Yesterday, 11:23 AM
2025. KULTŪRIZMAS ČEKIJOJE IR SLOVAKIJOJE. ANALITINIS STRAIPSNIS.
PASAULIO KULTŪRIZMO APŽVALGA. STRAIPSNIS. PREAMBULĖ.
Su profesionaliu, mėgėjišku ir sveikatingumo kultūrizmu (fitnesu) per savo gyvenimą įvairiai susiduria vos ne kiekvienas žmogus.
Oficialaus sporto požiūriu būdama šios sporto šakos lydere pasaulyje, Pasaulinė W.F.F.-W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija, ruošdama publikavimui „Pasaulio kultūrizmo enciklopedija“ („World Bodybuilding Encyclopedia“), rengia išsamų analitinį straipsnį, apžvelgiantį kultūrizmo sportą pasaulyje. Enciklopedijos darbams vadovauja Pasaulinėss W.F.F.-W.B.B.F. federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras). Minėtame straipsnyje dedami akcentai toms tradicinėms tarptautinėms kultūrizmo organizacijoms, toms konkrečioms šalims, kurios realiai buvo ir yra reikšmingos oficialiam tarptautiniam sportui bei sveikatingumo judėjimui aplamai. Kaip žinia, dauguma save deklaruojančių „tarptautinėmis organizacijomis“ mūsų sporto šakos subjektų apgaudinėja visuomenę ir realiai oficialiame tarptautiniame sporte nevaidina ir niekados nevaidino jokio vaidmens.
KULTŪRIZMAS ČEKIJOJE IR SLOVAKIJOJE. ANALITINIS STRAIPSNIS.
Aukščiau paminėto straipsnio rėmuose Pasaulinė W.F.F.-W.B.B.F. federacija dirba ruošdama analitinį straipsnį apie Čekijos ir Slovakijos kultūrizmą. Straipsnis apims svarbų abiejų šalių kultūrizmo istorijos periodą, turėjusį įtakos pasauliniam kultūrizmo judėjimui, papasakos apie svarbiausius šių šalių visų laikų sportininkus ir sporto organizatorius.
Mažai kas žino, kad eilę metų Čekoslovakija pasauliniame kultūrizmo judėjime vaidino be galo svarbų vaidmenį ir įtakojo tarptautinį kultūrizmo judėjimą iš esmės. Mes apie tai papasakosime.
Panaši kultūrizmo raidos apžvalga jau padaryta apie JAV, Angliją, Prancūziją, Skandinavijos šalis, Belgiją, Indiją, Iraną, Argentiną, Baltarusiją, Ukrainą ir Estiją. Liko apžvelgti vos keletą šalių.
KULTŪRIZMO ČEKOSLOVAKIJOJE PERIODAI.
Kaip žinia, ilgą laiką pasaulis buvo „geležinės uždangos“ padalintas į dvi priešiškas stovyklas – socialistinių ir kapitalistinių šalių zonas. Įtakojamas retsykiais patenkančiais iš Vakarų šalių kultūrizmo žurnalais, socialistinis kultūrizmo sporto pasaulis „virė savo sultyse“ ir vystėsi savo originaliu keliu.
Ilgais kultūrizmo draudimo ir persekiojimo metais vienintelėmis socialistinėse šalyse reguliariai rengiamomis tarptautinėmis tradicinėmis kultūrizmo varžybomis buvo Klaipėdoje organizuojamas tarptautinis „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, „Янтарный приз“, 1968-2025 m.) turnyras. Šis turnyras buvo neoficialiu S.S.S.R. (U.S.S.R., Union of the Soviet Sociqalist Republics) kultūrizmo čempionatu, ką vėliau pripažino S.S.S.R. sporto ministerija (Goskomsport), ėmusi suteikinėti „Gintarinio prizo“ turnyro čempionams prestižinius sporto ministerijos „S.S.S.R. sporto meistro“ vardus. Turint galvoje alternatyvos nebuvimą, dalyvaujančių šalių ir sportininkų skaičių, atletų lygį, reguliariai rengiamas „Gintarinio prizo“ turnyras buvo socialistinių šalių pasaulio čempionatu.
Čekoslovakijos, kaip ir visų kitų socialistinių šalių, pasaulio kultūrizmo sporto istorija turi tris periodus:
-Pirmas periodas iki 1975 metų, kai Čekoslovakijos nacionalinės kultūrizmo federacijos prezidento VOJTECHO FIALOS (Vojtech Fiala) pastangomis ši fedaracija buvo priimta į tarptautinę kultūrizmo bendruomenę ir jai politinės valdžios buvo leista dalyvauti I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) pasaulio ir Europos čempionatuose. Ilgus metus kultūrizmo draudimo laikotarpiu Čekoslovakija buvo vienintele socialistine šalimi, turėjusa šią iškirtinę privilegiją. Daugelį metų nė viena kita socialistinė šalis to padaryti negalėjo.
-Antras periodas iki 1987 metų, kol kultūrizmo sportas buvo draudžiamas ir persekiojimas socialistinėse šalyse.
-Trečias periodas po 1991 metų, kai visų socialistinių šalių nacionalinės sporto organizacijos, „ištroškusios veiklos laisvės“, vieningai įsiliejo į tarptautinį sporto judėjimą, papildžiusios įvairias tarptautines sporto organizacijas.
Apie kiekvieną minėtą kultūrizmo raidos periodą pakalbėsime atskirai.
PRADŽIA.
Istorinis Čekoslovakijos kultūrizmo atskaitos taškas yra 1967 metai. Tuomet pirmu žinomu tarptautinėje sporto arenoje Čekoslovakijos kultūrizmo sporto atstovu buvo JURAJUS VYŠNIS (Juraj Visny), sėkmingai startavęs eilėje tarptautinių turnyrų.
ČEKOSLOVAKIJOS PROVERŽIS.
Kažkaip sutapo, kad pagal universitetų studentų mainų programą 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS du mėnesius dirbo Čekoslovakijoje kaip tik tuo metu, kai šios šalies ir viso pasaulio kultūrizmo istorijoje vyko lemtingi įvykiai. Tada politiniais sumetimais kultūrizmo sporto draudimo ir persekiojimo laikotarpiu Lietuvos, kaip ir kitų socialistinio pasaulio šalių, sporto vadovai nedrįso imtis bet kokių matomų veiksmų tiek kultūrizmo vystymui, tiek ir jo palaikymui (daugiau istorinės informacijos ir dokumentų rasite įvairiomis kalbomis leidžiamame žurnale „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“ („Sport of Fitness and Bodybuilding“, «Спортивный фитнес и культуризм») ir tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt , skaitykite straipsnius pagrindiniame puslapyje bei forumo temose „Pasaulio kultūrizmo istorija, kaip viskas buvo iš tikrųjų“ ir „Įvairios tarptautinės organizacijos“).
1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS Čekoslovakijoje turėjo realias galimybes ne tik minėtus įvykius stebėti, bei dar ir savo asmenine iniciatyva bei rizika būti kai kurių minėtų istorinių įvykių dalyviu.
Susitikęs Prahoje su Čekoslovakijos nacionalinės kultūrizmo federacijos prezidentu VIJTECHU FIALA , Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo pakvietas garbės svečio teisėmis dalyvauti dviejuose Čekoslovakijos nacionalinės kultūrizmo federacijos tarybos posėdžiuose, kurie vyko Brno mieste. Drauge su VOJTECHU FIALA federacijos posėdžiams vadovavo vienas to laikotarpio Čekoslovakijos kultūrizmo lyderių profesorius FRANTIŠEKAS BULVA (Professor Frantisek Bulva).
Drauge su kitais klausimais Dr. EDMUNDO DAUBARO iniciatyva Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžiuose buvo aptarti santykių su S.S.S.R. klausimai, numatyti tolimesni bendradarbiavimo keliai. Tolimesniems tiesioginiams kontaktams palaikyti atsakingu asmeniu čekai paskyrė IVANĄ MACHĄ (vėliau jis buvo išrinktas Čekijos nacionalinės kultūrizmo federacijos prezidentu). Taip atsirado pastovūs draugiški ryšiai ir santykiai su čekais.
1975 metais Čekoslovakijos kultūristai buvo dideliame pakilime. VOJTECHO FIALOS asmeninėmis pastangomis, pažintimis Čekoslovakijos Vyriausybėje bei užsienio organizacijose, Čekoslovakijos nacionalinei kultūrizmo federacijai buvo leista dalyvauti BENO VEIDERIO (Ben Weider) I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) veikloje. Tai buvo neįtikėtina kultūrizmo sporto pergalė socializmo laikais, nes dar keliolika metų nė vienos kitos socialistinės šalies federacija tokios galimybės neturėjo.
Čekoslovakijos nacionalinės kultūrizmo federacijos vadovams organizavus, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS du kartus lankėsi nacionalinės kultūrizmo rinktinės stovykloje, kur sportininkai ruošėsi artėjančioms varžyboms. Ten Dr. EDMUNDAS DAUBARAS asmeniškai susipažino su geriausiais kultūristais, spėjusiais ne tik išgarsinti savo šalį pasaulyje, bet dar ir iškovoti aukštas vietas „Vakaruose“ vykusiose varžybose. Jais buvo PETERIS STACHAS (Petr Stach), PETERIS TLAPAKAS (Petr Tlapak), ALOISAS PEKAS (Alois Pek), bei eilė kitų rinktinės narių ir kandidatų. PETERIS STACHAS buvo ką tik Švedijoje tapęs istoriškai pirmu socialistinio pasaulio atstovu, užėmusiu Europos čempionate pirmą vietą. Jo bei rinktinės draugų atlikta laisvoji programa sukėlė „Vakarų“ šalyse savotišką furorą, nes iki tol šių šalių atstovai, lyginant su mūsiškiais, programas atlikdavo primityviai.
KULTŪRIZMO SPAUDA SOCIALISTINĖSE ŠALYSE.
Kultūrizmo sporto draudimo laikotarpiu socialistinėse šalyse nebuvo nė vieno spaudos šaltinio, informavisio apie šią sporto šaką. Išimtis buvo tik reguliariai Čekoslovakojoje (Bratislava) leidžiamas žurnalas „Trener“ (devintame dešimtmetyje atsirado dar ir vokiškas D.D.R. sunkiosios atletikos žurnalas, kuris kartais rašė apie kultūristų pasiekimus). Be minėtų žurnalų Dr. EDMUNDAS DAUBARAS siuntė straipsnius ir informaciją BENO VEIDERIO „Flex“ žurnalui. Visiems šiems žurnalams Dr. EDMUNDAS DAUBARAS reguliariai rašė straipsnius ir teikdavo informaciją apie S.S.S.R. vykusius renginius bei sportininkus, o šie mielai ją spausdino. Be abejo, pirmoje eilėje buvo informacija apie kultūrizmo draudimo laikotarpiu Klaipėdoje kasmet vykstantį vienientėlį spcialistinėse šalyse tarptautinį kultūrizmo renginį – „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968-2025 m.) turnyrą. Dr. EDMUNDUI DAUBARUI talkino „Trener“ redaktoriai: pradžioje JOZEFAS MAZAKAS (Jozef Mazak), vėliau MILANAS PERDOCHAS (Milan Perdoch).
DAR VIENAS IŠŠŪKIS KOMUNISTINEI SANTVARKAI.
Pirma ženkli pargalė buvo tai, kad esant kultūrizmo sporto draudimui ir persekiojimui socialistinėse šalyse (ir Lietuvoje!), asmenine Dr. EDMUNDO DAUBARO iniciatyva bei sau rizikingomis pastangomis 1977 metais buvo iškovotas S.S.S.R. politinės valdžios leidimas Klaipėdoje vėl organizuoti tarptautinį kultūrizmo „Gintarinio prizo“ turnyrą. Būtent šie veiksmai buvo išskirtinai teigiamai įvertinti Pasaulinės W.F.F.-W.B.B.F. federacijos prezidento Dr. EDMUNDO DAUBARO oficialaus priėmimo Vatikamo administracijoje metu, kai Vatikano kongregatas prefektas kardinolas J. Em. JOZEFAS TOMKO (Vatican Congregat Prefect J. Em. JOZEF KARDINAL TOMKO) šiuos veiksmus pripažino ir įvardijo „disidentiniais“ komunistinės politinės valdžios atžvilgiu. Tuomet Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo apdovanotas Vatikano Pontifiko medaliu (Medaglia Ufficiale di Pontificato di Sua Santita Benedetto XVI, Headquarters State Vatican, Cita del Vaticano, March 29, 2011).
1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS antrą kartą dviems mėnesiams išvyko dirbti į Čekoslovakiją. Po ką tik drąsiai iškovoto leidimo Klaipėdoje kasmet organizuoti tradicinį tarptautinį kultūrizmo „Gintarinio prizo“ turnyrą, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS į Prahą išvyko turėdamas, rodos nerealią, ideją mesti S.S.S.R. politinei valdžiai dar vieną iššūkį. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, nepalaikomas ir net stabdomas to meto S.S.S.R. ir Lietuvos sporto valdžios, nepalaikomas bailių S.S.S.R. ir Lietuvos kultūrizmo vadovų, sumanė 1978 metais oraganizuoti Klaipėdoje tarptautines kultūrizmo varžybas „S.S.S.R. – Čekoslovakija“. Po metų turėjo sekti atsakomosios varybos Prahoje.
Atsižvelgiant į to meto politinę valdžą, Dr. EDMUNDO DAUBARO sumanymo realizavimas išties atrodė neįtikėtinas, tačiau noras ir entuziastingas pasiryžimas padaryti gerus darbus draudžiamam sportui buvo begalinis.
Prahoje per eilę Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimų su Čekoslovakojos nacionalinės kultūrizmo federacijos prezidentu VOJTECHU FIALA bei jo pagalbininku IVANU MACHU bei Čekoslovakijos sporto ministerijos vadovais buvo suderinti tolimesni tarpusavio veiksmai sumanyto drąsaus projekto realizavimui. Buvo gerai, kad čekoslovakai į Dr. EDMUNDO DAUBARO iniciatyvas žiūrėjo supratingai, nes Čekoslovakijos kultūrizmas ėjo tuo pačiu keliu, kaip ir kitos socialistionio pasaulio šalys. Visiems kultūristams nuolatos reikėjo imtis nestandartinių veiksmų ir savotiškų apeinamųjų kelių bei gudrybių įveikti politinį pasipriešinimą kultūrizmui.
Nors niekas, išskyrus Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ, netikėjo sumanymo įgyvendinimo sėkme, tačiau politinę (ne sporto!!!) valdžią ir vėl pavyko įtikinti būtinybė vystyti draugiškus tarptautinius ryšius tarp socialistinių šalių. Ypatingai, po 1968 metų nepavykusios anti komunistinės revoliucijos Prahoje, tai lietė Čekoslovakiją. Valdžia pakoregavo planus ir pasiūlė pradžioje S.S.S.R. sportininkams vykti į Čekoslovakijoje vyksiančias varžybas, o atsakomąsiais varžybas Klaipėdoje rengti po to. Nuosekliai dirbant, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS parengė reikiamus dokumentus ir gavo oficialius asmeninius vardinius kvietimus S.S.S.R. rinktinės nariams. Kadangi ilgus kultūrizmo draudimo laikotarpio metus S.S.S.R. kultūrizme lyderiavo lietuviai, tai ženkliai palengvino parengiamuosius darbus rinktinei formuoti.
Atrodė, kad Čekoslovakijos projekte viskas pasiekta, padaryta ir liko tik sudėti galutinius taškus... Tačiau, žmogiškos silpnybės, tame tarpe ir lietuviškas pavydas bei sporto kolegų intrigos sugriovė planus ir suvedė perniek jau beveik iki galo padarytą darbą. Pasipylė šmeižikiški raštai ir skundai į valstybės saugumo organus. Eilė kultūrizmo vadovų neišgyveno to, kad jie dėl asmeninės baimės savo laiku nesiryžo palaikyti drąsaus rizikingo sumanymo, o štai dabar Dr. EDMUNDUI DAUBARUI šis išskirtinis ypatingos reikšmės tarptautinis sporto renginys pavyks.
Ir vėliau mūsų sporto istorijoje tie patys kultūrizmo vadovai - intrigantai dar ne kartą adekvačiose situacijose elgėsi panašiai - šmeižė ir skundė savo sporto kolegas (prisiminkime intrigomis apipintus I.F.B.B. vadovo ir savininko BENO VEIDERIO (Ben Weider) apsilankymus Maskvoje ir Leningrade (Sankt Peterburgas) 1974 ir 1987 metais; prisiminkime tarptautinius skandalus dėl tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro čempiono esto OLEVO ANUSO (1981 m.); prisiminkime 1980-1981 m. intrigas dėl absoliučių tarptautinio „Gintarinio prizo“ čempionų šiauliečio ROLANDO BUČINSKO bei klaipėdiečio JURIJAUS GUSEVO diskvalifikacijos ir persekiojimo; prisiminkime dviejų absoliučių tarptautinio „Gintarinio prizo“ čempionų bei 1988 metų S.S.S.R. kultūrizmo rinktinės narių – lietuvių klaipėdiečio VIKTORO JUCIO ir kauniečio SAULIAUS MISEVIČIAUS pasų „pametimo“, kai šie turėjo S.S.S.R. rinktinės sudėtyje vykti į pasaulio čempionatą Australijoje ir, jau pasirengę varžyboms, abu Šeremetjevo aerouoste buvo grąžinti į namus; prisiminkime lemtingą S.S.S.R. Sporto ministerijos (Goskomsport) ir S.S.S.R. kultūrizmo aktyvo bendrą posėdį Sankt Peterburge (1990 m.), kai visi „kolegos“, ypač lietuviai, parodė savo tikrus veidus ir požiūrį į komunistinę valdžią ..., ir t.t.). Tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių to, kad Dr. EDMUNDAS DAUBARAS su minėtais kultūrizmo vadovais ir jų vadovaujamomis sporto organizacijomis po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo tiesiog nebebendrauja.
KOMUNISTINĖ VALDŽIA ATLEIDŽIA VADŽIAS.
Po to, kai Dr. EDMUNDO DAUBARO pastangomis komunistinė „geležinė uždanga“ buvo pralaužta ir pavyko organizuoti tiesioginius nuolatinius kontaktus su socialistinių šalių sporto atstovais, o čekoslovakams pavyko kasmet dalyvauti tarptautiniuose „Vakarų“ šalių kultūrizmo renginiuose, kultūristų gyvenime pasijuto savotiškas palengvėjimas. Praėjusio šimtmečio devinto dešimtmečio pradžioje prasidėjo periodiškos S.S.S.R. kultūristų išvykos į važybas Čekoslovakojoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Vokietijos Demokratinje Respublikoje (D.D.R.). Į šias varžybas susirikdavo aplinkinių šalių sportininkai bei organizatoriai.
Tais metais Čekoslovakijos kurortiniame Marjanske Lazne miestelyje vykdavo tradicinis tarptautinis Sandov („Sandow“) turnyras. Varžybas organizavo garsus to meto Čekoslovakijos treneris (vėliau kurį laiką byvęs Čekoslovakijos nacionalinės kultūrizmo federacijos prezidentu) LIUDEKAS NOSEKAS (Ludek Nosek). Į minėtą turnyrą, įgaliojus Lietuvos Respublikos sporto komitetui (pirmininkas Zigmas Motiekaitis), Dr. EDMUNDAS DAUBARAS keletą kartų delegacijos vadovo vaidmenyje vyko su šalies nacionalinės rinktinės nariais (tarp kurių buvo geriausi S.S.S.R. atletai, tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro čempionai ROLANDAS BUČINSKAS, ZIGMAS PRALGAUSKAS, RIMONTAS MAŽIONIS, SAULIUS MISEVIČIUS, NATALIJA MURNIKOVIENĖ. Po „Sandow“ turnyro kituose Čekoslovakijos miestuose tradiciškai vykdavo eilė žemesnio lygio tarptautinių turnyrų, tad Lietuvos atletai ir ten mielai dalyvaudavo.
I.F.B.B. JAUČIASI DIKTATORIAIS. JOKIOS DEMOKRATIJOS.
Remiant Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentui, 1996 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras), vadovavęs pirmai ir seniausiai po Lietuvos Nepriklausiomybės atkūrimo šalyje registruotai Lietuvos nacionalinei kultūrizmo asociacijai (įkurta ir registruota 1991 m. gegužės mėnesį), ėmėsi iniciatyvos organizuoti Klaipėdoje Europos mėgėjų kultūrizmo čempionatą. Tai buvo pirmas Lietuvos kultūrizmo istorijoje tokio aukšto lygio tarptautinis renginys. Taip pat, kalbant apie bet kurią sporto šaką, tai buvo pirmas oficialus tarptautinis sporto renginys Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais. Tuomet čempionate dalyvavusiai Čekijos nacionalinei rinktinei vadovavo BOBAS DIVILKA (Bob Divilek).
