
Tai istorija apie sportą, kuriame nėra trumpų kelių.
Apie treniruotes, discipliną, valią ir metų metus trunkantį pasirengimą. Apie sportininkus, kurie įžengia į sceną ne tik parodyti savo fizinę formą, bet ir atstovauti savo šaliai bei įrašyti savo vardą į tarptautinę sporto istoriją.
2010-ieji – prasideda naujas WFF-WBBF etapas
2010 metais WFF-WBBF International pradėjo rengti pasaulio taurės varžybas.
Nuo tada kiekvienų metų absoliutus nugalėtojas tampa šios istorijos dalimi – World Cup Overall Champion.
Pirmasis vyrų absoliutus pasaulio taurės čempionas 2010 metais buvo Aleksandr Sevcov iš Estijos.
Tai buvo pirmasis vardas naujame čempionų sąraše.
2011 metais titulą iškovojo Igor Belodedov iš Rusijos, o 2012 metais – Abolfazi Aghakhani iš Irano.
2013 ir 2014 metais pasaulio taurės absoliučiu čempionu tapo Reinaldo Jose Roberto Da Cruz, atstovavęs JK–Portugalijai. Du iš eilės titulai – ryškus įrašas į WFF-WBBF World Cup istoriją.
2015 metais čempionu tapo James Sylvester Ono, atstovavęs JK–Nigerijai.
2016 metais pasaulio taurės viršūnę pasiekė Normunds Jurans iš Latvijos, o 2017 metais – Rasoul Vahid Faraziaghchehkand iš Irano.
2018 metų čempionu tapo Aleksandr Kuznecov iš Rusijos, 2019 metų – Maros Kanasz iš Slovakijos.
2020 metais absoliutų titulą iškovojo Roman Polshin iš Estijos.
Tačiau būtent nuo 2021 metų WFF-WBBF World Cup čempionų istorijoje prasideda naujas ryškus etapas.
Lenkija ir Lietuva – nauja čempionų era
2021 metais absoliučiu pasaulio taurės čempionu tapo Artur Kamieniak iš Lenkijos.
2022 metais į pirmąją vietą pakilo Vilius Pranckevicius iš Lietuvos.
2023 metais titulą perėmė Lukasz Kulinski iš Lenkijos.
2024 metais pasaulio taurės absoliučiu čempionu tapo Andrius Pauliukevicius iš Lietuvos.
O 2025 metais naujausiu WFF-WBBF World Cup vyrų absoliučiu čempionu tapo Kamil Kowalczyk iš Lenkijos.
Taigi paskutinių penkerių metų istorijoje vyrų absoliučių čempionų sąraše išsiskiria Lietuvos ir Lenkijos sportininkai.
Tai naujas puslapis WFF-WBBF World Cup istorijoje.
MOTERYS – MOTERŲ ČEMPIONIŲ ISTORIJA
Jeigu vyrų pasaulio taurės istorija pasakoja apie skirtingų šalių atletų kovą dėl absoliutaus titulo, moterų čempionių istorija taip pat atskleidžia nepaprastą tarptautinę sporto geografiją.
2010 metais pirmąja WFF-WBBF pasaulio taurės absoliučia čempione tapo Liudmila Kolesnikova iš Rusijos.
2011 metais titulą iškovojo Natalia Bykova, o 2012 metais – Jelena Kursanova.
Abi atstovavo Rusijai.
2013 metais čempione tapo Aleksandra Dolzenkova iš Baltarusijos, o 2014 metais – Svetlana Pugacheva iš Rusijos.
2015 metais titulą iškovojo Liudmila Senciugova, o 2016 metais – Liudmila Kakaulina.
2017 metais į pasaulio taurės istoriją įsirašė Leonor Hilario Greffel, atstovavusi Danijai–Mozambikui.
2018 metais absoliučia čempione tapo Hollie Jade Feeney iš Jungtinės Karalystės.
2019 ir 2020 metai priklausė Hanna Skytta iš Suomijos – ji du kartus iš eilės tapo absoliučia pasaulio taurės čempione.
2021 metais titulą iškovojo Laura Siugale iš Latvijos.
2022 ir 2023 metais pasaulio taurės viršūnėje buvo Anna Sobolewska Kucharska iš Lenkijos, tapusi čempione dvejus metus iš eilės.
2024 metais čempione tapo Vaida Budriene iš Lietuvos.
O 2025 metų WFF-WBBF World Cup moterų absoliučia čempione tapo Milena Mlynarczyk iš Lenkijos.
NUO ESTIJOS IKI LIETUVOS IR LENKIJOS
Pažvelgus į visą 2010–2025 metų laikotarpį, prieš akis atsiveria daugiau nei paprastas čempionų sąrašas.
Tai – 16 metų tarptautinės sporto istorijos.
Per šį laikotarpį WFF-WBBF World Cup absoliučių čempionų vardus iškovojo sportininkai iš daugybės valstybių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Slovakijos, Irano, Baltarusijos, Jungtinės Karalystės, Portugalijos, Danijos, Nigerijos ir Mozambiko.
Kiekviena šalis į šią istoriją atnešė savo sportininkus, savo tradicijas ir savo čempionus.
Tačiau pastarųjų metų rezultatai aiškiai įrašo Baltijos regioną ir Lenkiją į naujausią WFF-WBBF pasaulio taurės istorijos etapą.
2022 metais – Lietuva.
2023 metais – Lenkija.
2024 metais – Lietuva.
2025 metais – Lenkija.
Ketveri metai, keturi čempionų vardai ir dvi šalys, kurių sportininkai tapo vyrų absoliučios pasaulio taurės nugalėtojais.
ČEMPIONO VARDAS – TAI ISTORIJA
WFF-WBBF World Cup absoliutaus čempiono titulas nėra tik viena pergalė konkrečią varžybų dieną.
Už jo – ilgas kelias.
Treniruotės.
Disciplina.
Mityba.
Pasirengimas.
Scenos patirtis.
Gebėjimas konkuruoti su sportininkais iš skirtingų pasaulio šalių.
Ir svarbiausia – noras kiekvieną kartą būti geresniam nei vakar.
Todėl kiekvienas vardas, patekęs į WFF-WBBF World Cup Overall Champions istoriją, tampa šios federacijos tarptautinio palikimo dalimi.
Nuo Aleksandr Sevcov 2010 metais iki Kamil Kowalczyk 2025 metais vyrų istorijoje.
Nuo Liudmila Kolesnikova 2010 metais iki Milena Mlynarczyk 2025 metais moterų istorijoje.
16 metų. 32 absoliučių čempionų vardai. Daugybė šalių. Viena pasaulio taurės istorija.
WFF-WBBF – ISTORIJA, KURI TĘSIASI
Nuo 1968 metų WFF-WBBF International siekia plėtoti kultūrizmo ir fitneso sportą tarptautiniu mastu, vienyti nacionalines federacijas ir sudaryti sportininkams galimybes varžytis tarptautinėje scenoje.
Nuo 1990 metų organizuojami pasaulio AM-Pro čempionatai tapo svarbia šios veiklos dalimi.
O nuo 2010 metų WFF-WBBF World Cup papildė tarptautinių varžybų istoriją nauja tradicija – kasmetiniu absoliučių pasaulio taurės čempionų titulu.
Šiandien 2010–2025 metų čempionų vardai jau sudaro atskirą WFF-WBBF istorijos skyrių.
Tačiau istorija nesibaigia.
Nes kiekvienas naujas sezonas atneša naujus sportininkus.
Naujus iššūkius.
Naujus čempionus.
Ir naujus vardus, kurie vieną dieną taps šios istorijos dalimi.
WFF-WBBF WORLD CUP.
Nuo 2010 metų – čempionų kelias.
Nuo 1968 metų – tarptautinė sporto istorija.
Ir istorija tęsiasi.
„GINTARINIS PRIZAS“: 60 METŲ ISTORIJA, KURIOS NEĮMANOMA IŠTRINTI IŠ LIETUVOS SPORTO ŽEMĖLAPIO.
2027 metais Klaipėdoje vyksiantis “Gintarinis prizas” („Amber Prix International“) turės ypatingą svorį. Tai bus 60-asis šio istorinio konkurso gyvavimo metai. Šeši dešimtmečiai – laikotarpis, per kurį pasikeitė valstybės, sienos, politinės sistemos, sporto kultūra ir pačios varžybų samprata. Tačiau „Amber Prix“ išliko. Ir jo nugalėtojų istorija šiandien leidžia pamatyti ne tik kultūrizmo raidą, bet ir Lietuvos vietą pasaulio sporto istorijoje.
Tai nėra tik nugalėtojų sąrašas
Pirmą kartą „Amber Prix International“ istorijos puslapiuose nugalėtojo pavardė įrašyta 1967 metais. Pirmuoju čempionu tapo Lietuvos atstovas Klemensas Alšauskas.
Po šešių dešimtmečių, 2026-aisiais, titulą vėl iškovojo Lietuvos sportininkas – Gražvydas Naruševičius.
Šie du vardai, skiriami beveik šešių dešimtmečių, simboliškai uždaro vieną didelį istorijos ratą.
Tarp jų – ištisa Lietuvos kultūrizmo epocha.
Tai istorija apie sportininkus, kurie treniravosi visiškai kitokiomis sąlygomis nei šiandien, apie laikotarpį, kai Lietuva dar nebuvo nepriklausoma valstybė, apie sporto tradicijų išsaugojimą po 1990-ųjų ir galiausiai apie konkursą, kuris iš Baltijos regiono scenos išaugo į tarptautinę areną.
