05-13-2026, 08:17 AM
KULTŪRIZMO CIRKAS KELIAUJA PER PASAULĮ.
„Peliukų federacijos“ kultūrizme: paaiškinimai sportininkams.
Jau daugiau nei prieš tris dešimtmečius bendruose susirinkimuose sportininkams aiškindavome esmines juridines mūsų sporto tiesas. Tai – kiekvieno sportininko abėcėlė. Šiandien matome, kad tema išlieka aktuali, nors daugeliui ji nepatogi.
Dalis sportininkų dalyvauja gausybėje menkai reikšmingų varžybų, investuoja laiką, jėgas ir lėšas, džiaugiasi titulais, tačiau galutinis rezultatas sporto istorijos ir oficialaus pripažinimo požiūriu dažnai lieka abejotinas. Kodėl taip yra – kiekvienas gali atsakyti pats.
PIRMAS ŽINGSNIS – TARPTAUTINĖ FEDERACIJA.
Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei keturiasdešimt įvairių „tarptautinių“ kultūrizmo organizacijų. Tačiau daugelio jų juridinis ir sportinis statusas kelia rimtų klausimų. Nė viena jų nėra pripažinta visos pasaulinės sporto sistemos mastu.
Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo daugelis tikėjo, kad integracija į Vakarų sporto pasaulį atvers naujas galimybes. Tačiau tiesioginis bendradarbiavimas su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis parodė, kad nemaža jų dalis yra daugiau deklaratyvios nei realiai reikšmingos sporto struktūros.
I.F.B.B. (International Federation of BodyBuilders).
1947–1969 metais oficialiam kultūrizmui pasaulyje vadovavo Tarptautinio olimpinio komiteto narė F.I.H.C. (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste), kurios veiklą aktyviai rėmė amerikietis Bobas Hofmanas.
1970 metais F.I.H.C. generalinis sekretorius britas Oskaras Steitas Belgrade inicijavo tarptautinės I.F.B.B. federacijos įkūrimą. Iki tol I.F.B.B. veikė kaip privati firma, neturėjusi oficialaus sportinio statuso.
1971 metais I.F.B.B. tapo G.A.I.S.F. nare ir perėmė oficialaus kultūrizmo koordinavimą pasaulyje. Tačiau 1998 metais Tarptautinis olimpinis komitetas nutraukė bendradarbiavimą su I.F.B.B., o kultūrizmas taip ir netapo olimpine sporto šaka.
Nuo to laiko kultūrizmo vieta oficialiame sporte iš esmės susilpnėjo. Šiandien tik kai kurios valstybės, daugiausia buvusio socialistinio bloko šalys bei dalis Azijos valstybių, dar skiria šiai veiklai valstybinį finansavimą.
N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association).
Su tarptautine N.A.B.B.A. organizacija Lietuva bendradarbiavo 1991–2005 metais. Ilgainiui paaiškėjo, kad tai daugiau klubinio pobūdžio organizacija, turėjusi vidinių problemų ir silpną tarptautinę struktūrą.
Po ilgamečio lyderio Oskaro Haidenstamo mirties organizacija neturėjo ryškių tarptautinių vadovų, o jos įtaka pasauliniame sporte palaipsniui mažėjo.
W.F.F. (World Fitness Federation).
1995 metais, siekiant atsiriboti nuo kraštutinio profesionalaus kultūrizmo krypties, buvo įkurta W.F.F. federacija. Tarp jos steigėjų buvo dr. Edmundas Daubaras, Klausas Hofmanas, Anargirosas Tsopouridis ir Peteris Papula.
Lietuvoje W.F.F. veikla sparčiai plėtėsi. 1996–1998 metais Klaipėdoje, Vilniuje ir Palangoje buvo organizuoti Europos čempionatai, remiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
1998 metais dr. Edmundas Daubaras oficialiai įregistravo pasaulinę W.F.F. federaciją ir Palangoje surengė pasaulio čempionatą. Vėlesni renginiai Vilniuje ir Klaipėdoje sulaukė didelio tarptautinio dėmesio bei valstybės paramos.
2005 metų pasaulio čempionate Vilniuje dalyvavo 742 atletai iš 42 šalių. Kai kurie renginiai buvo transliuojami per „Eurosport“.
Gremo Lansfildo W.F.F..
Vėliau sporto erdvėje atsirado dar viena W.F.F. organizacija, siejama su australu Gremu Lansfildu. Kilo ginčų dėl federacijos pavadinimo, istorijos ir teisės naudoti ankstesnių renginių paveldą.
Šis konfliktas atspindi bendrą kultūrizmo problemą – daugybę tarpusavyje konkuruojančių organizacijų, kurių juridinis statusas ir tarptautinis pripažinimas dažnai nėra aiškūs.
N.A.C. (National Athletic Committee).
N.A.C. atsirado po skilimo Vokietijos W.F.F. struktūroje. Organizacija daugiausia veikė Europoje ir neturėjo reikšmingesnio pasaulinio pripažinimo.