Tęsiant seniai pradėtą bendradarbiavimą su čekais ir slovakais, BOBO DIVILKOS prašymu 1996 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS organizavo Lietuvos nacionalinės kultūrizmo rinktinės išvyką ir dalyvavimą Čekijos Zlin mieste vykusiame tarptautiniame turnyre. Lietuvai atstovavo geriausi to meto kultūristai, daugkartiniai šalies čempionai: ALGIRDAS KILČIAUSKAS, VYTAUTAS KINDURYS, IDALIJA KAMINSKAITĖ. Varžybose teisėjavęs profesorius KARELAS TUCHAČEKAS (Professor Karel Tuchacek), matydamas aukštą Lietuvos sportininkų pasirengimo lygį, visus lietuvius pakvietė į Europos čempiono LIBORO MINARIKO (Libor Minarik) Prahoje ir Brno miestuose organizuojamus stambius tradicinius tarptautinius „Mega Pro“ turnyrus. Šiose varžybose Lietuvos sportininkai užėmė prizines vietas ir garbingai atrodė daugelio dalyvavusių kitų Europos šalių sportininkų tarpe.
Dr. EDMUNDUI DAUBARUI čekai pasiūlė ir sekančiais metais su Lietuvos nacionaline rinktine dalyvauti tose pačiose varžybose Prahoje ir Brno.
Lietuvos kultūristams sėkmingai pasirodžius minėtuose turnyruose, mūsų šalies spauda plačiai aprašė, o Lietuvos nacionalinė televizija parodė reportažus apie tautiečių pasiekimus Čekijoje. Tai ne visiems patiko... Turėdamas oficialų kvietimą, 1997 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS su Lietuvos rinktine vėl atvyko į tarptautines varžybas Prahoje ir Brno. Prieš sportininkams išeinant ant varžybų scenos, organizatoriams iš Lietuvos paskambino Lietuvos I.F.B.B. prezidentas ir pareikalavo neleisti lietuvių dalyvauti turnyre, motyvuodamas, kad šie atstovauja kitą sporto organizaciją. LIBORAS MINARIKAS atsakė, kad jis pasikvietė savo senus draugus ir nemato reikalo jiems drausti dalyvauti varžybose. Ir vėl Dr. EDMUNDO DAUBARO vadovaujami lietuviai aukšto lygio tarptautinėse varžybose sėkmingai atstovavo savo šalį, užimdami prizines vietas. Tačiau tai nebuvo pabaiga. Negalėdami susitaikyti su savo tautiečių pasiekimais, Lietuvos I.F.B.B. vadovai pasiskundė I.F.B.B. prezidentui kanadiečiui BENUI VEIDERIUI (Ben Weider) ir šis čekams pagrąsino nacionalinės rinktinės diskvalifikacija, jei šie ir toliau bendradarbiaus su kitomis tarptautinmis sporto organizacijomis. Taip užsibaigė lietuvių pergalingas kelias prestižiniuose Čekijos turnyruose, nes po Dr. EDMUNDO DAUBARO organizuotų išvykų vėliau mūsų tautiečiai tokių svarbių tarptautinių pasiekimų Čekijoje nebeturėjo. Nei patys ką pasiekė, nei kitiems leido.
MARTINO KUTOS LAIKOTARPIS. KĄ GALI NUVEIKTI VIENAS ŽMOGUS.
Pasirodo, net vienui vieno žmogaus iniciatyva gali sukelti nemenkas tarptautines bangas. Žinomas Čekijos verslininkas MARTINAS KUTA (Martin Kuta), nuo seno simpatizuojantis fitneso sportui, 2005 metais oficialiai kreipėsi į Pasaulinės W.F.F. - W.B.B.F. federacijos vadovą Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ (DSc. Edmundas Daubaras). Pasirodo, kad nuo 1999 metų MARTINAS KUTA Prahoje rengė fitneso turnyrą, kuriam nuo 2006 metų norėjo suteikti oficialų tarptautinį statusą. MARTINAS KUTA paprašė Pasaulinės federacijos pritarimo nacionalinio prezidento vaidmenyje atstovauti Čekijos nacionalinę W.F.F.-W.B.B.F. federaciją ir kasmet Prahoje rengti W.F.F. (World Fitness Federation) fitneso pasaulio profesionalų čempionatą. Jo iniciatyvą palaikė Prahos miesto meras bei vienas Čekijos socialdemokratų partijos lyderių PETERIS HULINSKIS (Petr Hulinski). Organizatoriai W.F.F. pasaulio čempionatui įsipareigojo kasmet surinkti pusę milijono eurų, iš kurių būdavo apmokėtas profesionalių sportininkų prizinis fondas, kelionės, pragyvenimo bei maitinimo išlaidos. Pasaulio federacija turėjo pasirūpinti įvairių šalių profesionalių fitneso sportininkų dalyvavimu renginyje. Pasaulinė W.F.F.-W.B.B.F. federacija sutikimą MARTINUI KUTAI davė.
Nuo 2006 metų W.F.F. Pasaulio profesionalų čempionatai vyko per Prahos miesto centrą tekančios Vltavos upės saloje esančiuse istoriniuose baroko Žofrin rūmuose. Sportininkai ir delegatai buvo transportuojami prabangiais limuzinais, kasmet renginyje asmeniškai dalyvavo Prahos miesto meras, išskirtinės Čekijos asmenybės, tad sunku įvardinti bent vieną svarbesnę žiniasklaidos priemonę, kurios atstovo nebuvo W.F.F.-W.B.B.F. federacijos renginyje. Kiekvieną tarptautinį renginį vainikavo iškilminga vakarienė, kurios metu šalies VIP personos galėjo tiesiogiai susipažinti ir bendrauti su profesionalų čempionato dalyviais.
W.F.F. pasaulio profesionalų čempionatuose Prahoje dirbo žinomi Čekijos kultūrizmo atstovai bei sportininkai, tarp kurių PETRAS STACHAS (Petr Stach) bei profesorius KARELAS TUCHAČEKAS (Professor Karel Tuchacek).
Kartą sutapo, kad W.F.F. renginio laikotarpiu Prahoje lankėsi iš JAV atvykęs tarptautinio Džo Weiderio profesionalų „Olymija“ (Joe Weider‘s „OLYMPIA“) turnyro nugalėtojas DEKSTERIS DŽEKSONAS (Dexter Jackson). Amerikietį globoję Čekijos I.F.B.B. vadovai, neturėdami galimybių tinkamai priimti savo svečią, paprašė MARTINO KUTOS leisti amerikiečiui nemokamai apsistoti jam Prahoje proklausančiame viešbutyje. Taip kitos draugiškos sporto organizacijos profesionalu gražiai pasirūpino Čekijos nacionalinės W.F.F. - W.B.B.F. federacijos prezidentas MARTINAS KUTA. O kodėl gi ne?
Minėtu laikotaroiu MARTINAS KUTA vadovavo Čekijos nacionalinėms W.F.F. - W.B.B.F. delegacijoms tarptautiniuose W.F.F.-W.B.B.F. federacijos renginiuose Austrijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, dalyvavo oficialiame Pasaulinės W.F.F.-W.B.B.F. federacijos vadovų priėmime Lietuvos Respublikos Seime (2007, 2008 m.), tarptautinėje spaudos konferencijoje, vykusioje Lietuvos naujienų agentūroje „ELTA“ (2008 m.)
2010 metais MARTINUI KUTAI išvykus gyventi į JAV, niekam kitam Čekijoje nebepavyko tęsti tradicijos tokiame aukštame lygyje, tačiau net šių kelių metų MARTINO KUTOS veiklos laikotarpis paliko ženklų pėdsaką tarptautinio sporto istorijoje.
INFORMACIJA.
Detalesnė informacija tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.
PASAULIO KULTŪRIZMO APŽVALGA. STRAIPSNIS. PREAMBULĖ.
Su profesionaliu, mėgėjišku ir sveikatingumo kultūrizmu (fitnesu) per savo gyvenimą įvairiai susiduria vos ne kiekvienas žmogus.
Oficialaus sporto požiūriu būdama šios sporto šakos lydere pasaulyje, Pasaulinė W.F.F.-W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacija, ruošdama publikavimui „Pasaulio kultūrizmo enciklopedija“ („World Bodybuilding Encyclopedia“), rengia išsamų analitinį straipsnį, apžvelgiantį kultūrizmo sportą pasaulyje. Enciklopedijos darbams vadovauja Pasaulinėss W.F.F.-W.B.B.F. federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras). Minėtame straipsnyje dedami akcentai toms tradicinėms tarptautinėms kultūrizmo organizacijoms, toms konkrečioms šalims, kurios realiai buvo ir yra reikšmingos oficialiam tarptautiniam sportui bei sveikatingumo judėjimui aplamai. Kaip žinia, dauguma save deklaruojančių „tarptautinėmis organizacijomis“ mūsų sporto šakos subjektų apgaudinėja visuomenę ir realiai oficialiame tarptautiniame sporte nevaidina ir niekados nevaidino jokio vaidmens.
KULTŪRIZMAS ČEKIJOJE IR SLOVAKIJOJE. ANALITINIS STRAIPSNIS.
Aukščiau paminėto straipsnio rėmuose Pasaulinė W.F.F.-W.B.B.F. federacija dirba ruošdama analitinį straipsnį apie Čekijos ir Slovakijos kultūrizmą. Straipsnis apims svarbų abiejų šalių kultūrizmo istorijos periodą, turėjusį įtakos pasauliniam kultūrizmo judėjimui, papasakos apie svarbiausius šių šalių visų laikų sportininkus ir sporto organizatorius.
Mažai kas žino, kad eilę metų Čekoslovakija pasauliniame kultūrizmo judėjime vaidino be galo svarbų vaidmenį ir įtakojo tarptautinį kultūrizmo judėjimą iš esmės. Mes apie tai papasakosime.
Panaši kultūrizmo raidos apžvalga jau padaryta apie JAV, Angliją, Prancūziją, Skandinavijos šalis, Belgiją, Indiją, Iraną, Argentiną, Baltarusiją, Ukrainą ir Estiją. Liko apžvelgti vos keletą šalių.
KULTŪRIZMO ČEKOSLOVAKIJOJE PERIODAI.
Kaip žinia, ilgą laiką pasaulis buvo „geležinės uždangos“ padalintas į dvi priešiškas stovyklas – socialistinių ir kapitalistinių šalių zonas. Įtakojamas retsykiais patenkančiais iš Vakarų šalių kultūrizmo žurnalais, socialistinis kultūrizmo sporto pasaulis „virė savo sultyse“ ir vystėsi savo originaliu keliu.
Ilgais kultūrizmo draudimo ir persekiojimo metais vienintelėmis socialistinėse šalyse reguliariai rengiamomis tarptautinėmis tradicinėmis kultūrizmo varžybomis buvo Klaipėdoje organizuojamas tarptautinis „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, „Янтарный приз“, 1968-2025 m.) turnyras. Šis turnyras buvo neoficialiu S.S.S.R. (U.S.S.R., Union of the Soviet Sociqalist Republics) kultūrizmo čempionatu, ką vėliau pripažino S.S.S.R. sporto ministerija (Goskomsport), ėmusi suteikinėti „Gintarinio prizo“ turnyro čempionams prestižinius sporto ministerijos „S.S.S.R. sporto meistro“ vardus. Turint galvoje alternatyvos nebuvimą, dalyvaujančių šalių ir sportininkų skaičių, atletų lygį, reguliariai rengiamas „Gintarinio prizo“ turnyras buvo socialistinių šalių pasaulio čempionatu.
Čekoslovakijos, kaip ir visų kitų socialistinių šalių, pasaulio kultūrizmo sporto istorija turi tris periodus:
-Pirmas periodas iki 1975 metų, kai Čekoslovakijos nacionalinės kultūrizmo federacijos prezidento VOJTECHO FIALOS (Vojtech Fiala) pastangomis ši fedaracija buvo priimta į tarptautinę kultūrizmo bendruomenę ir jai politinės valdžios buvo leista dalyvauti I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) pasaulio ir Europos čempionatuose. Ilgus metus kultūrizmo draudimo laikotarpiu Čekoslovakija buvo vienintele socialistine šalimi, turėjusa šią iškirtinę privilegiją. Daugelį metų nė viena kita socialistinė šalis to padaryti negalėjo.
-Antras periodas iki 1987 metų, kol kultūrizmo sportas buvo draudžiamas ir persekiojimas socialistinėse šalyse.
-Trečias periodas po 1991 metų, kai visų socialistinių šalių nacionalinės sporto organizacijos, „ištroškusios veiklos laisvės“, vieningai įsiliejo į tarptautinį sporto judėjimą, papildžiusios įvairias tarptautines sporto organizacijas.
Apie kiekvieną minėtą kultūrizmo raidos periodą pakalbėsime atskirai.
PRADŽIA.
Istorinis Čekoslovakijos kultūrizmo atskaitos taškas yra 1967 metai. Tuomet pirmu žinomu tarptautinėje sporto arenoje Čekoslovakijos kultūrizmo sporto atstovu buvo JURAJUS VYŠNIS (Juraj Visny), sėkmingai startavęs eilėje tarptautinių turnyrų.
ČEKOSLOVAKIJOS PROVERŽIS.
Kažkaip sutapo, kad pagal universitetų studentų mainų programą 1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS du mėnesius dirbo Čekoslovakijoje kaip tik tuo metu, kai šios šalies ir viso pasaulio kultūrizmo istorijoje vyko lemtingi įvykiai. Tada politiniais sumetimais kultūrizmo sporto draudimo ir persekiojimo laikotarpiu Lietuvos, kaip ir kitų socialistinio pasaulio šalių, sporto vadovai nedrįso imtis bet kokių matomų veiksmų tiek kultūrizmo vystymui, tiek ir jo palaikymui (daugiau istorinės informacijos ir dokumentų rasite įvairiomis kalbomis leidžiamame žurnale „Sportinis fitnesas ir kultūrizmas“ („Sport of Fitness and Bodybuilding“, «Спортивный фитнес и культуризм») ir tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt , skaitykite straipsnius pagrindiniame puslapyje bei forumo temose „Pasaulio kultūrizmo istorija, kaip viskas buvo iš tikrųjų“ ir „Įvairios tarptautinės organizacijos“).
1975 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS Čekoslovakijoje turėjo realias galimybes ne tik minėtus įvykius stebėti, bei dar ir savo asmenine iniciatyva bei rizika būti kai kurių minėtų istorinių įvykių dalyviu.
Susitikęs Prahoje su Čekoslovakijos nacionalinės kultūrizmo federacijos prezidentu VIJTECHU FIALA , Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo pakvietas garbės svečio teisėmis dalyvauti dviejuose Čekoslovakijos nacionalinės kultūrizmo federacijos tarybos posėdžiuose, kurie vyko Brno mieste. Drauge su VOJTECHU FIALA federacijos posėdžiams vadovavo vienas to laikotarpio Čekoslovakijos kultūrizmo lyderių profesorius FRANTIŠEKAS BULVA (Professor Frantisek Bulva).
