PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA.
GARSIAUSI LIETUVOS KULTŪRISTAI.
Neseniai bendravome su vienu aplankiusiu Klaipėdą Lietuvos kultūrizmo sporto statistu. Jis pareiškė, kad per visą istorinį Klaipėdoje buvo tik du garsūs kultūristai - NATALIJA MURNIKOVIENĖ ir VIKTORAS JUCYS. Beje, abu sportininkai - Pasaulinės W.F.F. - W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos prezidento Dr.EDMUNDO DAUBARO (DSc. Edmundas Daubaras) auklėtiniai. Abiejų sportininkų karjeroje nė vienas Rytų Europos atletas varžybose nebuvo įveikęs nei NATALIJOS MURNIKOVIENĖS, nei VIKTORO JUCIO.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
AR YRA DAR BENT VIENAS MEDICINOS MOKSLŲ DAKTARAS, PATEKĘS Į PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJĄ?
SUSIPAŽINKITE - ŽYGIMANTAS JUODEIKIS.
Dr. ŽYGIMANTAS JUODEIKIS 2018 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją chirurginio nutukimo gydymo tematika. Nuo 2015 m. yra Vilniaus universiteto gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikos asistentas, dirba rezidentų vadovu.
Eilę metų ŽYGIMANTAS JUODEIKIS treniravosi seniausiame Lietuvos kultūrizmo sporto istorijoje Klaipėdos “Gintaro” (“Amber Gym”) sporto klube, dalyvavo įvairiose varžybose. Būdamas šešiolikos metų amžiaus, Lietuvos jėgos dvikovės čempionate jis pagerino šalies jėgos dvikovės rekordus - be papildomų saugos priemonių gulomis išspaudė 220 kg. sveriančią štangą ir atsistojo su 260 kg. štanga ant pečių. 2003 metais, būdamas vis dar jaunimo amžiaus grupėje, ŽYGIMANTAS JUODEIKIS Maskvoje (Rusijos Federacija) dalyvavo W.F.F. - W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos Europos mėgėjų čempionate tarp suaugusių sportininkų ir savo kategorijoje tapo nugalėtoju.
Išsamesnė informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
SOCIALISTINIO PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA.
PIRMAS STRAIPSNIS. ĮŽANGA.
Toliau vyksta darbas rašant “Pasaulinę kultūrizmo enciklopediją” (“World Bodybuilding Encycliopedia”, «Энциклопедия всемирного культуризма»). Visuotinos rašytos kultūrizmo sporto istorijos niekas iki šiol nėra parašęs. Egzistuoja tik fragmentiški dėstymai, dažnai tendencingi. Pav. neseniai Rusijos Federacijoje buvo išleista knyga apie buvusį Rusijos kultūrizmo federacijos prezidentą praeities garsų kultūristą VLADIMIRĄ DUBININĄ (Владимир Дубинин). Tačiau jis po pralaimėjimo 1974 metų “Georgo Tenno memoriale” (“Georg Tenno Memorial”, «Мемориал Георга Тенно», 1971 - 2024 m.) iki 1986 metų tarptautinio “Gintarinio prizo” (“Amber Prix International”, «Янтарный приз», 1968 - 2025 m.) turnyro visiškai nutraukė ryšius su sportu, jame nedalyvavo ir juo nesidomėjo. Be to, iki 1987 metų VLADIMIRAS DUBININAS buvo tik sportininkas ir treneris ir niekuo T.S.R.S. organizacinėje veikloje nepasireiškė. Tai kas gali būti VLADIMIRO DUBININO knygoje parašyta apie laikotarpį, kuriame jo visiškai nebuvo? Panaši situacija ir su kitais “istorijos rašytojais”.
Praėjusiame šimtmetyje pasaulis ilgą laiką politiškai buvo padalintas į “Vakarų” (kapitalistinį) bei “Rytų” (socialistinį). Taip pat ir sportas, taip pat ir kultūrizmas. Jei “Vakarų” kultūrizmo istorija kažkaip I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacijos fone dar epizodiškai nušviečiama, tai apie “Rytus” nėra jokios informacijos - tik “vieni vėjai”. Kažkas skelbiasi socialistinio pasaulio “didžiais čempionais”, kažkas ypatingais “veikėjais”.
Daugelio svarbiausių įvykių tiek Lietuvoje, tiek T.S.R.S., tiek socialistiniame ir kapitalistiniame mūsų sporto pasaulyje liudininku bei aktyviu dalyviu buvo klaipėdietis Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras). Turėdamas Viniaus valstybinio universiteto filologijos ir teisės išsilavinimą, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, lyginant su visais to meto socialistinio pasaulio kultūrizmo vadovais, sportininkais, turėjo ir kitas galimybes - asmeniškai buvo tarptautinių kultūrizmo įvykių sukūryje, nemenkai pats asmeniškai tuos įvykius įtakojo, asmeniškai pažinojo visus to meto pasaulio kultūrizmo autoritetus - tarptautinių kultūrizmo organizacijų vadovus I.F.B.B. prezidentą kanadietį BENĄ VEIDERĮ (Ben Weider), W.A.B.B.A. (World Amateur Body Buuilding Association) prezidentą prancūzą SERŽĄ NUBRETĄ (Serge Nubret), N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) prezidentą britą OSKARĄ HAIDENSTAMĄ (Oscar Heidenstam).
Nuo socialistinio pasaulio žlugimo praėjo beveik keturiasdešimt metų. Apie tuos laikus aplinkui sklando gandai ir pasakos, tačiau vienaip ar kitaip laikas viską ir visus sustato į savo vietas. Mes tam padėsime.
Dažnaiusiai minime iškilius sportininkus, jų pergales varžybose. Tačiau sportą kuria ir vysto visiškai ne sportininkai, o išskirtiniai organizatoriai bei vadovai, kurie dažniausiai lieka savo sporto istorijos šešėlyje. Atrodo sportininkas pats ėmė ir išdygo iki didžiausių aukštumų, tačiau kad tapti čempionu, jam reikėjo kvalifikuoto trenerio patarimų, kažkam dėl šio sportininko pergalės reikėjo varžybas organizuoti, o kad tapti įžymiu sportininku, kažkam reikėjo iškovoti sportui pripažinimą bei atatinkamai tai plačiai viešinti. Be pripažinimo ir viešinimo jokio sportininko niekas nežinos.
Straipsnis bus kapitalistinio pasaulio fone savotiškomis socialistinio pasaulio kultūrizmo tezemis. Kol minėtos enciklopedijos darbai tęsiasi, stengsimės metams baigiantis išleisti atskirą knygą apie unikalų socialistinio pasaulio kultūrizmą.
NIEKAS NEATSIRANDA TUŠČIOJE VIETOJE.
ANTRASIS STRAIPSNIS. KULTŪRIZMO SPORTO PRADŽIA.
Praleisime praėjusio šimtmečio pradžios pirmuosius tarptautinius kultūrizmo įvykius, nes tuomet kultūrizmas nebuvo sportu. Tai buvo tiesiog entuziastų laiko praleidimas.
Kalbant apie kultūrizmo, kaip sporto, pradžią, žvilgsnis krypsta į JAV. Kol nebuvo sporto ministerijos, JAV visas sporto šakas kuravo 1888 metais įsteigta “Mėgėjiška atletų sąjunga” (“Amateur Athletic Union”, A.A.U.). A.A.U. kuravo ir tuo metu jau Olimpinę sporto šaką sunkiąją atletiką. Nuo pat pradžių pasaulyje sunkiajai atletikai vadovavo Tarptautinio Olimpinio Komiteto (I.O.C., International Olympic Committee) narė tarptautinė F.I.H.C. (F.I.H. ėmus valdyti pasaulio kultūrizmą, pavadinimas pakito į F.I.H.C., Federation Internationale Halterophile et Culturisme) federacija, kurioje nemenką vaidmenį vaidino “Amerikos sunkiosios atletikos tėvu” vadinamas BOBAS HOFMANAS (Robert Collins Hoffman, 1898 - 1985 m.). BOBAS HOFMANAS užsiėme maisto papildų ir treniruoklių gamyba, sporto žurnalų leidyba ir prekyba. Savo gamybos maisto papildus, treniruoklius ir žurnalus BOBAS HOFMANAS platino per įvairių šalių nacionalines sunkiosios atletikos federacijas, ko negalėjo padaryti nė vienas kitas konkurentas - pavyzdžiui, privačios I.F.B.B. firmos savininkas kanadietis BENAS VEIDERIS (Ben Weider).
BOBAS HOFMANAS siekė oficialaus kultūrizmo sporto pripažinimo.
1947. PIRMASIS KULTŪRIZMO “MR. UNIVERSE” TURNYRAS.
Nuo 1939 metų pradėjusi kasmet organizuoti JAV nacionalinį kultūrizmo čempionatą, pavadintą “Mr. America”, BOBO HOFMANO dėka A.A.U. ryžosi oficialiai pristatyti pasauliui ir įteisinti kultūrizmo sportą.
1947 metais Filadelfijoje (JAV) vyko Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos F.I.H. (Federation Internationale Halterophile) pasaulio sunkiosios atletikos čempionatas ir tarptautinis kongresas. BOBO HOFMANO pastangomis F.I.H. tarptautiniame kongrese priėmė nutarimą greta sunkiosios atletikos vadovauti dar ir pasauliniam kultūrizmo sportui bei rengti oficialias tarptautinės kultūrizmo varžybas. Kultūrizmas tapo ne tik sporto šaka, bet dar iškart per F.I.H.C. sulaukė oficialaus pripažinimo ir perspektyvos į bendradarbiavimą su tarptautinių Olimpiniu Komitetu. Taip iškart po kongreso Filadelfijoje buvo organizuotas pirmasis tarptautinis F.I.H.C. “Mr. Universe” turnyras. Absoliučiu varžybų nugalėtoju tapo BOBO HOFMANO auklėtinis amerikietis STIVAS STANKO (Steve Stanko). Tai buvo istorinis įvykis ir istorinė pergalė.
1948. ANTRASIS KULTŪRIZMO “MR. UNIVERSE” TURNYRAS.
“Olimpiniais metais” F.I.H. sunkosios atletikos pasaulio čempionatai nebuvo organizuojami. Kaip organizuoti planuotą F.I.H. kultūrizmo “Mr. Universe” turnyrą? BOBUI HOFMANUI kilo idėja organizuoti antrąjį F.I.H. kultūrizmo “Mr. Universe” turnyrą 1948 metų Londono Olimpinių žaidynių metu. Juk F.I.H. buvo Tarptautinio Olimpinio Komiteto narė. Tam buvo pasitelkta Britanijos sunkiosios atletikos asociacija B.A.W.L.A. (British Amateur Weight Lifting Association), kuriai vadovavo OSKARAS STEITAS (Oscar State). B.A.W.L.A. per Britanijos Imperijos kolonijų sunkiosios atletikos asociacijas į kultūrizmo “Mr. Universe” varžybas sukvietė įvairių šalių sportininkus, o BOBAS HOFMANAS atvežė JAV kultūristus. “Mr. Universe” varžybas stebėti atėjo 1800 žiūrovų, o turnyro metu surinktos lėšos atiteko B.A.W.L.A. asociacijai. Talkinti varžybose B.A.W.L.A. pasikvietė britų kultūrizmo žurnalo “Sveikata ir jėga” (“Health and Strength”) redakciją. Po eilės atrankinių atkrentamųjų etapų į “Mr. Universe” finalą pateko prancūzas ANDRE DRAPAS (Andre Drapp) bei amerikiečiai STIVAS RIVSAS (Steve Reeves) ir BOBO HOFMANO auklėtinis DŽONAS GRIMEKAS (John Grimek). Absoliučiu nugalėtoju tapo DŽONAS GRIMEKAS. Per apdovanojimą prie mikrofono STIVAS RIVSAS pasakė, kad “Džonas Grimekas yra visų laikų geriausias pasaulio kultūristas” (“John Grimek is the greatest bodybuilder who ever lived“).
1950. PIRMASIS N.A.B.B.A. KULTŪRIZMO “MR. UNIVERSE” TURNYRAS.
1950 metais žurnalo “Sveikata ir jėga” (“Health and Strength”) redakcija inicijavo B.A.W.L.A. pavyzdžiu nacionalinės kultūrizmo asociacijos N.A.B.B.A. įkūrimą. Pasak buvusio N.A.B.B.A. prezidento AIVANO DANBARO (Ivan Dunbar), N.A.B.B.A. juridiškai buvo registruiota visuomeninio klubo statusu. Tais pačiais 1950 metais N.A.B.B.A. Londone organizavo pirmąjį “Mr. Universe” turnyrą. Absoliučiu turnyro nugalėtoju tapo STIVAS RIVSAS. Toliau Tarptautinio Olimpinio komiteto narė F.I.H.C., du dešimtmečius oficialiai vadovavusi pasaulio kultūrizmo sportui, tęsė “Mr. Universe” tradicijas, o N.A.B.B.A. “Mr. Universe”, kaip ir brolių DŽO ir BENO VEIDERIŲ (Joe and Ben WEIDER brothers) komercinė I.F.B.B. firma, nuėjo individualiu keliu, tolimu nuo oficialaus pripažinimo.
1959.LEMTINGI METAI SOCIALISTINIO PASAULIO KULTŪRIZMUI.
TREČIAS STRAIPSNIS. KULTŪRIZMAS ATKELIAUJA Į SOCIALISTINES ŠALIS.
1959 metais Varšuvoje (Lenkijos Liaudies Respublika) vyko tryliktas tarptautinis tarptautinės F.I.H.C. federacijos kultūrizmo “Mr. Universe” turnyras. Tradiciškai šios varžybos būdavo organizuojamos kartu su F.I.H.C. pasaulio sunkiosios atletikos čempionatu. Čempionato stebėti bei jame dalyvauti susirinkę socialistinio pasaulio atstovai pirmą kartą “gyvai” pamatė kultūristus. Sunkiosios atletikos pasaulio čempionate Varšuvoje triumfavo T.S.R.S. sunkiaatlečiai. Čempionato lyderiais buvo Olimpinis čempionas rusas JURIJUS VLASOVAS (Юрий Власов, 1935 – 2021 m.) bei BOBO HOFMANO (Robert Collins Hoffman, 1898 - 1985 m.) ištikimas auklėtinis Olimpinis čempionas japonų kilmės amerikietis TOMIS KONO (Tamio "Tommy" Kono, 1930 – 2016 m.). Beje, sunkiaatletis TOMIS KONO ne kartą tapo absoliučiu F.I.H.C. kultūrizmo “Mr. Universe” turnyro nugalėtoju (1954, 1955, 1961 m.), o JURIJUS VLASOVAS 1987 metais tapo pirmuoju istorijoje oficialios “T.S.R.S. kultūrizmo federacijos” (“U.S.S.R. Bodybuilding Federation”, «Федерация культуризма С.С.С.Р.») prezidentu.
Ir vėl kultūrizmo populiarinimas pasaulyje buvo ne kieno kito, o amerikiečio BOBO HOFMANO nuopelnas pasauliniam sportui.
Varšuvoje F.I.H.C. kultūrizmo “Mr. Universe” turnyre nugalėjo daugkartinis Prancūzijos nacionalinis čempionas GAJUS MERČIUKAS (Guy Mierczuk, 1936 m.g.).
Su BOBU HOFMANU Amerikos žemyne bandė konkuruoti privačios I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) komercinės firmos savininkai broliai DŽO (Joseph Weider, 1919 - 2013 m.) ir BENAS (Benjamin Weider, 1923-2008 m.) VEIDERIAI, bei savo privačią firmą W.B.B.G. (World Body Building Guild) įsteigęs DANAS LURIS (Dan Lurie, 1923 - 2013 m.). Jie visose srityse kopijavo invatoriaus BOBO HOFMANO veiklą, tačiau jiems nebuvo jokių šansų aplenkti sunkiatletį, kadangi pasaulyje tik BOBO HOFMANO reprezentuojama Tarptautinio Olimpinio Komiteto nariai A.A.U. ir F.I.H.C. atstovavo oficialiai pripažintą kultūrizmo sportą ir komersantų bandymai buvo bevaisiai.
Paraleliai su tryliktuoju F.I.H.C. kultūrizmo “Mr. Universe” turnyru 1959 metais Meksikoje, kopijuodami BOBO HOFMANO veiklą, I.F.B.B. komercinės firmos savininkai broliai VEIDERIAI irgi organizavo savo pirmą “Mr. Universe” turnyrą (1977 metais I.F.B.B. „Mr. Universe“ turnyras, buvo pervadintas į „pasaulio čempionatą“). I.F.B.B. turnyre Meksikoje dalyvavo vos keli sportininkai iš JAV, Kanados, Anglijo ir Meksikos, po porą dalyvių trijose ūgio kategorijose. Kategorijose nugalėtojais tapo EMILIJAS KURIS (Emilio Kury, Meksika), EDAS TERIOTAS (Ed Theriault, Kanada) bei EDIS SILVESTRAS (Eddie Silvestre, Meksika, 1931 - 2001 m.), kuris iškovojo absoliutaus čempiono titulą, kuris liko jo sportinio gyvenimo aukščiausiu pasiekimu.