Per daugiau nei du dešimtmečius N.A.C. taip ir netapo svarbia tarptautine sporto jėga.
N.P.C. (National Physique Committee).
1983 metais JAV buvo įkurta N.P.C. organizacija, glaudžiai susijusi su I.F.B.B. veikla Amerikoje. Ilgą laiką ji kontroliavo mėgėjišką kultūrizmą JAV teritorijoje.
Po brolių Veiderių eros pabaigos N.P.C. atsiskyrė nuo I.F.B.B. ir pradėjo savarankišką veiklą tarptautinėje rinkoje. Šiandien tarp abiejų organizacijų išlieka konkurencija dėl įtakos ir finansinių interesų.
W.A.B.B.A. (World Amateur Body Building Association).
W.A.B.B.A. atsirado po konflikto tarp Serge Nubret ir I.F.B.B. vadovybės. Organizacija niekada netapo pilnai struktūruota tarptautine federacija, o jos veikla dažnai buvo grindžiama asmeninėmis iniciatyvomis.
Lietuvoje W.A.B.B.A. veikla buvo epizodinė ir ryškesnio pėdsako sporto istorijoje nepaliko.
KITOS FEDERACIJOS IR ŠIANDIENOS REALYBĖ.
Per pastaruosius dešimtmečius kultūrizme atsirado daugybė naujų organizacijų ir kategorijų. Dalis jų orientuojasi ne į sportinį meistriškumą, o į komerciją, pramogą ar siaurą auditoriją.
Kultūrizmas šiandien susiskaldęs kaip niekada anksčiau. Daugelis federacijų tarpusavyje konkuruoja, tačiau neturi nei plataus tarptautinio pripažinimo, nei ilgalaikės sportinės strategijos.
Kartu keičiasi ir pačios disciplinos samprata – atsiranda naujos kategorijos, orientuotos į estetiką, įvaizdį ar komercinį patrauklumą. Vieni tai vertina kaip sporto evoliuciją, kiti – kaip nutolimą nuo klasikinio kultūrizmo principų.
APIBENDRINIMAS.
Kultūrizmo istorija rodo, kad federacijų gausa savaime nereiškia sporto stiprybės. Sportininkams svarbu suprasti ne tik varžybų pavadinimus ar titulus, bet ir organizacijų juridinį statusą, tarptautinį pripažinimą bei realią vietą sporto sistemoje.
Tik suvokiant šiuos skirtumus galima objektyviai vertinti savo pasiekimus ir sportinę ateitį
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
„Peliukų federacijos“ kultūrizme: paaiškinimai sportininkams.
Jau daugiau nei prieš tris dešimtmečius bendruose susirinkimuose sportininkams aiškindavome esmines juridines mūsų sporto tiesas. Tai – kiekvieno sportininko abėcėlė. Šiandien matome, kad tema išlieka aktuali, nors daugeliui ji nepatogi.
Dalis sportininkų dalyvauja gausybėje menkai reikšmingų varžybų, investuoja laiką, jėgas ir lėšas, džiaugiasi titulais, tačiau galutinis rezultatas sporto istorijos ir oficialaus pripažinimo požiūriu dažnai lieka abejotinas. Kodėl taip yra – kiekvienas gali atsakyti pats.
PIRMAS ŽINGSNIS – TARPTAUTINĖ FEDERACIJA.
Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei keturiasdešimt įvairių „tarptautinių“ kultūrizmo organizacijų. Tačiau daugelio jų juridinis ir sportinis statusas kelia rimtų klausimų. Nė viena jų nėra pripažinta visos pasaulinės sporto sistemos mastu.
Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo daugelis tikėjo, kad integracija į Vakarų sporto pasaulį atvers naujas galimybes. Tačiau tiesioginis bendradarbiavimas su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis parodė, kad nemaža jų dalis yra daugiau deklaratyvios nei realiai reikšmingos sporto struktūros.
I.F.B.B. (International Federation of BodyBuilders).
1947–1969 metais oficialiam kultūrizmui pasaulyje vadovavo Tarptautinio olimpinio komiteto narė F.I.H.C. (Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste), kurios veiklą aktyviai rėmė amerikietis Bobas Hofmanas.
1970 metais F.I.H.C. generalinis sekretorius britas Oskaras Steitas Belgrade inicijavo tarptautinės I.F.B.B. federacijos įkūrimą. Iki tol I.F.B.B. veikė kaip privati firma, neturėjusi oficialaus sportinio statuso.
1971 metais I.F.B.B. tapo G.A.I.S.F. nare ir perėmė oficialaus kultūrizmo koordinavimą pasaulyje. Tačiau 1998 metais Tarptautinis olimpinis komitetas nutraukė bendradarbiavimą su I.F.B.B., o kultūrizmas taip ir netapo olimpine sporto šaka.