Drauge su kitais klausimais Dr. EDMUNDO DAUBARO iniciatyva Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžiuose buvo aptarti santykių su S.S.S.R. klausimai, numatyti tolimesni bendradarbiavimo keliai. Tolimesniems tiesioginiams kontaktams palaikyti atsakingu asmeniu čekai paskyrė IVANĄ MACHĄ (vėliau jis buvo išrinktas Čekijos nacionalinės kultūrizmo federacijos prezidentu). Taip atsirado pastovūs draugiški ryšiai ir santykiai su čekais.
1975 metais Čekoslovakijos kultūristai buvo dideliame pakilime. VOJTECHO FIALOS asmeninėmis pastangomis, pažintimis Čekoslovakijos Vyriausybėje bei užsienio organizacijose, Čekoslovakijos nacionalinei kultūrizmo federacijai buvo leista dalyvauti BENO VEIDERIO (Ben Weider) I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) veikloje. Tai buvo neįtikėtina kultūrizmo sporto pergalė socializmo laikais, nes dar keliolika metų nė vienos kitos socialistinės šalies federacija tokios galimybės neturėjo.
Čekoslovakijos nacionalinės kultūrizmo federacijos vadovams organizavus, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS du kartus lankėsi nacionalinės kultūrizmo rinktinės stovykloje, kur sportininkai ruošėsi artėjančioms varžyboms. Ten Dr. EDMUNDAS DAUBARAS asmeniškai susipažino su geriausiais kultūristais, spėjusiais ne tik išgarsinti savo šalį pasaulyje, bet dar ir iškovoti aukštas vietas „Vakaruose“ vykusiose varžybose. Jais buvo PETERIS STACHAS (Petr Stach), PETERIS TLAPAKAS (Petr Tlapak), ALOISAS PEKAS (Alois Pek), bei eilė kitų rinktinės narių ir kandidatų. PETERIS STACHAS buvo ką tik Švedijoje tapęs istoriškai pirmu socialistinio pasaulio atstovu, užėmusiu Europos čempionate pirmą vietą. Jo bei rinktinės draugų atlikta laisvoji programa sukėlė „Vakarų“ šalyse savotišką furorą, nes iki tol šių šalių atstovai, lyginant su mūsiškiais, programas atlikdavo primityviai.
KULTŪRIZMO SPAUDA SOCIALISTINĖSE ŠALYSE.
Kultūrizmo sporto draudimo laikotarpiu socialistinėse šalyse nebuvo nė vieno spaudos šaltinio, informavisio apie šią sporto šaką. Išimtis buvo tik reguliariai Čekoslovakojoje (Bratislava) leidžiamas žurnalas „Trener“ (devintame dešimtmetyje atsirado dar ir vokiškas D.D.R. sunkiosios atletikos žurnalas, kuris kartais rašė apie kultūristų pasiekimus). Be minėtų žurnalų Dr. EDMUNDAS DAUBARAS siuntė straipsnius ir informaciją BENO VEIDERIO „Flex“ žurnalui. Visiems šiems žurnalams Dr. EDMUNDAS DAUBARAS reguliariai rašė straipsnius ir teikdavo informaciją apie S.S.S.R. vykusius renginius bei sportininkus, o šie mielai ją spausdino. Be abejo, pirmoje eilėje buvo informacija apie kultūrizmo draudimo laikotarpiu Klaipėdoje kasmet vykstantį vienientėlį spcialistinėse šalyse tarptautinį kultūrizmo renginį – „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968-2025 m.) turnyrą. Dr. EDMUNDUI DAUBARUI talkino „Trener“ redaktoriai: pradžioje JOZEFAS MAZAKAS (Jozef Mazak), vėliau MILANAS PERDOCHAS (Milan Perdoch).
DAR VIENAS IŠŠŪKIS KOMUNISTINEI SANTVARKAI.
Pirma ženkli pargalė buvo tai, kad esant kultūrizmo sporto draudimui ir persekiojimui socialistinėse šalyse (ir Lietuvoje!), asmenine Dr. EDMUNDO DAUBARO iniciatyva bei sau rizikingomis pastangomis 1977 metais buvo iškovotas S.S.S.R. politinės valdžios leidimas Klaipėdoje vėl organizuoti tarptautinį kultūrizmo „Gintarinio prizo“ turnyrą. Būtent šie veiksmai buvo išskirtinai teigiamai įvertinti Pasaulinės W.F.F.-W.B.B.F. federacijos prezidento Dr. EDMUNDO DAUBARO oficialaus priėmimo Vatikamo administracijoje metu, kai Vatikano kongregatas prefektas kardinolas J. Em. JOZEFAS TOMKO (Vatican Congregat Prefect J. Em. JOZEF KARDINAL TOMKO) šiuos veiksmus pripažino ir įvardijo „disidentiniais“ komunistinės politinės valdžios atžvilgiu. Tuomet Dr. EDMUNDAS DAUBARAS buvo apdovanotas Vatikano Pontifiko medaliu (Medaglia Ufficiale di Pontificato di Sua Santita Benedetto XVI, Headquarters State Vatican, Cita del Vaticano, March 29, 2011).
1977 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS antrą kartą dviems mėnesiams išvyko dirbti į Čekoslovakiją. Po ką tik drąsiai iškovoto leidimo Klaipėdoje kasmet organizuoti tradicinį tarptautinį kultūrizmo „Gintarinio prizo“ turnyrą, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS į Prahą išvyko turėdamas, rodos nerealią, ideją mesti S.S.S.R. politinei valdžiai dar vieną iššūkį. Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, nepalaikomas ir net stabdomas to meto S.S.S.R. ir Lietuvos sporto valdžios, nepalaikomas bailių S.S.S.R. ir Lietuvos kultūrizmo vadovų, sumanė 1978 metais oraganizuoti Klaipėdoje tarptautines kultūrizmo varžybas „S.S.S.R. – Čekoslovakija“. Po metų turėjo sekti atsakomosios varybos Prahoje.
Atsižvelgiant į to meto politinę valdžą, Dr. EDMUNDO DAUBARO sumanymo realizavimas išties atrodė neįtikėtinas, tačiau noras ir entuziastingas pasiryžimas padaryti gerus darbus draudžiamam sportui buvo begalinis.
Prahoje per eilę Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimų su Čekoslovakojos nacionalinės kultūrizmo federacijos prezidentu VOJTECHU FIALA bei jo pagalbininku IVANU MACHU bei Čekoslovakijos sporto ministerijos vadovais buvo suderinti tolimesni tarpusavio veiksmai sumanyto drąsaus projekto realizavimui. Buvo gerai, kad čekoslovakai į Dr. EDMUNDO DAUBARO iniciatyvas žiūrėjo supratingai, nes Čekoslovakijos kultūrizmas ėjo tuo pačiu keliu, kaip ir kitos socialistionio pasaulio šalys. Visiems kultūristams nuolatos reikėjo imtis nestandartinių veiksmų ir savotiškų apeinamųjų kelių bei gudrybių įveikti politinį pasipriešinimą kultūrizmui.
