Pasaulio sporto istorija.
PALANGA, 1998-IEJI: KAI PASAULIO FITNESAS SUSIRINKO PRIE BALTIJOS JŪROS.
186 sportininkų, 15 valstybių ir pirmasis oficialus WFF pasaulio fitneso čempionatas Lietuvos Respublikoje. Federacija tuo metu dar eksperimentavo su kategorijomis, teisėjavimo kriterijais ir ieškojo savojo kelio. Taip prieš beveik tris dešimtmečius Palangoje buvo rašomas puslapis, kuris šiandien tapo fitneso istorijos dalimi.
Renginį rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Organizacinio komiteto pirmininku buvo Lietuvos Respublikos valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministras Kęstutis Skrebys, vienu pagrindinių rėmėjų buvo dienraštis „Respublika“. Čempionatą Palangoje filmavo „Eurosport“ televizija, kuri parengė ir Europos šalims skirtą maždaug valandos trukmės reportažą. Lietuvos nacionalinei televizijai reportažą parengė žurnalistė Laima Janušonytė.
1998 METŲ BIRŽELIO 6-OJI. PALANGA
Pajūrio kurortas, vasaros sezono išvakarės ir į Lietuvą plūstantys sportininkai iš įvairių Europos valstybių.
Tačiau tą dieną Palangoje svarbiausia buvo ne paplūdimys ir ne vasaros pramogos. Čia vyko pasaulio fitneso čempionatas.
Į vieną vietą susirinko 186 sportininkai iš 15 šalių: Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Baltarusijos, Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Prancūzijos, Slovėnijos, Graikijos, Jungtinės Karalystės, Urugvajaus ir Italijos.
Tai buvo daugiau nei eilinės tarptautinės varžybos. WFF istoriniuose šaltiniuose Palangos renginys įvardijamas kaip pirmasis oficialus pasaulio fitneso čempionatas, vykęs Lietuvoje.
Šiandien, atsivertus to čempionato protokolus, galima pamatyti ne tik pavardes ir užimtas vietas. Juose atsispindi visas to meto Europos fitneso pasaulis.
FITNESAS, KURIS IEŠKOJO SAVO VEIDO
Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje fitnesas dar nebuvo toks, kokį jį pažįstame šiandien.
Sporto klubų kultūra sparčiai augo, keitėsi požiūris į kūną, fizinį pasirengimą ir sportinę estetiką. Greta tradicinio kultūrizmo vis ryškiau skleidėsi nauja kryptis – fitnesas.
Čempionato programoje atsirado Classic Fitness ir Aerobic Fitness kategorijos.
Tai buvo svarbus pokytis.
Scenoje reikėjo demonstruoti ne vien raumenų masę. Vis didesnę reikšmę įgavo kūno proporcijos, fizinis pasirengimas, estetika, atletiškumas ir bendras sportinis vaizdas.
1998-ųjų Palanga tapo vieta, kurioje šios naujos sporto idėjos buvo išbandytos tarptautiniu mastu.
15 ŠALIŲ – VIENA SCENA
Čempionato dalyvių geografija buvo įspūdinga.
Vienoje scenoje susitiko Vakarų, Vidurio ir Rytų Europos sportininkai.
Vokietija į Palangą atsivežė itin stiprią komandą. Šveicarija taip pat buvo tarp lyderių. Konkurenciją joms sudarė Baltarusijos, Rusijos, Austrijos, Slovėnijos, Jungtinės Karalystės, Graikijos, Ukrainos ir Baltijos šalių atletai.
Tai buvo laikmetis, kai Europos sporto žemėlapis sparčiai keitėsi, o nauji tarptautiniai ryšiai leido sportininkams vis dažniau susitikti vienoje scenoje.
Palangos čempionatas tapo vienu iš tokių susitikimo taškų.
VYRŲ SCENOJE – DVI SKIRTINGOS ISTORIJOS
Vyrų Classic Fitness programoje buvo dvi kategorijos, tačiau abi pateikė skirtingus čempionato scenarijus.
Pirmojoje kategorijoje nugalėjo Valdas Slimanavičius, aplenkęs Baltarusijos atstovą Sergej Kalmykov ir vokietį Andreas Müller.
Už jų išsirikiavo sportininkai iš Šveicarijos, Austrijos, Vokietijos ir kitų valstybių.
Antrojoje kategorijoje jau triumfavo Vokietija.
Jürgen Koch tapo kategorijos nugalėtoju, o vėliau jo pavardė buvo įrašyta ir į svarbiausią čempionato rezultatų eilutę.
JÜRGEN KOCH – ABSOLIUTUS ČEMPIONAS
Koch laimėjo ne tik savo kategoriją.
Jis buvo paskelbtas absoliučiu 1998 metų vyrų fitneso čempionu.
Tai buvo aukščiausias įmanomas įvertinimas.
Vienos kategorijos pergalė pavertė jį kategorijos čempionu, o absoliuti pergalė – viso čempionato vyrų nugalėtoju.
Todėl Jürgen Koch vardas 1998-ųjų Palangos istorijoje išlieka vienas svarbiausių.
MOTERŲ FITNESAS: VOKIETIJOS „DUBLIS“
Jeigu vyrų varžybose nugalėtojus pasidalijo skirtingos šalys, moterų programoje situacija buvo kitokia.
Vokietijos sportininkės laimėjo abi moterų Classic Fitness kategorijas.
Pirmojoje kategorijoje aukščiausią vietą užėmė Mandy Kietzke, antroji buvo jos tautietė Janine Raschka.
Antrojoje kategorijoje nugalėjo Claudia Machmor.
Taigi Vokietija iškovojo abi moterų „Classic Fitness“ aukso vietas.
Tačiau tuo istorija nesibaigė.
CLAUDIA MACHMOR – ABSOLIUTI ČEMPIONĖ
Claudia Machmor tapo ne tik savo kategorijos nugalėtoja.
Ji buvo paskelbta absoliučia moterų fitneso čempione.
Tokiu būdu 1998 metų Palangos čempionate absoliučius vyrų ir moterų fitneso titulus iškovojo Vokietijos sportininkai.
Tai vienas ryškiausių čempionato statistinių faktų.
AEROBINIS FITNESAS – KITOKIA SPORTO PUSĖ
Palangos čempionatas neapsiribojo „Classic Fitness“.
Atskiroje Aerobic Fitness kategorijoje sportininkės demonstravo kitokį pasirengimą – daugiau judesio, dinamikos ir aerobinio sporto elementų.
Čia nugalėjo Tanja Baumann iš Šveicarijos.
Antroji ir trečioji vietos atiteko Vokietijos sportininkėms – Pia Luttenberger ir Diana Partheymüller.
Šis rezultatas dar kartą parodė Vokietijos sportininkių stiprumą, tačiau šįkart aukščiausią laiptelį užėmė Šveicarija.
Įdomu ir tai, kad Tanja Baumann vėliau tapo viena ryškesnių aerobinio fitneso figūrų – WFF istoriniuose rezultatuose ji minima kaip čempionė ir vėlesniais metais.
KĄ PASAKO SKAIČIAI?
Pažvelgus į visą čempionato protokolą, galima pastebėti kelias aiškias tendencijas:
186 dalyviai.
15 valstybių.
Dvi vyrų „Classic Fitness“ kategorijos.
Dvi moterų „Classic Fitness“ kategorijos.
Atskira „Aerobic Fitness“ programa.
Absoliutūs vyrų ir moterų fitneso čempionai.
Tai buvo pakankamai plati programa, kad vienos dienos renginys taptų tikru tarptautiniu fitneso forumu.
VOKIETIJA – RYŠKIAUSIA ČEMPIONATO JĖGA
Vertinant būtent aukščiausias vietas, viena šalis išsiskiria ypač aiškiai.
Vokietija.
Vokietijos sportininkas laimėjo vyrų „Classic Fitness“ II kategoriją.
Vokietės laimėjo abi moterų „Classic Fitness“ kategorijas.
Vokietijai atiteko abu absoliutūs fitneso titulai.
Be to, Vokietijos sportininkės užėmė antrąją ir trečiąją vietas „Aerobic Fitness“ kategorijoje.
Todėl, net ir nesudarant oficialios komandų įskaitos, rezultatai leidžia daryti aiškią išvadą:
1998 metų Palangos čempionate Vokietija buvo viena ryškiausių ir sėkmingiausių fitneso sporto valstybių.
EUROPOS FITNESO „ŽEMĖLAPIS“
Tačiau čempionato istorija nėra vien Vokietijos istorija.
Šveicarija iškovojo „Aerobic Fitness“ auksą.
Baltarusija turėjo aukšto lygio atletų vyrų programoje.
Slovėnijos sportininkas tapo vyrų kategorijos vicečempionu.
Graikijos, Rusijos, Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Austrijos, Latvijos, Estijos, Prancūzijos ir Italijos atstovai taip pat sudarė tarptautinę konkurenciją.
Tai buvo ne vienos šalies sporto šventė.
Tai buvo to laikotarpio Europos fitneso panorama.
PALANGA, KURI TAPO ISTORIJOS DALIMI
Šiandien 1998 metų rezultatai gali atrodyti kaip paprasta archyvinė lentelė.
Pavardė. Šalis. Vieta.
Tačiau už šių skaičių slypi kur kas daugiau.
Tuo metu fitnesas dar tik kūrė savo tarptautinę tapatybę. Sportininkai iš skirtingų šalių mokėsi varžytis pagal bendrus kriterijus. Organizacijos kūrė čempionatų tradicijas. Formavosi nauji čempionų vardai.
Ir visa tai vienai dienai persikėlė į Palangą.
186 sportininkai iš 15 šalių tapo pirmojo oficialaus WFF pasaulio fitneso čempionato dalyviais.
Po daugelio metų būtent šis faktas leidžia į renginį pažvelgti kitaip.
Ne kaip į vieną iš daugelio 1998 metų sporto renginių.
O kaip į svarbų ankstyvosios tarptautinės fitneso istorijos momentą, kai Lietuvoje susitiko skirtingų Europos šalių sportininkai ir buvo formuojamos naujos šios sporto šakos tradicijos.
1998-ŲJŲ PALANGOS ČEMPIONATO PAGRINDINIAI VARDAI
Jürgen Koch – Vokietija
Absoliutus vyrų fitneso čempionas.
Claudia Machmor – Vokietija
Absoliuti moterų fitneso čempionė.
Mandy Kietzke – Vokietija
Moterų „Classic Fitness“ I kategorijos nugalėtoja.
Valdas Slimanavičius – Lietuva
Vyrų „Classic Fitness“ I kategorijos nugalėtojas.
Tanja Baumann – Šveicarija
„Aerobic Fitness“ nugalėtoja.
EPILOGAS
1998 metų Palangos čempionatas buvo surengtas dar tada, kai dabartinė fitneso industrija tik pradėjo įgauti šiandieninį pavidalą.
Nebuvo dabartinių socialinių tinklų, sportininkų asmeninių prekės ženklų, tiesioginių transliacijų ir milijoninių interneto auditorijų.
Tačiau buvo tai, kas svarbiausia sportui – žmonės, scena, konkurencija ir noras būti geriausiam.
Birželio 6-ąją Palangoje susitiko 186 sportininkai iš 15 valstybių.
Kai kurie jų vardai liko istorijoje.
Kai kurie nugrimzdo į archyvų puslapius.
Tačiau pats renginys išliko.
1998-ųjų Palanga buvo vieta, kurioje pasaulio fitnesas susitiko prie Baltijos jūros.
Pažvelkime į 2025 metus.
W.F.F. – W.B.B.F. tęsia veržimąsi į priekį
2025-ieji W.F.F. – W.B.B.F. buvo ne pažadų, o konkretaus darbo metai.
Kol dalis tarptautinio kultūrizmo praranda masiškumą, įtaką ir perspektyvą, mes ir toliau vystomės.
Mes neslepiame krizės.
Mes ją matome. Ir mes jai priešinamės.
Kultūrizmą ištiko krizė
Šiandien per daug organizacijų bando krizę pateikti kaip sėkmę.
Tačiau realybę lemia ne pareiškimai, o rezultatai.
Jeigu mažėja sportininkų skaičius, dingsta jaunimas, o varžybos tampa uždarais renginiais siauram profesionalų ratui – tai nėra vystymasis.
Tai krizė.
W.F.F. – W.B.B.F. pasirinko kitą kelią.
Mes plečiame sporto programą.
Kuriame naujas disciplinas.
Vystome vaikų ir masinį sportą.
Atveriame varžybas veteranams ir sportininkams su negalia.
Stipriname tarptautinį bendradarbiavimą.
Mes nesikabiname į senas schemas.
Mes kuriame naujas.
2025-ieji: faktai
2025 metais W.F.F. – W.B.B.F. surengė svarbiausias tarptautines varžybas:
• 58-ąjį „Amber Prix International“;
• 36-ąjį pasaulio čempionatą;
• 30-ąjį Europos čempionatą;
• 26-ąjį „Universe“.
Tai ne praeities muziejus.
Tai veikianti tarptautinė sporto sistema.
2025 metais taip pat įvyko tarptautinis teisėjų seminaras Klaipėdoje bei daugybė nacionalinių ir tarptautinių varžybų.
Dalyvių ir specialistų geografija toliau plečiasi.
Mes nesame praeities organizacija
W.F.F. – W.B.B.F. jau seniai peržengė tradicinio kultūrizmo ribas.
Dar 1995 metais pradėjome nuosekliai atskirti kultūrizmą ir fitnesą.
Šiandien šis sprendimas tapo dar akivaizdesnis.
Fitnesas turi egzistuoti kaip savarankiška oficiali sporto šaka.
Ji turi savo disciplinas.
Savo sportininkus.
Savo teisėjus.
Savo varžybas.
Savo tarptautinę perspektyvą.
2025 metais Lietuvoje buvo įregistruota „Lithuania Sport Fitness Federation“, paskelbusi apie prisijungimą prie Pasaulinio antidopingo kodekso WADA.
Mes remiame kryptį, kurioje nacionaliniai fitneso čempionatai vykdomi atskirai, užtikrinant visavertę sportinę ir antidopingo kontrolę.
Lietuvos kultūrizmo 60-metis
2025-ieji Lietuvai buvo ypatingi dar ir todėl, kad sukako 60 metų Lietuvos kultūrizmui.
Gegužės 17 dieną Gargžduose surengtas iškilmingas Lietuvos kultūrizmo jubiliejus, skirtas 1965–2025 metų laikotarpiui. Renginį organizavo Viktoras Kura. Jame dalyvavo Seimo atstovai, politikai, sporto veteranai, įvairių organizacijų vadovai ir dabartiniai sportininkai.
Tai buvo svarbus susitikimas tarp skirtingų Lietuvos kultūrizmo kartų.
Sporto istorija nėra vien datos. Tai žmonės, jų darbai, pasiekimai, pergalės ir kartais labai sudėtingos sąlygos, kuriomis visa tai buvo pasiekta.
Tarptautiniu mastu nusipelniusiems sporto veteranams apdovanojimus įteikė Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentas Dr. Edmundas Daubaras.
Tokie jubiliejai leidžia ne tik prisiminti praeitį, bet ir perduoti ją jaunajai kartai.
50 metų „Lithuania Cup Open“
2025 metais sukako 50 metų turnyrui „Lithuania Cup Open“.
Taip pat sukako 50 metų istoriniam Čekoslovakijos sportininkų, vadovaujamų Vojtech Fiala, dalyvavimui IFBB Europos čempionate socialistinio draudimo laikotarpiu.
Tuomet Petr Stach tapo absoliučiu Europos čempionato nugalėtoju.
Tai ne tik sportinis rezultatas.
Tai Europos kultūrizmo istorijos dalis.
2027 metais sukaks 60 metų „Amber Prix International“.
Šiai datai jau ruošiamės.
Sporto istorija neturi būti pamiršta
2025 metais pasaulinė kultūrizmo bendruomenė atsisveikino su vienu iš Europos kultūrizmo pradininkų Valerijumi Koreškovu (1940–2025).
Vilnietis buvo ne tik sporto žmogus, bet ir žurnalistas, poetas, aktyvus visuomenės veikėjas. Jo veikla ir apdovanojimai, tarp kurių buvo ir UNESCO diplomas, priklauso platesnei Europos kultūrizmo istorijai.
Atsisveikinimas su senosios kartos žmonėmis dar kartą primena, kad sporto istoriją būtina dokumentuoti.
Todėl archyvai, seni leidiniai, fotografijos, varžybų protokolai ir buvusių sportininkų prisiminimai tampa ne mažiau svarbūs nei dabartinės varžybos.
Informacinė įtaka
WFF.lt kelis mėnesius sulaukė apie 400 000 apsilankymų per mėnesį.
Mūsų medžiaga skelbiama įvairiomis kalbomis.
Mūsų straipsniai skaitomi.
Mūsų idėjos aptariamos.
Mūsų formatus naudoja kiti.
Tai rodo viena:
W.F.F. – W.B.B.F. ignoruoti neįmanoma.
Tarptautinė sistema vystosi
2025 metais Klaipėdoje įvyko tarptautinis teisėjų seminaras, kuriame dalyvavo specialistai iš Vokietijos, Latvijos, Estijos, Lietuvos ir Ukrainos.
Profesionalų teisėjų rengimą laikome vienu iš tarptautinio sporto pamatų.
Be objektyvaus teisėjavimo nėra pasitikėjimo.
Be pasitikėjimo nėra ateities.
Mes einame toliau
W.F.F. – W.B.B.F. toliau siekia tarptautinio pripažinimo.
Mes siekiame asocijuotos narystės Jungtinėse Tautose ir Tarptautiniame olimpiniame komitete.
Mes ir toliau siekiame tarptautinio fitneso, kaip savarankiškos oficialios sporto šakos, pripažinimo ir jo vystymo olimpine kryptimi.
Mes suprantame šio tikslo mastą.
Tačiau mūsų nedomina lengvos užduotys.
2025-ieji – tik dar vienas etapas
Mes neketiname teisintis prieš tuos, kurie netiki mūsų vystymusi.
Rezultatai kalba patys už save.
Kol vieni diskutuoja apie praeitį, mes kuriame ateitį.
Kol vieni mažina savo veiklą, mes ją plečiame.
Kol vieni bijo pokyčių, mes eksperimentuojame.
Kol vieni pamiršta istoriją, mes ją saugome.
W.F.F. – W.B.B.F. tęsia judėjimą pirmyn.
Ir sustoti neketina.
Istorija tęsiasi.
Dr. Edmundas Daubaras
W.F.F. – W.B.B.F. prezidentas
WFF-WBBF – nauji laikai, nauji žmonės, naujos galimybės.
Pasaulinė WFF-WBBF federacija nestovi vietoje. Sportas keičiasi, kartu keičiasi ir žmonės, kurie kuria jo ateitį.
Apie WFF-WBBF federacijos naujoves ir nuolatinį siekį tobulėti rašome ne pirmą kartą. Jau tris dešimtmečius federacija ieško naujų sprendimų, eksperimentuoja, diegia naujoves ir stengiasi, kad tarptautinės varžybos būtų patrauklios tiek sportininkams, tiek žiūrovams.
Šiandien rezultatai akivaizdūs – pastaraisiais metais WFF-WBBF tarptautiniuose renginiuose dalyvauja 200–300 atletų iš įvairių pasaulio šalių. Kartu į federacijos veiklą ateina nauja talentingų organizatorių, trenerių ir teisėjų karta.
Viena iš jų – Alina Pelepko.
Sportininkės patirtis tapo pagrindu naujai veiklai
Prie pasaulinės WFF-WBBF federacijos veiklos prieš keletą metų prisijungusi Gargždų sporto klubo trenerė Alina Pelepko į tarptautinį sportą atėjo ne kaip atsitiktinis žmogus.
Jos pačios sportinė karjera prasidėjo vadovaujant treneriui Aleksui Stankui. Alina dalyvavo įvairiose varžybose ir netruko pasiekti aukštų rezultatų. 2003 metais ji tapo Lietuvos Respublikos čempione bei WFF-WBBF pasaulio mėgėjų čempionato bikini kategorijos nugalėtoja.
Sportininkės patirtis, sukauptos žinios ir meilė sportui vėliau natūraliai peraugo į trenerės bei organizatorės veiklą.
Didelę reikšmę naujam Alinos veiklos etapui turėjo federacijos generalinės sekretorės Ugnės Raudytės-Daubarienės paskatinimas.
Nuo 2024 metų Alina Pelepko vadovauja pasaulinės WFF-WBBF federacijos fitneso modelių ir bikini pogrupių skyriui.
Šiandien ji ne tik eina atsakingas pareigas federacijoje, bet ir aktyviai dirba su sportininkėmis. Alina rengia Lietuvos ir Latvijos atletus tarptautinėms varžyboms, skaito paskaitas seminaruose, veda praktinius užsiėmimus, dalijasi savo sportine ir trenerės patirtimi.
Jos darbo rezultatai jau matomi tarptautinėje arenoje – Alinos auklėtinės pasaulio ir Europos čempionatuose iškovojo aukštas vietas.
Federacijos laukia svarbūs renginiai
WFF-WBBF gyvenimas nestovi vietoje ir artimiausiu metu laukia svarbūs įvykiai.
Jau artėja 37-asis WFF-WBBF pasaulio čempionatas Nidoje, kuris vyks kartu su 3-ąja Neringos mero taure. Prestižinės varžybos bus surengtos Nidos „Agila“ kultūros rūmuose.
Renginių išvakarėse, rugsėjo 27 dieną Klaipėdoje, vyks tarptautinis trenerių ir teisėjų seminaras.
O 2027 metų gegužę Klaipėdoje iškilmingai bus paminėtas ypatingas jubiliejus – vieno seniausių pasaulyje mūsų sporto šakos turnyrų „Gintarinio prizo“ 60-metis.
Tai dar vienas įrodymas, kad WFF-WBBF istorija yra tęsiama ne tik prisimenant praeitį, bet ir kuriant ateitį.
Nauja karta – federacijos ateitis
Alinos Pelepko pavyzdys gerai parodo, kaip sporte viena karta perduoda patirtį kitai. Sportininkė tampa trenere, trenerė – tarptautinės veiklos dalyve, o sukauptos žinios perduodamos naujiems atletams.
Būtent tokie žmonės šiandien ir kuria WFF-WBBF federacijos ateitį.
Nauji laikai. Naujos idėjos. Nauji talentai. Ir vis dar tas pats noras žengti pirmyn.
Linkime Alinai Pelepko sėkmės, stiprybės ir naujų pergalių – tiek asmeniniame kelyje, tiek ugdant naują Lietuvos ir tarptautinio sporto čempionų kartą.
Žengti pirmyn – vadinasi, nebijoti keistis. WFF-WBBF tai daro jau tris dešimtmečius.
BRUSNO 2012 – PASAULIO SPORTO ELITAS SLOVAKIJOS KALNUOSE.
2012 metų spalio 11–13 dienomis nedidelis Slovakijos kalnų kurortas Brusno Kupele tapo tikra pasaulio fitneso ir kultūrizmo sostine. Čia susitiko skirtingų kartų, skirtingų sporto mokyklų ir skirtingų valstybių atletai, o trijų dienų renginys virto įspūdinga tarptautine sporto švente.
Scenoje – jaunieji „Fit-Kid“ talentai, aerobikos meistrai, model fitness atstovai, jauniai, suaugusieji, veteranai ir neįgalieji sportininkai. Nuo vaikų scenos debiutų iki pasaulio čempionų kovų – Brusno 2012 apėmė beveik visą sportinio gyvenimo spektrą.
Tai buvo ne vien varžybos dėl medalių. Tai buvo susitikimas, kuriame sportas tapo bendra kalba, sujungusia dešimtis atletų ir daugybę valstybių.
Brusno – vieta, kur sportas tapo tradicija
Brusno Kupele tarptautinių WFF–WBBF renginių žemėlapyje atsirado neatsitiktinai.
Nuo 2009 metų Slovakijos mecenato Štefano Hrčkos iniciatyva šiame kalnų kurorte kasmet buvo rengiami įvairūs Pasaulinės WFF–WBBF federacijos renginiai. Prie jų organizavimo ir globos prisidėjo iškilūs Slovakijos visuomenės bei politikos veikėjai.
Tarp renginių globėjų buvo Slovakijos Respublikos ministrai pirmininkai Vladimiras Mečiaras ir Robertas Fico, parlamento pirmininkas Janas Figelis bei Slovakijos nacionalinės tarybos pirmininkas Andrejus Hrnčaras.
Todėl 2012-ųjų čempionatas buvo ne pavienis įvykis, o jau susiformavusios tarptautinės sporto tradicijos dalis.
NUO MAŽIAUSIŲ ČEMPIONŲ IKI PASAULIO ELITO
Vienas įspūdingiausių Brusno renginio bruožų – neįprastai plati amžiaus skalė.
Čempionato scenoje pasirodė vos keliolikos metų sportininkai, o greta jų varžėsi keturiasdešimtmečiai ir penkiasdešimtmečiai atletai. Tai sukūrė ypatingą atmosferą: vienoje scenoje buvo galima pamatyti ir pirmuosius jaunųjų sportininkų žingsnius, ir ilgametės sportinės patirties rezultatą.
FIT-KID – mažieji atletai, didelės ambicijos
Pirmieji į pasaulio čempionato sceną žengė „Fit-Kid“ dalyviai.
Mergaičių kategorijose iki 8, 10, 12 ir 14 metų varžėsi jaunieji talentai iš Baltarusijos, Serbijos, Lenkijos, Slovakijos ir kitų šalių.
Berniukų kategorijose iki 10 ir 14 metų taip pat netrūko tarptautinės konkurencijos. Čia susitiko Baltarusijos, Latvijos, Ukrainos, Rusijos ir Moldovos atstovai.
Tai buvo mažieji pasaulio čempionato dalyviai, tačiau jų ryžtas ir noras pasirodyti scenoje – tikrai ne vaikiški.
„Fit-Kid“ varžybos priminė, kad didelės sportinės istorijos dažnai prasideda nuo labai mažų žingsnių.
AEROBIKA – ENERGIJA, TEMPERAMENTAS IR PRECIZIKA
Po jaunųjų atletų sceną užvaldė aerobikos sportininkai.
Moterų varžybose dalyvės rungėsi 16, 18, 21 metų ir vyresnių nei 21 metų kategorijose. Skirtingos amžiaus grupės parodė, kaip per sportą keičiasi ne tik fizinės galimybės, bet ir sceninė patirtis, technika bei artistiškumas.
16-mečių kategorijoje aukso medalį iškovojo Klaudia Korpan, 18-mečių grupėje nugalėjo Viktoriya Lebedynska, o 21 metų kategorijoje pirmoji vieta atiteko Miriamiai Žigalovai.
Vyresnių nei 21 metų kategorijoje triumfavo Renata Kaladzinskaya.
Tačiau čempionato kulminacija tapo absoliučių nugalėtojų išaiškinimas.
Bendrosios moterų aerobikos nugalėtojos titulą pelnė Klaudia Korpan, o vyrų absoliučiu čempionu tapo Vitaliy Lebedynskyi.
Tai buvo sportas, kuriame jėga susitiko su muzika, o fizinis pasirengimas – su sceniniu meistriškumu.
MODEL FITNESS – SPORTAS, ESTETIKA IR SCENA
Brusno scenoje vietos buvo ir model fitness sportininkams.
Jaunimo kategorijose iki 16, 18 ir 21 metų varžėsi būsimos šios sporto krypties žvaigždės. Čia svarbus ne vien kūno sudėjimas. Sportininkas turi gebėti save išreikšti scenoje, demonstruoti proporcijas, laikyseną, eleganciją ir pasitikėjimą savimi.
Suaugusiųjų moterų varžybose buvo keturios kategorijos.
Absoliučia „Model Fitness“ čempione tapo Eva Martinkova.
Vyrų kategorijoje aukščiausią rezultatą pasiekė Dzianis Kazlou.
Šios rungtys dar kartą parodė WFF–WBBF čempionato išskirtinumą – sportas čia suprantamas ne tik kaip raumenų masė ar fizinė jėga, bet ir kaip estetika, disciplina bei gebėjimas pasirodyti scenoje.
PAGRINDINĖ ČEMPIONATO KOVA – KULTŪRIZMAS
Spalio 13-oji Brusno Kupele tapo svarbiausia čempionato diena.
Į sceną žengė WBBF pasaulio mėgėjų kultūrizmo čempionato dalyviai.
Moterų varžybose sportininkės kovojo Classic, Performance, Athletic ir Super Athletic Bodybuilding kategorijose.
Klasikinio kultūrizmo kategorijoje pasaulio čempionės titulą iškovojo Yamila Vanessa Toledo iš Argentinos.
Performance kategorijoje triumfavo Valiantsina Kazlouskaya iš Baltarusijos, Athletic kategorijoje stipriausia buvo Svetlana Pugacheva iš Rusijos.
Tačiau ypatingo dėmesio sulaukė Super Athletic kategorija.
Čia nugalėjo Brazilijos atstovė Dalvaniza Aquino. Ji tapo ir absoliučia visų moterų kultūrizmo kategorijų nugalėtoja.
Pietų Amerikos sportininkės triumfas Europos čempionato scenoje tapo puikiu tarptautinio WFF–WBBF sporto geografijos pavyzdžiu.
VYRŲ SCENOJE – JĖGA IR KONKURENCIJA
Vyrų kultūrizmo varžybose konkurencija buvo ne mažiau įspūdinga.
Keturių klasikinių kategorijų nugalėtojais tapo skirtingų šalių sportininkai, tačiau absoliučiu klasikinio kultūrizmo čempionu tapo Sergey Grigoryev iš Rusijos.
Performance kategorijose taip pat netrūko stiprių atletų. Pirmojoje grupėje nugalėjo Viacheslav Rokashkov, antrojoje – Aleksandr Sobolev.
Athletic Bodybuilding kategorijoje pirmąsias dvi vietas užėmė Lenkijos sportininkai Andrzej Rak ir Andrzej Brzezinski.
O tuomet atėjo eilė pačiai ekstremaliausiai kategorijai.
EXTREME BODYBUILDING
Extreme Bodybuilding kategorijoje aukso medalį iškovojo Nikolay Vorobyev.
Jis taip pat tapo absoliučiu visų vyrų kultūrizmo kategorijų nugalėtoju.
Tai buvo vienas ryškiausių 2012 metų Brusno čempionato akcentų.
JAUNYSTĖ IR PATIRTIS – VIENOJE SCENOJE
Čempionato organizatoriai daug dėmesio skyrė jaunimui ir veteranams.
Junior Championship varžybose iki 21 metų amžiaus sportininkai galėjo išbandyti savo jėgas jau tikro pasaulio čempionato atmosferoje.
Moterų kategorijoje nugalėjo Erika Kandracova, vyrų – Ilya Lukavets.
Tačiau sportinė karjera Brusno scenoje nesibaigė sulaukus 21 metų.
Vyresni nei 40 metų atletai turėjo savo kategoriją, o vyresni nei 50 metų sportininkai taip pat stojo į kovą dėl pasaulio čempionų titulų.
Absoliučiu senior kategorijų nugalėtoju tapo Andrzej Rak.
Šis rezultatas buvo dar vienas priminimas, kad aukštas sportinis meistriškumas neturi konkretaus amžiaus.
SPORTAS, KURIAME NUGALI ŽMOGUS
Ypatingą vietą čempionate užėmė neįgaliųjų sportininkų varžybos.
Vežimėlių kategorijoje nugalėjo Oleksandr Golub iš Ukrainos.
Kitoje neįgaliųjų kategorijoje pirmąją vietą iškovojo Niias Izmailov, antrąją – Brazilijos atstovas Gustavo Rodrigues, trečiąją – Oleksandr Rossomakin.
Šie pasirodymai turėjo kitokią emocinę reikšmę nei įprastos sportinės kovos.
Čia pergalė reiškė ne tik medalį. Ji simbolizavo valią, atkaklumą ir žmogaus gebėjimą nepasiduoti aplinkybėms.
PASAULIS SUSITIKO BRUSNO
Pažvelgus į 2012 metų čempionato rezultatus, labiausiai į akis krinta jo tarptautiškumas.
Ant Brusno scenos susitiko sportininkai iš Europos, Pietų Amerikos ir kitų pasaulio regionų. Tarp nugalėtojų ir prizininkų buvo Argentinos, Brazilijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Slovakijos, Serbijos, Latvijos, Rumunijos, Bulgarijos, Šveicarijos ir kitų valstybių atstovų.
Tai buvo tikras sporto tautų žemėlapis.
Vienoje scenoje – skirtingos kalbos, skirtingos sporto mokyklos ir skirtingos istorijos. Tačiau visus jungė vienas dalykas – noras būti geriausiais.
BRUSNO 2012 – DAUGIAU NEI ČEMPIONATAS
2012 metų WFF–WBBF pasaulio čempionatas Brusno Kupele buvo daugiau nei eilinės tarptautinės varžybos.
Tai buvo trijų dienų sporto istorija, kurioje vietos atsirado vaikystės svajonėms, jaunatviškam maksimalizmui, suaugusiųjų meistriškumui ir veteranų patirčiai.
Čia buvo ir muzika, ir scena, ir estetika. Buvo jėga, disciplina, prakaitas ir įtampa. Buvo pergalės, pralaimėjimai, emocijos ir medaliai.
Tačiau svarbiausia – buvo žmonės, kurie į sceną atsinešė savo darbo rezultatus ir norą įrodyti, kiek daug galima pasiekti atkakliai dirbant.
Brusno kalnų kurortas trims spalio dienoms tapo vieta, kur susitiko pasaulio sportas.
2012-ųjų čempionato rezultatai šiandien primena ne tik apie iškovotus titulus. Jie primena laikmetį, kai WFF–WBBF tarptautinė scena telkė vis daugiau skirtingų šalių, skirtingų kartų ir skirtingų sporto disciplinų.
Ir būtent todėl Brusno 2012 išlieka ryškiu WFF–WBBF istorijos puslapiu.
Pasaulio sporto istorija.
VILNIUS – PASAULIO FITNESO CENTRE: 2004-ŲJŲ WFF ČEMPIONATAS, TAPĘS ISTORINIU ĮVYKIU.
2004 metų rugsėjis. Vilnius. Į Lietuvos sostinę suvažiuoja sportininkai iš Europos ir kitų pasaulio šalių. Keturioms dienoms Vilniaus kongresų rūmai tampa pasaulinio fitneso centru.
Tai nebuvo eilinės tarptautinės varžybos.
Tai buvo WFF – World Fitness Federation – pasaulio mėgėjų čempionatas, kuriame sportas peržengė įprastų varžybų ribas. Renginyje dalyvavo ne tik sportininkai ir treneriai. Jo organizavime dalyvavo aukšti Lietuvos valstybės pareigūnai, renginį rėmė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o čempionato rezultatus ir eigą lydėjo nacionalinės žiniasklaidos dėmesys.
Šiandien, praėjus daugiau kaip dviem dešimtmečiams, 2004 m. Vilniaus čempionatas gali būti vertinamas kaip vienas ryškiausių ankstyvojo tarptautinio fitneso istorijos epizodų Lietuvoje.
Nuo 1995-ųjų – nauja pasaulinio fitneso organizacija
WFF pasaulinė federacija buvo įkurta 1995 metais.
Tai buvo laikotarpis, kai tarptautinis fitneso sportas dar tik ieškojo savo organizacinės formos. Skirtingose šalyse veikė įvairios sporto struktūros, o sportininkai varžėsi skirtingose fizinės kultūros, fitneso, aerobikos ir kultūrizmo disciplinose.
WFF siekė šias kryptis jungti į vieną tarptautinę sistemą.
Federacijos istorijoje reikšmingas buvo ir Rytų bei Vakarų sporto pasaulio bendradarbiavimas. WFF vadovybėje veikė du prezidentai – Dr. Edmundas Daubaras, atstovavęs Rytų šalims, ir vokietis Klausas Hofmanas, atstovavęs Vakarų kryptį.
Šis modelis atspindėjo to meto Europos realybę – sporto organizacijos bandė jungti šalis, kurios dar visai neseniai priklausė skirtingoms politinėms ir sportinėms sistemoms.
2003 metais Klausui Hofmanui pasitraukus iš aktyvios veiklos WFF, federacijos vadovavimas faktiškai susitelkė Dr. Edmundo Daubaro rankose.
Po 2003 m. Maskvoje vykusio pasaulio čempionato WFF istorijoje sekė Vilnius.
Ir tai buvo labai svarbus etapas.
VILNIUS 2004: KAI PASAULIO ČEMPIONATAS TAPO VALSTYBĖS REIKALU
2004 m. rugsėjo 24–27 d. Vilniuje surengtas pasaulio čempionatas išsiskyrė tuo, kad jo mastas ir organizacinis lygis gerokai peržengė įprastų sporto varžybų formatą.
Renginio organizacinio komiteto pirmininku buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, tuometinis krašto apsaugos ministras, vėliau Lietuvos ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas.
Jo parašai ant čempionato diplomų tapo nugalėtojų pergalių liudijimu.
Organizaciniame komitete dirbo ir kiti aukšti Lietuvos valstybės institucijų atstovai – Dr. Rišardas Krinickis bei Kęstutis Virketis.
Tačiau svarbiausia buvo ne vien pareigūnų pavardės.
Čempionatą rėmė ir finansavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Užsienio sportininkams buvo suteikta nemokama nakvynė ir maitinimas Vilniaus viešbučiuose.
Tai reiškė, kad Lietuva šį renginį vertino kaip tarptautinės reikšmės sporto įvykį.
VILNIAUS KONGRESŲ RŪMAI – PASAULIO SPORTININKŲ SCENA
Dvi dienas čempionato renginiai vyko prestižiniuose Vilniaus kongresų rūmuose.
Į Vilnių atvykę sportininkai varžėsi dėl pasaulio čempionų titulų, o žiūrovai galėjo išvysti tuo metu labai skirtingas fitneso sporto kryptis.
Tai buvo ne vien raumenų demonstravimas.
WFF varžybų sistema apėmė Classic Fitness, Performance Fitness, Athletic Fitness, Super Athletic Fitness, Extreme Fitness bei kitas kategorijas. Atskirai buvo organizuojamos moterų ir aerobikos varžybos.
Dar vienas svarbus aspektas – į čempionato programą buvo įtrauktos neįgaliųjų vežimėlių fitneso kategorijos.
Tai atskleidžia vieną esminį WFF siekį: fitnesą suvokti kaip platų sporto reiškinį, kuriame vietos gali būti ir estetikai, ir atletiškumui, ir fiziniam pasirengimui, ir skirtingų fizinių galimybių sportininkams.
PASAULIS VILNIUJE
2004 m. rezultatų protokolas atskleidžia įspūdingą tarptautinę čempionato geografiją.
Vilniuje varžėsi atstovai iš:
Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Danijos, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Kipro, Slovėnijos, Čekijos, Kazachstano, Norvegijos, Anglijos, Moldovos, Nyderlandų, Australijos ir Gvadelupos.
Tai buvo tikras tarptautinis sporto forumas.
Ypač stipriai buvo atstovaujama Baltijos ir Rytų Europos šalims, tačiau Vilniuje pasirodė ir Vakarų Europos bei kitų regionų sportininkai.
Todėl čempionato rezultatų protokolas šiandien yra įdomus ne tik kaip sporto statistika.
Jis atspindi to meto pasaulio fitneso geografiją.
LIETUVA – NE STEBĖTOJA, O VIENA PAGRINDINIŲ ČEMPIONATO JĖGŲ
Jeigu pažvelgtume į rezultatus atidžiau, išryškėja vienas labai svarbus faktas:
Lietuvos sportininkų buvo visur.
Jų pavardės kartojasi beveik visose pagrindinėse kategorijose.
Ir dar svarbiau – tai nebuvo vien masinis dalyvavimas.
Lietuviai laimėjo pasaulio čempionato kategorijas ir užėmė daugybę prizinių vietų.
Vyrų „Classic Fitness Category 2“ kategorijoje Ramūnas Sendrius tapo pasaulio čempionu, o antrąją vietą užėmė Olegas Gusarovas.
„Mr. Super Athletic Fitness“ kategorijoje Mindaugas Kvasys iškovojo bronzos medalį.
„Mr. Athletic Fitness“ kategorijoje Marikas Stefanovičius buvo septintas, o Lietuvos sportininkai užėmė ir kitas aukštas vietas.
Neįgaliųjų vežimėlių „Athletic Fitness“ kategorijoje Sergej Beglik tapo pasaulio čempionu.
Tai labai svarbus rezultatas – Lietuvos vardas pasaulio čempionato protokole buvo įrašytas ne vieną kartą.
LIETUVOS MOTERYS – TARP PASAULIO LYDERIŲ
Dar ryškesnį vaizdą matome moterų ir aerobikos kategorijose.
Jolanta Mileriūtė tapo „Miss Aerobic Fitness“ pasaulio čempione.
Ji taip pat iškovojo antrąją vietą „Miss Classic Fitness Category 1“ kategorijoje.
Aleksandra Kukreš tapo „Miss Aerobic Athletic“ pasaulio čempione.
„Miss Classic Fitness Category 2“ kategorijoje antrąją vietą užėmė Edita Diržinikaitė, o trečiąją – Simona Šakinytė.
„Miss Performance Fitness“ kategorijoje sidabro medalį iškovojo Laura Romeraitė.
„Miss Super Body Fitness“ kategorijoje trečia buvo Marta Alešiūnaitė, o „Miss Extreme Fitness“ kategorijoje bronzą laimėjo Eglė Stasiukaitytė.
Taigi Lietuvos sportininkės buvo ne epizodinės čempionato dalyvės.
Jos buvo tarp pagrindinių pasaulio čempionato rezultatų lyderių.
ABSOLIUTŪS ČEMPIONAI
Tačiau kiekvieno pasaulio čempionato viršūnė – absoliutūs nugalėtojai.
2004 m. Vilniuje vyrų absoliučiu nugalėtoju tapo Konstantin Zacharov iš Rusijos.
Jis laimėjo „Mr. Classic Fitness Category 1“ ir buvo pripažintas Over-All Winner.
Moterų absoliučia čempione tapo Marina Burinskaja iš Latvijos, laimėjusi „Miss Extreme Fitness“ kategoriją.
Aerobikos absoliučia nugalėtoja tapo Marija Deksne iš Latvijos.
Tai reiškia, kad Vilniaus čempionate absoliučiose įskaitose itin ryškiai pasirodė Rusija ir Baltijos šalys.
REZULTATAI, KURIE PASAKOJA DAUGIAU NEI MEDALIAI
Šio čempionato rezultatus galima skaityti ne tik kaip vietų sąrašą.
Jie pasakoja apie visą sporto epochą.
Matome, kad tuo metu:
• Lietuva turėjo didelę ir aktyvią fitneso sportininkų bendruomenę;
• Baltijos šalys buvo svarbus tarptautinio WFF sporto regionas;
• Rusijos ir Ukrainos sporto mokyklos buvo itin stiprios;
• Vakarų Europos sportininkai taip pat aktyviai dalyvavo;
• WFF programa buvo daug platesnė nei vien klasikinis kultūrizmas;
• tarptautiniame čempionate buvo vietos ir neįgaliųjų sportui;
• moterų fitnesas ir aerobika buvo neatsiejama pasaulinio čempionato dalis.
Todėl Vilniaus protokolas yra savotiškas 2004 metų pasaulio fitneso žemėlapis.
LIETUVOS VALSTYBĖ IR TARPTAUTINIS SPORTAS
Ypatingą reikšmę šiam įvykiui suteikia Lietuvos valstybės dalyvavimas.
Šiandien įprasta tarptautinius sporto renginius vertinti pagal sportinį rezultatą, žiūrovų skaičių ar televizijos transliacijas.
Tačiau 2004 m. Vilniaus čempionato atveju matome platesnį paveikslą.
Valstybės institucijų atstovai dalyvavo organizaciniame komitete.
Renginį rėmė Vyriausybė.
Užsienio sportininkams buvo suteiktas apgyvendinimas ir maitinimas.
Čempionatas vyko reprezentacinėje sostinės erdvėje.
Nacionalinė televizija parengė reportažą.
Po renginio „ELTA“ buvo surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Lietuvos sporto ministras Vytas Nėnius.
Tai buvo signalas, kad tarptautinis fitneso sportas Lietuvoje tuo metu buvo vertinamas rimtai.
KODĖL ŠIS ČEMPIONATAS SVARBUS ŠIANDIEN?
Praėjus daugiau kaip dvidešimčiai metų, kyla klausimas: kodėl turėtume prisiminti būtent 2004 m. Vilniaus WFF pasaulio čempionatą?
Atsakymas paprastas.
Todėl, kad tai yra dokumentas apie laikotarpį, kai Lietuva pati organizavo ir priėmė pasaulinio masto fitneso renginį, o Lietuvos sportininkai jame buvo tarp aktyviausių ir konkurencingiausių dalyvių.
Tai istorija ne vien apie vieną savaitgalį.
Tai istorija apie žmones, kurie kūrė tarptautinį fitneso sportą.
Apie federaciją, kuri bandė sujungti skirtingas sporto tradicijas.
Apie laikotarpį po Šaltojo karo, kai Rytų ir Vakarų sporto pasauliai vis aktyviau ieškojo bendrų erdvių.
Ir apie Lietuvą, kuri tuo metu jau galėjo priimti pasaulio sportininkus savo sostinėje.
2004-ŲJŲ VILNIAUS PAMOKA
Šiandien rezultato lentelėje matome tik pavardę, šalį ir užimtą vietą.
Tačiau už kiekvieno skaičiaus slypi istorija.
1 vieta reiškė metų metus trukusį pasirengimą.
2 ar 3 vieta – tarptautinę konkurenciją.
O dešimtys Lietuvos sportininkų protokole reiškia tai, ko vien medalių lentelė neparodo – tuo metu Lietuvoje egzistavo stipri ir gausi fitneso sporto bendruomenė.
Todėl 2004 m. Vilniaus čempionatą verta vertinti ne vien pagal tai, kas tapo pasaulio čempionu.
Reikėtų klausti ir kito klausimo:
ką šis čempionatas reiškė Lietuvos sportui ir tarptautiniam fitnesui?
Atsakymas – daug.
IŠVADOS: VILNIUS BUVO ISTORIJOS DALIS
2004 m. WFF pasaulio čempionatas Vilniuje buvo daugiau nei sporto varžybos.
Tai buvo tarptautinis renginys, kuriame susitiko skirtingų šalių sportininkai, skirtingos fitneso mokyklos ir skirtingos sporto tradicijos.
Tai buvo laikotarpis, kai WFF, įkurta 1995 m., jau buvo sukūrusi tarptautinę varžybų sistemą ir siekė fitnesą pateikti kaip platų, įvairiapusį sportą.
Tai buvo ir Lietuvos sporto istorijos epizodas, kai valstybės institucijos, sporto organizatoriai ir sportininkai kartu priėmė pasaulio čempionatą Vilniuje.
Ir svarbiausia – Lietuva šiame čempionate nebuvo tik šeimininkė.
Lietuva buvo viena iš pagrindinių sportinių jėgų.
Jos sportininkai laimėjo pasaulio čempionų titulus, iškovojo prizines vietas ir sudarė didelę dalį dalyvių.
O absoliučių nugalėtojų tarpe triumfavo Rusijos ir Baltijos šalių sportininkai, dar kartą parodydami, kokią didelę įtaką tuo metu WFF pasaulyje turėjo šis Europos regionas.
2004-ieji paliko aiškią žinutę:
Vilnius buvo pasirengęs priimti pasaulio sportą.
Lietuvos sportininkai buvo pasirengę su juo konkuruoti.
O WFF tuo metu buvo vienas iš tarptautinio fitneso judėjimo centrų, jungusių skirtingas šalis, sporto kryptis ir žmones.
Todėl 2004 m. Vilniaus WFF pasaulio čempionato rezultatai nėra vien senas protokolas.
Tai – dokumentas, liudijantis Lietuvos vietą pasaulio fitneso istorijoje.
Pasaulio sporto istorija.
2001 metų WFF pasaulio čempionatas Zwickau: tarptautinė fitneso scena vienoje vietoje.
2001 metų lapkričio 23–25 dienomis Vokietijos Zwickau mieste vyko WFF pasaulio čempionatas. Tai buvo vienas iš svarbių to laikotarpio tarptautinių fitneso renginių, į kurį susirinko sportininkai iš įvairių šalių. Tais pačiais metais WFF Europos čempionatas buvo surengtas Taline, Estijoje, o pasaulio pirmenybės persikėlė į Vokietiją.
Šis čempionatas buvo reikšmingas ir platesniame WFF istorijos kontekste. Pasaulinė fitneso federacija buvo įsteigta 1995 metais. Jai tuo metu vadovavo du prezidentai: „Rytų“ šalims atstovavo Dr. Edmundas Daubaras, o „Vakarų“ šalims – Klaus P. J. Hoffmannas. 2003 metais Hoffmannui pasitraukus iš WFF veiklos, Dr. Edmundas Daubaras liko vieninteliu tarptautinės federacijos vadovu.
Plati varžybų programa
Čempionato programa apėmė ne vieną konkrečią fitneso kryptį. Oficialiuose rezultatuose galima rasti tokias kategorijas kaip „Mr. Fitness Juniors“, „Mr. Junior Performance“, „Mr. Fitness“, „Mr. Extreme Fitness“, „Mr. Athletic Fitness Over 30 Years“, taip pat moterų „Miss Fitness“, „Miss Athletic Fitness“ ir „Miss Performance Fitness Over 30 Years“ kategorijas. Greta individualių rungčių buvo organizuojamos ir porų varžybos.
Tokia struktūra rodo, kad čempionate buvo siekiama aprėpti skirtingas sportininkų grupes. Jaunesni dalyviai turėjo savo kategorijas, atskiros rungtys buvo skirtos vyresniems nei 30 metų sportininkams, o kai kuriose kategorijose pagrindinis dėmesys teko ne vien individualiam sportininko pasirodymui, bet ir bendram sceniniam atlikimui.
Dėl to Zwickau vykęs čempionatas buvo daugiau nei viena standartinė individuali fitneso rungtis. Tai buvo kelių disciplinų renginys, kuriame sportininkai galėjo varžytis pagal skirtingus kriterijus ir skirtingose amžiaus ar pasirodymo grupėse.
Jaunimo varžybos
Viena iš čempionato dalių buvo skirta jauniesiems sportininkams. „Mr. Fitness Juniors“ kategorijoje oficialiame sąraše pateikiami septyni dalyviai. Pirmąją vietą užėmė Vokietijos atstovas Patryk Wieczorek, antrąją – Vladimiras Petrovas iš Lietuvos, trečias liko Tobias Schasten iš Vokietijos. Rezultatų lentelėje nurodyti ir teisėjų skirti taškai bei galutinės vietos.
Jaunimo kategorijų buvimas pasaulio čempionate buvo reikšmingas tuo, kad WFF varžybų sistema neapsiribojo tik jau patyrusiais suaugusiais atletais. Jaunesni sportininkai taip pat galėjo dalyvauti tarptautiniame čempionate ir konkuruoti su savo amžiaus grupės atstovais iš kitų valstybių.
Moterų jaunimo varžybose taip pat buvo matoma tarptautinė konkurencija. „Miss Junior Fitness“ kategorijoje pirmąsias dvi vietas užėmė Lietuvos atstovės klaipėdietės Jelena Marchenko ir Eglė Barisevičiūtė, o trečioji vieta atiteko Latvijos sportininkei Anitai Niteckai.
Taigi jaunimo dalis sudarė atskirą ir svarbią bendros čempionato programos segmentą, kuriame buvo siekiama parodyti ne tik dabartinius sporto lyderius, bet ir jaunesnės kartos sportininkus.
Suaugusiųjų kategorijų įvairovė
Suaugusiųjų varžybose konkurencija buvo dar platesnė. Vyrų programoje buvo numatytos skirtingo pobūdžio kategorijos, tarp jų „Mr. Fitness“, „Mr. Extreme Fitness“ ir „Mr. Athletic Fitness Over 30 Years“.
„Mr. Extreme Fitness“ kategorijoje pirmąją vietą užėmė Graikijos atstovas Vasilis Zachilis, o antras liko Julijus Grishajevas iš Lietuvos.
Atskira kategorija buvo skirta sportininkams, vyresniems nei 30 metų. „Mr. Athletic Fitness Over 30 Years“ grupėje nugalėjo Vokietijos atstovas Andreas Wilms. Antrąją vietą užėmė Danijos sportininkas Henning Kristensen, o trečiąją – Vokietijos atstovas Udo Walther.
Moterų programoje taip pat buvo kelios skirtingos rungtys. Pavyzdžiui, „Miss Performance Fitness Over 30 Years“ kategorijoje pirmąją vietą užėmė Vokietijos atstovė Corina Mayer. Toliau rikiavosi taip pat Vokietijai atstovavusi Silvia Schor ir Prancūzijos sportininkė Marie Piere Ripert.
Kitoje moterų rungtyje – „Miss Athletic Fitness“ – nugalėjo Rusijos atstovė Svetlana Pugachova, o antrąją vietą užėmė Vokietijos sportininkė Susan Malekpur-Shirazi.
Tokie rezultatai rodo, kad čempionate buvo stengiamasi atskirti skirtingus sportinio pasirengimo ir pasirodymo tipus, o dalyviai turėjo galimybę varžytis jiems pritaikytose kategorijose.
Porų pasirodymai
Ypatingą vietą čempionato programoje užėmė porų varžybos. Jos leido į fitneso sceną pažvelgti kitaip – čia buvo vertinamas ne tik individualus sportininko pasirengimas, bet ir dviejų žmonių bendras pasirodymas.
„Fitness Pairs“ kategorijoje pirmąją vietą užėmė Vokietijos pora Cornelia Trost ir Thomas Riedel. Antroji vieta atiteko Nyderlandų porai Chantelle Tanke ir Raymond Punter, o trečioji – Vokietijos atstovams Tanja-Leona Meyer ir Philip Magenheimer. Toliau rezultatų sąraše buvo Latvijos poros.
Dar viena rungtis buvo „Fitness Performance Pairs“. Joje pirmąją vietą užėmė Vokietijos pora Lucie ir Udo Walther, antrąją – Rusijos atstovai Svetlana Pugachova ir Artiom Ovsojan, o trečiąją – Vokietijos pora Corina Mayer ir Andreas Trienbacher. Tarp kitų dalyvių buvo Latvijos, Estijos ir Kroatijos atstovai.