AMERIKEITIS BOBAS HOFMANAS ATNEŠĖ KULTŪRIZMĄ Į T.S.R.S..
KETVITRAS STRAIPSNIS.ĮSTEIGTA TARPTAUTINĖ KULTŪRIZMO ORGANIZACIJA.
1963 metais tiesiogiai dalyvaujant amerikiečiui BOBUI HOFMANUI (Robert Collins Hoffman, 1898 - 1985 m.) ir britui OSKARUI STEITUI (Oscar State, Obe
1911-1984 m.) Tarptautinės sunkiosios atletikos federacijos (F.I.H., Federation Internationale Halterophile, vėliau F.I.H.C., Federation Internationale Halterophile et Culturisme, dar vėliau I.W.F., International Weightlifting Federation) iniciatyva T.S.R.S. prie “T.S.R.S. nacionalinės sunkiosios atletikos federacijos” («Федерации тяжёлой атлетики С.С.С.Р.») įsteigta pirma socialistiniame pasaulyje tarptautinė kultūrizmo organizacija (Общественный комитет атлетической гимнастики С.С.С.Р.). Vadovauti komitetui T.S.R.S. Goskomsport (Sporto ministerija, Госкомспорт С.С.С.Р) paskyrė žinomą Rusijos sunkiaatletį ROMANĄ MOROZĄ (Роман Мороз). Nauja organizacija dirbo formaliai, nes T.S.R.S. nebuvo pasiruošusi sutikti naujus iššūkius. Tuo metu T.S.R.S. kultūristų nebuvo ir retas tebuvo girdėjęs apie šį užsiėmimą.
Priminsime, kad sportinė federacija I.F.B.B. buvo įkurta tik 1970 metais Belgrade (Jugoslavija) ir ją įkūrė tas pats aukščiau minėtas F.I.H.C. generalinis sekretorius OSKARAS STEITAS. Iki tol egzistavusi I.F.B.B. buvo privati komercinė firma, o ne sporto federacija. Broliai DŽO (Joseph Weider, 1919 - 2013 m.) ir BENAS (Benjamin Weider, 1923 - 2008 m.) WEIDERIAI neturėjo nei išsilavinimo, nei žinių nei patyrimo oficilame sporte. OSKARAS STEITAS turėjo.
VISAS STRAIPSNIS ir išsamesnė informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt .
ŠIMTAMETĖ PASAULIO FITNESO ISTORIJA.
PIRMA FITNESO ATSTOVĖ - BRONĖ DUBAR.
BRONĖ DUBAR (Broné “Brownie” Dubar, Daubaraitė, 1906 - 1986 m.) su tėvais ir keturiais broliais iš Lietuvos į JAV emigravo 1912 metais. Kilusi iš išsilavinusios ir atletiškos šeimos, BRONĖ DUBAR visuomet skyrė didelį dėmesį proto ir kūno lavinimui. Be aistros sportui, per gyvenimą ją lydėjo du mėgstami užsiėmimai – knygų skaitymas ir šachmatai. Visi jos broliai buvo atletais, mėgėjiškai ir profesionaliai užsiiminėdami ir dalyvaudami bokso, ledo rutulio ir beisbolo varžybose. Mokydamasi aukštojoje mokykloje, BRONĖ DUBAR užsiiminėjo plaukimu ir nardymu. Nuolat besitreniruojant rezultatai pasiekė tikį lygį, kad ji sugalvojo pratimų programą ir pradėjo viešus pasirodymus. Nors sporto specialistai šiandien ją laiko pasaulio fitneso sporto pradininke moterų tarpe, tačiau tuo metu dar nebuvo nei fitneso sporto, nei fitneso varžybų. Išvis moterų sportas į Olimpines žaidynes buvo įtrauktas tik 1920 metais. Todėl tarp praėjusio šimtmečio 1920 –tųjų 1930- tųjų metų BRONĖS DUBAR žiūrovams atliekami vieši gimnastiniai ir akrobatiniai pasirodymai nebuvo laikomi sportu. Propaguodama sveikatingumą ir sportą, BRONĖ DUBAR su savo pasirodymais apkeliavo visą Ameriką nuo Niu Jorko iki Sietlo, nuo Ohajo iki Kalifornijos. Tą patį darė ir to meto stipruoliai jėgos sporto atstovai – vyrai. Amerikoje tai buvo LUISAS SYRAS (Louis Cyr, 1863 - 1912 m.) bei ČARLZAS ATLASAS (Charles Atlas, Angelo Siciliano, 1893 - 1972 m.). BRONĖS DUBAR demonstruojamos programos buvo originalios. Kartą, vieno pasirodymo metu, kad žiūrovai geriau matytų, ji programą atliko antro aukšto balkone. Visiems netikėtai, ji, lyg sklandydama, nušoko per susirinkusių žiūrovų galvas iš balkono į šalia apačioje esantį baseiną. Šiandien daugelis įvairiausių to meto JAV laikraščių reportažų liudija apie BRONĖS DUBAR sportinius pasirodymus. Šalia atletės pasirodymų, spauda dažnai pabrėždavo originalius madingus drabužius, kuriuos dėvėjo BRONĖ DUBAR. Laikraščiai rašė, kad nuotraukose ji atrodo lyg žvelgtų iš „Vogue“ („Vogue Magazine“) žurnalo viršelio. Prasidėjus antram pasauliniam karui BRONĖ DUBAR pasirodymus publikai nutraukė ir jau niekad prie jų nebesugrįžo. BRONĖ DUBAR buvo gerokai aplenkusi savo laikmetį. Jos pamokanti gyvenimo istorija įtakojo daugelį jaunų merginų užsiimti sportu. Būtent jos dėka abiejose Atlanto vandenyno pusėse kelios DUBAR šeimos kartos įsitraukė į sportą, kuriame yra iki šiolei.
Išsamesnė informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
MIRĖ TIKRAS ŽMOGUS.
RIP VALERIJ KOREŠKOV.
ŠVIESI ATMINTIS ŽURNALISTUI, RAŠYTOJUI, FOTOGRAFUI
SPORTININKUI.
2025 metų rugpjūčio 9 dieną po sunkios ligos mirė tarptautinės Džono Grimeko premijos laureatas VALERIJUS KOREŠKOVAS (1941 - 2025 m.).
VALERIJUS KOREŠKOVAS už ypatingai produktyvią visuomeninę veiklą buvo apdovanotas U.N.E.S.C.O. Gerbės Raštu, Pasaulinės W.F.F. - W.B.B.F. federacijos “Garbės Aukso Medaliu”.
Ilsėkis ramybėje, Bičiuli...
GARBĖS MOKSLŲ DAKTARAS – DOCTOR HONORIS CAUSA.
GARBINGAS NUVEIKTO DARBO ĮVERTINIMAS.
2013 metų birželio mėnesį Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos prezidentas EDMUNDAS DAUBARAS su oficialiu vizitu lankėsi Ukrainos Lvovo mieste.
2013 metais Lvove gyveno per 800 000 gyventojų. Lvovas didžiuojasi gražia istorine praeitimi, senais architektūros paminklais ir yra tikras pilnavertis šiuolaikiškas Europos miestas.
Į Lvovą atvykusį W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentą EDMUNDĄ DAUBARĄ pasitiko oficiali miesto delegacija, kuri jį palydėjo į laikomo geriausiu miesto „Leopol“ viešbučio apartamentus.
Akademinei bendruomenei įvertinus EDMUNDO DAUBARO kelis dešimtmečius trunkančios tarptautinės veiklos rezultatus, vieno seniausių Ukrainos Lvovo Stavropigiono universiteto (Lvov Stavropigion University, įkurtas 1788 metais) mokslo taryba suteikė EDMUNDUI DAUBARUI akademinį „Garbės Mokslų Daktaro“ laipsnį (Doctor Honoris Causa, Doctor of Sciences, DSc). Tai aukščiausias akademinis laipsnis – DSc. EDMUNDAS DAUBARAS.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo daug žinomų įvairių mokslo sričių atstovų iš Ukrainos bei kaimyninių šalių, tarp kurių Lvovo Stavropigiono universiteto rektorius, tarptautinio U.N.E.S.C.O. programų įgyvendinimo centro viceprezidentas, profesorius daktaras JAROSLAVAS KMITAS (Ярослав Кмiт), Maskvos Universiteto rektorius, tarptautinės Euroazijos akademijos akademikas, Ukrainos aukštųjų mokyklų mokslo akademijos akademikas, profesorius VIKTORAS IDZIO (Вiктор Iдзьо).
Straisnis bus tęsiamas.
Išsamesnė informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
2008 PASAULIO ČEMPIONATAS.
UNIKALIOS IR ORIGINALIOS VARŽYBOS.
2008 metais Lenkijos Bydgoščio mieste vyko nepakartojamas Pasaulinės W.F.F. -W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos pasaulio čempionatas. Varžybas organizavo Bydgoščio miesto verslininkas mecenatas JERŽIS GOTOVSKIS (Jerzy Gotowski), miesto vice meras KAZIMIERAS DROZDAS (Kazimierz Drozd).
Renginį pradėta ruošti prieš metus. Nežiūrint į nuožmų tarptautinės I.F.B.B. (International Federation of Body Builders) federacijos trenerių tarybos pirmininko lenko PAVELO FILEBORNO (Pawel Fileborn) puolimą, tuo laikotarpiu vyko eilė susitikimų Pasaulinės W.F.F. - W.B.B.F. federacijos prezidento Dr. EDMUNDO DAUBARO su Bydgoščio miesto meru KONSTANČIU DOMBROVIČIU (Konstanty Dombrowicz), organizuotos aštuonios įvairaus lygio spaudos konferencijos, susitikimas su Lenkijos Respublikos sporto ministru ZBIGNEVU PACELTU (Zbigniew Pacelt).
TARPTAUTINIAI APDOVANOJIMAI LENKIJOS OFICIALIEMS ASMENIMS.
Metų laikotarpyje rengiant pasaulio čempionatą ir bendraujant su Lenkijos Respublikos oficialiais asmenimis, Pasaulinės W.F.F. - W.B.B.F. federacijos “Garbės Sidabro Medaliais” (“International Honour Silver Medal”) apdovanoti Bydgoščio miesto meras KONSTANTIS DOMBROVIČIUS, mecenatas JERŽIS GOTOVSKIS bei šalies sport ministras ZBIGNEVAS PACELTAS.
OFICIALUS VIZITAS PAS LENKIJOS SPORTO MINISTRĄ.
Kaip minėjome, aukštam I.F.B.B. federacijos pareigūnui PAVELUI FILEBORNUI rašinėjant skundus ir stengiantis sužlugdyti 2008 metų W.F.F. - W.B.B.F. pasaulio čempionato organizavimą Lenkijos Respublikoje, čempionato organizatoriai kreipėsi pagalbos į Lenkijos sporto ministrą ZBIGNIEVĄ PACELTĄ. Priėmimo ministerijoje metu buvo išsiaiškinti juridiniai W.F.F. bei I.F.B.B. federacijų momentai. ZBIGNIEVAS PACELTAS oficialiu laišku laimino W.F.F. - W.B.B.F. pasaulio čempionatą Bydgoščio mieste, tuo nokautuodamas besiskundžiusius I.F.B.B. pareigūnus. Priminsime, kad dėl masinio dopingo vartojimo 1998 metais Tarptautinis Olimpinis Komitetas (I.O.C., International Olympic Committee) atsisakė pripažinti I.F.B.B. federaciją ir kultūrizmą, kaip sportą. I.F.B.B. pareikšti kaltinimai W.F.F. federacijai nesant pasirašius W.A.D.A. (World Anti Doping Agency) anti dopingo kodekso buvo kaip mat sugriauti. Tuo metu vadovavęs Lenkijos W.F.F. - W.B.B.F. federacijai praeityje ilgą laiką buvęs Lenkijos I.F.B.B. federacijos vice prezidentu, ANDŽEJUS MACIJEVSKIS (Andrzej Maciejewski) buvo sukaupęs su dopingo vartojimu susijusią medžiagą apie PAVELĄ FILEBORNĄ. I.F.B.B. pareigūnas PAVELAS FILEBORNAS Lenkijos sportininkų buvo apkaltintas pardavinėjęs už 1 000 dolerių dopingo vartojimo schemas, o pagautiems naudojusiems dopingą sportininkams už 10 000 dolerių siūlęsis diskvalifikaciją panaikinti. Juk tai korupcija sporte... Dėl minėtų veiksmų PAVELUI FILEBORNUI buvo iškelta baudžiamoji byla, kuri ilgą laiką buvo gvildenama teismuose. Apie PAVELO FILEBORNO dopinginius reikalus daug rašė spauda, tame tarpe “Zycie Warszawy”, “Wiadomosczy dnia”, “Interia.pl”, “Kulturystyka” ir kt.. Beje, teigiamai vertinant PAVELO FILEBORNO reputaciją ir “gilias” žinias, jis po dopingo skandalo ne kartą buvo Lietuvos I.F.B.B. federacijos kviečiamas į svečius mokyti seminaruose lietuvius savo gilių subtilybių.
TARPTAUTINĖS KATEGORIJOS TEISĖJAI IR ORGANIZATORIAI.
Čempionate dirbo tarptautinės kategorijos teisėjai ir organizatoriai iš Argentinos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos, Serbijos, Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Kipro, Baltarusijos, Danijos, Ukrainos, Vengrijos, Kroatijos, Austrijos, Bosnijos ir Hercegovinos.
PASAULIO ČEMPIONATO KATEGORIJŲ NUGALĖTOJAI.
MILENKOVIC PETAR (Serbia), MICHAILOV DIAN (Lithuania), ZIGALA MIRIAN (Slovakia), KHASALOV FEDIR (Ukraine), GIRYA DMYTRO (Ukraine), RASMUSSEN PALLE (Denmark), KRIVCIKOV DMITRIJ (Russia), NADOLSKI WOJCIECH (Poland), BLINOV SERGEJ (Russia), ZAJANCKOVSKIJ ANTON (Lithuania), CSERNUS ANNA (Hungary), ROCLAWSKA PAULINA (Poland), CZENASC ESZTER (Hungary), ZIGALOVA MIRIAMA (Slovakia), BEKUS ANITA (Poland), CERVENA LENKA (Czech), BUDOVIC TANJA (Bosnia and Herzogovina), BOCIAN NATALIA (Poland), DUNDERSKI KSENIA (Serbia), MARTINKOVA EVA (Slovakia), MILERIUTE JOLANTA (Lithuania), TOLEDO JAMILA VANESSA (Argentina), ZIGALOVA MARIETTA (Slovakia). Over All Champions: NATALIA BOCIAN (Fitness), JOLANTA MILERIUTE (Bodybuilding Women), WOJCIECH NADOLSKI (Bodybuilding Men).
Išsamiai papasakosime kiek vėliau. Sekite tarptautinį puslapį www.wff.lt
KAS T.S.R.S. MĄSTĖ IR VEIKĖ TARPTAUTINIU LYGIU?
ASMENYBĖS VAIDMUO KULTŪRIZME IR GYVENIME.
Žmogaus asmenybę apsprendžia daug faktorių. Vienas jų – iš kokių pozicijų ir kokiu masteliu žmogus vertina įvykius. Be abejo, kalbėsime apie kultūristus. Sportininkas, klubo treneris, organizatorius mato ir vertina skirtingai. Sporto istorikai varto tuos pačius dokumentus, naudojasi tais pačiais šaltiniais, tačiau viską vertina ir mato skirtingai. Toliau galime gilintis, ar tai buvo vietinio, ar tarptautinio lygio atstovas. Tarptautinio lygmens specialistas turi galėti pakilti virš laikmečio ir pažvelgti į įvykius iš paukščio skrydžio, kitaip jam bus neįmanoma susigaudyti įvykiuose.
