TIKROJI KULTŪRIZMO SPORTO ISTORIJA.
KOVOS PRIEŠ KULTŪRIZMO DRAUDIMĄ.
Nuo kultūrizmo sporto draudimo ir persekiojimo T.S.R.S. ir socialistiniame pasaulyje prabėgo penkiasdešimt trys metai. Visi tyli – nes neturi ką pasakyti. Taip, 1973 metais dauguma išsigando ir pasitraukė iš sporto. Kažkas nuėjo į sunkiąją atletiką, kažkas tęsė treniruotes slapta pogrindyje. Tačiau kas konkrečiai išdrįso imtis konkrečių veiksmų kovoti su politinės valdžios paskelbtu kultūrizmo draudimu? Ogi vienui vienas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS. Atėjo laikas apie tai išsamiai papasakoti, ką artimiausiu metu atskiru straipsniu ir padarysime. Išdėstysime istoriją, pateiksime dokumentus ir padarysime išvadas. Be abejo, tai visiems apsišaukusiems „didvyriams“ nepatiks...
Sekite informaciją tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Chairman WFF-WBBF International Judges Council
Secretary General WFF-WBBF Lithuania
TIKROJI KULTŪRIZMO SPORTO ISTORIJA.
VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.
KOVOS PRIEŠ KULTŪRIZMO DRAUDIMĄ.
Nuo kultūrizmo sporto draudimo ir persekiojimo T.S.R.S. ir socialistiniame pasaulyje prabėgo penkiasdešimt trys metai. Visi tyli – nes neturi ką pasakyti. Taip, 1973 metais dauguma išsigando ir pasitraukė iš sporto. Kažkas nuėjo į sunkiąją atletiką, kažkas tęsė treniruotes slapta pogrindyje. Tačiau kas konkrečiai išdrįso imtis konkrečių veiksmų kovoti su politinės valdžios paskelbtu kultūrizmo draudimu? Ogi vienui vienas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS. Atėjo laikas apie tai išsamiai papasakoti, ką artimiausiu metu atskiru straipsniu ir padarysime. Išdėstysime istoriją, pateiksime dokumentus ir padarysime išvadas. Be abejo, tai visiems apsišaukusiems „didvyriams“ nepatiks...
VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.
Kalbėsime apie laikotarpį po kultūrizmo draudimo ir persekiojimo, t.y. po 1973 metų. Būsimo straipsnio temos:
- Laikotarpio kultūrizmo asmenybės
- Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimai Č.S.S.R. sporto ministerijoje
- Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su Lietuvos TSR sporto ministru
- Dr. EDMUNDO DAUBARO polemika su T.S.R.S. spauda
- Dr. EDMUNDO DAUBARO susirašinėjimas su T.S.R.S. sporto ministerija
- Dr. EDMUNDO DAUBARO peticija T.S.R.S. komunistų partijos Centro Komitetui Maskvoje
- Rezultatai, pasekėjai.
Išsami informacija, straipsniai, dokumentai, nuotraukos tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
TIKROJI KULTŪRIZMO SPORTO ISTORIJA.
VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.
KOVOS PRIEŠ KULTŪRIZMO DRAUDIMĄ.
Nuo kultūrizmo sporto draudimo ir persekiojimo T.S.R.S. ir socialistiniame pasaulyje prabėgo penkiasdešimt trys metai. Visi tyli – nes neturi ką pasakyti. Taip, 1973 metais dauguma išsigando ir pasitraukė iš sporto. Kažkas nuėjo į sunkiąją atletiką, kažkas tęsė treniruotes slapta pogrindyje. Tačiau kas konkrečiai išdrįso imtis konkrečių veiksmų kovoti su politinės valdžios paskelbtu kultūrizmo draudimu? Ogi vienui vienas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS. Atėjo laikas apie tai išsamiai papasakoti, ką artimiausiu metu atskiru straipsniu ir padarysime. Išdėstysime istoriją, pateiksime dokumentus ir padarysime išvadas. Be abejo, tai visiems apsišaukusiems „didvyriams“ nepatiks...
VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.
Kalbėsime apie laikotarpį po kultūrizmo draudimo ir persekiojimo, t.y. po 1973 metų. Būsimo straipsnio temos:
- Laikotarpio kultūrizmo asmenybės
- Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimai Č.S.S.R. sporto ministerijoje
- Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su Lietuvos TSR sporto ministru
- Dr. EDMUNDO DAUBARO polemika su T.S.R.S. spauda
- Dr. EDMUNDO DAUBARO susirašinėjimas su T.S.R.S. sporto ministerija
- Dr. EDMUNDO DAUBARO peticija T.S.R.S. komunistų partijos Centro Komitetui Maskvoje
- Rezultatai, pasekėjai.
SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO ASMENYBĖS.
SITUACIJA PASAULYJE IR SOCIALIZME.
1970 metais Belgrade (Jugoslavija) F.I.H.C. (F.I.H., Federation Internationale Halterophile, vėliau F.I.H.C., Federation Internationale Halterophile et Culturisme, dar vėliau I.W.F., International Weightlifting Federation) generalinis sekretorius britas OSKARAS STEITAS (Oscar State) įsteigė sportinę I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federaciją. Iki tol I.F.B.B. buvo privati komercinė firma, su oficialiu sportu nieko bendro neturinti. Tas pats OSKARAS STEITAS organizavo naujos I.F.B.B. federacijos narystę tarptautinėje G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations) organizacijoje. Po daugiau nei dvidešimties metų F.I.H.C. kultūrizmo valdymo pasaulyje, nuo 1971 metų pasaulio kultūrizmui ėmė vadovauti I.F.B.B. federacija.
SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO ASMENYBĖS.
Ankstyvojo socialistinio pasaulio kultūrizmo asmenybėmis T.S.R.S. buvo R.T.F.S.R. atstovai GENADIJUS BALDINAS, ROMANAS MOROZAS, VLADIMIRAS DUBININAS, Lietuvos TSR tokiais buvo VYTAUTAS ZUMERIS, VALERIJUS KOREŠKOVAS – po kultūrizmo draudimo kai kas pasirinko sunkiąją atletiką, kai kas visai paliko sportą, o VLADIMIRAS DUBININAS po savo pralaimėjimo 1974 metų tarptautiniame turnyre „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“, 1971 – 2025 m.) net trylikai metų paliko kultūrizmą ir su niekuo iš kultūrizmo pasaulio nebendravo.
Vėliau, po 1973 metų organizuoto perversmo Lietuvos TSR kultūrizme, kai nesąžiningai balsuojant nuo vadovavimo buvo nušalintas JUOZAS JUSEVIČIUS, valdžią Lietuvos TSR kultūrizme dešimtmečiams perėmė perversmą organizavęs ROMANAS KALINAUSKAS su savo nepakeičiamais pagalbininkais kauniečiais ALEKSANDRU NOVIKOVU ir RAMUČIU KAIRAIČIU.
Po sporto draudimo Klaipėdoje kultūrizmas ėjo savo originaliu keliu. Nebuvo į ką lygiuotis. Buvęs miesto kultūrizmo vadovas ANTANAS JONUŠKUTIS išvyko iš Klaipėdos, o panorėję toliau tęsti treniruotes kultūristai išsilakstė po gyvenamųjų namų rūsius. -
Jau 1973 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS senojo apleisto Klaipėdos kalėjimo rūsyje organizavo likusių miesto kultūristų varžybas, o 1974 metais Klaipėdos jūrų prekybos uosto bombų slėptuvėje pravedė „pogrindinį“ „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, 1968 – 2026 m.) turnyrą. 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS „Gintarinį prizą“ slapta nuo valdžios organizavo vienoje Klaipėdos vidurinių mokyklų, o 1976 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS surengė jau viešą turnyrą su žiūrovais Telšių kultūros rūmuose. Neatsižvelgdamas į kultūrizmo draudimą, 1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS organizavo du viešus turnyrus, tame tarpe ir „Gintarinį prizą“, Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Salės žiūrovų buvo perpildytos.
Panašūs įvykiai vystėsi ir kituose Lietuvos TSR miestuose bei kituose T.S.R.S. Respublikose. Visi bijojo persekiojimo ir veikė slapta.
Kultūrizmo draudimo laikotarpiu Lietuvos TSR sostinėje sporto draugijos „Dinamo“ priedangoje veikė „Vilniaus kultūrizmo mokykla“, tačiau tuo periodu ji aktyvios veiklos nevystė – siekė sulaukti geresnių laikų. Mokyklai vadovavo ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (1945 – 2023 m.) bei VITALIJUS ASOVSKIS (1952 – 2026 m.).
Kultūrizmo draudimo metais Latvijos TSR aktyvių organizatorių nebuvo.
Estijos TSR INARAS MARDO (1945 – 2002 m.) sugebėjo savo Vyriausybę įtikinti, kad, remiantis praeities galiūnų ir imtynininkų tradicijomis, kultūrizmas yra „nacionalinė sporto šaka“. INARO MARDO idėjos rado palaikymą valdžioje.
Ir tai buvo viskas – kitų ryškesnių kultūrizmo personų T.S.R.S. tuo metu nebuvo.
1975 Čekoslovakijos TSR kultūrizmui vadovavo VOJTECHAS FIALA (Vojtech Fiala). Asmeninių ryšių dėka VOJTECHAS FIALA organizavo Čekoslovakijos TSR delegacijos išvyką į I.F.B.B. Europos čempionatą, kur PETERIS STACHAS (Petr Stach) tapo absoliučiu nugalėtoju. Tai buvo fantastiškas įvykis kultūrizmo draudimo laikotarpiu. Tai pačiais 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS universitetams keičiantis studentais dirbo Prahoje, kur susipažino su VOJTECHU FIALA. Čekai aktyviai kibo į Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ, kadangi Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo vienintelis T.S.R.S. kultūristas, aplankęs jų šalį po kultūrizmo draudimo. Siekdami stiprinti pozicijas savo politinės valdžios akyse, čekoslovakai per santykius su Dr. EDMUNDU DAUBARU demonstravo savo „tvirtus“ ryšius su T.S.R.S.. Tuo pačiu metu, norėdami išsiaiškinti kultūrizmo padėtį T.S.R.S., Čekoslovakijos TSR kultūrizmo vadovai laišku kreipėsi į aukščiau minėtą GENADIJŲ BALDINĄ. GENADIJUS BALDINAS paaiškino, kad jis su kultūrizmu nebėra susijęs, nes kultūrizmas išvaikytas ir yra persekiojimas. Vienaip ar kitaip veiklą tęsia tik atskiri organizatoriai Baltijos šalyse.
Išsami informacija, straipsniai, dokumentai, nuotraukos tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
TIKROJI KULTŪRIZMO SPORTO ISTORIJA.
VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.
KOVOS PRIEŠ KULTŪRIZMO DRAUDIMĄ.
Nuo kultūrizmo sporto draudimo ir persekiojimo T.S.R.S. ir socialistiniame pasaulyje prabėgo penkiasdešimt trys metai. Visi tyli – nes neturi ką pasakyti. Taip, 1973 metais dauguma išsigando ir pasitraukė iš sporto. Kažkas nuėjo į sunkiąją atletiką, kažkas tęsė treniruotes slapta pogrindyje. Tačiau kas konkrečiai išdrįso imtis konkrečių veiksmų kovoti su politinės valdžios paskelbtu kultūrizmo draudimu? Ogi vienui vienas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS. Atėjo laikas apie tai išsamiai papasakoti, ką artimiausiu metu atskiru straipsniu ir padarysime. Išdėstysime istoriją, pateiksime dokumentus ir padarysime išvadas. Be abejo, tai visiems apsišaukusiems „didvyriams“ nepatiks...
VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.
Kalbėsime apie laikotarpį po kultūrizmo draudimo ir persekiojimo, t.y. po 1973 metų. Būsimo straipsnio temos:
- Laikotarpio kultūrizmo asmenybės
- Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimai Č.S.S.R. sporto ministerijoje
- Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su Lietuvos TSR sporto ministru
- Dr. EDMUNDO DAUBARO polemika su T.S.R.S. spauda
- Dr. EDMUNDO DAUBARO susirašinėjimas su T.S.R.S. sporto ministerija
- Dr. EDMUNDO DAUBARO peticija T.S.R.S. komunistų partijos Centro Komitetui Maskvoje
- Rezultatai, pasekėjai.
SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO ASMENYBĖS.
SITUACIJA PASAULYJE IR SOCIALIZME.
1970 metais Belgrade (Jugoslavija) F.I.H.C. (F.I.H., Federation Internationale Halterophile, vėliau F.I.H.C., Federation Internationale Halterophile et Culturisme, dar vėliau I.W.F., International Weightlifting Federation) generalinis sekretorius britas OSKARAS STEITAS (Oscar State) įsteigė sportinę I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federaciją. Iki tol I.F.B.B. buvo privati komercinė firma, su oficialiu sportu nieko bendro neturinti. Tas pats OSKARAS STEITAS organizavo naujos I.F.B.B. federacijos narystę tarptautinėje G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations) organizacijoje. Po daugiau nei dvidešimties metų F.I.H.C. kultūrizmo valdymo pasaulyje, nuo 1971 metų pasaulio kultūrizmui ėmė vadovauti I.F.B.B. federacija.
SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO ASMENYBĖS.
Ankstyvojo socialistinio pasaulio kultūrizmo asmenybėmis T.S.R.S. buvo R.T.F.S.R. atstovai GENADIJUS BALDINAS, ROMANAS MOROZAS, VLADIMIRAS DUBININAS, Lietuvos TSR tokiais buvo VYTAUTAS ZUMERIS, VALERIJUS KOREŠKOVAS – po kultūrizmo draudimo kai kas pasirinko sunkiąją atletiką, kai kas visai paliko sportą, o VLADIMIRAS DUBININAS po savo pralaimėjimo 1974 metų tarptautiniame turnyre „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“, 1971 – 2025 m.) net trylikai metų paliko kultūrizmą ir su niekuo iš kultūrizmo pasaulio nebendravo.
Vėliau, po 1973 metų organizuoto perversmo Lietuvos TSR kultūrizme, kai nesąžiningai balsuojant nuo vadovavimo buvo nušalintas JUOZAS JUSEVIČIUS, valdžią Lietuvos TSR kultūrizme dešimtmečiams perėmė perversmą organizavęs ROMANAS KALINAUSKAS su savo nepakeičiamais pagalbininkais kauniečiais ALEKSANDRU NOVIKOVU ir RAMUČIU KAIRAIČIU.
Po sporto draudimo Klaipėdoje kultūrizmas ėjo savo originaliu keliu. Nebuvo į ką lygiuotis. Buvęs miesto kultūrizmo vadovas ANTANAS JONUŠKUTIS išvyko iš Klaipėdos, o panorėję toliau tęsti treniruotes kultūristai išsilakstė po gyvenamųjų namų rūsius. -
Jau 1973 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS senojo apleisto Klaipėdos kalėjimo rūsyje organizavo likusių miesto kultūristų varžybas, o 1974 metais Klaipėdos jūrų prekybos uosto bombų slėptuvėje pravedė „pogrindinį“ „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, 1968 – 2026 m.) turnyrą. 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS „Gintarinį prizą“ slapta nuo valdžios organizavo vienoje Klaipėdos vidurinių mokyklų, o 1976 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS surengė jau viešą turnyrą su žiūrovais Telšių kultūros rūmuose. Neatsižvelgdamas į kultūrizmo draudimą, 1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS organizavo du viešus turnyrus, tame tarpe ir „Gintarinį prizą“, Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Salės žiūrovų buvo perpildytos.
Panašūs įvykiai vystėsi ir kituose Lietuvos TSR miestuose bei kituose T.S.R.S. Respublikose. Visi bijojo persekiojimo ir veikė slapta.
Kultūrizmo draudimo laikotarpiu Lietuvos TSR sostinėje sporto draugijos „Dinamo“ priedangoje veikė „Vilniaus kultūrizmo mokykla“, tačiau tuo periodu ji aktyvios veiklos nevystė – siekė sulaukti geresnių laikų. Mokyklai vadovavo ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (1945 – 2023 m.) bei VITALIJUS ASOVSKIS (1952 – 2026 m.).
Kultūrizmo draudimo metais Latvijos TSR aktyvių organizatorių nebuvo.
Estijos TSR INARAS MARDO (1945 – 2002 m.) sugebėjo savo Vyriausybę įtikinti, kad, remiantis praeities galiūnų ir imtynininkų tradicijomis, kultūrizmas yra „nacionalinė sporto šaka“. INARO MARDO idėjos rado palaikymą valdžioje.
Ir tai buvo viskas – kitų ryškesnių kultūrizmo personų T.S.R.S. tuo metu nebuvo.