Porų rungtys suteikė čempionatui papildomos įvairovės ir leido sportininkams varžytis ne tik individualiai. Tai buvo viena iš sričių, kurioje ypač aiškiai atsiskleidė skirtingų šalių sportininkų bendradarbiavimas ir sceninio pasirodymo svarba.
Tarptautinė teisėjų komanda
Svarbią čempionato dalį sudarė tarptautinė teisėjų komanda. Oficialiuose dokumentuose nurodyti teisėjai iš Graikijos, Lietuvos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos, Baltarusijos, Austrijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių.
Tarp teisėjų buvo Anargiros Tsopouridis iš Graikijos, Dr. Edmundas Daubaras ir Edita Sendrienė iš Lietuvos, Bob Gruskin iš JAV, Andrej Basov iš Rusijos, Fidel Sedych ir Tatjana Kovalco iš Baltarusijos, Markus Schlager iš Austrijos, Tamara Konz ir Wolfgang Iben iš Vokietijos bei Oliver Ripeir iš Prancūzijos.
Tokios sudėties teisėjų kolegija pabrėžė tarptautinį čempionato pobūdį. Vertinime dalyvavo ne vien renginio šeimininkės šalies atstovai – teisėjų geografija buvo gerokai platesnė.
Absoliučių čempionato nugalėtojų titulai
Be atskirų kategorijų laimėtojų, čempionato kulminacija buvo absoliučių nugalėtojų išrinkimas. Oficialiuose rezultatuose nurodyta, kad „Mr. Over-All Winner“ titulą pelnė Mindaugas Kvasys iš Lietuvos, o „Miss Over-All Winner“ tapo Vokietijos atstovė Corina Mayer.
Absoliutaus nugalėtojo titulas išsiskyrė tuo, kad jis nebuvo siejamas tik su viena konkrečia kategorija. Tai buvo bendras čempionato įvertinimas, suteikęs papildomą reikšmę visai varžybų programai. Po atskirų kategorijų kovų būtent šie du sportininkai buvo įrašyti kaip bendrieji 2001 metų WFF pasaulio čempionato nugalėtojai.
Geografinė čempionato įvairovė
Zwickau vykusio čempionato rezultatuose atsispindi gana plati dalyvių geografija. Oficialiuose sąrašuose galima rasti Vokietijos, Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Graikijos, Austrijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Italijos, Kroatijos, Estijos, Danijos, Švedijos, JAV, Izraelio ir kitų šalių atstovų.
Tai ypač matyti porų kategorijose ir vyrų bei moterų individualiose rungtyse, kur šalia Vokietijos sportininkų rezultatų lentelėse nuolat pasirodo kitų Europos valstybių atstovai. Toks dalyvių pasiskirstymas leidžia čempionatą vertinti kaip tarptautinę sporto platformą, kurioje skirtingų šalių sportininkai galėjo palyginti savo pasirengimą ir varžybų patirtį.
2001 metų čempionato reikšmė
2001 metų WFF pasaulio čempionatas Zwickau buvo renginys, kuriame susijungė kelios fitneso sporto kryptys. Individualios vyrų ir moterų rungtys, jaunimo kategorijos, vyresnių nei 30 metų sportininkų grupės, ekstremalaus fitneso kategorija ir porų pasirodymai sudarė įvairiapusę varžybų programą.
Čempionato rezultatai taip pat atskleidžia to laikotarpio tarptautinės fitneso scenos geografiją. Varžybose dalyvavo sportininkai iš daugelio Europos valstybių, taip pat JAV ir Izraelio atstovai. Tarptautinė buvo ne tik sportininkų sudėtis, bet ir teisėjų komanda.
Zwickau pasaulio čempionatas todėl gali būti vertinamas kaip vienas iš to laikotarpio WFF renginių, kuriame buvo siekiama vienoje scenoje pristatyti skirtingas fitneso varžybų formas. Nuo jaunimo iki veteranų kategorijų, nuo individualių pasirodymų iki porų rungčių – visa programa atspindėjo platų tuometinį WFF požiūrį į fitneso sportą.
2001 metų lapkričio 23–25 dienomis Zwickau vykusios varžybos šiandien išlieka įdomiu istoriniu dokumentu, leidžiančiu pažvelgti į tuo metu besiformavusią tarptautinę fitneso varžybų sistemą, jos kategorijas, teisėjavimo struktūrą ir sportininkų geografiją.
LIETUVA IR TARPTAUTINIS KULTŪRIZMO JUDĖJIMAS
Pirmieji tarptautiniai kultūrizmo kongresai Lietuvoje
Nuo nepriklausomybės atkūrimo iki tarptautinio pripažinimo
1990–1991 metais atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, prasidėjo ne tik esminė politinė šalies transformacija, bet ir naujas Lietuvos sporto istorijos etapas.
Po dešimtmečius trukusio buvimo sovietinėje sporto sistemoje Lietuvos sporto organizacijoms teko iš naujo kurti nacionalines struktūras, užmegzti savarankiškus tarptautinius ryšius ir siekti pripažinimo pasaulio sporto bendruomenėje.
Kultūrizmo sporte šis procesas buvo ypač ryškus.
1991 metų gegužę, tarpininkaujant ir remiant Lietuvos Respublikos sporto ministerijai bei asmeniškai ministrui Algirdui Raslanui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje buvo oficialiai įregistruota Lietuvos nacionalinė kultūrizmo asociacija (LNKA). Jos įkūrimo iniciatorius ir pagrindinis organizatorius buvo Edmundas Daubaras.
Lietuvai tai buvo daugiau nei dar vienos sporto organizacijos įsteigimas. Tai buvo svarbus žingsnis atkuriant savarankišką Lietuvos kultūrizmo sporto atstovavimą tarptautinėje arenoje.
Kova dėl tarptautinio pripažinimo
Šio proceso pagrindai buvo pradėti kurti dar iki galutinio Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
1990 metų gruodį Niujorke Edmundas Daubaras susitiko ir derėjosi su tuometiniu IFBB prezidentu Benu Weideriu. Tikslas buvo aiškus – pasiekti Lietuvos kultūrizmo tarptautinį pripažinimą ir sudaryti Lietuvos sportininkams galimybę savarankiškai išeiti į tarptautinę areną, apeinant sovietinę kultūrizmo sistemą.
Tačiau tuo metu Benas Weideris atsisakė pripažinti Lietuvos nepriklausomybę ir nesutiko priimti Lietuvos kultūristų į IFBB už sovietinės federacijos struktūros ribų.
Tokiomis aplinkybėmis LNKA pradėjo bendradarbiauti su NABBA – organizacija, per kurią Lietuvai atsivėrė galimybės kurti savarankiškus tarptautinius ryšius.
Šis sprendimas netrukus davė konkrečių rezultatų.
Prancūzijoje vykusiame NABBA Europos čempionate Lietuvos sportininkai Natalija Murnikovienė ir Rolandas Bučinskas tapo čempionais.
Dar svarbiau buvo tai, kad NABBA oficialiai pripažino Lietuvos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto nepriklausomybę nuo TSRS.
Situacija iš esmės pasikeitė po 1991 metų rugpjūčio pučo Maskvoje. Tačiau šiuo lemiamu laikotarpiu Lietuvos TSR kultūrizmo federacija, vadovaujama TSRS kultūrizmo federacijos viceprezidento Romano Kalinausko, Edmundo Daubaro iniciatyvų nepalaikė ir toliau laukė sprendimų iš Maskvos.
Vėlesnė įvykių raida parodė, kaip glaudžiai savarankiško Lietuvos sporto kūrimas buvo susijęs su platesniu Lietuvos sugrįžimo į tarptautinę erdvę procesu.
Klaipėda – naujas tarptautinis kultūrizmo centras
Kitas svarbus etapas prasidėjo Klaipėdoje.
1994 ir 1995 metais Klaipėdoje surengti tarptautiniai kultūrizmo „Gintarinio prizo“ turnyrai sulaukė didelio pasisekimo. Augantis jų tarptautinis autoritetas paskatino priimti ambicingą sprendimą – 1996 metų NABBA Europos čempionatą surengti Klaipėdoje.
Šis pasirinkimas turėjo ypatingą reikšmę.
Vos prieš kelerius metus iš sovietinės sistemos išsivadavęs Lietuvos pajūrio miestas buvo pasirengęs priimti sportininkus, oficialius asmenis ir sporto organizacijų vadovus iš visos Europos.
Tarptautinis aktyvumas tęsėsi.
1997 metų Europos čempionatas buvo surengtas Vilniuje, o 1998 metais Palangoje vyko WFF pasaulio čempionatas.
Lietuvai tai buvo dideli tarptautiniai sporto renginiai. Juos rėmė ir finansavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Varžybų reportažus transliavo televizijos kanalas „Eurosport“, o kai kurių laidų trukmė siekė net vieną valandą.
Ne mažiau įspūdingos tuo metu buvo ir dalyviams sudarytos sąlygos.
Visi tarptautiniai varžybų svečiai ir Lietuvos sportininkai Klaipėdos, Palangos bei Vilniaus viešbučiuose buvo nemokamai apgyvendinami ir maitinami.
Lietuva demonstravo visiškai naują vaidmenį.
Ji jau ne tik siekė užimti vietą tarptautiniame kultūrizmo pasaulyje – ji tapo šalimi, galinčia priimti, organizuoti ir remti didelius tarptautinius sporto renginius.