Nors niekas, išskyrus Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ, netikėjo sumanymo įgyvendinimo sėkme, tačiau politinę (ne sporto!!!) valdžią ir vėl pavyko įtikinti būtinybė vystyti draugiškus tarptautinius ryšius tarp socialistinių šalių. Ypatingai, po 1968 metų nepavykusios anti komunistinės revoliucijos Prahoje, tai lietė Čekoslovakiją. Valdžia pakoregavo planus ir pasiūlė pradžioje S.S.S.R. sportininkams vykti į Čekoslovakijoje vyksiančias varžybas, o atsakomąsiais varžybas Klaipėdoje rengti po to. Nuosekliai dirbant, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS parengė reikiamus dokumentus ir gavo oficialius asmeninius vardinius kvietimus S.S.S.R. rinktinės nariams. Kadangi ilgus kultūrizmo draudimo laikotarpio metus S.S.S.R. kultūrizme lyderiavo lietuviai, tai ženkliai palengvino parengiamuosius darbus rinktinei formuoti.
Atrodė, kad Čekoslovakijos projekte viskas pasiekta, padaryta ir liko tik sudėti galutinius taškus... Tačiau, žmogiškos silpnybės, tame tarpe ir lietuviškas pavydas bei sporto kolegų intrigos sugriovė planus ir suvedė perniek jau beveik iki galo padarytą darbą. Pasipylė šmeižikiški raštai ir skundai į valstybės saugumo organus. Eilė kultūrizmo vadovų neišgyveno to, kad jie dėl asmeninės baimės savo laiku nesiryžo palaikyti drąsaus rizikingo sumanymo, o štai dabar Dr. EDMUNDUI DAUBARUI šis išskirtinis ypatingos reikšmės tarptautinis sporto renginys pavyks.
Ir vėliau mūsų sporto istorijoje tie patys kultūrizmo vadovai - intrigantai dar ne kartą adekvačiose situacijose elgėsi panašiai - šmeižė ir skundė savo sporto kolegas (prisiminkime intrigomis apipintus I.F.B.B. vadovo ir savininko BENO VEIDERIO (Ben Weider) apsilankymus Maskvoje ir Leningrade (Sankt Peterburgas) 1974 ir 1987 metais; prisiminkime tarptautinius skandalus dėl tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro čempiono esto OLEVO ANUSO (1981 m.); prisiminkime 1980-1981 m. intrigas dėl absoliučių tarptautinio „Gintarinio prizo“ čempionų šiauliečio ROLANDO BUČINSKO bei klaipėdiečio JURIJAUS GUSEVO diskvalifikacijos ir persekiojimo; prisiminkime dviejų absoliučių tarptautinio „Gintarinio prizo“ čempionų bei 1988 metų S.S.S.R. kultūrizmo rinktinės narių – lietuvių klaipėdiečio VIKTORO JUCIO ir kauniečio SAULIAUS MISEVIČIAUS pasų „pametimo“, kai šie turėjo S.S.S.R. rinktinės sudėtyje vykti į pasaulio čempionatą Australijoje ir, jau pasirengę varžyboms, abu Šeremetjevo aerouoste buvo grąžinti į namus; prisiminkime lemtingą S.S.S.R. Sporto ministerijos (Goskomsport) ir S.S.S.R. kultūrizmo aktyvo bendrą posėdį Sankt Peterburge (1990 m.), kai visi „kolegos“, ypač lietuviai, parodė savo tikrus veidus ir požiūrį į komunistinę valdžią ..., ir t.t.). Tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių to, kad Dr. EDMUNDAS DAUBARAS su minėtais kultūrizmo vadovais ir jų vadovaujamomis sporto organizacijomis po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo tiesiog nebebendrauja.
KOMUNISTINĖ VALDŽIA ATLEIDŽIA VADŽIAS.
Po to, kai Dr. EDMUNDO DAUBARO pastangomis komunistinė „geležinė uždanga“ buvo pralaužta ir pavyko organizuoti tiesioginius nuolatinius kontaktus su socialistinių šalių sporto atstovais, o čekoslovakams pavyko kasmet dalyvauti tarptautiniuose „Vakarų“ šalių kultūrizmo renginiuose, kultūristų gyvenime pasijuto savotiškas palengvėjimas. Praėjusio šimtmečio devinto dešimtmečio pradžioje prasidėjo periodiškos S.S.S.R. kultūristų išvykos į važybas Čekoslovakojoje, Lenkijoje, Vengrijoje ir Vokietijos Demokratinje Respublikoje (D.D.R.). Į šias varžybas susirikdavo aplinkinių šalių sportininkai bei organizatoriai.
Tais metais Čekoslovakijos kurortiniame Marjanske Lazne miestelyje vykdavo tradicinis tarptautinis Sandov („Sandow“) turnyras. Varžybas organizavo garsus to meto Čekoslovakijos treneris (vėliau kurį laiką byvęs Čekoslovakijos nacionalinės kultūrizmo federacijos prezidentu) LIUDEKAS NOSEKAS (Ludek Nosek). Į minėtą turnyrą, įgaliojus Lietuvos Respublikos sporto komitetui (pirmininkas Zigmas Motiekaitis), Dr. EDMUNDAS DAUBARAS keletą kartų delegacijos vadovo vaidmenyje vyko su šalies nacionalinės rinktinės nariais (tarp kurių buvo geriausi S.S.S.R. atletai, tarptautinio „Gintarinio prizo“ turnyro čempionai ROLANDAS BUČINSKAS, ZIGMAS PRALGAUSKAS, RIMONTAS MAŽIONIS, SAULIUS MISEVIČIUS, NATALIJA MURNIKOVIENĖ. Po „Sandow“ turnyro kituose Čekoslovakijos miestuose tradiciškai vykdavo eilė žemesnio lygio tarptautinių turnyrų, tad Lietuvos atletai ir ten mielai dalyvaudavo.
I.F.B.B. JAUČIASI DIKTATORIAIS. JOKIOS DEMOKRATIJOS.
Remiant Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentui, 1996 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras), vadovavęs pirmai ir seniausiai po Lietuvos Nepriklausiomybės atkūrimo šalyje registruotai Lietuvos nacionalinei kultūrizmo asociacijai (įkurta ir registruota 1991 m. gegužės mėnesį), ėmėsi iniciatyvos organizuoti Klaipėdoje Europos mėgėjų kultūrizmo čempionatą. Tai buvo pirmas Lietuvos kultūrizmo istorijoje tokio aukšto lygio tarptautinis renginys. Taip pat, kalbant apie bet kurią sporto šaką, tai buvo pirmas oficialus tarptautinis sporto renginys Lietuvoje po Nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais. Tuomet čempionate dalyvavusiai Čekijos nacionalinei rinktinei vadovavo BOBAS DIVILKA (Bob Divilek).
