JAPONIJOS WFF-WBBF FEDERACIJA.
LIETUVOS AMBASADOS JAPONIJOJE PARAMA TARPTAUTINIAM SPORTUI.
JAPONIJOS SPORTININKO ISTORINIS TRIUMFAS 2026 METŲ WFF-WBBF PASAULIO ČEMPIONATE NIDOJE.
Pasaulinė WFF-WBBF federacija, kurios tarptautinės veiklos istorija prasidėjo 1968 metais, šiandien vienija sportininkus ir nacionalines sporto organizacijas iš 141 pasaulio šalies. Per daugiau nei penkis dešimtmečius federacija tapo reikšminga tarptautinio sporto organizacija, aktyviai plėtojančia naujas sporto kryptis, inicijuojančia inovatyvius varžybų formatus ir stiprinančia tarptautinį sportinį bendradarbiavimą.
JAPONIJOS SPORTININKŲ KELIAS Į PASAULINĮ PRIPAŽINIMĄ
Nors Azijos sportininkai WFF-WBBF federacijos tarptautinėje veikloje dalyvauja jau daugiau nei keturis dešimtmečius, Japonijos atstovų pasirodymas pasaulinėje varžybų arenoje tapo ypatingu įvykiu tik 2025 metais.
Būtent tuomet Japonijos sportininkas Toru Fukutomi įsiveržė į tarptautinio sporto elitą, tapdamas absoliučiu 26-ojo tarptautinio „Universe“ turnyro nugalėtoju. Šis triumfas atvėrė naują Japonijos WFF-WBBF sporto istorijos puslapį.
Tačiau Japonijos sportininkų tarptautiniai pasiekimai tuo nesibaigė.
2026 metais Nidoje vykusiame WFF-WBBF pasaulio mėgėjų čempionate Japonijos atstovas Iori Nishizawa pasiekė išskirtinę pergalę – tapo absoliučiu pasaulio čempionu!
Šis triumfas ne tik įtvirtino Japonijos sportininkų pozicijas tarptautinėje WFF-WBBF arenoje, bet ir suteikė Iori Nishizawa teisę į profesionalo kortą. Įspūdingą savo pasirodymą jis vainikavo dar vienu reikšmingu pasiekimu – tapo 17-osios „WFF-WBBF Pro World Cup“ taurės nugalėtoju.
Per itin trumpą laikotarpį Japonijos sportininkai įrodė savo aukštą meistriškumą ir gebėjimą konkuruoti dėl pačių prestižiškiausių tarptautinių titulų.
LIETUVOS IR JAPONIJOS SPORTINIO BENDRADARBIAVIMO PAVYZDYS
Pasirengimas tarptautiniam triumfui prasidėjo dar Japonijoje. Prieš atvykdamas į Lietuvą, Iori Nishizawa savo šalyje organizavo nacionalines WFF-WBBF varžybas, tapusias svarbiu Japonijos federacijos veiklos ir sporto plėtros įvykiu.
Ypatingą reikšmę šiam renginiui suteikė Lietuvos Respublikos ambasados Japonijoje parama. Ambasada buvo tarp nacionalinių varžybų rėmėjų, prisidėjusių prie tarptautinio sportinio bendradarbiavimo plėtros.
Lietuvos diplomatinės atstovybės Japonijoje parama WFF-WBBF sporto renginiams yra reikšmingas Lietuvos ir Japonijos bendradarbiavimo pavyzdys. Sportas tampa ne tik aukšto meistriškumo varžybų arena, bet ir svarbia tarptautinių ryšių, draugystės bei abipusio supratimo stiprinimo priemone.
Japonijos sportininkų triumfas Lietuvoje ir Lietuvos ambasados parama Japonijoje simboliškai sujungė dvi valstybes bendroje tarptautinio sporto erdvėje.
NAUJAS JAPONIJOS WFF-WBBF SPORTO ISTORIJOS ETAPAS
Toru Fukutomi ir Iori Nishizawa pasiekimai žymi naują Japonijos WFF-WBBF federacijos raidos etapą. Vos per dvejus metus Japonijos sportininkai sugebėjo išsikovoti aukščiausius tarptautinius titulus ir įsitvirtinti pasaulinio sporto elite.