Todėl „Amber Prix International“ negalima vertinti vien kaip dar vienų kultūrizmo varžybų.
Tai – sporto istorijos archyvas gyva forma.
Lietuva čia buvo nuo pirmos dienos
Vienas ryškiausių visos istorijos bruožų – Lietuvos sportininkų dominavimas.
Pirmieji konkurso metai buvo praktiškai Lietuvos sporto istorijos kronika. 1967 metais nugalėjo Klemensas Alšauskas, 1968-aisiais – Leonas Pivoriūnas, 1969 ir 1970 metais – Antanas Mineikis.
Vėliau Lietuvos čempionų sąrašas tik ilgėjo.
Aštuntajame dešimtmetyje titulą iškovojo tokie sportininkai kaip Risardas Krinickis, Stasys Cukanovas ir Vytautas Zenkevičius.
Devintajame dešimtmetyje į sceną išėjo nauja karta – Vladas Kapcevičius, Saulius Misevičius, Jevgenijus Gorelikas, Vincas Dubickas, Algirdas Ivanauskas, Rolandas Bučinskas.
O tada atėjo Viktoro Jucio era.
1987, 1988 ir 1989 metais jis tris kartus iš eilės tapo „Amber Prix International“ nugalėtoju.
Trijų iš eilės pergalių serija nėra vien statistinis faktas. Ji parodo, kad konkurso scena tuo metu buvo vieta, kurioje sportininkas galėjo sukurti savo reputaciją ir tapti istorijos dalimi.
Sovietmetis: konkursas, kuris išliko
„Amber Prix“ istorijos negalima atsieti nuo laikotarpio, kuriame ji prasidėjo.
1967 metais Lietuva buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje. Tai reiškia, kad pirmieji konkurso dešimtmečiai buvo formuojami visiškai kitokioje politinėje ir sporto sistemoje.
Tačiau sportas turi savybę išsaugoti tai, ko kartais nepajėgia išsaugoti oficialūs dokumentai.
Pavardės lieka.
Rezultatai lieka.
Pergalės lieka.
Ir šiandien, žvelgiant į „Amber Prix International“ istoriją, galima atsekti ištisą Lietuvos kultūrizmo mokyklos raidą dar nuo laikotarpio, kai nepriklausomos Lietuvos valstybės sporto sistema neegzistavo.
Tai suteikia konkursui papildomą istorinę vertę.
1990-ieji: Lietuva iš naujo atranda save
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pasikeitė ne tik valstybės statusas.
Pasikeitė ir sporto pasaulis.
Lietuvos sportininkai pradėjo laisviau dalyvauti tarptautinėse varžybose, atsivėrė naujos galimybės, atsirado nauji ryšiai ir nauja konkurencinė aplinka.
Tačiau „Amber Prix International“ tradicija nenutrūko.
1990 ir 1991 metais nugalėjo Olegas Žūras.
1994 ir 1996 metais čempionu tapo Algirdas Kilčiauskas.
1997 metais titulą iškovojo Rolandas Pocius, 1998-aisiais – Ričardas Gurskas, o 1999 metais – Darius Bukšnaitis.
Tai buvo labai svarbus laikotarpis.
Lietuva jau buvo nepriklausoma, tačiau konkursas, pradėtas dar sovietmečiu, išliko gyvas.
Tai reiškia, kad „Amber Prix“ sugebėjo peržengti politines epochas.
Klaipėda tampa tarptautine scena
XXI amžiuje konkurso istorijoje įvyko dar vienas fundamentalus pokytis.
„Amber Prix International“ vis labiau prarado vien regioninio konkurso bruožus.
Į Klaipėdą pradėjo atvykti sportininkai iš vis daugiau šalių.
2003 metais nugalėjo Latvijos atstovas Aivars Visockis. 2005-aisiais titulą iškovojo Rusijos sportininkas Ivanas Sergejevas, 2006 metais – Latvijos atstovas Aleksandras Liubomirovas, 2007-aisiais – Estijos sportininkas Aleksandras Ševcovas.
Šie vardai svarbūs ne tik kaip čempionai.
Jie rodo, kad konkursas tapo Baltijos regiono sporto susitikimo vieta.
Klaipėda, geografiškai esanti prie Baltijos jūros, šiuo požiūriu tapo labai tinkama vieta tarptautinei sporto tradicijai.
Tikrasis lūžis – XXI amžiaus antrasis dešimtmetis
Jeigu ankstesniais dešimtmečiais „Amber Prix“ geografija daugiausia sukosi aplink Lietuvą ir kitas Europos šalis, tai 2010-ieji pakeitė situaciją.
2010 metais nugalėjo Dharmenderis Singhas iš Indijos.
2011 metais – taip pat Indijos atstovas Naftejus Singhas.
2012 metais triumfavo Pir Sarandibas Mehdis iš Irano.
2013 metais – Andrzejus Brzezinskis iš Lenkijos.
2015 metais – Ahmadi Arashas iš Irano.
2016 metais – Jörgas Fuchsas iš Vokietijos.
2018 metais – Aleksandras Sacharovas iš Uzbekistano.
2019 metais – Golapas Rabha iš Indijos.
Tai jau nebe vien Baltijos regiono geografija.
Tai – tarptautinė scena.
Indija, Iranas, Uzbekistanas, Vokietija, Lenkija, Slovakija, Ukraina, Estija, Latvija, Rusija ir Lietuva – skirtingos sporto mokyklos, skirtingos kultūros, skirtingos treniruočių tradicijos.
Ir visos jos tam tikru istorijos momentu susitiko Klaipėdoje.
„Amber Prix“ – ir sportininkų sugrįžimų istorija
Dar vienas įdomus konkurso bruožas – čempionų sugrįžimai.
Radikas Manafovas titulą laimėjo 2000 ir 2002 metais.
Aleksandras Maslovskis – 2001 ir 2004 metais.
Darius Bukšnaitis – 1999 ir 2008 metais.
Marošas Kanašas – 2017 ir 2020 metais.
Tai reiškia, kad „Amber Prix“ nebuvo vienkartinė stotelė sportininko karjeroje.
Kai kuriems čempionams ši scena tapo vieta, į kurią buvo verta sugrįžti.
O tai, sporto požiūriu, yra vienas geriausių konkurso prestižo indikatorių.
Naujausia epocha: konkurso tarptautiškumas nebegrįžtamas
2021 metais čempionu tapo Lenkijos atstovas Arturas Kamieniakas.
2022 metais – Ukrainos sportininkas Vasilijus Bespalienko.
2023 metais – Estijos atstovas Aleksiejus Lapšinas.
2024 metais – Indijos sportininkas Rahulas Joshi.
2025 metais – Lenkijos atstovas Szymonas Lubeckis.
Ir tada – 2026-ieji.
Gražvydas Naruševičius. Lietuva.
Ši pergalė atsirado ypatingu momentu.
Lygiai prieš 60 metų Klemensas Alšauskas tapo pirmuoju „Amber Prix International“ čempionu.
Dabar, prieš pat 60-ąjį jubiliejų, Lietuvos sportininkas vėl stovi pirmoje vietoje.
Tai labai stiprus simbolis.
2027-ieji – daugiau nei jubiliejus
Šešiasdešimt metų yra riba, kai renginys jau nebevertinamas vien pagal tai, kas vyksta šiandien.
Vertinama jo istorija.
Kiek sportininkų praėjo per sceną?
Kiek kartų pasikeitė čempionai?
Kiek šalių buvo atstovaujama?
Kiek sportininkų po „Amber Prix“ tapo žinomi tarptautinėje arenoje?
Ir svarbiausia – kodėl šis konkursas išliko tada, kai daugelis kitų panašaus laikotarpio renginių išnyko?
Atsakymas slypi tradicijoje.
„Amber Prix International“ išgyveno politinius pokyčius, sporto sistemos transformaciją, nepriklausomybės atkūrimą, naujų tarptautinių federacijų ir varžybų atsiradimą.
Jis išliko todėl, kad buvo ne tik vienų metų renginys.
Jis tapo institucija Lietuvos kultūrizmo istorijoje.
Nuo Lietuvos čempionų iki pasaulio
Per pirmuosius konkurso dešimtmečius Lietuvos sportininkai buvo neabejotini lyderiai.
Vėliau į Klaipėdą atvyko Latvijos ir Estijos atletai.
Dar vėliau – Rusijos, Lenkijos, Slovakijos, Ukrainos ir Vokietijos sportininkai.
Galiausiai konkursas atsivėrė Azijai – Indijai, Iranui, Uzbekistanui.
Ši raida yra labai svarbi.
Ji rodo ne Lietuvos pozicijos praradimą, o „Amber Prix“ augimą.
Kai konkursas tampa toks patrauklus, kad dėl jo titulo varžosi sportininkai iš skirtingų žemynų, jo reikšmė automatiškai keičiasi.
Tai jau nebe vien Lietuvos ar Baltijos regiono čempionatas.
Tai tarptautinė scena, kurios šaknys – Klaipėdoje.
Istorija, kurią būtina išsaugoti
Šiandien, kai sporto renginiai dažnai vertinami pagal vienos dienos rezultatus, „Amber Prix International“ primena kitą sporto vertę – tęstinumą.
Vienas čempionas ateina.
Kitas išeina.
Rekordai yra pagerinami.
Sportininkų kartos pasikeičia.
Tačiau renginys gali išlikti.