Kultūrizmo kūrimosi pradžioje ir sporto draudimo metais T.S.R.S. plačiai mąstančių buvo vienetai. O ir organizatorių buvo nedaug. Tarptautiniuose renginiuose Baltijos šalyse dalyvavę kultūristai mastė siaurai. R.T.F.S.R. atstovas JEVGENIJUS KOLTUNAS (Евгений Колтун) iš Tiumenės iki šiol aukščiau sporto klubo vadovo lygmens nepakilo, lygiai, kaip ir Kaliningrado klubo treneris JURIJUS SMOLIAKOVAS (Юрий Смоляков), lygiai, kaip ir T.S.R.S. čempionas iš Severodvinsko ALEKSANDRAS LEMECHOVAS (Александр Лемехов), kaip ir Leningrado kultūristas VLADIMIRAS DUBININAS (Владимир Дубинин). Latvijos TSR tokiu buvo FELIKSAS SAJKOVSKIS (Феликс Сайковский), o Lietuvos TSR tokiais buvo visi to meto aktyvūs kultūristai. Be paminėtųjų, kultūrizmo draudimo metais daugiau T.S.R.S. aktyvių kultūristų nebuvo. Išimtimi galime įvardinti T.S.R.S. kultūrizmo federacijos generalinį sekretorių ROMANĄ KALINAUSKĄ (Романас Калинаускас), kuris egoistiškai ambicingai stengėsi visus ir viską valdyti, tačiau tai vyko per nuolatines intrigas, apgaulę bei savo bendražygiu išnaudojimą ir skundimą politinei valdžiai. Nemokėdamas nė vienos užsienio kalbos, ROMANAS KALINAUSKAS visados buvo atskirtas nuo išorinio pasaulio, nesusigaudė tarptautiniuose mūsų sporto procesuose. Kita išskirtine išimtimi buvo Estijos TSR atstovas INARAS MARDO (Иннар Мардо, 1946 – 2002 m.). Tačiau jis savo veikla apsiribojo Estijos TSR ir net nepretendavo įtakoti T.S.R.S. kultūrizmo. Beveik reguliariai organizuojami tarptautiniai „Georgo Tenno memorialo“ („Georg Tenno Memorial“, «Мемориал Георга Тенно», 1971 – 1924 m., Tallinn, Estonian SSR) renginiai savaime iškėlė INARĄ MARDO virš kitų T.S.R.S. organizatorių, nes daugiau tokių neatsirado. Trečiu tarptautinio lygio organizatoriumi buvo Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras). Jis kultūrizmo draudimo ir persekiojimo 1974, 1975, 1976, 1977 metais Klaipėdoje organizavo nelegalias komunistinės valdžios atžvilgiu „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“, «Янтарный приз», 1968 – 2025 m.) varžybas. Keletą metų, intensyviai susirašinėjęs su T.S.R.S. sporto ministerija (U.S.S.R. Goskomsport, Госкомспорт С.С.С.Р.), Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sulaukė T.S.R.S. sporto ministro neigiamo atsakymo į savo laiškus, ginančius kultūrizmo sportą. Tuomet Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, vienintelis iš visos T.S.R.S., išdrįso sukurti ir parašyti kultūrizmo gynimo peticiją ir, rizikuodamas savo ir savo šeimos ateitimi, minėtą peticiją asmeniškai nuvežti į T.S.R.S. sostinę Maskvą. Maskvoje Dr. EDMUNDAS DAUBARAS peticiją įteikė aukščiausiems T.S.R.S. politinės valdžios organams - T.S.R.S. Komunistų partijos centro Komitetui (Центральный Комитет Коммунистической партии С.С.С.Р.), T.S.R.S. Aukščiausiajai Tarybai (Верховный Совет С.С.С.Р.), T.S.R.S. Ministrų Tarybai (Совет Министров С.С.С.Р.), centriniams politiniams dienraščiams „Pravda“ („Правда») ir „Izvestija“ («Известия»). Dokumentai buvo palikti ir registruoti minėtų organizacijų priimamuosiuose, kol po kurio laiko politinės T.S.R.S. jėgos leido Dr. EDMUNDUI DAUBARUI Klaipėdoje organizuoti „Gintarinio prizo“ turnyrą.
Lyderiai stabilumo nemėgsta. Bet kurios srities lyderis pasižymi drąsa ir atsakomybe. Jie visada siekia rezultato ir nesvarsto, kad nepavyks. Rezultato siekimas – kiekvieno lyderio varomoji jėga. Tuo tarpu dauguma tenkinasi tyliu buvimu ir ramybe. Tai kas gi buvo tikrais T.S.R.S. kultūrizmo lyderiais? Panašiai vienodu keliu su Dr. EDMUNDU DAUBARU ėjo jo ilgamečiai užsienio bičiuliai ir bendražygiai - I.F.B.B. federacijos prezidentas kanadietis BENAS VEIDERIS (International Federation of Body Builders, President Ben Weider), N.A.B.B.A. asociacijos prezidentas anglas OSKARAS HAIDENSTAMAS (National Amateur Body Building Association, President Oscar Heidenstam, W.A.B.B.A. asociacijos prezidentas prancūzas SERŽAS NUBRETAS (World Aamteur Body Building Association, President Serge Nubret) bei tarptautinės F.I.H.C. federacijos (F.I.H.C., Federation Internationale Halterophile et Culturiste) generalinis sekretorius OSKARAS STEITAS (General Secretary F.I.H.C. Oscar State).
Užsienio kalbų nemokėjimas ribojo INNARO MARDO galimybes, tačiau Dr. EDMUNDAS DAUBARAS su juo šiuo klausimu visada rasdavo bendrą kalbą, jam padėjo. ROMANAS KALINAUSKAS, kuris nemokėjo nė vienos užsienio kalbos, daugiau tarp kultūristų kėlė sumaištį ir orientavosi vienareikšmiai tik į Maskvoje įsikūrusią T.S.R.S. sporto ministeriją (Министерство спорта С.С.С.Р., Госкомспорт С.С.С.Р.), o konkrečiau, į T.S.R.S. sunkiosios atletikos federaciją („Федерация тяжёлой атлетики С.С.С.Р.“). Tačiau ko pozityvaus kultūrizmo draudimo laikotarpiu buvo galima tikėtis iš T.S.R.S. sunkiosios atletikos federacijos? Nieko.
Tuo tarpu, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, Vilniaus valstybiniame universitete dar besimokydamas anglų ir vokiečių filologijos, ne kartą bandė bendrai veiklai apjungti Vilniaus miesto sporto klubus. Niekas kitas Vilniuje to nedarė ir net nebandė.
Lengva postringauti, kai ledai pralaužti, kliūtys pašalintos ir kultūrizmo traukinys rieda iš inercijos. O tuomet išdrįsusių kovoti dėl kultūrizmo ateities net su aukščiausia politine T.S.R.S. valdžia neatsirado nė vieno. Tik vienas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS. Šiandien, sulaukę senatvės, neretas „tų dienų veteranas“ socialiniuose tinkluose prašosi „į draugus“ pas Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ. Gražu, bei kur jie buvo sportui lemtingais metais, kai reikėjo dirbti, kovoti ir rizikuoti?
Per penkis dešimtmečius trunkančią Dr. EDMUNDO DAUBARO organizacinę veiklą buvo daug „padėjėjų“, „pavaduotuoju“. Neretas ne tik galvojo, bet ir pabandė užimti Dr. EDMUNDO DAUBARO vietą, bandė, kaip jie patys sako, „daryti, kaip daro Dr. EDMUNDAS DAUBARAS“. Nė vienam nieko doro nesigavo.
Audringa Dr. EDMUNDO DAUBARO veikla daugeliui nepatiko, ypač, kai šiam sekėsi pasiekti rezultatų. Nenorėdamas veltis į tarpusavio rietenas, jau turėdamas Vilniaus valstybiniame universitete įgytą germanų filologijos specialybę, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS 1979 metais dar kartą įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą, šį kartą studijuoti teisės. Ir vėl jam pavyko. Lygiai tokia pati gyvenimiška paralelė nutiko ir su INARU MARDO, kuris po 1979 metais lietuvių sukurstytų intrigų bei perversmo Estijos nacionalinėje kultūrizmo federacijoje, palūžo ir nebeatsikėlė. Buvo atskiri baldymai sugrįžti, tačiau jų negalima pavadinti sėkmingais. Pavyduoliai sužlugdė INARĄ MARDO, o patys, užėmę jo vietą, nieko reikšmingesnio iki šiol nepasiekė. Ši informacija paremta INARO MARDO laiškais Dr. EDMUNDUI DAUBARUI.
Klaipėda visada buvo ir dabar yra „atskira respublika“. Tiek Lietuvoje, tiek T.S.R.S., tiek ir dabar jau tarptautiniame lygyje. Taip buvo ir juridiškai, ir pagal visuomeninį statusą, ir pagal vertinimą bei bendradarbiavimą su įvairių šalių lyderiais, tarptautinių organizacijų vadovais.
Dr. EDMUNDO DAUBARO lyderystė išliko visam jo gyvenimui ir atvedė į vadovavimą tarptautinei W.F.F. – W.B.B.F. organizacijai (World Fitnes Federation, World Body Building Federation), kuri šiandien vienija nacionalines kultūrizmo organizacijas iš šimto keturiasdešimties šalių, atstovaujančių visus kontinentus. Dar Dr. EDMUNDAS DAUBARAS dalyvauja kelių tarptautinių organizacijų veikloje, kurios, tame tarpe, dirba Jungtinėse Tautose (United Nations) bei U.N.E.S.C.O. (United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization). Gal žinote, kuris iš kultūristų savo pasiekimais buvo tokioje pat situacijoje? Kelias buvo ilgas ir pasisekė ne iškart, teko semtis patyrimo, mokytis iš kitų.
Dėl savo aktyvios tarptautinės veiklos Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susitinka su eile pasaulyje žinomų asmenybių.
Už idėjas vienijant pasaulio religijas 2010 metais Portugalijoje Dr. EDMUNDAS DAUBARAS Tarptautinio tamplierių ordino (O.S.M.T.H., Ordo Supremus Militari Templi Herosolimitani) suvažiavime Graikijos ARCHIMANDRITO CHARALAMPIJAUS buvo apdovanotas „Šventojo Nikolojaus Stebukladario“ („St. Nicholas the Wonderworker Silver-Gold Medal“) medaliu.
Kaip žinia, Vatikanas yra ne tik pasaulio katalikų centras, bet ir valstybė. 2011 metais Vatikane vyko oficialus Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos vadovo DR. EDMUNDO DAUBARO priėmimas, kurio metu Vatikano administracijai buvo pristatyta federacijos veikla. Vatikano administracijos priimamajame, bendraujant su Vatikano Kongregato Prefektu Kardinolu JOZEFU TOMKO (Vatican Congregat Prefect Cardinal J. Em. JOZEF KARDINAL TOMKO), federacijos veikla kultūrizmo draudimo laikotarpiu labai sudomino kardinolą ir buvo nedviprasmiškai įvardinta, kaip disidentinė komunistinės valdžios atžvilgiu. Ypač buvo pabrėžta Dr. EDMUNDO DAUBARO kultūrizmo gynimo peticijos reikšmė ir dėka to draudžiamam sportui iškovota pergalė. Oficialaus susitikimo metu Vatikane Pasaulinės federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS už sveikatingumo bei profesionalaus sporto vystymą buvo Vatikano Kongregato Prefekto Kardinolo JOZEFO TOMKO apdovanotas Vatikano Pontifiko medaliu (Medaglia Ufficiale di Pontificato di Sua Santita Benedetto XVI, Headquarters State Vatican, Cita del Vaticano, March 29, 2011).
Vystant sportą pasaulyje, pastaraisiais metais vyko Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidento Dr. EDMUNDO DAUBARO susitikimai ir diskusijos su Austrijos Parlamento pirmininku profesoriumi ALFREDU GERSTLU (President Parliament Austria Professor Alfred Gerstl), su Slovakijos Respublikos ministru pirmininku VLADIMIRU MEČIARU (Prime Minister Republic Slovakia Vladimir Meciar), su Slovakijos Respublikos ministru pirmininku ROBERTU FICO (Prime Minister Republic Slovakia Robert Fico), su Slovakijos Respublikos Parlamento pirmininku JANU FIGELIU (President Parliament Republic Slovakia Jan Figel), su Lietuvos Respublikos Seimo pirmininku ARŪNU VALINSKU (Chairman Parliament Republic Lithuania Arunas Valinskas), su Lietuvos Respublikos ministru pirmininku GEDIMINU KIRKILU (Prime Minister Republic Lithuania Gediminas Kirkilas), su Lietuvos Respublikos ministru pirmininku ALGIRDU BUTKEVIČIUMI (Prime Minister Republic Lithuania Algirdas Butkevicius), eile įvairių Europos bei Azijos šalių ministrų bei parlamentų pareigūnų.
Apibendrindami Dr. EDMUNDO DAUBARO veiklą T.S.R.S. laikotarpyje, Rusijos žurnalistai Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ vadina „Rusijos kultūrizmo tėvu“ («Отец российского культуризма»).
2015 metais tarptautinio turnyro atidarymo metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas ANTANAS VINKUS pavadino Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ „Lietuvos Ambasadoriumi pasaulyje“ („Lithuania Embassador for the World“). Turnyre dalyvavo eilė Lietuvos Respublikos Seimo narių, kurie sveikino sportines delegacijas iš Amerikos, Afrikos, Azijos ir Europos.
2023 metų rugsėjo mėnesį profesoriaus Dr. JAROSLAVO KMITO (Professor DSc. Yaroslav Kmit), seniausio Ukrainos Respublikos Lvovo Stavropigeono universiteto rektoriaus, teikimu U.N.E.S.C.O. (United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization) organizacija suteikė Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos prezidentui Dr. EDMUNDUI DAUBARUI “U.N.E.S.C.O. Taikos Ambasadoriaus” (2023 U.N.E.S.C.O. „Ambassador of Peace“) vardą. Tuo pačiu Dr. EDMUNDUI DAUBARUI buvo įteiktas proginis medalis su žvaigžde.
2024 metų gegužės mėnesį būdami tarp delegatų Lietuvos Respublikos Seime Estijos Respublikos oficialūs asmenys - U.R.K. EESTI KASAKATE UHING S.A. atstovai generolas pulkininkas ANDREI GRITSKOV, generolas pulkininkas VASSILI TROFIMOV, ALEKSEJUS FILATOVAS, EVGENIA TOFFERT už aktyvią visuomeninę veiklą apdovanojo Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos prezidentą ordinu „U.R.K. sidabro kryžius“ (U.R.K. Order „Silver Cross“).
INFORMACIJA. Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Chairman WFF-WBBF International Judges Council
Secretary General WFF-WBBF Lithuania
60 METŲ MES KURIAME PASAULIO SPORTO ISTORIJĄ.
PASAULINĖS FEDERACIJOS VADOVAI SVEČIUOSE PAS LIETUVOS PREZIDENTĄ.
2026 m. sausio 22 d. Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos vadovai Vilniuje lankėsi pas istorinį Lietuvos Respublikos prezidentą Profesorių Dr. VYTAUTĄ LANDSBERGĮ.
Keletą valandų trukusiose diskusijose stengėmės aptarti kuo daugiau klausimų, tame tarpe ir istorinių. Pokalbyje su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU dalyvavo Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, už visuomeninę veiklą apdovanotas tarptautinės U.N.E.S.C.O. organizacijos garbės diplomu Lietuvos sportinio fitneso federacijos prezidentas DARIUS DAUBARAS, Lietuvos Respublikos „Rotary“ klubo atstovas, Klaipėdos Universiteto Docentas istorikas VIDIMANTAS RAUDYS.
BLOKADINĖS TELEGRAMOS.
2015 metais bendraujant su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU, šis susidomėjo istorija apie galimą jaunos Lietuvos Respublikos ekonominės blokados nutraukimą. Tuomet Dr. EDMUNDAS DAUBARAS drauge su sporto draugais verslininkais iš Vokietijos Demokratinės Respublikos buvo pasirengęs T.S.R.S. ekonominę Lietuvos blokadą nutraukti. Vokiečiai telegramomis Dr. EDMUNDUI DAUBARUI siūlė savo paslaugas. Susisiekęs su Lietuvos Respublikos ministre pirmininke KAZIMIERA PRUNSKIENE, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sulaukė neigiamo atsakymo. Pasak jos, „pagelbėti nutraukti blokadą nereikia, susitvarkysim patys“. 2026 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susitikime su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU minėtas vokiečių telegramas jam įteikė. Profesorius Dr. VYTAUTAS LANDSBERGIS pasakė, kad 1990 metais „reikėjo kreiptis į jį, viskas būtų buvę kitaip“. Mums tuomet tokios minties nebuvo kilę – juk Lietuvoje dideliems pirkiniams niekas neturėjo pinigų – tik Vyriausybė... Todėl ir kreipėmės į KAZIMIERĄ PRUNSKIENĘ.
GARBINGAS TARPTAUTINIS APDOVANOJIMAS.