2026 metų pasaulio čempionatas Nidoje tapo ne tik Iori Nishizawa asmeninio triumfo arena, bet ir svarbiu Japonijos sporto tarptautinio pripažinimo įvykiu.
WFF-WBBF federacijos tarptautinė veikla, Japonijos sportininkų pasiekimai ir Lietuvos ambasados parama dar kartą patvirtina, kad sportas neturi geografinių ribų – jis vienija tautas, skatina bendradarbiavimą ir kuria naujas tarptautinės draugystės istorijas.
Išsamesnė informacija apie Pasaulinės WFF-WBBF federacijos veiklą, tarptautinius čempionatus, sportininkų pasiekimus ir organizacijos istoriją: www.wff.lt www.worldfitness.lt
WFF-WBBF pristato naujovę moterų fitnese – „Sparnų“ kategoriją.
Lietuvos sportininkės triumfas 2026 metų pasaulio čempionate Nidoje.
Pasaulinė WFF-WBBF federacija, kurios veiklos istorija prasidėjo 1968 metais, šiandien vienija sportininkus ir nacionalines sporto organizacijas iš 141 pasaulio šalies. Per daugiau nei penkis dešimtmečius federacija įsitvirtino tarptautinėje sporto arenoje kaip naujų sporto krypčių ir inovatyvių varžybų formatų iniciatorė.
Nuolatinis siekis plėsti sporto galimybes atsispindi ir WFF-WBBF veiklos istorijoje. Federacija prisidėjo prie klasikinio kultūrizmo, vaikų sporto programos „Fit-Kids“, fitneso modelių kategorijos bei kitų sporto disciplinų populiarinimo ir plėtros.
Pastaraisiais metais tarptautinių varžybų programą papildė įvairios naujos disciplinos: oro akrobatikos, „Pole Dance“, „Kangoo Dance“, step aerobikos, kovos menų, mini batutų ir sporto modelių fitnesas.
Viena naujausių WFF-WBBF iniciatyvų – moterų „Sparnų“ fitneso kategorija, jungianti sportinį pasirengimą, sceninę estetiką, choreografiją ir meninę saviraišką.
Lietuvos atstovės pergalė pasaulio čempionate
Pastaruosius trejus metus mini „Sparnų“ fitnesas sėkmingai pristatomas aukščiausio lygio tarptautinėse WFF-WBBF varžybose. Ši kategorija suteikia sportininkėms galimybę atskleisti ne tik fizinį pasirengimą, bet ir kūrybinius gebėjimus, sceninę kultūrą bei individualų meninį stilių.
2026 metų spalį Nidoje vykusiame WFF-WBBF pasaulio čempionate absoliučia „Sparnų“ fitneso kategorijos nugalėtoja tapo Lietuvos sportininkė Laura Geraščenko Viliušė.
Lietuvos atstovė teisėjams ir žiūrovams pristatė originalią, kruopščiai parengtą pasirodymo programą. Joje harmoningai susijungė išraiškingas sceninis įvaizdis, judesių plastika ir kelių klasikinės muzikos kūrinių kompozicija.
Pasirodymas išsiskyrė elegancija, menine raiška ir kūrybiškumu, o pasiektas rezultatas tapo reikšmingu Lietuvos sportininkės laimėjimu tarptautinėje WFF-WBBF arenoje.
Sportininkę čempionatui rengė nusipelniusi Pasaulinės WFF-WBBF federacijos trenerė, tarptautinės kategorijos teisėja Alina Pelepko.
Ši pergalė dar kartą atkreipė dėmesį į naujosios sporto kategorijos potencialą ir parodė, kad „Sparnų“ fitnesas gali tapti patrauklia tarptautinio moterų sporto kryptimi.
Sporto inovacijos – WFF-WBBF veiklos prioritetas
Naujų sporto disciplinų kūrimas ir jų integravimas į tarptautinių varžybų programą yra viena svarbiausių WFF-WBBF veiklos krypčių.
