07-07-2011, 01:42 PM (This post was last modified: 04-20-2024, 04:26 PM by DSc. Edmundas Daubaras.)
Šių istorinių sportinio kultūrizmo straipsnių autoriai nepretenduoja į išsamų chronologinį įvykių dėstymą, o tik pateikia atskirų, svarbių sporto istorijai, momentų aprašymą. Chronologinė mūsų sporto istorija įvairiomis kalbomis pristatyta 28-tame tarptautinio žurnalo „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“ numeryje (2008 m.) bei Pasaulinės WFF-WBBF federacijos interneto puslapyje www.wff.lt .
1.PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA. KAIP BUVO IŠ TIKTRŲJŲ. BENAS VEIDERIS
Per paskutinius keturiasdešimt metų Pasaulinės WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) prezidentas EDMUNDAS DAUBARAS asmeniškai dalyvavo daugelyje svarbiausių tarptautinių kultūrizmo įvykių. Ir ne tik dalyvavo, bet dažnai ir pats buvo šių įvykių iniciatorius.
Viso savo aktyvaus sportinio gyvenimo metu EDMUNDAS DAUBARAS palaikė draugiškus dalykinius ryšius su pagrindiniais laikmečio pasaulio kultūrizmo organizatoriais ir vadovais: kanadiečiais BENU VEIDERIU (Ben Weider), PAMELA KAGAN (Pamela Kagan), amerikiečiu VEINU DE MILIJA (Wayne De Milia), singapūriečiu POLU ČIUA (Paul Chua), prancūzais SERŽU NUBRETU (Serge Nubret), AKLI ŠABENI (Akli Chabeni), anglu OSKARU HAIDENSTAMU (Oscar Heidenstam), airiečiu AIVANU DANBARU (Ivan Dunbar), čeku VOJTECHU FIALA (Vojtech Fiala) bei eile kitų žinomų kultūrizmo asmenybių. Minėtu laikotarpiu IFBB (International Federation of Body Builders) savininko bei prezidento BENO VEIDERIO prašymu EDMUNDAS DAUBARAS ne kartą buvo susitikęs su jo padėjėju ispanu RAFAELIU SANTOCHA (Rafael Santonja).
Ir dabar Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidentas palaiko ryšius su daugeliu įtakojančių pasaulinį sportą tarptautinio kultūrizmo bei fitneso lyderių. Tai niekad nebuvo sunku, nes ilgus metus EDMUNDAS DAUBARAS buvo bene vienintelis socialistinio pasaulio šalių tarptautinis kultūrizmo vadovas, tobulai valdęs keletą užsienio kalbų (padėjo užbaigtos filologijos bei teisės mokslų studijos Vilniaus Universitete).
Dešimtmečius trunkančioje tarptautinėje sporto raidoje ypatingą reikšmę buvusio socialistinio pasaulio šalims turėjo EDMUNDO DAUBARO ir BENO VEIDERIO tarpusavio santykiai. Šių santykių dėka EDMUNDAS DAUBARAS nuolatos gaudavo kitiems neprieinamą informaciją ir visada buvo svarbiausių tarptautinių kultūrizmo įvykių sūkuryje. Tai leido EDMUNDUI DAUBARUI dešimtmečiais pačiam įtakoti daugelį svarbių tarptautinio sporto dalykų. Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose saugomi šimtai autentiškų dokumentų, laiškų, nuotraukų, liudijančių asmeninius E.DAUBARO ir B.VEIDERIO ryšius.
Savo privačiuose kultūrizmo žurnaluose BENAS VEIDERIS ne kartą publikavo EDMUNDO DAUBARO rašytus straipsnius. Žurnaluose daug dėmesio skiriama vienam seniausių pasaulyje tradiciniam tarptautiniam kultūrizmo „Gintarinio prizo“ turnyrui (1968-2011), kurio organizatoriumi nuo 1970 m. buvo ir iki šiol yra pats E.DAUBARAS. Visiems žinomas faktas, kad kultūrizmo sportas dešimtmečiais socialistinėse šalyse buvo draudžiamas ir persekiojamas. Todėl ilgus metus tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras buvo neoficialiu SSSR (Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga) kultūrizmo čempionatu, o Klaipėdoje kasmet rinkosi geriausi sportininkai bei svarbiausi sporto organizatoriai ir vadovai.
Suprasdamas „Gintarinio prizo“ turnyro svarbą palaikant ir vystant kultūrizmą socialistinėse šalyse, IFBB savininkas ir prezidentas BENAS VEIDERIS klaipėdiečiui EDMUNDUI DAUBARUI siųsdavo savo federacijos (IFBB) diplomus, kurie buvo įteikiami Klaipėdoje vykusių „Gintarinio prizo“ turnyrų nugalėtojams.
Bėgant laikui, draugiški santykiai tarp abiejų kultūrizmo vadovų gerėjo. BENAS VEIDERIS darė spaudimą AŠERUI FRIGUI (Asher Frig, Izraelio nacionalinės IFBB federacijos prezidentas) ir singapūriečiui POLUI ČIUA (IFBB vice prezidentas, Azijos IFBB prezidentas), kad šie siųstų nacionalines rinktines į Klaipėdoje vyksiančius tarptautinius „Gintarinio prizo“ turnyrus. B.VEIDERIS nurodė savo padėjėjui RAFAELIUI SANTOCHAI pakviesti „Gintarinio prizo“ turnyro nugalėtojus į Maroke vykstantį IFBB Viduržemio jūros šalių čempionatą .
Pagaliau, santykiai tarp EDMUNDO DAUBARO ir BENO VEIDERIO pasiekė tikį lygmenį, kad kanadietis paprašė abiems svarbius klausimus toliau spręsti ne korespondencija, o asmeniniais susitikimais (žr. Beno Veiderio laiškus tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt). Tuomet įvyko eilė abiejų bendrų susitikimų Rusijoje (Maskva, Leningradas), Prancūzijoje (Paryžius), Malaizijoje (Kuala Lampūras) ir JAV (Niujorkas). Visais atvejais EDMUNDAS DAUBARAS buvo asmeniniu BENO VEIDERIO svečiu, ką jis laiškuose pabrėždavo. Susitikimai buvo svarbūs abiems, dėl to BENAS VEIDERIS buvo pasiruošęs atidėti bet kokius kitus reikalus (žr. Beno Veiderio laiškus tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt). E.DAUBARO ir BENO VEIDERIO santykių kulminacija buvo 1990 m. lapkričio 25 d. ketinimų protokolo dėl bendros įmonės steigimo pasirašymas Niujorko Helmsli (Helmsley) rūmuose (medžiaga Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose).
Tuo metu Lietuvoje prasidėjo aktyvus judėjimas dėl šalies nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvos TOK prašė tarptautinių organizacijų paramos. EDMUNDAS DAUBARAS paruošė ir nusiuntė į Kanadą reikiamus dokumentus Lietuvai stoti į IFBB, tam jam net Lietuvos Respublikos Konstituciją teko išversti į anglų kalbą, asmeniškai per draugus Vokietijoje sumokėjo BENO VEIDERIO IFBB federacijai Lietuvos stojamąjį mokestį (žr. tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt).
Tačiau, BENAS VEIDERIS, jau turėdamas sėkmingą prekybinę rinką SSSR, dėl Lietuvos savarankiško stojimo į tarptautinę IFBB federaciją bijodamas Maskvos nemalonės, atsisakė palaikyti lietuvių siekius. Komercinė nauda buvo svarbesnė. Niekam į galvą negalėjo ateiti, kad jau po kelių mėnesį Maskvoje įvyks „rugpjūčio pučas“ ir sena tvarka net sporte kardinaliai pasikeis (dokumentai yra saugomi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose, kai ką rasite Pasaulinės federacijos interneto puslapyje www.wff.lt) .
Geriausi Lietuvos sportininkai neturėjo galimybių dalyvauti stambiose užsienio varžybose, o BENO VEIDERIO IFBB nuo to klausimo sprendimo nusišalino. Tuomet, 1991 metais, Lietuvos kultūrizmas, remdamasis EDMUNDO DAUBARO asmeniniais ryšiais su ilgamečiu legendiniu NABBA (National Amateur Body Building Association) prezidentu OSKARU HAIDENSTAMU, gavo kvietimą ir dalyvavo Europos čempionate Epinalyje (Prancūzija), kur šiaulietis ROLANDAS BUČINSKAS ir klaipėdietė NATALIJA MURNIKOVIENĖ tapo pirmais Nepriklausomos Lietuvos Europos čempionais, o EDMUNDO DAUBARO įsteigta ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje registruota Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija tapo pirma Lietuvoje oficialiai veikiančia nacionaline kultūrizmo organizacija. Kita Lietuvos kultūrizmo organizacija, iki to bandžiusi siekti narystės WABBA (World Amateur Body Buildin Association) asociacijoje, tai išdrįso padaryti tik po Maskvos „rugpjūčio pučo“.
Po kurio laiko, supratęs įvairių tarptautinių organizacijų silpnumą, juridinį neišprusimą bei neturėjimą ateities vizijos sportui vystyti, remdamasis asmeniniu ilgamečiu įdirbiu, EDMUNDAS DAUBARAS pasuko savo keliu ir ėmėsi kurti ir vystyti Pasaulinę WFF-WBBF federaciją.
Nežiūrint į tai, kad nutrūko oficialūs ryšiai su IFBB, draugiški santykiai su BENU VEIDERIU tęsėsi visuomet. Net EDMUNDUI DAUBARUI tapus Pasaulinės federacijos prezidentu, BENAS VEIDERIS ir toliau siuntė jam įvairius IFBB dokumentus, žurnalus, iki 2000 metais visų savo žurnalų leidybos verslą pardavė.
(07-07-2011, 01:42 PM)edita_wff Wrote: Šių istorinių sportinio kultūrizmo straipsnių autoriai nepretenduoja į išsamų chronologinį įvykių dėstymą, o tik pateikia atskirų, svarbių sporto istorijai, momentų aprašymą. Chronologinė mūsų sporto istorija įvairiomis kalbomis pristatyta 28-tame tarptautinio žurnalo „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“ numeryje (2008 m.) bei Pasaulinės WFF-WBBF federacijos interneto puslapyje www.wff.lt .
1.PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA. KAIP BUVO IŠ TIKTRŲJŲ. BENAS VEIDERIS
Per paskutinius keturiasdešimt metų Pasaulinės WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) prezidentas EDMUNDAS DAUBARAS asmeniškai dalyvavo daugelyje svarbiausių tarptautinių kultūrizmo įvykių. Ir ne tik dalyvavo, bet dažnai ir pats buvo šių įvykių iniciatorius.
Viso savo aktyvaus sportinio gyvenimo metu EDMUNDAS DAUBARAS palaikė draugiškus dalykinius ryšius su pagrindiniais laikmečio pasaulio kultūrizmo organizatoriais ir vadovais: kanadiečiais BENU VEIDERIU (Ben Weider), PAMELA KAGAN (Pamela Kagan), amerikiečiu VEINU DE MILIJA (Wayne De Milia), singapūriečiu POLU ČIUA (Paul Chua), prancūzais SERŽU NUBRETU (Serge Nubret), AKLI ŠABENI (Akli Chabeni), anglu OSKARU HAIDENSTAMU (Oscar Heidenstam), airiečiu AIVANU DANBARU (Ivan Dunbar), čeku VOJTECHU FIALA (Vojtech Fiala) bei eile kitų žinomų kultūrizmo asmenybių. Minėtu laikotarpiu IFBB (International Federation of Body Builders) savininko bei prezidento BENO VEIDERIO prašymu EDMUNDAS DAUBARAS ne kartą buvo susitikęs su jo padėjėju ispanu RAFAELIU SANTOCHA (Rafael Santonja).
Ir dabar Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidentas palaiko ryšius su daugeliu įtakojančių pasaulinį sportą tarptautinio kultūrizmo bei fitneso lyderių. Tai niekad nebuvo sunku, nes ilgus metus EDMUNDAS DAUBARAS buvo bene vienintelis socialistinio pasaulio šalių tarptautinis kultūrizmo vadovas, tobulai valdęs keletą užsienio kalbų (padėjo užbaigtos filologijos bei teisės mokslų studijos Vilniaus Universitete).
Dešimtmečius trunkančioje tarptautinėje sporto raidoje ypatingą reikšmę buvusio socialistinio pasaulio šalims turėjo EDMUNDO DAUBARO ir BENO VEIDERIO tarpusavio santykiai. Šių santykių dėka EDMUNDAS DAUBARAS nuolatos gaudavo kitiems neprieinamą informaciją ir visada buvo svarbiausių tarptautinių kultūrizmo įvykių sūkuryje. Tai leido EDMUNDUI DAUBARUI dešimtmečiais pačiam įtakoti daugelį svarbių tarptautinio sporto dalykų. Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose saugomi šimtai autentiškų dokumentų, laiškų, nuotraukų, liudijančių asmeninius E.DAUBARO ir B.VEIDERIO ryšius.
Savo privačiuose kultūrizmo žurnaluose BENAS VEIDERIS ne kartą publikavo EDMUNDO DAUBARO rašytus straipsnius. Žurnaluose daug dėmesio skiriama vienam seniausių pasaulyje tradiciniam tarptautiniam kultūrizmo „Gintarinio prizo“ turnyrui (1968-2011), kurio organizatoriumi nuo 1970 m. buvo ir iki šiol yra pats E.DAUBARAS. Visiems žinomas faktas, kad kultūrizmo sportas dešimtmečiais socialistinėse šalyse buvo draudžiamas ir persekiojamas. Todėl ilgus metus tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras buvo neoficialiu SSSR (Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga) kultūrizmo čempionatu, o Klaipėdoje kasmet rinkosi geriausi sportininkai bei svarbiausi sporto organizatoriai ir vadovai.
Suprasdamas „Gintarinio prizo“ turnyro svarbą palaikant ir vystant kultūrizmą socialistinėse šalyse, IFBB savininkas ir prezidentas BENAS VEIDERIS klaipėdiečiui EDMUNDUI DAUBARUI siųsdavo savo federacijos (IFBB) diplomus, kurie buvo įteikiami Klaipėdoje vykusių „Gintarinio prizo“ turnyrų nugalėtojams.
Bėgant laikui, draugiški santykiai tarp abiejų kultūrizmo vadovų gerėjo. BENAS VEIDERIS darė spaudimą AŠERUI FRIGUI (Asher Frig, Izraelio nacionalinės IFBB federacijos prezidentas) ir singapūriečiui POLUI ČIUA (IFBB vice prezidentas, Azijos IFBB prezidentas), kad šie siųstų nacionalines rinktines į Klaipėdoje vyksiančius tarptautinius „Gintarinio prizo“ turnyrus. B.VEIDERIS nurodė savo padėjėjui RAFAELIUI SANTOCHAI pakviesti „Gintarinio prizo“ turnyro nugalėtojus į Maroke vykstantį IFBB Viduržemio jūros šalių čempionatą .
Pagaliau, santykiai tarp EDMUNDO DAUBARO ir BENO VEIDERIO pasiekė tikį lygmenį, kad kanadietis paprašė abiems svarbius klausimus toliau spręsti ne korespondencija, o asmeniniais susitikimais (žr. Beno Veiderio laiškus tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt). Tuomet įvyko eilė abiejų bendrų susitikimų Rusijoje (Maskva, Leningradas), Prancūzijoje (Paryžius), Malaizijoje (Kuala Lampūras) ir JAV (Niujorkas). Visais atvejais EDMUNDAS DAUBARAS buvo asmeniniu BENO VEIDERIO svečiu, ką jis laiškuose pabrėždavo. Susitikimai buvo svarbūs abiems, dėl to BENAS VEIDERIS buvo pasiruošęs atidėti bet kokius kitus reikalus (žr. Beno Veiderio laiškus tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt). E.DAUBARO ir BENO VEIDERIO santykių kulminacija buvo 1990 m. lapkričio 25 d. ketinimų protokolo dėl bendros įmonės steigimo pasirašymas Niujorko Helmsli (Helmsley) rūmuose (medžiaga Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose).
Tuo metu Lietuvoje prasidėjo aktyvus judėjimas dėl šalies nepriklausomybės atkūrimo. Lietuvos TOK prašė tarptautinių organizacijų paramos. EDMUNDAS DAUBARAS paruošė ir nusiuntė į Kanadą reikiamus dokumentus Lietuvai stoti į IFBB, tam jam net Lietuvos Respublikos Konstituciją teko išversti į anglų kalbą, asmeniškai per draugus Vokietijoje sumokėjo BENO VEIDERIO IFBB federacijai Lietuvos stojamąjį mokestį (žr. tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt).
Tačiau, BENAS VEIDERIS, jau turėdamas sėkmingą prekybinę rinką SSSR, dėl Lietuvos savarankiško stojimo į tarptautinę IFBB federaciją bijodamas Maskvos nemalonės, atsisakė palaikyti lietuvių siekius. Komercinė nauda buvo svarbesnė. Niekam į galvą negalėjo ateiti, kad jau po kelių mėnesį Maskvoje įvyks „rugpjūčio pučas“ ir sena tvarka net sporte kardinaliai pasikeis (dokumentai yra saugomi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose, kai ką rasite Pasaulinės federacijos interneto puslapyje www.wff.lt) .
Geriausi Lietuvos sportininkai neturėjo galimybių dalyvauti stambiose užsienio varžybose, o BENO VEIDERIO IFBB nuo to klausimo sprendimo nusišalino. Tuomet, 1991 metais, Lietuvos kultūrizmas, remdamasis EDMUNDO DAUBARO asmeniniais ryšiais su ilgamečiu legendiniu NABBA (National Amateur Body Building Association) prezidentu OSKARU HAIDENSTAMU, gavo kvietimą ir dalyvavo Europos čempionate Epinalyje (Prancūzija), kur šiaulietis ROLANDAS BUČINSKAS ir klaipėdietė NATALIJA MURNIKOVIENĖ tapo pirmais Nepriklausomos Lietuvos Europos čempionais, o EDMUNDO DAUBARO įsteigta ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijoje registruota Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija tapo pirma Lietuvoje oficialiai veikiančia nacionaline kultūrizmo organizacija. Kita Lietuvos kultūrizmo organizacija, iki to bandžiusi siekti narystės WABBA (World Amateur Body Buildin Association) asociacijoje, tai išdrįso padaryti tik po Maskvos „rugpjūčio pučo“.
Po kurio laiko, supratęs įvairių tarptautinių organizacijų silpnumą, juridinį neišprusimą bei neturėjimą ateities vizijos sportui vystyti, remdamasis asmeniniu ilgamečiu įdirbiu, EDMUNDAS DAUBARAS pasuko savo keliu ir ėmėsi kurti ir vystyti Pasaulinę WFF-WBBF federaciją.
Nežiūrint į tai, kad nutrūko oficialūs ryšiai su IFBB, draugiški santykiai su BENU VEIDERIU tęsėsi visuomet. Net EDMUNDUI DAUBARUI tapus Pasaulinės federacijos prezidentu, BENAS VEIDERIS ir toliau siuntė jam įvairius IFBB dokumentus, žurnalus, iki 2000 metais visų savo žurnalų leidybos verslą pardavė.
2.NEŽINOMI PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJOS PUSLAPIAI. KAIP VISKAS BUVO IŠ TIKRŲJŲ. KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMAS
Atverskime dar vieną pasaulinės kultūrizmo istorijos puslapį ir spręskite apie mus pagal mūsų darbus, o ne pagal kalbas.
Ilgą laikotarpį politiniais sumetimais kultūrizmo sportas socialistinėse šalyse ir SSSR (Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga) buvo draudžiamas ir persekiojamas. Aukštų valdininkų įsakymais vietiniai patarnautojai uždarinėjo sporto sales ir klubus, draudė varžybas ir, prilyginę kultūristus nusikaltėliams, juos persekiojo, o komunistinė žiniasklaida visa tai atpatinkamai nušviesdavo. Teisinį pagrindą draudimams ir persekiojimui suteikė komunistų partijos direktyvomis paremtas SSSR Sporto ministerijos (Goskom sport) įsakymas. Eilę metų už kultūrizmo sportą (vadinamą „atletinė gimnastika“) SSSR Goskomsporte buvo atsakingas sunkiaatletis E.MOROZAS (E.Moroz), o veliau V.TAMARLAKOVAS (V.Tamarlakov). Nuo jų vienu laipteliu žemiau stovėjo lietuvis ROMANAS KALINAUSKAS. Po drastiško Goskomsporto įsakymo visi buvę kultūrizmo organizatoriai nuėjo į „pogrindį“ ir bijojo ką konkretaus daryti ginant kultūrizmo sportą. Didžiulėje teritorijoje visai nebuvo rengiamos varžybos, o tai dar labiau skaldė judėjimą ir stabdė tolimesnį gražaus sporto vystymą.
Iniciatyvos išdrįso imtis tik vienas klaipėdietis EDMUNDAS DAUBARAS. Pogrindyje buvę kultūrizmo funkcionieriai su ROMANU KALINAUSKU priešakyje tik iš šalies stebėjo įvykius ir sakė, kad „jei kas, tu vienas būsi kaltas ir jie savo partiniais bilietais dėl sporto nerizikuos “. EDMUNDAS DAUBARAS pradėjo susirašinėjimą su SSSR Sporto vice ministru (Goskomsport), su nuožmiai kultūrizmą puolančiu pagrindiniu SSSR sporto laikraščiu „Sovietskij sport“ (pav, garsia straipsnių serija „Trojanskij konj kulturizma“). Užsimezgė dialogas. Įvertinęs opozicionierių argumentus, EDMUNDAS DAUBARAS jiems parodė teigiamas kultūrizmo sporto puses, kurių buvo ir dabar yra nemažai: sveikatingumas, užimtumas, žalingi įpročiai, jaunimo auklėjimas ir pan.. Pasijautęs teisus, EDMUNDAS DAUBARAS parašė laišką-peticiją ir surinko žinomų sportininkų bei sporto organizatorių parašus po ja (tų, kurie išdrįso pasirašyti). Minėtą peticiją E.DAUBARAS išdrįso nuvežti į Maskvą ir ją asmeniškai įregistravo SSSR komunistų partijos centro komiteto (TSKP CK) priimamajame, SSSR Vyriausybės priimamajame, SSSR Aukščiausios tarybos priimamajame bei kopijas registruotais laiškais išsiuntė SSSR Goskomsportui, laikraščiams „Pravda“, „Izvestija“, „Sovietskij sport“ (minėti dokumentai yra saugomi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose, kai ką rasite Pasaulinės federacijos interneto puslapyje www.wff.lt). Tuo tarpu, visi iki vieno žinomi kultūrizmo funkcionieriai tęsė stebėjimą iš šalies ir laukė, kuo visa tai baigsis. Sugrįžus į Klaipėdą, EDMUNDAS DAUBARAS sulaukė eilės skambučių iš TSKP CK. Aukšti Maskvos valdininkai ėmėsi gilintis į klausimo esmę ir jautėsi, kad galimas švelnesnis teigiamas sprendimas kultūrizmo atžvilgiu. Galų gale, EDMUNDUI DAUBARUI namie išjungė telefoną ir išsikvietė į Klaipėdos miesto komunistų partijos skyrių pokalbiui. Valdininkai paprašė „Maskvos“ daugiau netrukdyti ir leido Klaipėdoje kasmet toliau rengti tarptautinį „Gintarinio prizo“ turnyrą. Neįmanoma neįvertinti šio iškovojimo, nes dar ilgai kultūrizmo draudimo metais „Gintarinio prizo“ turnyras liko vienintelėmis reguliariomis varžybomis mums prieinamame socialistiniame pasaulyje. „Gintarinis prizas“ faktiškai buvo neoficialiu SSSR kultūrizmo čempionatu, kuriame geriausi to meto kultūristai kovojo dėl aukščiausių socialistinio pasaulio titulų, nes kitokių tokio aukšto rango ir lygio oficialių reguliariai organizuojamų varžybų nė vienoje socialistinėje šalyje dar ilgai nebuvo. Nebuvo, kol 1988 metais Leningrade (Rusija) vėl ne be E.DAUBARO dalyvavimo įvyko pirmas oficialus SSSR kultūrizmo čempionatas. Absoliučiu pirmo SSSR kultūrizmo čempionato čempionu tapo klaipėdietis VIKTORAS JUCYS, o tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro rėmuose Klaipėdoje 1989 ir 1990 EDMUNDAS DAUBARAS organizavo du SSSR jaunimo čempionatus.
„Perestrijkai“ pakeitus valdžios požiūrį į kultūrizmo sportą, SSSR Goskomsportas ėmėsi suteikinėti „Gintarinio prizo“ turnyro čempionams SSSR sporto meistrų vardus, tuo prilygindamas tradicinį turnyrą SSSR čempionatams.
Dabar, žvelgiant atgal, darosi įdomu, kaip būtų vystęsis kultūrizmo sportas socialistinėse šalyse, jei EDMUNDASVDAUBARAS nebūtų iškovojęs leidimo organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrą ir kokiame sporto lygyje SSSR būtų pasitikusi pirmus JAV kultūristus su IFBB savininku ir prezidentu BENU VEIDERIU priešakyje?
(07-07-2011, 04:56 PM)E.Sendriene-LT Wrote: 2.NEŽINOMI PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJOS PUSLAPIAI. KAIP VISKAS BUVO IŠ TIKRŲJŲ. KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMAS
Atverskime dar vieną pasaulinės kultūrizmo istorijos puslapį ir spręskite apie mus pagal mūsų darbus, o ne pagal kalbas.
Ilgą laikotarpį politiniais sumetimais kultūrizmo sportas socialistinėse šalyse ir SSSR (Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga) buvo draudžiamas ir persekiojamas. Aukštų valdininkų įsakymais vietiniai patarnautojai uždarinėjo sporto sales ir klubus, draudė varžybas ir, prilyginę kultūristus nusikaltėliams, juos persekiojo, o komunistinė žiniasklaida visa tai atpatinkamai nušviesdavo. Teisinį pagrindą draudimams ir persekiojimui suteikė komunistų partijos direktyvomis paremtas SSSR Sporto ministerijos (Goskom sport) įsakymas. Eilę metų už kultūrizmo sportą (vadinamą „atletinė gimnastika“) SSSR Goskomsporte buvo atsakingas sunkiaatletis E.MOROZAS (E.Moroz), o veliau V.TAMARLAKOVAS (V.Tamarlakov). Nuo jų vienu laipteliu žemiau stovėjo lietuvis ROMANAS KALINAUSKAS. Po drastiško Goskomsporto įsakymo visi buvę kultūrizmo organizatoriai nuėjo į „pogrindį“ ir bijojo ką konkretaus daryti ginant kultūrizmo sportą. Didžiulėje teritorijoje visai nebuvo rengiamos varžybos, o tai dar labiau skaldė judėjimą ir stabdė tolimesnį gražaus sporto vystymą.