Ir būtent tai yra didžiausia „Amber Prix International“ vertybė.
Nuo Klemenso Alšausko iki Gražvydo Naruševičiaus – beveik šešiasdešimt metų istorijos.
Nuo Lietuvos sportininkų dominavimo iki Indijos, Irano, Uzbekistano, Lenkijos, Ukrainos, Slovakijos, Vokietijos, Latvijos ir Estijos čempionų.
Nuo sovietmečio iki nepriklausomos Lietuvos.
Nuo regioninės scenos iki tarptautinio konkurso.
„Amber Prix International“ ne tik skaičiuoja metus – jis skaičiuoja sporto istorijos kartas.
60 metų – ir istorija tęsiasi
2027 metais Klaipėdoje įvyksiantis jubiliejinis „Amber Prix International“ bus daugiau nei dar vienas konkursas.
Tai bus momentas, kai dabarties sportininkai susitiks su šešių dešimtmečių istorija.
1967 metais buvo padėtas pirmasis akmuo.
2026 metais Lietuvos sportininkas vėl sugrąžino titulą į Lietuvą.
O 2027 metais ateis laikas 60-ajai sukakčiai.
Galbūt būtent todėl šio konkurso istoriją verta vertinti ne tik kaip kultūrizmo rezultatų rinkinį.
Tai Lietuvos sporto atminties dalis.
Ir kol Klaipėdoje ant scenos kyla nauji čempionai, ši istorija dar nėra užbaigta.
Ji tęsiasi.
ISTORINIAM „GINTARINIAM PRIZUI“ – 60 METŲ!
2025 metais Gargžduose Lietuvos kultūrizmo bendruomenė paminėjo šio sporto 60-metį.
2026 metais sukako 60 metų nuo Vilniuje surengto pirmojo tarptautinio kultūrizmo turnyro Rytų Europoje.
2027 metais sukaks 60 metų nuo Klaipėdoje surengto pirmojo „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз») turnyro. Iki šiol rengiamas tarptautinis turnyras tapo neatsiejama Lietuvos kultūrizmo istorijos dalimi ir išskirtine Rytų Europos sporto tradicija.
Pasaulio kultūrizmo istorijoje ypatingą vietą užima ir kiti ilgametes tradicijas puoselėjantys turnyrai. Vienas seniausių – NABBA „Mr. Universe“, pradėtas rengti 1950 metais Londone. 1965 metais Jungtinėse Amerikos Valstijose pradėtas organizuoti „Mr. Olympia“ turnyras taip pat tapo svarbiu pasaulio kultūrizmo istorijos įvykiu.
2027 m. gegužę Klaipėdoje tris dienas iškilmingai bus minimas „Gintarinio prizo“ 60 metų jubiliejus. Į šį išskirtinį renginį kviečiamos garbingiausios Lietuvos ir užsienio sporto asmenybės, visuomenės veikėjai bei politikos atstovai.
Jubiliejaus proga organizatoriai taip pat planuoja išleisti keliomis kalbomis parengtą istorinę knygą. Joje bus įamžinta „Gintarinio prizo“ istorija, jo raida ir reikšmė Lietuvos bei tarptautinio kultūrizmo kontekste.
Šeši dešimtmečiai – tai ne tik įspūdingas jubiliejus, bet ir ilgametės sporto tradicijos, atsidavimo kultūrizmui bei skirtingas kartas vienijančios istorijos liudijimas.
Išsami informacija – tarptautinėje svetainėje: WFF.lt
WORLD FITNESS FEDERATION (WFF-INTERNATIONAL)
WORLD BODYBUILDING FEDERATION (WBBF INTERNATIONAL)
SERIA INTERNATIONAL EVENTS 2026
Nida, Lithuania, October 24–26, 2026
Over 300 international athletes gathered in Nida, Lithuania, for a series of prestigious international bodybuilding and fitness events.
FINAL RESULTS
OVERALL WINNERS
37th WORLD AMATEUR CHAMPIONSHIP
Diana Vasylijeva (Ukraine)
Iori Nishizawa (Japan)
22nd WORLD PRO CHAMPIONSHIP
Marina Legenzova (Lithuania)
Piotr Sevcenko (Lithuania)
16th WORLD AMATEUR CUP
Eva Tejfalussy-Gesce (Hungary)
Piotr Soszynski (Poland)
16th WORLD PRO CUP
Iori Nishizawa (Japan)
41st AMATEUR WORLD GRAND PRIX
Jevgenija Stepanova (Lithuania)
19th PRO WORLD GRAND PRIX
Kamil Kowalczyk (Poland)
51st LITHUANIA CUP INTERNATIONAL
Ernestas Matukas (Lithuania)
Austeja Mazelyte (Lithuania)
3rd NERINGA MAYOR'S CUP
Dominika Volodina (Lithuania)
CONGRATULATIONS TO ALL THE WINNERS!
Congratulations to all the champions and participants who contributed to the success of these international events!
Full results will be published soon.
For the latest updates, visit the official international website: www.wff.lt
PASAULINĖ FITNESO FEDERACIJA (WFF-International)
PASAULINĖ KULTŪRIZMO FEDERACIJA (WBBF-International)
Nuo 1968 metų – tarptautinė sporto veikla, 141 šalis narė ir 60 tarptautinių renginių kasmet!
2027 M. SVARBIAUSI TARPTAUTINIAI RENGINIAI KLAIPĖDOJE
2027 m. gegužės 7–9 d. | Klaipėda, Lietuva
Tris dienas Klaipėdoje vyks trys reikšmingi tarptautiniai kultūrizmo ir fitneso renginiai:
60-asis tarptautinis „GINTARINIS PRIZAS“ (Amber Prix International)
27-asis mėgėjų ir profesionalų „UNIVERSE“ čempionatas
31-asis mėgėjų ir profesionalų Europos čempionatas
TARPTAUTINĖ SPORTO ŠVENTĖ KLAIPĖDOJE!
Pasaulinė fitneso federacija (WFF-International) ir Pasaulinė kultūrizmo federacija (WBBF-International) kviečia sportininkus, trenerius, sporto organizatorius, sporto entuziastus ir visus, besidominčius kultūrizmu bei fitnesu, dalyvauti šiuose išskirtiniuose tarptautiniuose renginiuose.
Tikimasi sulaukti svečių iš įvairių pasaulio šalių, tarp jų – politikos, sporto ir visuomenės veikėjų.
Klaipėda taps tarptautinio kultūrizmo ir fitneso traukos centru!
Data: 2027 m. gegužės 7–9 d.
Vieta: Klaipėda, Lietuva
Daugiau informacijos: www.wff.lt www.worldfitness.lt
PRANEŠIMAS SPAUDAI
WFF istorijos ir pavadinimo klausimas vėl keliamas į viešumą: WFF-WBBF International ragina remtis dokumentais, o ne deklaracijomis
2026 m. rugsėjo 24 d.
WFF-WBBF International viešai atkreipia dėmesį į naujausią informaciją iš Singapūro, susijusią su organizacija, naudojančia World Fitness Federation (WFF) pavadinimą, ir Graeme Lancefield viešai skelbiama veikla.
Singapūre paskelbtame dokumente pranešama apie Ibrahim Sihat paskyrimą WFF Singapore Athlete Director bei jo įtraukimą į WFF Singapore vykdomąją veiklą. Dokumente taip pat teigiama, kad WFF buvo įkurta 1968 metais.
Šis faktas tampa aktualus dėl jau ne vienerius metus egzistuojančio ginčo dėl WFF pavadinimo, istorijos ir organizacinio tęstinumo.
Ginčas dėl WFF istorijos
WFF-WBBF International pozicija yra aiški: WFF istorija ir jos tarptautinis paveldas turi būti vertinami remiantis istoriniais dokumentais, oficialiais archyvais ir realia organizacine veikla.
Tuo tarpu Graeme Lancefield vadovaujama WFF organizacija taip pat savo viešuose šaltiniuose pateikia istoriją, siejančią WFF su 1968 metais.
Taigi šiandien viešojoje erdvėje egzistuoja dvi skirtingos WFF istorijos ir organizacinio tęstinumo versijos.
Naujausias pavyzdys – Singapūras
WFF Singapore paskelbtame dokumente Ibrahim Sihat suteikiamas Athlete Director statusas ir nurodoma, kad jo užduotis – identifikuoti perspektyvius sportininkus, skatinti jų dalyvavimą varžybose bei kurti kelią nuo pradedančiųjų iki tarptautinio lygio atletų.
Graeme Lancefield savo viešame pranešime taip pat sveikina Ibrahim Sihat su paskyrimu ir kalba apie WFF Singapore sportininkų bendruomenės vystymą bei talentų atranką tarptautinėms komandoms.
WFF-WBBF International atkreipia dėmesį, kad tokie veiksmai dar kartą aktualizuoja klausimą, kam priklauso WFF istorinis palikimas ir kokiu pagrindu skirtingos organizacijos naudoja WFF vardą.
„Istoriją turi patvirtinti dokumentai“
WFF-WBBF International pabrėžia, kad organizacijos istorija negali būti grindžiama vien viešais pareiškimais, socialinių tinklų įrašais ar naujai sukurtais nacionalinių federacijų dokumentais.
„WFF istorija yra dokumentuojama dešimtmečiais. Todėl bet kokie teiginiai apie organizacijos kilmę, tęstinumą ar tarptautinį statusą turi būti vertinami pagal konkrečius istorinius dokumentus ir archyvinę medžiagą.“
WFF-WBBF International savo istorinius dokumentus, varžybų archyvus ir informaciją apie organizacijos veiklą skelbia tarptautinėje svetainėje WFF.lt.
