11-07-2026, 01:22 PM
KAS YRA N.A.B.B.A.? DAROME IŠVADAS.
SAVO SPORTO ISTORIJĄ REIKĖTŲ BENT KIEK ŽINOTI.
Išsamią N.A.B.B.A. asociacijos istoriją jau ne kartą esame aprašę ankstesniuose straipsniuose. Kviečiame sekti tarptautinį puslapį www.wff.lt, kuriame pateikiama išsami informacija apie pasaulio kultūrizmo ir fitneso istoriją.
Po Oskaro Haidenstamo (Oscar Heidenstam) mirties N.A.B.B.A. organizacijoje nebeliko lyderio, galinčio suteikti jai naują strateginę kryptį. Organizacija išsaugojo savo tradicijas ir istorinį paveldą, tačiau nebekėlė ambicingų tarptautinės plėtros tikslų.
Nepaisant to, N.A.B.B.A. išlieka viena seniausių ir istoriškai reikšmingiausių pasaulio kultūrizmo organizacijų. Nuo pat įkūrimo ji buvo svarbi alternatyva kitoms tarptautinėms kultūrizmo struktūroms ir paliko ryškų pėdsaką šios sporto šakos istorijoje.
1998 metais Tarptautiniam olimpiniam komitetui atsisakius remti kultūrizmo siekį tapti olimpine sporto šaka, o 2023 metais veiklą nutraukus G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations), tarptautinių kultūrizmo organizacijų statusas tapo dar sudėtingesnis ir mažiau apibrėžtas.
N.A.B.B.A. LIETUVOJE. REIKŠMINGI ISTORINIAI ĮVYKIAI
Žlugus socialistinei santvarkai, daugelis tikėjosi Vakarų pasaulio stebuklo. Ne išimtis buvo ir Lietuvos sportininkai.
1990 metų gruodį, per Niujorke vykusį „Miss Olympia“ turnyrą, IFBB prezidentas Benas Weideris (Ben Weider) Edmundui Daubarui pareiškė, kad nepripažįsta Lietuvos nepriklausomybės ir nepriims Lietuvos sportininkų į IFBB federaciją atskirai nuo Sovietų Sąjungos.
Edmundui Daubarui teko ieškoti savarankiško kelio. Informacijos apie tarptautines kultūrizmo organizacijas tuo metu beveik nebuvo, todėl viską reikėjo išsiaiškinti ir organizuoti patiems.
Atkurtai Lietuvos valstybei reikėjo tarptautinio pripažinimo ir palaikymo.
Padedant Lietuvos sporto ministrui Algirdui Raslanui, 1991 metų gegužę įsteigėme pirmąją Lietuvos nacionalinę kultūrizmo organizaciją – Lietuvos nacionalinę kultūrizmo asociaciją (LNKA).
Subūrę geriausius to meto šalies kultūristus, jau 1991 metų gegužę dalyvavome N.A.B.B.A. Europos čempionate Prancūzijoje. Klaipėdietė Natalija Murnikovienė ir šiaulietis Rolandas Bučinskas tapo pirmaisiais istoriniais nepriklausomos Lietuvos kultūrizmo čempionais.
Netrukus Edmundas Daubaras iš Londono parvežė oficialų dokumentą, kuriuo N.A.B.B.A. pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir išreiškė paramą Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui. Šis dokumentas buvo perduotas LTOK prezidentui Artūrui Poviliūnui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei remiant, 1996–1998 metais Klaipėdoje, Vilniuje ir Palangoje organizavome N.A.B.B.A. Europos čempionatus. Edmundas Daubaras buvo paskirtas tarptautinės N.A.B.B.A. asociacijos viceprezidentu.
Pamažu, bendraudami su N.A.B.B.A. prezidentu Ivanu Dunbaru (Ivan Dunbar), išsiaiškinome, kad Anglijoje N.A.B.B.A. teisiškai buvo registruota kaip visuomeninis klubas. Tai kėlė nemažai juridinių ir finansinių klausimų.
Nuo 1995 metų aktyviai plėtojome Pasaulinės fitneso federacijos WFF (World Fitness Federation) veiklą. Augo ir Lietuvos valstybės palaikymas mūsų organizuojamiems renginiams.
Mūsų renginių organizacinių komitetų pirmininkais ir nariais tapo šalies ministrai, ministrai pirmininkai bei Seimo nariai.
Po 2004 ir 2005 metais Vilniaus kongresų rūmuose surengtų grandiozinių WFF pasaulio čempionatų, kurių metu pasiekti įvairūs rekordai iki šiol nėra viršyti, N.A.B.B.A. vadovų Londone reakcija tapo vis labiau įtempta.
Tuo metu mūsų veikla akivaizdžiai lenkė N.A.B.B.A. veiklos mastą ir tarptautinį aktyvumą.
Didėjant įtampai, 2005 metais nusprendėme palikti N.A.B.B.A. ir toliau eiti savarankišku keliu.
Mūsų tikslas buvo aiškus – siekėme kultūrizmo ir fitneso sporto tarptautinio pripažinimo, oficialaus valstybinio palaikymo bei platesnių organizacijos plėtros galimybių. N.A.B.B.A. šie tikslai nebuvo prioritetiniai.
Ši situacija iš esmės nesikeičia iki šiol.
Mūsų paliktą vietą N.A.B.B.A. organizacijoje užėmė kiti Lietuvos atstovai.
Istorija yra istorija. Ją reikia žinoti, vertinti ir iš jos daryti išvadas.
SAVO SPORTO ISTORIJĄ REIKĖTŲ BENT KIEK ŽINOTI.
Išsamią N.A.B.B.A. asociacijos istoriją jau ne kartą esame aprašę ankstesniuose straipsniuose. Kviečiame sekti tarptautinį puslapį www.wff.lt, kuriame pateikiama išsami informacija apie pasaulio kultūrizmo ir fitneso istoriją.
Po Oskaro Haidenstamo (Oscar Heidenstam) mirties N.A.B.B.A. organizacijoje nebeliko lyderio, galinčio suteikti jai naują strateginę kryptį. Organizacija išsaugojo savo tradicijas ir istorinį paveldą, tačiau nebekėlė ambicingų tarptautinės plėtros tikslų.
Nepaisant to, N.A.B.B.A. išlieka viena seniausių ir istoriškai reikšmingiausių pasaulio kultūrizmo organizacijų. Nuo pat įkūrimo ji buvo svarbi alternatyva kitoms tarptautinėms kultūrizmo struktūroms ir paliko ryškų pėdsaką šios sporto šakos istorijoje.
1998 metais Tarptautiniam olimpiniam komitetui atsisakius remti kultūrizmo siekį tapti olimpine sporto šaka, o 2023 metais veiklą nutraukus G.A.I.S.F. (Global Association of International Sports Federations), tarptautinių kultūrizmo organizacijų statusas tapo dar sudėtingesnis ir mažiau apibrėžtas.
N.A.B.B.A. LIETUVOJE. REIKŠMINGI ISTORINIAI ĮVYKIAI
Žlugus socialistinei santvarkai, daugelis tikėjosi Vakarų pasaulio stebuklo. Ne išimtis buvo ir Lietuvos sportininkai.
1990 metų gruodį, per Niujorke vykusį „Miss Olympia“ turnyrą, IFBB prezidentas Benas Weideris (Ben Weider) Edmundui Daubarui pareiškė, kad nepripažįsta Lietuvos nepriklausomybės ir nepriims Lietuvos sportininkų į IFBB federaciją atskirai nuo Sovietų Sąjungos.
Edmundui Daubarui teko ieškoti savarankiško kelio. Informacijos apie tarptautines kultūrizmo organizacijas tuo metu beveik nebuvo, todėl viską reikėjo išsiaiškinti ir organizuoti patiems.
Atkurtai Lietuvos valstybei reikėjo tarptautinio pripažinimo ir palaikymo.
Padedant Lietuvos sporto ministrui Algirdui Raslanui, 1991 metų gegužę įsteigėme pirmąją Lietuvos nacionalinę kultūrizmo organizaciją – Lietuvos nacionalinę kultūrizmo asociaciją (LNKA).
Subūrę geriausius to meto šalies kultūristus, jau 1991 metų gegužę dalyvavome N.A.B.B.A. Europos čempionate Prancūzijoje. Klaipėdietė Natalija Murnikovienė ir šiaulietis Rolandas Bučinskas tapo pirmaisiais istoriniais nepriklausomos Lietuvos kultūrizmo čempionais.
Netrukus Edmundas Daubaras iš Londono parvežė oficialų dokumentą, kuriuo N.A.B.B.A. pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir išreiškė paramą Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui. Šis dokumentas buvo perduotas LTOK prezidentui Artūrui Poviliūnui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybei remiant, 1996–1998 metais Klaipėdoje, Vilniuje ir Palangoje organizavome N.A.B.B.A. Europos čempionatus. Edmundas Daubaras buvo paskirtas tarptautinės N.A.B.B.A. asociacijos viceprezidentu.
Pamažu, bendraudami su N.A.B.B.A. prezidentu Ivanu Dunbaru (Ivan Dunbar), išsiaiškinome, kad Anglijoje N.A.B.B.A. teisiškai buvo registruota kaip visuomeninis klubas. Tai kėlė nemažai juridinių ir finansinių klausimų.
Nuo 1995 metų aktyviai plėtojome Pasaulinės fitneso federacijos WFF (World Fitness Federation) veiklą. Augo ir Lietuvos valstybės palaikymas mūsų organizuojamiems renginiams.
Mūsų renginių organizacinių komitetų pirmininkais ir nariais tapo šalies ministrai, ministrai pirmininkai bei Seimo nariai.
Po 2004 ir 2005 metais Vilniaus kongresų rūmuose surengtų grandiozinių WFF pasaulio čempionatų, kurių metu pasiekti įvairūs rekordai iki šiol nėra viršyti, N.A.B.B.A. vadovų Londone reakcija tapo vis labiau įtempta.
Tuo metu mūsų veikla akivaizdžiai lenkė N.A.B.B.A. veiklos mastą ir tarptautinį aktyvumą.
Didėjant įtampai, 2005 metais nusprendėme palikti N.A.B.B.A. ir toliau eiti savarankišku keliu.
Mūsų tikslas buvo aiškus – siekėme kultūrizmo ir fitneso sporto tarptautinio pripažinimo, oficialaus valstybinio palaikymo bei platesnių organizacijos plėtros galimybių. N.A.B.B.A. šie tikslai nebuvo prioritetiniai.
Ši situacija iš esmės nesikeičia iki šiol.
Mūsų paliktą vietą N.A.B.B.A. organizacijoje užėmė kiti Lietuvos atstovai.
Istorija yra istorija. Ją reikia žinoti, vertinti ir iš jos daryti išvadas.