Iniciatyvos išdrįso imtis tik vienas klaipėdietis EDMUNDAS DAUBARAS. Pogrindyje buvę kultūrizmo funkcionieriai su ROMANU KALINAUSKU priešakyje tik iš šalies stebėjo įvykius ir sakė, kad „jei kas, tu vienas būsi kaltas ir jie savo partiniais bilietais dėl sporto nerizikuos “. EDMUNDAS DAUBARAS pradėjo susirašinėjimą su SSSR Sporto vice ministru (Goskomsport), su nuožmiai kultūrizmą puolančiu pagrindiniu SSSR sporto laikraščiu „Sovietskij sport“ (pav, garsia straipsnių serija „Trojanskij konj kulturizma“). Užsimezgė dialogas. Įvertinęs opozicionierių argumentus, EDMUNDAS DAUBARAS jiems parodė teigiamas kultūrizmo sporto puses, kurių buvo ir dabar yra nemažai: sveikatingumas, užimtumas, žalingi įpročiai, jaunimo auklėjimas ir pan.. Pasijautęs teisus, EDMUNDAS DAUBARAS parašė laišką-peticiją ir surinko žinomų sportininkų bei sporto organizatorių parašus po ja (tų, kurie išdrįso pasirašyti). Minėtą peticiją E.DAUBARAS išdrįso nuvežti į Maskvą ir ją asmeniškai įregistravo SSSR komunistų partijos centro komiteto (TSKP CK) priimamajame, SSSR Vyriausybės priimamajame, SSSR Aukščiausios tarybos priimamajame bei kopijas registruotais laiškais išsiuntė SSSR Goskomsportui, laikraščiams „Pravda“, „Izvestija“, „Sovietskij sport“ (minėti dokumentai yra saugomi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose, kai ką rasite Pasaulinės federacijos interneto puslapyje www.wff.lt). Tuo tarpu, visi iki vieno žinomi kultūrizmo funkcionieriai tęsė stebėjimą iš šalies ir laukė, kuo visa tai baigsis. Sugrįžus į Klaipėdą, EDMUNDAS DAUBARAS sulaukė eilės skambučių iš TSKP CK. Aukšti Maskvos valdininkai ėmėsi gilintis į klausimo esmę ir jautėsi, kad galimas švelnesnis teigiamas sprendimas kultūrizmo atžvilgiu. Galų gale, EDMUNDUI DAUBARUI namie išjungė telefoną ir išsikvietė į Klaipėdos miesto komunistų partijos skyrių pokalbiui. Valdininkai paprašė „Maskvos“ daugiau netrukdyti ir leido Klaipėdoje kasmet toliau rengti tarptautinį „Gintarinio prizo“ turnyrą. Neįmanoma neįvertinti šio iškovojimo, nes dar ilgai kultūrizmo draudimo metais „Gintarinio prizo“ turnyras liko vienintelėmis reguliariomis varžybomis mums prieinamame socialistiniame pasaulyje. „Gintarinis prizas“ faktiškai buvo neoficialiu SSSR kultūrizmo čempionatu, kuriame geriausi to meto kultūristai kovojo dėl aukščiausių socialistinio pasaulio titulų, nes kitokių tokio aukšto rango ir lygio oficialių reguliariai organizuojamų varžybų nė vienoje socialistinėje šalyje dar ilgai nebuvo. Nebuvo, kol 1988 metais Leningrade (Rusija) vėl ne be E.DAUBARO dalyvavimo įvyko pirmas oficialus SSSR kultūrizmo čempionatas. Absoliučiu pirmo SSSR kultūrizmo čempionato čempionu tapo klaipėdietis VIKTORAS JUCYS, o tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro rėmuose Klaipėdoje 1989 ir 1990 EDMUNDAS DAUBARAS organizavo du SSSR jaunimo čempionatus.
„Perestrijkai“ pakeitus valdžios požiūrį į kultūrizmo sportą, SSSR Goskomsportas ėmėsi suteikinėti „Gintarinio prizo“ turnyro čempionams SSSR sporto meistrų vardus, tuo prilygindamas tradicinį turnyrą SSSR čempionatams.
Dabar, žvelgiant atgal, darosi įdomu, kaip būtų vystęsis kultūrizmo sportas socialistinėse šalyse, jei EDMUNDASVDAUBARAS nebūtų iškovojęs leidimo organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrą ir kokiame sporto lygyje SSSR būtų pasitikusi pirmus JAV kultūristus su IFBB savininku ir prezidentu BENU VEIDERIU priešakyje?
(07-07-2011, 04:56 PM)E.Sendriene-LT Wrote: 2.NEŽINOMI PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJOS PUSLAPIAI. KAIP VISKAS BUVO IŠ TIKRŲJŲ. KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMAS
Atverskime dar vieną pasaulinės kultūrizmo istorijos puslapį ir spręskite apie mus pagal mūsų darbus, o ne pagal kalbas.
Ilgą laikotarpį politiniais sumetimais kultūrizmo sportas socialistinėse šalyse ir SSSR (Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga) buvo draudžiamas ir persekiojamas. Aukštų valdininkų įsakymais vietiniai patarnautojai uždarinėjo sporto sales ir klubus, draudė varžybas ir, prilyginę kultūristus nusikaltėliams, juos persekiojo, o komunistinė žiniasklaida visa tai atpatinkamai nušviesdavo. Teisinį pagrindą draudimams ir persekiojimui suteikė komunistų partijos direktyvomis paremtas SSSR Sporto ministerijos (Goskom sport) įsakymas. Eilę metų už kultūrizmo sportą (vadinamą „atletinė gimnastika“) SSSR Goskomsporte buvo atsakingas sunkiaatletis E.MOROZAS (E.Moroz), o veliau V.TAMARLAKOVAS (V.Tamarlakov). Nuo jų vienu laipteliu žemiau stovėjo lietuvis ROMANAS KALINAUSKAS. Po drastiško Goskomsporto įsakymo visi buvę kultūrizmo organizatoriai nuėjo į „pogrindį“ ir bijojo ką konkretaus daryti ginant kultūrizmo sportą. Didžiulėje teritorijoje visai nebuvo rengiamos varžybos, o tai dar labiau skaldė judėjimą ir stabdė tolimesnį gražaus sporto vystymą.
Iniciatyvos išdrįso imtis tik vienas klaipėdietis EDMUNDAS DAUBARAS. Pogrindyje buvę kultūrizmo funkcionieriai su ROMANU KALINAUSKU priešakyje tik iš šalies stebėjo įvykius ir sakė, kad „jei kas, tu vienas būsi kaltas ir jie savo partiniais bilietais dėl sporto nerizikuos “. EDMUNDAS DAUBARAS pradėjo susirašinėjimą su SSSR Sporto vice ministru (Goskomsport), su nuožmiai kultūrizmą puolančiu pagrindiniu SSSR sporto laikraščiu „Sovietskij sport“ (pav, garsia straipsnių serija „Trojanskij konj kulturizma“). Užsimezgė dialogas. Įvertinęs opozicionierių argumentus, EDMUNDAS DAUBARAS jiems parodė teigiamas kultūrizmo sporto puses, kurių buvo ir dabar yra nemažai: sveikatingumas, užimtumas, žalingi įpročiai, jaunimo auklėjimas ir pan.. Pasijautęs teisus, EDMUNDAS DAUBARAS parašė laišką-peticiją ir surinko žinomų sportininkų bei sporto organizatorių parašus po ja (tų, kurie išdrįso pasirašyti). Minėtą peticiją E.DAUBARAS išdrįso nuvežti į Maskvą ir ją asmeniškai įregistravo SSSR komunistų partijos centro komiteto (TSKP CK) priimamajame, SSSR Vyriausybės priimamajame, SSSR Aukščiausios tarybos priimamajame bei kopijas registruotais laiškais išsiuntė SSSR Goskomsportui, laikraščiams „Pravda“, „Izvestija“, „Sovietskij sport“ (minėti dokumentai yra saugomi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose, kai ką rasite Pasaulinės federacijos interneto puslapyje www.wff.lt). Tuo tarpu, visi iki vieno žinomi kultūrizmo funkcionieriai tęsė stebėjimą iš šalies ir laukė, kuo visa tai baigsis. Sugrįžus į Klaipėdą, EDMUNDAS DAUBARAS sulaukė eilės skambučių iš TSKP CK. Aukšti Maskvos valdininkai ėmėsi gilintis į klausimo esmę ir jautėsi, kad galimas švelnesnis teigiamas sprendimas kultūrizmo atžvilgiu. Galų gale, EDMUNDUI DAUBARUI namie išjungė telefoną ir išsikvietė į Klaipėdos miesto komunistų partijos skyrių pokalbiui. Valdininkai paprašė „Maskvos“ daugiau netrukdyti ir leido Klaipėdoje kasmet toliau rengti tarptautinį „Gintarinio prizo“ turnyrą. Neįmanoma neįvertinti šio iškovojimo, nes dar ilgai kultūrizmo draudimo metais „Gintarinio prizo“ turnyras liko vienintelėmis reguliariomis varžybomis mums prieinamame socialistiniame pasaulyje. „Gintarinis prizas“ faktiškai buvo neoficialiu SSSR kultūrizmo čempionatu, kuriame geriausi to meto kultūristai kovojo dėl aukščiausių socialistinio pasaulio titulų, nes kitokių tokio aukšto rango ir lygio oficialių reguliariai organizuojamų varžybų nė vienoje socialistinėje šalyje dar ilgai nebuvo. Nebuvo, kol 1988 metais Leningrade (Rusija) vėl ne be E.DAUBARO dalyvavimo įvyko pirmas oficialus SSSR kultūrizmo čempionatas. Absoliučiu pirmo SSSR kultūrizmo čempionato čempionu tapo klaipėdietis VIKTORAS JUCYS, o tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro rėmuose Klaipėdoje 1989 ir 1990 EDMUNDAS DAUBARAS organizavo du SSSR jaunimo čempionatus.
„Perestrijkai“ pakeitus valdžios požiūrį į kultūrizmo sportą, SSSR Goskomsportas ėmėsi suteikinėti „Gintarinio prizo“ turnyro čempionams SSSR sporto meistrų vardus, tuo prilygindamas tradicinį turnyrą SSSR čempionatams.
Dabar, žvelgiant atgal, darosi įdomu, kaip būtų vystęsis kultūrizmo sportas socialistinėse šalyse, jei EDMUNDASVDAUBARAS nebūtų iškovojęs leidimo organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrą ir kokiame sporto lygyje SSSR būtų pasitikusi pirmus JAV kultūristus su IFBB savininku ir prezidentu BENU VEIDERIU priešakyje?
4.NEŽINOMI PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJOS PUSLAPIAI. KAIP VISKAS BUVO IŠ TIKRŲJŲ. 33-AS ŽURNALO NUMERIS
Pasaulinė WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija išleido jau 33-čią tarptautinio žurnalo „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“. Žurnalas nuo 1989 metų Klaipėdoje leidžiamas įvairiomis kalbomis, platinamas visose 103 įvairius kontinentus atstovaujančiose šalyse, federacijos narėse bei svarbiausių pasaulio kultūrizmo bei fitneso varžybų metu.
Pagrindiniai žurnalo „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“ straipsniai vėliau spausdinami įvairiuose interneto puslapiuose, laikraščiuose, be to, reguliariai užsienio žurnaluose (Argentinoje ispanų kalba Pietų Amerikos šalims ir Ispanijai leidžiamame „Fitness Alive“ žurnale, Austrijoje vokiečių kalba leidžiamame Vokietijai, Austrijai ir Šveicarijai „Fitness News“ žurnale, Anglijoje anglų kalba Anglijai ir Airijai leidžiamame „Strenght and Health“ žurnale, Ukrainoje rusų kalba rusiškai suprantančiose šalyse platinamame „Železnyj mir“ žurnale bei kt.).
Minėtu laikotarpiu daugiau nei dviejų milijonų egzempliorių tiražu žurnalas išleistas įvairiais pavadinimais. Kadangi sportuojantiems trūko žinių, pradžioje žurnalas buvo metodinis. Jame buvo pristatytos treniruočių sistemos (programos) pradedantiesiems ir kas buvo unikalu, profesionaliems sportininkams, sistemų sudarymo pagrindai, ilgalaikis krūvių planavimas, aprašyti visi pagrindiniai principai šioms sistemoms sudaryti, pateiktos pavyzdinės garsių sportininkų pratimų sistemos ir kt. („ARNOLDAS ŠVERCENEGERIS rekomenduoja“, „Žinomų kultūristų treniruočių sistemos“, „Kultūrizmo žvaigždės rekomenduoja“ ir t.t.).
Visa tai buvo galima todėl, kad Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidentas EDMUNDAS DAUBARAS asmeniškai dešimtmečiais vertė metodinę sporto literatūrą, ją apibendrino ir, jau kaip galutinį produktą, pateikdavo naudotis besidomintiems sportu. Šių metodinių žurnalų pagrindų Rytų Europos šalyse išaugo ne viena sportininkų karta. Dabar Pasaulinės WFF-WBBF federacijos žurnalas yra kito pobūdžio, bet išlieka pagrindinio šios sporto šakos ideologiniu šaltiniu, nes reguliariai pateikia svarbiausių pasaulio sportinių įvykių apžvalgą, analizuoja dabarties sporto padėtį bei nušviečia vystymosi perspektyvas, ko nedaro niekas kitas.
3.NEŽINOMI PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJOS PUSLAPIAI. KAIP VISKAS BUVO IŠ TIKRŲJŲ. KOMUNISTŲ PARTIJA PASKIRIA ČEMPIONĄ
2011 metais Kaune vyko WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) Europos čempionatas ir 43-as tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras (1968-2011). Šio turnyro istoriją sporto mėgėjai gerai žino – kultūrizmo draudimo laikotarpiu daugelį metų tai buvo vienintelės reguliarios tarptautinės varžybos didelėje įvairias šalis apimančioje teritorijoje, faktiškai, „Gintarinis prizas“ buvo neoficialiu SSSR kultūrizmo čempionatu. Atsižvelgiant į turnyro mastą, svarbą, jį nuolatos stebėjo įvairios specialios tarnybos bei struktūros. „Gintarinio prizo“ reikšmę sportui gerai parodo tai, kad atėjus „Perestrojkai“, turnyro čempionams SSSR Sporto ministerija (Goskomsport) iškart ėmėsi suteikinėti „SSSR sporto meistrų“ vardus.
Sugrįžkime į 1981 metus ir pakalbėkime apie tų metų „Gintarinio prizo“ turnyrą. SSSR laikais sportas buvo labai politizuotas, ir kultūrizmas, kaip „Vakarų“ sporto šaka, buvo nuolatos stebimas ir kontroliuojamas. 1981m. Goskomsporte kultūrizmą atstovavo sunkiaatletis J.MOROZAS, tačiau faktišku Rusijos kultūrizmo federacijos prezidentu buvo Maskvos dailininkas VLADIMIRAS ŠUBOVAS (VLADIMIRAS DUBININAS, po to, kai 1974 metais Taline pralaimėjo vilniečiui PRANUI MURAUSKUI ir estui OLEVUI ANUSUI, 12 metų nuo sporto nusišalino ir pasirodė tik 1986 m. „Gintarinio prizo“ turnyre Klaipėdoje. Prieš 1981 m. tarptautinį „Gintarinio prizo“ turnyrą Klaipėdoje vyko SSSR kultūrizmo teisėjų kolegijos susirinkimas (dalyvavo EDMUNDAS DAUBARAS, ALEKSANDRAS NOVIKOVAS, ROMANAS KALINAUSKAS, ARKADIJUS KAŠANSKIS, VLADIMIRAS ŠUBOVAS, INNARAS MARDO ir kt.). Lietuvos kultūrizmo federacijos (atletinės gimnastikos komisijos) pirmininkas ROMANAS KALINAUSKAS, buvęs SSSR kultūrizmo federacijos sekretoriumi, teisėjams pasakė, kad į turnyrą Klaipėdoje dalyvauti atvyko estas OLEVAS ANUSAS, jau prieš tai du kartus buvęs absoliučiu „Gintarinio prizo“ nugalėtoju (1978-1979). Jis pasakė, kad laikas nebeleisti estams laimėti, laikas keisti lyderį. Kaip pasakė, taip ir įvyko. Vienareikšmiai pirmaujantis OLEVAS ANUSAS pralaimėjo, o absoliučiu čempionu turnyro (tuo pačiu ir SSSR!) tapo kaunietis SAULIUS MISEVIČIUS.
Neseniai VLADIMIRAS ŠUBOVAS, gyvenantis Vokietijoje, su Vokietijos nacionaline rinktine atvyko dalyvauti 2010 m. WFF-WBBF pasaulio čempionate (vyko Slovakijos Brusno Kupele kurorte). V.ŠUBOVAS, pasirodo, asmeniškai buvo Maskvoje vykusių politinių įvykių dalyvis ir papasakojo, kad OLEVO ANUSO pralaimėjimo klausimas Klaipėdoje sprendėsi aukščiausiu lygiu. Specialios tarnybos sužinojo, kas OLEVAS ANUSAS ruošiasi emigruoti į Suomiją. SSSR Goskomsportas gavo SSSR komunistų partijos centro komiteto atitinkamo skyriaus nurodymą neleisti estui laimėti „Gintarinio prizo“ turnyre. Toliau J.MOROZAS davė nurodymą R.KALINAUSKUI, o šis viską sutvarkė, kaip lieptas. Po turnyro OLEVAS ANUSAS bandė kovoti su neteisybe, rašė laiškus, tačiau tai nepadėjo.
Šių istorinių sportinio kultūrizmo straipsnių autoriai nepretenduoja į išsamų chronologinį įvykių dėstymą, o tik pateikia atskirų, mūsų manymu, svarbių sporto istorijai momentų aprašymą. Chronologinė mūsų sporto istorija įvairiomis kalbomis pristatyta 28-tame tarptautinio žurnalo „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“ numeryje (2008 m.) bei Pasaulinės WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos interneto puslapyje www.wff.lt . Buvęs WABBA (World Body Building Association) savininkas ir prezidentas SERŽAS NUBRETAS (Serge Nubret) atsiuntė Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidentui EDMUNDUI DAUBARUI jam priklausiusius istorinius kultūrizmo dokumentus, tad ir ateityje turėsime apie ką pakalbėti.
FOTO: President International WFF-WBBF EDMUNDAS DAUBARAS, President International WABBA SEGRE NUBRET, 2002, Taranto, Italy
4.NEŽINOMI PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJOS PUSLAPIAI. KAIP VISKAS BUVO IŠ TIKRŲJŲ. 33-AS ŽURNALO NUMERIS
Pasaulinė WFF-WBBF federacija išleido jau 33-čią tarptautinio žurnalo „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“ numerį („Sport of Fitness and Bodybuilding“). Žurnalas nuo 1989 metų Klaipėdoje leidžiamas įvairiomis kalbomis, platinamas visose 103 įvairius kontinentus atstovaujančiose šalyse, Pasaulinės federacijos narėse bei svarbiausių pasaulio kultūrizmo bei fitneso renginių metu.
Pagrindiniai žurnalo „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“ straipsniai vėliau spausdinami įvairiuose interneto puslapiuose, laikraščiuose, be to, reguliariai užsienio sporto žurnaluose (Argentinoje ispanų kalba Pietų Amerikos šalims ir Ispanijai leidžiamame „Fitness Alive“ žurnale, Austrijoje vokiečių kalba leidžiamame Vokietijai, Austrijai ir Šveicarijai „Fitness News“ žurnale, Anglijoje anglų kalba Anglijai ir Airijai leidžiamame „Strenght and Health“ žurnale, Ukrainoje rusų kalba rusiškai suprantančiose šalyse platinamame „Železnyj mir“ žurnale bei kt.).
Minėtu laikotarpiu daugiau nei dviejų milijonų egzempliorių tiražu žurnalas išleistas įvairiais pavadinimais. Prieš daugiau nei du dešimtmečius sportuojantiems trūko žinių, pradžioje žurnalas buvo metodinio pobūdžio. Jame buvo pristatytos treniruočių sistemos (programos) ne tik pradedantiesiems, bet ir, kas buvo unikalu, profesionaliems sportininkams, pratimų sistemų sudarymo pagrindai, ilgalaikis krūvių planavimas, aprašyti visi pagrindiniai principai šioms sistemoms sudaryti, pateiktos pavyzdinės garsių pasaulio sportininkų pratimų sistemos ir kt. („ARNOLDAS ŠVERCENEGERIS rekomenduoja“, „Žinomų kultūristų treniruočių sistemos“, „Kultūrizmo žvaigždės rekomenduoja“ ir t.t.). Eilė įvairių šalių bibliotekų, norėdamos turėti WFF-WBBF žurnalus savo kolekcijose, kreipėsi prašymais į Pasaulinės WFF-WBBF federacijos būstinę (pav. Vokietijos Valstybinė Leipcigo biblioteka).
Visa tai buvo galima todėl, kad Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidentas EDMUNDAS DAUBARAS asmeniškai dešimtmečiais kaupė ir vertė metodinę sporto literatūrą, ją apibendrino ir, jau kaip galutinį produktą, metodinių rekomendacijų pavidalu pateikdavo naudotis besidomintiems sportu. Su šiais metodiniais žurnalais Rytų Europos šalyse išaugo ne viena sportininkų karta. Dabar Pasaulinės WFF-WBBF federacijos žurnalas yra kito pobūdžio, švietėjiško, bet jis ir toliau išlieka pagrindiniu šios sporto šakos ideologiniu šaltiniu, nes reguliariai pateikia svarbiausių pasaulio sportinių įvykių apžvalgą, analizuoja dabarties sporto padėtį bei nušviečia vystymosi perspektyvas, ko nedaro nė vienas kitas sporto leidinys pasaulyje.
5. NEŽINOMI PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJOS PUSLAPIAI. KAIP VISKAS BUVO IŠ TIKRŲJŲ. PIRMOSIOS IŠVYKOS
SSSR laikais įvairių šalių aukštosios mokyklos keisdavosi studentais. Dabartinis Pasaulinės WFF-WBBF federacijas prezidentas EDMUNDAS DAUBARAS, Vilniaus valstybiniame universitete studijavęs filologiją ir teisę, kartu su studentų darbo būriais du kartus dirbo Prahoje (Čekoslovakija, 1974, 1976 m.). Atsidūrus Čekijoje, su Čekoslovakijos kultūrizmo vadovais sportiniai kontaktai užsimezgė iškart. Įvyko eilė susitikimų su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos pirmininku VOJTECHU FIALA (Vojtech Fiala). V.FIALA pasaulio kultūrizmo istorijoje buvo išskirtinė asmenybė. Jo asmeninių nuopelnų dėka Čekoslovakijos kultūristai pirmieji sugebėjo „pralaužti“ geležinę uždangą ir nuo 1975 m. dalyvauti Vakaruose vykusiose varžybose. Tokiais vieninteliais iš viso socialistinio pasaulio čekoslovakai ir išliko dar ilgai, net iki SSSR „Perestojkos“ laikų. Čeokoslovakai Vakaruose iškart sukėlė sumaištį: PETERIS STACHAS (Petr Stach) tapo Europos čempionu, o jo pozavimas sulaužė ir pakeitė buvusią varžybų tvarką. Iki tol kultūristai oficialiose varžybose pozuodavo ant 1x1 metro didumo pakylos, kas ribojo judėjimo laisvę. Pozavimo programos buvo primityvios, vos iš kelių pozų, iš kurių kultūristai scenoje sugebėdavo 1 - 2 „pamiršti ir praleisti“, apie ką po varžybų visada būdavo daug kalbų. Debiutantas P.STACHAS sugebėjo mažoje pakyloje pagal muziką atlikti sudėtingą daugelio pozų kompoziciją, kas sukėlė tikrą furorą ir buvo savotiška revoliucija Vakarų kultūrizme. Prisiminkime, kas mūsų sportininkai tuo pačiu metu buvo nė kiek ne menkesni, tačiau galimybių išvykti į Vakarus neturėjo.
Pastovus Čekoslovakijos nacionalinės federacijos dalyvavimas Vakarų organizacijose, sportininkų sėkmė džiugino kaimynus ir kėlė pavydą. Tais metais EDMUNDAS DAUBARAS Čekoslovakijoje susitiko ne tik su daugeliu kultūrizmo vadovų, trenerių, pagrindinių sportininkų, bet dar ir ne kartą lankėsi nacionalinės kultūrizmo rinktinės pasiruošimo varžyboms stovyklose. Jau pirmaisiais metais pergales Vakaruose vykusiuose pasaulio ir Europos čempionatuose skynė ne tik PETERIS STACHAS, bet ir kiti Čekoslovakijos kultūristai - PETERIS TLAPAKAS, ALOISAS PEKAS, ROBERTAS DANTLINGERIS, broliai URIČEKAI ir kt.. Iškart nusistovėjo EDMUNDO DAUBARO pastovūs kontaktai su Bratislavoje (Čekoslovakija) leidžiamo žurnalo „Treneris“ („Trener“) redaktoriumi JOZEFU MAZAKU (Jozef Mazak), vėliau su MILANU PERDOCHU (Milan Perdoch). „Treneris“ ilgai buvo vienintelis žurnalas visame socialistiniame pasaulyje, kur buvo publikuojama medžiaga apie kultūrizmo sportą, tame tarpe E.DAUBARO straipsniai apie SSSR sportininkus bei tradicinį „Gintarinio prizo“ turnyrą.
Du kartus Čekoslovakijos kultūrizmo lyderio profesoriaus FRANTIŠEKO BULVOS (Frantisek Bulva) kvietimu E.DAUBARAS VIP svečio teisėmis dalyvavo Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidiumo posėdžiuose (Brno, 1976 m.).