Klausimas tarptautinei fitneso bendruomenei
WFF-WBBF International mano, kad sportininkai, treneriai, federacijos ir visuomenė turi teisę žinoti, kokios organizacijos atstovauja WFF vardui, kokia yra jų istorija ir kokiais dokumentais grindžiami jų teiginiai.
Todėl WFF-WBBF International ragina tarptautinę fitneso bendruomenę vertinti šį klausimą remiantis faktais, istoriniais dokumentais ir patikrinamais įrodymais.
WFF istorija negali būti perrašoma vien socialinių tinklų pranešimais.
1968 metais prasidėjusi istorija yra per daug svarbi, kad jos tęstinumas būtų nustatomas deklaracijomis.
Apie WFF-WBBF International
WFF-WBBF International – tarptautinė organizacija, vykdanti kūno rengybos, kultūrizmo ir susijusių sporto disciplinų veiklą bei kaupianti tarptautinės veiklos ir varžybų istorinius archyvus.
Daugiau informacijos:
WFF-WBBF International – www.wff.lt
Žiniasklaidai: WFF-WBBF International
Tema: WFF istorija, organizacinis tęstinumas ir WFF pavadinimo naudojimas.
NAUJAS IFBB SKANDALAS.
IFBB ir EBFF veiklos teisinis vertinimas: faktų, kaltinimų ir teisinių išvadų atskyrimas.
Toliau pateikiama nepriklausoma, struktūruota laiško santrauka, kurioje atskiriami patikrinami faktai, autoriaus pateikti kaltinimai, teisinės interpretacijos ir išvados, kurios kol kas nėra įrodytos.
Svarbi pastaba: Šis vertinimas grindžiamas jūsų pateikto laiško turiniu. Jame nurodyti Ispanijos registrų dokumentai, įstatai, susirašinėjimas, finansiniai dokumentai ir teismo sprendimai nebuvo nepriklausomai patikrinti. Todėl autoriaus teiginių negalima laikyti nustatytais faktais, kol nebus išnagrinėti juos pagrindžiantys įrodymai.
1. Santrauka
Laiško autorius Boris Presečki, Kroatijos fitneso ir kultūrizmo federacijos (CFBF) generalinis sekretorius, ginčija Tarptautinės fitneso ir kultūrizmo federacijos (IFBB) bei Europos kultūrizmo ir fitneso federacijos (EBFF) teisinį statusą, valdymą, drausminę kompetenciją ir finansinį skaidrumą.
Pagrindinis jo argumentas – IFBB ir EBFF veikloje naudojami viešai paskelbti įstatai, kurie, kaip teigiama, skiriasi nuo Ispanijos vidaus reikalų ministerijoje registruotų šių asociacijų įstatų.
Autoriaus teigimu, registruotuose įstatuose nenumatyti tokie platūs valdymo, drausminiai ir antidopingo įgaliojimai, kokie aprašyti viešai skelbiamose konstitucijose.
Todėl laiške ginčijami šie aspektai:
• IFBB prezidento Rafaelio Santonjos įgaliojimai taikyti drausmines nuobaudas ir šalinti narius.
• IFBB ir EBFF valdymo bei rinkimų procedūrų teisėtumas.
• Teisinis pagrindas perduoti antidopingo funkcijas Tarptautinei testavimo agentūrai (ITA).
• Kroatijos federacijos ir jos atstovų traktavimas.
• Organizacijų finansinis skaidrumas ir galimi interesų konfliktai.
• Tam tikri teiginiai apie organizacijų teisinį statusą ir jų vadovybę.
Laiške taip pat pateikiami kaltinimai dėl kitų nacionalinių federacijų, pareigūnų skyrimo, finansinės atskaitomybės ir Rafaelio Santonjos akademinio titulo.
Galiausiai autorius kviečia galimai nukentėjusius asmenis svarstyti bendrą teisinį ieškinį ir abejoja, ar dabartinė vadovybė galės teisėtai tęsti savo įgaliojimus po numatytų rinkimų.
Esminis klausimas: ar IFBB tarptautinėje veikloje naudojama konstitucija atitinka Ispanijoje teisėtai registruotus asociacijos įstatus ir, jei neatitinka, kokių teisinių pasekmių tai gali sukelti?
Šis klausimas yra svarbus. Tačiau vien laiško turinys neįrodo, kad ginčijamos konstitucijos yra teisiškai negaliojančios arba kad visi pagal jas priimti sprendimai yra niekiniai.
2. Faktų, kaltinimų ir teisinių išvadų atskyrimas
Toliau pateikiamas vertinimas atskiria objektyviai patikrinamus teiginius nuo tų, kuriems pagrįsti reikia papildomų įrodymų.
A. IFBB ir EBFF teisinis statusas
1 teiginys. IFBB yra registruota kaip Ispanijos asociacija.
Klasifikacija: patikrinamas faktas, kurį būtina patvirtinti registro dokumentais.
Laiške nurodomas IFBB registracijos numeris 589776 ir teigiama, kad registruotos asociacijos tikslai susiję su švietimu, rekreacija ir konsultavimo veikla.
Autorius teigia, kad registruotuose įstatuose kultūrizmas ir fitnesas kaip sporto veiklos sritys nėra aiškiai paminėti.
Nurodomi įrodymai:
• Dokumentai, kurie, kaip teigiama, gauti iš Ispanijos vidaus reikalų ministerijos.
• Registruoti įstatai su oficialiais patikros kodais.
• Prie dokumentų pridėtos apostilės.
Ką būtina patikrinti:
1. Tikslų registruoto juridinio asmens pavadinimą.
2. Dabartinį jo registracijos statusą.
3. Visą registruotų įstatų tekstą ir vėlesnius pakeitimus.
4. Tikslią 3 straipsnio formuluotę.
5. Ar egzistuoja papildomos registracijos, įstatai arba kiti susiję juridiniai asmenys.
Svarbus skirtumas: Registracija kaip privačios asociacijos savaime nereiškia, kad organizacijai draudžiama rengti kultūrizmo varžybas ar reglamentuoti savo sportinę veiklą.
Taip pat vien žodžio „kultūrizmas“ nebuvimas įstatuose automatiškai nereiškia, kad visa organizacijos veikla yra neteisėta.
2 teiginys. IFBB naudoja kitokią konstituciją nei jos Ispanijoje registruoti įstatai.
Klasifikacija: konkretus ir dokumentais patikrinamas kaltinimas.
Autorius teigia, kad IFBB interneto svetainėje paskelbtoje konstitucijoje yra nuostatų, kurių nėra Ispanijoje registruotuose įstatuose.
Laiške pateikiamos nuorodos į:
• Viešai paskelbtą IFBB konstituciją.
• Istorinę EBFF konstitucijos versiją.
• Tariamai registruotus įstatus, kurie, autoriaus teigimu, pridėti prie pirminio el. laiško.
Tai yra vienas svarbiausių faktinių kaltinimų visame laiške.
Norint jį patikrinti, būtina palyginti dokumentus straipsnis po straipsnio.
Palyginimas turėtų apimti:
• Narystės taisykles.
• Valdymo organų sudėtį ir jų narių skyrimo tvarką.
• Prezidento įgaliojimus.
• Drausmines procedūras.
• Rinkimų procedūras.
• Antidopingo nuostatas.
• Visuotinio susirinkimo sušaukimo ir informavimo reikalavimus.
• Narystės sustabdymo ir pasibaigimo nuostatas.
Kas lieka neįrodyta: Net jeigu dokumentai skiriasi, tai automatiškai nereiškia, kad viešai paskelbta konstitucija yra suklastota.
Tokiai išvadai reikėtų įrodymų apie dokumento kilmę, numatytą teisinį statusą, priėmimo aplinkybes ir naudojimą.
Autoriaus vartojami terminai „fiktyvi“, „suklastota“ ir „neteisėta“ yra stipresni už paprastą teiginį, kad du dokumentai skiriasi.
B. Drausminiai įgaliojimai ir narių pašalinimas
3 teiginys. IFBB prezidentas neturi įgaliojimų drausminti ar pašalinti narius.
Klasifikacija: teisinė išvada, kurią būtina papildomai išanalizuoti.
Autorius teigia, kad registruotuose įstatuose nėra nustatyti tokie drausminiai įgaliojimai, kokie numatyti viešai skelbiamoje IFBB konstitucijoje.
Jis taip pat tvirtina, kad Rafaelis Santonja taikė drausmines nuobaudas ir šalino narius neturėdamas pakankamo teisinio pagrindo.
Ką būtina nustatyti:
• Kokius įgaliojimus iš tikrųjų suteikia registruoti įstatai.
• Ar galiojančios vidaus taisyklės teisėtai papildo įstatus.
• Ar asociacijos nariai sutiko laikytis atitinkamų drausminių taisyklių.
• Ar Ispanijos teisė leidžia tokius įgaliojimus nustatyti kitais dokumentais.
• Ar konkrečios sankcijos atitiko taikytinas procedūrines ir materialines taisykles.
Aiškios drausminės nuostatos nebuvimas registruotuose įstatuose būtų reikšminga aplinkybė, tačiau savaime neįrodytų, kad kiekviena drausminė priemonė yra neteisėta.
4 teiginys. Visos ilgalaikės IFBB drausminės sankcijos yra neteisėtos.