Federacija siekia ne tik plėtoti tradicines sporto šakas, bet ir ieškoti naujų saviraiškos galimybių, skatinti kūrybiškumą, populiarinti fizinį aktyvumą bei į tarptautinį sportą įtraukti vis platesnes visuomenės grupes.
„Sparnų“ fitneso kategorija puikiai atspindi šią filosofiją. Joje sportinis pasirengimas derinamas su scenos menu, muzika, choreografija ir individualiu kūrybiniu požiūriu.
WFF-WBBF ir toliau nuosekliai plėtos naujas sporto kryptis, siekdama, kad tarptautinė sporto arena taptų atvira talentams, originalioms idėjoms ir naujoms sporto iniciatyvoms.
Lietuvos sportininkės Lauros Geraščenko Viliušės pergalė Nidoje – dar vienas įsimintinas įvykis WFF-WBBF sporto inovacijų istorijoje.
Daugiau informacijos apie WFF-WBBF federacijos veiklą, tarptautinius čempionatus ir naujas sporto disciplinas:
Oficialios interneto svetainės: www.wff.lt www.worldfitness.lt
2026-ieji kultūrizmo ir fitneso pasaulyje: daug federacijų, daug čempionų, bet kas iš tikrųjų lieka istorijoje?
Federacijų gausa, varžybų gausa ir istorinės perspektyvos stoka – pagrindiniai šiuolaikinio kultūrizmo bei fitneso iššūkiai.
Baigiasi 2026-ieji metai. Tai tinkamas laikas ne tik suskaičiuoti laimėtus medalius, išdalytus titulus ar surengtus čempionatus, bet ir pažvelgti į mūsų sporto raidą iš istorinės perspektyvos. Ką iš tikrųjų pasiekėme? Kokie įvykiai turėjo ilgalaikę reikšmę? Kas liks sporto istorijoje, o kas išnyks kartu su eiliniu varžybų sezonu?
Šie klausimai ypač aktualūs Lietuvai, kurioje kultūrizmo ir fitneso veiklą šiuo metu vykdo penkios pagrindinės organizacijos: WFF-WBBF, IFBB, NABBA, NPC ir NAC.
Federacijų gausa savaime nėra sporto pažangos rodiklis. Ji gali reikšti didesnę pasirinkimo galimybę sportininkams, tačiau kartu sukuria ir fragmentaciją, skirtingas varžybų sistemas, titulų gausą bei sudėtingą tarptautinę konkurencinę aplinką.
Pasaulyje veikia dešimtys tarptautinių kultūrizmo ir fitneso organizacijų. Jų skaičius nuolat kinta. Kiekviena organizacija rengia savo pasaulio, kontinentų ir nacionalinius čempionatus, skelbia nugalėtojus ir kuria savitą sportinę hierarchiją.
Pridėkime prie oficialių federacijų varžybų privačius turnyrus, „Universe“, „Olympia“ renginius ir įvairius tarptautinius festivalius. Susidarys įspūdis, kad pasaulyje čempionu tapti galima beveik kiekvieną savaitgalį.
Tačiau čia ir prasideda esminė problema: ar visų šių titulų istorinė vertė vienoda?
Čempionų daugėja, tačiau sporto istorija nesiplečia tokiu pačiu greičiu
Šiuolaikinis kultūrizmas ir fitnesas išgyvena savotišką titulų infliaciją. Sportininkų, pasiskelbiančių pasaulio ar tarptautiniais čempionais, daugėja, tačiau visuomenės susidomėjimas šiuo sportu proporcingai neauga.
Kodėl taip vyksta?
Pirmiausia dėl to, kad skirtingos organizacijos naudoja skirtingas varžybų sistemas, taisykles, kategorijas ir vertinimo kriterijus. Todėl vienos federacijos pasaulio čempiono titulas nebūtinai reiškia tą patį, ką kitos organizacijos analogiškas titulas.
Antra, sporto organizacijos pernelyg dažnai susitelkia į trumpalaikius rezultatus. Surengti čempionatą, paskelbti nugalėtojus, išdalinti medalius ir paskelbti nuotraukas socialiniuose tinkluose tapo įprasta veiklos schema.
Tačiau ar tai yra ilgalaikė sporto plėtra?