Nė vienas iš Lietuvos Respublikos prezidentų nėra istoriškai susijęs su tarptautiniu kultūrizmo sportu taip stipriai, kaip Profesorius Dr. VYTAUTAS LANDSBERGIS. Tuo labiau, kad tai vyko lemtingais Lietuvos Respublikai metais. Susitikimo proga pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS apdovanojo Profesorių Dr. VYTAUTĄ LANDSBERGĮ aukščiausiu apdovanojimu – „Tarptautiniu Garbės Aukso Medaliu“ („International Honour Gold Medal“).
Greitai paviešinsime išsamų istorinį straipsnį. Sekite informaciją tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
60 METŲ MES KURIAME PASAULIO SPORTO ISTORIJĄ.
PASAULINĖS FEDERACIJOS VADOVAI SVEČIUOSE PAS LIETUVOS PREZIDENTĄ.
2026 m. sausio 22 d. Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos vadovai Vilniuje lankėsi pas istorinį Lietuvos Respublikos prezidentą Profesorių Dr. VYTAUTĄ LANDSBERGĮ.
Keletą valandų trukusiose diskusijose stengėmės aptarti kuo daugiau klausimų, tame tarpe ir istorinių. Pokalbyje su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU dalyvavo Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS, už visuomeninę veiklą apdovanotas tarptautinės U.N.E.S.C.O. organizacijos garbės diplomu Lietuvos sportinio fitneso federacijos prezidentas DARIUS DAUBARAS, Lietuvos Respublikos „Rotary“ klubo atstovas, Klaipėdos Universiteto Docentas istorikas VIDIMANTAS RAUDYS.
BLOKADINĖS TELEGRAMOS.
2015 metais bendraujant su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU, šis susidomėjo istorija apie galimą jaunos Lietuvos Respublikos ekonominės blokados nutraukimą. Tuomet Dr. EDMUNDAS DAUBARAS drauge su sporto draugais verslininkais iš Vokietijos Demokratinės Respublikos buvo pasirengęs T.S.R.S. ekonominę Lietuvos blokadą nutraukti. Vokiečiai telegramomis Dr. EDMUNDUI DAUBARUI siūlė savo paslaugas. Susisiekęs su Lietuvos Respublikos ministre pirmininke KAZIMIERA PRUNSKIENE, Dr. EDMUNDAS DAUBARAS sulaukė neigiamo atsakymo. Pasak jos, „pagelbėti nutraukti blokadą nereikia, susitvarkysim patys“. 2026 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS susitikime su Profesoriumi Dr. VYTAUTU LANDSBERGIU minėtas vokiečių telegramas jam įteikė. Profesorius Dr. VYTAUTAS LANDSBERGIS pasakė, kad 1990 metais „reikėjo kreiptis į jį, viskas būtų buvę kitaip“. Mums tuomet tokios minties nebuvo kilę – juk Lietuvoje dideliems pirkiniams niekas neturėjo pinigų – tik Vyriausybė... Todėl ir kreipėmės į KAZIMIERĄ PRUNSKIENĘ.
GARBINGAS TARPTAUTINIS APDOVANOJIMAS.
Nė vienas iš Lietuvos Respublikos prezidentų nėra istoriškai susijęs su tarptautiniu kultūrizmo sportu taip stipriai, kaip Profesorius Dr. VYTAUTAS LANDSBERGIS. Tuo labiau, kad tai vyko lemtingais Lietuvos Respublikai metais. Susitikimo proga pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentas Dr. EDMUNDAS DAUBARAS apdovanojo Profesorių Dr. VYTAUTĄ LANDSBERGĮ aukščiausiu apdovanojimu – „Tarptautiniu Garbės Aukso Medaliu“ („International Honour Gold Medal“).
TARPTAUTINIAI GARBĖS AUKSO MEDALIAI
Pažymint savo tarptautinės veiklos keturiasdešimtmetį, 2008 metais Pasaulinė W.F.F. – W.B.B.F. federacija įsteigė “Tarptautinį Gerbės Medalį” (“International Honour Medal”). Medalis buvo dviejų nominacijų – sidabro ir aukso. Sidabro medalis būna įteikiamas asmenims, savo darbais ar asmeniniu pavyzdžiu ženkliai prisidėjusiems prie tarptautinio sporto vystymo, o aikso – kai įtaka tarptautiniams sportui būna ypatinga. Iki šiol “Tarptautiniais Garbės Aukso Medaliais” buvo apdovanoti devyniolika įvairių šalių asmenų, tarp kurių Lietuvso Respublikos prezidentas Prof. Dr. VYTAUTAS LANDSBERGIS (Prof. Dr. Vytautas Landsbergis, 2026 m.), Austrijos parlamento pirmininkas Prof. ALFREDAS GERSTLAS (Prof Alfred Gerstl, 2008 m.), Slovakijos Respublikos ministras pirmininkas VLADIMIRAS MEČIARAS (Vladimir Mačiar, 2009 m.), Slovakijos Respublikos ministras pirmininkas ROBERTAS FICO (Robert Fico, 2012 m.), Holivudo aktorius SILVESTRAS STALONE (Sylvester Stallone, 2012 m.), Holivudo aktorius ČAKAS NORISAS (Chuck Norris, 2011 m.).
Greitai paviešinsime išsamų istorinį straipsnį. Sekite informaciją tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA.
„LIETUVOS AMBASADORIUS PASAULIO ŠALIMS“.
2015 ir 2016 metais, drauge su eile Lietuvos Respublikos Seimo narių dalyvavęs W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Bodybuilding Federation) federacijos tarptautiniuose renginiuose Kretingoje, tuo metu Lietuvos Respublikos ministro pirmininko patarėjas ANTANAS VINKUS, buvo pakerėtas įvairių šalių ir kontinentų delegatų gausos. Renginiuose dalyvavo atletai iš Afrikos, Azijos, Pietų Amerikos ir Europos. Tuomet renginio atidarymo metų ANTANAS VINKUS įvardino Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentą Dr. EDMUNDĄ DAUBARĄ (DSc. Edmundas Daubaras) esant „Lietuvos ambasadoriumi pasaulio šalims“ („Lithuania Ambassador for the World Countries“).
Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
PASAULIO FITNESO ISTORIJA.
PIRMA ABSOLIUTI PASAULIO FITNESO ČEMPIONĖ.
Buvusi baleto ir meninės gimnastikos atstovė klaipėdietė EDITA DAUBARAITĖ (dabar Sendrienė), 1995 metais lankėsi Maltoje vykusiame N.A.B.B.A. (National Amateur Body Building Association) asociacijos pasaulio čempionate. Tarp daugelio varžybose dalyvavusių didžiulių ir raumeningų „mergaičių“ ryškiai išsiskyrė Kroatijos sportininkė DANIELA HARIČ (Daniela Haric). Ji scenoje judėjo kaip plunksna vėjo nešama, jos programa buvo sudėtinga, pilna gimnastikos elementų. „Ir aš taip noriu...“ pasakė sau EDITA DAUBARAITĖ.
Grįžusi į Lietuvą, EDITA DAUBARAITĖ pradėjo fitneso treniruotes. Ji ryžosi sekti garsios amerikietės savo prosenelės BRONĖS DUBAR (Daubaraitės) takais - treniruotis ir dalyvauti varžybose. Sekėsi neblogai. Sėkmingi startai prasidėjo nacionalinio lygio varžybose.
1996 metais Dr. EDMUNDAS DAUBARAS (DSc. Edmundas Daubaras), vokietis KLAUSAS HOFMANAS (Klaus P.J.Hoffmann), graikas ANARGIRASAS COPOURIDIS (Anargiros Tsopouridis) ir austras PETERIS PAPULA (Peter Papula) susirinko Vokietijos Štutgarto „Šaraton“ viešbutyje ir įsteigė Pasaulinę W.F.F. (World Fitness Federation) organizaciją. Organizacijos tikslai buvo sukurti naują fitneso sporto koncepciją ir atsiriboti nuo vis labiau nesąmoningai „dramblėjančio“ kultūrizmo.
1996 metais EDITA DAUBARAITĖ debiutavo Vokietijos Kaizerslauteno kurorte vykusiame W.F.F. pasaulio fitneso čempionate. Iki tol ir vėliau, paraleliai su W.F.F. pasaulio čempionatais, įvairiose šalyse kasmet buvo organizuojami „World Grand Prix“ turnyrai.
1997 metais Manhaime (Manheim, Vokietija) vykusiame W.F.F. Pasaulio fitneso čempionate EDITA DAUBARAITĖ tapo pirma mūsų sporto istorijoje absoliučia pasaulio fitneso čempione. Varžybas kelis kartus transliavo „Eurosport“ televizija. Tokio pasiekimo Nepriklausomoje Lietuvoje, atrodo, dar niekas neturėjo. Be „Eurosport“ televizijos informacija apie EDITOS DAUBARAITĖS pergalę buvo plačiai viešinama įvairiuose Lietuvos Respublikos žiniasklaidos priemonėse.
Lietuvos Respublikos sporto ministerijos vice ministras RIMAS GIRSKIS (Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) ėmėsi tarpininkauti šalies Vyriausybėje, kad EDITAI DAUBARAITEI butų suteiktas valstybės apdovanojimas. Tai, švelniai tariant, patiko ne visiems, o kai kuriems tiesiog sužadino „pasiutimą“, kuris nepagijo iki šiol. Pavydo apimtų „draugiškų“ sporto pasaulio atstovų intrigų dėka apdovanojimas neįvyko.
INFORMACIJA.
Išsamesnė informacija tarptautiniame interneto puslapyje www.wff.lt, skaitykite forumą.
GARBĖS MOKSLŲ DAKTARAS – DOCTOR HONORIS CAUSA.
GARBINGAS NUVEIKTO DARBO ĮVERTINIMAS.
2013 metų birželio mėnesį Pasaulinės W.F.F. – W.B.B.F. (World Fitness Federation, World Body Building Federation) federacijos prezidentas EDMUNDAS DAUBARAS su oficialiu vizitu lankėsi Ukrainos Lvovo mieste.
2013 metais Lvove gyveno per 800 000 gyventojų. Lvovas didžiuojasi gražia istorine praeitimi, senais architektūros paminklais ir yra tikras pilnavertis šiuolaikiškas Europos miestas.
Į Lvovą atvykusį W.F.F. – W.B.B.F. federacijos prezidentą EDMUNDĄ DAUBARĄ pasitiko oficiali miesto delegacija, kuri jį palydėjo į laikomo geriausiu miesto „Leopol“ viešbučio apartamentus.
Akademinei bendruomenei įvertinus EDMUNDO DAUBARO kelis dešimtmečius trunkančios tarptautinės veiklos rezultatus, vieno seniausių Ukrainos Lvovo Stavropigiono universiteto (Lvov Stavropigion University, įkurtas 1788 metais) mokslo taryba suteikė EDMUNDUI DAUBARUI akademinį „Garbės Mokslų Daktaro“ laipsnį (Doctor Honoris Causa, Doctor of Sciences, DSc). Tai aukščiausias akademinis laipsnis – DSc. EDMUNDAS DAUBARAS.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo daug žinomų įvairių mokslo sričių atstovų iš Ukrainos bei kaimyninių šalių, tarp kurių Lvovo Stavropigiono universiteto rektorius, tarptautinio U.N.E.S.C.O. programų įgyvendinimo centro viceprezidentas, profesorius daktaras JAROSLAVAS KMITAS (Ярослав Кмiт), Maskvos Universiteto rektorius, tarptautinės Euroazijos akademijos akademikas, Ukrainos aukštųjų mokyklų mokslo akademijos akademikas, profesorius VIKTORAS IDZIO (Вiктор Iдзьо).
Straisnis bus tęsiamas.
Išsamesnė informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Chairman WFF-WBBF International Judges Council
Secretary General WFF-WBBF Lithuania
GARBINGA ORGANIZACIJA.
GARBINGA DATA.
Artėjant 2028 metams, tarptautinė WFF–WBBF federacija ruošiasi paminėti reikšmingą sukaktį – 60 metų tarptautinės veiklos jubiliejų. Per šį laikotarpį organizacija išaugo į pasaulinį sporto judėjimą, vienijantį narius iš 141 valstybės visuose pasaulio žemynuose.
Nepaisant pastaraisiais metais pasaulį paveikusių iššūkių – pandemijos, geopolitinės įtampos ir kitų tarptautinių procesų – federacija išlaikė aktyvią veiklą, nuosekliai plėtodama sporto, fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos iniciatyvas. Mūsų tikslas – sudaryti galimybes įvairaus amžiaus ir fizinių galimybių žmonėms dalyvauti sportinėje veikloje, stiprinti sveikatingumą bei skatinti tarptautinį bendradarbiavimą.
Federacijos istorija glaudžiai susijusi su Lietuva ir jos indėliu į tarptautinio sporto raidą:
• 1967 metais Lietuvoje pradėtas organizuoti tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“, kuris 2027 metais Klaipėdoje minės savo jubiliejų.
• 1968 metais Lietuvoje buvo įsteigta tarptautinė atletinės gimnastikos (kultūrizmo) federacija, koordinavusi šios sporto šakos vystymą įvairiose pasaulio šalyse.
• Sudėtingais istoriniais laikotarpiais federacijos veikla susidūrė su įvairiais apribojimais, tačiau organizacijos bendruomenė išsaugojo sporto tradicijas ir užtikrino veiklos tęstinumą.
• Po 1991 metų federacija aktyviai įsitraukė į tarptautinį sporto judėjimą, plėsdama bendradarbiavimą su įvairių šalių sporto organizacijomis ir institucijomis.
• Nuo 1999 metų ypatingas dėmesys skiriamas vaikų sportui, vykdant „Fit-Kid“ programas, bei neįgaliųjų sporto plėtrai.
• 2004 metais federacijos renginių programą papildė fitneso modelių varžybos, sulaukusios plataus tarptautinio susidomėjimo.
• Nuo 2024 metų dar aktyviau plėtojamos fitneso, fizinio aktyvumo ir sveikatingumo programos, skatinančios sportą kaip visuomenės gerovės ir gyvenimo kokybės stiprinimo priemonę.
Pastarųjų metų rezultatai patvirtina šios veiklos aktualumą ir augantį visuomenės susidomėjimą. 2026 metais profesionaliose „Universe“ varžybose Klaipėdoje dalyvavo apie 300 sportininkų iš įvairių šalių, o Europos mėgėjų čempionate Kroatijoje susirinko daugiau kaip 2000 dalyvių.
Per visą savo istoriją federacija siekė konstruktyvaus bendradarbiavimo su nacionalinėmis ir vietos valdžios institucijomis, sporto organizacijomis bei visuomeninėmis struktūromis. Daugelyje šalių mūsų organizuojami renginiai buvo įvertinti kaip reikšmingas indėlis skatinant visuomenės fizinį aktyvumą, stiprinant tarptautinius ryšius ir propaguojant sveiką gyvenseną. Pastaraisiais metais federacijos veikla sulaukė dėmesio ir įvertinimo Austrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Estijoje, Indijoje ir kitose valstybėse.
Artėjantis federacijos 60-metis yra ne tik svarbus organizacijos istorinis pasiekimas, bet ir galimybė dar kartą pabrėžti sporto reikšmę stiprinant žmonių sveikatą, tarptautinį bendradarbiavimą, kultūrų dialogą bei visuomenės vienybę.
Tikimės ir ateityje plėtoti prasmingą bendradarbiavimą bei bendromis pastangomis prisidėti prie sporto, fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos vertybių puoselėjimo tarptautiniu mastu.
Išsamesnė informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
„Gintarinio prizo“ istorija.
„Misteris Absoliutus SSSR“
Sporto organizatoriai ir vadovai rengia varžybas, kuriose sportininkai siekia pergalių ir aukščiausių rezultatų. Būtent varžybose iškovotos pergalės ir pasiekti laimėjimai tampa žinomi visuomenei per žiniasklaidą. Be sportinių pasiekimų daugelis sportininkų liktų nežinomi platesnei auditorijai.
Pergalės suteikia džiaugsmo ir pasididžiavimo ne tik patiems sportininkams, bet ir jų šeimoms, treneriams, bendražygiams bei visai sporto bendruomenei. Kiekviena pergalė yra įvertinimas už ilgametį darbą, atkaklumą ir pasiaukojimą.
Nors varžybose dalyvauja daugybė sportininkų, tik nedaugelis savo išskirtiniais pasiekimais įrašo savo vardą į sporto istoriją. Tokie sportininkai tampa pavyzdžiu jaunajai kartai ir įkvepia kitus siekti aukščiausių tikslų.