Klasifikacija: nepakankamai pagrįstas apibendrinimas.
Laiške daroma išvada, kad visos tokios sankcijos yra neteisėtos, nes registruotuose įstatuose, autoriaus teigimu, nėra nustatyti atitinkami įgaliojimai.
Tokia išvada yra pernelyg plati, kol neišnagrinėti konkretūs atvejai.
Sankcijos teisėtumas gali priklausyti nuo:
• Taikytinų taisyklių.
• Sankciją skyrusio organo įgaliojimų.
• Taikytos procedūros.
• Tariamo pažeidimo pobūdžio.
• Apeliacijos galimybių.
• Asociacijai ir atitinkamiems sportiniams santykiams taikytinos teisės.
Vertinimas: Įgaliojimų trūkumas gali būti pagrindas ginčyti konkrečias sankcijas. Tačiau tai neįrodo, kad visos sankcijos automatiškai negalioja.
C. Antidopingo įgaliojimai ir ITA
5 teiginys. IFBB neturėjo teisės perduoti antidopingo funkcijų Tarptautinei testavimo agentūrai.
Klasifikacija: teisinis argumentas, o ne nustatytas faktas.
Autorius teigia, kad registruotuose Ispanijos įstatuose nesant antidopingo nuostatų, IFBB negalėjo perduoti ITA antidopingo kontrolės ir kitų susijusių funkcijų.
Šiam argumentui būtina išsamesnė analizė.
Reikia atsakyti į šiuos klausimus:
1. Kokius įgaliojimus IFBB turėjo pagal registruotus įstatus ir kitas taikytinas taisykles?
2. Kokius įsipareigojimus ji prisiėmė pagal atitinkamą antidopingo sistemą?
3. Kokie susitarimai ar įgaliojimų perdavimo dokumentai buvo sudaryti su ITA?
4. Kuri organizacija atsakinga už konkrečias antidopingo funkcijas?
5. Kokios taisyklės taikomos konkrečiam sportininkui ar federacijai?
ITA įgaliojimai atlikti testavimą ar administruoti antidopingo veiklą gali kilti iš sutartinių susitarimų, taikytinų antidopingo taisyklių ir atitinkamos sporto sistemos.
Todėl vien tariamas aiškios antidopingo nuostatos nebuvimas Ispanijoje registruotuose įstatuose neįrodo, kad įgaliojimų perdavimas buvo negaliojantis.
6 teiginys. IFBB 2025 m. rugpjūtį pakeitė viešai skelbiamą konstituciją, siekdama perkelti atsakomybę už antidopingo pažeidimus.
Klasifikacija: kaltinimas, kuriam būtini dokumentiniai įrodymai.
Autorius teigia, kad 2025 m. rugpjūčio 20 d. buvo pakeistos nuostatos dėl IFBB Medicinos komisijos prezidento skyrimo.
Jis taip pat tvirtina, kad pakeitimais siekta perkelti atsakomybę dr. Alfonso Moranui ir suteikti IFBB prezidentui galimybę jį vienašališkai atleisti.
Reikalingi įrodymai:
• Konstitucijos archyvinė versija prieš pakeitimus ir po jų.
• Patikimi laiko žymų ar kiti įrodymai, nustatantys pakeitimų datą.
• Atitinkamų posėdžių protokolai arba sprendimai, jeigu jie egzistuoja.
• Įrodymai, pagrindžiantys tariamą pakeitimų tikslą.
Net jeigu pakeitimas būtų patvirtintas, teiginys apie jo tikslą liktų atskiras klausimas, kurį reikėtų pagrįsti nepriklausomais įrodymais.
3. Valdymas ir rinkimai
A. Valdymo organų sudėtis
7 teiginys. Viešai paskelbtose konstitucijose numatyti didesni valdymo organai nei registruotuose įstatuose.
Klasifikacija: dokumentais patikrinamas teiginys.
Laiške nurodoma, kad:
• Viešai skelbiama IFBB konstitucija numato daugiau kaip 25 narių vykdomąją tarybą.
• Registruotuose IFBB įstatuose numatyti aštuoni nariai.
• Viešai skelbiama EBFF konstitucija numato maždaug 17 valdymo organo narių.
• Registruotuose EBFF įstatuose numatyti aštuoni nariai.
Šiuos skaičius būtina patikrinti pagal visus dokumentus.
Jeigu neatitikimai pasitvirtintų, galėtų kilti klausimų dėl konkrečių pareigūnų skyrimo ar išrinkimo teisinio pagrindo.
Tačiau vis tiek reikėtų nustatyti, ar viešai skelbiami dokumentai taikomi tiems patiems juridiniams asmenims ir ar egzistuoja vėlesni pakeitimai arba atskiros organizacinės struktūros.
B. Prezidento teisė skirti pareigūnus
8 teiginys. Santonja skiria pareigūnus neturėdamas tam įgaliojimų pagal registruotus įstatus.
Klasifikacija: kaltinimas, susijęs su potencialiai patikrinamu teisiniu klausimu.
Autorius teigia, kad registruotuose įstatuose reikalaujama valdymo organų narius išrinkti atitinkamame susirinkime ir nenumatyta prezidento teisė juos skirti asmeniškai.
Jeigu dokumentai tai patvirtintų, tam tikri paskyrimai galėtų būti ginčijami.
Tačiau laiške neidentifikuoti visi ginčijami paskyrimai ir nepateikti dokumentai, būtini kiekvieno jų aplinkybėms nustatyti.
C. Pranešimai apie visuotinius susirinkimus
9 teiginys. Nariai negavo privalomo 15 dienų išankstinio pranešimo ir darbotvarkės.
Klasifikacija: kaltinimas, kuriam būtini susirinkimų dokumentai ir susirašinėjimas.
Autorius teigia, kad registruotuose įstatuose numatyta pareiga iš anksto informuoti narius apie visuotinio susirinkimo datą, vietą ir darbotvarkę.
Jis tvirtina, kad šis reikalavimas nebuvo vykdomas.
Jeigu būtų nustatyta, kad įstatuose iš tiesų numatytas toks terminas ir privalomas pranešimas nebuvo pateiktas, galėtų kilti rimtų klausimų dėl įstatų laikymosi.
Vis dėlto išvada, kad visi tokiuose susirinkimuose priimti sprendimai automatiškai yra neteisėti, reikalauja atskiros teisinės analizės.
Procedūrinio pažeidimo pasekmės priklauso nuo taikytinos teisės, pažeidimo reikšmingumo, susirinkimo aplinkybių ir priimtų sprendimų pobūdžio.
D. Teiginys apie įgaliojimų pabaigą 2026 m. lapkričio 2 d.
10 teiginys. Santonjos ir Ralpho Decelio įgaliojimai baigiasi 2026 m. lapkričio 2 d., todėl jie nebebus teisėtai registruoti.
Klasifikacija: prognozė ir teisinis teiginys, o ne nustatytas faktas.
Laiške teigiama, kad jų kadencija baigiasi 2026 m. lapkričio 2 d. ir kad po šios datos jie nebebus oficialiai įregistruoti Ispanijos asociacijų registre.
Tam patikrinti būtina nustatyti:
• Taikytinus kadencijų terminus ir jų pradžios datas.
• Atitinkamų rinkimų ir paskyrimų dokumentus.
• Kadencijos pabaigos teisines pasekmes.
• Vadovybės pasikeitimų registravimo procedūrą.
• Ar Ispanijos registras jau ėmėsi kokių nors veiksmų arba paskelbė atitinkamą sprendimą.
Vien artėjanti kadencijos pabaiga neįrodo, kad registras atsisakys įregistruoti konkretų asmenį arba kad visi vėlesni jo veiksmai automatiškai bus negaliojantys.
4. Pripažinimas Ispanijos sporto institucijose
11 teiginys. Ispanijos Aukščiausioji sporto taryba (CSD) nėra įregistravusi IFBB kaip Ispanijos sporto federacijos.
Klasifikacija: potencialiai patikrinamas oficialus faktas.
Laiške pateikiama tariamo Ispanijos Aukščiausiosios sporto tarybos – Consejo Superior de Deportes (CSD) – atsakymo citata.
Joje teigiama, kad patikrinus atitinkamą registrą nerasta Ispanijos sporto federacijos pavadinimu Federación Internacional de Fitness y Fisicoculturismo ar panašiu pavadinimu.
Jeigu atsakymas autentiškas, jis patvirtintų ribotą, tačiau svarbų faktą: atsakymo pateikimo metu institucija nurodytame registre nerado tokiu pavadinimu įregistruoto subjekto.
Tačiau tai nebūtinai įrodo, kad:
• IFBB neegzistuoja kaip juridinis asmuo.
• IFBB negali rengti tarptautinių varžybų.
• IFBB negali nustatyti savo varžybų dalyvių narystės reikalavimų.
• Visi IFBB sprendimai negalioja.
• IFBB neturi jokių teisinių teisių ar pareigų.
Esminis skirtumas: Oficialios nacionalinės sporto federacijos statusas skiriasi nuo privačios asociacijos registracijos ir nuo tarptautinių sporto organizacijų suteikiamo pripažinimo.
Vertinant laiško išvadas, būtina atsižvelgti į šiuos skirtumus.
12 teiginys. Ispanijoje kultūrizmas nepripažįstamas sporto šaka.
Klasifikacija: platus teisinis teiginys, kurį būtina patikslinti.
Laiške tariamas IFBB nebuvimas CSD registre naudojamas pagrįsti platesnei išvadai, kad Ispanijos institucijos nepripažįsta kultūrizmo sporto šaka.