Tikrasis sporto organizacijos brandumas turėtų būti vertinamas ne vien pagal renginių skaičių. Svarbu, ar ji kuria aiškią sporto vystymo strategiją, ugdo naujas sportininkų kartas, plečia visuomenės susidomėjimą, stiprina tarptautinį bendradarbiavimą ir siekia oficialaus sporto pripažinimo.
Sporto istorijoje išlieka ne visi čempionai. Išlieka tie, kurių pasiekimai pakeitė sporto raidą.
Lietuvos 2026 metų realybė: daug organizacijų, bet mažai visuomenės dėmesio
2026 metų rudenį Lietuvoje vyko keli kultūrizmo ir fitneso renginiai. Tačiau dalyvių skaičius, visuomenės susidomėjimas ir žiūrovų aktyvumas neleidžia kalbėti apie didelį šio sporto populiarumo augimą.
Tai rimtas signalas visoms Lietuvoje veikiančioms organizacijoms.
Galima turėti daug federacijų, daug kategorijų ir daug nacionalinių čempionų, tačiau jeigu varžybos nesulaukia platesnio visuomenės dėmesio, kyla klausimas dėl pasirinkto sporto vystymo modelio efektyvumo.
Sportas negali egzistuoti vien savo dalyvių ir organizatorių uždaroje aplinkoje.
Jam reikalingi žiūrovai, visuomenės palaikymas, žiniasklaidos dėmesys, jaunimo įtraukimas ir aiškios ilgalaikės perspektyvos.
Priešingu atveju sporto renginiai tampa uždarais bendruomenės susitikimais, kurių reikšmė dažnai apsiriboja pačių dalyvių prisiminimais.
Kultūrizmo krizė – istorinė, o ne vien organizacinė problema
Vertinant dabartinę situaciją būtina prisiminti kultūrizmo istoriją.
Kultūrizmas turėjo galimybę tapti plačiai pripažinta sporto šaka, tačiau jo tarptautinė raida susidūrė su rimtais instituciniais ir organizaciniais sunkumais.
Nuo XX amžiaus pabaigos ryškėjo skirtingų organizacijų interesai, nevienodi sporto vystymo modeliai ir sudėtingas santykis su oficialiomis tarptautinėmis sporto institucijomis.
WFF-WBBF vertinimu, būtent šiuo laikotarpiu prasidėjo ilgalaikė kultūrizmo, kaip oficialiai pripažįstamos sporto šakos, krizė.
Būtina pabrėžti, kad kultūrizmo teisinio ir institucinio pripažinimo padėtis įvairiose valstybėse skiriasi. Todėl šį klausimą reikia vertinti atsižvelgiant į konkrečios šalies sporto sistemą ir tarptautinių institucijų sprendimus.
Vis dėlto esminis klausimas lieka aktualus: ar dabartinis kultūrizmo modelis turi pakankamai potencialo tapti plačiai pripažinta, visuomenei patrauklia ir ilgalaikę perspektyvą turinčia sporto šaka?
WFF-WBBF mano, kad būtina ieškoti naujų sprendimų.
WFF-WBBF strategija: nuo kultūrizmo prie platesnio fitneso sporto modelio
Skirtingai nuo organizacijų, kurių pagrindinė veikla orientuota į tradicinį kultūrizmą, Pasaulinė WFF-WBBF federacija savo strategijoje ypatingą dėmesį skiria fitneso plėtrai.
Tai nėra vien pavadinimo ar varžybų kategorijų pakeitimas.
Kalbama apie kitokią sporto filosofiją, platesnę dalyvių auditoriją ir siekį sukurti visuomenei prieinamesnį sporto modelį.
Tradicinis kultūrizmas pirmiausia orientuojasi į raumenų išvystymą, kūno proporcijas ir sceninį pasirengimą. Fitneso kryptis gali apimti gerokai platesnį fizinio pasirengimo, kūno harmonijos, sveikatingumo ir sportinio aktyvumo spektrą.
Būtent ši kryptis, WFF-WBBF įsitikinimu, turi didesnių galimybių pritraukti įvairaus amžiaus ir fizinio pasirengimo žmones.