1975 Čekoslovakijos TSR kultūrizmui vadovavo VOJTECHAS FIALA (Vojtech Fiala). Asmeninių ryšių dėka VOJTECHAS FIALA organizavo Čekoslovakijos TSR delegacijos išvyką į I.F.B.B. Europos čempionatą, kur PETERIS STACHAS (Petr Stach) tapo absoliučiu nugalėtoju. Tai buvo fantastiškas įvykis kultūrizmo draudimo laikotarpiu. Tai pačiais 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS universitetams keičiantis studentais dirbo Prahoje, kur susipažino su VOJTECHU FIALA. Čekai aktyviai kibo į Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ, kadangi Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo vienintelis T.S.R.S. kultūristas, aplankęs jų šalį po kultūrizmo draudimo. Siekdami stiprinti pozicijas savo politinės valdžios akyse, čekoslovakai per santykius su Dr. EDMUNDU DAUBARU demonstravo savo „tvirtus“ ryšius su T.S.R.S.. Tuo pačiu metu, norėdami išsiaiškinti kultūrizmo padėtį T.S.R.S., Čekoslovakijos TSR kultūrizmo vadovai laišku kreipėsi į aukščiau minėtą GENADIJŲ BALDINĄ. GENADIJUS BALDINAS paaiškino, kad jis su kultūrizmu nebėra susijęs, nes kultūrizmas išvaikytas ir yra persekiojimas. Vienaip ar kitaip veiklą tęsia tik atskiri organizatoriai Baltijos šalyse.
LEMTINGI 1975 METAI. SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.
1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, Vilniaus valstybinio universiteto studentas, išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Tuo metu socialistinių šalių universitetai keisdavosi studentais, vieni vykdavo pas kitus. Prahoje Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susipažino su VOJTECHU FIALA. Du mėnesiai – pakankamas laikas aptarti įvairiausius klausimus. Vyko dažni ilgai trunkantys susitikimai. VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę pas Prahos priemiestyje gyvenusį PETERĮ STACHĄ, kuris savo treniruoklių salėje pademonstravo visą savo treniruočių programą, papasakojo apie Europos čempionatą.
VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje (Č.S.T.V., Československy Svaz Telesne Vychovy) vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. Susitikime buvo aptarta dabartinė sporto padėtis T.S.R.S. ir pasaulyje, numatytos bendradarbiavimo perspektyvos.
1977 METŲ SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.
1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, vis dar Vilniaus valstybinio universiteto studentas, remiantis studentų mainų programa vėl išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Vėl tolimesnio bendradarbiavimo klausimais VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. Susitikime aptarti einamieji klausimai, sporto padėtis T.S.R.S. ir Čekoslovakijos TSR. 1977 metais Čekoslovakijos kultūrizmo federacija ministerijoje jau turėjo savo kabinetą, kuriame darbavosi federacijos sekretorius tuo metu jau garsus kultūristas PETERIS TLAPAKAS (Peter Tlapak). PETERIS TLAPAKAS, po pokalbio su Dr. EDMUNDU DAUBARU, savo kabinete nusprendė pademonstruoti savo raumenis, nusirengė ir pozavo.
VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į kalnų kurorte įsikūrusios šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą, kur tuo metu nacionalinės rinktinės kultūristai ruošėsi pasaulio čempionatui. Vyko susitikimai, pokalbiai su sportininkais ir treneriais.
VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į Brno miestą, kur profesorius FRANTIŠEKAS BULVA (Professor Frantisek Bulva) surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo pakviestas dalyvauti posėdžiuose svečio teisėmis ir padaryti pranešimą apie kultūrizmo padėtį T.S.R.S., kas ir įvyko.
Straipsnis bus tęsiamas. Sekite tarptautinį puslapį www.wff.lt
FEISBUKAS neleidžia publikuoti ilgų tekstų. Išsami informacija tame pačiame puslapyje www.wff.lt
Chairman WFF-WBBF International Judges Council
Secretary General WFF-WBBF Lithuania
„GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAS. KNYGA.
„Gintarinio prizo“ (“Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2026 m.) turnyras – gyvas kultūrizmo istorijos atspindys, menantis laikus, kai jis buvo svarbi Socialistinio pasaulio sporto dalis, o šiandien jau apima viso pasaulio kultūrizmo bendruomenę.
Remiantis ilgametėmis sporto tradicijomis, tarp tarptautinių varžybų „Gintarinis prizas“ pagal tęstinumą ir istorinę reikšmę užima trečią vietą – po N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) Mr. Universe (rengiamo nuo 1950 m.) ir DŽO VEIDERIO Mr. Olympia (rengiamo nuo 1965 m.).
Per dešimtmečius daugelio šalių sportininkai, dalyvavę šiame turnyre, didžiuojasi iškovotais „Gintarinio prizo“ apdovanojimais, laikydami juos vienais reikšmingiausių savo sportinėje karjeroje.
Artėjant turnyro šešiasdešimtmečiui, planuojame išleisti knygą, kurią įteiksime visiems 2027 m. turnyro dalyviams ir svečiams. Knygos parengiamieji darbai jau vyksta.
Ženklūs „Gintarinio prizo“ istorijos įvykiai
Tarptautinėje „Gintarinio prizo“ istorijoje išsiskiria keli ypač svarbūs momentai:
• Pakilimas ir pirmieji turnyrai – pradinis etapas, kai formavosi varžybų tradicijos.
• 1973 m. kultūrizmo draudimas ir persekiojimas – sudėtingas laikotarpis šiai sporto šakai.
• 1973–1978 m. nelegalios varžybos, kurias organizavo Dr. Edmundas Daubaras – svarbus kultūrizmo išlikimo etapas.
• Dr. Edmundo Daubaro kova su valdžia prieš kultūrizmo draudimą.
• Dr. Edmundo Daubaro peticija T.S.K.P. Centro komitetui Maskvoje, ginant kultūrizmo teisėtumą.
• 1989–1991 m. Dr. Edmundo Daubaro kovos už Lietuvos Nepriklausomybę sporto srityje, vykusios „Gintarinio prizo“ kontekste.
• 2007 m. turnyro 40-metis – Lietuvos Respublikos Seimas balsavo už turnyro finansavimą iš valstybės biudžeto.
• 2011 m. Vatikano įvertinimas – aukštas Dr. Edmundo Daubaro veiklos įvertinimas kultūrizmo draudimo laikotarpiu.
• 2017 m. turnyro 50-metis – pasaulinė televizija CNN milijardams žmonių parodė reportažą apie turnyrą.
• Nuo 2010 m. „Gintarinio prizo“ logotipas naudojamas Europos, Azijos ir Pietų Amerikos varžybose.
Išsamią informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
TIKROJI KULTŪRIZMO SPORTO ISTORIJA.
VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.
KOVOS PRIEŠ KULTŪRIZMO DRAUDIMĄ.
Nuo kultūrizmo sporto draudimo ir persekiojimo T.S.R.S. ir socialistiniame pasaulyje prabėgo penkiasdešimt trys metai. Visi tyli – nes neturi ką pasakyti. Taip, 1973 metais dauguma išsigando ir pasitraukė iš sporto. Kažkas nuėjo į sunkiąją atletiką, kažkas tęsė treniruotes slapta pogrindyje. Tačiau kas konkrečiai išdrįso imtis konkrečių veiksmų kovoti su politinės valdžios paskelbtu kultūrizmo draudimu? Ogi vienui vienas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS. Atėjo laikas apie tai išsamiai papasakoti, ką artimiausiu metu atskiru straipsniu ir padarysime. Išdėstysime istoriją, pateiksime dokumentus ir padarysime išvadas. Be abejo, tai visiems apsišaukusiems „didvyriams“ nepatiks...
VIENAS ŽMOGUS PRIEŠ T.S.R.S. POLITINĘ SISTEMĄ.
Kalbėsime apie laikotarpį po kultūrizmo draudimo ir persekiojimo, t.y. po 1973 metų. Būsimo straipsnio temos:
- Laikotarpio kultūrizmo asmenybės
- Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimai Č.S.S.R. sporto ministerijoje
- Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su Lietuvos TSR sporto ministru
- Dr. EDMUNDO DAUBARO polemika su T.S.R.S. spauda
- Dr. EDMUNDO DAUBARO susirašinėjimas su T.S.R.S. sporto ministerija
- Dr. EDMUNDO DAUBARO peticija T.S.R.S. komunistų partijos Centro Komitetui Maskvoje
- Rezultatai, pasekėjai.
SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO ASMENYBĖS.
SITUACIJA PASAULYJE IR SOCIALIZME.
1970 metais Belgrade (Jugoslavija) F.I.H.C. (F.I.H., Federation Internationale Halterophile, vėliau F.I.H.C., Federation Internationale Halterophile et Culturisme, dar vėliau I.W.F., International Weightlifting Federation) generalinis sekretorius britas OSKARAS STEITAS (Oscar State) įsteigė sportinę I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federaciją. Iki tol I.F.B.B. buvo privati komercinė firma, su oficialiu sportu nieko bendro neturinti. Tas pats OSKARAS STEITAS organizavo naujos I.F.B.B. federacijos narystę tarptautinėje G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations) organizacijoje. Po daugiau nei dvidešimties metų F.I.H.C. kultūrizmo valdymo pasaulyje, nuo 1971 metų pasaulio kultūrizmui ėmė vadovauti I.F.B.B. federacija.
SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO ASMENYBĖS.
Ankstyvojo socialistinio pasaulio kultūrizmo asmenybėmis T.S.R.S. buvo R.T.F.S.R. atstovai GENADIJUS BALDINAS, ROMANAS MOROZAS, VLADIMIRAS DUBININAS, Lietuvos TSR tokiais buvo VYTAUTAS ZUMERIS, VALERIJUS KOREŠKOVAS – po kultūrizmo draudimo kai kas pasirinko sunkiąją atletiką, kai kas visai paliko sportą, o VLADIMIRAS DUBININAS po savo pralaimėjimo 1974 metų tarptautiniame turnyre „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“, 1971 – 2025 m.) net trylikai metų paliko kultūrizmą ir su niekuo iš kultūrizmo pasaulio nebendravo.
Vėliau, po 1973 metų organizuoto perversmo Lietuvos TSR kultūrizme, kai nesąžiningai balsuojant nuo vadovavimo buvo nušalintas JUOZAS JUSEVIČIUS, valdžią Lietuvos TSR kultūrizme dešimtmečiams perėmė perversmą organizavęs ROMANAS KALINAUSKAS su savo nepakeičiamais pagalbininkais kauniečiais ALEKSANDRU NOVIKOVU ir RAMUČIU KAIRAIČIU.
Po sporto draudimo Klaipėdoje kultūrizmas ėjo savo originaliu keliu. Nebuvo į ką lygiuotis. Buvęs miesto kultūrizmo vadovas ANTANAS JONUŠKUTIS išvyko iš Klaipėdos, o panorėję toliau tęsti treniruotes kultūristai išsilakstė po gyvenamųjų namų rūsius. -
Jau 1973 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS senojo apleisto Klaipėdos kalėjimo rūsyje organizavo likusių miesto kultūristų varžybas, o 1974 metais Klaipėdos jūrų prekybos uosto bombų slėptuvėje pravedė „pogrindinį“ „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, 1968 – 2026 m.) turnyrą. 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS „Gintarinį prizą“ slapta nuo valdžios organizavo vienoje Klaipėdos vidurinių mokyklų, o 1976 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS surengė jau viešą turnyrą su žiūrovais Telšių kultūros rūmuose. Neatsižvelgdamas į kultūrizmo draudimą, 1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS organizavo du viešus turnyrus, tame tarpe ir „Gintarinį prizą“, Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Salės žiūrovų buvo perpildytos.
Panašūs įvykiai vystėsi ir kituose Lietuvos TSR miestuose bei kituose T.S.R.S. Respublikose. Visi bijojo persekiojimo ir veikė slapta.
Kultūrizmo draudimo laikotarpiu Lietuvos TSR sostinėje sporto draugijos „Dinamo“ priedangoje veikė „Vilniaus kultūrizmo mokykla“, tačiau tuo periodu ji aktyvios veiklos nevystė – siekė sulaukti geresnių laikų. Mokyklai vadovavo ČESLAVAS TAMULEVIČIUS (1945 – 2023 m.) bei VITALIJUS ASOVSKIS (1952 – 2026 m.).
Kultūrizmo draudimo metais Latvijos TSR aktyvių organizatorių nebuvo.
Estijos TSR INARAS MARDO (1945 – 2002 m.) sugebėjo savo Vyriausybę įtikinti, kad, remiantis praeities galiūnų ir imtynininkų tradicijomis, kultūrizmas yra „nacionalinė sporto šaka“. INARO MARDO idėjos rado palaikymą valdžioje.
Ir tai buvo viskas – kitų ryškesnių kultūrizmo personų T.S.R.S. tuo metu nebuvo.
1975 Čekoslovakijos TSR kultūrizmui vadovavo VOJTECHAS FIALA (Vojtech Fiala). Asmeninių ryšių dėka VOJTECHAS FIALA organizavo Čekoslovakijos TSR delegacijos išvyką į I.F.B.B. Europos čempionatą, kur PETERIS STACHAS (Petr Stach) tapo absoliučiu nugalėtoju. Tai buvo fantastiškas įvykis kultūrizmo draudimo laikotarpiu. Tai pačiais 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS universitetams keičiantis studentais dirbo Prahoje, kur susipažino su VOJTECHU FIALA. Čekai aktyviai kibo į Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ, kadangi Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo vienintelis T.S.R.S. kultūristas, aplankęs jų šalį po kultūrizmo draudimo. Siekdami stiprinti pozicijas savo politinės valdžios akyse, čekoslovakai per santykius su Dr. EDMUNDU DAUBARU demonstravo savo „tvirtus“ ryšius su T.S.R.S.. Tuo pačiu metu, norėdami išsiaiškinti kultūrizmo padėtį T.S.R.S., Čekoslovakijos TSR kultūrizmo vadovai laišku kreipėsi į aukščiau minėtą GENADIJŲ BALDINĄ. GENADIJUS BALDINAS paaiškino, kad jis su kultūrizmu nebėra susijęs, nes kultūrizmas išvaikytas ir yra persekiojimas. Vienaip ar kitaip veiklą tęsia tik atskiri organizatoriai Baltijos šalyse.
LEMTINGI 1975 METAI. SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.
1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, Vilniaus valstybinio universiteto studentas, išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Tuo metu socialistinių šalių universitetai keisdavosi studentais, vieni vykdavo pas kitus. Prahoje Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susipažino su VOJTECHU FIALA. Du mėnesiai – pakankamas laikas aptarti įvairiausius klausimus. Vyko dažni ilgai trunkantys susitikimai. VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę pas Prahos priemiestyje gyvenusį PETERĮ STACHĄ, kuris savo treniruoklių salėje pademonstravo visą savo treniruočių programą, papasakojo apie Europos čempionatą.
VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje (Č.S.T.V., Československy Svaz Telesne Vychovy) vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. Susitikime buvo aptarta dabartinė sporto padėtis T.S.R.S. ir pasaulyje, numatytos bendradarbiavimo perspektyvos.
1977 METŲ SUSITIKIMAI SPORTO MINISTERIJOJE.
1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, vis dar Vilniaus valstybinio universiteto studentas, remiantis studentų mainų programa vėl išvyko dviem mėnesiams į Prahą. Vėl tolimesnio bendradarbiavimo klausimais VOJTECHO FIALOS iniciatyva Čekoslovakijos sporto ministerijoje vyko Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimas su ministerijos vadovais. Susitikime aptarti einamieji klausimai, sporto padėtis T.S.R.S. ir Čekoslovakijos TSR. 1977 metais Čekoslovakijos kultūrizmo federacija ministerijoje jau turėjo savo kabinetą, kuriame darbavosi federacijos sekretorius tuo metu jau garsus kultūristas PETERIS TLAPAKAS (Peter Tlapak). PETERIS TLAPAKAS, po pokalbio su Dr. EDMUNDU DAUBARU, savo kabinete nusprendė pademonstruoti savo raumenis, nusirengė ir pozavo.
VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į kalnų kurorte įsikūrusios šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą, kur tuo metu nacionalinės rinktinės kultūristai ruošėsi pasaulio čempionatui. Vyko susitikimai, pokalbiai su sportininkais ir treneriais.
VOJTECHAS FIALA organizavo Dr. EDMUNDO DAUBARO kelionę į Brno miestą, kur profesorius FRANTIŠEKAS BULVA (Professor Frantisek Bulva) surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo pakviestas dalyvauti posėdžiuose svečio teisėmis ir padaryti pranešimą apie kultūrizmo padėtį T.S.R.S., kas ir įvyko.
Straipsnis bus tęsiamas. Sekite tarptautinį puslapį www.wff.lt
FEISBUKAS neleidžia publikuoti ilgų tekstų. Išsami informacija tame pačiame puslapyje www.wff.lt
Chairman WFF-WBBF International Judges Council
Secretary General WFF-WBBF Lithuania
TIKROJI KULTŪRIZMO SPORTO ISTORIJA.
KOVOS PRIEŠ KULTŪRIZMO DRAUDIMĄ.
SITUACIJA PASAULYJE IR SOCIALIZME
1970 metais Belgrade (Jugoslavija) International Weightlifting Federation (tuo metu dar veikusi kaip F.I.H. / F.I.H.C.) generalinis sekretorius Oscar State inicijavo sportinės “International Federation of Bodybuilders” sukūrimą. Iki tol I.F.B.B. veikė kaip privati komercinė firma, neturėjusi oficialaus sportinio statuso.
Tas pats Oscar State pasirūpino naujosios federacijos priėmimu į “Global Association of International Sports Federations” (G.A.I.S.F.), taip įtvirtindamas kultūrizmo kaip sporto šakos tarptautinį pripažinimą. Po daugiau nei dviejų dešimtmečių F.I.H.C. dominavimo, nuo 1971 metų pasaulinį kultūrizmą faktiškai pradėjo koordinuoti I.F.B.B. federacija.
SOCIALISTINIO KULTŪRIZMO ASMENYBĖS
Ankstyvuoju laikotarpiu Tarybų Sąjungoje išsiskyrė šie kultūrizmo autoritetai:
R.T.F.S.R.:
• Genadijus Baldinas
• Romanas Morozas
• Vladimiras Dubininas
Lietuvos TSR:
• Vytautas Zumeris
• Valerijus Koreškovas
Po kultūrizmo uždraudimo dalis sportininkų perėjo į sunkiosios atletikos sportą, kiti visiškai pasitraukė. Vladimiras Dubininas po pralaimėjimo “Georg Tenno Memorial” turnyre Taline (Estijos TSR) 1974 metais net trylikai metų nutraukė ryšius su kultūrizmu.
LIETUVOS TSR: VIDINIAI PROCESAI IR POGRINDIS
Po 1973 metų konflikto Lietuvos TSR kultūrizme, kai nuo vadovavimo buvo nušalintas Juozas Jusevičius, valdžią dešimtmečiams perėmė Romanas Kalinauskas kartu su Aleksandru Novikovu ir Ramučiu Kairaičiu.
Klaipėdoje po draudimo kultūrizmas vystėsi neoficialiai:
• buvęs vadovas Antanas Jonuškutis pasitraukė
• sportininkai treniravosi rūsiuose.
Ypatingą vaidmenį atliko Edmundas Daubaras:
• 1973 m. Vilniuje organizavo pogrindines varžybas,
• 1973 – 1974 m. Klaipėdoje rengė varžybas kalėjimo rūsyje ir bombų slėptuvėje,
• 1974 m. inicijavo “Gintarinio prizo” (Amber Prix International) turnyrą,
• nuo 1976 m. pradėjo organizuoti viešus renginius, nepaisydamas draudimų.
Vieši renginiai sutraukdavo pilnas sales ir rodė realų visuomenės susidomėjimą.
VEIKLA KITOSE RESPUBLIKOSE IR MIESTUOSE
Vilniaus „Dinamo“ draugijos priedangoje veikė “Viktorijos” klubas (“Vilniaus kultūrizmo mokykla):
• Česlavas Tamulevičius (1945–2023)
• Vitalijus Asovskis (1952–2026)
Tačiau jie renginių neorganizavo - jų strategija buvo laukimo taktika.
Kituose L.T.S.R. miestuose irgi veikė “pogrindiniai” klubai, įsikūrę visokiausiose įmanomose vietose. Nelegalių varžybų organizatoriais buvo kauniečiai.
Latvijoje aktyvi veikla praktiškai nevyko.
Estijoje išsiskyrė Inaras Mardo, kuris sugebėjo įtikinti valdžią pripažinti kultūrizmą kaip nacionalinės tradicijos dalį, todėl tarptautinis “georgo tenno memorialas” periodiškai buvo organizuojamas.
Straipsnis bus tęsiamas. Sekite tarptautinį puslapį www.wff.lt
FEISBUKAS neleidžia publikuoti ilgų tekstų. Išsami informacija tame pačiame puslapyje www.wff.lt
ĮŽANGA Į KNYGĄ
TRUMPA „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRO ISTORIJOS APŽVALGA
Artėja istorinio tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro šešiasdešimtmetis. Jo istoriją šiame leidinyje pristatysime nuosekliai, atskleidžiant svarbiausius raidos etapus. Jubiliejų ketiname pažymėti ne tik iškilmingais renginiais, bet ir šia knyga.
Tai ne vien pasakojimas apie fizinę jėgą ar sportinius pasiekimus. Klaipėdoje gimęs ir išaugęs tarptautinis „Gintarinio prizo“ turnyras yra išskirtinis reiškinys – reikšmingas miestui, Lietuvai ir visam pasauliniam kultūrizmo judėjimui. Įžangoje glaustai apžvelgsime pagrindines temas bei išryškinsime svarbiausius politinius, sportinius ir visuomeninius kontekstus.
Turnyro ištakos siekia laikotarpį, kai pasaulyje vyko spartūs civilizaciniai pokyčiai: žmogus leidosi į vandenynų gelmes, kilo į kosmosą. Šiame kontekste kultūrizmas atvėrė naujas galimybes – jis leido ne tik ugdyti jėgą ir ištvermę, bet ir kryptingai formuoti žmogaus kūną.
Pirmosios varžybos surengtos 1967 metais Klaipėdos politechnikumo patalpose. Jose sportininkai atliko jėgos pratimus ir demonstravo savo fizinę formą. Turnyro iniciatorius ir organizatorius buvo klaipėdietis Antanas Jonuškutis.
Po nesėkmingų bandymų įtvirtinti kultūrizmą anksčiau, 1968 metais Kaune vykusio tarptautinio turnyro metu buvo įkurta antroji TSRS kultūrizmo federacija (atletinės gimnastikos komisija). Pirmąjį posėdį nuspręsta surengti Klaipėdoje, „Gintarinio prizo“ turnyro metu – šis sprendimas buvo įgyvendintas.
Po 1967–1968 metų renginių, kultūrizmui sparčiai populiarėjant, vadovaujant Antanui Jonuškutui, „Gintarinio prizo“ varžybos Klaipėdoje surengtos ir 1969 bei 1970 metais. Vėliau jis pasitraukė iš aktyvios organizacinės veiklos.
1973 metais dėl politinių priežasčių TSRS ir kitose socialistinėse šalyse kultūrizmas buvo uždraustas ir imtas persekioti. Dalis sportininkų nutraukė treniruotes, tačiau atkakliausieji jas tęsė pogrindyje – dažniausiai namų rūsiuose.
Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Chairman WFF-WBBF International Judges Council
Secretary General WFF-WBBF Lithuania
„GINTARINIS PRIZAS“ – KAS TAI?
ISTORINĖ REIKŠMĖ
Jau daugiau nei šešis dešimtmečius pasaulyje skamba „Gintarinio prizo“ vardas. Kas tai? Kadaise buvęs tradicinis kultūrizmo turnyras šiandien išaugo į platų sveikatingumo, fitneso ir profesionalaus sporto judėjimą. Tarptautinės WFF-WBBF federacijos veiklos dėka „Gintarinis prizas“ tapo reikšmingu tarptautiniu sporto reiškiniu.
Kultūrizmo draudimo laikotarpiu Sovietų Sąjungoje „Gintarinio prizo“ varžybos buvo tapusios neoficialiu TSRS kultūrizmo čempionatu, ką vėliau pripažino ir TSRS sporto ministerija. Tuo metu daugumai Sovietų Sąjungos atletų šis turnyras atstodavo ir pasaulio, ir Europos čempionatus. Aukščiausi sportiniai pasiekimai buvo siejami būtent su pergalėmis bei prizinių vietų laimėjimu „Gintarinio prizo“ varžybose.
Siekdamas reabilituoti kultūrizmą, Dr. Edmundas Daubaras ne vienerius metus susirašinėjo su TSRS sunkiosios atletikos federacijos vadovais, centrine sporto spauda, susitiko su Lietuvos TSR sporto ministru Zigmantu Motiekaičiu. Galiausiai jis ryžosi parašyti oficialią kultūrizmo gynimo peticiją aukščiausiems TSRS politiniams organams Maskvoje. Tuo metu nė vienas žinomas kultūrizmo organizatorius, treneris ar sportininkas šios iniciatyvos nepalaikė – priešingai, dauguma ragino to atsisakyti.
Būtent Dr. Edmundo Daubaro pastangų dėka Klaipėdoje buvo leista organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrą. Vėliau, vadovaujami Romano Kalinausko, Kauno kultūristai pradėjo rengti tradicines „Komjaunimo taurės“ varžybas. Šios iniciatyvos tęsėsi iki pat Sovietų Sąjungos žlugimo.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „Gintarinio prizo“ turnyras nuolat sulaukė Lietuvos Respublikos valdžios palaikymo. Minint turnyro keturiasdešimtmetį, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė sprendimą renginio finansavimą numatyti atskira eilute valstybės biudžete.
Šiandien „Gintarinis prizas“ yra ne tik sporto istorijos dalis, bet ir tarptautinis kultūrizmo bei sveikatingumo simbolis, garsinantis Lietuvą pasaulyje. Per visą „Gintarinio prizo“ turnyro istoriją jame dalyvavo įvairių pasaulio šalių sportininkai, atstovavę visiems kontinentams. 2008 metais varžybose rungėsi atletai iš 32 valstybių.
Išsamiau apie istorinius įvykius ir tarptautinę federacijos veiklą skaitykite oficialiame puslapyje: www.wff.lt
SUSIPAŽINKITE SU IŠKILIAIS PASAULIO SPORTO ASMENIMIS.
ISTORINIAI „GINTARINIO PRIZO” ĮKVĖPĖJAI, PALAIKYTOJAI IR MECENATAI.
Per šešis dešimtmečius trunkančią „Gintarinio prizo“ turnyro istoriją šį prestižinį renginį palaikė žymūs politikai, sporto organizatoriai, kultūrizmo pradininkai, mecenatai bei visuomenės veikėjai iš įvairių pasaulio šalių. Jų indėlis reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos kultūrizmo vystymosi ir tarptautinio WFF-WBBF judėjimo stiprėjimo.
Profesorius Alfredas Gerstlas
Austrijos Respublikos parlamento pirmininkas. 2006–2009 metais buvo WFF-WBBF pasaulio čempionatų globėjas. Jis „Gintarinio prizo“ keturiasdešimtmečio proga klaipėdiečiams pristatė originalių to meto Arnoldo Švarcenegerio nuotraukų kolekcija bei dokumentinį filmą apie legendinį sportininką ir aktorių. Nuotraukos ir filmas buvo demonstruojami Klaipėdoje varžybų metu. 2009 metais apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos Garbės aukso medaliu.
Robertas Fico
Slovakijos Respublikos ministras pirmininkas. 2011–2012 metais globojo WFF-WBBF pasaulio čempionatus. 2012 metais apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos Garbės aukso medaliu.
Jeržis Gotovskis
Mecenatas, 2008 metų pasaulio čempionato organizatorius, Šv. Stanislavo ordino laureatas. 2009 metais apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos Garbės aukso medaliu.
Štefanas Hrčka
Mecenatas, 2010–2014 metų pasaulio čempionatų organizatorius. 2011 metais apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos Garbės aukso medaliu.
Aleksandras Nevskis
Mecenatas, Holivudo aktorius ir režisierius, tris kartus absoliutus WFF-WBBF „Universe“ čempionas. 2011 m. apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos Garbės aukso medaliu.
Bobas Hofmanas
Robert Collins Hoffman (1898–1985) – vienas oficialaus pasaulinio kultūrizmo pradininkų. Jo iniciatyva 1947–1969 metais pasaulio kultūrizmą koordinavo Tarptautinio olimpinio komiteto narė – Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija. Vadintas „Pasaulio sunkiosios atletikos tėvu“, jis sukūrė vadinamąją „raumenų imperiją“ ir parengė daugybę olimpinių čempionų.
Oskaras Steitas
Oscar State (1911–1984) nuo 1960 iki 1974 metų ėjo Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos F.I.H.C. (dabartinės I.W.F.) generalinio sekretoriaus pareigas. 1970 metais padėjo įsteigti tarptautinę IFBB federaciją ir prisidėjo prie jos priėmimo į tarptautinę sporto federacijų organizaciją GAISF.
Oskaras Heidenstamas
Oscar Heidenstam (1911–1991) – ilgametis NABBA asociacijos prezidentas. 1991 metais jis padėjo Lietuvos kultūristams tapti tarptautinės NABBA organizacijos nariais bei prisidėjo prie to, kad NABBA viena pirmųjų tarptautinių sporto organizacijų pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvos tautinį olimpinį komitetą.
Benas Veideris
Benjamin Weider (1923–2008) – 1946 m. vienas IFBB komercinės firmos steigėjų. Nuo 1970 metų buvo tarptautinės IFBB sportinės federacijos prezidentas ir aktyviai prisidėjo prie kultūrizmo plėtros socialistinėse šalyse.
Brone Dubar
Bronė “Brownie” Dubar (Daubaraitė, 1906–1986) – lietuvių kilmės Amerikos sportininkė, gimnastė ir viena ryškiausių ankstyvojo fizinio ugdymo bei fitneso pasaulio asmenybių. Ji laikoma pirmąja pasaulyje moterimi fitneso atlete. 1912 metais emigravusi iš Lietuvos į Jungtines Amerikos Valstijas, Bronė Dubar netrukus išgarsėjo savo išskirtiniais akrobatikos ir gimnastikos pasirodymais. Ji koncertavo ir demonstravo sportinius gebėjimus įvairiose pasaulio šalyse, dalyvavo sporto renginiuose bei savo veikla gerokai pralenkė laikmetį. Jos pasirodymai ir propaguojamas aktyvus gyvenimo būdas tapo įkvėpimu būsimoms sportininkų kartoms. Svarbus Bronės Dubar indėlis siejamas ir su kultūrizmo raida Lietuvoje. Tuo metu, kai socialistinėse šalyse kultūrizmas buvo draudžiamas ar griežtai ribojamas, ji rėmė tarptautinį kultūrizmo turnyrą „Gintarinis prizas“, palaikė ryšius su organizatoriais ir siųsdavo amerikietišką sporto literatūrą bei metodinę medžiagą. Taip ji prisidėjo prie modernios fizinio rengimo kultūros sklaidos Lietuvoje. Šiandien Bronė „Brownie“ Dubar prisimenama kaip sporto pionierė, savo veikla nutiesusi kelią moterų fitnesui ir palikusi reikšmingą pėdsaką tarptautinėje sporto istorijoje.
Georgas Tenno
(1911–1967) – vienas kultūrizmo pradininkų Sovietų Sąjungoje. Tarybinės armijos karininkas, 1948 metais apkaltintas šnipinėjimu ir įkalintas lageriuose. Vienoje kameroje kalėjo kartu su būsimuoju Nobelio premijos laureatu Aleksandru Solženicynu. Kalinimo metu net penkis kartus bandė pabėgti. Savo veikale „Gulago archipelagas“ Aleksandras Solženicynas jam paskyrė skyrių „Įsitikinęs bėglys“. 1968 metais buvo išleista Georgo Tenno knyga „Atletizmas“.
Vojtechas Fiala
Vojtechas Fiala buvo Nacionalinės Čekoslovakijos TSR kultūrizmo federacijos prezidentas. Pasitelkęs asmeninius ryšius, 1975 m. jis sugebėjo gauti valdžios leidimą išvykti į Vakarus dalyvauti IFBB Europos čempionate. Tais metais Peteris Stachas iškovojo absoliutaus Europos čempiono titulą. Ši pergalė tapo reikšmingu viso socialistinio kultūrizmo, tuo metu patyrusio politinės valdžios spaudimą ir persekiojimą, laimėjimu. Čekoslovakijos kultūristai dar ilgą laiką galėjo varžytis Vakaruose, kai kitų socialistinių šalių atletams tokios galimybės buvo praktiškai nepasiekiamos. 1979 m. Vojtechas Fiala inicijavo draugiškas TSRS ir Čekoslovakijos kultūristų varžybas: čekoslovakai turėjo dalyvauti “Gintarinio prizo” turnyre, o TSRS sportininkai – Čekoslovakijos nacionaliniame čempionate.
Inaras Mardo
(1945-2002). Nuo 1970 metų tarptautinių turnyrų „Georgo Tenno memorialas“ steigėjas ir organizatorius. Vienas autoritetingiausių Estijos kultūrizmo vadovų, nuolat palaikęs „Gintarinio prizo“ turnyro organizatorius. 1998-2002 Estijos nacionalinės WFF-WBBF federacijos prezidentas.
Martinas Kuta
Mecenatas, 2006–2009 metais organizavęs WFF profesionalų fitneso pasaulio čempionatus Prahos Žofin rūmuose. 2008 metais apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos Garbės aukso medaliu.
Rišardas Krinickis
1949-2015). Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės komiteto vadovybės narys. 1996–2006 metais ženkliai prisidėjo prie tarptautinių WFF-WBBF renginių organizavimo Lietuvoje. Dukart absoliutus „Gintarinio prizo“ turnyro čempionas. 2008 m. apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos Garbės aukso medaliu.
Kęstutis Virketis
Ilgametis Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento direktorius. 1974 metų „Gintarinio prizo“ turnyro dalyvis ir savo kategorijos nugalėtojas. 2024 metais apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos Garbės aukso medaliu.
Česlavas Tamulevičius
(1945-2023). Unikalios „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ steigėjas ir treneris, rengęs sportininkus „Gintarinio prizo“ turnyrams. 2020 metais apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos Garbės aukso medaliu.
Vitalijus Asovskis
(1952-2026). Poetas ir dramaturgas. 1980 m. po Česlavo Tamulevičiaus ligos perėmė vadovavimą „Vilniaus kultūrizmo mokyklai“. 2020 metais Lietuvos Respublikos Seime apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos Garbės aukso medaliu.
Valerijus Koreškovas
Žurnalistas ir fotografas, vienas kultūrizmo pradininkų Sovietų Sąjungoje. Apdovanotas tarptautine Džono Grimeko premija bei UNESCO garbės raštu. 2018 metais Lietuvos Respublikos Seime apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos Garbės aukso medaliu.
Profesorius Vasilijus Bespalenko
Keturių universitetų profesorius, daugkartinis WFF-WBBF pasaulio ir Europos čempionas. 2022 metais tapo absoliučiu „Gintarinio prizo“ turnyro čempionu. 2022 metais apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos Garbės aukso medaliu.
Išsamesnė informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Kultūrizmo draudimo metai Klaipėdoje.
Laikotarpis iki viešojo „Gintarinio prizo“ turnyro (iki 1976 m.).
Klaipėdos kultūrizmo istorija mažai kuo skyrėsi nuo procesų, vykusių kituose Lietuvos miestuose ar socialistinėse šalyse. Tai buvo laikotarpis, kai oficialiai draudžiamas sportas gyvavo tik entuziastų pastangomis – rūsiuose, bombų slėptuvėse ir nelegaliuose klubuose. Šiandien šis etapas vertinamas kaip unikalus epochos liudijimas ir svarbi Lietuvos sporto istorijos dalis.
1969 metais Edmundas Daubaras įsigijo pirmąją štangą ir kartu su Algiu Živeliiu pradėjo treniruotis namuose. Netrukus Daubarų bute ėmė rinktis vis daugiau sportuoti norinčių jaunuolių. Tėvams nebegalint taikstytis su nuolatiniu lankytojų srautu, treniruotės buvo perkeltos į daugiabučio rūsį, o vėliau – į geležinkeliečių pionierių stovyklą Giruliuose. Vienu pagrindinių to meto kultūrizmo autoritetų tapo Rimantas Budrys. Nors sąlygos buvo labai kuklios, sportininkų tai neatbaidė.
1970 metais iš aktyvios veiklos pasitraukus tuometiniam Klaipėdos kultūrizmo vadovui Antanui Jonuškučiui (1942–2003), miesto atletai išsisklaidė po įvairias treniruotėms pritaikytas ir nepritaikytas patalpas. Tačiau kultūrizmo judėjimas nesustojo.
Svarbus lūžis įvyko 1971 metais, kai Klaipėdos jūrų prekybos uosto darbuotojas Vytautas Daubaras jaunųjų sportininkų treniruotėms gavo patalpas uostui priklausančioje bombų slėptuvėje Sportininkų gatvėje. Čia buvo įkurtas klubas „Gintaras“, tapęs pagrindiniu Klaipėdos kultūrizmo centru griežčiausiais draudimo metais. Klubą lankė apie šimtą entuziastų. Įdomu tai, kad šio klubo tradicijos gyvuoja iki šiol – dabar jis žinomas kaip “Amber Gym” ir tebėra vienas iš „Gintarinio prizo“ varžybų organizatorių.
1971 m. Taline, tuometėje Estijos TSR, Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) pradėjo organizuoti vėliau tradiciniu tapusį turnyrą „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“). Pirmųjų varžybų absoliučiais nugalėtojais tapo: jaunimo grupėje – Valdas Aliubavičius iš Vilniaus (1968 m. absoliutus „Gintarinio prizo“ turnyro jaunimo pogrupio nugalėtojas), o suaugusiųjų grupėje – Vladimir Dubinin iš Leningrado.
Keletas žodžių apie Georgą Tenno. Tarybinės armijos karininkas 1948 m. buvo apkaltintas šnipinėjimu ir nuteistas kalėti lageriuose. Vienoje kameroje jis kalėjo kartu su būsimuoju Nobelio premijos laureatu Aleksandru Solzhenitsynu. Kalinimo metu Georgas Tenno net penkis kartus bandė pabėgti. Savo garsiajame veikale The “Gulago archipelagas” („Архипелаг ГУЛАГ“) Aleksandras Solženicynas jam paskyrė skyrių „Įsitikinęs bėglys“ (Убежденный беглец“). 1968 m., jau po Georgo Tenno mirties, buvo išleista jo knyga “Атлетизм”. To meto TSRS tai buvo išskirtinis leidinys, pateikęs retą ir sistemingą informaciją apie atletizmą, jėgos treniruotes bei fizinio tobulinimo metodiką. Daugeliui sportininkų ši knyga tapo vienu svarbiausių atletizmo pažinimo šaltinių Sovietų Sąjungoje.
1972 metais Edmundas Daubaras išvyko studijuoti filologijos į Vilniaus valstybinį universitetą, tačiau ryšių su Klaipėdos sportininkais nenutraukė. „Gintaro“ klubui jis ir toliau vadovavo per savo bendražygius Algimantą Stalnionį ir Algimantą Ratą.
TSRS ir kitose socialistinėse šalyse paskelbus oficialų kultūrizmo draudimą, veikla persikėlė į pogrindį. 1973 metais Edmundas Daubaras senojo miesto kalėjimo rūsyje surengė nelegalias kultūrizmo varžybas, kuriose dalyvavo drąsiausi to meto Klaipėdos atletai. Suaugusiųjų grupėje nugalėjo Mindaugas Liaugaudas, jaunimo – Algimantas Ratas.
Tais pačiais metais Edmundas Daubaras Vilniuje subūrė nelegaliai veikusių klubų sportininkus ir organizavo jėgos dvikovės varžybas. Jose dalyvavo 46 atletai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Tai buvo vienas pirmųjų bandymų išlaikyti bendrą Lietuvos kultūrizmo bendruomenę nepaisant draudimų.
1974 metais bombų slėptuvėje įsikūrusiame „Gintaro“ klube surengtas „Gintarinio prizo“ turnyras, kuriame dalyvavo keturių Klaipėdos pogrindinių klubų atletai. Varžybų programą sudarė trys dalys: jėgos pratimai, privalomų pozų demonstravimas ir laisvoji programa.
Jaunių grupėse nugalėjo Antanas Kazlauskas, Algimantas Ratas ir Sigitas Kišonas. Jaunimo grupėse stipriausiais tapo Kęstutis Virketis bei Evaldas Šorius, o suaugusiųjų kategorijose – Sigitas Vilutis ir Vytautas Zenkevičius. Absoliučiais savo amžiaus grupių nugalėtojais tapo Antanas Kazlauskas, Evaldas Šorius ir Vytautas Zenkevičius.
Po dvejų metų pertraukos tais pačiais 1974 metais estas Inaras Mardo (1945–2002) sugebėjo surengti „Georgo Tenno memorialą“. Jam pavyko įtikinti Estijos politinę valdžią, kad kultūrizmas yra nacionalinė estų sporto šaka, turinti gilias tradicijas. Varžybos vyko Talino technikos mokyklos patalpose. Visas pirmąsias vietas iškovojo „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ auklėtiniai, tik aukščiausio ūgio kategorijoje nugalėjo estas Olevas Anusas (Olev Annus), įveikęs favoritu laikytą RTFSR atstovą Vladimirą Dubininą. Absoliučiu varžybų nugalėtoju tapo Pranas Murauskas.
1975 metais „Gintarinio prizo“ turnyras jau vyko vienoje iš Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklų. Be klaipėdiečių, jame dalyvavo sportininkai iš Telšių ir Vilniaus. Jaunių grupėse nugalėjo Leonidas Rodionovas, Rimas Apulskis ir Antanas Dobrodzejus. Jaunimo kategorijose pirmąsias vietas iškovojo Antanas Bašermanas, Algimantas Ruplys ir Aimontas Dolgichas. Suaugusiųjų grupėse stipriausiais tapo Vytautas Zenkevičius, Olegas Serovas bei Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais buvo pripažinti Rimas Apulskis, Algimantas Ruplys ir Rišardas Krinickis.
Nepaisant draudimų, nuolatinės kontrolės ir sudėtingų treniruočių sąlygų, kultūrizmas Klaipėdoje ne tik išliko, bet ir stiprėjo. Būtent šiuo laikotarpiu buvo padėti pamatai tradicijai, kuri vėliau išaugo į vieną žinomiausių tarptautinių kultūrizmo renginių – „Gintarinio prizo“ varžybas.
1975 metais, vykstant universitetų studentų mainams, Edmundas Daubaras dviem mėnesiams išvyko į Prahą (Čekoslovakijos TSR). Ten jis susipažino su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala. Pastarasis džiaugėsi po dešimties metų pertraukos sutikęs TSRS kultūrizmo atstovą. Siekdamas parodyti gerus santykius su Sovietų Sąjunga, Vojtechas Fiala pristatė Edmundą Daubarą Čekoslovakijos sporto ministerijos (ČSTV – Československý svaz tělesné výchovy) vadovams.
Edmundą Daubarą stebino tai, kad kultūrizmo draudimo metais čekoslovakų sportininkai turėjo oficialų valdžios palaikymą. 1975 metais jie pirmą kartą dalyvavo Vakaruose vykusiame IFBB Europos čempionate. Tose varžybose čekas Peteris Stachas (Petr Stach) ne tik laimėjo savo kategorijoje, bet ir tapo absoliučiu Europos čempionu.
Vojtecho Fialos iniciatyva Edmundas Daubaras lankėsi Rodotino miestelyje, kuriame gyveno žymus atletas Peteris Stachas. Garbingą svečią Europos čempionas pasitiko surengdamas parodomąją treniruotę, kurios metu demonstravo puikią sportinę formą ir įspūdingą raumenyną.
„Gintarinio prizo“ turnyruose dalyvavo ir vėliau žinomais valstybės veikėjais tapę sportininkai. Rišardas Krinickis, ilgametis vienas iš Valstybės kontrolės komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovų, reikšmingai prisidėjo prie daugelio tarptautinių „Gintarinio prizo“ turnyrų organizavimo 1995–2008 metais. Už nuopelnus tarptautiniam kultūrizmo judėjimui 2008 metais jis buvo apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos tarptautiniu „Garbės aukso medaliu“.
Taip pat turnyruose dalyvavo ir Kęstutis Virketis, ilgametis Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento direktorius. Jis svariai prisidėjo prie jubiliejinio keturiasdešimtojo „Gintarinio prizo“ turnyro organizavimo. Už nuopelnus tarptautiniam kultūrizmo judėjimui 2024 metais Kęstutis Virketis taip pat buvo apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos tarptautiniu „Garbės aukso medaliu“.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Kultūrizmo draudimo metai Klaipėdoje.
Laikotarpis iki viešojo „Gintarinio prizo“ turnyro (iki 1976 m.).
Klaipėdos kultūrizmo istorija mažai kuo skyrėsi nuo procesų, vykusių kituose Lietuvos miestuose ar socialistinėse šalyse. Tai buvo laikotarpis, kai oficialiai draudžiamas sportas gyvavo tik entuziastų pastangomis – rūsiuose, bombų slėptuvėse ir nelegaliuose klubuose. Šiandien šis etapas vertinamas kaip unikalus epochos liudijimas ir svarbi Lietuvos sporto istorijos dalis.
1969 metais Edmundas Daubaras įsigijo pirmąją štangą ir kartu su Algiu Živeliiu pradėjo treniruotis namuose. Netrukus Daubarų bute ėmė rinktis vis daugiau sportuoti norinčių jaunuolių. Tėvams nebegalint taikstytis su nuolatiniu lankytojų srautu, treniruotės buvo perkeltos į daugiabučio rūsį, o vėliau – į geležinkeliečių pionierių stovyklą Giruliuose. Vienu pagrindinių to meto kultūrizmo autoritetų tapo Rimantas Budrys. Nors sąlygos buvo labai kuklios, sportininkų tai neatbaidė.
1970 metais iš aktyvios veiklos pasitraukus tuometiniam Klaipėdos kultūrizmo vadovui Antanui Jonuškučiui (1942–2003), miesto atletai išsisklaidė po įvairias treniruotėms pritaikytas ir nepritaikytas patalpas. Tačiau kultūrizmo judėjimas nesustojo.
Svarbus lūžis įvyko 1971 metais, kai Klaipėdos jūrų prekybos uosto darbuotojas Vytautas Daubaras jaunųjų sportininkų treniruotėms gavo patalpas uostui priklausančioje bombų slėptuvėje Sportininkų gatvėje. Čia buvo įkurtas klubas „Gintaras“, tapęs pagrindiniu Klaipėdos kultūrizmo centru griežčiausiais draudimo metais. Klubą lankė apie šimtą entuziastų. Įdomu tai, kad šio klubo tradicijos gyvuoja iki šiol – dabar jis žinomas kaip “Amber Gym” ir tebėra vienas iš „Gintarinio prizo“ varžybų organizatorių.
1971 m. Taline, tuometėje Estijos TSR, Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) pradėjo organizuoti vėliau tradiciniu tapusį turnyrą „Georgo Tenno memorialas“ („Georg Tenno Memorial“). Pirmųjų varžybų absoliučiais nugalėtojais tapo: jaunimo grupėje – Valdas Aliubavičius iš Vilniaus (1968 m. absoliutus „Gintarinio prizo“ turnyro jaunimo pogrupio nugalėtojas), o suaugusiųjų grupėje – Vladimir Dubinin iš Leningrado.
Keletas žodžių apie Georgą Tenno. Tarybinės armijos karininkas 1948 m. buvo apkaltintas šnipinėjimu ir nuteistas kalėti lageriuose. Vienoje kameroje jis kalėjo kartu su būsimuoju Nobelio premijos laureatu Aleksandru Solzhenitsynu. Kalinimo metu Georgas Tenno net penkis kartus bandė pabėgti. Savo garsiajame veikale The “Gulago archipelagas” („Архипелаг ГУЛАГ“) Aleksandras Solženicynas jam paskyrė skyrių „Įsitikinęs bėglys“ (Убежденный беглец“). 1968 m., jau po Georgo Tenno mirties, buvo išleista jo knyga “Атлетизм”. To meto TSRS tai buvo išskirtinis leidinys, pateikęs retą ir sistemingą informaciją apie atletizmą, jėgos treniruotes bei fizinio tobulinimo metodiką. Daugeliui sportininkų ši knyga tapo vienu svarbiausių atletizmo pažinimo šaltinių Sovietų Sąjungoje.
1972 metais Edmundas Daubaras išvyko studijuoti filologijos į Vilniaus valstybinį universitetą, tačiau ryšių su Klaipėdos sportininkais nenutraukė. „Gintaro“ klubui jis ir toliau vadovavo per savo bendražygius Algimantą Stalnionį ir Algimantą Ratą.
TSRS ir kitose socialistinėse šalyse paskelbus oficialų kultūrizmo draudimą, veikla persikėlė į pogrindį. 1973 metais Edmundas Daubaras senojo miesto kalėjimo rūsyje surengė nelegalias kultūrizmo varžybas, kuriose dalyvavo drąsiausi to meto Klaipėdos atletai. Suaugusiųjų grupėje nugalėjo Mindaugas Liaugaudas, jaunimo – Algimantas Ratas.
Tais pačiais metais Edmundas Daubaras Vilniuje subūrė nelegaliai veikusių klubų sportininkus ir organizavo jėgos dvikovės varžybas. Jose dalyvavo 46 atletai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Tai buvo vienas pirmųjų bandymų išlaikyti bendrą Lietuvos kultūrizmo bendruomenę nepaisant draudimų.
1974 metais bombų slėptuvėje įsikūrusiame „Gintaro“ klube surengtas „Gintarinio prizo“ turnyras, kuriame dalyvavo keturių Klaipėdos pogrindinių klubų atletai. Varžybų programą sudarė trys dalys: jėgos pratimai, privalomų pozų demonstravimas ir laisvoji programa.
Jaunių grupėse nugalėjo Antanas Kazlauskas, Algimantas Ratas ir Sigitas Kišonas. Jaunimo grupėse stipriausiais tapo Kęstutis Virketis bei Evaldas Šorius, o suaugusiųjų kategorijose – Sigitas Vilutis ir Vytautas Zenkevičius. Absoliučiais savo amžiaus grupių nugalėtojais tapo Antanas Kazlauskas, Evaldas Šorius ir Vytautas Zenkevičius.
Po dvejų metų pertraukos tais pačiais 1974 metais estas Inaras Mardo (1945–2002) sugebėjo surengti „Georgo Tenno memorialą“. Jam pavyko įtikinti Estijos politinę valdžią, kad kultūrizmas yra nacionalinė estų sporto šaka, turinti gilias tradicijas. Varžybos vyko Talino technikos mokyklos patalpose. Visas pirmąsias vietas iškovojo „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ auklėtiniai, tik aukščiausio ūgio kategorijoje nugalėjo estas Olevas Anusas (Olev Annus), įveikęs favoritu laikytą RTFSR atstovą Vladimirą Dubininą. Absoliučiu varžybų nugalėtoju tapo Pranas Murauskas.
1975 metais „Gintarinio prizo“ turnyras jau vyko vienoje iš Klaipėdos bendrojo lavinimo mokyklų. Be klaipėdiečių, jame dalyvavo sportininkai iš Telšių ir Vilniaus. Jaunių grupėse nugalėjo Leonidas Rodionovas, Rimas Apulskis ir Antanas Dobrodzejus. Jaunimo kategorijose pirmąsias vietas iškovojo Antanas Bašermanas, Algimantas Ruplys ir Aimontas Dolgichas. Suaugusiųjų grupėse stipriausiais tapo Vytautas Zenkevičius, Olegas Serovas bei Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais buvo pripažinti Rimas Apulskis, Algimantas Ruplys ir Rišardas Krinickis.