Šie teiginiai nėra tapatūs.
Tai, kad konkreti federacija nėra įregistruota tam tikrame registre, savaime neįrodo, kad atitinkama sporto šaka neturi jokio teisinio pripažinimo ar statuso Ispanijoje.
Kultūrizmo teisinį statusą ir taikomą pripažinimo sistemą reikėtų nagrinėti atskirai.
5. IFBB ir Kanados IFBB Inc. ryšys
13 teiginys. Ispanijos IFBB negalėjo būti teisiškai laikoma IFBB Inc. teisių perėmėja, nes Kanados bendrovė buvo likviduota tik 2015 metais.
Klasifikacija: istorinis kaltinimas ir nepakankamai išplėtotas teisinis argumentas.
Autorius teigia, kad:
• Ispanijos asociacija buvo įsteigta 2007 metais.
• Ji buvo pristatoma kaip IFBB Inc. teisių perėmėja.
• Kanados juridinis asmuo buvo galutinai likviduotas tik 2015 m. birželio 18 d.
• Benas Weideris 2008 metais toliau vykdė veiklą per IFBB Inc.
Laiške pateikiamos nuorodos į bendrovių registrų svetaines ir istorinį tinklalapį.
Šias datas ir įmonių registravimo dokumentus galima nepriklausomai patikrinti.
Tačiau vien likvidavimo data neatsako į klausimą, ar Ispanijos asociacija galėjo tapti teisių perėmėja 2007 metais.
Tai priklausytų nuo teisių perėmimo teisinio pobūdžio, taikytinos bendrovių teisės, atitinkamų sprendimų ir susitarimų bei dokumentuose vartojamos sąvokos „teisių perėmėjas“ reikšmės.
Būtina atskirti teisinį teisių perėmimą, organizacijos sportinės veiklos tęsimą ir organizacijos pretenzijas į istorinį tęstinumą.
6. Kroatijos federacija ir nacionalinis atstovavimas
14 teiginys. IFBB neteisėtai neleido Kroatijos federacijos vadovybei atstovauti Kroatijai.
Klasifikacija: kaltinimas, kuriam būtini abiejų organizacijų dokumentai.
Autorius teigia, kad IFBB atsisakė pripažinti Kroatijos fitneso ir kultūrizmo federacijos vadovybę, nors ji buvo išrinkta Kroatijoje ir patvirtinta Kroatijos olimpinio komiteto.
Jis taip pat tvirtina, kad Kroatijos sportininkams nebuvo leista varžybose naudoti Kroatijos nacionalinės vėliavos ir himno.
Reikalingi įrodymai:
• Kroatijos federacijos rinkimų dokumentai.
• Atitinkami Kroatijos olimpinio komiteto dokumentai.
• IFBB pripažinimo ir narystės taisyklės.
• Šalių susirašinėjimas.
• Sprendimai dėl Kroatijos atstovavimo.
• Varžybų taisyklės ir dokumentai, rodantys, kokios sąlygos buvo taikomos sportininkams.
Net jeigu Kroatijos vadovybė buvo teisėtai išrinkta pagal Kroatijos teisę, tai savaime nereiškia, kad IFBB privalėjo pripažinti šią vadovybę visais tarptautinės narystės aspektais.
Kita vertus, IFBB vidaus taisyklės savaime neatleidžia jos nuo taikytinų teisinių įsipareigojimų.
Teisinis klausimas yra tai, ar IFBB sprendimai turėjo tinkamą pagrindą, buvo priimti laikantis procedūrų, atitiko taikytinas taisykles ir neprieštaravo atitinkamai teisei.
15 teiginys. IFBB prezidentas siekia Kroatijos federacijos prezidentu paskirti Filipą Dropulić.
Klasifikacija: kol kas nepatikrintas kaltinimas dėl motyvų ir veiksmų.
Laiške teigiama, kad Rafaelis Santonja ir Ralphas Decelis siekia Kroatijos federacijos prezidentu paskirti konkretų asmenį.
Taip pat minimi tariami su šiuo asmeniu susiję skandalai, neteisėti veiksmai ir teismo sprendimai.
Šių teiginių nereikėtų kartoti kaip nustatytų faktų, kol nepateikti juos pagrindžiantys dokumentai.
Norint pagrįsti kaltinimą dėl kišimosi į Kroatijos federacijos veiklą, reikėtų įrodymų apie konkrečius veiksmus ir atitinkamus teismo sprendimus.
7. Drausminė procedūra prieš Borisą Presečki
16 teiginys. Santonja pradėjo drausminę procedūrą prieš Presečki po to, kai 2025 m. balandį paviešintas anoniminis el. laiškas.
Klasifikacija: konkretus kaltinimas, kurį galima patikrinti pagal dokumentus.
Autorius teigia, kad:
• Anoniminiame el. laiške buvo pateikti kaltinimai dėl pažeidimų ir antidopingo taisyklių pažeidimų.
• Tą pačią dieną, kai laiškas tapo viešas, prieš jį buvo pradėta drausminė procedūra.
• Buvo siekiama jam skirti draudimą visą gyvenimą dalyvauti IFBB veikloje.
• Jis pateikė apeliaciją.
• Daugiau nei metus negavo atsakymo.
Šiuos teiginius galima patikrinti pagal susirašinėjimą, sprendimų datas, pateiktą apeliaciją ir taikytinas drausmines taisykles.
Jeigu įvykių seka pasitvirtintų, ji galėtų būti svarbi vertinant procedūros sąžiningumą.
Tačiau vien įvykių sutapimas laike neįrodo, kad procedūra buvo sufabrikuota arba pradėta keršijant.
Tai, kad nebuvo atsakyta į apeliaciją, galėtų būti reikšminga aplinkybė, tačiau teisinės pasekmės priklausytų nuo taikytinų taisyklių, apeliacinio organo pareigų ir galimų teisių gynimo priemonių.
Svarbu: Laiške pateikiama autoriaus įvykių versija. IFBB atsakymas ir visa procedūros dokumentacija nepateikti.
8. Kaltinimai dėl kitų nacionalinių federacijų
17 teiginys. IFBB neteisėtai pakeitė Gruzijos federaciją, nubaudė Jordanijos federaciją ir prarado Irano federaciją, kuri perėjo į konkuruojančią organizaciją.
Klasifikacija: skirtingi teiginiai, kuriuos būtina tikrinti atskirai.
Laiške nurodoma:
• Gruzijos federacijos pripažintos vadovybės pasikeitimas.
• Su Jordanijos federacija susijusios sankcijos.
• Irano federacijos pasitraukimas iš IFBB ir tariamas perėjimas į Pasaulinę kultūrizmo ir fizinio rengimo sporto federaciją (WBPF).
• Pokyčiai, susiję su Indijos kultūrizmo organizacijomis.
Pateikti pranešimai gali padėti patikrinti, ar šie organizaciniai pokyčiai iš tiesų įvyko.
Tačiau vien faktas, kad federacija pakeitė savo priklausomybę arba jai buvo pritaikyta sankcija, neįrodo, kad IFBB veikė neteisėtai.
Kiekvieną atvejį reikėtų vertinti atskirai, išnagrinėjant taikytinas narystės taisykles, priimtus sprendimus, jų motyvus ir procedūrų istoriją.
Šie pavyzdžiai gali suteikti konteksto, tačiau jie neįrodo pagrindinio teisinio argumento dėl Ispanijoje registruotų įstatų.
9. Finansinis skaidrumas ir galimi interesų konfliktai
A. EBFF mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris
18 teiginys. EBFF nurodomas mokesčių identifikacinis numeris neatitinka jos, kaip registruotos asociacijos, statuso.
Klasifikacija: patikrinamas kaltinimas, kuriam būtini oficialūs mokesčių ir registro dokumentai.
Laiške teigiama, kad Ispanijos asociacijų registre nėra nurodytas oficialus EBFF mokesčių identifikacinis numeris, tačiau organizacijos išrašomose sąskaitose naudojamas numeris „V: 83519447“.
Autorius daro išvadą, kad organizacijos teisinis statusas gali būti neaiškus arba nenuoseklus.
Šiam teiginiui įvertinti būtina gauti:
• Oficialų registro išrašą.
• Organizacijos mokesčių registracijos dokumentus.
• Atitinkamas sąskaitas faktūras.
• Patvirtinimą, kuriam juridiniam asmeniui priklauso šis numeris.
• Ispanijos mokesčių identifikatorių klasifikacijos ir reikšmės paaiškinimą.
Tai, kad konkrečiame asociacijų registro išraše nėra mokesčių numerio, neįrodo, jog organizacija neturi galiojančio mokesčių identifikacinio numerio ar juridinio statuso.
Išvada: Tai pagrįstas klausimas, kurį verta patikrinti, tačiau tariamas neatitikimas dar neįrodo neteisėtos veiklos.
B. Metinės pajamos ir finansinė atskaitomybė
19 teiginys. EBFF kasmet gauna kelis milijonus eurų, tačiau neužtikrina tinkamo finansinio skaidrumo.
Klasifikacija: finansinis kaltinimas, kuriam būtini dokumentiniai įrodymai.
Autorius remiasi oficialia kreditingumo ataskaita ir kelia klausimų dėl metinių pajamų bei finansinės atskaitomybės.
Laiške nepateikta pati ataskaita, finansinės ataskaitos, apskaitos dokumentai ar išsami pajamų ir išlaidų analizė.