Šiandienos sportininkai apie praėjusių dešimtmečių galiūnus dažniausiai sužino tik iš pasakojimų. Tačiau buvo laikai, kai vieno sportininko vardas kultūrizmo pasaulyje skambėjo visoje Sovietų Sąjungoje, ir ne tik. Tas žmogus buvo klaipėdietis Viktoras Jucys. Devintojo dešimtmečio pabaigoje jis tapo neginčijamu TSRS kultūrizmo lyderiu. Rusijos IFBB prezidentas Vladimiras Dubininas V. Jucį yra pavadinęs „Misteriu Absoliučiu SSSR“ – titulu, geriausiai atspindinčiu jo dominavimą to meto varžybose.
Kelias į sporto viršūnę prasidėjo Klaipėdoje. Pirmą kartą pamatęs garsiojo „Gintarinio prizo“ turnyro dalyvius, Viktoras buvo sukrėstas jų fizinio pasirengimo ir estetikos. Grįždamas iš varžybų jis sau tarė: „Būsiu toks.“ Tą akimirką gimė tikslas, kuriam buvo lemta pakeisti jo gyvenimą.
Į sporto klubą jis nuėjo ne iš karto. Pirmiausia pradėjo treniruotis viename pajūrio garažų. Sąlygos buvo primityvios – žiemą tekdavo sportuoti vilkint striukę ir mūvint pirštines, o vakarinėms treniruotėms kartais šviesdavo tik žvakė. Tačiau būsimo čempiono tai nestabdė. Kaip ir daugelis to meto entuziastų, jis mokėsi kantrybės, disciplinos ir gebėjimo siekti tikslo nepaisant aplinkybių.
Pradėjęs lankyti kultūrizmo klubą, Viktoras buvo paskatintas išmėginti jėgas varžybose. Pirmasis bandymas sėkmės neatnešė. Nusivylęs jis pasuko į kitą aistrą – karate. Tuo metu tiek kultūrizmas, tiek karate Sovietų Sąjungoje buvo nepageidaujamos, o tam tikrais laikotarpiais ir draudžiamos veiklos. Tačiau draudimai tik stiprino susidomėjimą. Įvaldęs kovos meno pagrindus, V. Jucys sėkmingai dalyvavo varžybose, kol valdžios sprendimu buvo uždarytas vienintelis miesto karate klubas. Tuomet jis vėl grįžo ten, kur viskas buvo prasidėję – į kultūrizmo salę.
Nuo tada jo gyvenimą užvaldė treniruotės. Darbas davė vaisių. 1984 ir 1985 metais V. Jucys tapo absoliučiu „Gintarinio prizo“ jaunimo grupės nugalėtoju. 1985-aisiais jis laimėjo Kaune vykusį „Komjaunimo taurės“ turnyrą, o netrukus prasidėjo įspūdingiausias jo karjeros etapas.
Nuo 1986 metų Viktoras laimėdavo visas varžybas, kuriose dalyvaudavo. Du kartus jis triumfavo Leningrado „Baltųjų naktų“ turnyre, tris kartus tapo „Gintarinio prizo“ nugalėtoju, iškovojo pirmosios oficialios TSRS kultūrizmo taurės absoliutaus čempiono vardą. Jo kolekciją papildė ir devyniolika pergalių tarptautinėse varžybose. Tuo metu Sovietų Sąjungoje jis neturėjo lygių.
Ne mažiau įspūdingi buvo ir jo fiziniai duomenys. Būdamas 174 centimetrų ūgio, tarp varžybų jis svėrė apie 109 kilogramus. Tiek bicepso, tiek blauzdos apimtis siekė pusmetrį. V. Jucys mėgo treniruotis didžiuliais svoriais, o jo treniruotės buvo trumpos, tačiau itin intensyvios. Sporto salėje net atsirado savotiški terminai – „Viktoro štanga“ ir „Viktoro hanteliai“. Taip buvo vadinami įrankiai, kurių svoriai daugeliui kitų sportininkų atrodė tiesiog neįveikiami.
Viktoro Jucio istorija – tai pasakojimas apie žmogų, kuris iš nešildomo garažo Klaipėdoje pakilo iki aukščiausių TSRS kultūrizmo viršūnių. Jo pasiekimai tapo ne tik asmeninės valios ir talento įrodymu, bet ir svarbia socialistinio kultūrizmo istorijos dalimi.
Išsamesnę informaciją galima rasti tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
WFF-WBBF Pietų Amerikoje
WFF–WBBF prezidentas Pietų Amerikai – Jorge Cedale
Pastaraisiais metais dėl pasaulyje išaugusios politinės ir ekonominės įtampos iš dalies sulėtėjo ir tarptautinio sporto veikla. Vis dėlto WFF–WBBF federacijos istorijoje išliko asmenybės, kurių ilgametis darbas ženkliai prisidėjo prie organizacijos plėtros skirtinguose žemynuose. Vienas tokių buvo ilgametis WFF–WBBF federacijos prezidentas Pietų Amerikai argentinietis Jorge Cedale (1958–2024).
Pietų Amerikos kultūristai į tarptautinius WFF–WBBF renginius aktyviai įsitraukė nuo 1996 metų. Nuo 2005 metų Jorge Cedale vadovaujant, pasaulio čempionatuose ir kituose federacijos renginiuose Europoje bei Azijoje dalyvavo sportininkai iš Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus ir Paragvajaus. Tarp jų buvo Jamila Vanessa Toledo, Fernanda Yiouglar, Rosalia Dutra de Campos, Merina Broggia, Farreyra Maryangeles, Carolina Elizabeth Magnani, Antuanez Aurora Beatriz Faguendez, Alejandra Mariel Rubio, Liliana Escudeiro de Cangeri, Maria Sol Farinelli, Fernando Ariel Perdomo, Glayson Souto, Crecky Chavez, Dalvaniza Aquino, Cordeiro Ricardo Fernandes, Damascena Hugo Rafael de Almeida, Tourun Ignacio Daniel Torres, Alexandra Ximena Aguiar Fernandez, Antonio Osta, Maria Melgarejo Fernandez ir Claudia Mendoza Ramirez.
2011 metais WFF–WBBF pasaulio prezidentas dr. Edmundas Daubaras lankėsi Argentinoje, kur stebėjo eilinį Pietų Amerikos WFF–WBBF čempionatą. Per savo veiklos metus Jorge Cedale surengė aštuonis Pietų Amerikos čempionatus, kurie tapo svarbia atranka į pasaulio WFF–WBBF varžybas. Šių čempionatų nugalėtojai sėkmingai atstovavo savo šalims tarptautinėse arenose.
Už nuopelnus federacijai 2008 metais Jorge Cedale buvo apdovanotas WFF–WBBF federacijos “Garbės sidabro medaliu”. Dalyvaudamas tarptautiniuose federacijos renginiuose Lietuvoje, jis ne kartą lankėsi Lietuvos Respublikos Seime, buvo kviečiamas į tarptautines spaudos konferencijas naujienų agentūroje ELTA bei aktyviai prisidėjo prie federacijos tarptautinių ryšių stiprinimo.
Išvados
Jorge Cedale buvo vienas ryškiausių WFF–WBBF federacijos organizatorių Pietų Amerikoje. Jo iniciatyva šiame žemyne buvo sukurta stipri tarptautinių varžybų sistema, leidusi daugybei sportininkų patekti į pasaulio čempionatus ir pelnyti tarptautinį pripažinimą.
Daugiau kaip du dešimtmečius trukusi Jorge Cedale veikla reikšmingai prisidėjo prie WFF–WBBF federacijos plėtros, o jo organizacinis darbas sustiprino sportinius ryšius tarp Pietų Amerikos, Europos ir Azijos. Jo indėlis į tarptautinio kultūrizmo istoriją išlieka reikšminga WFF–WBBF federacijos paveldo dalimi, o jo vardas bus prisimenamas kaip vieno iš aktyviausių federacijos vadovų Pietų Amerikoje.
Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
„Gintarinio prizo“ istorijos
Maiklas Mičelas – visur aukštumoje
Su legendiniu tarptautiniu „Gintarinio prizo“ turnyru neatsiejamai susijęs išskirtinis sportininkas, kino aktorius, režisierius ir buvęs Didžiosios Britanijos specialiųjų pajėgų karininkas škotas Maiklas Mičelas (Michael Mitchell, 1956–2021). Jo asmenybė išsiskyrė ne tik sportiniais pasiekimais, bet ir nepaprasta gyvenimo patirtimi, kuri pelnė jam pagarbą įvairiose pasaulio šalyse.
Pasaulinės WFF–WBBF federacijos veikloje Maiklas Mičelas pradėjo dalyvauti 1996 metais. Nuo pirmųjų pažinties su federacija dienų jis tapo aktyviu jos renginių dalyviu ir ištikimu bendražygiu. Daugiau kaip dvidešimt penkerius metus jis dalyvavo Europos ir pasaulio čempionatuose, tarptautiniuose kongresuose, oficialiuose federacijos susitikimuose bei įvairiuose reprezentaciniuose renginiuose. Iki pat paskutiniųjų savo gyvenimo dienų jis liko aktyvus WFF–WBBF federacijos narys ir vienas ryškiausių jos ambasadorių.
Sporte Maiklas Mičelas pasiekė įspūdingų rezultatų. Per savo ilgą karjerą jis ne kartą tapo tarptautinių varžybų nugalėtoju ir prizininku. Jo pergalės garsino ne tik jo gimtąją Škotiją, bet ir pačią WFF–WBBF federaciją. Dėl puikios fizinės formos, disciplinos ir profesionalumo jis pelnė autoritetą tarp sportininkų iš įvairių pasaulio šalių. Ne vienas jaunosios kartos atletas jį laikė pavyzdžiu, kaip sportinius laimėjimus galima derinti su aukšta asmenine kultūra ir pagarba varžovams.
Tačiau Maiklo Mičelo veikla neapsiribojo vien sportu. Jis buvo profesionalus kino aktorius ir režisierius, filmavosi įvairių šalių kino projektuose, dalyvavo tarptautiniuose kino festivaliuose, bendravo su žinomais kino pasaulio kūrėjais. Už savo kūrybinę veiklą jis pelnė ne vieną apdovanojimą. Ši įvairiapusė patirtis suteikė jam išskirtinį gebėjimą lengvai bendrauti su įvairių profesijų ir kultūrų žmonėmis, o tai buvo itin svarbu atstovaujant federacijai tarptautinėje erdvėje.
Ne mažiau reikšminga buvo ir jo karinė tarnyba. Buvęs Didžiosios Britanijos specialiųjų pajėgų karininkas visą gyvenimą išsaugojo karininkui būdingas savybes – drausmę, atsakomybę, principingumą ir gebėjimą priimti sprendimus sudėtingomis aplinkybėmis. Šios savybės atsispindėjo ir jo veikloje sporte bei visuomeniniame gyvenime.
2005 metais Maiklas Mičelas Turkijos Viduržemio jūros pakrantėje įsigijo namą. Ši vieta tapo jo antraisiais namais, kur jis praleisdavo nemažą dalį laisvalaikio. Būtent čia gimė idėja surengti vieną iš svarbiausių WFF–WBBF federacijos tarptautinių renginių Turkijoje.
Rengiantis 2007 metais organizuoti tarptautinį WFF–WBBF čempionatą prestižiniame „LykiaWorld“ kurorte, 2006 metais Maiklas Mičelas pakvietė federacijos prezidentą Edmundą Daubarą atvykti į Turkiją. Buvo surengta oficiali spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Turkijos žurnalistai, sporto organizacijų vadovai ir Sporto ministerijos atstovai. Renginio metu buvo pristatyta WFF–WBBF federacijos veikla, jos organizuojami pasaulio čempionatai bei būsimos varžybos Turkijoje. Šis susitikimas tapo svarbiu žingsniu plečiant federacijos veiklą Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros regione.
Ne mažiau svarbus buvo ir 2007 metų pasaulio čempionatas Vilniuje. Po jo Maiklas Mičelas, būdamas oficialios Pasaulinės WFF–WBBF federacijos delegacijos nariu, dalyvavo priėmime Lietuvos Respublikos Seime ir spaudos konferencijoje naujienų agentūroje ELTA. Susitikimuose buvo aptarti įvykę pasaulio čempionatai, federacijos ateities planai, tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvos. Taip pat buvo pristatyta legendinio „Gintarinio prizo“ istorija ir pateiktas būsimo jubiliejinio 40-ojo turnyro organizavimo projektas. Tokie susitikimai rodė, kad federacijos veikla buvo vertinama ne tik sporto bendruomenėje, bet ir valstybiniu lygmeniu.
Per savo gyvenimą Maiklas Mičelas pelnė daugybę sportinių, visuomeninių ir kūrybinių apdovanojimų. Tačiau vienu reikšmingiausių įvertinimų jis laikė Pasaulinės WFF–WBBF federacijos “Garbės aukso medalį”, kuris jam buvo iškilmingai įteiktas 2010 metais. Šiuo apdovanojimu federacija pagerbia tik tuos asmenis, kurių veikla turi išliekamąją vertę pasaulinio kultūrizmo istorijai ir kurie savo darbu prisideda prie federacijos autoriteto stiprinimo tarptautiniu mastu.
Maiklo Mičelo gyvenimas buvo kupinas iššūkių, pergalių ir prasmingų darbų. Sportas, karinė tarnyba, kinas ir visuomeninė veikla susiliejo į vieną nepaprastai turtingą gyvenimo kelią. Visur, kur tik jis dirbo ar varžėsi, siekė aukščiausių rezultatų, todėl straipsnio pavadinimas „Visur aukštumoje“ tiksliai apibūdina jo asmenybę.
Išvados
Maiklas Mičelas buvo viena ryškiausių WFF–WBBF federacijos asmenybių, kurios veikla gerokai pranoko sporto ribas. Jis tapo federacijos idėjų skleidėju, tarptautinių ryšių puoselėtoju ir aktyviu „Gintarinio prizo“ turnyro istorijos dalyviu.
Jo autoritetas sporto, kino ir visuomenės sluoksniuose padėjo garsinti WFF–WBBF federacijos vardą daugelyje pasaulio šalių. Asmeniniai ryšiai, iniciatyvos organizuojant tarptautinius renginius bei aktyvus dalyvavimas oficialiuose federacijos susitikimuose prisidėjo prie organizacijos tarptautinio pripažinimo ir augimo.
Praėjus metams po jo mirties, Maiklo Mičelo vardas tebėra minimas su pagarba. Jis išliko ne tik pasaulio čempionas ar kino aktorius, bet ir žmogus, kuris savo darbais įrodė ištikimybę sportui, draugams ir WFF–WBBF federacijai. Todėl jo vardas pelnytai įrašytas į legendinio „Gintarinio prizo“ istoriją, o jo gyvenimo pavyzdys ir šiandien įkvepia naujas sportininkų kartas.
Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Profesorius Vasilijus Bespalenko – sportinio kultūrizmo pradininkas Ukrainoje
Asmenybė, sujungusi mokslą, sportą ir visuomeninę veiklą
Profesorius Vasilijus Bespalenko yra viena ryškiausių Ukrainos sportinio kultūrizmo asmenybių, kurios veikla apima sportą, mokslą, pedagogiką, visuomeninį darbą ir kultūrą. Per daugiau kaip keturis dešimtmečius trunkančią profesinę karjerą jis sugebėjo suderinti mokslininko, dėstytojo, trenerio, sportininko ir visuomenės veikėjo veiklą, tapdamas autoritetu kelioms sportininkų ir trenerių kartoms.
1983 metais baigęs meno dizaino studijas Ivano Franko nacionaliniame universitete Lvove, Vasilijus Bespalenko pasirinko dar vieną profesinės veiklos kryptį – fizinės kultūros mokslus, kuriuos studijavo Lvovo valstybiniame universitete. Vėliau įgijo praktinės psichologijos magistro kvalifikaciją, o sukauptas žinias sėkmingai pritaikė sportininkų rengimo metodikoje bei pedagoginėje veikloje.
Daugelį metų profesorius dirbo įvairiose Ukrainos aukštosiose mokyklose, dėstė fizinės kultūros disciplinas, vadovavo studentų moksliniams darbams ir rengė specialistus. Eidamas Lvovo Stavropigiono universiteto fizinės kultūros katedros vedėjo pareigas, jis daug dėmesio skyrė šiuolaikinių mokymo programų kūrimui bei sporto mokslo plėtrai. Pastaraisiais metais profesorius aktyviai dalyvauja rengiant ir tobulinant studijų programas Tarptautiniame sporto universitete.
Plačioji visuomenė Vasilijų Bespalenko pažįsta ne tik kaip pedagogą ir sporto specialistą. Dėl išskirtinės charizmos, kultūros ir ilgametės patirties jis dažnai kviečiamas dalyvauti televizijos bei radijo laidose, duoti interviu spaudai, filmuotis dokumentiniuose ir meniniuose Ukrainos bei Lenkijos kino projektuose, dalyvauti meninės fotografijos projektuose.
