Yesterday, 08:27 AM
W.F.F.-INTERNATIONAL / W.B.B.F.-INTERNATIONAL
„WORLD GRAND PRIX“
OVERALL AMATEUR CHAMPIONS
(1991–2025)
Per tris su puse dešimtmečio W.F.F.-International ir W.B.B.F.-International „World Grand Prix“ turnyrai tapo vienais svarbiausių nepriklausomo kultūrizmo ir fitneso renginių pasaulyje. Nuo pirmųjų varžybų 1991 metais iki 2025 metų buvo surengta dešimtys tarptautinių „World Grand Prix“ turnyrų įvairiose Europos ir Azijos šalyse, kuriuose išaiškinti absoliutūs („Overall“) vyrų ir moterų čempionai.
Istoriniai rezultatai atspindi ne tik aukščiausius sportinius pasiekimus, bet ir federacijos geografinę plėtrą, naujų valstybių įsitraukimą bei ilgalaikes kultūrizmo tradicijas skirtinguose regionuose.
Pagrindiniai istoriniai akcentai
• 1991 metais Vokietijoje prasidėjo „World Grand Prix“ istorija.
• Per 1991–2025 m. laikotarpį čempionų vardus iškovojo sportininkai iš beveik dvidešimties valstybių.
• Pirmaisiais dešimtmečiais ryškiai dominavo Vokietijos sportininkai, ypač moterų kategorijoje.
• Nuo 2010 metų ryškiausia jėga tapo Rusijos Federacijos atletai, laimėję daugiausia absoliučių titulų vyrų ir moterų grupėse.
• Lietuva išlieka viena svarbiausių W.F.F.-International organizacinių centrų – Klaipėdoje, Palangoje ir Vilkaviškyje surengta nemažai tarptautinių „World Grand Prix“, kuriuose absoliučiais čempionais tapo Lietuvos bei užsienio sportininkai.
• Pastaraisiais metais čempionų geografija dar labiau išsiplėtė – nugalėtojais tapo sportininkai iš Serbijos, Slovakijos, Izraelio, Indijos, Alžyro ir kitų valstybių.
Vyrų varžybų apžvalga
Per visą istoriją daugiausia absoliučių titulų iškovojo Rusijos Federacijos sportininkai. Aukštus rezultatus taip pat demonstravo Vokietijos, Lietuvos, Irano ir Latvijos atletai.
Po du ar daugiau absoliučių titulų iškovojo:
• Nikolaj Vorobjov (Rusija);
• Jevgenij Briancev (Rusijos Federacija);
• Reinaldo Jose Roberto Da Cruz (Jungtinė Karalystė);
• Frank Carlotto (Šveicarija);
• Jurgen Koch (Vokietija).
Tai rodo ilgalaikį šių sportininkų meistriškumą bei gebėjimą sėkmingai pasirodyti skirtinguose tarptautiniuose turnyruose.
Moterų varžybų apžvalga
Moterų varžybose istoriškai išsiskiria dvi šalys – Vokietija ir Rusijos Federacija, kurių sportininkės iškovojo daugiausia absoliučių titulų.
Ypač išsiskiria:
• Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – keturi absoliutūs titulai;
• Svetlana Pugačeva (Rusijos Federacija) – trys titulai;
• Jolanta Mileriūtė (Lietuva);
• Edita Daubaraitė (Lietuva);
• Manuela Franz (Vokietija);
• Claudia Muhlhaus (Vokietija);
• Sabine Weeke (Vokietija);
• Jelena Ivanova (Latvija),
kurios ne kartą tapo „World Grand Prix“ absoliučiomis čempionėmis.
Tarptautinė plėtra
Per 35 metus „World Grand Prix“ varžybos buvo organizuotos Vokietijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje, Rusijos Federacijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Graikijoje, Austrijoje, Turkijoje, Nyderlanduose, Indijoje ir kitose valstybėse.
Ši geografija patvirtina, kad W.F.F.-International išaugo iš Europos organizacijos į pasaulinį sporto judėjimą, vienijantį skirtingų žemynų sportininkus.
2025 metų čempionai
Vyrai
• Rokashkov Vyacheslav (Rusijos Federacija) – Kranevas, Bulgarija.
Moterys
• Stavchanskaya Diana (Izraelis) – Kranevas, Bulgarija.