Tęsiant seniai pradėtą bendradarbiavimą su čekais ir slovakais, BOBO DIVILKOS prašymu 1996 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS organizavo Lietuvos nacionalinės kultūrizmo rinktinės išvyką ir dalyvavimą Čekijos Zlin mieste vykusiame tarptautiniame turnyre. Lietuvai atstovavo geriausi to meto kultūristai, daugkartiniai šalies čempionai: ALGIRDAS KILČIAUSKAS, VYTAUTAS KINDURYS, IDALIJA KAMINSKAITĖ. Varžybose teisėjavęs profesorius KARELAS TUCHAČEKAS (Professor Karel Tuchacek), matydamas aukštą Lietuvos sportininkų pasirengimo lygį, visus lietuvius pakvietė į Europos čempiono LIBORO MINARIKO (Libor Minarik) Prahoje ir Brno miestuose organizuojamus stambius tradicinius tarptautinius „Mega Pro“ turnyrus. Šiose varžybose Lietuvos sportininkai užėmė prizines vietas ir garbingai atrodė daugelio dalyvavusių kitų Europos šalių sportininkų tarpe.
Dr. EDMUNDUI DAUBARUI čekai pasiūlė ir sekančiais metais su Lietuvos nacionaline rinktine dalyvauti tose pačiose varžybose Prahoje ir Brno.
Lietuvos kultūristams sėkmingai pasirodžius minėtuose turnyruose, mūsų šalies spauda plačiai aprašė, o Lietuvos nacionalinė televizija parodė reportažus apie tautiečių pasiekimus Čekijoje. Tai ne visiems patiko... Turėdamas oficialų kvietimą, 1997 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS su Lietuvos rinktine vėl atvyko į tarptautines varžybas Prahoje ir Brno. Prieš sportininkams išeinant ant varžybų scenos, organizatoriams iš Lietuvos paskambino Lietuvos I.F.B.B. prezidentas ir pareikalavo neleisti lietuvių dalyvauti turnyre, motyvuodamas, kad šie atstovauja kitą sporto organizaciją. LIBORAS MINARIKAS atsakė, kad jis pasikvietė savo senus draugus ir nemato reikalo jiems drausti dalyvauti varžybose. Ir vėl Dr. EDMUNDO DAUBARO vadovaujami lietuviai aukšto lygio tarptautinėse varžybose sėkmingai atstovavo savo šalį, užimdami prizines vietas. Tačiau tai nebuvo pabaiga. Negalėdami susitaikyti su savo tautiečių pasiekimais, Lietuvos I.F.B.B. vadovai pasiskundė I.F.B.B. prezidentui kanadiečiui BENUI VEIDERIUI (Ben Weider) ir šis čekams pagrąsino nacionalinės rinktinės diskvalifikacija, jei šie ir toliau bendradarbiaus su kitomis tarptautinmis sporto organizacijomis. Taip užsibaigė lietuvių pergalingas kelias prestižiniuose Čekijos turnyruose, nes po Dr. EDMUNDO DAUBARO organizuotų išvykų vėliau mūsų tautiečiai tokių svarbių tarptautinių pasiekimų Čekijoje nebeturėjo. Nei patys ką pasiekė, nei kitiems leido.
MARTINO KUTOS LAIKOTARPIS. KĄ GALI NUVEIKTI VIENAS ŽMOGUS.
Pasirodo, net vienui vieno žmogaus iniciatyva gali sukelti nemenkas tarptautines bangas. Žinomas Čekijos verslininkas MARTINAS KUTA (Martin Kuta), nuo seno simpatizuojantis fitneso sportui, 2005 metais oficialiai kreipėsi į Pasaulinės W.F.F. - W.B.B.F. federacijos vadovą Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ (DSc. Edmundas Daubaras). Pasirodo, kad nuo 1999 metų MARTINAS KUTA Prahoje rengė fitneso turnyrą, kuriam nuo 2006 metų norėjo suteikti oficialų tarptautinį statusą. MARTINAS KUTA paprašė Pasaulinės federacijos pritarimo nacionalinio prezidento vaidmenyje atstovauti Čekijos nacionalinę W.F.F.-W.B.B.F. federaciją ir kasmet Prahoje rengti W.F.F. (World Fitness Federation) fitneso pasaulio profesionalų čempionatą. Jo iniciatyvą palaikė Prahos miesto meras bei vienas Čekijos socialdemokratų partijos lyderių PETERIS HULINSKIS (Petr Hulinski). Organizatoriai W.F.F. pasaulio čempionatui įsipareigojo kasmet surinkti pusę milijono eurų, iš kurių būdavo apmokėtas profesionalių sportininkų prizinis fondas, kelionės, pragyvenimo bei maitinimo išlaidos. Pasaulio federacija turėjo pasirūpinti įvairių šalių profesionalių fitneso sportininkų dalyvavimu renginyje. Pasaulinė W.F.F.-W.B.B.F. federacija sutikimą MARTINUI KUTAI davė.
Nuo 2006 metų W.F.F. Pasaulio profesionalų čempionatai vyko per Prahos miesto centrą tekančios Vltavos upės saloje esančiuse istoriniuose baroko Žofrin rūmuose. Sportininkai ir delegatai buvo transportuojami prabangiais limuzinais, kasmet renginyje asmeniškai dalyvavo Prahos miesto meras, išskirtinės Čekijos asmenybės, tad sunku įvardinti bent vieną svarbesnę žiniasklaidos priemonę, kurios atstovo nebuvo W.F.F.-W.B.B.F. federacijos renginyje. Kiekvieną tarptautinį renginį vainikavo iškilminga vakarienė, kurios metu šalies VIP personos galėjo tiesiogiai susipažinti ir bendrauti su profesionalų čempionato dalyviais.
W.F.F. pasaulio profesionalų čempionatuose Prahoje dirbo žinomi Čekijos kultūrizmo atstovai bei sportininkai, tarp kurių PETRAS STACHAS (Petr Stach) bei profesorius KARELAS TUCHAČEKAS (Professor Karel Tuchacek).
Kartą sutapo, kad W.F.F. renginio laikotarpiu Prahoje lankėsi iš JAV atvykęs tarptautinio Džo Weiderio profesionalų „Olymija“ (Joe Weider‘s „OLYMPIA“) turnyro nugalėtojas DEKSTERIS DŽEKSONAS (Dexter Jackson). Amerikietį globoję Čekijos I.F.B.B. vadovai, neturėdami galimybių tinkamai priimti savo svečią, paprašė MARTINO KUTOS leisti amerikiečiui nemokamai apsistoti jam Prahoje proklausančiame viešbutyje. Taip kitos draugiškos sporto organizacijos profesionalu gražiai pasirūpino Čekijos nacionalinės W.F.F. - W.B.B.F. federacijos prezidentas MARTINAS KUTA. O kodėl gi ne?
Minėtu laikotaroiu MARTINAS KUTA vadovavo Čekijos nacionalinėms W.F.F. - W.B.B.F. delegacijoms tarptautiniuose W.F.F.-W.B.B.F. federacijos renginiuose Austrijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, dalyvavo oficialiame Pasaulinės W.F.F.-W.B.B.F. federacijos vadovų priėmime Lietuvos Respublikos Seime (2007, 2008 m.), tarptautinėje spaudos konferencijoje, vykusioje Lietuvos naujienų agentūroje „ELTA“ (2008 m.)
2010 metais MARTINUI KUTAI išvykus gyventi į JAV, niekam kitam Čekijoje nebepavyko tęsti tradicijos tokiame aukštame lygyje, tačiau net šių kelių metų MARTINO KUTOS veiklos laikotarpis paliko ženklų pėdsaką tarptautinio sporto istorijoje.
INFORMACIJA.
Detalesnė informacija tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.