Sportininkas, sukūręs ištisą kultūrizmo epochą
Vasilijaus Bespalenko sportinė biografija neatsiejama nuo sportinio kultūrizmo istorijos Ukrainoje. Jis laikomas vienu šios sporto šakos pradininkų ir svarbiausių jos organizatorių.
Ypač reikšminga jo veikla buvo XX amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose, kai kultūrizmas daugelyje socialistinių valstybių buvo oficialiai draudžiamas arba griežtai ribojamas. Nepaisydamas tuometinių ideologinių kliūčių, Vasilijus Bespalenko tapo pirmuoju Ukrainos TSR sportininku, reguliariai atstovavusiu savo šaliai kultūrizmo varžybose Baltijos valstybėse. Tokia veikla prisidėjo prie tarptautinių sportinių ryšių plėtros ir kultūrizmo pripažinimo regione.
Per savo sportinę karjerą Vasilijus Bespalenko tapo daugkartiniu pasaulio ir Europos čempionu, iškovojo daugybę tarptautinių titulų bei apdovanojimų. Tačiau vienu svarbiausių savo pasiekimų jis laiko pergales tarptautiniame „Gintarinio prizo“ turnyre – vienose prestižiškiausių kultūrizmo varžybų pasaulyje. Šio turnyro istorijoje iškovoti titulai tapo jo sportinio meistriškumo simboliu, o 2022 metais pelnytas absoliutaus nugalėtojo vardas dar kartą patvirtino išskirtinį profesionalumą ir ilgaamžiškumą sporte.
Ne mažiau svarbi yra ir jo trenerio veikla. Per daugelį metų profesorius išugdė nemažai aukšto meistriškumo sportininkų, kurie sėkmingai atstovavo Ukrainai tarptautinėse varžybose. Jo sukurta sportininkų rengimo sistema grindžiama ne tik fiziniu pasirengimu, bet ir psichologiniu stabilumu, disciplinos ugdymu bei pagarba sporto etikai.
Organizacinė ir visuomeninė veikla
Didelę gyvenimo dalį Vasilijus Bespalenko skyrė sporto organizavimui ir visuomeninei veiklai.
Jis buvo pirmasis Ukrainos TSR IFBB federacijos prezidentas, aktyviai prisidėjęs prie organizuoto kultūrizmo kūrimo šalyje. Šiuo metu jis vadovauja Ukrainos WFF–WBBF federacijai, kurios veikla orientuota į tarptautinį bendradarbiavimą ir sveiko gyvenimo būdo propagavimą.
Jo iniciatyva Ukrainoje surengta daugybė nacionalinių ir tarptautinių čempionatų. Vienu svarbiausių organizacinių pasiekimų laikomos 2013 metais surengtos WFF–WBBF „World Grand Prix“ varžybos, kurios subūrė sportininkus iš daugelio pasaulio valstybių.
Tarptautinėje erdvėje profesorius ne kartą atstovavo Ukrainai oficialių delegacijų vadovo teisėmis. Dalyvaudamas tarptautiniuose renginiuose Lietuvoje, jis ne kartą buvo oficialiai priimtas Lietuvos Respublikos Seime, prisidėdamas prie sportinių ir kultūrinių ryšių tarp Lietuvos ir Ukrainos stiprinimo.
Profesorius aktyviai dalyvauja ir kitų visuomeninių organizacijų veikloje. Istorinė Ukrainos kazokų lyga, įvertindama jo nuopelnus valstybei ir visuomenei, suteikė jam generolo leitenanto laipsnį.
Tarptautinis pripažinimas
Ilgametė profesoriaus veikla įvertinta daugybe tarptautinių apdovanojimų.
2017 metais jam buvo įteiktas istorinio Kristaus ordino medalis, siejamas su Jungtinių Tautų asociatyviomis visuomeninėmis iniciatyvomis.
2020 metais profesorius buvo apdovanotas UNESCO garbės raštu už indėlį į sporto, švietimo ir visuomenės kultūros puoselėjimą.
Tais pačiais metais Pasaulinė WFF–WBBF federacija Vasilijų Bespalenko apdovanojo aukščiausiu organizacijos įvertinimu – “Tarptautiniu Garbės aukso medaliu”.
Reikšmė sporto istorijai
Profesoriaus Vasilijaus Bespalenko gyvenimas yra pavyzdys, kaip asmeninis atkaklumas, profesinis pasirengimas ir visuomeninis aktyvumas gali tapti ilgalaikės įtakos šaltiniu visos šalies sporto raidai. Jis priklauso tai sporto lyderių kartai, kuri kultūrizmą puoselėjo sudėtingomis politinėmis sąlygomis ir prisidėjo prie jo tarptautinio pripažinimo.
Jo veikla neapsiribojo sportiniais rezultatais. Kaip pedagogas jis rengė naujas specialistų kartas, kaip treneris ugdė čempionus, kaip sporto organizatorius kūrė nacionalinę kultūrizmo sistemą, o kaip visuomenės veikėjas prisidėjo prie tarptautinio Ukrainos sporto prestižo stiprinimo.
Šiandien profesorius Vasilijus Bespalenko pelnytai laikomas viena svarbiausių Ukrainos sportinio kultūrizmo istorijos asmenybių. Jo darbai, išugdyti sportininkai ir organizacinis palikimas išlieka reikšminga Ukrainos bei tarptautinio sportinio kultūrizmo istorijos dalimi.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
„Gintarinio prizo“ istorijos
Rolandas Bučinskas – sportininkas dviejų epochų sandūroje
Rolando Bučinsko sportinė biografija atspindi vieną sudėtingiausių Lietuvos kultūrizmo istorijos laikotarpių – kelią nuo sovietmečio draudimų ir administracinių suvaržymų iki nepriklausomos Lietuvos sportininkų pripažinimo tarptautinėje arenoje. Jo karjeroje susipynė ryškios pergalės, politinės aplinkybės, organizacinės kovos ir skaudūs pralaimėjimai, todėl Rolandas Bučinskas pagrįstai laikomas viena ryškiausių XX amžiaus paskutiniojo dešimtmečio Lietuvos kultūrizmo asmenybių.
Sportininko talentas išryškėjo anksti. Dar būdamas jaunimo grupės atletas, 1982 metais jis dalyvavo tradiciniame „Georgo Tenno memorialo“ turnyre Taline. Šios varžybos tuomet buvo vienos prestižiškiausių visoje Sovietų Sąjungoje, todėl antroji vieta jaunimo kategorijoje buvo reikšmingas pasiekimas, atkreipęs specialistų dėmesį į perspektyvų Lietuvos sportininką.
Tačiau tolimesnę karjerą netrukus apsunkino ne sportiniai rezultatai, o vidaus konfliktai Lietuvos kultūrizmo bendruomenėje. Kultūrizmui Sovietų Sąjungoje esant faktiškai uždraustam, neoficialios Lietuvos TSR kultūrizmo federacijos vadovas Romanas Kalinauskas Rolandui Bučinskui uždraudė dalyvauti varžybose. Toks sprendimas galėjo nutraukti perspektyvaus sportininko karjerą.
Ieškodamas galimybės sugrįžti į varžybas, Rolandas Bučinskas kreipėsi į Edmundą Daubarą, kuris palaikė glaudžius ryšius su Estijos kultūrizmo organizatoriumi Inaru Mardo (1945-2002). Pastarojo suteiktos garantijos leido Rolandui startuoti 1983 metų „Georgo Tenno memoriale“, kuriame jis tapo jaunimo grupės nugalėtoju. Ši pergalė tapo ne tik sportiniu revanšu, bet ir įrodymu, kad talento neįmanoma sustabdyti administraciniais draudimais.
Dar didesnio pripažinimo Rolandas Bučinskas sulaukė 1986 metais, kai tarptautiniame „Gintarinio prizo“ turnyre iškovojo absoliutaus nugalėtojo titulą. Tuo metu „Gintarinis prizas“ jau buvo vienas svarbiausių Rytų Europos kultūrizmo renginių, o absoliutaus nugalėtojo vardas reiškė aukščiausią sportinį meistriškumą. Ši pergalė įtvirtino Rolandą Bučinską tarp stipriausių to meto Lietuvos kultūristų.
1988 metais, Sovietų Sąjungoje oficialiai atkūrus kultūrizmo varžybų sistemą, įvyko pirmosios TSRS kultūrizmo taurės varžybos. Jose Rolandas Bučinskas savo svorio kategorijoje iškovojo antrąją vietą ir pelnė TSRS sporto meistro vardą. Tai buvo oficialus jo sportinio meistriškumo pripažinimas valstybiniu lygmeniu.
Ypatingą vietą Rolando Bučinsko biografijoje užima 1991 metai. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, šalies sportininkai atsidūrė sudėtingoje situacijoje. Dauguma jų, laikydamiesi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pozicijos, atsisakė dalyvauti TSRS varžybose, tačiau Lietuvos sporto organizacijos dar nebuvo pripažintos tarptautinėse federacijose. Todėl sportininkai faktiškai neteko galimybių dalyvauti tarptautiniuose čempionatuose.
Siekdamas išspręsti šią problemą, Lietuvos Respublikos sporto ministro Algirdo Raslano paskatintas Edmundas Daubaras Teisingumo ministerijoje įregistravo Lietuvos nacionalinę kultūrizmo asociaciją (LNKA) – pirmąją nepriklausomos Lietuvos kultūrizmo organizaciją. Netrukus buvo suburta stipriausių Lietuvos sportininkų delegacija į NABBA Europos čempionatą Prancūzijoje, prie kurios prisijungė ir Rolandas Bučinskas.
Šis sprendimas tapo istoriniu. Rolandas Bučinskas ir klaipėdietė Natalija Murnikovienė iškovojo Europos čempionų titulus ir į nepriklausomą Lietuvą parvežė pirmuosius tarptautinius aukso medalius. Šios pergalės turėjo ne tik sportinę, bet ir simbolinę reikšmę – jos tapo vienu pirmųjų nepriklausomos Lietuvos kultūrizmo tarptautinio pripažinimo ženklų. Tuo metu dalis kitų Lietuvos kultūristų ir jų vadovų dar laikėsi atsargesnės pozicijos ir iki Maskvos rugpjūčio pučo nesiryžo atsiriboti nuo sovietinės sporto sistemos.
Vėlesniais metais Rolandas Bučinskas sėkmingai tęsė sportinę karjerą IFBB federacijoje. 1996 metais jis tapo IFBB Europos čempionu, dar kartą patvirtindamas priklausymą Europos elitui.
1997 metais IFBB pasaulio čempionate Rolandas Bučinskas savo kategorijoje iškovojo pirmąją vietą. Tačiau po varžybų atlikta dopingo kontrolė buvo teigiama, todėl pasaulio čempiono titulas buvo panaikintas, o oficialiuose varžybų protokoluose jo pergalė nebeliko įrašyta. Šis įvykis tapo skaudžiausiu sportininko karjeros momentu ir iš esmės pakeitė tolimesnę jo profesinę veiklą.
Dar prieš paskelbiant galutinius dopingo kontrolės rezultatus, 1998 metais Rolandas Bučinskas rengėsi emigruoti į Jungtines Amerikos Valstijas. Pagalbos jis dar kartą kreipėsi į Edmundą Daubarą, kuris susisiekė su ilgamečiu bičiuliu amerikiečiu Louisu Zwicku.
Jų pažintis buvo užsimezgusi dar 1989 metais, kai tarptautinio mačo „TSRS–JAV“ metu Edmundas Daubaras, Louisas Zwickas, Viktoras Jucys ir Rolandas Bučinskas, išvengę TSRS KGB pareigūnų kontrolės, viename Leningrado priemiesčio kultūrizmo centre nufilmavo du dokumentinius filmus apie Lietuvos kultūristų pasirengimą. Tais pačiais metais šie filmai buvo parodyti ESPN televizijos kanalu, o jų kopijos iki šiol saugomos pasaulinės WFF–WBBF federacijos archyvuose. Tai buvo vieni pirmųjų vakarietiškų vaizdo pasakojimų apie TSRS kultūrizmą dar prieš atkuriant valstybės nepriklausomybę.
Iki 1998 metų Louisas Zwickas jau buvo įkūręs nuosavą televizijos kompaniją, rengusią kultūrizmo varžybų vaizdo produkciją ESPN televizijai bei organizavusią tarptautinius renginius, tarp jų – „Miss Fitness America“, „Miss America Pageant“, „Hit the Rock“ ir kitus. Pasinaudodamas savo ryšiais, jis padėjo Rolandui Bučinskui įsidarbinti sporto leidybos ir žiniasklaidos srityje. Tačiau paskelbus galutinius dopingo kontrolės rezultatus, Rolandas nusprendė pasitraukti iš profesionalios sporto industrijos.
Šiandien Rolandas Bučinskas su šeima gyvena ir dirba Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Išvados
Rolando Bučinsko sportinė karjera išsiskiria ne tik aukšto lygio sportiniais pasiekimais, bet ir tuo, kad ji atspindi visą Lietuvos kultūrizmo virsmų epochą. Jis priklausė tai sportininkų kartai, kuri savo karjerą pradėjo kultūrizmo draudimo metais, išgyveno Sovietų Sąjungos žlugimą, dalyvavo kuriant nepriklausomos Lietuvos tarptautinius ryšius ir tapo pirmaisiais Lietuvos atstovais svarbiausiose Vakarų Europos varžybose.
1991 metų NABBA Europos čempionato aukso medalis buvo vienas svarbiausių jo gyvenimo laimėjimų. Ši pergalė turėjo platesnę reikšmę nei vien sportinis rezultatas – ji tapo nepriklausomos Lietuvos kultūrizmo tarptautinio pripažinimo pradžia.
Nors 1997 metų dopingo byla iš esmės pakeitė viešą Rolando Bučinsko sportinės karjeros vertinimą, ji nepaneigia jo ankstesnių laimėjimų ir indėlio į Lietuvos kultūrizmo istoriją. Istoriškai vertinant, Rolandas Bučinskas išlieka viena ryškiausių XX amžiaus pabaigos Lietuvos kultūrizmo asmenybių, kurios biografijoje atsispindi tiek šio sporto pakilimai, tiek sudėtingi jo raidos iššūkiai.
Tarptautinės asmenybės
Profesorius Lalitas Sonis – Indijos sporto ambasadorius pasaulyje
Pastaruosius kelis dešimtmečius Indija yra viena aktyviausių pasaulinės WFF–WBBF federacijos veikloje dalyvaujančių valstybių. Prie šios veiklos plėtros svariai prisidėjo sporto organizatorius ir visuomenininkas profesorius Lalitas Sonis (Lalit Kumar Soni, Indija), kurio ilgametis darbas tapo reikšmingu veiksniu stiprinant federacijos pozicijas ne tik Indijoje, bet ir visame Azijos regione.
Sportinį išsilavinimą turintis Lalitas Sonis savo veiklą pradėjo nuo vietinių sporto klubų organizavimo ir administravimo. Nuoseklus darbas, organizaciniai gebėjimai bei išskirtinis atsidavimas sportui lėmė, kad jis palaipsniui tapo vienu svarbiausių WFF–WBBF federacijos vadovų Azijoje ir buvo išrinktas pasaulinės federacijos viceprezidentu. Šias pareigas eidamas jis koordinuoja federacijos veiklą daugelyje Azijos valstybių, organizuoja tarptautinius renginius, palaiko ryšius su nacionalinėmis federacijomis ir prisideda prie naujų sporto organizacijų kūrimo.
Savo sportinę veiklą Lalitas Sonis pradėjo Pandžabo valstijos Ludhianos mieste, viename didžiausių šiaurės Indijos pramonės ir sporto centrų. Daugelį metų jis vadovavo keliems sporto klubams, kuriuose buvo ugdomi jaunieji atletai ir rengiamos nacionalinės varžybos. Sukaupęs didelę organizacinę patirtį, vėliau jis visą dėmesį skyrė tarptautinei sporto vadybai ir visuomeninei veiklai.
Tačiau Lalito Sonio veikla neapsiriboja vien sportu. Jis yra visuomeninio vėžio ligų profilaktikos centro prezidentas, aktyviai remia moterų teises ginančią organizaciją „Ek Ass Women Helpline NGO“, bendradarbiauja su įvairiomis gyvūnų globos organizacijomis bei dalyvauja socialiniuose projektuose, skirtuose jaunimo užimtumui, sveikai gyvensenai ir visuomenės švietimui. Ši įvairiapusė veikla liudija jo įsitikinimą, kad sportas yra neatsiejamas nuo visuomenės gerovės, sveikatos ir moralinių vertybių puoselėjimo.