Nepaisant draudimų, nuolatinės kontrolės ir sudėtingų treniruočių sąlygų, kultūrizmas Klaipėdoje ne tik išliko, bet ir stiprėjo. Būtent šiuo laikotarpiu buvo padėti pamatai tradicijai, kuri vėliau išaugo į vieną žinomiausių tarptautinių kultūrizmo renginių – „Gintarinio prizo“ varžybas.
1975 metais, vykstant universitetų studentų mainams, Edmundas Daubaras dviem mėnesiams išvyko į Prahą (Čekoslovakijos TSR). Ten jis susipažino su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala. Pastarasis džiaugėsi po dešimties metų pertraukos sutikęs TSRS kultūrizmo atstovą. Siekdamas parodyti gerus santykius su Sovietų Sąjunga, Vojtechas Fiala pristatė Edmundą Daubarą Čekoslovakijos sporto ministerijos (ČSTV – Československý svaz tělesné výchovy) vadovams.
Edmundą Daubarą stebino tai, kad kultūrizmo draudimo metais čekoslovakų sportininkai turėjo oficialų valdžios palaikymą. 1975 metais jie pirmą kartą dalyvavo Vakaruose vykusiame IFBB Europos čempionate. Tose varžybose čekas Peteris Stachas (Petr Stach) ne tik laimėjo savo kategorijoje, bet ir tapo absoliučiu Europos čempionu.
Vojtecho Fialos iniciatyva Edmundas Daubaras lankėsi Rodotino miestelyje, kuriame gyveno žymus atletas Peteris Stachas. Garbingą svečią Europos čempionas pasitiko surengdamas parodomąją treniruotę, kurios metu demonstravo puikią sportinę formą ir įspūdingą raumenyną.
„Gintarinio prizo“ turnyruose dalyvavo ir vėliau žinomais valstybės veikėjais tapę sportininkai. Rišardas Krinickis, ilgametis vienas iš Valstybės kontrolės komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovų, reikšmingai prisidėjo prie daugelio tarptautinių „Gintarinio prizo“ turnyrų organizavimo 1995–2008 metais. Už nuopelnus tarptautiniam kultūrizmo judėjimui 2008 metais jis buvo apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos tarptautiniu „Garbės aukso medaliu“.
Taip pat turnyruose dalyvavo ir Kęstutis Virketis, ilgametis Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento direktorius. Jis svariai prisidėjo prie jubiliejinio keturiasdešimtojo „Gintarinio prizo“ turnyro organizavimo. Už nuopelnus tarptautiniam kultūrizmo judėjimui 2024 metais Kęstutis Virketis taip pat buvo apdovanotas Pasaulinės WFF-WBBF federacijos tarptautiniu „Garbės aukso medaliu“.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
1977 METŲ KOVA SU TSRS POLITINĖS VALDŽIOS SPRENDIMAIS
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais Edmundas Daubaras, pagal universitetų mainų programą, dar kartą dviem mėnesiams išvyko į Čekoslovakijos SSR. Sportinės veiklos programa buvo panaši į ankstesniųjų metų: vyko susitikimai su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala bei jo pavaduotoju profesoriumi Františeku Bulva.
Siekdami parodyti lojalumą savo valdžiai, čekoslovakai Edmundui Daubarui, kaip TSRS kultūrizmo atstovui, organizavo susitikimą su Čekoslovakijos sporto ministerijos vadovais. Tuo metu Čekoslovakijos kultūrizmo federacija jau turėjo savo kabinetą ministerijoje, kuriame dirbo federacijos sekretorius, garsus kultūristas Peteris Tlapakas.
Vojtechas Fiala taip pat organizavo Edmundo Daubaro kelionę į kalnų kurorte įsikūrusį šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą. Tuo metu jame pasaulio čempionatui rengėsi nacionalinės kultūrizmo rinktinės sportininkai. Vyko susitikimai ir pokalbiai su atletais bei treneriais.
Vėliau Edmundas Daubaras lankėsi Brno mieste, kur profesorius Františekas Bulva surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Juose Edmundas Daubaras dalyvavo svečio teisėmis ir skaitė pranešimą apie kultūrizmo padėtį TSRS.
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais kultūrizmo persekiojimas TSRS dar labiau sustiprėjo. TSRS sporto ministerija išleido įsakymus griežtinti kovą su kultūrizmu, o nacionalinių respublikų sporto ministerijos šiuos nurodymus pakartojo ir ėmė aktyviai vykdyti. Sovietinėje spaudoje prasidėjo organizuota kultūrizmo puolimo kampanija. Ypač aršiai reiškėsi dienraščio Sovietsky Sport žurnalistas Dmitry Ivanov. Didėjant spaudimui, beveik visi žinomi TSRS kultūrizmo organizatoriai nutilo.
Nesitaikstydamas su susidariusia padėtimi ir remdamasis Čekoslovakijoje matytais pavyzdžiais, Edmundas Daubaras pradėjo susirašinėjimą su „Sovietskij sport“ redakcija, TSRS sunkiosios atletikos federacija bei TSRS sporto ministerijos vadovais. Tačiau šie dialogai nedavė jokių teigiamų rezultatų.
Baigiantis 1977 metams, Edmundas Daubaras kartu su geriausiais miesto kultūristais dalyvavo Estijos sostinėje Taline vykusiame „Georgo Tenno memoriale“. Tai buvo vienos prestižiškiausių to meto kultūrizmo varžybų TSRS šalyse. Sėkmingiausiai jose pasirodė Patras Stanius – jaunimo kategorijoje jis iškovojo trečiąją vietą.
Išsamesnė informacija yra tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
1976-1977 m. „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAI.
PIRMOS NELEGALIAI VIEŠOS KULTŪRIZMO VARŽYBOS TSRS.
1976–1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrai tapo išskirtiniu reiškiniu Lietuvos ir visos TSRS kultūrizmo istorijoje. Nepaisant oficialaus kultūrizmo draudimo Sovietų Sąjungoje, būtent šie renginiai buvo pirmos viešai surengtos kultūrizmo varžybos po draudimo įvedimo.
1976 metais Edmundas Daubaras „Gintarinio prizo“ turnyrą kartu su „Žemaitijos taure“ organizavo Telšiuose. Jėgos dalis vyko vienoje miesto mokyklų, o kūno demonstravimo dalis – Telšių miesto kultūros rūmuose. Tai buvo pirmos po kultūrizmo draudimo nelegaliai viešos kultūrizmo varžybos visoje TSRS teritorijoje. Tiesiog Edmundui Daubarui pavyko įtikinti kultūros rūmų administraciją, kad jokio nusižengimo čia nėra ir rūmai gražiai išreklamavo renginį gyventojams. Salė buvo pilna vietinių žiūrovų. Edmundas Daubaras nemenkai rizikavo, bet varžybos praėjo sklandžiai ir negatyvių pasekmių nebuvo sulaukta. Renginyje dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Jaunių pogrupio kategorijose nugalėtojais tapo Rimas Apulskis, Stasys Stanius, Rimas Česaitis. Jaunimo kategorijų nugalėtojais tapo Antanas Bašermanas, Aimontas Dolgichas, Evaldas Šorius. Suaugusiųjų kategorijose nugalėjo Valentinas Vandys ir Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais pripažinti Rimas Apulskis, Evaldas Šorius, Rišardas Krinickis.
Palyginimui, tais pačiais metais Kaune vyko tarptautinis kultūrizmo renginys, tačiau jo vieta buvo vienoje iš užmiesčio gamyklų kultūros salėje ir renginys vyko slapta be žiūrovų. Taip pat 1976 m. buvo organizuotas tarptautinis kultūrizmo renginys Kalinino (dabar Teverė, RTFSR) mieste. Valdžia uždraudė rengti varžybas, bet sportininkai protestuodami vis tiek surengė rungtynes viename miniatiūriniame miesto sporto klubų. Žiūrovų nebuvo, tik negausi sava palaikymo komanda.
1976 sportuojant Vilniaus „Viktorijos“ kulbe, pradėjome kalbėti su vienu klubo lankytoju teisininku Grigorijumi Leonovu. Šis pasakė, kad ką tik yra užbaigęs Vilniaus universiteto teisės fakultetą ir yra paskirtas į Klaipėdą dirbti liaudies teisėjo pareigose. Jau Klaipėdoje Edmundas Daubaras įtikino Grigorijų Leonovą imtis vadovauti Klaipėdos kultūrizmui. Motyvas buvo aiškus - dirbant teisėjo pareigose atsivers nemažai miesto valdininkų durų ir kultūristams bus lengviau. Organizaciniais reikalais toliau užsiėmė Edmundas Daubaras, o Grigorijus Leonovas ėmėsi miesto sportininkų užsiėmimams tiesti legalius kelius. 1977 metais prie Klaipėdos miesto sporto komiteto buvo įregistruota „Klaipėdos kultūrizmo federacija“, kuri ėmė organizuoti miesto sportinę veiklą. Tai buvo beprecedentinis įvykis visoje TSRS. Kultūrizmo sportas buvo uždraustas ir persekiojamas, o Klaipėdoje veikė oficiali miesto kultūrizmo federacija. Taip ši federacija ir išliko vienintele legaliai veikianti visoje TSRS iki pat 1987 metų, kol prie TSRS sporto ministerijos buvo įsteigta „TSRS kultūrizmo federacija“.
Juridiniais keliais buvo uždaryti visi Klaipėdos miesto nelegalūs sporto klubai, o palikti prie federacijos tik trys: „Gintaras“ (vadovas Edmundas Daubaras), „Šatrija“ (vadovas Sigitas Vilutis) ir „Alksnynė“ (vadovas Olegas Serovas).
Beprecedentės viešos varžybos Telšiuose sukėlė TSRS kultūrizmo pasaulyje savotišką furorą. Stebėjosi visi. Estijos TSR kultūrizmo vadovas Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) Edmundui Daubarui parašė palaikymo laišką ir „Gintarinio prizo“ turnyrą pareklamavo Čekoslovakijos TSR sporto spaudai.
Po varžybų Telšiuose Edmundas Daubaras įsidrąsino ir, tarpininkaujant tėvui Vytautui Daubarui, 1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrą organizavo Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Varžybos buvo tik kūno demonstravimo dalies, jėgos pratimų nebuvo. Edmundas Daubaras vėl rizikavo - turnyras buvo viešas, žiūrovus surinko „gyvai“ vieni per kitus patys sportininkai klaipėdiečiai. Salė buvo pilna aistruolių. Varžybose dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
1977 m. “GINTARINIS PRIZAS”
REZULTATAI
(tik pirmos trys vietos)
Jaunimas
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Chleborodovas Viačeslavas Vilnius 1
2. Burba Edvardas Klaipėda 2
3. Apulskis Rimas Klaipėda 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Dolgovas Borisas Vilnius 1
2. Uckus Benas Kaunas 2
3. Kuznecovas Nikolajus Vilnius 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Nevera Stepanas Vilnius 1
2. Šorius Evaldas Klaipėda 2
3. Mišeniovas Edvardas Kaunas 3
Suaugusieji
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Keršulis Algimantas Vilnius 1
2. Daubaras Vytautas Vilnius 2
3. Žurauskas Jonas Kaunas 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Petrošius Kęstutis Vilnius 1
2. Krinickis Rišardas Vilnius 2
3. Maksimovas Stasys Kaunas 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Cukanovas Stasys Vilnius 1
2. Besakirskas Albertas Kaunas 2
3. Zenkevičius Vytautas Klaipėda 3
Absoliutūs nugalėtojai Jaunimas – Borisas Dolgovas
Suaugusieji – Stasys Cukanovas
1977 METŲ KOVA SU TSRS POLITINĖS VALDŽIOS SPRENDIMAIS
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais Edmundas Daubaras, pagal universitetų mainų programą, dar kartą dviem mėnesiams išvyko į Čekoslovakijos SSR. Sportinės veiklos programa buvo panaši į ankstesniųjų metų: vyko susitikimai su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala bei jo pavaduotoju profesoriumi Františeku Bulva.
Siekdami parodyti lojalumą savo valdžiai, čekoslovakai Edmundui Daubarui, kaip TSRS kultūrizmo atstovui, organizavo susitikimą su Čekoslovakijos sporto ministerijos vadovais. Tuo metu Čekoslovakijos kultūrizmo federacija jau turėjo savo kabinetą ministerijoje, kuriame dirbo federacijos sekretorius, garsus kultūristas Peteris Tlapakas.
Vojtechas Fiala taip pat organizavo Edmundo Daubaro kelionę į kalnų kurorte įsikūrusį šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą. Tuo metu jame pasaulio čempionatui rengėsi nacionalinės kultūrizmo rinktinės sportininkai. Vyko susitikimai ir pokalbiai su atletais bei treneriais.
Vėliau Edmundas Daubaras lankėsi Brno mieste, kur profesorius Františekas Bulva surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Juose Edmundas Daubaras dalyvavo svečio teisėmis ir skaitė pranešimą apie kultūrizmo padėtį TSRS.
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais kultūrizmo persekiojimas TSRS dar labiau sustiprėjo. TSRS sporto ministerija išleido įsakymus griežtinti kovą su kultūrizmu, o nacionalinių respublikų sporto ministerijos šiuos nurodymus pakartojo ir ėmė aktyviai vykdyti. Sovietinėje spaudoje prasidėjo organizuota kultūrizmo puolimo kampanija. Ypač aršiai reiškėsi dienraščio Sovietsky Sport žurnalistas Dmitry Ivanov. Didėjant spaudimui, beveik visi žinomi TSRS kultūrizmo organizatoriai nutilo.
Nesitaikstydamas su susidariusia padėtimi ir remdamasis Čekoslovakijoje matytais pavyzdžiais, Edmundas Daubaras pradėjo susirašinėjimą su „Sovietskij sport“ redakcija, TSRS sunkiosios atletikos federacija bei TSRS sporto ministerijos vadovais. Tačiau šie dialogai nedavė jokių teigiamų rezultatų.
Baigiantis 1977 metams, Edmundas Daubaras kartu su geriausiais miesto kultūristais dalyvavo Estijos sostinėje Taline vykusiame „Georgo Tenno memoriale“. Tai buvo vienos prestižiškiausių to meto kultūrizmo varžybų TSRS šalyse. Sėkmingiausiai jose pasirodė Patras Stanius – jaunimo kategorijoje jis iškovojo trečiąją vietą.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
1976-1977 m. „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAI.
PIRMOS NELEGALIAI VIEŠOS KULTŪRIZMO VARŽYBOS TSRS.
1976–1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrai tapo išskirtiniu reiškiniu Lietuvos ir visos TSRS kultūrizmo istorijoje. Nepaisant oficialaus kultūrizmo draudimo Sovietų Sąjungoje, būtent šie renginiai buvo pirmos viešai surengtos kultūrizmo varžybos po draudimo įvedimo.
1976 metais Edmundas Daubaras „Gintarinio prizo“ turnyrą kartu su „Žemaitijos taure“ organizavo Telšiuose. Jėgos dalis vyko vienoje miesto mokyklų, o kūno demonstravimo dalis – Telšių miesto kultūros rūmuose. Tai buvo pirmos po kultūrizmo draudimo nelegaliai viešos kultūrizmo varžybos visoje TSRS teritorijoje. Tiesiog Edmundui Daubarui pavyko įtikinti kultūros rūmų administraciją, kad jokio nusižengimo čia nėra ir rūmai gražiai išreklamavo renginį gyventojams. Salė buvo pilna vietinių žiūrovų. Edmundas Daubaras nemenkai rizikavo, bet varžybos praėjo sklandžiai ir negatyvių pasekmių nebuvo sulaukta. Renginyje dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Jaunių pogrupio kategorijose nugalėtojais tapo Rimas Apulskis, Stasys Stanius, Rimas Česaitis. Jaunimo kategorijų nugalėtojais tapo Antanas Bašermanas, Aimontas Dolgichas, Evaldas Šorius. Suaugusiųjų kategorijose nugalėjo Valentinas Vandys ir Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais pripažinti Rimas Apulskis, Evaldas Šorius, Rišardas Krinickis.
Palyginimui, tais pačiais metais Kaune vyko tarptautinis kultūrizmo renginys, tačiau jo vieta buvo vienoje iš užmiesčio gamyklų kultūros salėje ir renginys vyko slapta be žiūrovų. Taip pat 1976 m. buvo organizuotas tarptautinis kultūrizmo renginys Kalinino (dabar Teverė, RTFSR) mieste. Valdžia uždraudė rengti varžybas, bet sportininkai protestuodami vis tiek surengė rungtynes viename miniatiūriniame miesto sporto klubų. Žiūrovų nebuvo, tik negausi sava palaikymo komanda.
1976 sportuojant Vilniaus „Viktorijos“ kulbe, pradėjome kalbėti su vienu klubo lankytoju teisininku Grigorijumi Leonovu. Šis pasakė, kad ką tik yra užbaigęs Vilniaus universiteto teisės fakultetą ir yra paskirtas į Klaipėdą dirbti liaudies teisėjo pareigose. Jau Klaipėdoje Edmundas Daubaras įtikino Grigorijų Leonovą imtis vadovauti Klaipėdos kultūrizmui. Motyvas buvo aiškus - dirbant teisėjo pareigose atsivers nemažai miesto valdininkų durų ir kultūristams bus lengviau. Organizaciniais reikalais toliau užsiėmė Edmundas Daubaras, o Grigorijus Leonovas ėmėsi miesto sportininkų užsiėmimams tiesti legalius kelius. 1977 metais prie Klaipėdos miesto sporto komiteto buvo įregistruota „Klaipėdos kultūrizmo federacija“, kuri ėmė organizuoti miesto sportinę veiklą. Tai buvo beprecedentinis įvykis visoje TSRS. Kultūrizmo sportas buvo uždraustas ir persekiojamas, o Klaipėdoje veikė oficiali miesto kultūrizmo federacija. Taip ši federacija ir išliko vienintele legaliai veikianti visoje TSRS iki pat 1987 metų, kol prie TSRS sporto ministerijos buvo įsteigta „TSRS kultūrizmo federacija“.
