12-13-2025, 01:00 PM
2026. MIŠRUS I.F.B.B. IR N.P.C. SEMINARAS.
EGZOTIKA LIETUVOS KULTŪRIZME.
Šiaip galima būtų ir patylėti – juk tai ne mūsų federacijos reikalai. Beveik keturis dešimtmečius Lietuvos I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) atstovai visokeriopai kenkė Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos veiklai. Kenkė tiek, kiek galėjo (gerai, kad nelabai daug galėjo) – spaudoje, televizijose, sporto ministerijoje.
Manome, kad galime pasamprotauti apie šių dienų kultūrizmo įvykius Lietuvoje. Šiuo metu kultūrizmas sporto ministerijose pripažintas ir finansuojamas tik buvusiose komunistinėse šalyse ir kai kuriose Azijos valstybėse. Po to, kai 1998 Tarptautinis Olimpinis Komitetas (I.O.C.) dėk plika akimi matomo masinio dopingo vartojimo triukšmingai „išmetė“ I.F.B.B. federaciją iš pripažintų tarptautinių sporto federacijų tarpo, kultūrizmas nebėra sportas.
Nors Lietuvos I.F.B.B., bijodama dopingo kontrolės, išvarė iš savo organizacijos raumeningus kultūristus, vis tiek ir likusieji yra pakankamai raumeningi, o raumuo juk be dopingo neauga ir neryškėja... Tegu tai lieka I.F.B.B. žaidimais su Lietuvos anti dopingo agentūra. Bendraujant su Lietuvos I.F.B.B. vadove, netikėtai sužinojome, kad 2024 metais, pasirodo, Kėdainiuose buvo I.F.B.B. pasaulio čempionatas. Toks reikšmingas įvykis, kad net specialistai sužino tik po metų. Nėra ko stebėtis, neseniai Saudo Arabijoje vykusiame I.F.B.B. pasaulio čempionate žiūrovų nebuvo. Matyt, I.F.B.B. toliau slėpsis nuo visuomenės.
Tiek jau to. Dabar stovykla – seminaras. Seminaro organizatoriai vardija „garsius“ trijų atvykstančiųjų titulus – mergaitės su nė vienoje pasaulio šalyje oficialių institucijų nepripažintos N.P.C. (National Physique Committee) organizacijos laimėjimais, o vyras su pergale niekur niekieno nepripažintame „Arnold Classic“ turnyre. Bet kurios šalies sporto ministerijos akimis visi titulai – niekiniai. Jau nekalbant apie tai, kad šiuo metu Lietuvoje, pasidairius per visas kultūrizmo organizacijas, galima surinkti ne vieną dešimtį panašaus lygio sportininkų. O gal ir geresnių. Jau nekalbant apie tai, kad jau seniai turime dopingo kontrolės nepagautus kol kas (o gal ir visam laikui) nė vienam Lietuvos sportininkui nepasiekiamus klaipėdietę NATALIJĄ MURNIKOVIENĘ ir vilnietį OLEGĄ ŽURĄ, kurių autoritetams niekad neprilygs joks egzotinis atvykėlis į šalyje organizuojamus seminarus. Nebent publika nori egzotikos... Negi kas nors iš atvykėlių pasakys nors ką nors daugiau, apie ką nežino Lietuvos specialistai ir vedantys kultūristai? Įdomu, kaip tarptautinė ir Lietuvos I.F.B.B. federacija leidžia į bendrą renginį savo ir jai svetimos, konkuruojančios N.P.C. organizacijos sportininkus. Juk, tradiciškai, turėtų būti nemenkas skandalas, baudos, sankcijos... O gal I.F.B.B. jau atsisakė savo diktatoriško „patriotizmo“ ir vadžias visai atleido?
EGZOTIKA LIETUVOS KULTŪRIZME.
Šiaip galima būtų ir patylėti – juk tai ne mūsų federacijos reikalai. Beveik keturis dešimtmečius Lietuvos I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) atstovai visokeriopai kenkė Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos veiklai. Kenkė tiek, kiek galėjo (gerai, kad nelabai daug galėjo) – spaudoje, televizijose, sporto ministerijoje.
Manome, kad galime pasamprotauti apie šių dienų kultūrizmo įvykius Lietuvoje. Šiuo metu kultūrizmas sporto ministerijose pripažintas ir finansuojamas tik buvusiose komunistinėse šalyse ir kai kuriose Azijos valstybėse. Po to, kai 1998 Tarptautinis Olimpinis Komitetas (I.O.C.) dėk plika akimi matomo masinio dopingo vartojimo triukšmingai „išmetė“ I.F.B.B. federaciją iš pripažintų tarptautinių sporto federacijų tarpo, kultūrizmas nebėra sportas.
Nors Lietuvos I.F.B.B., bijodama dopingo kontrolės, išvarė iš savo organizacijos raumeningus kultūristus, vis tiek ir likusieji yra pakankamai raumeningi, o raumuo juk be dopingo neauga ir neryškėja... Tegu tai lieka I.F.B.B. žaidimais su Lietuvos anti dopingo agentūra. Bendraujant su Lietuvos I.F.B.B. vadove, netikėtai sužinojome, kad 2024 metais, pasirodo, Kėdainiuose buvo I.F.B.B. pasaulio čempionatas. Toks reikšmingas įvykis, kad net specialistai sužino tik po metų. Nėra ko stebėtis, neseniai Saudo Arabijoje vykusiame I.F.B.B. pasaulio čempionate žiūrovų nebuvo. Matyt, I.F.B.B. toliau slėpsis nuo visuomenės.
Tiek jau to. Dabar stovykla – seminaras. Seminaro organizatoriai vardija „garsius“ trijų atvykstančiųjų titulus – mergaitės su nė vienoje pasaulio šalyje oficialių institucijų nepripažintos N.P.C. (National Physique Committee) organizacijos laimėjimais, o vyras su pergale niekur niekieno nepripažintame „Arnold Classic“ turnyre. Bet kurios šalies sporto ministerijos akimis visi titulai – niekiniai. Jau nekalbant apie tai, kad šiuo metu Lietuvoje, pasidairius per visas kultūrizmo organizacijas, galima surinkti ne vieną dešimtį panašaus lygio sportininkų. O gal ir geresnių. Jau nekalbant apie tai, kad jau seniai turime dopingo kontrolės nepagautus kol kas (o gal ir visam laikui) nė vienam Lietuvos sportininkui nepasiekiamus klaipėdietę NATALIJĄ MURNIKOVIENĘ ir vilnietį OLEGĄ ŽURĄ, kurių autoritetams niekad neprilygs joks egzotinis atvykėlis į šalyje organizuojamus seminarus. Nebent publika nori egzotikos... Negi kas nors iš atvykėlių pasakys nors ką nors daugiau, apie ką nežino Lietuvos specialistai ir vedantys kultūristai? Įdomu, kaip tarptautinė ir Lietuvos I.F.B.B. federacija leidžia į bendrą renginį savo ir jai svetimos, konkuruojančios N.P.C. organizacijos sportininkus. Juk, tradiciškai, turėtų būti nemenkas skandalas, baudos, sankcijos... O gal I.F.B.B. jau atsisakė savo diktatoriško „patriotizmo“ ir vadžias visai atleido?