2026 metais Lietuvos WFF-WBBF renginiuose pavasarį ir rudenį dalyvavo maždaug po 300 atletų.
Šie skaičiai rodo organizacijos gebėjimą sutelkti didelę sportininkų bendruomenę. Ypač svarbu tai, kad tradicinio kultūrizmo atstovai sudaro tik maždaug 10–15 procentų visų WFF-WBBF varžybų dalyvių.
Tai atspindi pasirinktos veiklos kryptį: federacija siekia neapsiriboti siaura kultūristų bendruomene, bet plėtoti įvairias fitneso disciplinas.
Žinoma, dalyvių skaičius nėra vienintelis sporto sėkmės kriterijus. Tačiau jis yra svarbus rodiklis vertinant organizacijos gebėjimą pritraukti žmones ir išlaikyti jų susidomėjimą.
Oficialus pripažinimas – tikrasis ilgalaikės strategijos išbandymas
Vienas svarbiausių WFF-WBBF deklaruojamų strateginių tikslų yra oficialaus tarptautinio pripažinimo siekis.
Tai nėra paprastas uždavinys. Tarptautinis sporto pripažinimas reikalauja ilgalaikio darbo, aiškios organizacinės struktūros, skaidraus valdymo, vienodų taisyklių, antidopingo sistemos, tarptautinio bendradarbiavimo ir institucinio patikimumo.
WFF-WBBF deklaruoja siekį plėtoti bendradarbiavimą su tarptautinėmis sporto institucijomis, įskaitant Tarptautinį olimpinį komitetą ir Jungtinių Tautų sistemą.
Tačiau tokie tikslai turi būti vertinami pagal konkrečius veiksmus, oficialius dokumentus ir pasiektus institucinius rezultatus.
Svarbu suprasti, kad Tarptautinis olimpinis komitetas ir Jungtinės Tautos turi skirtingas funkcijas bei kompetencijas. Todėl bendradarbiavimo su jomis formos ir pripažinimo procedūros taip pat skiriasi.
Nepaisant to, pati ilgalaikės strategijos idėja yra reikšminga: sporto organizacija turi žinoti, kur ji nori būti po dešimties, dvidešimties ar penkiasdešimties metų.
Kiek kitų tarptautinių kultūrizmo ir fitneso organizacijų turi viešai apibrėžtą, konkrečiais darbais pagrįstą tokio pobūdžio strategiją? Tai klausimas, į kurį verta atsakyti ne deklaracijomis, o dokumentais ir realiais rezultatais.
2027-ieji: istorija susitinka su ateitimi
2027 metais WFF-WBBF bendruomenei laukia ypatingas istorinis įvykis.
Gegužės 7–9 dienomis Klaipėdoje vyks 60-ajam „Gintarinio prizo“ (Amber Prix International, Янтарный приз) turnyrui skirtas renginys.
Šis turnyras yra vienas seniausių pasaulio tradicinių tarptautinių kultūrizmo ir fitneso renginių. Jo istorija leidžia pažvelgti į kelių sportininkų kartų raidą, tarptautinių organizacijų santykius ir paties sporto transformaciją.
Minint 60-ąsias metines rengiama istorinė knyga, kurią planuojama išleisti keliomis kalbomis. Knygos redagavimas jau prasidėjo.
Tai svarbus darbas ne vien WFF-WBBF bendruomenei. Sporto istorijos išsaugojimas yra būtinas norint objektyviai suprasti, kaip vystėsi tarptautinis kultūrizmas ir fitnesas, kokie žmonės kūrė jo tradicijas ir kokie sprendimai lėmė dabartinę situaciją.
Sportas be istorijos praranda savo tapatybę. Organizacija, kuri nesaugo savo praeities, negali tinkamai planuoti ir ateities.
Išvados: medaliai išnyksta, istorija lieka
2026-ieji dar kartą parodė, kad kultūrizmo ir fitneso pasaulyje vien organizacijų, varžybų bei titulų gausa negarantuoja sporto pažangos.
Šiandien svarbiausia ne tai, kiek pasaulio čempionų paskelbta, bet kokią realią vertę jų organizacijos sukuria sportui.