Išvados
1991–2025 metų „World Grand Prix“ istorija atspindi nuoseklią W.F.F.-International ir W.B.B.F.-International raidą bei tarptautinį autoritetą. Per šį laikotarpį federacija sukūrė vieną ilgiausiai be pertraukų vykstančių nepriklausomo kultūrizmo čempionatų ciklų pasaulyje.
Čempionų sąrašas liudija aukštą sportinį lygį, nuolatinę tarptautinę konkurenciją ir plačią geografiją. Kartu tai yra reikšmingas istorinis dokumentas, atspindintis kelių kartų sportininkų pasiekimus ir W.F.F.-International indėlį į pasaulinio kultūrizmo istoriją.
Chronologinis absoliučių čempionų sąrašas
Metai Vyrai Moterys
2025 Rokashkov Vyacheslav (R usijos Federacija) – Kranevas, Bulgarija Stavchanskaya Diana (Izraelis) – Kranevas, Bulgarija
2024 Dusan Jovanovic (Serbija) – Kranevas, Bulgarija • Gatis Sakne (Latvija) – Vilkaviškis, Lietuva • Oleksii Fedotov (Estija) – Pernu, Estija • Janis Kravalis (Latvija) – Kandava, Latvija Inna Gusarova (Latvija) – Kranevas, Bulgarija • Jelena Ivanova (Latvija) – Vilkaviškis, Lietuva • Jelena Ivanova (Latvija) – Pernu, Estija • Jelena Bitineva (Latvija) – Kandava, Latvija
2022 Rubin Gajnullin (Rusija) – Maskva, Rusijos Federacija Jelena Volkova (Rusijos Federacija) – Maskva, Rusijos Federacija
2021 Roman Polshin (Estija) – Klaipėda, Lietuva • Maroš Kanasz (Slovakija) – Kranevas, Bulgarija Karina Sonmez (Turkija) – Kranevas, Bulgarija • Hanna Skytta (Suomija) – Klaipėda, Lietuva
2020 Kushal Changmai (Indija) – Delis, Indija Alisa Klimova (Rusijos Federacija) – Delis, Indija
2019 Musa Blamm (Alžyras) – Maskva • Dainius Dzikevičius (Lietuva) – Kranevas Valentina Savciuk (Rusijos Federacija) – Maskva • Marina Yavorovskaja (Ukraina) – Kranevas
2018 Jevgenij Briancev (Rusijos Federacija) – Sočis Julia Medvedeva (Rusijos Federacija) – Sočis
2017 Sergej Jaciuk (Ukraina) – Jekaterinburgas • Medjit Nazari (Iranas) – Sočis Aleksandra Antipova (Rusijos Federacija) – Jekaterinburgas • Natalia Abramova (Rusijos Federacija) – Sočis
2016 Christofer Mewes (Vokietija) – Vupertalis Joanna Fuchs (Vokietija) – Vupertalis
2015 Maksim Kazaks (Latvija) – Bobruiskas • Peter Molnar (Vengrija) – Mastrichtas Agnė Šukaitytė (Lietuva) – Bobruiskas • Evelyn Dirocie (Belgija) – Mastrichtas
2014 Nikolaj Vorobjov (Rusijos Federacija) – Tula • Reinaldo Jose Roberto Da Cruz (Jungtinė Karalystė) – Maskva Svetlana Pugačeva (Rusijos Federacija) – Tula • Svetlana Pugačeva (Rusijos Federacija) – Maskva
2013 Reinaldo Jose Roberto Da Cruz (Jungtinė Karalystė) – Maskva • Vitalij Liutov (Rusija) – Lvovas • Vahid Shishehgar (Iranas) – Tula • Arash Ahmadi (Iranas) – Vitebskas • Nikolaj Vorobjov (Rusija) – Saratovas Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – Maskva • Natalija Risevskaja (Ukraina) – Lvovas • Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – Saratovas • Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – Vitebskas • Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – Tula
2012 Abolfazi Aghakhani (Iranas) – Maskva • Jevgenij Klockov (Rusijos Federacija) – Maskva • Sergej Kostel (Baltarusija) – Vitebskas Svetlana Pugačeva (Rusijos Federacija) – Maskva • Jelena Kursanova (Rusijos Federacija) – Maskva
2011 Jevgenij Briancev (Rusijos Federacija) – Samara Liudmila Senciugova (Rusijos Federacija) – Samara
2010 Igor Belodedov (Rusijos Federacija) – Nižnij Novgorodas Aleksandra Nikolajeva (Rusijos Federacija) – Nižnij Novgorodas