Juridiniais keliais buvo uždaryti visi Klaipėdos miesto nelegalūs sporto klubai, o palikti prie federacijos tik trys: „Gintaras“ (vadovas Edmundas Daubaras), „Šatrija“ (vadovas Sigitas Vilutis) ir „Alksnynė“ (vadovas Olegas Serovas).
Beprecedentės viešos varžybos Telšiuose sukėlė TSRS kultūrizmo pasaulyje savotišką furorą. Stebėjosi visi. Estijos TSR kultūrizmo vadovas Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) Edmundui Daubarui parašė palaikymo laišką ir „Gintarinio prizo“ turnyrą pareklamavo Čekoslovakijos TSR sporto spaudai.
Po varžybų Telšiuose Edmundas Daubaras įsidrąsino ir, tarpininkaujant tėvui Vytautui Daubarui, 1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrą organizavo Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Varžybos buvo tik kūno demonstravimo dalies, jėgos pratimų nebuvo. Edmundas Daubaras vėl rizikavo - turnyras buvo viešas, žiūrovus surinko „gyvai“ vieni per kitus patys sportininkai klaipėdiečiai. Salė buvo pilna aistruolių. Varžybose dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
1977 m. “GINTARINIS PRIZAS”
REZULTATAI
(tik pirmos trys vietos)
Jaunimas
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Chleborodovas Viačeslavas Vilnius 1
2. Burba Edvardas Klaipėda 2
3. Apulskis Rimas Klaipėda 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Dolgovas Borisas Vilnius 1
2. Uckus Benas Kaunas 2
3. Kuznecovas Nikolajus Vilnius 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Nevera Stepanas Vilnius 1
2. Šorius Evaldas Klaipėda 2
3. Mišeniovas Edvardas Kaunas 3
Suaugusieji
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Keršulis Algimantas Vilnius 1
2. Daubaras Vytautas Vilnius 2
3. Žurauskas Jonas Kaunas 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Petrošius Kęstutis Vilnius 1
2. Krinickis Rišardas Vilnius 2
3. Maksimovas Stasys Kaunas 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Cukanovas Stasys Vilnius 1
2. Besakirskas Albertas Kaunas 2
3. Zenkevičius Vytautas Klaipėda 3
Absoliutūs nugalėtojai Jaunimas – Borisas Dolgovas
Suaugusieji – Stasys Cukanovas
1977 METŲ KOVA SU TSRS POLITINĖS VALDŽIOS SPRENDIMAIS
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais Edmundas Daubaras, pagal universitetų mainų programą, dar kartą dviem mėnesiams išvyko į Čekoslovakijos SSR. Sportinės veiklos programa buvo panaši į ankstesniųjų metų: vyko susitikimai su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala bei jo pavaduotoju profesoriumi Františeku Bulva.
Siekdami parodyti lojalumą savo valdžiai, čekoslovakai Edmundui Daubarui, kaip TSRS kultūrizmo atstovui, organizavo susitikimą su Čekoslovakijos sporto ministerijos vadovais. Tuo metu Čekoslovakijos kultūrizmo federacija jau turėjo savo kabinetą ministerijoje, kuriame dirbo federacijos sekretorius, garsus kultūristas Peteris Tlapakas.
Vojtechas Fiala taip pat organizavo Edmundo Daubaro kelionę į kalnų kurorte įsikūrusį šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą. Tuo metu jame pasaulio čempionatui rengėsi nacionalinės kultūrizmo rinktinės sportininkai. Vyko susitikimai ir pokalbiai su atletais bei treneriais.
Vėliau Edmundas Daubaras lankėsi Brno mieste, kur profesorius Františekas Bulva surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Juose Edmundas Daubaras dalyvavo svečio teisėmis ir skaitė pranešimą apie kultūrizmo padėtį TSRS.
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais kultūrizmo persekiojimas TSRS dar labiau sustiprėjo. TSRS sporto ministerija išleido įsakymus griežtinti kovą su kultūrizmu, o nacionalinių respublikų sporto ministerijos šiuos nurodymus pakartojo ir ėmė aktyviai vykdyti. Sovietinėje spaudoje prasidėjo organizuota kultūrizmo puolimo kampanija. Ypač aršiai reiškėsi dienraščio Sovietsky Sport žurnalistas Dmitry Ivanov. Didėjant spaudimui, beveik visi žinomi TSRS kultūrizmo organizatoriai nutilo.
Nesitaikstydamas su susidariusia padėtimi ir remdamasis Čekoslovakijoje matytais pavyzdžiais, Edmundas Daubaras pradėjo susirašinėjimą su „Sovietskij sport“ redakcija, TSRS sunkiosios atletikos federacija bei TSRS sporto ministerijos vadovais. Tačiau šie dialogai nedavė jokių teigiamų rezultatų.
Baigiantis 1977 metams, Edmundas Daubaras kartu su geriausiais miesto kultūristais dalyvavo Estijos sostinėje Taline vykusiame „Georgo Tenno memoriale“. Tai buvo vienos prestižiškiausių to meto kultūrizmo varžybų TSRS šalyse. Sėkmingiausiai jose pasirodė Patras Stanius – jaunimo kategorijoje jis iškovojo trečiąją vietą.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
1976-1977 m. „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAI.
PIRMOS NELEGALIAI VIEŠOS KULTŪRIZMO VARŽYBOS TSRS.
1976–1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrai tapo išskirtiniu reiškiniu Lietuvos ir visos TSRS kultūrizmo istorijoje. Nepaisant oficialaus kultūrizmo draudimo Sovietų Sąjungoje, būtent šie renginiai buvo pirmos viešai surengtos kultūrizmo varžybos po draudimo įvedimo.
1976 metais Edmundas Daubaras „Gintarinio prizo“ turnyrą kartu su „Žemaitijos taure“ organizavo Telšiuose. Jėgos dalis vyko vienoje miesto mokyklų, o kūno demonstravimo dalis – Telšių miesto kultūros rūmuose. Tai buvo pirmos po kultūrizmo draudimo nelegaliai viešos kultūrizmo varžybos visoje TSRS teritorijoje. Tiesiog Edmundui Daubarui pavyko įtikinti kultūros rūmų administraciją, kad jokio nusižengimo čia nėra ir rūmai gražiai išreklamavo renginį gyventojams. Salė buvo pilna vietinių žiūrovų. Edmundas Daubaras nemenkai rizikavo, bet varžybos praėjo sklandžiai ir negatyvių pasekmių nebuvo sulaukta. Renginyje dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Jaunių pogrupio kategorijose nugalėtojais tapo Rimas Apulskis, Stasys Stanius, Rimas Česaitis. Jaunimo kategorijų nugalėtojais tapo Antanas Bašermanas, Aimontas Dolgichas, Evaldas Šorius. Suaugusiųjų kategorijose nugalėjo Valentinas Vandys ir Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais pripažinti Rimas Apulskis, Evaldas Šorius, Rišardas Krinickis.
Palyginimui, tais pačiais metais Kaune vyko tarptautinis kultūrizmo renginys, tačiau jo vieta buvo vienoje iš užmiesčio gamyklų kultūros salėje ir renginys vyko slapta be žiūrovų. Taip pat 1976 m. buvo organizuotas tarptautinis kultūrizmo renginys Kalinino (dabar Teverė, RTFSR) mieste. Valdžia uždraudė rengti varžybas, bet sportininkai protestuodami vis tiek surengė rungtynes viename miniatiūriniame miesto sporto klubų. Žiūrovų nebuvo, tik negausi sava palaikymo komanda.
1976 sportuojant Vilniaus „Viktorijos“ kulbe, pradėjome kalbėti su vienu klubo lankytoju teisininku Grigorijumi Leonovu. Šis pasakė, kad ką tik yra užbaigęs Vilniaus universiteto teisės fakultetą ir yra paskirtas į Klaipėdą dirbti liaudies teisėjo pareigose. Jau Klaipėdoje Edmundas Daubaras įtikino Grigorijų Leonovą imtis vadovauti Klaipėdos kultūrizmui. Motyvas buvo aiškus - dirbant teisėjo pareigose atsivers nemažai miesto valdininkų durų ir kultūristams bus lengviau. Organizaciniais reikalais toliau užsiėmė Edmundas Daubaras, o Grigorijus Leonovas ėmėsi miesto sportininkų užsiėmimams tiesti legalius kelius. 1977 metais prie Klaipėdos miesto sporto komiteto buvo įregistruota „Klaipėdos kultūrizmo federacija“, kuri ėmė organizuoti miesto sportinę veiklą. Tai buvo beprecedentinis įvykis visoje TSRS. Kultūrizmo sportas buvo uždraustas ir persekiojamas, o Klaipėdoje veikė oficiali miesto kultūrizmo federacija. Taip ši federacija ir išliko vienintele legaliai veikianti visoje TSRS iki pat 1987 metų, kol prie TSRS sporto ministerijos buvo įsteigta „TSRS kultūrizmo federacija“.
Juridiniais keliais buvo uždaryti visi Klaipėdos miesto nelegalūs sporto klubai, o palikti prie federacijos tik trys: „Gintaras“ (vadovas Edmundas Daubaras), „Šatrija“ (vadovas Sigitas Vilutis) ir „Alksnynė“ (vadovas Olegas Serovas).
Beprecedentės viešos varžybos Telšiuose sukėlė TSRS kultūrizmo pasaulyje savotišką furorą. Stebėjosi visi. Estijos TSR kultūrizmo vadovas Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) Edmundui Daubarui parašė palaikymo laišką ir „Gintarinio prizo“ turnyrą pareklamavo Čekoslovakijos TSR sporto spaudai.
Po varžybų Telšiuose Edmundas Daubaras įsidrąsino ir, tarpininkaujant tėvui Vytautui Daubarui, 1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrą organizavo Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Varžybos buvo tik kūno demonstravimo dalies, jėgos pratimų nebuvo. Edmundas Daubaras vėl rizikavo - turnyras buvo viešas, žiūrovus surinko „gyvai“ vieni per kitus patys sportininkai klaipėdiečiai. Salė buvo pilna aistruolių. Varžybose dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
1977 m. “GINTARINIS PRIZAS”
REZULTATAI
(tik pirmos trys vietos)
Jaunimas
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Chleborodovas Viačeslavas Vilnius 1
2. Burba Edvardas Klaipėda 2
3. Apulskis Rimas Klaipėda 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Dolgovas Borisas Vilnius 1
2. Uckus Benas Kaunas 2
3. Kuznecovas Nikolajus Vilnius 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Nevera Stepanas Vilnius 1
2. Šorius Evaldas Klaipėda 2
3. Mišeniovas Edvardas Kaunas 3
Suaugusieji
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Keršulis Algimantas Vilnius 1
2. Daubaras Vytautas Vilnius 2
3. Žurauskas Jonas Kaunas 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Petrošius Kęstutis Vilnius 1
2. Krinickis Rišardas Vilnius 2
3. Maksimovas Stasys Kaunas 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Cukanovas Stasys Vilnius 1
2. Besakirskas Albertas Kaunas 2
3. Zenkevičius Vytautas Klaipėda 3
Absoliutūs nugalėtojai Jaunimas – Borisas Dolgovas
Suaugusieji – Stasys Cukanovas
1977 METŲ KOVA SU TSRS POLITINĖS VALDŽIOS SPRENDIMAIS
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais Edmundas Daubaras, pagal universitetų mainų programą, dar kartą dviem mėnesiams išvyko į Čekoslovakijos SSR. Sportinės veiklos programa buvo panaši į ankstesniųjų metų: vyko susitikimai su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala bei jo pavaduotoju profesoriumi Františeku Bulva.
Siekdami parodyti lojalumą savo valdžiai, čekoslovakai Edmundui Daubarui, kaip TSRS kultūrizmo atstovui, organizavo susitikimą su Čekoslovakijos sporto ministerijos vadovais. Tuo metu Čekoslovakijos kultūrizmo federacija jau turėjo savo kabinetą ministerijoje, kuriame dirbo federacijos sekretorius, garsus kultūristas Peteris Tlapakas.
Vojtechas Fiala taip pat organizavo Edmundo Daubaro kelionę į kalnų kurorte įsikūrusį šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą. Tuo metu jame pasaulio čempionatui rengėsi nacionalinės kultūrizmo rinktinės sportininkai. Vyko susitikimai ir pokalbiai su atletais bei treneriais.
Vėliau Edmundas Daubaras lankėsi Brno mieste, kur profesorius Františekas Bulva surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Juose Edmundas Daubaras dalyvavo svečio teisėmis ir skaitė pranešimą apie kultūrizmo padėtį TSRS.
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais kultūrizmo persekiojimas TSRS dar labiau sustiprėjo. TSRS sporto ministerija išleido įsakymus griežtinti kovą su kultūrizmu, o nacionalinių respublikų sporto ministerijos šiuos nurodymus pakartojo ir ėmė aktyviai vykdyti. Sovietinėje spaudoje prasidėjo organizuota kultūrizmo puolimo kampanija. Ypač aršiai reiškėsi dienraščio Sovietsky Sport žurnalistas Dmitry Ivanov. Didėjant spaudimui, beveik visi žinomi TSRS kultūrizmo organizatoriai nutilo.
Nesitaikstydamas su susidariusia padėtimi ir remdamasis Čekoslovakijoje matytais pavyzdžiais, Edmundas Daubaras pradėjo susirašinėjimą su „Sovietskij sport“ redakcija, TSRS sunkiosios atletikos federacija bei TSRS sporto ministerijos vadovais. Tačiau šie dialogai nedavė jokių teigiamų rezultatų.
Baigiantis 1977 metams, Edmundas Daubaras kartu su geriausiais miesto kultūristais dalyvavo Estijos sostinėje Taline vykusiame „Georgo Tenno memoriale“. Tai buvo vienos prestižiškiausių to meto kultūrizmo varžybų TSRS šalyse. Sėkmingiausiai jose pasirodė Patras Stanius – jaunimo kategorijoje jis iškovojo trečiąją vietą.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Istorinis „Gintarinio prizo“ turnyras
Knyga, skirta „Gintarinio prizo“ šešiasdešimtmečiui
2027 metais Klaipėdoje bus minimas vieno seniausių pasaulyje tradicinių tarptautinių kultūrizmo, o dabar ir fitneso, turnyrų – „Gintarinio prizo“ – šešiasdešimtmetis. Šiai iškiliai sukakčiai pradėjome ruoštis dar 2025 metais. Iš pradžių buvo sumanyta sporto veteranams ir žmonėms, savo darbu kūrusiems turnyro istoriją, pagaminti išskirtinius proginius medalius. Tačiau sporto bendruomenės, istorikų ir įvairių institucijų atstovų siūlymu gimė kur kas prasmingesnė idėja – išleisti istorinę knygą.
Toks sprendimas pasirodė visiškai pagrįstas. Per šešis dešimtmečius „Gintarinis prizas“ tapo ne tik sporto renginiu. Jo istorijoje persipynė sportiniai pasiekimai, politiniai įvykiai, ekonominiai pokyčiai ir kultūriniai ryšiai. Nedaugelis pasaulio tradicinių varžybų gali pasigirti tokia įvairiapuse ir turininga raida.
Darbas netrukus įgavo pagreitį. Knygos tekstai jau parengti lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Šiuo metu tikslinami faktai, atrenkamos istorinės nuotraukos ir baigiami redaguoti tekstai.
Rašydami supratome, kad vien papasakoti „Gintarinio prizo“ istoriją nepakanka. Turnyro reikšmės neįmanoma suvokti neatskleidus platesnio istorinio konteksto. Todėl knygoje glaustai apžvelgiama ir tarptautinė kultūrizmo bei fitneso raida, pristatomos šių sporto šakų ištakos, svarbiausi jų vystymosi etapai bei vieta pasaulio sporto istorijoje.
Iki šiol pasaulyje nėra išleistos išsamios kultūrizmo istorijos. Daugelis garsių atletų – Arnoldas Švarcenegeris, Seržas Nubretas, Vladimiras Dubininas ir kiti – savo knygose daugiausia pasakojo apie asmeninį sportinį kelią, o bendrą šios sporto šakos raidą palietė tik fragmentiškai. Lietuvoje publikuota kultūrizmo istorija taip pat nepretenduoja į visapusišką tyrimą – joje daugiausia atsispindi vienos tarptautinės federacijos veikla ir vieno miesto sportinis gyvenimas.
Todėl ši knyga siekia užpildyti bent dalį šios istorinės spragos. Nors pagrindinis dėmesys skiriamas „Gintarinio prizo“ turnyrui, kartu įamžinami ir reikšmingiausi Lietuvos bei pasaulio kultūrizmo istorijos faktai, žmonės ir įvykiai. Tai nėra galutinė šios sporto šakos istorija, tačiau tikimės, kad ji taps patikimu pagrindu būsimiems tyrinėtojams ir autoriams.
Išvados
Istorija gyvuoja tol, kol ją prisimename ir perduodame ateities kartoms. Jei šiandien neužfiksuosime svarbiausių faktų, rytoj jie gali būti prarasti visiems laikams. „Gintarinio prizo“ istorija – tai ne tik vieno turnyro metraštis. Tai Lietuvos kultūrizmo raidos, tarptautinio sportinio bendradarbiavimo ir kelių sportininkų kartų pasiaukojimo liudijimas.
Ši knyga yra mūsų pagarba žmonėms, kūrusiems šį turnyrą ir garsinusiems Lietuvos vardą pasaulyje. Tikimės, kad ji ne tik išsaugos praeitį, bet ir įkvėps ateities kartas tęsti pradėtus darbus, vertinti savo sporto istoriją ir didžiuotis jos pasiekimais.
Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
PASAULINĖ KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA
UNIKALUS ĮVYKIS PASAULIO SPORTO ISTORIJOJE – OFICIALUS VIZITAS Į VATIKANĄ
Rengiant „Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją“, būtina paminėti išskirtinį įvykį pasaulio sporto istorijoje – oficialų W.F.F.–W.B.B.F. tarptautinės federacijos prezidento dr. Edmundo Daubaro vizitą į Vatikaną.
Vizito į Vatikaną pradžia
Plėtodamas tarptautinius sporto ryšius, 2011 metų balandžio pradžioje W.F.F.–W.B.B.F. tarptautinės federacijos prezidentas dr. Edmundas Daubaras lankėsi Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Monake, Italijoje ir Slovakijoje. Viešėdamas Monake jis sulaukė skambučio iš Italijos, kuriuo buvo pranešta, kad suderintas oficialus vizitas į Vatikaną. Netrukus buvo išvykta į Italiją.
Prieš oficialų vizitą buvo surengtas susitikimas su Vatikano atstovu Italijoje, kurio metu aptarta būsima programa ir numatyti susitikimai.
Vatikanas įvertino kovą už kultūrizmo pripažinimą
Vatikanas yra ne tik pasaulinis Katalikų Bažnyčios centras, bet ir nepriklausoma Vatikano Miesto Valstybė. Siekiant pristatyti W.F.F.–W.B.B.F. federacijos veiklą pasaulyje, 2011 metais Vatikane buvo surengtas oficialus susitikimas su federacijos prezidentu dr. Edmundu Daubaru.
Susitikimo metu Jo Eminencija kardinolas Jozefas Tomko su dideliu susidomėjimu išklausė pasakojimą apie kultūrizmo vystymą ir kovą už šios sporto šakos pripažinimą tuo metu, kai kultūrizmas buvo draudžiamas daugelyje socialistinio bloko valstybių. Teigiamai įvertinęs ilgametes pastangas ir veiklą, kardinolas Jozefas Tomko W.F.F.–W.B.B.F. vadovus pavadino „komunistinio režimo disidentais“.
Ypatingą įspūdį paliko Vatikano valstybės teigiamas federacijos veiklos įvertinimas už pastangas plėtoti fizinį aktyvumą, sveikatingumą, fitnesą ir kultūrizmą visame pasaulyje.
Už nuopelnus plėtojant tarptautinį sportinį judėjimą Jo Eminencija kardinolas Jozefas Tomko įteikė originalius Vatikano pontifikinius medalius „Medaglia Ufficiale di Pontificato di Sua Santità Benedetto XVI“:
• dr. Edmundui Daubarui – W.F.F.–W.B.B.F. tarptautinės federacijos prezidentui;
• Stefanui Hrčkai (Slovakija) – W.F.F.–W.B.B.F. tarptautinės federacijos garbės pareigūnui.
Apdovanojimai buvo įteikti 2011 m. kovo 29 d. Vatikano Miesto Valstybės būstinėje.
Pažintis su Vatikano istoriniais lobiais
Oficialaus vizito metu Vatikano administracijos atstovas tėvas Paolo supažindino W.F.F.–W.B.B.F. delegaciją su Vatikano administracijos būstine, istoriniais archyvais bei saugyklomis, kuriose saugomi ypatingą istorinę vertę turintys įvairių pontifikų asmeniniai daiktai.
Kitą rytą Šv. Petro bazilikoje dr. Edmundas Daubaras buvo pakviestas dalyvauti išskirtinėse asmeninėse Šventosiose Mišiose. Šis įvykis tapo reikšmingu ir istoriniu momentu tarptautinio kultūrizmo judėjimo istorijoje bei svarbiu W.F.F.–W.B.B.F. federacijos veiklos tarptautinio pripažinimo ženklu.
Istorinė reikšmė
Oficialus W.F.F.–W.B.B.F. tarptautinės federacijos prezidento dr. Edmundo Daubaro vizitas į Vatikaną 2011 metais tapo išskirtiniu įvykiu ne tik federacijos, bet ir viso tarptautinio kultūrizmo istorijoje. Šio vizito metu Vatikano valstybės atstovai oficialiai susipažino su W.F.F.–W.B.B.F. veikla, jos istorija bei pastangomis plėtoti fizinį aktyvumą, fitnesą ir kultūrizmą įvairiose pasaulio šalyse.
Ypatingą reikšmę turėjo aukštas Vatikano pareigūnų įvertinimas federacijos veiklai ir jos vadovų indėliui ginant kultūrizmo teisę egzistuoti bei vystytis politinių suvaržymų laikotarpiu Rytų ir Vidurio Europoje. Kardinolo Jozefo Tomko išsakyta nuomonė, kad federacijos aktyvistai buvo „komunistinio režimo disidentai“, tapo reikšmingu moraliniu šios veiklos įvertinimu.
Vatikano pontifikinių medalių įteikimas dr. Edmundui Daubarui ir Stefanui Hrčkai liudijo tarptautinį W.F.F.–W.B.B.F. federacijos veiklos pripažinimą bei jos indėlį į sveikos gyvensenos ir fizinės kultūros sklaidą pasaulyje.
Šis vizitas išlieka vienu svarbiausių W.F.F.–W.B.B.F. federacijos istorijos įvykių ir yra vertinamas kaip reikšmingas tarptautinio kultūrizmo judėjimo pripažinimo faktas XXI amžiaus pradžioje.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
1978 m. „Gintarinio prizo“ turnyras – pasaulio sporto istorijos dalis
Nutylėtos tiesos
1978 metų tarptautinis „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, „Янтарный приз“) turnyras Klaipėdoje užima išskirtinę vietą ne tik Lietuvos, bet ir viso Rytų bloko kultūrizmo istorijoje. Jis vyko tuo metu, kai nuo 1973 metų T.S.R.S. kultūrizmas buvo oficialiai uždraustas, o sporto organizatoriai ir atletai patyrė nuolatinį administracinį spaudimą.
Nepaisant draudimų, turnyro organizatorius dr. Edmundas Daubaras pasirinko ne prisitaikymo, o aktyvių veiksmų kelią. 1977 metais, sustiprėjus valdžios represijoms prieš kultūrizmą, dauguma tuometinių T.S.R.S. kultūrizmo organizatorių atsisakė viešai ginti šį sportą. Dr. Edmundas Daubaras liko vienas iš nedaugelio, kurie ryžosi priešintis draudimui.
1977 metų „Gintarinio prizo“ turnyras tapo savotišku būsimo proveržio išbandymu. Nors oficialaus valdžios pritarimo nebuvo, Klaipėdoje surengtos viešos varžybos parodė, kad kultūrizmas neprarado visuomenės palaikymo. Pilna žiūrovų salė tapo akivaizdžiu įrodymu, kad draudimas nepajėgė sunaikinti sporto populiarumo.
Rengdamasis 1978 metų turnyrui, dr. Edmundas Daubaras parengė ir Maskvoje asmeniškai įteikė peticiją T.S.R.S. Komunistų partijos Centro Komitetui, T.S.R.S. Aukščiausiajai Tarybai, T.S.R.S. Ministrų Tarybai bei centriniams laikraščiams „Pravda“ ir „Izvestija“. Šiuo dokumentu buvo siekiama apginti kultūrizmą ir sudaryti galimybes legaliau organizuoti varžybas.
Po šių veiksmų Klaipėdoje buvo surengtas 1978 metų „Gintarinio prizo“ turnyras. Organizatorius žengė dar toliau – varžyboms buvo suteikta T.S.R.S. kultūrizmo pirmenybių simbolika. Toks sprendimas tuo metu buvo itin rizikingas, nes oficialių T.S.R.S. kultūrizmo čempionatų nebuvo rengiama.
Unikali varžybų scena
Analizuojant 1965–1978 metais T.S.R.S. vykusių kultūrizmo varžybų ikonografinę medžiagą, 1978 metų „Gintarinio prizo“ scena išsiskiria savo mastu ir meniniu sprendimu.
Scenos centre buvo įrengta didžiulė dekoracija su triskart „Mr. Olympia“ titulo laimėtojo Franko Zane'o atvaizdu T.S.R.S. žemėlapio fone ir užrašu „T.S.R.S. pirmenybės“. Abiejose scenos pusėse buvo iškeltos visų penkiolikos sąjunginių respublikų vėliavos. Medaliai, diplomai ir prizai buvo pagaminti su užrašu „T.S.R.S. čempionatas“.
Iki tol tokios simbolikos ir tokio masto scenografijos Sovietų Sąjungos kultūrizmo istorijoje nebuvo užfiksuota.
Turnyras be valstybės paramos
Varžybos buvo surengtos be valstybės finansavimo ir be rėmėjų.
Visus organizacinius darbus atliko pats dr. Edmundas Daubaras, jo šeimos nariai ir sporto klubo sportininkai. Atvykę atletai buvo apgyvendinti Girulių geležinkeliečių pionierių stovykloje, kuri prieš vasaros sezoną galėjo priimti svečius.
Didžiulę scenos dekoraciją pasiuvо dr. Edmundo Daubaro uošvienė, o jos meninį apipavidalinimą pagal organizatoriaus projektą sukūrė dailininkas Olegas Isajevas. Prizus pagamino kultūristas Olegas Serovas, medalius ir diplomus – Klaipėdos dailės kombinato darbuotojai. Didžioji dalis organizacinių išlaidų buvo padengta asmeninėmis organizatoriaus lėšomis.
Tarptautinis veiklos įvertinimas
2011 metais Vatikane įvykusio oficialaus susitikimo metu Pasaulinės W.F.F.–W.B.B.F. federacijos prezidentas dr. Edmundas Daubaras pristatė federacijos veiklą. Pokalbyje su kardinolu Jozefu Tomko buvo aptarta kultūrizmo padėtis sovietmečiu, o organizatoriaus veikla, nukreipta prieš kultūrizmo draudimą, buvo įvertinta kaip reikšmingas visuomeninis pasipriešinimas totalitariniams ribojimams.
Už nuopelnus sveikatingumo ir profesionalaus sporto plėtrai dr. Edmundui Daubarui buvo įteiktas Popiežiaus Benedikto XVI pontifikato medalis.
Išvados
1978 metų „Gintarinio prizo“ turnyras buvo daugiau nei sporto varžybos. Jis tapo viešu pareiškimu, kad kultūrizmo judėjimas Sovietų Sąjungoje, nepaisydamas oficialaus draudimo, išliko gyvas ir organizuotas.
Turnyras parodė, jog net ir centralizuotos kontrolės sąlygomis buvo įmanoma sukurti tarptautinio lygio renginį, paremtą asmenine iniciatyva, savanorišku darbu ir sporto bendruomenės solidarumu.
Istoriniu požiūriu šis renginys žymi vieną pirmųjų sėkmingų bandymų viešai grąžinti kultūrizmą į sportinį gyvenimą T.S.R.S. Jo organizacinis mastas, simbolika ir tarptautinis pobūdis leidžia 1978 metų „Gintarinio prizo“ turnyrą laikyti reikšmingu pasaulinės kultūrizmo istorijos įvykiu.
Tolimesni šio turnyro tyrimai, archyvinių dokumentų analizė ir tarptautiniai palyginamieji tyrimai gali dar tiksliau įvertinti jo vietą XX amžiaus antrosios pusės sporto istorijoje.
KAS T.S.R.S. MĄSTĖ IR VEIKĖ TARPTAUTINIU LYGIU?
Asmenybės vaidmuo kultūrizme ir gyvenime
Žmogaus asmenybę formuoja daugybė veiksnių. Vienas svarbiausių – iš kokių pozicijų ir kokiu mastu jis vertina vykstančius procesus bei įvykius. Kalbant apie kultūrizmą, sportininkas, treneris, sporto klubo vadovas ar organizatorius tuos pačius reiškinius mato ir vertina skirtingai. Net sporto istorikai, naudodamiesi tais pačiais dokumentais ir šaltiniais, dažnai prieina prie skirtingų išvadų.
Vertinant kultūrizmo raidą svarbu atskirti vietinio ir tarptautinio lygmens veikėjus. Tarptautinio masto specialistas privalo gebėti pakilti virš savo laikmečio aktualijų, pažvelgti į procesus plačiau ir matyti bendrą vaizdą. Priešingu atveju tampa neįmanoma suprasti tikrųjų įvykių priežasčių ir jų pasekmių.
Kultūrizmo kūrimosi pradžioje bei sporto draudimo metais T.S.R.S. plačiai mąstančių žmonių buvo labai nedaug. Nedaug buvo ir organizatorių. Tarptautiniuose renginiuose Baltijos šalyse dalyvavę kultūristai dažniausiai apsiribodavo savo miesto, klubo ar regiono interesais.
Tarp tokių buvo R.T.F.S.R. atstovas Jevgenijus Koltunas iš Tiumenės, Kaliningrado treneris Jurijus Smoliakovas, T.S.R.S. čempionas Aleksandras Lemechovas iš Severodvinsko bei Leningrado kultūristas Vladimiras Dubininas. Latvijos TSR panašų vaidmenį atliko Feliksas Sajkovskis, o Lietuvos TSR tuo metu tarptautinio mastymo veikėjų iš esmės nebuvo. Be minėtų asmenų, aktyvių kultūrizmo organizatorių kultūrizmo draudimo laikotarpiu T.S.R.S. beveik neatsirado.
Tam tikra išimtimi galima laikyti T.S.R.S. kultūrizmo federacijos generalinį sekretorių Romaną Kalinauską. Tačiau jo veikla buvo orientuota į administracinę kontrolę ir valdžios struktūras. Siekdamas valdyti procesus, jis dažnai rėmėsi intrigomis, konfliktais bei asmeninių ambicijų tenkinimu. Nemokėdamas užsienio kalbų, jis buvo izoliuotas nuo tarptautinių kultūrizmo procesų ir negalėjo visapusiškai suvokti pasaulinių šio sporto vystymosi tendencijų.
Kita išimtis buvo Estijos TSR atstovas Inaras Mardo (1946–2002). Vis dėlto jo veikla daugiausia apsiribojo Estijos ribomis, ir jis nesiekė daryti didesnės įtakos visos T.S.R.S. kultūrizmui. Nuolat organizuojami tarptautiniai „Georgo Tenno memorialo“ turnyrai Taline iškėlė Inarą Mardo aukščiau daugelio kitų T.S.R.S. organizatorių, nes analogiškų renginių Sovietų Sąjungoje beveik nebuvo.
Trečiuoju tarptautinio masto organizatoriumi galima laikyti dr. Edmundą Daubarą. Kultūrizmo draudimo metais – 1974, 1975, 1976 ir 1977 metais – jis Klaipėdoje organizavo komunistinei valdžiai nepageidaujamus tarptautinius „Gintarinio prizo“ turnyrus. Daugelį metų aktyviai susirašinėdamas su T.S.R.S. sporto ministerija ir gindamas kultūrizmo teisę egzistuoti, jis sulaukė neigiamų atsakymų. Tuomet, rizikuodamas savo ir šeimos ateitimi, parengė kultūrizmo gynimo peticiją ir asmeniškai nuvežė ją į Maskvą.
Peticija buvo įteikta T.S.R.S. Komunistų partijos Centro Komitetui, T.S.R.S. Aukščiausiajai Tarybai, T.S.R.S. Ministrų Tarybai bei centrinių laikraščių „Pravda“ ir „Izvestija“ redakcijoms. Dokumentai buvo oficialiai užregistruoti šių institucijų priimamuosiuose. Praėjus tam tikram laikui, politinė valdžia leido Klaipėdoje tęsti „Gintarinio prizo“ organizavimą.
Lyderiai paprastai nesitenkina stabilumu. Juos išskiria drąsa, atsakomybė ir gebėjimas prisiimti riziką. Jie orientuojasi į rezultatą ir dažniausiai nesvarsto nesėkmės galimybės. Tuo tarpu dauguma žmonių pasirenka ramų stebėtojų vaidmenį.
Todėl kyla klausimas – kas iš tikrųjų buvo T.S.R.S. kultūrizmo lyderiai?
Panašiu keliu kaip dr. Edmundas Daubaras ėjo jo ilgamečiai bendražygiai užsienyje – IFBB prezidentas Benas Veideris, NABBA prezidentas Oskaras Haidenstamas, WABBA prezidentas Seržas Nubretas bei FIHC generalinis sekretorius Oskaras Steitas. Visi jie savo veiklą grindė ne administracine kontrole, o sporto plėtra, naujų galimybių paieška ir tarptautiniu bendradarbiavimu.
Užsienio kalbų nemokėjimas ribojo ir Inaro Mardo galimybes. Tačiau šiuo klausimu dr. Edmundas Daubaras jam nuolat padėdavo. Tuo tarpu Romanas Kalinauskas visą savo veiklą orientavo į Maskvoje veikusią T.S.R.S. sporto ministeriją ir T.S.R.S. sunkiosios atletikos federaciją. Tačiau kultūrizmo draudimo laikotarpiu iš šių institucijų nebuvo galima tikėtis realios pagalbos.
Dar studijuodamas anglų ir vokiečių filologiją Vilniaus valstybiniame universitete, Edmundas Daubaras bandė telkti bendram darbui Vilniaus sporto klubus. Tuo metu niekas kitas tokios iniciatyvos nesiėmė.
Lengva kalbėti tuomet, kai kliūtys jau įveiktos, o sporto vystymasis vyksta sava eiga. Tačiau tais metais, kai reikėjo kovoti su draudimais ir rizikuoti savo ateitimi, beveik niekas nesiryžo atvirai ginti kultūrizmo. Šios atsakomybės ėmėsi tik vienas žmogus – dr. Edmundas Daubaras.
Per daugiau kaip penkis dešimtmečius trunkančią jo organizacinę veiklą netrūko žmonių, kurie siekė tapti jo pavaduotojais, perimti jo vietą ar kopijuoti jo veiklos modelį. Tačiau nė vienam nepavyko pasiekti panašių rezultatų.
Aktyvi ir dažnai audringa dr. Edmundo Daubaro veikla ne visiems patiko. Siekdamas išvengti nuolatinių konfliktų, 1979 metais, jau turėdamas germanų filologijos išsilavinimą, jis antrą kartą įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti teisės.
Panašiu laikotarpiu sudėtingi išbandymai teko ir Inarui Mardo. Po 1979 metais Estijos kultūrizmo federacijoje įvykusių konfliktų ir valdžios pasikeitimų jis prarado ankstesnes pozicijas. Vėlesni bandymai sugrįžti nebuvo sėkmingi. Kaip liudija jo laiškai Edmundui Daubarui, šie įvykiai turėjo ilgalaikių pasekmių jo tolimesnei veiklai.
Klaipėda visais laikais išsiskyrė savitu požiūriu ir savarankiškumu. Tiek Lietuvos TSR laikais, tiek Sovietų Sąjungoje, tiek šiandien tarptautiniu mastu ji dažnai veikė kaip savarankiškas kultūrinis ir visuomeninis centras. Tokia buvo ir Klaipėdos kultūrizmo organizatorių padėtis.
Dr. Edmundo Daubaro lyderystė ilgainiui atvedė jį į pasaulinės WFF–WBBF organizacijos vadovybę. Šiandien federacija vienija nacionalines organizacijas daugiau kaip 140 pasaulio valstybių. Be to, jis dalyvauja įvairių tarptautinių organizacijų veikloje, tarp jų ir organizacijose, bendradarbiaujančiose su Jungtinėmis Tautomis bei UNESCO.
Dėl aktyvios tarptautinės veiklos dr. Edmundas Daubaras per daugelį metų susitiko su daugybe pasaulyje žinomų politikų, visuomenės veikėjų ir religinių organizacijų atstovų.
2010 metais Portugalijoje Tarptautinio tamplierių ordino suvažiavime jis buvo apdovanotas Šventojo Nikolojaus Stebukladario medaliu už idėjas, skirtas pasaulio religijų dialogui ir bendradarbiavimui.
2011 metais Vatikane įvyko oficialus WFF–WBBF federacijos vadovo priėmimas. Susitikimo metu Vatikano administracijai buvo pristatyta federacijos veikla bei kultūrizmo istorija Sovietų Sąjungoje. Vatikano Kongregato prefektas kardinolas Jozefas Tomko kultūrizmo gynimo veiklą sovietmečiu apibūdino kaip disidentinę komunistinės valdžios atžvilgiu. Už nuopelnus sveikatingumo ir profesionalaus sporto plėtrai dr. Edmundui Daubarui buvo įteiktas Vatikano Pontifiko medalis.
Vėlesniais metais vyko susitikimai su įvairių šalių parlamentų vadovais, ministrais pirmininkais, ministrais ir kitais aukštais valstybės pareigūnais Europoje bei Azijoje.
2015 metais tarptautinio turnyro metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Antanas Vinkus dr. Edmundą Daubarą pavadino „Lietuvos ambasadoriumi pasaulyje“.
2023 metais UNESCO struktūrose bendradarbiaujančių organizacijų teikimu dr. Edmundui Daubarui buvo suteiktas „Taikos ambasadoriaus“ vardas ir įteiktas atitinkamas apdovanojimas.
2024 metais Lietuvos Respublikos Seime Estijos visuomeninių organizacijų atstovai už aktyvią visuomeninę veiklą jį apdovanojo U.R.K. „Sidabro kryžiaus“ ordinu.
Išvados
Analizuojant T.S.R.S. kultūrizmo istoriją galima teigti, kad tik nedaugelis to laikotarpio veikėjų gebėjo mąstyti ir veikti tarptautiniu mastu. Dauguma apsiribojo vietinių klubų, miestų ar respublikų problemomis, tuo tarpu tarptautinė veikla reikalavo platesnio požiūrio, kalbų mokėjimo, ryšių užmezgimo ir asmeninės rizikos.
Kultūrizmo draudimo laikotarpiu būtent asmenybės vaidmuo tapo lemiamu veiksniu. Kai institucijos neveikė arba priešinosi sporto vystymuisi, iniciatyvos ėmėsi pavieniai lyderiai. Tarp jų išsiskyrė Inaras Mardo Estijoje ir dr. Edmundas Daubaras Lietuvoje.
Dr. Edmundo Daubaro veikla pasižymėjo ne tik organizaciniais gebėjimais, bet ir ilgalaike strategine vizija. Jo veikla neapsiribojo vien sporto varžybų organizavimu – ji apėmė kultūrizmo gynimą politiniu, visuomeniniu ir tarptautiniu lygmenimis.
Istorija rodo, kad sporto raidą dažniausiai lemia ne institucijos, o ryžtingos asmenybės. Būtent jų iniciatyva, atsakomybė ir gebėjimas veikti sudėtingomis aplinkybėmis tampa pagrindine pažangos jėga. Todėl kalbant apie T.S.R.S. kultūrizmo istoriją, asmenybės vaidmuo išlieka vienu svarbiausių veiksnių, leidusių šiam sportui išlikti, plėtotis ir tapti tarptautiniu reiškiniu.
Čekoslovakijos kultūrizmo vaidmuo pasaulyje ir jo įtaka TSRS kultūrizmo raidai
Čekoslovakija – socialistinio pasaulio langas į Vakarus
Tarptautinio kultūrizmo istorija iki šiol dažniausiai buvo rašoma pačių didžiųjų organizacijų – pirmiausia IFBB ir NABBA – požiūriu. Dėl to nemažai reikšmingų istorinių įvykių liko nutylėti arba interpretuojami vienašališkai. Šiame straipsnyje nesiekiama pretenduoti į absoliučią istorinę tiesą, tačiau norima atkreipti dėmesį į faktus, kurie ilgą laiką buvo ignoruojami arba nepakankamai įvertinti.
Ne kartą buvo pastebėta, kad IFBB savo istoriją pateikia tarsi savarankiškos sporto sistemos kūrimo istoriją, nors jos įsitvirtinimas tarptautiniame sporte buvo glaudžiai susijęs su amerikiečių sporto organizatoriaus Bobo Hofmano veikla. Daugelis organizacinių principų, tarptautinių ryšių bei varžybų modelių buvo perimti iš jau egzistavusių struktūrų.
Ne mažiau diskusijų kelia NABBA istorijos interpretacija. Asociacija savo istoriją sieja su 1948 metais Londone vykusiomis FIHC federacijos „Mr. Universe“ varžybomis, nors tuo metu pati NABBA dar neegzistavo. Dar daugiau klausimų kelia aplinkybė, kad iki šiol NABBA simbolikoje naudojamas antrojo FIHC „Mr. Universe“ absoliutaus nugalėtojo Johno Grimeko atvaizdas. Grimekas buvo Bobo Hofmano auklėtinis ir AAU sportininkas, tačiau nėra žinoma, kad jis kada nors būtų dalyvavęs NABBA organizuotose varžybose. Tokie faktai rodo, kad tarptautinio kultūrizmo istorijoje iki šiol tebėra nemažai neišnagrinėtų klausimų.
2027 metais sukaks aštuoniasdešimt metų nuo oficialaus kultūrizmo, kaip sporto šakos, pradžios. Tais pačiais metais sukaks ir šešiasdešimt metų vienam seniausių pasaulyje tradicinių kultūrizmo turnyrų – Klaipėdoje rengiamam „Gintariniam prizui“. Šios sukaktys skatina dar kartą pažvelgti į kultūrizmo istoriją ne tik Vakarų, bet ir Rytų Europos kontekste.
Išskirtinė Čekoslovakijos padėtis
1973–1987 metais Sovietų Sąjungoje ir daugelyje kitų socialistinių valstybių kultūrizmas buvo oficialiai draudžiamas arba įvairiomis formomis persekiojamas. Tačiau Čekoslovakijoje susiklostė išskirtinė situacija.
Po 1968 metų Prahos pavasario įvykių SSRS politinė vadovybė vengė papildomų konfliktų su Čekoslovakija. Pasinaudodami susidariusia situacija, čekoslovakų sporto organizatoriai kultūrizmą pristatė kaip jėgos pratimų, fizinio rengimo ir sveikatingumo sistemą. Tokia taktika leido išsaugoti nacionalinę federaciją ir palaikyti ryšius su tarptautiniu sporto pasauliu.
Tai buvo unikali galimybė visam socialistiniam blokui. Kol kitų šalių sportininkai buvo praktiškai izoliuoti nuo Vakarų, Čekoslovakijos kultūristai sugebėjo dalyvauti tarptautinėse varžybose, užmegzti ryšius su IFBB ir kitomis organizacijomis bei palaikyti nuolatinį dialogą su užsienio sporto veikėjais.
Istorijos požiūriu svarbiausia tapo ne pavienių atletų rezultatai ar iškovoti titulai, bet pati galimybė pralaužti politinę izoliaciją.
1975 metų istorinis proveržis
Vienu svarbiausių XX amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigos ir aštuntojo dešimtmečio kultūrizmo istorijos įvykių tapo Čekoslovakijos nacionalinės kultūrizmo federacijos prezidento Vojtěcho Fialos veikla.
Pasinaudodamas asmeniniais ryšiais jis 1975 metais sugebėjo užtikrinti Čekoslovakijos delegacijos dalyvavimą IFBB Europos čempionate Vakarų Europoje. Šiose varžybose Petras Stachas tapo absoliučiu Europos čempionu.
Šis laimėjimas turėjo daug platesnę reikšmę nei vien sportinis titulas. Pirmą kartą socialistinės valstybės kultūristas įrodė, kad Rytų Europos sportininkai gali sėkmingai konkuruoti su stipriausiais Vakarų atletais. Dar svarbiau buvo tai, kad pats dalyvavimas tokiose varžybose tapo precedentu visam socialistiniam pasauliui.
Istorijoje būtent pirmieji žingsniai dažniausiai tampa kertiniais įvykiais, todėl Vojtěcho Fialos ir Petro Stacho vaidmuo tarptautinio kultūrizmo istorijoje išlieka išskirtinis.
Čekoslovakijos pagalba TSRS kultūrizmui
Čekoslovakijos sporto vadovai suprato, kad vien nacionalinių pasiekimų nepakanka. Jie siekė padėti ir kitų socialistinių šalių kultūristams.
Vojtecho Fialos ir profesoriaus Františeko Bulvos iniciatyva Prahoje buvo surengti keli Edmundo Daubaro susitikimai su ČSSR sporto ministerijos (ČSTV) vadovybe. Šių susitikimų tikslas buvo gauti oficialų valstybės pritarimą tarptautiniam Čekoslovakijos ir TSRS kultūristų bendradarbiavimui.
1978–1979 metais buvo parengtas ambicingas projektas – surengti dvejas bendras varžybas. Pirmosios turėjo vykti Čekoslovakijos nacionalinio čempionato metu, antrosios – Klaipėdoje tradicinio „Gintarinio prizo“ turnyro metu.
Čekoslovakijos sporto ministerija projektui pritarė. Edmundui Daubarui buvo išduoti oficialūs kvietimai geriausiems TSRS kultūristams.
Numatytoje delegacijoje turėjo dalyvauti:
• delegacijos vadovai Edmundas Daubaras, Inaras Mardo (1945-2002);
• TSRS rinktinės treneris, „Vilniaus kultūrizmo mokyklos“ vadovas Česlavas Tamulevičius (1945-2023);
• estas Olevas Anusas;
• lietuviai Jevgenijus Gorelikas, Vladas Kapcevičius, Jevgenijus Žurcevas ir Albertas Besakirskas.
Tai galėjo tapti pirmuoju oficialiu TSRS kultūristų pasirodymu tarptautinėje arenoje dar galiojant kultūrizmo draudimui Sovietų Sąjungoje.
Prarasta galimybė
Projektas taip ir nebuvo įgyvendintas. Autoriaus vertinimu, tam lemiamos įtakos turėjo vidiniai konfliktai TSRS kultūrizmo organizacinėje aplinkoje. Dėl asmeninių Romano Kalinausko ambicijų buvo sužlugdytas kelerius metus kurtas tarptautinis projektas, galėjęs tapti reikšmingu lūžiu viso Sovietų Sąjungos kultūrizmo istorijoje.
Vis dėlto atliktas darbas neprapuolė.
Edmundui daubarui rengiant TSRS aukščiausiajai politinei vadovybei peticiją dėl kultūrizmo legalizavimo, buvo panaudota Čekoslovakijoje sukaupta organizacinė patirtis, oficialūs dokumentai ir tarptautiniai kontaktai. Šie argumentai sustiprino siekį įrodyti, kad kultūrizmas gali egzistuoti kaip teisėta sporto šaka.
Nors oficialus draudimas dar galiojo, TSRS valdžia leido Edmundui Daubarui Klaipėdoje viešai organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrą. Vėliau TSRS sporto ministerija šį turnyrą oficialiai pripažino neoficialiu Sovietų Sąjungos kultūrizmo čempionatu.
Taigi Čekoslovakijoje atliktas darbas netiesiogiai prisidėjo prie kultūrizmo padėties pokyčių visoje Sovietų Sąjungoje.
Istorinis įvertinimas
2011 metais Vatikanas, įvertinęs Edmundo Daubaro veiklą kultūrizmo draudimo metais, pripažino jį komunistinio režimo disidentu ir apdovanojo popiežiaus Benedikto XVI medaliu.
Šis įvertinimas liudija, kad kultūrizmo istorija negali būti suprantama vien kaip sporto rezultatų istorija. Daugelyje socialistinių valstybių kultūrizmo puoselėjimas tapo pilietinio pasipriešinimo forma, ginant teisę į laisvą sportinę ir visuomeninę veiklą.
Išvados
Vertinant XX amžiaus antrosios pusės kultūrizmo istoriją, Čekoslovakijos vaidmuo buvo gerokai didesnis, negu paprastai pripažįstama tarptautinėje istoriografijoje.
Būtent Čekoslovakija tapo pirmąja socialistine valstybe, kuriai pavyko praktiškai pralaužti „geležinę uždangą“ kultūrizmo srityje ir užmegzti reguliarius ryšius su Vakarų sporto organizacijomis. Vojtěcho Fialos organizacinė veikla ir Petro Stacho pergalė 1975 metų IFBB Europos čempionate tapo istoriniu lūžio tašku, įrodžiusiu, kad politinės sienos nėra neįveikiamos.
Ne mažiau svarbus buvo Čekoslovakijos sporto veikėjų siekis padėti TSRS kultūristams. Vojtecho Fialos ir profesoriaus Františeko Bulvos iniciatyva pradėtas bendradarbiavimas su Edmundu Daubaru buvo pirmasis rimtas bandymas sukurti oficialius sportinius ryšius tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų kultūrizmo pasaulio dar galiojant draudimams.
Nors šis projektas nebuvo įgyvendintas, jo organizaciniai rezultatai tapo svarbia atrama vėlesnei kovai dėl kultūrizmo pripažinimo Sovietų Sąjungoje. Todėl galima teigti, kad Čekoslovakijos indėlis į TSRS kultūrizmo raidą buvo ne atsitiktinis, bet strateginis.
Istorijos požiūriu didžiausią reikšmę turi ne vien sportiniai titulai ar atskirų atletų pasiekimai. Daug svarbesni yra tie žmonės ir jų sprendimai, kurie pakeitė pačią sporto raidą. Šiuo požiūriu Vojtěchas Fiala, Františekas Bulva ir jų bendradarbiavimas su Edmundu Daubaru užima reikšmingą vietą Europos ir pasaulio kultūrizmo istorijoje. Jų veikla padėjo sukurti tiltą tarp dviejų politinių sistemų tuo metu, kai toks bendradarbiavimas atrodė beveik neįmanomas.