Su daugeliu paminėtų čekoslovakų EDMUNDAS DAUBARAS toliau susirašinėjo ir palaikė ryšius. Per juos atsirado nuolatiniai kontaktai su Rytų Vokietijos (DDR), Vengrijos, Lenkijos, Rumunijos, Bulgarijos ir Kinijos sporto atstovais. Ypatingai glaudūs santykiai susiklostė su čekais (dokumentai, laiškai saugomi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose). E.DAUBARO asmenine iniciatyva (ir rizika!) Čekoslovakijoje buvo kruopščiai ruošiamos bendros varžybos tarp SSSR ir Čekoslovakijos rinktinių. Kadangi lietuviai buvo to meto SSSR kultūrizmo lyderiai, tad daugumą rinktinėje jie ir sudarė. Buvo gauti asmeniniai iškvietimai geriausiems SSSR sportininkams, suderintos išvykimo sąlygos ir, kai rodos nieko nebeliko, atsitiko, kaip atsitinka dažnai, jei ne visada. Dėl SSSR kultūrizmo vadovų tarpusavio nesutarimų, pavydo, skundų į atitinkamas instancijas, bendrų SSSR ir Čekoslovakijos varžybų projektas žlugo (šie „garsūs“ dokumentai tebeguli Pasaulinės WFF-WBBF federacijos archyvuose).
Esant įtemptai atmosferai SSSR kultūrizmo vadovų tarpe, EDMUNDAS DAUBARAS nusprendė asmeninius kontaktus su užsienio kultūrizmo vadovais perduoti savo geram draugui Estijos kultūrizmo „tėvui“ INARUI MARDO (Innar Mardo), kuo estai iškart pasinaudojo geriau už lietuvius. Jau po 1979 metų tarptautinio „Gintarinio prizo“ čempionai estai OLEVAS ANUSAS (Olev Annus) ir INDREKAS OTSUSAS (Indrek Otsus) kartu su skynė pergales Lenkijoje, Čekoslovakijoje ir Vengrijoje, visur aplenkdami Vakaruose tuo metu garsius Čekoslovakijos kultūristus. Tačiau gyvenime mažai kas keičiasi, žmonių silpnybės lieka stabilios. Ir Estijoje prasidėjo tuščios garbės bei pavydo scenos INNARUI MARDO, pasipylė šmeižtai ir skundai. INARAS MARDO pasitraukė nuo aktyvios veiklos, o OELVAS ANUSAS emigravo į Suomiją, kur tapo garsiu IFBB ir NABBA kultūristu. Beje, IFBB O.ANUSĄ dėl nesankcionuoto dalyvavimo NABBA varžybose IFBB du kartus diskvalifikavo „iki gyvos galvos“, tačiau estas vis kažkaip įsigudrindavo ir vėl sugrįžti ant IFBB varžybų scenos.
07-22-2011, 11:55 AM (This post was last modified: 07-22-2011, 11:55 AM by E.Sendriene.WFF.)
6. NEŽINOMI PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJOS PUSLAPIAI. KAIP VISKAS BUVO IŠ TIKRŲJŲ. TEISĖ IŠSAKYTI SAVO NUOMONĘ
Nuomonių daug, bet kuo jos grindžiamos? Dažnai kultūrizmo sporto istorijos klausimais ginčijai žmonės, kurie šią istoriją žino tik iš nuogirdų. Dabartinės Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidentas EDMUNDAS DAUBARAS asmeniškai dalyvavo daugelyje svarbiausių kultūrizmo įvykių. Daugelyje šių įvykių, ypatingai tarptautinių, E.DAUBARAS ne tik dalyvavo, bet ir buvo jų tiesioginiu iniciatoriumi.
Iš visų SSSR kultūrizmo vadovų tarpo EDMUNDAS DAUBARAS vienintelis gerai valdė užsienio kalbas, kas jam suteikė galimybę laisvai bendrauti su visais pagrindiniais kultūrizmo vadovais pasaulyje (prisiminkime garsiąją pirmą IFBB savininko ir prezidento kanadiečio BENO VEIDERIO (Ben Weider) spaudos konferenciją Rusijoje, kuri daugelio sportininkų ir žurnalistų akivaizdoje virto į dvi valandas trukusį jo dialogą su E.DAUBARU).
Šiandien vykstančių įvykių svarba neleidžia skirti pakankamai dėmesio pasaulinei kultūrizmo istorijai, tas barbas dar mūsų laukia.
Turėdamas antrą universitetinį teisinį išsilavinimą EDMUNDAS DAUBARAS išstudijavo visų pagrindinių tarptautinių kultūrizmo organizacijų juridinius dokumentus. Tai, kas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos vardu teigiama apie minėtų organizacijų juridinį statusą – teisybė. Pabandykite tai paneigti teisme. Begaliniai rašymai interneto forumuose, kalbos sporto klubuose – turgaus tauškalai. Sutinkame, kad mūsų teiginiai daugeliui kitų kultūrizmo organizacijų labai nepatinka. Tačiau gal geriau vieną kartą susitvarkykite savo tarptautinės organizacijos juridinius dokumentus, užregistruokite jas kaip to reikalauja įstatymai, padirbėkite šioje srityje, kaip mes keturiasdešimt metų? Tačiau koks tų „tarptautinių federacijų“ šeimininkas jums leis žiūrinėti jo privačios firmos dokumentus? Neleis, tai kiekvienam aišku. Pavyzdžiui, pačios IFBB federacijos dokumentai liudija, kad tai nėra sporto federacija ir tokia niekados nebuvo. Šiandien žinome, kad NABBA yra Anglijos sporto klubas, o ne tarptautinė asociacija, o WABBA yra registravusi tik pavadinimą ir logotipą, iš esmės dabar esanti tik maisto papildais prekiaujanti prancūzui priklausanti komercinė firma. Kitos „tarptautinės“ federacijos yra dar sunkesnėje juridinėje padėtyje, o dažnos išvis juridiškai neegzistuoja. Bet kokios šalies sporto valdininkas, ir ne tik sporto, įsigilinęs į tai, niekada neturės reikalų su šiomis neegzistuojančiomis „tarptautinėmis federacijomis“.
Pasaulinė WFF-WBBF federacija seniai visus šiuo klausimu aplenkė tiek juridiniais klausimais, oficialiu registravimu, tiek naujomis idėjomis, projektais, kurie jai leidžia būti viso tarptautinio kultūrizmo ir fitneso judėjimo priešakyje, jam vadovauti. WFF-WBBF idėjas kopijuoja: modelių fitnesas, vaikų „Fit-kid“ judėjimas, neįgalių sportininkų čempionatai, klasikinis kultūrizmas ir t.t..
Pasaulinė WFF-WBBF federacija stabilizavo savo struktūrą, varžybų sistemą, teisėjavimo, kategorijų sudarymo principus, bet, siekdama tobulėti, dar ieško geriausio visiems varianto, eksperimentuoja. Neklysta tie, kurie nedirba. Laikas jau parodė, kad federacija, skirtingai nuo kitų, dirba ir dirba gerai.
Sugrįžkime prie kultūrizmo istorijos. Taip, mes manome, kad ji iškreipta. Kultūrizmas gimė Europoje, vystėsi ir tobulėjo čia, Europoje. Vienos JAV komercinės firmos jos pačios interesams parašyta dabartinė kultūrizmo sporto istorija neatitinka tiesos, nes atmeta visus kitus sporto vystymosi momentus, nesusijusius su šia konkrečia firma. Mes pasistengsime spragas užpildyti ir mūsų sporto istoriją pataisyti.
7. NEŽINOMI PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJOS PUSLAPIAI. KAIP VISKAS BUVO IŠ TIKRŲJŲ. KULTŪRIZMO LIKIMAS SPRENDŽIAMAS BALKONE
Taigi, vėl ir vėl tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras, vėl Klaipėda. 1968 metai. Tokia jau to kultūrizmo istorija ir nieko čia nepakeisi.
Po dvylikos metų pertraukos visiems netikėtai į aktyvų sportinį gyvenimą sugrįžta praeityje garsus SSSR sportininkas rusas VALDIMIRAS DUBININAS. Per sporto karjerą pralaimėjęs tik estui OLEVUI ANUSUI ir lietuviui PRANUI MURAUSKUI, savo dalyvavimo varžybose laikais V.DUBININAS nenusileido sportine forma geriausiems pasaulio kultūristams, įskaitant ir ARNOLDĄ ŠVARCENEGERĮ. Tuomet socialistiniame pasaulyje buvusi neįveikiama „Geležinė uždanga“ V.DUBININUI nesuteikė galimybių „susikauti“ su garsiais Vakarų kultūristais, tačiau tai nė kiek nemažina jo pasiekimų.
1986 metais dabartinio Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidento EDMUNDO DAUBARO kvietimu V.DUBINIAS į Klaipėdoje vykusį tarptautinį „Gintarinio prizo“ turnyrą atvyko vadovaudamas atskirai nuo Rusijos Leningrado (Sankt Peterburgo) miesto rinktinei, o Rusiją, kaip buvo įprasta per daugelį metų, „Gintarinio prizo“ turnyre atstovavo faktinis Rusijos kultūrizmo vadovas maskvietis dailininkas VLADIMIRAS ŠUBOVAS. Tuomet, 1986-taisisis, jau antrus metus iš eilės SSSR kultūrizmo arenoje karaliavo lietuviai: suaugusiųjų grupėje neturėjo lygių klaipėdietis VIKTORAS JUCYS, o jaunimo - vilnietis OLEGAS ŽURAS.
Varžybos baigėsi bendru sportininkų ir svečių banketu, po kurio svarbiausi to meto SSSR kultūrizmo asmenys susirinko EDMUNDO DAUBARO namuose: V.DUBININAS, V.ŠUBOVAS, GEORGIJUS MOSALIOVAS (visi Rusija), ARKADIJUS KAŠANSKIS (Ukraina). Nebuvo tik esto INNARO MARDO, tąkart neatvykusio į „Gintarinio prizo“ turnyrą (vėliau INNARAS MARDO buvo pirmuoju Estijos WFF-WBBF federacijos prezidentu, vienu iš 2001 m. WFF-WBBF Europos čempionato Taline organizatoriumi). Visi pas E.DAUBARĄ susirinko ne šiaip sau. Tuomet Klaipėdoje buvo svarstomas tolimesnis SSSR kultūrizmo likimas, kuriami strateginiai bei einamieji kultūrizmo sporto šakos vystymo SSSR bei kitose socialistinio pasaulio šalyse planai. Buvo aptarti konkretūs žingsniai siekiant oficialaus kultūrizmo pripažinimo SSSR, numatytas terminas ir vieta sekančiam VIP susitikimui – jau po kelių mėnesių Leningrade V.DUBININO organizuojamame turnyre „Baltosios naktys“ (pastaba: turnyras „Baltosios naktys“ Leningrade vyko 1986 ir 1987 m. ir abu kartus absoliučiu nugalėtoju tapo VIKTORAS JUCYS).
Po minėto strateginio SSSR kultūrizmo vadovų susitikimo Klaipėdoje SSSR sekė audringas sporto pripažinimo laikotarpis, pilnas įvairiausių įvykių, tarpusavio intrigų ir rietenų, jau įprastos konfrontacijos su Goskomsportu, užsibaigęs SSSR kultūrizmo federacijos steigimu bei 1988 m. Leningrade vykusiu pirmu oficialiu SSSR kultūrizmo čempionatu, kurio absoliučiu nugalėtoju vėl tapo VIKTORAS JUCYS, geriausias to meto SSSR kultūristas. Visa tai vyko JAV kultūristų bei IFBB savininko ir prezidento BENO VEIDERIO vizitų į SSSR fone. Priminsime, kad pirmu SSSR kultūrizmo federacijos prezidentu buvo sunkiaatletis, Olimpinis čempionas JURIJUS VLASOVAS, asmeniškai daug prisidėjęs prie SSSR federacijos kūrimo bei registravimo, bet apie tai pakalbėsime kitą kartą.
(07-22-2011, 03:28 PM)E.Sendriene.WFF Wrote: 7. NEŽINOMI PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJOS PUSLAPIAI. KAIP VISKAS BUVO IŠ TIKRŲJŲ. KULTŪRIZMO LIKIMAS SPRENDŽIAMAS BALKONE
Taigi, vėl ir vėl tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras, vėl Klaipėda. 1968 metai. Tokia jau to kultūrizmo istorija ir nieko čia nepakeisi.
Po dvylikos metų pertraukos visiems netikėtai į aktyvų sportinį gyvenimą sugrįžta praeityje garsus SSSR sportininkas rusas VALDIMIRAS DUBININAS. Per sporto karjerą pralaimėjęs tik estui OLEVUI ANUSUI ir lietuviui PRANUI MURAUSKUI, savo dalyvavimo varžybose laikais V.DUBININAS nenusileido sportine forma geriausiems pasaulio kultūristams, įskaitant ir ARNOLDĄ ŠVARCENEGERĮ. Tuomet socialistiniame pasaulyje buvusi neįveikiama „Geležinė uždanga“ V.DUBININUI nesuteikė galimybių „susikauti“ su garsiais Vakarų kultūristais, tačiau tai nė kiek nemažina jo pasiekimų.
1986 metais dabartinio Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidento EDMUNDO DAUBARO kvietimu V.DUBINIAS į Klaipėdoje vykusį tarptautinį „Gintarinio prizo“ turnyrą atvyko vadovaudamas atskirai nuo Rusijos Leningrado (Sankt Peterburgo) miesto rinktinei, o Rusiją, kaip buvo įprasta per daugelį metų, „Gintarinio prizo“ turnyre atstovavo faktinis Rusijos kultūrizmo vadovas maskvietis dailininkas VLADIMIRAS ŠUBOVAS. Tuomet, 1986-taisisis, jau antrus metus iš eilės SSSR kultūrizmo arenoje karaliavo lietuviai: suaugusiųjų grupėje neturėjo lygių klaipėdietis VIKTORAS JUCYS, o jaunimo - vilnietis OLEGAS ŽURAS.