2009 Raimund Kienreich (Austrija) – Alanija, Turkija Jolanta Mileriūtė (Lietuva) – Alanija, Turkija
2008 Dimitrios Mastorakis (Graikija) – Eretrija Jolanta Mileriūtė (Lietuva) – Eretrija
2006 Aleksandr Ševcov (Estija) – Ryga Martina Lepcin (Kroatija) – Ryga
2000 Patrik Heisel (Vokietija) – Syros, Graikija Claudia Muhlhaus (Vokietija) – Syros
1999 Massimo Monaco (Italija) – Badenas, Austrija Claudia Muhlhaus (Vokietija) – Badenas
1998 Jurgen Koch (Vokietija) – Palanga, Lietuva Claudia Machmor (Vokietija) – Palanga
1997 Frank Carlotto (Šveicarija) – Manheimas • Gediminas Bacevičius (Lietuva) – Klaipėda • Jurgen Koch (Vokietija) – Esenas • Sigitas Griškenas (Lietuva) – Lincas Edita Daubaraitė (Lietuva) – Manheimas • Edita Daubaraitė (Lietuva) – Klaipėda • Ines Vogel (Vokietija) – Lincas • Susana Palma (Ispanija) – Esenas
1996 Jan Bohlen (Vokietija) – Kaizerslauternas Sabine Weeke (Vokietija) – Kaizerslauternas • Isabelle Streit (Prancūzija) – Badenas • Daniela Haric (Kroatija) – Hanoveris
1995 Frank Carlotto (Šveicarija) – Esenas Sabine Weeke (Vokietija) – Esenas • Alexandra Baumann (Vokietija) – Hanoveris
1994 Hani El Jindawi (Vokietija) – Pösneckas Claudia Machmor (Vokietija) – Pösneckas • Klaudia Rohrs (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino
1993 Lutz Wilke (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino Manuela Franz (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino
1992 Peter Schmidt (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino Manuela Franz (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino
1991 Burkhard Olf (Vokietija) – Hesenas Stefanie Wehr (Vokietija) – Hesenas
„WORLD GRAND PRIX“
OVERALL AMATEUR CHAMPIONS
(1991–2025)
Per tris su puse dešimtmečio W.F.F.-International ir W.B.B.F.-International „World Grand Prix“ turnyrai tapo vienais svarbiausių nepriklausomo kultūrizmo ir fitneso renginių pasaulyje. Nuo pirmųjų varžybų 1991 metais iki 2025 metų buvo surengta dešimtys tarptautinių „World Grand Prix“ turnyrų įvairiose Europos ir Azijos šalyse, kuriuose išaiškinti absoliutūs („Overall“) vyrų ir moterų čempionai.
Istoriniai rezultatai atspindi ne tik aukščiausius sportinius pasiekimus, bet ir federacijos geografinę plėtrą, naujų valstybių įsitraukimą bei ilgalaikes kultūrizmo tradicijas skirtinguose regionuose.
Pagrindiniai istoriniai akcentai
• 1991 metais Vokietijoje prasidėjo „World Grand Prix“ istorija.
• Per 1991–2025 m. laikotarpį čempionų vardus iškovojo sportininkai iš beveik dvidešimties valstybių.
• Pirmaisiais dešimtmečiais ryškiai dominavo Vokietijos sportininkai, ypač moterų kategorijoje.
• Nuo 2010 metų ryškiausia jėga tapo Rusijos Federacijos atletai, laimėję daugiausia absoliučių titulų vyrų ir moterų grupėse.
• Lietuva išlieka viena svarbiausių W.F.F.-International organizacinių centrų – Klaipėdoje, Palangoje ir Vilkaviškyje surengta nemažai tarptautinių „World Grand Prix“, kuriuose absoliučiais čempionais tapo Lietuvos bei užsienio sportininkai.
• Pastaraisiais metais čempionų geografija dar labiau išsiplėtė – nugalėtojais tapo sportininkai iš Serbijos, Slovakijos, Izraelio, Indijos, Alžyro ir kitų valstybių.
Vyrų varžybų apžvalga
Per visą istoriją daugiausia absoliučių titulų iškovojo Rusijos Federacijos sportininkai. Aukštus rezultatus taip pat demonstravo Vokietijos, Lietuvos, Irano ir Latvijos atletai.
Po du ar daugiau absoliučių titulų iškovojo:
• Nikolaj Vorobjov (Rusija);
• Jevgenij Briancev (Rusijos Federacija);
• Reinaldo Jose Roberto Da Cruz (Jungtinė Karalystė);
• Frank Carlotto (Šveicarija);
• Jurgen Koch (Vokietija).
Tai rodo ilgalaikį šių sportininkų meistriškumą bei gebėjimą sėkmingai pasirodyti skirtinguose tarptautiniuose turnyruose.
Moterų varžybų apžvalga
Moterų varžybose istoriškai išsiskiria dvi šalys – Vokietija ir Rusijos Federacija, kurių sportininkės iškovojo daugiausia absoliučių titulų.
Ypač išsiskiria:
• Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – keturi absoliutūs titulai;
• Svetlana Pugačeva (Rusijos Federacija) – trys titulai;
• Jolanta Mileriūtė (Lietuva);
• Edita Daubaraitė (Lietuva);
• Manuela Franz (Vokietija);
• Claudia Muhlhaus (Vokietija);
• Sabine Weeke (Vokietija);
• Jelena Ivanova (Latvija),
kurios ne kartą tapo „World Grand Prix“ absoliučiomis čempionėmis.
Tarptautinė plėtra
Per 35 metus „World Grand Prix“ varžybos buvo organizuotos Vokietijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje, Rusijos Federacijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Graikijoje, Austrijoje, Turkijoje, Nyderlanduose, Indijoje ir kitose valstybėse.
Ši geografija patvirtina, kad W.F.F.-International išaugo iš Europos organizacijos į pasaulinį sporto judėjimą, vienijantį skirtingų žemynų sportininkus.
2025 metų čempionai
Vyrai
• Rokashkov Vyacheslav (Rusijos Federacija) – Kranevas, Bulgarija.
Moterys
• Stavchanskaya Diana (Izraelis) – Kranevas, Bulgarija.
Išvados
1991–2025 metų „World Grand Prix“ istorija atspindi nuoseklią W.F.F.-International ir W.B.B.F.-International raidą bei tarptautinį autoritetą. Per šį laikotarpį federacija sukūrė vieną ilgiausiai be pertraukų vykstančių nepriklausomo kultūrizmo čempionatų ciklų pasaulyje.
Čempionų sąrašas liudija aukštą sportinį lygį, nuolatinę tarptautinę konkurenciją ir plačią geografiją. Kartu tai yra reikšmingas istorinis dokumentas, atspindintis kelių kartų sportininkų pasiekimus ir W.F.F.-International indėlį į pasaulinio kultūrizmo istoriją.
Chronologinis absoliučių čempionų sąrašas
Metai Vyrai Moterys
2025 Rokashkov Vyacheslav (R usijos Federacija) – Kranevas, Bulgarija Stavchanskaya Diana (Izraelis) – Kranevas, Bulgarija
2024 Dusan Jovanovic (Serbija) – Kranevas, Bulgarija • Gatis Sakne (Latvija) – Vilkaviškis, Lietuva • Oleksii Fedotov (Estija) – Pernu, Estija • Janis Kravalis (Latvija) – Kandava, Latvija Inna Gusarova (Latvija) – Kranevas, Bulgarija • Jelena Ivanova (Latvija) – Vilkaviškis, Lietuva • Jelena Ivanova (Latvija) – Pernu, Estija • Jelena Bitineva (Latvija) – Kandava, Latvija
2022 Rubin Gajnullin (Rusija) – Maskva, Rusijos Federacija Jelena Volkova (Rusijos Federacija) – Maskva, Rusijos Federacija
2021 Roman Polshin (Estija) – Klaipėda, Lietuva • Maroš Kanasz (Slovakija) – Kranevas, Bulgarija Karina Sonmez (Turkija) – Kranevas, Bulgarija • Hanna Skytta (Suomija) – Klaipėda, Lietuva
2020 Kushal Changmai (Indija) – Delis, Indija Alisa Klimova (Rusijos Federacija) – Delis, Indija
2019 Musa Blamm (Alžyras) – Maskva • Dainius Dzikevičius (Lietuva) – Kranevas Valentina Savciuk (Rusijos Federacija) – Maskva • Marina Yavorovskaja (Ukraina) – Kranevas
2018 Jevgenij Briancev (Rusijos Federacija) – Sočis Julia Medvedeva (Rusijos Federacija) – Sočis
2017 Sergej Jaciuk (Ukraina) – Jekaterinburgas • Medjit Nazari (Iranas) – Sočis Aleksandra Antipova (Rusijos Federacija) – Jekaterinburgas • Natalia Abramova (Rusijos Federacija) – Sočis
2016 Christofer Mewes (Vokietija) – Vupertalis Joanna Fuchs (Vokietija) – Vupertalis
2015 Maksim Kazaks (Latvija) – Bobruiskas • Peter Molnar (Vengrija) – Mastrichtas Agnė Šukaitytė (Lietuva) – Bobruiskas • Evelyn Dirocie (Belgija) – Mastrichtas
2014 Nikolaj Vorobjov (Rusijos Federacija) – Tula • Reinaldo Jose Roberto Da Cruz (Jungtinė Karalystė) – Maskva Svetlana Pugačeva (Rusijos Federacija) – Tula • Svetlana Pugačeva (Rusijos Federacija) – Maskva
2013 Reinaldo Jose Roberto Da Cruz (Jungtinė Karalystė) – Maskva • Vitalij Liutov (Rusija) – Lvovas • Vahid Shishehgar (Iranas) – Tula • Arash Ahmadi (Iranas) – Vitebskas • Nikolaj Vorobjov (Rusija) – Saratovas Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – Maskva • Natalija Risevskaja (Ukraina) – Lvovas • Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – Saratovas • Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – Vitebskas • Aleksandra Dolzenkova (Baltarusija) – Tula
2012 Abolfazi Aghakhani (Iranas) – Maskva • Jevgenij Klockov (Rusijos Federacija) – Maskva • Sergej Kostel (Baltarusija) – Vitebskas Svetlana Pugačeva (Rusijos Federacija) – Maskva • Jelena Kursanova (Rusijos Federacija) – Maskva
2011 Jevgenij Briancev (Rusijos Federacija) – Samara Liudmila Senciugova (Rusijos Federacija) – Samara
2010 Igor Belodedov (Rusijos Federacija) – Nižnij Novgorodas Aleksandra Nikolajeva (Rusijos Federacija) – Nižnij Novgorodas
2009 Raimund Kienreich (Austrija) – Alanija, Turkija Jolanta Mileriūtė (Lietuva) – Alanija, Turkija
2008 Dimitrios Mastorakis (Graikija) – Eretrija Jolanta Mileriūtė (Lietuva) – Eretrija
2006 Aleksandr Ševcov (Estija) – Ryga Martina Lepcin (Kroatija) – Ryga
2000 Patrik Heisel (Vokietija) – Syros, Graikija Claudia Muhlhaus (Vokietija) – Syros
1999 Massimo Monaco (Italija) – Badenas, Austrija Claudia Muhlhaus (Vokietija) – Badenas
1998 Jurgen Koch (Vokietija) – Palanga, Lietuva Claudia Machmor (Vokietija) – Palanga
1997 Frank Carlotto (Šveicarija) – Manheimas • Gediminas Bacevičius (Lietuva) – Klaipėda • Jurgen Koch (Vokietija) – Esenas • Sigitas Griškenas (Lietuva) – Lincas Edita Daubaraitė (Lietuva) – Manheimas • Edita Daubaraitė (Lietuva) – Klaipėda • Ines Vogel (Vokietija) – Lincas • Susana Palma (Ispanija) – Esenas
1996 Jan Bohlen (Vokietija) – Kaizerslauternas Sabine Weeke (Vokietija) – Kaizerslauternas • Isabelle Streit (Prancūzija) – Badenas • Daniela Haric (Kroatija) – Hanoveris
1995 Frank Carlotto (Šveicarija) – Esenas Sabine Weeke (Vokietija) – Esenas • Alexandra Baumann (Vokietija) – Hanoveris
1994 Hani El Jindawi (Vokietija) – Pösneckas Claudia Machmor (Vokietija) – Pösneckas • Klaudia Rohrs (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino
1993 Lutz Wilke (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino Manuela Franz (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino
1992 Peter Schmidt (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino Manuela Franz (Vokietija) – Frankfurtas prie Maino
1991 Burkhard Olf (Vokietija) – Hesenas Stefanie Wehr (Vokietija) – Hesenas