TARPTAUTINIŲ KONGRESŲ ATSIRADIMAS LIETUVOJE
Čempionatų organizavimą lydėjo dar vienas ilgalaikę reikšmę turėjęs procesas.
Iki 1996 metų Lietuvoje tarptautiniai kultūrizmo kongresai nebuvo organizuojami. Prieš 1996 ir 1997 metų Europos čempionatus Lietuvoje buvo surengti tarptautiniai kongresai, į kuriuos susirinko įvairių šalių kultūrizmo organizacijų vadovai ir atstovai.
Šie susitikimai nebuvo vien įprasti administraciniai posėdžiai, skirti varžyboms koordinuoti.
Jie tapo platforma diskutuoti apie kultūrizmo ateitį, tarptautinių organizacijų raidą ir naujų sporto krypčių atsiradimą.
Viena svarbiausių temų buvo fitneso ateitis.
Tuo metu organizuotas fitnesas pasaulyje dar buvo tik pradinėje savo raidos stadijoje. Edmundas Daubaras iškėlė idėją, kad fitnesas turėtų vystytis kaip savarankiška tarptautinė sporto šaka, o ne likti tik kultūrizmo dalimi.
Vėlesni dešimtmečiai parodė, kad ši vizija turėjo ilgalaikę perspektyvą.
Fitnesas vis labiau įsitvirtino kaip savarankiška tarptautinė sporto disciplina. Naujas šio proceso etapas pasiektas 2024 metų pasaulio čempionate Nidoje, kai fitnesas organizacinėje su WFF-WBBF judėjimu susijusioje sistemoje buvo galutinai atskirtas nuo kultūrizmo.
1996 METŲ TARPTAUTINIS KONGRESAS – KLAIPĖDA
1996 metų tarptautiniame kongrese dalyvavo 15 šalių delegacijos.
Kongreso vadovybėje buvo Edmundas Daubaras, Rišardas Krinickis – daugkartinis „Gintarinio prizo“ turnyro čempionas, Valstybės kontrolės komiteto vadovas, – ir Vokietijos atstovas Klausas Hofmanas.
Kongrese dalyvavo:
• Prancūzija – Seržas Delselis;
• Estija – Vladimiras Jelufimovas;
• Izraelis – Aleksas Stuknovas;
• Ukraina – Jurijus Jeriomenko, Genadijus Dernas;
• Rusija – Vladimiras Šubovas, Nikolajus Nikulinas;
• Čekija – Bobas Divilekas;
• Belgija – Rolandas Blokas;
• Graikija – Anargiros Tsopouridis;
• Jungtinė Karalystė – Džimas Čarlzas, Alenas Gordonas;
• Latvija – Maris Šveiduks, Aivars Visockis;
• Italija – Paola ir Filippo Massaroni;
• Bulgarija – Zdravko Ivanovas;
• Baltarusija – Georgijus Katulinas;
• Lietuva – Jurijus Stepanovas, Saulius Kirmelevičius.
Kongreso reikšmę lėmė ne vien jame atstovaujamų šalių skaičius.
Klaipėdoje susitiko sporto organizacijų vadovai iš valstybių, kurios vos prieš kelerius metus buvo visiškai skirtingose politinėse ir sporto sistemose.
Šia prasme kongresas tapo besikeičiančio Europos sporto žemėlapio atspindžiu.
1997 METŲ TARPTAUTINIS KONGRESAS – VILNIUS
Po metų tarptautinis kongresas persikėlė į Lietuvos sostinę.
1997 metais tarptautinio kultūrizmo atstovai susitiko Vilniaus „Villon“ viešbučio konferencijų salėje, kuri tuo metu buvo viena iš prestižinių sostinės renginių vietų.
Iki to laiko buvo pasikeitusi ir tarptautinė vadovybės struktūra.
Klausas Hofmanas ėjo tarptautinės NABBA asociacijos prezidento pareigas, o Edmundas Daubaras buvo jos viceprezidentas.
1997 metų kongrese dalyvavo jau 17 šalių atstovai.
Kongresui vadovavo Edmundas Daubaras ir Klausas Hofmanas.
Dalyvavo:
• Graikija – Anargoros Tsopouridis, Dora Tsopouridis;
• Jungtinė Karalystė – Alenas Gordonas;
• Ukraina – Vasilijus Bespalenko;
• Rusija – Vladimiras Šubovas;
• Čekija – Františekas Zamola, Bobas Divilekas;
• Baltarusija – Fidelis Sedychas, Georgijus Katulinas;
• Prancūzija – Jose Martinez, Eleonora Jauks;
• Vokietija – Tamara Konz, Andreas Muller;
• Belgija – Rolandas Blokas;
• Italija – Filippo Massaroni;
• Šveicarija – Džimis Largis;
• Latvija – Maris Šveiduks, Aivars Visockis;
• Estija – Aleksandras Selnichinas;
• Austrija – Karin Rosner;
• Izraelis – Viktorija Miller, Elli Hanna;
• Olandija – Karlas Aartaas;
• Lietuva – Saulius Kirmelevičius.
Vilniaus kongresas patvirtino, kad Lietuva jau buvo tapusi tarptautinio kultūrizmo vadovų susitikimų vieta.
Šių susitikimų reikšmė gerokai peržengė konkrečių varžybų ribas. Jie suteikė galimybę keistis idėjomis, užmegzti tarptautinius ryšius ir svarstyti ilgalaikę kultūrizmo bei fitneso sporto raidą.
PASAULINĖS FITNESO FEDERACIJOS ĮKŪRIMAS
Lietuvoje vykusios tarptautinės diskusijos sutapo su dar vienu svarbiu įvykiu.
1995 metais Edmundo Daubaro ir vokiečių kultūrizmo organizatoriaus Klauso Hofmano iniciatyva buvo įkurta Pasaulinė fitneso federacija (WFF – World Fitness Federation).
Iš pradžių organizacija veikė pagal dviejų prezidentų principą.
Edmundas Daubaras atstovavo Rytų šalims, o Klausas Hofmanas – Vakarų šalims.
Tokia struktūra atspindėjo to meto geopolitinę realybę. Europa išgyveno dešimtmečius trukusio politinio susiskaldymo pabaigą, o tarptautinės sporto organizacijos taip pat turėjo prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio pasaulio.
WFF tapo erdve, kurioje skirtingų regionų atstovai galėjo bendradarbiauti vienoje tarptautinėje sporto struktūroje.
2003 metais Klausui Hofmanui pasitraukus iš aktyvios veiklos WFF, federacijai toliau vadovavo Edmundas Daubaras.
VIZIJA, APLENKUSI SAVO LAIKĄ
Šiandien 1996 ir 1997 metais Lietuvoje vykusius tarptautinius kultūrizmo kongresus galima vertinti gerokai plačiau nei tik kaip istorinius epizodus, susijusius su Europos čempionatais.
Tai buvo platesnio proceso dalis.
Lietuvai šie kongresai simbolizavo šalies sugrįžimą į tarptautinę sporto bendruomenę po dešimtmečius trukusios sovietinės kontrolės.
Tarptautiniam kultūrizmui jie tapo vieta, kurioje skirtingų Europos regionų ir kitų šalių atstovai galėjo užmegzti naujus ryšius ir diskutuoti apie sporto ateitį.
Tačiau svarbiausia – šie susitikimai tapo idėjų platforma.
Viena iš jų buvo įsitikinimas, kad fitnesas gali ir turi vystytis kaip savarankiška tarptautinė sporto disciplina.
Tai, kas iš pradžių galėjo atrodyti kaip tolimesnės ateities vizija, palaipsniui tapo realybe. Fitnesas kūrė savo identitetą, varžybų sistemą ir organizacines struktūras.
LIETUVOS VIETA TARPTAUTINIO SPORTO ISTORIJOJE
Todėl 1990-ųjų Lietuvos kultūrizmo istoriją reikia vertinti gerokai platesniame kontekste.
Tai buvo ne vien nacionalinių čempionatų, atskirų sportininkų ar varžybų organizavimo istorija.
Tai buvo Lietuvos sugrįžimo į tarptautinę bendruomenę dalis.
Per palyginti trumpą laiką Lietuva nuėjo kelią nuo nacionalinių kultūrizmo struktūrų atkūrimo iki Europos ir pasaulio čempionatų rengimo, tarptautinių kongresų organizavimo bei dalyvavimo kuriant naujas tarptautines sporto organizacijas.
Klaipėda, Vilnius ir Palanga tapo vietomis, kuriose tuo metu, kai Europos istorija išgyveno esminius pokyčius, susitikdavo įvairių šalių sportininkai, vadovai ir sporto organizatoriai.
1996 ir 1997 metų tarptautiniai kongresai yra svarbi šios istorijos dalis.
Jie parodo, kad sportas gali tapti tarptautinio bendradarbiavimo priemone ir kad nepriklausomybę atkūrusi valstybė per palyginti trumpą laiką gali pereiti kelią nuo tarptautinio pripažinimo siekimo iki aktyvaus dalyvavimo formuojant pasaulinio sporto ateitį.
Lietuva ne tik grįžo į tarptautinę kultūrizmo areną. Ji prisidėjo prie naujo šio sporto istorijos puslapio kūrimo.
