WFF (WORLD FITNESS FEDERATION)

[Edita Sendriene]

RUOŠIAMĖS IŠKILMINGAI PAŽYMĖTI LEGENDINIO TURNYRO 60-METĮ.
„GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAS. KNYGA.
„Gintarinio prizo“ (“Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2026 m.) turnyras – gyvas kultūrizmo istorijos atspindys, menantis laikus, kai jis buvo svarbi Socialistinio pasaulio sporto dalis, o šiandien jau apima viso pasaulio kultūrizmo bendruomenę.
Remiantis ilgametėmis sporto tradicijomis, tarp tarptautinių varžybų „Gintarinis prizas“ pagal tęstinumą ir istorinę reikšmę užima trečią vietą – po N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) Mr. Universe (rengiamo nuo 1950 m.) ir DŽO VEIDERIO Mr. Olympia (rengiamo nuo 1965 m.).
Per dešimtmečius daugelio šalių sportininkai, dalyvavę šiame turnyre, didžiuojasi iškovotais „Gintarinio prizo“ apdovanojimais, laikydami juos vienais reikšmingiausių savo sportinėje karjeroje.
Artėjant turnyro šešiasdešimtmečiui, planuojame išleisti knygą, kurią įteiksime visiems 2027 m. turnyro dalyviams ir svečiams. Knygos parengiamieji darbai jau vyksta.
ŽENKLŪS „GINTARINIO PRIZO“ ISTORIJOS ĮVYKIAI
Tarptautinėje „Gintarinio prizo“ istorijoje išsiskiria keli ypač svarbūs momentai:
• Pakilimas ir pirmieji turnyrai – pradinis etapas, kai formavosi varžybų tradicijos.
• 1973 m. kultūrizmo draudimas ir persekiojimas – sudėtingas laikotarpis šiai sporto šakai.
• 1973–1978 m. nelegalios varžybos, kurias organizavo Dr. Edmundas Daubaras – svarbus kultūrizmo išlikimo etapas.
• Dr. Edmundo Daubaro kova su valdžia prieš kultūrizmo draudimą.
• Dr. Edmundo Daubaro  peticija T.S.K.P. Centro komitetui Maskvoje, ginant kultūrizmo teisėtumą.
• 1989–1991 m. Dr. Edmundo Daubaro  kovos už Lietuvos Nepriklausomybę sporto srityje, vykusios „Gintarinio prizo“ kontekste.
• 2007 m. turnyro 40-metis – Lietuvos Respublikos Seimas balsavo už turnyro finansavimą iš valstybės biudžeto.
• 2011 m. Vatikano įvertinimas – aukštas Dr. Edmundo Daubaro veiklos įvertinimas kultūrizmo draudimo laikotarpiu.
• 2017 m. turnyro 50-metis – pasaulinė televizija CNN milijardams žmonių parodė reportažą apie turnyrą.
• Nuo 2010 m. „Gintarinio prizo“ logotipas naudojamas Europos, Azijos ir Pietų Amerikos varžybose.
TURNYRO ISTORIJA. IŠTAKOS
Iki kultūrizmo kaip sporto šakos draudimo jis sparčiai populiarėjo ir plačiai plito. Tuo laikotarpiu, kai žmonija žengė reikšmingus žingsnius kosmoso tyrinėjime ir vandenynų gelmių pažinime, kultūrizmas suteikė išskirtinę galimybę kryptingai formuoti ir tobulinti žmogaus kūną. Kultūristų pasiekimai buvo plačiai aptariami spaudoje, o varžybos neretai transliuojamos per televiziją.
JĖGOS PRATIMAI “GINTARINIAME PRIZE“.
Žinoma, kad oficialiam pasaulio kultūrizmui 1947–1969 metais vadovavo Tarptautinio Olimpinio Komiteto (T.O.K.) narės teisėmis pripažinta Tarptautinė federacija F.I.H.C.. (Federation Internationale Halterophile et Culturiste). Tuo laikotarpiu kultūrizmas daugelyje šalių buvo glaudžiai susijęs su sunkiosios atletikos sportu.
Faktiškai pasaulio kultūrizmo raidai per F.I.H.C. federaciją didelę įtaką darė vadinamasis „Amerikos sunkiosios atletikos tėvas“ – Robert Collins Hoffman (1898–1985 m.). Jis buvo viena svarbiausių XX a. vidurio jėgos sporto figūrų: įkūrė “York Barbell Company”, leido žurnalą “Strength & Health” ir aktyviai prisidėjo prie sunkiosios atletikos bei kultūrizmo populiarinimo JAV ir tarptautiniu mastu. F.I.H.C. tuo metu vienijo tiek sunkiosios atletikos, tiek kultūrizmo valdymą. Nors Hoffmanas ne visada buvo formalus šios organizacijos vadovas, jo autoritetas ir organizacinė veikla turėjo reikšmingą įtaką federacijos sprendimams ir visos sporto šakos raidai. Atitinkamai ir Sovietų Sąjungoje kultūrizmas buvo priskirtas sunkiosios atletikos federacijai globoti, todėl varžybose jėgos rungtis buvo privaloma dalis.
Per daugiau nei šešiasdešimt metų trunkančią „Gintarinio prizo“ turnyro istoriją, be kūno demonstravimo programos, jėgos pratimai buvo įtraukti tik tam tikrais laikotarpiais: 1967–1970 m., 1974–1976 m. ir 1979 metais.
Išsamią informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt