GARBINGA ORGANIZACIJA.
GARBINGA DATA.
Artėjant 2028 metams, tarptautinė WFF–WBBF federacija ruošiasi paminėti reikšmingą sukaktį – 60 metų tarptautinės veiklos jubiliejų. Per šį laikotarpį organizacija išaugo į pasaulinį sporto judėjimą, vienijantį narius iš 141 valstybės visuose pasaulio žemynuose.
Nepaisant pastaraisiais metais pasaulį paveikusių iššūkių – pandemijos, geopolitinės įtampos ir kitų tarptautinių procesų – federacija išlaikė aktyvią veiklą, nuosekliai plėtodama sporto, fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos iniciatyvas. Mūsų tikslas – sudaryti galimybes įvairaus amžiaus ir fizinių galimybių žmonėms dalyvauti sportinėje veikloje, stiprinti sveikatingumą bei skatinti tarptautinį bendradarbiavimą.
Federacijos istorija glaudžiai susijusi su Lietuva ir jos indėliu į tarptautinio sporto raidą:
• 1967 metais Lietuvoje pradėtas organizuoti tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“, kuris 2027 metais Klaipėdoje minės savo jubiliejų.
• 1968 metais Lietuvoje buvo įsteigta tarptautinė atletinės gimnastikos (kultūrizmo) federacija, koordinavusi šios sporto šakos vystymą įvairiose pasaulio šalyse.
• Sudėtingais istoriniais laikotarpiais federacijos veikla susidūrė su įvairiais apribojimais, tačiau organizacijos bendruomenė išsaugojo sporto tradicijas ir užtikrino veiklos tęstinumą.
• Po 1991 metų federacija aktyviai įsitraukė į tarptautinį sporto judėjimą, plėsdama bendradarbiavimą su įvairių šalių sporto organizacijomis ir institucijomis.
• Nuo 1999 metų ypatingas dėmesys skiriamas vaikų sportui, vykdant „Fit-Kid“ programas, bei neįgaliųjų sporto plėtrai.
• 2004 metais federacijos renginių programą papildė fitneso modelių varžybos, sulaukusios plataus tarptautinio susidomėjimo.
• Nuo 2024 metų dar aktyviau plėtojamos fitneso, fizinio aktyvumo ir sveikatingumo programos, skatinančios sportą kaip visuomenės gerovės ir gyvenimo kokybės stiprinimo priemonę.
Pastarųjų metų rezultatai patvirtina šios veiklos aktualumą ir augantį visuomenės susidomėjimą. 2026 metais profesionaliose „Universe“ varžybose Klaipėdoje dalyvavo apie 300 sportininkų iš įvairių šalių, o Europos mėgėjų čempionate Kroatijoje susirinko daugiau kaip 2000 dalyvių.
Per visą savo istoriją federacija siekė konstruktyvaus bendradarbiavimo su nacionalinėmis ir vietos valdžios institucijomis, sporto organizacijomis bei visuomeninėmis struktūromis. Daugelyje šalių mūsų organizuojami renginiai buvo įvertinti kaip reikšmingas indėlis skatinant visuomenės fizinį aktyvumą, stiprinant tarptautinius ryšius ir propaguojant sveiką gyvenseną. Pastaraisiais metais federacijos veikla sulaukė dėmesio ir įvertinimo Austrijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Estijoje, Indijoje ir kitose valstybėse.
Artėjantis federacijos 60-metis yra ne tik svarbus organizacijos istorinis pasiekimas, bet ir galimybė dar kartą pabrėžti sporto reikšmę stiprinant žmonių sveikatą, tarptautinį bendradarbiavimą, kultūrų dialogą bei visuomenės vienybę.
Tikimės ir ateityje plėtoti prasmingą bendradarbiavimą bei bendromis pastangomis prisidėti prie sporto, fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos vertybių puoselėjimo tarptautiniu mastu.
Išsamesnė informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
1976-1977 m. „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAI.
PIRMOS NELEGALIAI VIEŠOS KULTŪRIZMO VARŽYBOS TSRS.
1976–1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrai tapo išskirtiniu reiškiniu Lietuvos ir visos TSRS kultūrizmo istorijoje. Nepaisant oficialaus kultūrizmo draudimo Sovietų Sąjungoje, būtent šie renginiai buvo pirmos viešai surengtos kultūrizmo varžybos po draudimo įvedimo.
1976 metais Edmundas Daubaras „Gintarinio prizo“ turnyrą kartu su „Žemaitijos taure“ organizavo Telšiuose. Jėgos dalis vyko vienoje miesto mokyklų, o kūno demonstravimo dalis – Telšių miesto kultūros rūmuose. Tai buvo pirmos po kultūrizmo draudimo nelegaliai viešos kultūrizmo varžybos visoje TSRS teritorijoje. Tiesiog Edmundui Daubarui pavyko įtikinti kultūros rūmų administraciją, kad jokio nusižengimo čia nėra ir rūmai gražiai išreklamavo renginį gyventojams. Salė buvo pilna vietinių žiūrovų. Edmundas Daubaras nemenkai rizikavo, bet varžybos praėjo sklandžiai ir negatyvių pasekmių nebuvo sulaukta. Renginyje dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Jaunių pogrupio kategorijose nugalėtojais tapo Rimas Apulskis, Stasys Stanius, Rimas Česaitis. Jaunimo kategorijų nugalėtojais tapo Antanas Bašermanas, Aimontas Dolgichas, Evaldas Šorius. Suaugusiųjų kategorijose nugalėjo Valentinas Vandys ir Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais pripažinti Rimas Apulskis, Evaldas Šorius, Rišardas Krinickis.
Palyginimui, tais pačiais metais Kaune vyko tarptautinis kultūrizmo renginys, tačiau jo vieta buvo vienoje iš užmiesčio gamyklų kultūros salėje ir renginys vyko slapta be žiūrovų. Taip pat 1976 m. buvo organizuotas tarptautinis kultūrizmo renginys Kalinino (dabar Teverė, RTFSR) mieste. Valdžia uždraudė rengti varžybas, bet sportininkai protestuodami vis tiek surengė rungtynes viename miniatiūriniame miesto sporto klubų. Žiūrovų nebuvo, tik negausi sava palaikymo komanda.
1976 sportuojant Vilniaus „Viktorijos“ kulbe, pradėjome kalbėti su vienu klubo lankytoju teisininku Grigorijumi Leonovu. Šis pasakė, kad ką tik yra užbaigęs Vilniaus universiteto teisės fakultetą ir yra paskirtas į Klaipėdą dirbti liaudies teisėjo pareigose. Jau Klaipėdoje Edmundas Daubaras įtikino Grigorijų Leonovą imtis vadovauti Klaipėdos kultūrizmui. Motyvas buvo aiškus - dirbant teisėjo pareigose atsivers nemažai miesto valdininkų durų ir kultūristams bus lengviau. Organizaciniais reikalais toliau užsiėmė Edmundas Daubaras, o Grigorijus Leonovas ėmėsi miesto sportininkų užsiėmimams tiesti legalius kelius. 1977 metais prie Klaipėdos miesto sporto komiteto buvo įregistruota „Klaipėdos kultūrizmo federacija“, kuri ėmė organizuoti miesto sportinę veiklą. Tai buvo beprecedentinis įvykis visoje TSRS. Kultūrizmo sportas buvo uždraustas ir persekiojamas, o Klaipėdoje veikė oficiali miesto kultūrizmo federacija. Taip ši federacija ir išliko vienintele legaliai veikianti visoje TSRS iki pat 1987 metų, kol prie TSRS sporto ministerijos buvo įsteigta „TSRS kultūrizmo federacija“.
Juridiniais keliais buvo uždaryti visi Klaipėdos miesto nelegalūs sporto klubai, o palikti prie federacijos tik trys: „Gintaras“ (vadovas Edmundas Daubaras), „Šatrija“ (vadovas Sigitas Vilutis) ir „Alksnynė“ (vadovas Olegas Serovas).
Beprecedentės viešos varžybos Telšiuose sukėlė TSRS kultūrizmo pasaulyje savotišką furorą. Stebėjosi visi. Estijos TSR kultūrizmo vadovas Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) Edmundui Daubarui parašė palaikymo laišką ir „Gintarinio prizo“ turnyrą pareklamavo Čekoslovakijos TSR sporto spaudai.
Po varžybų Telšiuose Edmundas Daubaras įsidrąsino ir, tarpininkaujant tėvui Vytautui Daubarui, 1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrą organizavo Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Varžybos buvo tik kūno demonstravimo dalies, jėgos pratimų nebuvo. Edmundas Daubaras vėl rizikavo - turnyras buvo viešas, žiūrovus surinko „gyvai“ vieni per kitus patys sportininkai klaipėdiečiai. Salė buvo pilna aistruolių. Varžybose dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
1977 m. “GINTARINIS PRIZAS”
REZULTATAI
(tik pirmos trys vietos)
Jaunimas
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Chleborodovas Viačeslavas Vilnius 1
2. Burba Edvardas Klaipėda 2
3. Apulskis Rimas Klaipėda 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Dolgovas Borisas Vilnius 1
2. Uckus Benas Kaunas 2
3. Kuznecovas Nikolajus Vilnius 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Nevera Stepanas Vilnius 1
2. Šorius Evaldas Klaipėda 2
3. Mišeniovas Edvardas Kaunas 3
Suaugusieji
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Keršulis Algimantas Vilnius 1
2. Daubaras Vytautas Vilnius 2
3. Žurauskas Jonas Kaunas 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Petrošius Kęstutis Vilnius 1
2. Krinickis Rišardas Vilnius 2
3. Maksimovas Stasys Kaunas 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Cukanovas Stasys Vilnius 1
2. Besakirskas Albertas Kaunas 2
3. Zenkevičius Vytautas Klaipėda 3
Absoliutūs nugalėtojai Jaunimas – Borisas Dolgovas
Suaugusieji – Stasys Cukanovas
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
1977 METŲ KOVA SU TSRS POLITINĖS VALDŽIOS SPRENDIMAIS
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais Edmundas Daubaras, pagal universitetų mainų programą, dar kartą dviem mėnesiams išvyko į Čekoslovakijos SSR. Sportinės veiklos programa buvo panaši į ankstesniųjų metų: vyko susitikimai su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala bei jo pavaduotoju profesoriumi Františeku Bulva.
Siekdami parodyti lojalumą savo valdžiai, čekoslovakai Edmundui Daubarui, kaip TSRS kultūrizmo atstovui, organizavo susitikimą su Čekoslovakijos sporto ministerijos vadovais. Tuo metu Čekoslovakijos kultūrizmo federacija jau turėjo savo kabinetą ministerijoje, kuriame dirbo federacijos sekretorius, garsus kultūristas Peteris Tlapakas.
Vojtechas Fiala taip pat organizavo Edmundo Daubaro kelionę į kalnų kurorte įsikūrusį šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą. Tuo metu jame pasaulio čempionatui rengėsi nacionalinės kultūrizmo rinktinės sportininkai. Vyko susitikimai ir pokalbiai su atletais bei treneriais.
Vėliau Edmundas Daubaras lankėsi Brno mieste, kur profesorius Františekas Bulva surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Juose Edmundas Daubaras dalyvavo svečio teisėmis ir skaitė pranešimą apie kultūrizmo padėtį TSRS.
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais kultūrizmo persekiojimas TSRS dar labiau sustiprėjo. TSRS sporto ministerija išleido įsakymus griežtinti kovą su kultūrizmu, o nacionalinių respublikų sporto ministerijos šiuos nurodymus pakartojo ir ėmė aktyviai vykdyti. Sovietinėje spaudoje prasidėjo organizuota kultūrizmo puolimo kampanija. Ypač aršiai reiškėsi dienraščio Sovietsky Sport žurnalistas Dmitry Ivanov. Didėjant spaudimui, beveik visi žinomi TSRS kultūrizmo organizatoriai nutilo.
Nesitaikstydamas su susidariusia padėtimi ir remdamasis Čekoslovakijoje matytais pavyzdžiais, Edmundas Daubaras pradėjo susirašinėjimą su „Sovietskij sport“ redakcija, TSRS sunkiosios atletikos federacija bei TSRS sporto ministerijos vadovais. Tačiau šie dialogai nedavė jokių teigiamų rezultatų.
Baigiantis 1977 metams, Edmundas Daubaras kartu su geriausiais miesto kultūristais dalyvavo Estijos sostinėje Taline vykusiame „Georgo Tenno memoriale“. Tai buvo vienos prestižiškiausių to meto kultūrizmo varžybų TSRS šalyse. Sėkmingiausiai jose pasirodė Patras Stanius – jaunimo kategorijoje jis iškovojo trečiąją vietą.
Išsamesnė informacija yra tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Ką bendro Džonas Grimekas turi su NABBA?
NABBA organizacija dažnai pristato Džoną Grimeką kaip vieną iš savo istorinių simbolių. Jo atvaizdas naudojamas organizacijos emblemoje, o įvairiuose leidiniuose ir interneto svetainėse jis neretai minimas tarp NABBA čempionų. Tačiau pažvelgus į istorinius faktus kyla pagrįstas klausimas: kokioje NABBA organizacijoje buvo Džonas Grimekas, jeigu tuo metu NABBA dar neegzistavo?
Džonas Grimekas buvo garsiojo amerikiečių sporto veikėjo, „Amerikos sunkiosios atletikos tėvu“ vadinamo Bobo Hofmano auklėtinis. Kaip ir kiti Hofmano treniruoti atletai, jis dalyvavo Bobo Hofmano inicijuotuose FIHC („Fédération Internationale Haltérophile et Culturiste“) „Mr. Universe“ turnyruose.
Pirmosios tokios varžybos įvyko 1947 metais Filadelfijoje (JAV). Jų nugalėtoju tapo kitas Hofmano auklėtinis – sunkiaatletis Stivas Stanko.
Kadangi FIHC buvo pripažinta tarptautinės sporto bendruomenės organizacija, 1948 metų Londono olimpinių žaidynių metu buvo gautas leidimas surengti antrąsias FIHC „Mr. Universe“ varžybas. Jas organizavo Didžiosios Britanijos sunkiosios atletikos asociacija BAWLA, bendradarbiaudama su žurnalu „Health & Strength“. Šiose varžybose nugalėjo Džonas Grimekas.
Svarbu pabrėžti, kad 1948 metais NABBA organizacijos dar nebuvo. Nacionalinė mėgėjų kultūrizmo asociacija (NABBA) buvo įkurta tik 1950 metais Didžiojoje Britanijoje. Tais pačiais metais buvo surengtas pirmasis oficialus NABBA „Mr. Universe“ konkursas, kurio nugalėtoju tapo amerikietis Stivas Rivsas.
Todėl istoriškai tikslu teigti, kad Džonas Grimekas laimėjo 1948 metų FIHC „Mr. Universe“ varžybas, tačiau jis negalėjo būti NABBA čempionas, nes NABBA tuo metu dar neegzistavo. Vėliau NABBA perėmė „Mr. Universe“ varžybų tradiciją ir į savo istoriją įtraukė ankstesnių metų nugalėtojus, tarp jų ir Džoną Grimeką. Būtent dėl šios priežasties jo vardas šiandien dažnai siejamas su NABBA.
Tačiau istoriniai faktai išlieka nepakitę: Džonas Grimekas buvo FIHC ir Bobo Hofmano sportinės sistemos atstovas, o ne NABBA organizacijos atletas. Todėl teiginys, kad jis buvo NABBA čempionas tiesiogine prasme, neatitinka istorinių aplinkybių.
Klausimas lieka atviras: jei Džonas Grimekas niekada nestartavo NABBA renginyje ir niekada nepriklausė NABBA organizacijai, ar pagrįsta jį vadinti NABBA čempionu, ar tai veikiau vėlesnis istorijos interpretavimas?
Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
PASAULIO KULTŪRIZMO ISTORIJA.
TSRS KULTŪRIZMO FEDERACIJA BUVO KURIAMA KLAIPĖDOJE.
1986 metais, rengiant „Gintarinio prizo“ turnyrą, Edmundas Daubaras sugrįžo į aktyvią kultūrizmo organizacinę veiklą Klaipėdoje. Tam susiklostė palankios aplinkybės – buvo baigtos teisės studijos Vilniaus valstybiniame universitete, gyvenimas tapo stabilesnis. Klaipėdos miesto kultūrizmo federacijos prezidentas, liaudies teisėjas Anatolijus Gončarovas ne kartą buvo kvietęs Edmundą Daubarą sugrįžti į miesto kultūrizmo gyvenimą. Matyt, 1986-ieji tam buvo tinkamiausias metas.
Tuo metu Klaipėdoje veikė trys kultūrizmo sporto klubai. Sportuojančiųjų netrūko, nemažai atletų dalyvaudavo varžybose, tačiau miestas neturėjo ryškių sporto asmenybių. Ilgainiui ir „Gintarinio prizo“ turnyras buvo tapęs savotiška rutina. Tikėtina, kad būtent tai ir paskatino sugrąžinti Edmundą Daubarą į aktyvią veiklą.
Rengdamas 1986 metų „Gintarinio prizo“ turnyrą, Edmundas Daubaras į Klaipėdą pakvietė kadaise garsų TSRS kultūristą iš Leningrado Vladimirą Dubininą. Po pralaimėjimo 1974 metų „Georgo Tenno memorialo“ varžybose Vladimiras Dubininas beveik trylikai metų buvo pasitraukęs iš aktyvios sportinės veiklos ir vengė viešumo. Vis dėlto kvietimą jis priėmė ir atvyko į Klaipėdą.
Nors pačios varžybos praėjo įprasta tvarka, po jų Edmundas Daubaras savo namuose surengė neformalų susitikimą, į kurį pakvietė autoritetingus TSRS kultūrizmo lyderius – Vladimirą Dubininą, maskvietį Vladimirą Šubovą ir Ukrainos TSR atstovavusį Arkadijų Kašanskį. Inaras Mardo turnyre nedalyvavo, o Romano Kalinausko dėl ankstesnių nesutarimų niekas net neplanavo kviesti.
Susirinkusiesiems Edmundas Daubaras pateikė svarstyti du strateginius klausimus. Pirmiausia buvo pasiūlyta Rusijos TFSR teritorijoje pradėti rengti stambų tarptautinį kultūrizmo turnyrą, kuris padėtų šiai sporto šakai patekti į centrinės TSRS sporto valdžios akiratį. Šios iniciatyvos įgyvendinimo ėmėsi Vladimiras Dubininas, kuris Leningrade pradėjo organizuoti tarptautinį turnyrą „Baltosios naktys“.
Antrasis klausimas buvo oficialios TSRS kultūrizmo federacijos steigimas prie TSRS sporto komiteto. Iki tol formaliai veikęs Romano Morozo ir Romano Kalinausko tandemas nesugebėjo užtikrinti nuoseklaus vadovavimo TSRS kultūrizmo judėjimui, be to, neturėjo reikšmingos paramos sporto valdžios institucijose.
Remdamasis savo patirtimi Čekoslovakijoje, kur buvo susipažinęs su sėkmingu Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos bendradarbiavimu su šalies sporto ministerija (ČSTV), Edmundas Daubaras pasiūlė aiškų veiksmų planą. Vladimiras Šubovas ir Vladimiras Dubininas, jau turėję ryšių TSRS sporto struktūrose, per TSRS sunkiosios atletikos federaciją turėjo siekti oficialaus kultūrizmo federacijos įteisinimo. Susirinkusieji šiam planui pritarė ir netrukus ėmėsi konkrečių veiksmų.
Jau tų pačių metų rudenį Vladimiras Dubininas prestižiniuose Leningrado „Oktiabrskij“ rūmuose surengė tarptautinį turnyrą „Baltosios naktys“, kuris netrukus tapo vienu žinomiausių kultūrizmo renginių Sovietų Sąjungoje.
Po šio susitikimo Edmundas Daubaras ėmėsi spręsti ir Klaipėdos kultūrizmo lyderio klausimą. Miestui trūko aukšto lygio sportininkų. Nors perspektyvių atletų buvo, kvalifikuotų trenerių stygius lėmė, kad klaipėdiečiai jau kelerius metus neužimdavo aukštų vietų svarbiausiuose TSRS kultūrizmo turnyruose – „Gintarinio prizo“, „Georgo Tenno memorialo“ ir Kauno „Komjaunimo taurės“ varžybose.
Ieškodamas perspektyviausio kandidato, Edmundas Daubaras savo dėmesį sutelkė į Viktorą Jucį. Jo nuomone, šis atletas turėjo visas galimybes tapti naujuoju Klaipėdos kultūrizmo lyderiu. Taip prasidėjo Viktoro Jucio kelias į sporto aukštumas.
Rengiant atletą buvo panaudota užsienio treniruočių metodikos patirtis, Edmundo Daubaro sukauptos žinios bei praktiniai apibendrinimai. Tačiau ne mažiau svarbus buvo ir Vilniaus kultūrizmo mokyklos, kurios vienas kūrėjų buvo Česlovas Tamulevičius, palikimas. Didelis dėmesys buvo skiriamas ne tik privalomųjų pozų technikos tobulinimui, bet ir laisvojo pozavimo programoms.
Kaip yra sakęs Česlavo Tamulevičiaus pasekėjas Vitalijus Asovskis: „Jeigu bet kurį Vilniaus kultūrizmo mokyklos atletą naktį pažadintum ir pakeltum iš lovos, jis net pusiau miegodamas nepriekaištingai atliktų bet kurią privalomą pozą.“
Būtent tokiais principais buvo grindžiamas ir Viktoro Jucio pasirengimas būsimoms varžyboms.
Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
1976-1977 m. „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAI.
PIRMOS NELEGALIAI VIEŠOS KULTŪRIZMO VARŽYBOS TSRS.
1976–1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrai tapo išskirtiniu reiškiniu Lietuvos ir visos TSRS kultūrizmo istorijoje. Nepaisant oficialaus kultūrizmo draudimo Sovietų Sąjungoje, būtent šie renginiai buvo pirmos viešai surengtos kultūrizmo varžybos po draudimo įvedimo.
1976 metais Edmundas Daubaras „Gintarinio prizo“ turnyrą kartu su „Žemaitijos taure“ organizavo Telšiuose. Jėgos dalis vyko vienoje miesto mokyklų, o kūno demonstravimo dalis – Telšių miesto kultūros rūmuose. Tai buvo pirmos po kultūrizmo draudimo nelegaliai viešos kultūrizmo varžybos visoje TSRS teritorijoje. Tiesiog Edmundui Daubarui pavyko įtikinti kultūros rūmų administraciją, kad jokio nusižengimo čia nėra ir rūmai gražiai išreklamavo renginį gyventojams. Salė buvo pilna vietinių žiūrovų. Edmundas Daubaras nemenkai rizikavo, bet varžybos praėjo sklandžiai ir negatyvių pasekmių nebuvo sulaukta. Renginyje dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Jaunių pogrupio kategorijose nugalėtojais tapo Rimas Apulskis, Stasys Stanius, Rimas Česaitis. Jaunimo kategorijų nugalėtojais tapo Antanas Bašermanas, Aimontas Dolgichas, Evaldas Šorius. Suaugusiųjų kategorijose nugalėjo Valentinas Vandys ir Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais pripažinti Rimas Apulskis, Evaldas Šorius, Rišardas Krinickis.
Palyginimui, tais pačiais metais Kaune vyko tarptautinis kultūrizmo renginys, tačiau jo vieta buvo vienoje iš užmiesčio gamyklų kultūros salėje ir renginys vyko slapta be žiūrovų. Taip pat 1976 m. buvo organizuotas tarptautinis kultūrizmo renginys Kalinino (dabar Teverė, RTFSR) mieste. Valdžia uždraudė rengti varžybas, bet sportininkai protestuodami vis tiek surengė rungtynes viename miniatiūriniame miesto sporto klubų. Žiūrovų nebuvo, tik negausi sava palaikymo komanda.
1976 sportuojant Vilniaus „Viktorijos“ kulbe, pradėjome kalbėti su vienu klubo lankytoju teisininku Grigorijumi Leonovu. Šis pasakė, kad ką tik yra užbaigęs Vilniaus universiteto teisės fakultetą ir yra paskirtas į Klaipėdą dirbti liaudies teisėjo pareigose. Jau Klaipėdoje Edmundas Daubaras įtikino Grigorijų Leonovą imtis vadovauti Klaipėdos kultūrizmui. Motyvas buvo aiškus - dirbant teisėjo pareigose atsivers nemažai miesto valdininkų durų ir kultūristams bus lengviau. Organizaciniais reikalais toliau užsiėmė Edmundas Daubaras, o Grigorijus Leonovas ėmėsi miesto sportininkų užsiėmimams tiesti legalius kelius. 1977 metais prie Klaipėdos miesto sporto komiteto buvo įregistruota „Klaipėdos kultūrizmo federacija“, kuri ėmė organizuoti miesto sportinę veiklą. Tai buvo beprecedentinis įvykis visoje TSRS. Kultūrizmo sportas buvo uždraustas ir persekiojamas, o Klaipėdoje veikė oficiali miesto kultūrizmo federacija. Taip ši federacija ir išliko vienintele legaliai veikianti visoje TSRS iki pat 1987 metų, kol prie TSRS sporto ministerijos buvo įsteigta „TSRS kultūrizmo federacija“.
Juridiniais keliais buvo uždaryti visi Klaipėdos miesto nelegalūs sporto klubai, o palikti prie federacijos tik trys: „Gintaras“ (vadovas Edmundas Daubaras), „Šatrija“ (vadovas Sigitas Vilutis) ir „Alksnynė“ (vadovas Olegas Serovas).
Beprecedentės viešos varžybos Telšiuose sukėlė TSRS kultūrizmo pasaulyje savotišką furorą. Stebėjosi visi. Estijos TSR kultūrizmo vadovas Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) Edmundui Daubarui parašė palaikymo laišką ir „Gintarinio prizo“ turnyrą pareklamavo Čekoslovakijos TSR sporto spaudai.
Po varžybų Telšiuose Edmundas Daubaras įsidrąsino ir, tarpininkaujant tėvui Vytautui Daubarui, 1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrą organizavo Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Varžybos buvo tik kūno demonstravimo dalies, jėgos pratimų nebuvo. Edmundas Daubaras vėl rizikavo - turnyras buvo viešas, žiūrovus surinko „gyvai“ vieni per kitus patys sportininkai klaipėdiečiai. Salė buvo pilna aistruolių. Varžybose dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
1977 m. “GINTARINIS PRIZAS”
REZULTATAI
(tik pirmos trys vietos)
Jaunimas
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Chleborodovas Viačeslavas Vilnius 1
2. Burba Edvardas Klaipėda 2
3. Apulskis Rimas Klaipėda 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Dolgovas Borisas Vilnius 1
2. Uckus Benas Kaunas 2
3. Kuznecovas Nikolajus Vilnius 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Nevera Stepanas Vilnius 1
2. Šorius Evaldas Klaipėda 2
3. Mišeniovas Edvardas Kaunas 3
Suaugusieji
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Keršulis Algimantas Vilnius 1
2. Daubaras Vytautas Vilnius 2
3. Žurauskas Jonas Kaunas 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Petrošius Kęstutis Vilnius 1
2. Krinickis Rišardas Vilnius 2
3. Maksimovas Stasys Kaunas 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Cukanovas Stasys Vilnius 1
2. Besakirskas Albertas Kaunas 2
3. Zenkevičius Vytautas Klaipėda 3
Absoliutūs nugalėtojai Jaunimas – Borisas Dolgovas
Suaugusieji – Stasys Cukanovas
1977 METŲ KOVA SU TSRS POLITINĖS VALDŽIOS SPRENDIMAIS
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais Edmundas Daubaras, pagal universitetų mainų programą, dar kartą dviem mėnesiams išvyko į Čekoslovakijos SSR. Sportinės veiklos programa buvo panaši į ankstesniųjų metų: vyko susitikimai su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala bei jo pavaduotoju profesoriumi Františeku Bulva.
Siekdami parodyti lojalumą savo valdžiai, čekoslovakai Edmundui Daubarui, kaip TSRS kultūrizmo atstovui, organizavo susitikimą su Čekoslovakijos sporto ministerijos vadovais. Tuo metu Čekoslovakijos kultūrizmo federacija jau turėjo savo kabinetą ministerijoje, kuriame dirbo federacijos sekretorius, garsus kultūristas Peteris Tlapakas.
Vojtechas Fiala taip pat organizavo Edmundo Daubaro kelionę į kalnų kurorte įsikūrusį šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą. Tuo metu jame pasaulio čempionatui rengėsi nacionalinės kultūrizmo rinktinės sportininkai. Vyko susitikimai ir pokalbiai su atletais bei treneriais.
Vėliau Edmundas Daubaras lankėsi Brno mieste, kur profesorius Františekas Bulva surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Juose Edmundas Daubaras dalyvavo svečio teisėmis ir skaitė pranešimą apie kultūrizmo padėtį TSRS.
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais kultūrizmo persekiojimas TSRS dar labiau sustiprėjo. TSRS sporto ministerija išleido įsakymus griežtinti kovą su kultūrizmu, o nacionalinių respublikų sporto ministerijos šiuos nurodymus pakartojo ir ėmė aktyviai vykdyti. Sovietinėje spaudoje prasidėjo organizuota kultūrizmo puolimo kampanija. Ypač aršiai reiškėsi dienraščio Sovietsky Sport žurnalistas Dmitry Ivanov. Didėjant spaudimui, beveik visi žinomi TSRS kultūrizmo organizatoriai nutilo.
Nesitaikstydamas su susidariusia padėtimi ir remdamasis Čekoslovakijoje matytais pavyzdžiais, Edmundas Daubaras pradėjo susirašinėjimą su „Sovietskij sport“ redakcija, TSRS sunkiosios atletikos federacija bei TSRS sporto ministerijos vadovais. Tačiau šie dialogai nedavė jokių teigiamų rezultatų.
Baigiantis 1977 metams, Edmundas Daubaras kartu su geriausiais miesto kultūristais dalyvavo Estijos sostinėje Taline vykusiame „Georgo Tenno memoriale“. Tai buvo vienos prestižiškiausių to meto kultūrizmo varžybų TSRS šalyse. Sėkmingiausiai jose pasirodė Patras Stanius – jaunimo kategorijoje jis iškovojo trečiąją vietą.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
2008 M. TARPTAUTINIS TURNYRAS „GINTARINIS PRIZAS“.
Ar šiandien pasaulyje yra kas nors, kas galėtų su juo lygintis?
Klaipėda, 2008 m.