Per daugelį metų Lalitas Sonis organizavo dešimtis nacionalinių ir tarptautinių renginių Indijoje bei Tailande. Jo iniciatyva vyko aukšto lygio susitikimai su valstybės institucijų atstovais, verslo lyderiais ir visuomenės veikėjais. Jis buvo vienas pagrindinių tarptautinių „Universe“ bei „World Grand Prix“ turnyrų organizatorių, rengė spaudos konferencijas, televizijos laidas ir informacines kampanijas, padėjusias populiarinti WFF–WBBF federacijos veiklą Azijoje.
Ypatingą dėmesį Lalitas Sonis nuolat skiria Indijos nacionalinės rinktinės formavimui. Beveik kiekvienose pasaulio ar žemyno pirmenybėse jis asmeniškai rūpinasi sportininkų atranka, jų pasirengimu, delegacijų organizavimu ir tarptautinių ryšių stiprinimu. Dėl jo pastangų Indijos sportininkų pasirodymai pasaulio čempionatuose tapo reguliarūs, o šalies autoritetas tarptautinėje WFF–WBBF bendruomenėje nuolat augo.
Aktyvi visuomeninė veikla neliko nepastebėta ir tarptautiniu mastu. Dalyvaudamas pasaulinės WFF–WBBF federacijos delegacijoje Ukrainoje, Lalitas Sonis buvo apdovanotas UNESCO tarptautinės organizacijos garbės raštu už reikšmingą indėlį į visuomeninę veiklą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Taip pat vienas seniausių Ukrainos aukštųjų mokyklų – Stavropigiono universitetas – jam suteikė garbės profesoriaus vardą, įvertindamas jo nuopelnus sportui ir visuomeninei veiklai.
Tarptautinis Lalito Sonio autoritetas buvo įvertintas ir Lietuvoje. 2019 metais oficialaus priėmimo Lietuvos Respublikos Seime metu jis buvo iškilmingai apdovanotas pasaulinės WFF–WBBF federacijos “Garbės sidabro medaliu”. Šis apdovanojimas tapo jo ilgametės veiklos ir nuopelnų tarptautiniam sporto judėjimui pripažinimu.
Lietuva Lalitui Soniui nėra vien tarptautinių varžybų vieta. Jis ne kartą lankėsi Klaipėdoje, kur organizavo Indijos sportininkų pasirodymus miesto vaikų darželiuose, skatindamas vaikų domėjimąsi sportu, fiziniu aktyvumu ir sveika gyvensena. Tokie susitikimai tapo savotiška kultūrine ir sportine draugystės tarp Lietuvos ir Indijos išraiška.
Ypatingą vietą Lalito Sonio veikloje užima darbas su jaunaisiais talentais. Jo dėka ne vienas perspektyvus Indijos atletas tapo tarptautinių varžybų prizininku ir savo šalies sporto simboliu. Ryškiausias pastarųjų metų pavyzdys – 2024 metais Klaipėdoje vykusiame WFF–WBBF pasaulio čempionate kovos menų pogrupyje triumfavęs vos trejų metų amžiaus sportininkas Fatehas Gilis. Šio neeilinio talento pasirodymas sulaukė didelio tarptautinės sporto bendruomenės dėmesio, o Indijoje jis tapo jaunosios kartos simboliu, įrodančiu, kad kryptingas darbas ir ankstyvas ugdymas gali atverti kelią į aukščiausius sporto pasiekimus.
Profesoriaus Lalito Sonio gyvenimo kelias atspindi šiuolaikinio sporto vadovo sampratą. Jis ne tik organizuoja varžybas ar vadovauja federacijoms, bet ir kuria ilgalaikę sporto plėtros sistemą, jungiančią skirtingų valstybių žmones, kultūras ir organizacijas. Jo veikla įrodo, kad sportas gali tapti veiksminga tarptautinio bendradarbiavimo, visuomenės ugdymo ir humanitarinių iniciatyvų platforma.
Išvada
Profesoriaus Lalito Sonio veikla peržengia tradicinio sporto administravimo ribas. Per ilgus metus jis tapo vienu ryškiausių WFF–WBBF federacijos tarptautinio judėjimo lyderių Azijoje, reikšmingai prisidėjusiu prie federacijos plėtros, Indijos sportininkų tarptautinių pasiekimų ir naujų kartų ugdymo. Jo organizacinė, visuomeninė ir labdaringa veikla liudija, kad tikras sporto lyderis savo autoritetą kuria ne vien laimėjimais varžybose, bet ir gebėjimu vienyti žmones, ugdyti jaunimą, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą bei skleisti humanistines sporto vertybes. Dėl šių priežasčių profesorius Lalitas Sonis pagrįstai laikomas viena ryškiausių šiuolaikinio tarptautinio WFF–WBBF judėjimo asmenybių.
Išsamesnė informacija yra tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
KAS T.S.R.S. MĄSTĖ IR VEIKĖ TARPTAUTINIU LYGIU?
Asmenybės vaidmuo kultūrizme ir gyvenime
Žmogaus asmenybę formuoja daugybė veiksnių. Vienas svarbiausių – iš kokių pozicijų ir kokiu mastu jis vertina vykstančius procesus bei įvykius. Kalbant apie kultūrizmą, sportininkas, treneris, sporto klubo vadovas ar organizatorius tuos pačius reiškinius mato ir vertina skirtingai. Net sporto istorikai, naudodamiesi tais pačiais dokumentais ir šaltiniais, dažnai prieina prie skirtingų išvadų.
Vertinant kultūrizmo raidą svarbu atskirti vietinio ir tarptautinio lygmens veikėjus. Tarptautinio masto specialistas privalo gebėti pakilti virš savo laikmečio aktualijų, pažvelgti į procesus plačiau ir matyti bendrą vaizdą. Priešingu atveju tampa neįmanoma suprasti tikrųjų įvykių priežasčių ir jų pasekmių.
Kultūrizmo kūrimosi pradžioje bei sporto draudimo metais T.S.R.S. plačiai mąstančių žmonių buvo labai nedaug. Nedaug buvo ir organizatorių. Tarptautiniuose renginiuose Baltijos šalyse dalyvavę kultūristai dažniausiai apsiribodavo savo miesto, klubo ar regiono interesais.
Tarp tokių buvo R.T.F.S.R. atstovas Jevgenijus Koltunas iš Tiumenės, Kaliningrado treneris Jurijus Smoliakovas, T.S.R.S. čempionas Aleksandras Lemechovas iš Severodvinsko bei Leningrado kultūristas Vladimiras Dubininas. Latvijos TSR panašų vaidmenį atliko Feliksas Sajkovskis, o Lietuvos TSR tuo metu tarptautinio mastymo veikėjų iš esmės nebuvo. Be minėtų asmenų, aktyvių kultūrizmo organizatorių kultūrizmo draudimo laikotarpiu T.S.R.S. beveik neatsirado.
Tam tikra išimtimi galima laikyti T.S.R.S. kultūrizmo federacijos generalinį sekretorių Romaną Kalinauską. Tačiau jo veikla buvo orientuota į administracinę kontrolę ir valdžios struktūras. Siekdamas valdyti procesus, jis dažnai rėmėsi intrigomis, konfliktais bei asmeninių ambicijų tenkinimu. Nemokėdamas užsienio kalbų, jis buvo izoliuotas nuo tarptautinių kultūrizmo procesų ir negalėjo visapusiškai suvokti pasaulinių šio sporto vystymosi tendencijų.
Kita išimtis buvo Estijos TSR atstovas Inaras Mardo (1946–2002). Vis dėlto jo veikla daugiausia apsiribojo Estijos ribomis, ir jis nesiekė daryti didesnės įtakos visos T.S.R.S. kultūrizmui. Nuolat organizuojami tarptautiniai „Georgo Tenno memorialo“ turnyrai Taline iškėlė Inarą Mardo aukščiau daugelio kitų T.S.R.S. organizatorių, nes analogiškų renginių Sovietų Sąjungoje beveik nebuvo.
Trečiuoju tarptautinio masto organizatoriumi galima laikyti dr. Edmundą Daubarą. Kultūrizmo draudimo metais – 1974, 1975, 1976 ir 1977 metais – jis Klaipėdoje organizavo komunistinei valdžiai nepageidaujamus tarptautinius „Gintarinio prizo“ turnyrus. Daugelį metų aktyviai susirašinėdamas su T.S.R.S. sporto ministerija ir gindamas kultūrizmo teisę egzistuoti, jis sulaukė neigiamų atsakymų. Tuomet, rizikuodamas savo ir šeimos ateitimi, parengė kultūrizmo gynimo peticiją ir asmeniškai nuvežė ją į Maskvą.
Peticija buvo įteikta T.S.R.S. Komunistų partijos Centro Komitetui, T.S.R.S. Aukščiausiajai Tarybai, T.S.R.S. Ministrų Tarybai bei centrinių laikraščių „Pravda“ ir „Izvestija“ redakcijoms. Dokumentai buvo oficialiai užregistruoti šių institucijų priimamuosiuose. Praėjus tam tikram laikui, politinė valdžia leido Klaipėdoje tęsti „Gintarinio prizo“ organizavimą.
Lyderiai paprastai nesitenkina stabilumu. Juos išskiria drąsa, atsakomybė ir gebėjimas prisiimti riziką. Jie orientuojasi į rezultatą ir dažniausiai nesvarsto nesėkmės galimybės. Tuo tarpu dauguma žmonių pasirenka ramų stebėtojų vaidmenį.
Todėl kyla klausimas – kas iš tikrųjų buvo T.S.R.S. kultūrizmo lyderiai?
Panašiu keliu kaip dr. Edmundas Daubaras ėjo jo ilgamečiai bendražygiai užsienyje – IFBB prezidentas Benas Veideris, NABBA prezidentas Oskaras Haidenstamas, WABBA prezidentas Seržas Nubretas bei FIHC generalinis sekretorius Oskaras Steitas. Visi jie savo veiklą grindė ne administracine kontrole, o sporto plėtra, naujų galimybių paieška ir tarptautiniu bendradarbiavimu.
Užsienio kalbų nemokėjimas ribojo ir Inaro Mardo galimybes. Tačiau šiuo klausimu dr. Edmundas Daubaras jam nuolat padėdavo. Tuo tarpu Romanas Kalinauskas visą savo veiklą orientavo į Maskvoje veikusią T.S.R.S. sporto ministeriją ir T.S.R.S. sunkiosios atletikos federaciją. Tačiau kultūrizmo draudimo laikotarpiu iš šių institucijų nebuvo galima tikėtis realios pagalbos.
Dar studijuodamas anglų ir vokiečių filologiją Vilniaus valstybiniame universitete, Edmundas Daubaras bandė telkti bendram darbui Vilniaus sporto klubus. Tuo metu niekas kitas tokios iniciatyvos nesiėmė.
Lengva kalbėti tuomet, kai kliūtys jau įveiktos, o sporto vystymasis vyksta sava eiga. Tačiau tais metais, kai reikėjo kovoti su draudimais ir rizikuoti savo ateitimi, beveik niekas nesiryžo atvirai ginti kultūrizmo. Šios atsakomybės ėmėsi tik vienas žmogus – dr. Edmundas Daubaras.
Per daugiau kaip penkis dešimtmečius trunkančią jo organizacinę veiklą netrūko žmonių, kurie siekė tapti jo pavaduotojais, perimti jo vietą ar kopijuoti jo veiklos modelį. Tačiau nė vienam nepavyko pasiekti panašių rezultatų.
Aktyvi ir dažnai audringa dr. Edmundo Daubaro veikla ne visiems patiko. Siekdamas išvengti nuolatinių konfliktų, 1979 metais, jau turėdamas germanų filologijos išsilavinimą, jis antrą kartą įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti teisės.
Panašiu laikotarpiu sudėtingi išbandymai teko ir Inarui Mardo. Po 1979 metais Estijos kultūrizmo federacijoje įvykusių konfliktų ir valdžios pasikeitimų jis prarado ankstesnes pozicijas. Vėlesni bandymai sugrįžti nebuvo sėkmingi. Kaip liudija jo laiškai Edmundui Daubarui, šie įvykiai turėjo ilgalaikių pasekmių jo tolimesnei veiklai.
Klaipėda visais laikais išsiskyrė savitu požiūriu ir savarankiškumu. Tiek Lietuvos TSR laikais, tiek Sovietų Sąjungoje, tiek šiandien tarptautiniu mastu ji dažnai veikė kaip savarankiškas kultūrinis ir visuomeninis centras. Tokia buvo ir Klaipėdos kultūrizmo organizatorių padėtis.
Dr. Edmundo Daubaro lyderystė ilgainiui atvedė jį į pasaulinės WFF–WBBF organizacijos vadovybę. Šiandien federacija vienija nacionalines organizacijas daugiau kaip 140 pasaulio valstybių. Be to, jis dalyvauja įvairių tarptautinių organizacijų veikloje, tarp jų ir organizacijose, bendradarbiaujančiose su Jungtinėmis Tautomis bei UNESCO.
Dėl aktyvios tarptautinės veiklos dr. Edmundas Daubaras per daugelį metų susitiko su daugybe pasaulyje žinomų politikų, visuomenės veikėjų ir religinių organizacijų atstovų.
2010 metais Portugalijoje Tarptautinio tamplierių ordino suvažiavime jis buvo apdovanotas Šventojo Nikolojaus Stebukladario medaliu už idėjas, skirtas pasaulio religijų dialogui ir bendradarbiavimui.
2011 metais Vatikane įvyko oficialus WFF–WBBF federacijos vadovo priėmimas. Susitikimo metu Vatikano administracijai buvo pristatyta federacijos veikla bei kultūrizmo istorija Sovietų Sąjungoje. Vatikano Kongregato prefektas kardinolas Jozefas Tomko kultūrizmo gynimo veiklą sovietmečiu apibūdino kaip disidentinę komunistinės valdžios atžvilgiu. Už nuopelnus sveikatingumo ir profesionalaus sporto plėtrai dr. Edmundui Daubarui buvo įteiktas Vatikano Pontifiko medalis.
Vėlesniais metais vyko susitikimai su įvairių šalių parlamentų vadovais, ministrais pirmininkais, ministrais ir kitais aukštais valstybės pareigūnais Europoje bei Azijoje.
2015 metais tarptautinio turnyro metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Antanas Vinkus dr. Edmundą Daubarą pavadino „Lietuvos ambasadoriumi pasaulyje“.
2023 metais UNESCO struktūrose bendradarbiaujančių organizacijų teikimu dr. Edmundui Daubarui buvo suteiktas „Taikos ambasadoriaus“ vardas ir įteiktas atitinkamas apdovanojimas.
2024 metais Lietuvos Respublikos Seime Estijos visuomeninių organizacijų atstovai už aktyvią visuomeninę veiklą jį apdovanojo U.R.K. „Sidabro kryžiaus“ ordinu.
Išvados
Analizuojant T.S.R.S. kultūrizmo istoriją galima teigti, kad tik nedaugelis to laikotarpio veikėjų gebėjo mąstyti ir veikti tarptautiniu mastu. Dauguma apsiribojo vietinių klubų, miestų ar respublikų problemomis, tuo tarpu tarptautinė veikla reikalavo platesnio požiūrio, kalbų mokėjimo, ryšių užmezgimo ir asmeninės rizikos.
Kultūrizmo draudimo laikotarpiu būtent asmenybės vaidmuo tapo lemiamu veiksniu. Kai institucijos neveikė arba priešinosi sporto vystymuisi, iniciatyvos ėmėsi pavieniai lyderiai. Tarp jų išsiskyrė Inaras Mardo Estijoje ir dr. Edmundas Daubaras Lietuvoje.
Dr. Edmundo Daubaro veikla pasižymėjo ne tik organizaciniais gebėjimais, bet ir ilgalaike strategine vizija. Jo veikla neapsiribojo vien sporto varžybų organizavimu – ji apėmė kultūrizmo gynimą politiniu, visuomeniniu ir tarptautiniu lygmenimis.
Istorija rodo, kad sporto raidą dažniausiai lemia ne institucijos, o ryžtingos asmenybės. Būtent jų iniciatyva, atsakomybė ir gebėjimas veikti sudėtingomis aplinkybėmis tampa pagrindine pažangos jėga. Todėl kalbant apie T.S.R.S. kultūrizmo istoriją, asmenybės vaidmuo išlieka vienu svarbiausių veiksnių, leidusių šiam sportui išlikti, plėtotis ir tapti tarptautiniu reiškiniu.
Vytautas Mikuckis – ilgametis vienas tarptautinės WFF–WBBF federacijos vadovų, organizatorius ir treneris
Kaunietis Vytautas Mikuckis šiandien švenčia savo gimtadienį. Tai puiki proga prisiminti žmogų, kurio vardas jau daugelį dešimtmečių neatsiejamas nuo Lietuvos ir tarptautinio kultūrizmo bei fitneso istorijos. Nuoširdžiai sveikiname Vytautą Mikuckį ir linkime stiprios sveikatos, neišsenkančios energijos, gyvenimo džiaugsmo, naujų idėjų ir sėkmės tęsiant prasmingą veiklą sporto labui.
Tarptautinės federacijos pareigūnas
Jau daugiau kaip tris dešimtmečius Vytautas Mikuckis aktyviai ir atsakingai dirba tarptautinėje WFF–WBBF federacijoje. Per šį laikotarpį jis pelnė kolegų pagarbą ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių. Jo ilgametė veikla visuomet buvo grindžiama atsakomybe, sąžiningumu ir ištikimybe federacijos puoselėjamoms vertybėms.
Ilgus metus jis vadovauja Jėgos fitneso daugiakovės sporto disciplinai. Jo iniciatyva ši rungtis buvo nuosekliai vystoma, tobulinamos varžybų taisyklės, rengiami teisėjai ir treneriai, organizuojami nacionaliniai bei tarptautiniai čempionatai. Šiandien Jėgos fitneso daugiakovė yra viena iš WFF–WBBF federacijos sporto programų.
Tarptautinių renginių organizatorius
Vytauto Mikuckio vardas neatsiejamas nuo aukščiausio lygio tarptautinių sporto renginių organizavimo. Greta Kauno miesto pirmenybių ir Lietuvos nacionalinių čempionatų jis daugelį metų organizavo prestižines tarptautines varžybas, kurios pelnė puikų vardą visoje Europoje.
Nuo 2010 metų, bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe, Kaune buvo surengta daugybė pasaulio ir Europos mėgėjų bei profesionalų čempionatų, taip pat vienas seniausių Europoje tarptautinių kultūrizmo turnyrų – „Gintarinio prizo“ varžybos.
Į šiuos renginius atvykdavo sportininkai iš dešimčių pasaulio valstybių ir įvairių žemynų. Daugelis jų pirmą kartą lankėsi Lietuvoje. Puikiai organizuotos varžybos, profesionalus teisėjavimas, šilta atmosfera ir nuoširdus svetingumas paliko dalyviams puikius įspūdžius. Tarptautinių čempionatų dėka Kauno ir Lietuvos vardas buvo plačiai pristatytas pasaulio sporto bendruomenei.
Treneris, išugdęs čempionus
Ne mažiau reikšminga yra ir Vytauto Mikuckio trenerio veikla.
Jis – nusipelnęs tarptautinės kategorijos treneris, per daugelį metų išugdęs ne vieną pasaulio ir Europos čempioną, tarptautinių turnyrų nugalėtoją bei prizininką. Jo auklėtiniai ne kartą garsino Lietuvos vardą prestižinėse tarptautinėse arenose.
Sportininkai visuomet pabrėžia jo profesionalumą, gebėjimą motyvuoti, sukauptą patirtį ir nuoširdų dėmesį kiekvienam atletui. Daugeliui jų Vytautas Mikuckis tapo ne tik treneriu, bet ir autoritetu bei gyvenimo mokytoju.
Jo įkurtas sporto klubas Kauno centre jau daugelį metų yra viena svarbiausių WFF–WBBF federacijos veiklos vietų. Čia nuolat treniruojasi įvairaus amžiaus sportininkai, o apsilanko ne tik Lietuvos, bet ir užsienio kultūrizmo bei fitneso žvaigždės, pasaulio čempionai ir federacijų vadovai.
Tarptautinis pripažinimas
Ilgametė Vytauto Mikuckio veikla buvo ne kartą įvertinta įvairiais Lietuvos ir tarptautiniais apdovanojimais.
Vienas reikšmingiausių įvertinimų – 2016 metais Lietuvos Respublikos Seime vykusios iškilmingos ceremonijos metu jam įteiktas Pasaulinės WFF–WBBF federacijos Garbės sidabro medalis. Šis apdovanojimas skirtas už ilgametį atsidavimą sportui, išskirtinius nuopelnus plėtojant tarptautinį kultūrizmo ir fitneso judėjimą bei reikšmingą indėlį stiprinant Lietuvos autoritetą pasaulio sporto bendruomenėje.
Tačiau svarbiausias jo įvertinimas – ne medaliai ar diplomai. Tai šimtai sportininkų, kuriems jis padėjo siekti pergalių, dešimtys surengtų tarptautinių čempionatų ir tūkstančiai žmonių, kuriuos jis įkvėpė pasirinkti aktyvų, sveiką ir prasmingą gyvenimo kelią.
Linkėjimai
Šiandien, sveikindami Vytautą Mikuckį gimtadienio proga, dėkojame jam už ilgametį pasiaukojamą darbą, profesionalumą, ištikimybę sportui ir reikšmingą indėlį į Lietuvos bei pasaulinės WFF–WBBF federacijos istoriją.
Linkime stiprios sveikatos, šeimos šilumos, neišsenkančios energijos, naujų sumanymų ir dar daug prasmingų metų dirbant sporto ir žmonių labui.
Tarptautinė WFF-WBBF federacijos veikla Europos geopolitinių pokyčių kontekste
2018 metai Europoje buvo laikotarpis, kai tarptautinis bendradarbiavimas įgavo ypatingą reikšmę. Po 2014 metų įvykių Ukrainoje ir prasidėjusios Rusijos karinės agresijos prieš šią valstybę, daugelis tarptautinių visuomeninių, akademinių ir sporto organizacijų siekė išlaikyti bei stiprinti ryšius su Ukraina. Tokie ryšiai buvo vertinami ne tik kaip profesinio bendradarbiavimo forma, bet ir kaip moralinė parama šalies visuomenei, kultūros bei mokslo institucijoms.
Šiame kontekste Pasaulinės WFF-WBBF federacijos prezidento dr. Edmundo Daubaro vizitai į Ukrainą įgavo platesnę reikšmę. Jie neapsiribojo vien sporto organizacijų bendradarbiavimu. Susitikimai su universitetų vadovybe, visuomeninių organizacijų atstovais, istorinių ordinų bendruomenėmis ir kazokų organizacijomis liudijo siekį išlaikyti aktyvų tarptautinį dialogą, plėtoti kultūrinius ryšius ir stiprinti pilietinės visuomenės bendradarbiavimą.
Lietuvą ir Ukrainą sieja ilgametės istorinės tradicijos, prasidėjusios dar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu. Per šimtmečius susiformavę kultūriniai ir politiniai ryšiai XXI amžiuje įgavo naują prasmę – abi valstybės aktyviai bendradarbiauja remdamos demokratijos, valstybingumo ir europinės integracijos principus. Todėl Lietuvos visuomeninių organizacijų veikla Ukrainoje buvo natūrali platesnio dvišalio bendradarbiavimo dalis.
Ne mažiau reikšmingi buvo ir ryšiai su Lenkija. Lietuvą ir Lenkiją jungia bendra istorinė patirtis, susiformavusi Abiejų Tautų Respublikos laikotarpiu, o atkūrus nepriklausomybę abi valstybės tapo svarbiomis partnerėmis Europos Sąjungoje ir NATO. Dėl šios priežasties tarptautiniai visuomeniniai ryšiai tarp Lietuvos ir Lenkijos organizacijų buvo svarbūs ne tik kultūros ar sporto, bet ir platesnio regioninio bendradarbiavimo požiūriu.
2018 metais vykęs dr. Edmundo Daubaro vizitas į Lenkiją tapo šios ilgalaikės partnerystės tęsiniu. Dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose ir suteiktas istorinis Šventojo Stanislovo ordinas simbolizavo pagarbą ilgametei veiklai, skirtai stiprinti įvairių Europos šalių visuomeninių organizacijų bendradarbiavimą.
Svarbu pažymėti, kad Pasaulinė WFF-WBBF federacija savo tarptautinę veiklą grindė vadinamosios visuomeninės arba žmonių diplomatijos principais. Tokia veikla papildo oficialius valstybių santykius, sudarydama galimybes bendradarbiauti universitetams, sporto organizacijoms, kultūros institucijoms, istorijos tyrėjams ir nevyriausybinėms organizacijoms. Tarptautiniai sporto renginiai tampa ne tik varžybų vieta, bet ir platforma kultūriniam dialogui, profesinių ryšių užmezgimui bei skirtingų tautų tarpusavio pasitikėjimo stiprinimui.
Neatsitiktinai 2018 metais dr. Edmundui Daubarui įteikti apdovanojimai buvo skirti ne už sportinius pasiekimus, bet už tarptautinę visuomeninę veiklą. Tai rodo, kad WFF-WBBF federacijos veikla užsienio partnerių buvo vertinama gerokai plačiau – kaip ilgalaikis indėlis į tarptautinio bendradarbiavimo plėtrą, akademinių ryšių stiprinimą, kultūrinio paveldo puoselėjimą ir skirtingų Europos visuomenių dialogą.
Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, 2018 metų įvykiai tapo svarbia WFF-WBBF federacijos tarptautinės raidos dalimi. Per kelis dešimtmečius organizacija išaugo iš tarptautinės sporto federacijos į plačią visuomeninio bendradarbiavimo platformą, kurios veikla apėmė ne tik pasaulio kultūrizmo ir fitneso plėtrą, bet ir ryšių su mokslo institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis bei istorinio paveldo puoselėtojais stiprinimą. Tai buvo nuoseklaus darbo rezultatas, formavęs federacijos tarptautinį autoritetą ir pripažinimą daugelyje Europos valstybių.
Ypatingas dėmesys tarptautinei WFF-WBBF federacijos veiklai 2018 metais
Tarptautinės veiklos plėtra Europoje
2018 metai Pasaulinei WFF-WBBF federacijai buvo ypač reikšmingi tarptautinių ryšių plėtros, visuomeninės diplomatijos ir kultūrinio bendradarbiavimo srityse. Federacijos prezidentas dr. Edmundas Daubaras, atstovaudamas organizacijai įvairiuose tarptautiniuose renginiuose, ne tik plėtojo sportinius ryšius, bet ir aktyviai dalyvavo akademinėje, visuomeninėje bei istorinėje veikloje.
Tais metais surengti vizitai į Ukrainą ir Lenkiją tapo svarbia tarptautinės WFF-WBBF federacijos veiklos dalimi. Juose už ilgametį indėlį į tarptautinį bendradarbiavimą, visuomeninę veiklą ir sporto vystymą dr. Edmundui Daubarui buvo įteikti keli aukšti istoriniai ir visuomeniniai apdovanojimai.
Vizitai į Ukrainą
2018 metais dr. Edmundas Daubaras Ukrainoje lankėsi keletą kartų. Vizitų metu vyko susitikimai su universitetų vadovais, visuomeninių organizacijų atstovais, istorinių ordinų vadovybe bei Ukrainos kazokų organizacijų vadovais. Šių susitikimų tikslas buvo stiprinti tarptautinius ryšius, plėtoti bendradarbiavimą kultūros, istorijos, sporto ir visuomeninės veiklos srityse.
Apdovanojimas Lvovo universitete
2018 metų sausio mėnesį Lvove vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos metu seniausio istorinio Ukrainos universiteto „Stavropigion“ rektorius profesorius Jaroslavas Kmitas dr. Edmundą Daubarą apdovanojo aukščiausiu universiteto įvertinimu – ordinu „Už nuopelnus“ (Order of Merit).
Šis apdovanojimas buvo skirtas už aktyvią tarptautinę visuomeninę veiklą, ilgametį bendradarbiavimą bei indėlį plėtojant tarptautinius ryšius tarp įvairių visuomeninių organizacijų. Ordino prestižą rodo ir tai, kad tuo pačiu laikotarpiu juo buvo pagerbtas Kijevo ir visos Ukrainos patriarchas Filaretas – viena ryškiausių Ukrainos dvasinio ir visuomeninio gyvenimo asmenybių.
Etmono Ivano Sulimos ordinas
2018 metų kovo mėnesį, vizito Ukrainoje metu, Lvovo Graikų Katalikų Bažnyčioje įvykusios iškilmingos ceremonijos metu Ukrainos kazokų lygos vadovybė dr. Edmundui Daubarui įteikė istorinį Etmono Ivano Sulimos ordiną (Order of Ukraine Hetman Ivan Sulima).
Šis istorinis apdovanojimas skirtas už reikšmingą tarptautinę visuomeninę veiklą, tautų bendradarbiavimo stiprinimą ir aktyvų dalyvavimą tarptautiniuose projektuose. Ivano Sulimos vardas Ukrainos istorijoje simbolizuoja valstybingumo, laisvės ir tautinės savimonės idėjas, todėl jo vardu pavadintas ordinas yra vienas garbingiausių visuomeninių istorinių apdovanojimų.
Kristaus Karūnos ordinas
2018 metų spalio mėnesį, dar vieno vizito į Lvovą metu, vienoje senųjų miesto bažnyčių įvykusioje tarptautinėje ceremonijoje dr. Edmundui Daubarui buvo įteiktas Kristaus Karūnos ordinas (Sovereign Knights Order of Christ the Saviour).
Apdovanojimą įteikė tarptautinio istorinio „Kristaus brolių“ ordino magistras. Jis buvo skirtas už nuoseklią ilgametę veiklą stiprinant tarptautinį visuomeninį bendradarbiavimą, skatinant tautų dialogą ir puoselėjant istorines Europos tradicijas.
Vizitas į Lenkiją
2018 metų kovo mėnesį dr. Edmundas Daubaras taip pat lankėsi Lenkijoje, kur dalyvavo tarptautiniuose visuomeniniuose renginiuose bei susitikimuose su įvairių organizacijų atstovais.
Vizito metu už aktyvią tarptautinę veiklą ir nuopelnus plėtojant tarptautinį bendradarbiavimą jam buvo įteiktas istorinis Šventojo Stanislovo ordinas.
Šis ordinas buvo įsteigtas 1765 metų gegužės 7 dieną paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio garbei. Per daugiau kaip du su puse šimtmečio Šv. Stanislovo ordinas tapo vienu žinomiausių istorinių Europos apdovanojimų, simbolizuojančių tarnystę visuomenei, valstybei ir krikščioniškosioms vertybėms.
Dr. Edmundui Daubarui šis apdovanojimas buvo skirtas įvertinant jo ilgametę veiklą stiprinant tarptautinius ryšius tarp visuomeninių organizacijų, kultūros ir sporto institucijų bei skatinant tarptautinį dialogą.
Tarptautinis WFF-WBBF federacijos autoritetas
2018 metais gauti tarptautiniai apdovanojimai liudijo ne tik asmeninį dr. Edmundo Daubaro visuomeninės veiklos įvertinimą. Jie taip pat atspindėjo augantį Pasaulinės WFF-WBBF federacijos autoritetą tarptautinėje erdvėje.
Federacijos veikla jau seniai buvo peržengusi vien kultūrizmo ir fitneso sporto ribas. Organizacija aktyviai dalyvavo tarptautiniuose kultūriniuose, istoriniuose, akademiniuose ir visuomeniniuose projektuose, užmegzdama ryšius su universitetais, mokslo institucijomis, istorinėmis organizacijomis bei visuomeniniais judėjimais įvairiose Europos valstybėse.
Būtent ši įvairiapusė veikla sudarė prielaidas WFF-WBBF federacijai tapti ne tik tarptautine sporto organizacija, bet ir reikšminga visuomeninio bendradarbiavimo platforma.
Išvados
2018 metai tapo vienu reikšmingiausių Pasaulinės WFF-WBBF federacijos tarptautinės veiklos etapų. Vizitai į Ukrainą ir Lenkiją sustiprino federacijos ryšius su akademinėmis institucijomis, istorinėmis organizacijomis bei visuomeniniais judėjimais.
Dr. Edmundui Daubarui įteikti aukšti tarptautiniai apdovanojimai tapo oficialiu ilgametės veiklos pripažinimu ir kartu įrodė, kad federacijos vykdoma veikla buvo vertinama ne tik sporto pasaulyje, bet ir tarptautinėse akademinėse, kultūrinėse bei visuomeninėse organizacijose.
Šie įvykiai dar kartą patvirtino, kad WFF-WBBF federacija savo veiklą grindė ne vien sportiniais rezultatais. Ji siekė puoselėti tarptautinį bendradarbiavimą, istorinio paveldo išsaugojimą, tautų dialogą ir visuomeninę partnerystę, o tai tapo svarbia organizacijos tarptautinio autoriteto augimo prielaida ir reikšminga jos istorijos dalimi.