Ar jos ugdo naujas kartas? Ar pritraukia visuomenę? Ar kuria ilgalaikes tradicijas? Ar turi aiškią tarptautinio pripažinimo strategiją? Ar jų veikla turės reikšmę ir po kelių dešimtmečių?
Tai klausimai, kuriuos turėtų užduoti sau kiekvienas sportininkas, treneris ir federacijos vadovas.
Sportininkams taip pat būtina išmokti savarankiškai analizuoti informaciją. Ne kiekvienas medalis reiškia istorinį pasiekimą, ne kiekvienas pasaulio čempiono titulas reiškia vienodą tarptautinį pripažinimą ir ne kiekviena nauja federacija prisideda prie tikros sporto pažangos.
Reikia išmokti atskirti sportinę reklamą nuo realių rezultatų, trumpalaikę sėkmę nuo ilgalaikės strategijos, o organizacinius interesus – nuo viso sporto interesų.
WFF-WBBF ir toliau deklaruoja savo tikslą plėtoti fitnesą, plėsti tarptautinę veiklą, išsaugoti istorinį paveldą ir siekti oficialaus sporto pripažinimo.
2027 metų „Gintarinio prizo“ 60-metis Klaipėdoje taps dar viena proga įvertinti nueitą kelią ir pažvelgti į ateitį.
Federacijų gali būti daug. Čempionų – dar daugiau. Tačiau sporto istorijoje išlieka ne visi, kurie laimėjo medalį. Išlieka tie, kurie savo darbais pakeitė patį sportą.
KAS YRA N.A.B.B.A.? DAROME IŠVADAS.
SAVO SPORTO ISTORIJĄ REIKĖTŲ BENT KIEK ŽINOTI.
Išsamią N.A.B.B.A. asociacijos istoriją jau ne kartą esame aprašę ankstesniuose straipsniuose. Kviečiame sekti tarptautinį puslapį www.wff.lt, kuriame pateikiama išsami informacija apie pasaulio kultūrizmo ir fitneso istoriją.
Po Oskaro Haidenstamo (Oscar Heidenstam) mirties N.A.B.B.A. organizacijoje nebeliko lyderio, galinčio suteikti jai naują strateginę kryptį. Organizacija išsaugojo savo tradicijas ir istorinį paveldą, tačiau nebekėlė ambicingų tarptautinės plėtros tikslų.
Nepaisant to, N.A.B.B.A. išlieka viena seniausių ir istoriškai reikšmingiausių pasaulio kultūrizmo organizacijų. Nuo pat įkūrimo ji buvo svarbi alternatyva kitoms tarptautinėms kultūrizmo struktūroms ir paliko ryškų pėdsaką šios sporto šakos istorijoje.
1998 metais Tarptautiniam olimpiniam komitetui atsisakius remti kultūrizmo siekį tapti olimpine sporto šaka, o 2023 metais veiklą nutraukus G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations), tarptautinių kultūrizmo organizacijų statusas tapo dar sudėtingesnis ir mažiau apibrėžtas.
N.A.B.B.A. LIETUVOJE. REIKŠMINGI ISTORINIAI ĮVYKIAI
Žlugus socialistinei santvarkai, daugelis tikėjosi Vakarų pasaulio stebuklo. Ne išimtis buvo ir Lietuvos sportininkai.
1990 metų gruodį, per Niujorke vykusį „Miss Olympia“ turnyrą, IFBB prezidentas Benas Weideris (Ben Weider) Edmundui Daubarui pareiškė, kad nepripažįsta Lietuvos nepriklausomybės ir nepriims Lietuvos sportininkų į IFBB federaciją atskirai nuo Sovietų Sąjungos.
Edmundui Daubarui teko ieškoti savarankiško kelio. Informacijos apie tarptautines kultūrizmo organizacijas tuo metu beveik nebuvo, todėl viską reikėjo išsiaiškinti ir organizuoti patiems.
Atkurtai Lietuvos valstybei reikėjo tarptautinio pripažinimo ir palaikymo.
Padedant Lietuvos sporto ministrui Algirdui Raslanui, 1991 metų gegužę įsteigėme pirmąją Lietuvos nacionalinę kultūrizmo organizaciją – Lietuvos nacionalinę kultūrizmo asociaciją (LNKA).