Nuo to laiko kultūrizmo vieta oficialiame sporte iš esmės susilpnėjo. Šiandien tik kai kurios valstybės, daugiausia buvusio socialistinio bloko šalys bei dalis Azijos valstybių, dar skiria šiai veiklai valstybinį finansavimą.
N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association).
Su tarptautine N.A.B.B.A. organizacija Lietuva bendradarbiavo 1991–2005 metais. Ilgainiui paaiškėjo, kad tai daugiau klubinio pobūdžio organizacija, turėjusi vidinių problemų ir silpną tarptautinę struktūrą.
Po ilgamečio lyderio Oskaro Haidenstamo mirties organizacija neturėjo ryškių tarptautinių vadovų, o jos įtaka pasauliniame sporte palaipsniui mažėjo.
W.F.F. (World Fitness Federation).
1995 metais, siekiant atsiriboti nuo kraštutinio profesionalaus kultūrizmo krypties, buvo įkurta W.F.F. federacija. Tarp jos steigėjų buvo dr. Edmundas Daubaras, Klausas Hofmanas, Anargirosas Tsopouridis ir Peteris Papula.
Lietuvoje W.F.F. veikla sparčiai plėtėsi. 1996–1998 metais Klaipėdoje, Vilniuje ir Palangoje buvo organizuoti Europos čempionatai, remiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
1998 metais dr. Edmundas Daubaras oficialiai įregistravo pasaulinę W.F.F. federaciją ir Palangoje surengė pasaulio čempionatą. Vėlesni renginiai Vilniuje ir Klaipėdoje sulaukė didelio tarptautinio dėmesio bei valstybės paramos.
2005 metų pasaulio čempionate Vilniuje dalyvavo 742 atletai iš 42 šalių. Kai kurie renginiai buvo transliuojami per „Eurosport“.
Gremo Lansfildo W.F.F..
Vėliau sporto erdvėje atsirado dar viena W.F.F. organizacija, siejama su australu Gremu Lansfildu. Kilo ginčų dėl federacijos pavadinimo, istorijos ir teisės naudoti ankstesnių renginių paveldą.
Šis konfliktas atspindi bendrą kultūrizmo problemą – daugybę tarpusavyje konkuruojančių organizacijų, kurių juridinis statusas ir tarptautinis pripažinimas dažnai nėra aiškūs.
N.A.C. (National Athletic Committee).
N.A.C. atsirado po skilimo Vokietijos W.F.F. struktūroje. Organizacija daugiausia veikė Europoje ir neturėjo reikšmingesnio pasaulinio pripažinimo.
Per daugiau nei du dešimtmečius N.A.C. taip ir netapo svarbia tarptautine sporto jėga.
N.P.C. (National Physique Committee).
1983 metais JAV buvo įkurta N.P.C. organizacija, glaudžiai susijusi su I.F.B.B. veikla Amerikoje. Ilgą laiką ji kontroliavo mėgėjišką kultūrizmą JAV teritorijoje.
Po brolių Veiderių eros pabaigos N.P.C. atsiskyrė nuo I.F.B.B. ir pradėjo savarankišką veiklą tarptautinėje rinkoje. Šiandien tarp abiejų organizacijų išlieka konkurencija dėl įtakos ir finansinių interesų.
W.A.B.B.A. (World Amateur Body Building Association).
W.A.B.B.A. atsirado po konflikto tarp Serge Nubret ir I.F.B.B. vadovybės. Organizacija niekada netapo pilnai struktūruota tarptautine federacija, o jos veikla dažnai buvo grindžiama asmeninėmis iniciatyvomis.
Lietuvoje W.A.B.B.A. veikla buvo epizodinė ir ryškesnio pėdsako sporto istorijoje nepaliko.
KITOS FEDERACIJOS IR ŠIANDIENOS REALYBĖ.
Per pastaruosius dešimtmečius kultūrizme atsirado daugybė naujų organizacijų ir kategorijų. Dalis jų orientuojasi ne į sportinį meistriškumą, o į komerciją, pramogą ar siaurą auditoriją.
Kultūrizmas šiandien susiskaldęs kaip niekada anksčiau. Daugelis federacijų tarpusavyje konkuruoja, tačiau neturi nei plataus tarptautinio pripažinimo, nei ilgalaikės sportinės strategijos.
Kartu keičiasi ir pačios disciplinos samprata – atsiranda naujos kategorijos, orientuotos į estetiką, įvaizdį ar komercinį patrauklumą. Vieni tai vertina kaip sporto evoliuciją, kiti – kaip nutolimą nuo klasikinio kultūrizmo principų.
APIBENDRINIMAS.
Kultūrizmo istorija rodo, kad federacijų gausa savaime nereiškia sporto stiprybės. Sportininkams svarbu suprasti ne tik varžybų pavadinimus ar titulus, bet ir organizacijų juridinį statusą, tarptautinį pripažinimą bei realią vietą sporto sistemoje.
Tik suvokiant šiuos skirtumus galima objektyviai vertinti savo pasiekimus ir sportinę ateitį
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt