8 hours ago
Pasaulio kultūrizmo istorija.
BOBAS HOFMANAS – PASAULIO SUNKIOSIOS ATLETIKOS TĖVAS.
Bobas Hofmanas (Robert Collins Hoffman, 1898–1985) – viena ryškiausių XX amžiaus JAV sunkiosios atletikos ir fizinės kultūros istorijos asmenybių. Jis buvo ne tik sportininkas, treneris, leidėjas ir verslininkas, bet ir žmogus, iš esmės pakeitęs požiūrį į jėgos treniruotes Amerikoje. Hofmano sukurta „York Barbell“ imperija dešimtmečiams pavertė Jorką Pensilvanijoje vienu svarbiausių pasaulio sunkiosios atletikos ir kultūrizmo centrų. 1970 m. Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija oficialiai pripažino jo nuopelnus, suteikdama jam „Pasaulio sunkiosios atletikos tėvo“ titulą.
Nuo karo iki sporto
Bobas Hofmanas gimė 1898 m. lapkričio 9 d. Tiftone, Džordžijos valstijoje, tačiau vaikystę ir jaunystę praleido Pensilvanijoje. Būdamas aštuoniolikos metų jis įstojo į JAV kariuomenę ir Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Pensilvanijos nacionalinėje gvardijoje. Po karo, 1919 m., tarnybą baigė.
Grįžęs į civilinį gyvenimą Hofmanas ėmėsi verslo. 1920-aisiais jis Jorke plėtojo naftos degiklių verslą. Būtent iš šio verslo gautos lėšos vėliau leido jam finansuoti sporto veiklą, gaminti treniruočių įrangą, leisti žurnalus ir burti talentingiausius Amerikos sunkiaatlečius.
Hofmanas netruko suprasti, kad jėgos treniruotės gali tapti ne tik sportu, bet ir plačiu visuomeniniu judėjimu. Jo įsitikinimu, fiziškai stiprus žmogus yra sveikesnis, drausmingesnis ir geriau pasirengęs gyvenimo iššūkiams. Jis ne kartą pabrėžė, kad jo veiklos tikslas nebuvo vien pelnas. Jo skelbtą filosofiją gerai apibūdina mintis: „Mes į šią veiklą atėjome ne tam, kad užsidirbtume pinigų; atėjome tam, kad Amerika taptų stipresnė ir sveikesnė.“
„York Barbell“ – sporto imperijos pradžia
Hofmano ryšys su sunkiosios atletikos įranga prasidėjo dar prieš oficialų „York Barbell“ įkūrimą. 1924 m. jis įsigijo Alano Calverto įkurtos „Milo Barbell Company“ verslo turtą. Vėliau Hofmanas pradėjo gaminti ir tobulinti štangas bei kitą treniruočių įrangą. 1932 m. buvo įkurta „York Barbell Company“, tapusi jo kuriamos sporto sistemos centru.
Iš pradžių sportininkai treniravosi Hofmano naftos degiklių fabriko patalpose. Tačiau netrukus Jorke susiformavo tikras sporto centras – „York Barbell Club“. Hofmanas ne tik samdė talentingus sportininkus savo įmonėse, bet ir sudarė jiems galimybę kartu treniruotis bei rengtis nacionalinėms ir tarptautinėms varžyboms.
Tokiu būdu verslas ir sportas Hofmano sistemoje tapo neatsiejami. Sportininkas gaudavo darbą, atlyginimą ir galimybę treniruotis su geriausiais šalies atletais, o „York Barbell“ gaudavo aukščiausio lygio sportininkus, kurie savo pasirodymais reklamuodavo įmonę ir jos produkciją.
Nuo 1930-ųjų iki 1970-ųjų „York Barbell Club“ tapo vienu svarbiausių JAV sunkiosios atletikos centrų. Klubo auklėtiniai iškovojo daugybę nacionalinių, pasaulio ir olimpinių titulų. Tarp jų buvo Tony Terlazzo, John Terpak, John Davis, Steve Stanko, Tommy Kono, Pete George, Stan Stanczyk ir kiti iškilūs atletai.
Johnas Grimekas – Hofmano sporto filosofijos simbolis
Ypatingą vietą Hofmano veikloje užėmė Johnas Grimekas. 1935 m. Grimekas persikėlė į Jorką ir prisijungė prie Hofmano komandos. Jis buvo ne tik aukščiausio lygio sunkiaatletis, bet ir vienas garsiausių to meto kultūristų. 1936 m. jis atstovavo JAV olimpinėse žaidynėse Berlyne, o vėliau tapo „Mr. America“ ir „Mr. Universe“ nugalėtoju.
Grimeko fizinė išvaizda buvo nepaprastai svarbi Hofmano propaguotai jėgos treniruočių filosofijai. Hofmanas tikėjo, kad didelė jėga ir estetiška, raumeninga figūra gali būti suderinamos. Grimekas tapo gyvu šios idėjos įrodymu ir vienu pagrindinių Hofmano leidinių veidų.
Hofmano ir Grimeko draugystė tapo viena žinomiausių „York“ istorijos legendų. Grimekas dešimtmečius buvo vienas svarbiausių „Strength & Health“ žurnalo sportininkų ir simbolių. Jo nuotraukos, treniruočių aprašymai bei pasakojimai apie sportą skatino tūkstančius skaitytojų pradėti treniruotis.
Žurnalai, pakeitę sporto kultūrą
Svarbiausiu Hofmano įrankiu tapo ne tik štanga, bet ir spauda. 1932 m. jis pradėjo leisti žurnalą „Strength & Health“. Leidinys greitai tapo vienu svarbiausių jėgos sporto informacijos šaltinių Jungtinėse Valstijose. Vėliau Hofmano leidybinę veiklą papildė „Muscular Development“.
Per žurnalus jis skleidė savo požiūrį į treniruotes, mitybą, fizinį pasirengimą ir sveiką gyvenimo būdą. „Strength & Health“ neapsiribojo vien sportiniais rezultatais – žurnalas formavo tam tikrą fizinės kultūros pasaulėžiūrą, kurioje stiprus kūnas buvo siejamas su sveikata, disciplina, vyriškumu ir amerikietiška saviugdos samprata. Istorikas Johnas D. Fairas šią Jorke susiformavusią kultūrą vėliau apibūdino kaip savitą „Muscle¬town, USA“.
Hofmano leidiniai kartu buvo ir labai veiksminga jo verslo priemonė. Žurnaluose buvo reklamuojamos štangos, hanteliai, treniruokliai, maisto produktai ir įvairios treniruočių programos. Taip aplink „York Barbell“ susiformavo vientisa sistema: sportininkai, treneriai, žurnalai, treniruočių įranga ir maisto produktai.
JAV sunkiosios atletikos aukso amžius
Hofmano įtaka ypač sustiprėjo XX amžiaus viduryje. Jis buvo JAV olimpinės sunkiosios atletikos rinktinės treneris įvairiais laikotarpiais nuo 1930-ųjų iki 1960-ųjų pabaigos; dažniausiai nurodoma, kad oficialias rinktinės trenerio pareigas jis ėjo 1936–1968 m.
Jo vadovaujami „York Barbell“ sportininkai dominavo JAV sunkiojoje atletikoje. Klubo komanda per kelis dešimtmečius laimėjo daugiau kaip keturiasdešimt JAV nacionalinių komandinių čempionatų, o jo auklėtinių sąraše buvo pasaulio ir olimpinių čempionų.
Hofmano sistema buvo paprasta, tačiau veiksminga: talentingiausi sportininkai buvo kviečiami į Jorką, jiems suteikiamas darbas ir galimybė treniruotis. Tokia sistema ypač veikė Didžiosios depresijos ir pokario laikotarpiu, kai stabili darbo vieta buvo svarbi paskata atletams persikelti į Jorką.
Hofmanas tuo metu save pristatė ne tik kaip trenerį ar verslininką. Jis siekė tapti fizinės kultūros autoritetu visoje Amerikoje. Jo garsioji saviironijos kupina prisistatymo frazė skambėjo maždaug taip: „Sveiki, mano vardas Bobas Hofmanas. Aš esu JAV olimpinės rinktinės treneris ir galbūt pats sveikiausias žmogus pasaulyje.“
Sveikatingumas, treniruokliai ir maisto produktai
Hofmano veikla neapsiribojo sunkiosios atletikos varžybomis. Jis propagavo fizinį lavinimą tarp jaunimo, sportininkų ir plačiosios visuomenės. Jo įmonės gamino štangas, hantelius ir kitą treniruočių įrangą, o leidiniai reklamavo fizinį aktyvumą bei įvairius mitybos produktus.
Hofmanas buvo vienas ankstyvųjų verslininkų, supratusių, kad jėgos treniruočių populiarinimas gali būti tiesiogiai susietas su sporto įrangos ir maisto produktų prekyba. Jo sukurta sistema tapo vienu iš šiuolaikinės fitneso industrijos pirmtakų.
1960-aisiais jis taip pat propagavo izometrines treniruotes – pratimus, kuriuose raumenys įtempiami beveik nejudant sąnariams. Šis metodas tuo metu buvo pristatomas kaip būdas treniruotis skiriant nedaug laiko ir naudojant minimalią įrangą.
Hofmanas ir politika
Hofmano autoritetas peržengė sporto ribas. 1961 m. jis buvo priimtas į Baltuosius rūmus, kur susitiko su prezidentu Johnu F. Kennedy. Vėliau jis bendravo ir su kitais JAV prezidentais bei šalies politikais, propaguodamas fizinio pasirengimo svarbą.
1969 m. Hofmanas kartu su kongresmenu George'u Atlee Goodlingu dar kartą lankėsi Baltuosiuose rūmuose ir susitiko su prezidentu Richardu Nixonu. 1970 m. Nixonas paskyrė Hofmaną savo patarėju fizinio pasirengimo klausimais.
Hofmanas labai rimtai žiūrėjo į savo, kaip fizinės kultūros propaguotojo, vaidmenį. Jis leido periodinį leidinį „Activity Report“, kurį siuntė politikams ir valstybės institucijoms. Jo tikslas buvo įtikinti visuomenę, kad fizinis aktyvumas nėra vien sportininkų užsiėmimas, o būtina sveiko gyvenimo dalis.
Konkurencija su broliais Weideriais
Tačiau Hofmano istorija neatsiejama ir nuo jo konflikto su kita XX amžiaus kultūrizmo pasaulio galia – broliais Joe ir Benu Weideriais.
Iki XX amžiaus septintojo dešimtmečio Hofmanas buvo viena įtakingiausių figūrų Amerikos jėgos sporto pasaulyje. Jo leidiniai, „York Barbell“ produkcija, sportininkų komanda ir ryšiai su oficialia sunkiosios atletikos sistema sudarė itin stiprią poziciją.
Situacija pradėjo keistis augant Weiderių leidybos ir kultūrizmo organizacijų įtakai. 1960-ųjų pabaigoje ir 1970-aisiais jų kuriama tarptautinė kultūrizmo sistema vis labiau konkuravo su Hofmano „York“ imperija.
1970 m. Belgrade įvykęs IFBB steigiamasis kongresas tapo svarbiu lūžio tašku. Nuo tada tarptautiniame kultūrizme vis didesnę įtaką įgijo Benu Weiderio vadovaujama IFBB. Hofmanas šiuos pokyčius vertino labai kritiškai ir Weiderių veiksmus laikė pernelyg komerciniais.
Konfliktas buvo ne vien asmeninis. Tai buvo dviejų skirtingų sporto organizavimo modelių susidūrimas. Hofmano modelis buvo glaudžiai susijęs su AAU, olimpine sunkiosios atletikos sistema, sporto klubais, įmonėmis ir leidyba. Weiderių modelis daug labiau rėmėsi tarptautine kultūrizmo federacija, žurnalais, reklama ir profesionalaus kultūrizmo komercializacija.
Todėl jų konkurencija tapo neatsiejama nuo didesnės kovos dėl to, kas kontroliuos sparčiai augantį kultūrizmo sportą.
Hofmanas kritikavo IFBB ir Benu Weiderį, o savo leidiniuose nevengė itin aštrios retorikos. Savo ruožtu Weiderių sistema sparčiai plėtėsi tarptautiniu mastu. Istorikas Johnas D. Fairas pažymi, kad nuo XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio iki septintojo dešimtmečio pabaigos Hofmanas dominavo sunkiosios atletikos ir susijusios fizinės kultūros srityje, tačiau vėliau kultūrizmo pasaulyje iškilo nauji lyderiai ir nauja komercinė kultūra.
Hofmanui tai buvo ne tik verslo konkurencija. „York“ sistema buvo jo gyvenimo projektas, todėl jos įtakos mažėjimą jis išgyveno itin skaudžiai.
Palikimas
Bobas Hofmanas buvo prieštaringa, tačiau neabejotinai istorinė asmenybė. Jis buvo verslininkas, leidėjas, treneris, sportininkas, organizatorius ir talentingas sporto rinkodaros kūrėjas. Jis suprato tai, ko daugelis jo amžininkų dar nematė: sportas gali būti ne tik varžybos, bet ir kultūra, leidyba, verslas, švietimas bei gyvenimo būdas.
Jo dėka Jorkas tapo pasauliniu jėgos sporto centru. „York Barbell“ klubas išugdė ištisas pasaulio ir olimpinių čempionų kartas, o Hofmano leidiniai padėjo milijonams žmonių atrasti treniruotes su svoriais.
Hofmano palikimas išliko ir po jo mirties. Jorke veikiantis „Weightlifting Hall of Fame“ muziejus saugo šio sporto istoriją, o priešais muziejų stovi bronzinė Hofmano skulptūra, primenanti jo vaidmenį sunkiosios atletikos raidoje.
Bobas Hofmanas mirė 1985 m. liepos 18 d. Jorke, Pensilvanijoje.
Jo gyvenimo istoriją galima vertinti įvairiai. Hofmanas nebuvo vien sporto idealistas – jis buvo ir labai gabus verslininkas bei reklamos meistras, mokėjęs sporto aistrą paversti pelninga sistema. Tačiau būtent šioje sporto, verslo ir asmeninės ideologijos sankirtoje ir slypi jo istorinė reikšmė.
„York Barbell“ nebuvo tik štangų gamykla. Hofmano laikais tai tapo ištisa fizinės kultūros institucija – vieta, kurioje buvo kuriama Amerikos jėgos sporto istorija.
Todėl Bobas Hofmanas pagrįstai laikomas viena svarbiausių XX amžiaus sunkiosios atletikos ir fizinės kultūros figūrų, o jo vardas iki šiol siejamas su „Pasaulio sunkiosios atletikos tėvo“ titulu.
BOBAS HOFMANAS – PASAULIO SUNKIOSIOS ATLETIKOS TĖVAS.
Bobas Hofmanas (Robert Collins Hoffman, 1898–1985) – viena ryškiausių XX amžiaus JAV sunkiosios atletikos ir fizinės kultūros istorijos asmenybių. Jis buvo ne tik sportininkas, treneris, leidėjas ir verslininkas, bet ir žmogus, iš esmės pakeitęs požiūrį į jėgos treniruotes Amerikoje. Hofmano sukurta „York Barbell“ imperija dešimtmečiams pavertė Jorką Pensilvanijoje vienu svarbiausių pasaulio sunkiosios atletikos ir kultūrizmo centrų. 1970 m. Tarptautinė sunkiosios atletikos federacija oficialiai pripažino jo nuopelnus, suteikdama jam „Pasaulio sunkiosios atletikos tėvo“ titulą.
Nuo karo iki sporto
Bobas Hofmanas gimė 1898 m. lapkričio 9 d. Tiftone, Džordžijos valstijoje, tačiau vaikystę ir jaunystę praleido Pensilvanijoje. Būdamas aštuoniolikos metų jis įstojo į JAV kariuomenę ir Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo Pensilvanijos nacionalinėje gvardijoje. Po karo, 1919 m., tarnybą baigė.
Grįžęs į civilinį gyvenimą Hofmanas ėmėsi verslo. 1920-aisiais jis Jorke plėtojo naftos degiklių verslą. Būtent iš šio verslo gautos lėšos vėliau leido jam finansuoti sporto veiklą, gaminti treniruočių įrangą, leisti žurnalus ir burti talentingiausius Amerikos sunkiaatlečius.
Hofmanas netruko suprasti, kad jėgos treniruotės gali tapti ne tik sportu, bet ir plačiu visuomeniniu judėjimu. Jo įsitikinimu, fiziškai stiprus žmogus yra sveikesnis, drausmingesnis ir geriau pasirengęs gyvenimo iššūkiams. Jis ne kartą pabrėžė, kad jo veiklos tikslas nebuvo vien pelnas. Jo skelbtą filosofiją gerai apibūdina mintis: „Mes į šią veiklą atėjome ne tam, kad užsidirbtume pinigų; atėjome tam, kad Amerika taptų stipresnė ir sveikesnė.“
„York Barbell“ – sporto imperijos pradžia
Hofmano ryšys su sunkiosios atletikos įranga prasidėjo dar prieš oficialų „York Barbell“ įkūrimą. 1924 m. jis įsigijo Alano Calverto įkurtos „Milo Barbell Company“ verslo turtą. Vėliau Hofmanas pradėjo gaminti ir tobulinti štangas bei kitą treniruočių įrangą. 1932 m. buvo įkurta „York Barbell Company“, tapusi jo kuriamos sporto sistemos centru.
Iš pradžių sportininkai treniravosi Hofmano naftos degiklių fabriko patalpose. Tačiau netrukus Jorke susiformavo tikras sporto centras – „York Barbell Club“. Hofmanas ne tik samdė talentingus sportininkus savo įmonėse, bet ir sudarė jiems galimybę kartu treniruotis bei rengtis nacionalinėms ir tarptautinėms varžyboms.
Tokiu būdu verslas ir sportas Hofmano sistemoje tapo neatsiejami. Sportininkas gaudavo darbą, atlyginimą ir galimybę treniruotis su geriausiais šalies atletais, o „York Barbell“ gaudavo aukščiausio lygio sportininkus, kurie savo pasirodymais reklamuodavo įmonę ir jos produkciją.
Nuo 1930-ųjų iki 1970-ųjų „York Barbell Club“ tapo vienu svarbiausių JAV sunkiosios atletikos centrų. Klubo auklėtiniai iškovojo daugybę nacionalinių, pasaulio ir olimpinių titulų. Tarp jų buvo Tony Terlazzo, John Terpak, John Davis, Steve Stanko, Tommy Kono, Pete George, Stan Stanczyk ir kiti iškilūs atletai.
Johnas Grimekas – Hofmano sporto filosofijos simbolis
Ypatingą vietą Hofmano veikloje užėmė Johnas Grimekas. 1935 m. Grimekas persikėlė į Jorką ir prisijungė prie Hofmano komandos. Jis buvo ne tik aukščiausio lygio sunkiaatletis, bet ir vienas garsiausių to meto kultūristų. 1936 m. jis atstovavo JAV olimpinėse žaidynėse Berlyne, o vėliau tapo „Mr. America“ ir „Mr. Universe“ nugalėtoju.
Grimeko fizinė išvaizda buvo nepaprastai svarbi Hofmano propaguotai jėgos treniruočių filosofijai. Hofmanas tikėjo, kad didelė jėga ir estetiška, raumeninga figūra gali būti suderinamos. Grimekas tapo gyvu šios idėjos įrodymu ir vienu pagrindinių Hofmano leidinių veidų.
Hofmano ir Grimeko draugystė tapo viena žinomiausių „York“ istorijos legendų. Grimekas dešimtmečius buvo vienas svarbiausių „Strength & Health“ žurnalo sportininkų ir simbolių. Jo nuotraukos, treniruočių aprašymai bei pasakojimai apie sportą skatino tūkstančius skaitytojų pradėti treniruotis.
Žurnalai, pakeitę sporto kultūrą
Svarbiausiu Hofmano įrankiu tapo ne tik štanga, bet ir spauda. 1932 m. jis pradėjo leisti žurnalą „Strength & Health“. Leidinys greitai tapo vienu svarbiausių jėgos sporto informacijos šaltinių Jungtinėse Valstijose. Vėliau Hofmano leidybinę veiklą papildė „Muscular Development“.
Per žurnalus jis skleidė savo požiūrį į treniruotes, mitybą, fizinį pasirengimą ir sveiką gyvenimo būdą. „Strength & Health“ neapsiribojo vien sportiniais rezultatais – žurnalas formavo tam tikrą fizinės kultūros pasaulėžiūrą, kurioje stiprus kūnas buvo siejamas su sveikata, disciplina, vyriškumu ir amerikietiška saviugdos samprata. Istorikas Johnas D. Fairas šią Jorke susiformavusią kultūrą vėliau apibūdino kaip savitą „Muscle¬town, USA“.
Hofmano leidiniai kartu buvo ir labai veiksminga jo verslo priemonė. Žurnaluose buvo reklamuojamos štangos, hanteliai, treniruokliai, maisto produktai ir įvairios treniruočių programos. Taip aplink „York Barbell“ susiformavo vientisa sistema: sportininkai, treneriai, žurnalai, treniruočių įranga ir maisto produktai.
JAV sunkiosios atletikos aukso amžius
Hofmano įtaka ypač sustiprėjo XX amžiaus viduryje. Jis buvo JAV olimpinės sunkiosios atletikos rinktinės treneris įvairiais laikotarpiais nuo 1930-ųjų iki 1960-ųjų pabaigos; dažniausiai nurodoma, kad oficialias rinktinės trenerio pareigas jis ėjo 1936–1968 m.
Jo vadovaujami „York Barbell“ sportininkai dominavo JAV sunkiojoje atletikoje. Klubo komanda per kelis dešimtmečius laimėjo daugiau kaip keturiasdešimt JAV nacionalinių komandinių čempionatų, o jo auklėtinių sąraše buvo pasaulio ir olimpinių čempionų.
Hofmano sistema buvo paprasta, tačiau veiksminga: talentingiausi sportininkai buvo kviečiami į Jorką, jiems suteikiamas darbas ir galimybė treniruotis. Tokia sistema ypač veikė Didžiosios depresijos ir pokario laikotarpiu, kai stabili darbo vieta buvo svarbi paskata atletams persikelti į Jorką.
Hofmanas tuo metu save pristatė ne tik kaip trenerį ar verslininką. Jis siekė tapti fizinės kultūros autoritetu visoje Amerikoje. Jo garsioji saviironijos kupina prisistatymo frazė skambėjo maždaug taip: „Sveiki, mano vardas Bobas Hofmanas. Aš esu JAV olimpinės rinktinės treneris ir galbūt pats sveikiausias žmogus pasaulyje.“
Sveikatingumas, treniruokliai ir maisto produktai
Hofmano veikla neapsiribojo sunkiosios atletikos varžybomis. Jis propagavo fizinį lavinimą tarp jaunimo, sportininkų ir plačiosios visuomenės. Jo įmonės gamino štangas, hantelius ir kitą treniruočių įrangą, o leidiniai reklamavo fizinį aktyvumą bei įvairius mitybos produktus.
Hofmanas buvo vienas ankstyvųjų verslininkų, supratusių, kad jėgos treniruočių populiarinimas gali būti tiesiogiai susietas su sporto įrangos ir maisto produktų prekyba. Jo sukurta sistema tapo vienu iš šiuolaikinės fitneso industrijos pirmtakų.
1960-aisiais jis taip pat propagavo izometrines treniruotes – pratimus, kuriuose raumenys įtempiami beveik nejudant sąnariams. Šis metodas tuo metu buvo pristatomas kaip būdas treniruotis skiriant nedaug laiko ir naudojant minimalią įrangą.
Hofmanas ir politika
Hofmano autoritetas peržengė sporto ribas. 1961 m. jis buvo priimtas į Baltuosius rūmus, kur susitiko su prezidentu Johnu F. Kennedy. Vėliau jis bendravo ir su kitais JAV prezidentais bei šalies politikais, propaguodamas fizinio pasirengimo svarbą.
1969 m. Hofmanas kartu su kongresmenu George'u Atlee Goodlingu dar kartą lankėsi Baltuosiuose rūmuose ir susitiko su prezidentu Richardu Nixonu. 1970 m. Nixonas paskyrė Hofmaną savo patarėju fizinio pasirengimo klausimais.
Hofmanas labai rimtai žiūrėjo į savo, kaip fizinės kultūros propaguotojo, vaidmenį. Jis leido periodinį leidinį „Activity Report“, kurį siuntė politikams ir valstybės institucijoms. Jo tikslas buvo įtikinti visuomenę, kad fizinis aktyvumas nėra vien sportininkų užsiėmimas, o būtina sveiko gyvenimo dalis.
Konkurencija su broliais Weideriais
Tačiau Hofmano istorija neatsiejama ir nuo jo konflikto su kita XX amžiaus kultūrizmo pasaulio galia – broliais Joe ir Benu Weideriais.
Iki XX amžiaus septintojo dešimtmečio Hofmanas buvo viena įtakingiausių figūrų Amerikos jėgos sporto pasaulyje. Jo leidiniai, „York Barbell“ produkcija, sportininkų komanda ir ryšiai su oficialia sunkiosios atletikos sistema sudarė itin stiprią poziciją.
Situacija pradėjo keistis augant Weiderių leidybos ir kultūrizmo organizacijų įtakai. 1960-ųjų pabaigoje ir 1970-aisiais jų kuriama tarptautinė kultūrizmo sistema vis labiau konkuravo su Hofmano „York“ imperija.
1970 m. Belgrade įvykęs IFBB steigiamasis kongresas tapo svarbiu lūžio tašku. Nuo tada tarptautiniame kultūrizme vis didesnę įtaką įgijo Benu Weiderio vadovaujama IFBB. Hofmanas šiuos pokyčius vertino labai kritiškai ir Weiderių veiksmus laikė pernelyg komerciniais.
Konfliktas buvo ne vien asmeninis. Tai buvo dviejų skirtingų sporto organizavimo modelių susidūrimas. Hofmano modelis buvo glaudžiai susijęs su AAU, olimpine sunkiosios atletikos sistema, sporto klubais, įmonėmis ir leidyba. Weiderių modelis daug labiau rėmėsi tarptautine kultūrizmo federacija, žurnalais, reklama ir profesionalaus kultūrizmo komercializacija.
Todėl jų konkurencija tapo neatsiejama nuo didesnės kovos dėl to, kas kontroliuos sparčiai augantį kultūrizmo sportą.
Hofmanas kritikavo IFBB ir Benu Weiderį, o savo leidiniuose nevengė itin aštrios retorikos. Savo ruožtu Weiderių sistema sparčiai plėtėsi tarptautiniu mastu. Istorikas Johnas D. Fairas pažymi, kad nuo XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio iki septintojo dešimtmečio pabaigos Hofmanas dominavo sunkiosios atletikos ir susijusios fizinės kultūros srityje, tačiau vėliau kultūrizmo pasaulyje iškilo nauji lyderiai ir nauja komercinė kultūra.
Hofmanui tai buvo ne tik verslo konkurencija. „York“ sistema buvo jo gyvenimo projektas, todėl jos įtakos mažėjimą jis išgyveno itin skaudžiai.
Palikimas
Bobas Hofmanas buvo prieštaringa, tačiau neabejotinai istorinė asmenybė. Jis buvo verslininkas, leidėjas, treneris, sportininkas, organizatorius ir talentingas sporto rinkodaros kūrėjas. Jis suprato tai, ko daugelis jo amžininkų dar nematė: sportas gali būti ne tik varžybos, bet ir kultūra, leidyba, verslas, švietimas bei gyvenimo būdas.
Jo dėka Jorkas tapo pasauliniu jėgos sporto centru. „York Barbell“ klubas išugdė ištisas pasaulio ir olimpinių čempionų kartas, o Hofmano leidiniai padėjo milijonams žmonių atrasti treniruotes su svoriais.
Hofmano palikimas išliko ir po jo mirties. Jorke veikiantis „Weightlifting Hall of Fame“ muziejus saugo šio sporto istoriją, o priešais muziejų stovi bronzinė Hofmano skulptūra, primenanti jo vaidmenį sunkiosios atletikos raidoje.
Bobas Hofmanas mirė 1985 m. liepos 18 d. Jorke, Pensilvanijoje.
Jo gyvenimo istoriją galima vertinti įvairiai. Hofmanas nebuvo vien sporto idealistas – jis buvo ir labai gabus verslininkas bei reklamos meistras, mokėjęs sporto aistrą paversti pelninga sistema. Tačiau būtent šioje sporto, verslo ir asmeninės ideologijos sankirtoje ir slypi jo istorinė reikšmė.
„York Barbell“ nebuvo tik štangų gamykla. Hofmano laikais tai tapo ištisa fizinės kultūros institucija – vieta, kurioje buvo kuriama Amerikos jėgos sporto istorija.
Todėl Bobas Hofmanas pagrįstai laikomas viena svarbiausių XX amžiaus sunkiosios atletikos ir fizinės kultūros figūrų, o jo vardas iki šiol siejamas su „Pasaulio sunkiosios atletikos tėvo“ titulu.