Subūrę geriausius to meto šalies kultūristus, jau 1991 metų gegužę dalyvavome N.A.B.B.A. Europos čempionate Prancūzijoje. Klaipėdietė Natalija Murnikovienė ir šiaulietis Rolandas Bučinskas tapo pirmaisiais istoriniais nepriklausomos Lietuvos kultūrizmo čempionais.
Netrukus Edmundas Daubaras iš Londono parvežė oficialų dokumentą, kuriuo N.A.B.B.A. pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir išreiškė paramą Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui. Šis dokumentas buvo perduotas LTOK prezidentui Artūrui Poviliūnui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei remiant, 1996–1998 metais Klaipėdoje, Vilniuje ir Palangoje organizavome N.A.B.B.A. Europos čempionatus. Edmundas Daubaras buvo paskirtas tarptautinės N.A.B.B.A. asociacijos viceprezidentu.
Pamažu, bendraudami su N.A.B.B.A. prezidentu Ivanu Dunbaru (Ivan Dunbar), išsiaiškinome, kad Anglijoje N.A.B.B.A. teisiškai buvo registruota kaip visuomeninis klubas. Tai kėlė nemažai juridinių ir finansinių klausimų.
Nuo 1995 metų aktyviai plėtojome Pasaulinės fitneso federacijos WFF (World Fitness Federation) veiklą. Augo ir Lietuvos valstybės palaikymas mūsų organizuojamiems renginiams.
Mūsų renginių organizacinių komitetų pirmininkais ir nariais tapo šalies ministrai, ministrai pirmininkai bei Seimo nariai.
Po 2004 ir 2005 metais Vilniaus kongresų rūmuose surengtų grandiozinių WFF pasaulio čempionatų, kurių metu pasiekti įvairūs rekordai iki šiol nėra viršyti, N.A.B.B.A. vadovų Londone reakcija tapo vis labiau įtempta.
Tuo metu mūsų veikla akivaizdžiai lenkė N.A.B.B.A. veiklos mastą ir tarptautinį aktyvumą.
Didėjant įtampai, 2005 metais nusprendėme palikti N.A.B.B.A. ir toliau eiti savarankišku keliu.
Mūsų tikslas buvo aiškus – siekėme kultūrizmo ir fitneso sporto tarptautinio pripažinimo, oficialaus valstybinio palaikymo bei platesnių organizacijos plėtros galimybių. N.A.B.B.A. šie tikslai nebuvo prioritetiniai.
Ši situacija iš esmės nesikeičia iki šiol.
Mūsų paliktą vietą N.A.B.B.A. organizacijoje užėmė kiti Lietuvos atstovai.
Istorija yra istorija. Ją reikia žinoti, vertinti ir iš jos daryti išvadas.
2026 TARPTAUTINĖS SPORTO NAUJIENOS.
PLANUOJAMAS OFICIALUS PASAULINĖS WFF-WBBF FEDERACIJOS VADOVŲ VIZITAS Į LENKIJĄ.
Artimiausiu metu planuojamas oficialus Pasaulinės WFF-WBBF federacijos vadovų vizitas į Lenkijos miestus.
Vizito programoje numatyta eilė svarbių tarptautinių susitikimų, sporto renginių bei susitikimų su Lenkijos valstybės ir valdžios institucijų atstovais.
Vienas pagrindinių šio vizito tikslų – aptarti galimybes 2027 metais Lenkijoje surengti 47-tąjį prestižinį tarptautinį profesionalų ir mėgėjų turnyrą „WFF-WBBF World Grand Prix“.
Planuojamas renginys turėtų tapti reikšmingu tarptautiniu sporto įvykiu, prisidedančiu prie kultūrizmo sporto plėtros, tarptautinio bendradarbiavimo ir WFF-WBBF federacijos veiklos stiprinimo Europoje.
Daugiau informacijos apie tarptautinius federacijos projektus, renginius ir veiklą: www.wff.lt
WFF-WBBF – tarptautinis bendradarbiavimas, sporto plėtra ir naujos galimybės pasaulio atletams!