Varžybos baigėsi bendru sportininkų ir svečių banketu, po kurio svarbiausi to meto SSSR kultūrizmo asmenys susirinko EDMUNDO DAUBARO namuose: V.DUBININAS, V.ŠUBOVAS, GEORGIJUS MOSALIOVAS (visi Rusija), ARKADIJUS KAŠANSKIS (Ukraina). Nebuvo tik esto INNARO MARDO, tąkart neatvykusio į „Gintarinio prizo“ turnyrą (vėliau INNARAS MARDO buvo pirmuoju Estijos WFF-WBBF federacijos prezidentu, vienu iš 2001 m. WFF-WBBF Europos čempionato Taline organizatoriumi). Visi pas E.DAUBARĄ susirinko ne šiaip sau. Tuomet Klaipėdoje buvo svarstomas tolimesnis SSSR kultūrizmo likimas, kuriami strateginiai bei einamieji kultūrizmo sporto šakos vystymo SSSR bei kitose socialistinio pasaulio šalyse planai. Buvo aptarti konkretūs žingsniai siekiant oficialaus kultūrizmo pripažinimo SSSR, numatytas terminas ir vieta sekančiam VIP susitikimui – jau po kelių mėnesių Leningrade V.DUBININO organizuojamame turnyre „Baltosios naktys“ (pastaba: turnyras „Baltosios naktys“ Leningrade vyko 1986 ir 1987 m. ir abu kartus absoliučiu nugalėtoju tapo VIKTORAS JUCYS).
Po minėto strateginio SSSR kultūrizmo vadovų susitikimo Klaipėdoje SSSR sekė audringas sporto pripažinimo laikotarpis, pilnas įvairiausių įvykių, tarpusavio intrigų ir rietenų, jau įprastos konfrontacijos su Goskomsportu, užsibaigęs SSSR kultūrizmo federacijos steigimu bei 1988 m. Leningrade vykusiu pirmu oficialiu SSSR kultūrizmo čempionatu, kurio absoliučiu nugalėtoju vėl tapo VIKTORAS JUCYS, geriausias to meto SSSR kultūristas. Visa tai vyko JAV kultūristų bei IFBB savininko ir prezidento BENO VEIDERIO vizitų į SSSR fone. Priminsime, kad pirmu SSSR kultūrizmo federacijos prezidentu buvo sunkiaatletis, Olimpinis čempionas JURIJUS VLASOVAS, asmeniškai daug prisidėjęs prie SSSR federacijos kūrimo bei registravimo, bet apie tai pakalbėsime kitą kartą.
FOTO: Over All "Amber Prix International" Champion, the First Over All USSR Champion VIKTORAS JUCYS (Lithuania)
08-14-2011, 09:38 PM (This post was last modified: 08-14-2011, 09:45 PM by DSc. Edmundas Daubaras.)
DĖL ARŪNO PETRAIČIO KOMENTARŲ
Negalima sakyti, kad Arūnas Petraitis sąmoningai meluoja esminiais juridiniais ir istoriniais sporto klausimais, tačiau kai jis, savo straipsniuose ar komentaruose remiasi klaidinga informacija, tai savaime daro jo sekančius žodžius melagingais. It tai tęsiasi jau daug metų.
Mes nesiginčysime, nes tam nėra prasmės ir gaila laiko, juolab tie ginčai esmės nekeičia.
Visi minėti ginčai tiesiogiai susiję su keliais esminiais kultūrizmo raidos klausimais, pavyzdžiui:
- PIRMOS BENDROS SSSR KULTŪRISTŲ VARŽYBOS SU JAV ŽVAIGŽDĖMIS, LENINGRADAS. KALBĖKIME ATVIRAI.
Lietuvos kultūrizmo vadovų ypatingas VIP susitikimas viename viešbučio kambarių.
Dalyvauja:
EDMUNDAS DAUBARAS, VIKTORAS JUCYS, ALEKSANDRAS NOVIKOVAS, RAMUTIS KAIRAITIS, ALGIMANTAS ALEKSANDRAVIČIUS, ROMANAS KALINAUSKAS.
Kai gerai ir aiškiai prisiminsite ką E.DAUBARAS pasakė R.KALINAUSKUI, po ko šis klūpėjo prie visų susirinkusių ant kelių, verkė ir atsiprašinėjo E.DAUBARO, tuomet bus galima pratęsti pokalbį apie SSSR ir Lietuvos kultūrizmo istoriją, tikrą, o ne tą melagingą, kuriamą Kaune ir Šiauliuose tendencingai. Beje, po minėto pasitarimo viešbutyje EDMUNDAS DAUBARAS iškart susitiko su iš JAV atvykusiais IFBB vadovais.
2011 INARO MARDO ATMINIMUI. 10 METŲ WFF-WBBF EUROPOS ČEMPIONATUI ESTIJOJE
Pirmasis Estijos WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos prezidentas INARAS MARDO (Innar Mardo) kultūrizmo veikloje dalyvavo nuo 1966 metų. Ryškius pėdsakus jis paliko organizuojant “Georgo Tenno memorialo” varžybas Taline, bei “Gintarinio prizo” (1968-2011) turnyrus Klaipėdoje. Paskutinės tarptautinės varžybos, kurias organizavo INARAS MARDO, buvo 2011 metų WFF-WBBF Europos čempionatas Taline (Estija).
Pasaulinė WFF-WBBF federacija prisimena ir didžiai gerbia visas istorines sporto asmenybes, tarp kurių yra ir INARAS MARDO. Gražu, kad Estijos IFBB federacija, nežiūrint į tai, kad INARAS MARDO buvo Estijos WFF-WBBF lyderis, taip pat gražiai pagerbia jį, organizuodama “INARO MARDO memorialą”.
FOTO: First President WFF-WBBF Estonia INNAR MARDO, President WFF-WBBF International EDMUNDAS DAUBARAS
Šiandien su Pasaulinės WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos būstine susisiekė garsus Ukrainos kultūristas VASILIJUS BESPALENKO (Lvovas), aktyviai dalyvavęs varžybose 1976-2005 metais.
Jis vėl nori prisijungti prie Pasaulinės WFF-WBBF federacijos veiklos.
Detaliau sužinosite tarptautinio internato puslapio www.wff.lt forume.
FOTO: World Bodybuilding Legends OLEV ANNUS (Estonia-Finland) and VASILIJ BESPALENKO (Ukraine), “Amber Prix International”, Klaipeda, Lithuania, 1978
04-24-2012, 07:37 PM (This post was last modified: 04-24-2012, 10:45 PM by E_Sendriene_WFF.)
«Mes visada norėjome kažką padaryti, o dabar žmonės nori būti kažkuo nieko nepadarę».
Margaret Thatcher
NEŽINOMI PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJOS PUSLAPIAI. KAIP VISKAS BUVO IŠ TIKRŲJŲ. VERTINKITE MUS PAGAL REALIUS ATLIKTUS DARBUS, O NE ŽODŽIUS PASAKYTUS
KIEKVIENAS PATEIKIA SAVO ISTORIJĄ, TAČIAU SU DOKUMENTINIAIS ĮRODYMAIS NEPASIGINČYSI
Pasaulinė kultūrizmo istorija, ypatingai TSRS (Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga) šalių kultūrizmo istorija, tiesiogiai susijusi su vienomis seniausių tradicinių pasaulio kultūrizmo varžybų – tarptautiniu turnyru „Gintarinis prizas“, kuris Klaipėdoje organizuojamas nuo 1968 metų.
Ilgais kultūrizmo sporto draudimo ir persekiojimo metais socialistinėse šalyse, ypatingai TSRS, tik vienas klaipėdietis EDMUNDAS DAUBARAS (dabartinis Pasaulinės World Fitness Federation it World Body Building Federation prezidentas) apginti kultūrizmo sporto pozicijas ryžosi imtis rizikingos atsakomybės tiesioginiam dialogui su aukščiausiais TSRS valdžios organais, tame tarpe ir su TSRS komunistų partijos Centro Komitetu Maskvoje (Rusija). Apie tai 2011 metais kalbėta ir Vatikane per oficialų Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidento EDMUNDO DAUBARO priėmimą, kai aukščiausi Vatikano pareigūnai tuos E.DAUBARO veiksmus vertino labai pozityviai (daugiau dokumentinės informacijos rasite įvairiomis kalbomis tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, istoriniuose tarptautinio žurnalo „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“ Nr. 28 ir Nr. 34 straipsniuose, įvairių užsienio šalių spaudos leidiniuose bei interneto puslapiuose). Minėtam dialogui nepakako vien drąsos. Tam reikėjo gerai išmanyti problemą bei turėti argumentų savo pozicijai išlaikyti. Tik tai turint galvoje galima vertinti to laikmečio įvykius.
Rizikingas EDMUNDO DAUBARO dialogas su TSRS valdžia baigėsi tikra pergale. Be abejo, valdžia savo sprendimo uždrausti kultūrizmo sportą neatšaukė, tačiau E.DAUBARUI išskirtine tvarka buvo leista Klaipėdoje kasmet tęsti organizuoti tradicinį „Gintarinio prizo“ turnyrą.
Šioje temoje kalbame apie ilgą laiko tarpą nuo 1968 iki 2012 metų. Diskutuojant sporto istorijos temomis mus dažnai oponentai nukreipia kita linkme aptarinėti istoriškai nesvarbių detalių, stengdamiesi pamiršti esminius lemtingus mūsų sportui klausimus, įtakojusius tolimesnę ilgo laikotarpio kultūrizmo vystymosi raidą. Ir tai ne išimtis, o taisyklė, kad ypatingos svarbos reiškinius (tokius, kaip „Gintarinis prizas“) svarsto ir nagrinėja žmonės, kurie patys nebuvo tiesioginiais įvykių dalyviais ir liudininkais ir reikalo esmę žino tik paviršutiniškai iš nuogirdų. Todėl tai yra tik jų subjektyvi nuomonė, neparemta jokiais dokumentiniais faktais.
Akivaizdu, kad mūsų teiginiai daugeliu nepatinka, nes jie norėtų tą sportui sudėtingą socialistinį laikotarpį ištrinti ir sunaikinti, lyg jo ir nebuvo, kadangi jie šiuose įvykiuose nedalyvavo arba dalyvavo nevisai teigiama prasme. Tačiau būkime teisingi – būtent šis periodas turėjo ypatingą reikšme visam tolimesniam sporto vystymuisi, pačiai kultūrizmo istorijai (daugiau dokumentinės informacijos rasite įvairiomis kalbomis tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, istoriniuose tarptautinio žurnalo „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“ Nr. 28 ir Nr. 34 straipsniuose, įvairių užsienio šalių spaudos leidiniuose bei interneto puslapiuose).
Visi dabartiniai oratoriai drąsūs kalbėti apie įvykius, kurie sekė po klaikių sportui persekiojimo metų. Todėl ir pabrėžiame to sudėtingo kultūrizmo draudimo laikotarpio įvykių išskirtinę svarbą, ypatingą istorinę bei politinę „Gintarinio prizo“ turnyro reikšmę, o ne tuos laikus, kuriuos dabar mėgsta pateikti oponentai, kai į socialistinių šalių gyvenimą atėjo Gorbačiovo „perestroika“ ir daugelyje veiklos sričių atsirado daugiau laisvės, tame tarpe ir sporte. Tuomet pasislėpusieji nuo negandų vėl išėjo į areną ir palaipsniui įsijungė į sportinę veiklą (pavyzdžiui, kaip ROMUČIO KAIRAIČIO iniciatyva sporto persekiojimo palengvėjimo laikotarpiu Kaune įvyko trys „Komjaunimo taurės“ turnyrai). O sunkiausiais sportui laikais bijodami valdžios persekiojimo, bijodami prarasti „partinius bilietus“ ir užimamas pareigas, visi šie „drąsuoliai“ dingo „kaip į vandenį“ ir EDMUNDAS DAUBARAS liko vienui vienas. Beveik klasikinis kovotojų variantas: jei pavyks, sakysime, kad „kartu padarėme“, jei nepavyks – atsakys E.DAUBARAS. Laikai buvo neramūs. Garsus Rusijos sportininkas ir organizatorius VALDIMIRAS DUBININAS tuomet „pradingo“ iš sporto veiklos net trylikai metų, o Lietuvos kultūrizmo vadovai (kaip ROMANAS KALINAUSKAS), nuolatos gaudami grasinančius ir pamokančius laiškus ir Lietuvos kūno kultūros ir sporto komiteto (sporto ministerija), pasakė nusišalinantys nuo E.DAUBARO iniciatyvų kovoti dėl kultūrizmo sporto su Maskva (dokumentai yra aukščiau nurodytuose šaltiniuose). Todėl kad ir kas ką besakytų, patinka tai ar nepatinka, tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras buvo ir lieka vienintelėmis reguliariomis kultūrizmo varžybomis ne tik TSRS, bet ir visame socialistiniame pasaulyje ir tai jau nebe vien Lietuvos sporto, o viso pasaulio kultūrizmo istorija.
REALIAI VIENINTĖLĖ OFICIALI KULTŪRIZMO FEDERACIJA TSRS
Du dešimtmečius trukusio kultūrizmo sporto draudimo ir persekiojimo laikotarpiu, net iki registravus TSRS kultūrizmo federaciją 1988 metais, visoje TSRS teritorijoje buvo tik viena juridiškai oficialiai registruota ir realiai veikianti kultūrizmo federacija – Klaipėdos miesto kultūrizmo (tuo metu politiniais sumetimais vadinto „atletine gimnastika“) federacija. Federacija veikė pagal įstatus, turėjo konkrečią būstinę EDMUNDO DAUBARO adresu, atskiru valdžios potvarkiu vedė savarankišką finansinę apskaitą. Be abejo, didesnio masto federacijos būti negalėjo, nes valdžia nebūtų leidusi. Visos kitos organizuotos kultūrizmo grupės oficialaus juridinio sporto federacijos statuso neturėjo ir dažniausiai veikė laisvų visuomeninių susibūrimų pagrindu, todėl, nors ir garsiai skambėjo jų pavadinimai, tačiau jų juridinis statusas buvo žemiau, nei Klaipėdos kultūrizmo federacijos. Klaipėdos federacija turėjo kitokią ypatingą išskirtinę, „nuožmioje kovoje“ su sovietine valdžia iškovotą padėtį, kitą, nei visi kiti to laikotarpio TSRS kultūrizmo vienetai. Klaipėdos kultūrizmo federacijos statusą pripažino ir gerbė visi žinomų to meto tarptautinių kultūrizmo organizacijų vadovai (IFBB komercinės firmos savininkas BENAS VEIDERIS (International Federation of Body Builders, Ben Weider), NABBA prezidentas OSKARAS HAIDENSTAMAS (National Amateur Body Building Association, Oscar heidenstam), WABBA savininkas SERGE NUBRETAS (World Amateur Body Building Association, Serge Nubret), TSRS Goskomsporto vadovai (Sporto ministerija) bei kitos aukštos oficialios institucijos (daugiau dokumentinės informacijos rasite įvairiomis kalbomis tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, istoriniuose tarptautinio žurnalo „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“ Nr. 28 ir Nr. 34 straipsniuose, įvairių užsienio šalių spaudos leidiniuose bei interneto puslapiuose).
Be abejo, kaip visada, daug kas iš to meto sporto funkcionierių klaipėdiečiams pavydėjo, intrigomis ir kitais būdais siekė pakenkti. Bet laikas visus ir viską sustatė į savo vietas ir parodė, kas ir ką sugebėjo realiais darbais nuveikti per pastaruosius keturiasdešimt kultūrizmo gyvavimo metų.
SOCIALISTINIŲ ŠALIŲ PASAULIO ČEMPIONATAS
Vienintelėmis reguliariomis oficialiomis tarptautinėmis kultūrizmo varžybomis tiek socialistinėse šalyse, tiek ir TSRS buvo „Gintarinio prizo“ turnyras. Tokį ilgą laikotarpį didžiulėje daug šalių apimančioje teritorijoje turėjęs išskirtinį statusą, „Gintarinis prizas“ buvo neoficialiu TSRS kultūrizmo čempionatu ir tai jau oficialiais dokumentais pripažino TSRS sporto ministerija, pradėjusi suteikinėti „Gintarinio prizo“ čempionams garbingus TSRS sporto meistrų vardus. Pripažintas ir turintis oficialų tarptautinio turnyro statusą, daugelio socialistinio pasaulio šalių sportininkams nesant galimybių dalyvauti varžybose vakarų šalyse, „Gintarinis prizas“ faktiškai buvo neoficialiu socialistinių šalių pasaulio čempionatu, kasmet surinkdavęs geriausius to meto kultūristus į Klaipėdos areną. Dar ir šiandien daugelio tarptautinių federacijų organizuojami pasaulio čempionatai nei sportininkų lygiu, nei dalyvių skaičiumi negali prilygti to meto „Gintarinio prizo“ turnyrams, kai E.DAUBARO pastangomis surinktos per 50 komandų su 200 sportininkų keturiose kategorijose varžėsi dėl turnyro apdovanojimų (1989 m.).
Chronologiškai tolimesni kultūrizmo įvykiai, 1991 m. subyrėjus TSRS ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, klostėsi taip: ir vėl, nepabūgęs Lietuvos ir Maskvos funkcionierių įspėjimų ir jų neatsižvelgęs, E.DAUBARAS Lietuvoje gegužės mėnesį išdrįso juridiškai registruoti Lietuvos nacionalinę kultūrizmo asociaciją ir pirmas šalies nepriklausomo sporto istorijoje išvežė geriausius Lietuvos sportininkus į Prancūzijos Epinalį dalyvauti Europos čempionate atstovaujant Nepriklausomą Lietuvą (nors tuo metu kova dėl Lietuvos Nepriklausomybės buvo pačiame įkarštyje ir niekas nežinojo jos baigties). Varžybos Prancūzijoje buvo sėkmingos ir šiaulietis ROLANDAS BUČINSKAS ir klaipėdietė NATALIJA MURNIKOVIENĖ (Duchovič) tapo pirmais Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Europos čempionais. Lietuvos IFBB federacija juridiškai registravosi tik rudenį po TSRS rugpjūčio pučo, kai nurimo politinės bangos ir nebeliko rizikos sulaukti sovietinio persekiojimo dėl parodytos prieš Maskvą iniciatyvos.
TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA
Skirtingai nuo kitų kultūrizmo vadovų per pastaruosius daugiau nei keturiasdešimt metų tarptautinio kultūrizmo turnyro „Gintarinis prizas“ istorijos EDMUNDAS DAUBARAS niekada nevengė asmeninės atsakomybės ir visados buvo savarankiškas savo sprendimuose ir veiksmuose. Mažai kas pasikeitė ir šiandien. Niekas E.DAUBARUI nepadėjo strateginiuose klausimuose, nesidalino asmenine patirtimi ir net informacija (greičiau priešingai, kenkė), todėl Klaipėda visados buvo „savo respublika“, kuri ėjo ir skynėsi kelią pirmyn pati: reikėjo kultūrizmo draudimo laikotarpiu sporto klubo – prašau, klubas yra; reikėjo federacijos – štai ji; reikėjo stambaus tarptautinio turnyro – jis buvo, ir dar koks buvo!; reikėjo aukštų sporto rezultatų – štai jums visa plejada mūsų išaugintų super lygio sportininkų; socialistiniame vakume kultūristams reikėjo žinių – E.DAUBARAS išvertė iš užsienio literatūros ir išleido įvairiomis kalbomis didesniu nei du milijonai egzempliorių tiražu metodinius žurnalus, kurių dėka išaugo ne viena karta sportuojančių atletų; reikėjo federacijos – ji iškart atsirado, tiek nacionalinė, tiek ir tarptautinė; reikėjo pabendrauti su garsiausiais užsienio kumirais – viskas buvo. Dabar laikas užbaigti ilgametį melą, apgaulę tarptautiniame kultūrizmo sporte, peržiūrėti ir pakeisti netikras vertybes, kad šis kadaise gražus sportas susigrąžintų taip smukusį įvaizdį ir vėl taptų visuomenei priimtinu reiškiniu. Šiuo klausimu dabar daug dirbame, tačiau tai nėra taip paprasta. Kalbėti gali kiekvienas, tačiau pabandykite, kaip mes nuosekliai per keturiasdešimt metų siekti užsibrėžto tikslo, kovoti su begale kliūčių ir – kaip mes, nugalėti! Pabandykite ir tuomet lygiomis teisėmis galėsime kalbėtis. O kol kas nesame ant to paties laiptelio... Pasverkime, ką nuveikė ir ko pasiekė E.DAUBARAS ir ką padarė ta grupė nuolat niurzgančių ir viskuo nepatenkintų likusių „už borto“ ir darbais nepasižyminčių „nuskriaustųjų“? Koks rezultatas bus padėtas stalo?
Mūsų visuomenei pristatyta pasaulinio kultūrizmo sporto istorija jau visokiomis priemonėmis viešinama įvairiose šalyse, ją studijuoja sporto specialistai, žurnalistai, ja domisi aukštos valdžios institucijos, kai pastaruoju metu vyksta Kanadoje, Norvegijoje ir Argentinoje. Latvijos ir Estijos Respublikų nacionalinių olimpinių komitetų vadovai, susipažinę su mūsų pateiktais argumentais, teigiamai įvertino atliktus darbus.
2012 metais, susipažinę su Pasaulinės WFF-WBBF federacijos veikla, Rusijos žurnalistai federacijos prezidentą EDMUNDĄ DAUBARĄ savo straipsniuose ėmė vadinti “Rusijos kultūrizmo tėvu”. Šiame fone ko verti eilės sportinėje veikloje nieko nepasiekusių asmenų pasisakymai, kai nė vienas jų nebuvo aukščiau minimų įvykių sūkuryje ir asmeniškai juose nedalyvavo? Tai lyg pasisakymai gurguolės „skalbėjų“, kurios lydi sparčiai ir pergalingai pirmyn žengiančią kariuomenę.
Ir nesame mes tokie jau „vargšai“, kokiais mus norima parodyti užjūrio kultūristų fone. Mūsų sportininkai ir organizatoriai buvo ir yra ne blogesni už tolimų šalių atstovus, o daugeliu klausimų net geresni už juos. Mūsų sporto istorija nė kiek ne menkesnė, o ir garsių sporto asmenybių turėjome ne mažiau už juos. Vien dabar tikromis sporto legendomis tapę lietuviai ką reiškia: vilnietis PRANAS MURAUSKAS, RIŠARDAS KRINICKIS, klaipėdietis VIKTORAS JUCYS, estai OLEVAS ANUSAS, INDREKAS OTSUSAS bei daugelis kitų. Paprasčiausiai ilgus dešimtmečius buvome kitoje „geležinės uždangos“ pusėje, apie mus vakaruose su reta išimtim nerašė ir visuomenei nepristatinėjo. Tai nereiškia, kad čia nieko nebuvo ir mes nieko vertingo nesukūrėme. Kai kas tai pamiršo, o kai kas sąmoningai nutyli. Štai mes ir norime pamirštas tiesas priminti, o kai ką ypatingai pabrėžti. Tai ir darome. Mus jau išgirdo ir kaskart sulaukiame vis didesnio dėmesio bei palaikymo.
KULTŪRIZMO ISTORIJA. NEPAMIRŠKIME NUSIPELNIUSIŲ PASAULIO KULTŪRIZMO LEGENDINIŲ SPORTININKŲ.
2013 metais seniausios tradicinės pasaulio kultūrizmo varžybos – tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras (1968-2012) - švenčia 45 metų jubiliejų. Būtent su šiomis tradicinėmis istorinėmis varžybomis Pasaulinė WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija sieja savo penkiasdešimties matų istoriją.
Foto: Leonas Pivoriunas, 1968, Lithuania
Detalesnė informacija tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą. Tai pat informaciją rasite tinklapio „Facebook“ puslapiuose: WFF-WBBF International, WFF-WBBF North America, WFF-WBBF South America, WFF-WBBF Asia, WFF-WBBF Europe, WFF-WBBF Africa, WFF-WBBF Asia Continental Federation.
KULTŪRIZMO ISTORIJA. NEPAMIRŠKIME NUSIPELNIUSIŲ PASAULIO KULTŪRIZMO LEGENDINIŲ SPORTININKŲ.
2013 metais seniausios tradicinės pasaulio kultūrizmo varžybos – tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras (1968-2012) - švenčia 45 metų jubiliejų. Būtent su šiomis tradicinėmis istorinėmis varžybomis Pasaulinė WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija sieja savo penkiasdešimties metų istoriją.
FOTO: Over All „Amber Prix International“ Champion Olev Annus, 1978, Estonia.
Detalesnė informacija tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą. Tai pat informaciją rasite tinklapio „Facebook“ puslapiuose: WFF-WBBF International, WFF-WBBF North America, WFF-WBBF South America, WFF-WBBF Asia, WFF-WBBF Europe, WFF-WBBF Africa, WFF-WBBF Asia Continental Federation.
KULTŪRIZMO ISTORIJA. NEPAMIRŠKIME NUSIPELNIUSIŲ PASAULIO KULTŪRIZMO LEGENDINIŲ SPORTININKŲ.
2013 metais seniausios tradicinės pasaulio kultūrizmo varžybos – tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras (1968-2012) - švenčia 45 metų jubiliejų. Būtent su šiomis tradicinėmis istorinėmis varžybomis Pasaulinė WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija sieja savo penkiasdešimties metų istoriją.
FOTO: Over All „Amber Prix International“ Champion Viktoras Jucys, 1989, Lithuania
Detalesnė informacija tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą. Tai pat informaciją rasite tinklapio „Facebook“ puslapiuose: WFF-WBBF International, WFF-WBBF North America, WFF-WBBF South America, WFF-WBBF Asia, WFF-WBBF Europe, WFF-WBBF Africa, WFF-WBBF Asia Continental Federation.
KULTŪRIZMO ISTORIJA. NEPAMIRŠKIME NUSIPELNIUSIŲ PASAULIO KULTŪRIZMO LEGENDINIŲ SPORTININKŲ.
2013 metais seniausios tradicinės pasaulio kultūrizmo varžybos – tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras (1968-2012) - švenčia 45 metų jubiliejų. Būtent su šiomis tradicinėmis istorinėmis varžybomis Pasaulinė WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija sieja savo penkiasdešimties metų istoriją.
FOTO: Multiple „Amber Prix International“ Champion Risardas Krinickis, 1969, Vilnius, Lithuania
Detalesnė informacija tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą. Tai pat informaciją rasite tinklapio „Facebook“ puslapiuose: WFF-WBBF International, WFF-WBBF North America, WFF-WBBF South America, WFF-WBBF Asia, WFF-WBBF Europe, WFF-WBBF Africa, WFF-WBBF Asia Continental Federation.