Reikėtų gauti:
• Kreditingumo ataskaitą ir jos metodikos aprašymą.
• Atitinkamų metų finansines ataskaitas.
• Duomenis apie juridinio asmens apskaitos ir atskaitomybės pareigas.
• Dokumentus, patvirtinančius, kuris juridinis asmuo gavo lėšas.
• Informaciją apie taikytinus finansinės atskaitomybės reikalavimus.
Organizacijos finansinės atskaitomybės pareigos priklauso nuo jos teisinės formos ir taikytinos teisės.
Tai, kad metinės finansinės ataskaitos nėra viešai skelbiamos, savaime neįrodo teisės pažeidimo.
C. Patalpų nuoma ir galimi susijusių šalių sandoriai
20 teiginys. IFBB arba EBFF lėšomis galėjo būti mokama nuoma, kuri naudinga prezidento šeimai.
Klasifikacija: rimtas galimo interesų konflikto kaltinimas, kurio laiškas neįrodo.
Autorius teigia, kad organizacijos mokėjo nuomą už patalpas Las Rozase ir kad Santonjos žmona tame pačiame rajone turi nekilnojamojo turto.
Jis daro prielaidą, kad nuomos sandoris galėjo būti naudingas prezidentui ar jo šeimai ir finansiškai nenaudingas organizacijoms.
Tačiau laiške neįrodyta, kad nuomojamų patalpų savininkė iš tikrųjų yra Santonjos žmona arba jos kontroliuojama įmonė. Taip pat nepateiktos atitinkamos nuomos sutartys ar nuomos sumos.
Norint pagrįsti šį kaltinimą, būtina nustatyti:
• Tikrąjį turto savininką.
• Sutarties šalis.
• Nuomos sąlygas ir mokėjimus.
• Panašių patalpų rinkos nuomos kainą.
• Sprendimo patvirtinimo procedūrą ir galimų interesų deklaravimą.
• Nuomos mokėjimų apskaitą.
Net ir susijusių šalių sandoris savaime nėra neteisėtas. Esminiai klausimai būtų, ar sandoris buvo tinkamai atskleistas, patvirtintas, ekonomiškai pagrįstas ir suderinamas su valdymo organų pareigomis.
10. Akademinis titulas ir generalinio sekretoriaus pareigos
21 teiginys. Rafaelis Santonja neteisėtai naudoja daktaro titulą.
Klasifikacija: kaltinimas, kuriam būtinas dokumentinis patikrinimas.
Laiške pateikiama nuoroda į sporto naujienų portalą, paskelbusį straipsnį apie Santonjos naudojamą titulą.
Šį kaltinimą reikėtų vertinti remiantis patikimais įrodymais apie jo akademinę kvalifikaciją, atitinkamą instituciją ir aplinkybes, kuriomis titulas buvo naudojamas.
Vien žiniasklaidos publikacijos nebūtinai pakanka tyčinei apgaulei įrodyti.
22 teiginys. Williamas Billas Tierney faktiškai vykdė generalinio sekretoriaus funkcijas neturėdamas atitinkamos registruotos pareigybės.
Klasifikacija: istorinis kaltinimas, kuriam būtini dokumentai.
Autorius teigia, kad Ispanijos registre generaliniu sekretoriumi buvo nurodytas Jose Ramos Tomas Munoz, nors iš tikrųjų šias funkcijas vykdė Tierney.
Norint tai patikrinti, reikėtų:
• Atitinkamų metų registro išrašų.
• Paskyrimo ir atsistatydinimo dokumentų.
• Valdymo organų posėdžių protokolų.
• Įrodymų apie kiekvieno asmens faktiškai vykdytas funkcijas.
• Informacijos apie galimus įgaliojimų delegavimo dokumentus.
Neatitikimas tarp registre nurodyto pareigūno ir administracines funkcijas atliekančio asmens galėtų kelti valdymo klausimų, tačiau automatiškai neįrodo, kad pastarasis neturėjo jokių teisinių įgaliojimų.
11. Atsakomybė pagal Ispanijos asociacijų teisę
Laiške remiamasi Ispanijos organiniu įstatymu Nr. 1/2002 dėl asociacijų teisės (Ley Orgánica 1/2002), ypač jo 15 straipsniu.
Autorius teigia, kad valdymo organų nariai gali būti asmeniškai atsakingi už nuostolius, padarytus dėl nesąžiningų, tyčinių ar neatsargių veiksmų.
Klasifikacija: aktualus teisinis principas, kurį būtina tiksliai pritaikyti konkrečiam atvejui.
Ši nuostata svarbi vertinant asociacijų valdymo organų atsakomybę. Tačiau laiške pateiktas atsakomybės apibūdinimas nėra išsamus teisės paaiškinimas.
Vien buvimas valdybos nariu automatiškai nereiškia, kad asmuo asmeniškai atsako už kiekvieną ginčijamą sprendimą ar finansinį nuostolį.
Teisinėje analizėje būtina įvertinti:
• Tikslias įstatymo nuostatas.
• Konkrečiam asmeniui priskirtinus veiksmus.
• Taikytiną kaltės standartą.
• Faktinės žalos buvimą ir dydį.
• Priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.
• Galimas gynybos priemones ir kitus teisinius reikalavimus.
Teiginys, kad visi valdybos nariai būtinai privalės iš asmeninio turto atlyginti visus nuostolius, yra pernelyg kategoriškas, kol neišnagrinėtos konkrečios aplinkybės ir taikytinos teisės normos.
Taip pat laiške minimi galimi milijoninių sumų ieškiniai ir bendras ieškinys turėtų būti suprantami kaip ketinimas imtis teisinių veiksmų, o ne kaip jau nustatytos atsakomybės įrodymas.
12. Europos Sąjungos teisė ir sporto valdymas
Laiške remiamasi Europos teisės principais ir bendrai nurodomi 2024 ir 2025 metais priimti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimai.
Klasifikacija: galimai reikšminga teisinė sistema, tačiau nurodyta nepakankamai konkrečiai.
Laiške nepateikti konkretūs teismų sprendimai, bylų numeriai ar tikslios juose suformuluotos teisinės išvados.
Todėl vien iš laiško neįmanoma nustatyti, ar šie sprendimai iš tiesų pagrindžia autoriaus išvadas.
Europos Sąjungos teisė gali būti aktuali sporto taisyklėms, ypač kai jos daro poveikį konkurencijai, patekimui į rinką ar kitoms ES teisės reguliuojamoms sritims.
Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienam vidaus sporto organizacijos sprendimui automatiškai vienodai taikomi visi ES teisės principai.
Būtina nustatyti:
1. Konkretų teismo sprendimą.
2. Jame suformuluotą teisinę taisyklę.
3. Ginčijamą sporto organizacijos sprendimą.
4. Ryšį tarp to sprendimo ir taikytinos ES teisės.
Teiginiui apie Kroatijos federacijos diskriminaciją taip pat būtini įrodymai, kad panašiose situacijose buvo elgiamasi skirtingai ir tam nebuvo pakankamo pagrindo.
Vertinimas: Šį teisinį argumentą verta ištirti, tačiau laiške nepateikta pakankamai informacijos tariamiems pažeidimams nustatyti.
13. Teiginiai apie vykstančius tyrimus ir būsimas teisines pasekmes
23 teiginys. Ispanijos ir tarptautinės institucijos informuotos apie pažeidimus.
Klasifikacija: teiginys apie procedūrinius veiksmus, kurį būtina patvirtinti.
Autorius teigia, kad apie pažeidimus informuotos kelios institucijos.
Tai būtų galima patikrinti pagal skundų kopijas, gavimo patvirtinimus, registracijos numerius ir oficialų susirašinėjimą.
Skundo pateikimas neįrodo, kad jo teiginiai yra teisingi arba kad institucija patvirtino nurodytus pažeidimus.
24 teiginys. Netrukus bus sustabdytas pakeitimų registravimas Ispanijos asociacijų registre.
Klasifikacija: prognozė, kuriai būtini oficialūs įrodymai.
Laiške prognozuojama, kad registravimo procedūros bus sustabdytos, kol bus išsiaiškinti tariami pažeidimai.
Tačiau tekste nepateiktas oficialus sprendimas dėl registravimo sustabdymo ar institucijos pranešimas.
Todėl šios prognozės negalima pateikti kaip jau priimto Ispanijos valdžios institucijų sprendimo.
25 teiginys. Bus inicijuotas bendras ieškinys.
Klasifikacija: pareikštas ketinimas.
Autorius kviečia nukentėjusius asmenis susisiekti su juo dėl galimo bendro reikalavimo atlyginti žalą.
Laiškas neįrodo, kad teismo procesas jau pradėtas, kad teismas priėmė bylą nagrinėti arba kad pagal taikytiną teisę galima pasinaudoti konkrečia kolektyvinio ieškinio procedūra.
Teisinę procedūrą, teisę pareikšti ieškinį, jurisdikciją ir individualius reikalavimus turėtų įvertinti kvalifikuotas teisininkas.
14. Svarbiausias skirtumas: ką iš tikrųjų galėtų įrodyti dokumentai?
Laiške kai kuriais atvejais nuo faktinio teiginio tiesiogiai pereinama prie plačios teisinės išvados.
Toliau pateikiami pavyzdžiai parodo skirtumą.
Jeigu įrodymai patvirtintų, kad… Tai galėtų pagrįsti… Tačiau tai automatiškai neįrodytų, kad…
Viešai skelbiama konstitucija skiriasi nuo registruotų įstatų. Klausimą, kuris dokumentas taikomas Ispanijoje registruotai asociacijai. Viešai skelbiamas dokumentas yra suklastotas.
Registruotuose įstatuose aiškiai nenumatyti tam tikri drausminiai įgaliojimai. Galimybę ginčyti konkrečios sankcijos teisinį pagrindą. Visos IFBB sankcijos negalioja.
IFBB nėra registruota kaip Ispanijos nacionalinė sporto federacija. Būtinybę atskirti privačios asociacijos statusą nuo oficialios nacionalinės federacijos statuso. IFBB negali rengti tarptautinių varžybų.
Visuotinis susirinkimas nebuvo tinkamai iš anksto paskelbtas. Galimybę ginčyti susirinkimo ar jo sprendimų procedūrinį teisėtumą. Visi sprendimai automatiškai yra niekiniai.
Sudaryta su susijusia šalimi nuomos sutartis. Būtinybę ištirti interesų atskleidimą, sandorio patvirtinimą ir komercines sąlygas. Sandoris yra sukčiavimas ar finansinis pažeidimas.
Asmuo nenurodytas konkrečiame registro išraše. Būtinybę patikrinti registravimo reikalavimus ir susijusius dokumentus. Asmuo neturi jokių įgaliojimų pagal kitus galiojančius dokumentus.
Institucijai pateiktas skundas. Faktą, kad kaltinimas buvo oficialiai pateiktas. Institucija patvirtino kaltinimą.
Federacija pakeitė savo tarptautinę priklausomybę. Faktą, kad pasikeitė sportiniai organizaciniai ryšiai. Ankstesnė federacija veikė neteisėtai.
15. Galutinė santrauka: stipriausi ir silpniausi laiško argumentai
Stipriausi klausimai, kuriuos verta ištirti
1. Tariamas registruotų įstatų ir viešai skelbiamų konstitucijų neatitikimas.
Tai pagrindinis dokumentinis klausimas. Jeigu dokumentai iš esmės skiriasi, būtina išnagrinėti tokio neatitikimo teisines pasekmes pagal atitinkamiems juridiniams asmenims taikytiną teisę.
2. Drausminių sprendimų teisinis pagrindas.
Konkrečios sankcijos gali būti ginčijamos, jeigu jas priėmęs organas neturėjo atitinkamų įgaliojimų arba nesilaikė taikytinų taisyklių ir procedūrų.
3. Valdymo organų paskyrimų ir rinkimų procedūrų teisėtumas.
Registruoti įstatai, susirinkimų pranešimai, protokolai, rinkimų dokumentai ir paskyrimo sprendimai galėtų suteikti objektyvių įrodymų.
4. Kroatijos federacijos traktavimas.
Kroatijos rinkimų dokumentai, olimpinio komiteto patvirtinimai, IFBB sprendimai ir susirašinėjimas galėtų padėti nustatyti, kas įvyko ir kokios taisyklės buvo taikomos.
5. Finansinis valdymas ir galimi interesų konfliktai.
Nuomos sutartys, apskaitos dokumentai, mokesčių duomenys ir informacija apie susijusių šalių sandorius galėtų parodyti, ar egzistuoja realių atitikties reikalavimams problemų.
Silpniausi šiuo metu pateikti argumentai
1. Teiginys, kad visos IFBB drausminės sankcijos yra neteisėtos.
Tai pernelyg plati išvada, kuriai būtina konkrečių atvejų teisinė analizė.
2. Teiginys, kad IFBB negali vykdyti ar perduoti antidopingo funkcijų.
Tam būtina išnagrinėti taikytiną antidopingo sistemą, konkrečius susitarimus ir susijusias taisykles.
3. Teiginys, kad IFBB nebuvimas Ispanijos nacionalinių sporto federacijų registre panaikina jos tarptautinės veiklos teisėtumą.
Tai du atskiri teisiniai klausimai.
4. Teiginys, kad ginčijama konstitucija buvo sąmoningai suklastota arba sukurta siekiant apgauti.
Dokumentų skirtumas neįrodo ketinimo suklaidinti.
5. Teiginys, kad prezidentas ir visi valdymo organų nariai būtinai asmeniškai atsakys už didelę žalą.
Atsakomybė turi būti vertinama pagal konkrečiam asmeniui taikytinus teisinius reikalavimus ir turimus įrodymus.
6. Prognozės dėl būsimų Ispanijos registro veiksmų.
Jų nereikėtų pateikti kaip patvirtintų faktų, kol nėra oficialių sprendimų ar institucijų susirašinėjimo.
16. Rekomenduojami tolesni veiksmai
Jeigu tikslas yra parengti pagrįstą teisinį skundą arba kreiptis į tarptautines sporto organizacijas, rekomenduočiau šiuos veiksmus:
1. Gauti oficialius registrų dokumentus apie IFBB ir EBFF, įskaitant visą registruotų įstatų tekstą ir jų pakeitimus.
2. Palyginti dokumentus straipsnis po straipsnio, sugretinant juos su organizacijų interneto svetainėse skelbiamomis konstitucijomis.
3. Gauti konkrečių ginčijamų sprendimų dokumentus, įskaitant drausmines sankcijas, apeliacijas, rinkimus ir valdymo organų paskyrimus.
4. Patikrinti CSD atsakymą ir tiksliai nustatyti, ką jis patvirtina dėl registracijos ir pripažinimo.
5. Surinkti finansinius įrodymus prieš pateikiant kaltinimus dėl mokesčių statuso, pajamų, nuomos ar interesų konfliktų.
6. Nustatyti konkrečius Europos teismų sprendimus, kuriais būtų galima pagrįsti argumentus dėl savavališko pašalinimo ar diskriminacijos.
7. Atskirti kiekvieno galimai nukentėjusio asmens reikalavimus nuo bendros organizacijų kritikos, nurodant konkretų sprendimą, įrodymus, taikytiną taisyklę ir siekiamą teisinę gynybą.
8. Paprašyti Ispanijos asociacijų teisės specialisto įvertinti įrodymus prieš teigiant, kad konkretūs sprendimai negalioja arba kad įvardyti asmenys privalo atlyginti žalą.
Galutinė išvada
Laiške keliami potencialiai reikšmingi klausimai dėl organizacijų valdymo, registruotų įstatų ir viešai skelbiamų konstitucijų santykio, drausminės kompetencijos, rinkimų procedūrų ir finansinės atskaitomybės.
Tačiau laiške taip pat pateikiami rimti kaltinimai ir teisinės išvados, kurių negalima laikyti įrodytomis vien todėl, kad autorius jas išsako arba nurodo egzistuojant oficialius dokumentus.
Teisiškai pagrįsčiausias kelias – pirmiausia nustatyti dokumentinius neatitikimus, tada įvertinti jų teisines pasekmes ir kiekvieną konkretų kaltinimą dėl neteisėto elgesio nagrinėti atskirai.
Toks metodas leistų parengti stipresnį ir patikimesnį teisinį kreipimąsi, nei iš anksto laikyti visus kaltinimus įrodytais arba teigti, kad visi IFBB sprendimai automatiškai yra neteisėti.
2026-ŲJŲ LIETUVOS KULTŪRIZMO PASIDIDŽIAVIMAS – PIOTRAS ŠEVČENKO!
Vilnietis Piotras Ševčenko – absoliutus pasaulio profesionalų čempionas!
Vilnietis kultūristas Piotras Ševčenko – ilgametę sportinę patirtį sukaupęs atletas, dalyvavęs daugybėje įvairaus lygio kultūrizmo varžybų. Jo sportinis kelias prasidėjo dar prieš 25 metus, kai jis pirmą kartą išbandė jėgas pasaulinės WFF-WBBF federacijos organizuojamuose renginiuose.
2026-ieji Piotrui Ševčenko tapo ypatingais metais, atnešusiais išskirtinių pergalių ir tarptautinio pripažinimo.
Gegužės mėnesį Klaipėdoje vykusiame 27-ajame tarptautiniame „Universe“ turnyre Piotras Ševčenko iškovojo absoliutaus nugalėtojo titulą ir pelnė WFF-WBBF profesionalo kortą. Šis pasiekimas atvėrė jam duris į profesionalų kultūrizmo areną.
Tačiau tuo jo pergalių istorija nesibaigė.
Rudenį Nidos kurorte vykusiame WFF-WBBF pasaulio profesionalų čempionate Piotras Ševčenko dar kartą įrodė savo meistriškumą. Pademonstravęs puikią sportinę formą, išskirtinį pasirengimą ir sceninę prezentaciją, jis tapo absoliučiu pasaulio profesionalų čempionato nugalėtoju!
Tai ypatingas kultūrizmo pasiekimas, apie kurį svajoja daugelis įvairių pasaulio šalių atletų. Absoliutaus čempiono titulą pelno tik vienas – geriausiai pasirodęs sportininkas.
Piotro Ševčenko pergalė – ilgamečio darbo, atkaklumo, disciplinos ir atsidavimo kultūrizmui rezultatas. Jo sportinė istorija – puikus pavyzdys, kad dideli tikslai pasiekiami nuosekliu darbu ir tikėjimu savo jėgomis.
Sveikiname Piotrą Ševčenko su įspūdingais 2026 metų pasiekimais ir linkime naujų pergalių tarptautinėje kultūrizmo arenoje!
Daugiau informacijos apie varžybas, rezultatus ir WFF-WBBF veiklą rasite tarptautiniame federacijos tinklalapyje: www.wff.lt