KULTŪRIZMO ISTORIJA. NEPAMIRŠKIME NUSIPELNIUSIŲ PASAULIO KULTŪRIZMO LEGENDINIŲ SPORTININKŲ.
2013 metais seniausios tradicinės pasaulio kultūrizmo varžybos – tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras (1968-2012) - švenčia 45 metų jubiliejų. Būtent su šiomis tradicinėmis istorinėmis kultūrizmo varžybomis Pasaulinė WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija sieja savo penkiasdešimties metų istoriją.
FOTO: Multiple „Amber Prix International“ Champion Eugeny Zurcev (Eugenijus Žurcevas, Евгений Журцев), 1974, Vilnius, Lithuania.
Detalesnė informacija tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą. Tai pat informaciją rasite tinklapio „Facebook“ puslapiuose: WFF-WBBF International, WFF-WBBF North America, WFF-WBBF South America, WFF-WBBF Asia, WFF-WBBF Europe, WFF-WBBF Africa, WFF-WBBF Asia Continental Federation.
PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA. NEPAMIRŠKIME NUSIPELNIUSIŲ PASAULIO KULTŪRIZMO LEGENDINIŲ SPORTININKŲ.
2013 metais seniausios tradicinės pasaulio kultūrizmo varžybos – tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras (1968-2012) - švenčia 45 metų jubiliejų. Būtent su šiomis tradicinėmis istorinėmis kultūrizmo varžybomis Pasaulinė WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija sieja savo penkiasdešimties metų istoriją.
FOTO: Multiple „Amber Prix International“ Champions Viktoras Jucys (Lithuania, Викторас Юцис), Stanislav Poliakov (Latvia, Станислав Поляков), Valerij Bogdanovic (Belarus, Валерий Богданович), 1987.
Detalesnė informacija tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą. Tai pat informaciją rasite tinklapio „Facebook“ puslapiuose: WFF-WBBF International, WFF-WBBF North America, WFF-WBBF South America, WFF-WBBF Asia, WFF-WBBF Europe, WFF-WBBF Africa, WFF-WBBF Asia Continental Federation.
PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA. NEPAMIRŠKIME NUSIPELNIUSIŲ PASAULIO KULTŪRIZMO LEGENDINIŲ SPORTININKŲ.
2013 metais seniausios tradicinės pasaulio kultūrizmo varžybos – tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras (1968-2012) - švenčia 45 metų jubiliejų. Būtent su šiomis tradicinėmis istorinėmis kultūrizmo varžybomis Pasaulinė WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija sieja savo penkiasdešimties metų istoriją.
FOTO: Junior „Amber Prix International“ Champion Ricardas Petrauskas (Ričardas Petrauskas, Ричардас Петраускас), 1978, Lithuania.
Detalesnė informacija tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą. Tai pat informaciją rasite tinklapio „Facebook“ puslapiuose: WFF-WBBF International, WFF-WBBF North America, WFF-WBBF South America, WFF-WBBF Asia, WFF-WBBF Europe, WFF-WBBF Africa, WFF-WBBF Asia Continental Federation.
PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA. NEPAMIRŠKIME NUSIPELNIUSIŲ PASAULIO KULTŪRIZMO LEGENDINIŲ SPORTININKŲ.
2013 metais seniausios tradicinės pasaulio kultūrizmo varžybos – tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras (1968-2012) - švenčia 45 metų jubiliejų. Būtent su šiomis tradicinėmis istorinėmis kultūrizmo varžybomis Pasaulinė WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija sieja savo penkiasdešimties metų istoriją.
Foto: Legendary World Bodybuilding Trainer, Inovator CESLAV TAMULEVIC (Česlavas Tamulevičius, Чеслав Тамулевич), 1969, Lithuania
Detalesnė informacija tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą. Tai pat informaciją rasite tinklapio „Facebook“ puslapiuose: WFF-WBBF International, WFF-WBBF North America, WFF-WBBF South America, WFF-WBBF Asia, WFF-WBBF Europe, WFF-WBBF Africa, WFF-WBBF Asia Continental Federation.
DABARTINIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA. KITAS POŽIŪRIS.
Įvertinus ženklų beveik penkis dešimtmečius trunkantį Pasaulinės WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos indėlį tarptautiniam sportui vystyti, federacija sulaukė politinio palaikymo ir finansinės paramos dideliam tarptautiniam projektui, pavadintam “Dabartinio kultūrizmo enciklopedija” („Encyclopedia of Modern Bodybuilding“, the ultimate book on bodybuilding).
Kol kas projekto sąmata kiek viršija 200 000 JAV dolerių, tačiau leidinį verčiant į įvairias kalbas, matomai ji bus gerokai didesnė.
Konkretus redakcinės kolegijos, kuriai vadovauja Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidentas Edmundas Daubaras, darbas prie šio globalaus projekto jau prasidėjo. Minėtas leidinys bus atsvara tai kultūrizmo istorijai, kuri buvo parašyta privačių vakarų sporto komersantų užsakymu jų komerciniams interesams tenkinti ir kurioje neliko vietos buvusio socialistinio pasaulio sporto istorijai, nusipelniusiems sportininkams, treneriams ir žinomiems sporto asmenims. O tai didesnė dalis mūsų planetos!
Mes stengsimės dokumentais patvirtinti ir išsamiai nušviesti visą realią sporto istoriją, legalias ir netikras sporto federacijas bei įvarius susibūrimus, papasakoti apie svarbias sporto pergales bei sportininkus, ženklias tarptautines varžybas (tarp jų ir apie vieną seniausių pasaulyje tradicinių kultūrizmo varžybų “Gintarinio prizo”turnyrą), konkrečių asmenų nuopelnus tarptautiniam kultūrizmo sportui bei jo vystymui anksčiau ir dabar, pakalbėsime apie naujienas bei sporto naujoves, tame tarpe ir dabartinių sportininkų treniruočių metodikoje ir mityboje.
Tikimės, enciklopedinis leidinys bus populiarus, įdirbį turime ir profesionaliai leidyba įvairiomis kalbomis užsiimame nuo 1989 metų, o kai kurie mūsų ankstesni leidiniai buvo įvairiose šalyse išplatinti net dviejų milijonų egzempliorių tiražu.
Detalesnė informacija tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą. Tai pat informaciją rasite tinklapio „Facebook“ puslapiuose: WFF-WBBF International, WFF-WBBF North America, WFF-WBBF South America, WFF-WBBF Asia, WFF-WBBF Europe, WFF-WBBF Africa, WFF-WBBF Asia Continental Federation.
NEPAMIRŠKIME PASAULIO LEGENDINIŲ KULTŪRISTŲ. SUSIPAŽINKIME SU PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA.
EUGENIJUS ŽURCEVAS (Jevgenij Zurcev, Vinlius, Lietuva), daugkartinis seniausių pasaulio tradicinių kultūrizmo varžybų - tarptautinio “Gintarinio prizo” turnyro čempionas, taip pat ir Lietuvos nacionalinis čempionas (dalyvavo varžybose nuo 1970 iki 1984 m.).
“Aš visuomet visas savo jėgas atiduodavau treniruotėms, bet pasaulio čempionu netapau. Niekada nebuvau pinigų vergu. Visus pinigus, kuriuos uždirbdavau, išleisdavau kultūrizmo sportui”, - sakė Eugenijus Žurcevas.
Detalesnė informacija tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą. Tai pat informaciją rasite tinklapio „Facebook“ puslapiuose: WFF-WBBF International, WFF-WBBF North America, WFF-WBBF South America, WFF-WBBF Asia, WFF-WBBF Europe, WFF-WBBF Africa, WFF-WBBF Asia Continental Federation.
FOTO: World Bodybuilding Legend JEVGENIJ ZURCEV (1974, Vilnius, Lithuania).
NEPAMIRŠKIME PASAULIO LEGENDINIŲ KULTŪRISTŲ. SUSIPAŽINKIME SU PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA.
PASAULINĖ KULTŪRIZMO ŠVENTĖ.
2013 metais tarptautinė sporto bendruomenė švęs 45- tą senaiusių pasaulio tradicinių kultūrizmo varžybų – taurptatinio “Gintarinio prizo” turnyro (“Amber Prix International”) – jubiliejų (1968-2013).
GLOBALUS PROJEKTAS DABARTINIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.
Sutapo, kad Pasaulinė WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija ėmėsi globalaus tarptautinio kultūrizmo projekto: “Dabartinio kultūrizmo enciklopedija” („Encyclopedia of Modern Bodybuilding“).
LEGENDINIS PASAULIO KULTŪRISTAS.
Legendinis pasaulio kultūristas JURAS JANČIAUSKAS (Juras Janciauskas, Vilnius, Lietuva), seniausių pasaulio tradicinių kultūrizmo varžybų - tarptautinio “Gintarinio prizo” turnyro čempionas (dalyvavo varžybose nuo 1968 iki 1970 m.).
Detalesnė informacija tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą. Tai pat informaciją rasite tinklapio „Facebook“ puslapiuose: WFF-WBBF International, WFF-WBBF North America, WFF-WBBF South America, WFF-WBBF Asia, WFF-WBBF Europe, WFF-WBBF Africa, WFF-WBBF Asia Continental Federation.
FOTO: World Bodybuilding Legend JURAS JANCIAUSKAS (1969, Vilnius, Lithuania).
NEPAMIRŠKIME PASAULIO LEGENDINIŲ KULTŪRISTŲ. SUSIPAŽINKIME SU PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA.
PASAULINĖ KULTŪRIZMO ŠVENTĖ.
2013 metais tarptautinė sporto bendruomenė švęs 45- tą seniausių pasaulio tradicinių kultūrizmo varžybų – taurptatinio “Gintarinio prizo” turnyro (“Amber Prix International”) – jubiliejų (1968-2013).
GLOBALUS PROJEKTAS - DABARTINIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.
Sutapo, kad vainikuojanti savo penkis dešimtmečius trunkančią sportinę veiklą, Pasaulinė WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija ėmėsi globalaus tarptautinio kultūrizmo projekto: dirbama ruošiant publikacijai didžiulės apimties išsamų istorinį sporto leidinį “Dabartinio kultūrizmo enciklopedija” („Encyclopedia of Modern Bodybuilding“).
LEGENDINIS PASAULIO KULTŪRISTAS.
Legendinis pasaulio kultūristas OLEVAS ANUSAS (Olev Annus, Estija), du kartus absoliutus seniausių pasaulio tradicinių kultūrizmo varžybų - tarptautinio “Gintarinio prizo” turnyro čempionas (dalyvavo minėtose varžybose nuo 1978 iki 1981 m.).
Detalesnė informacija tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą. Tai pat informaciją rasite tinklapio „Facebook“ puslapiuose: WFF-WBBF International, WFF-WBBF North America, WFF-WBBF South America, WFF-WBBF Asia, WFF-WBBF Europe, WFF-WBBF Africa, WFF-WBBF Asia Continental Federation.
FOTO: World Bodybuilding Legend OLEV ANNUS at the „Amber Prix International“ (1979, Klaipeda, Lithuania).
NEPAMIRŠKIME PASAULIO LEGENDINIŲ KULTŪRISTŲ. SUSIPAŽINKIME SU PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA.
PASAULINĖ KULTŪRIZMO ŠVENTĖ.
2013 metais tarptautinė sporto bendruomenė švęs 45- tą seniausių pasaulio tradicinių kultūrizmo varžybų – taurptatinio “Gintarinio prizo” turnyro (“Amber Prix International”) – jubiliejų (1968-2013).
GLOBALUS PROJEKTAS - DABARTINIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.
Sutapo, kad vainikuojanti savo penkis dešimtmečius trunkančią sportinę veiklą, Pasaulinė WFF-WBBF (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija ėmėsi globalaus tarptautinio kultūrizmo projekto: dirbama ruošiant publikacijai didžiulės apimties išsamų istorinį sporto leidinį “Dabartinio kultūrizmo enciklopedija” („Encyclopedia of Modern Bodybuilding“).
SIMPATIŠKIAUSIA KLAIPĖDOS SPORTININKĖ.
Dalyvavusi per 20-yje įvairaus lygio varžybų, 1997 metais stebint milijonams „Eurosport“ televizijos žiūrovų, Vokietijos Eseno mieste vykusiame Pasaulio mėgėjų čempionate klaipėdietė EDITA SENDRIENĖ tapo absoliučia pasaulio čempione.
Vos prieš šią pergalę, baigiantis 1996 metams, EDITA SENDRIENĖ Klaipėdos žurnalistų buvo pripažinta 1996 metų „SIMPATIŠKIAUSIA KLAIPĖDOS SPORTININKE“, apie ką rašė to meto laikraščiai („Vakarų ekspreso“ informaciją pridedame). Šiuo metu EDITA SENDRIENĖ užima Pasaulinės WFF-WBBF federacijos teisėjų kolegijos pirmininkės pareigas.
Detalesnė informacija tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą. Tai pat informaciją rasite tinklapio „Facebook“ puslapiuose: WFF-WBBF International, WFF-WBBF North America, WFF-WBBF South America, WFF-WBBF Asia, WFF-WBBF Europe, WFF-WBBF Africa, WFF-WBBF Asia Continental Federation.
FOTO: 1997 Over All World Champion EDITA SENDRIENE (Lithuania).