2008 metais, kartu su tarptautiniu „Gintarinio prizo“ („Amber Prix International“) turnyru Klaipėdoje, pasaulinės WFF–WBBF federacijos organizatoriai aktyviai dirbo rengdami Vilniuje tradicinį „Universe“ turnyrą bei WBBF pasaulio profesionalų čempionatą. Tuo pat metu WFF pasaulio profesionalų čempionatas su solidžiomis piniginėmis premijomis buvo surengtas Prahoje, Žofino rūmuose, ir jį vėl organizavo Čekijos verslininkas Martinas Kuta.
Po WFF-WBBF federacijos vadovų susitikimo su Lenkijos Respublikos sporto ministru Zbigniewu Paceltu, Bydgoščiaus verslininkas Jerzy Gotowski inicijavo WFF-WBBF pasaulio mėgėjų čempionato organizavimą savo mieste.
Šis svarbus sprendimas tapo reikšmingu žingsniu stiprinant tarptautinį federacijos pripažinimą ir plėtojant kultūrizmo bei fitneso sportą Europoje. Renginio organizavimui buvo sutelktos miesto valdžios, verslo bendruomenės ir sporto organizacijų pajėgos, o pats čempionatas tapo vienu reikšmingiausių metų WFF-WBBF sporto įvykių.
Bydgoščiuje surengtas pasaulio mėgėjų čempionatas subūrė sportininkus iš įvairių šalių ir dar labiau sustiprino federacijos pozicijas tarptautinėje sporto arenoje.
“Gintarinis prizas”
„Gintarinio prizo“ renginio proga buvęs Austrijos parlamento pirmininkas profesorius Alfredas Gerstlas klaipėdiečiams padovanojo išskirtinę savo auklėtinio, tuometinio Kalifornijos gubernatoriaus Arnoldo Švarcenegerio, originalių fotografijų kolekciją bei dokumentinį filmą, pasakojantį apie jo gyvenimo ir sportinės karjeros kelią.
Fotografijos buvo eksponuojamos LCC universiteto patalpose surengtoje parodoje, o dokumentinis filmas rodytas gausiai susirinkusiems varžybų žiūrovams.
Iškilmingoje varžybų atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo nariai, valstybės ir savivaldybės institucijų atstovai bei kiti garbūs svečiai. Renginį filmavo iš Vilniaus atvykusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) kūrybinė grupė.
2008 m. „Gintarinio prizo“ turnyro metu buvo pagerbti tiek gyvi, tiek jau mirę veteranai. Po varžybų užsienio delegacijų vadovai lankėsi Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos sporto ministerijoje, taip pat dalyvavo ELTA naujienų agentūroje surengtoje spaudos konferencijoje.
Renginio proga buvo išleistas istorinis trikalbis žurnalas (10 000 egzempliorių tiražu) ir 3000 varžybų DVD diskų. Leidiniai buvo nemokamai platinami įvairių tarptautinių renginių metu visame pasaulyje.
Varžybose dalyvavo 293 atletai iš 21 šalies: Argentinos, Austrijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Estijos, Graikijos, Izraelio, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Meksikos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos, Čekijos ir Juodkalnijos.
ABSOLIUTŪS TURNYRO NUGALĖTOJAI
Moterys: Jamila Vanesa Toledo (Argentina)
Vyrai: Darius Bukšnaitis (Šakiai, Lietuva)
W.F.F. - W.B.B.F. International
(Since 1968)
PROFESSIONAL CARD HOLDERS
(2004-2026)
No. Cert. Athlete's Name Country
26-001 Valerija Nilova, Estonia
26-002 Olga Bogacz. Poland
26-003 Evelina Pranauske, Lithuania
26-004 Piotr Sevcenko, Lithuania
26-005 Ruta Karpaite, Lithuania
25-001 Mickael Louvel France
25-002 Toru Fukutomi Japan
25-003 Kamil Kowalczyk Poland
25-004 Diana Stavchansky Israel
24-001 Oleg Kametskov Estonia
23-001 Majid Tashakkorinia Iran
23-002 Vilma Poviloniene Lithuania
23-002 Martina Fric Slovakia
23-004 Palle Katring Rasmussen Denmark
23-005 Raimundas Urbanavicius Lithuania
23-006 Lukasz Kulinski Poland
23-007 Jelena Ivanova Latvia
22-001 Maris Sveiduks Latvia
22-002 Anna Sobolewska-Kucharska Poland
22-003 Natalia Miszkowska Poland
22-004 Vasilij Bespalenko Ukraine
21-001 Vidmantas Malakauskas Lithuania
21-002 Sergej Rybakov Latvia
21-003 Aleksejs Petkevics Latvia
21-004 Roman Polshin Estonia
20-001 Julija Magilinskaja Lithuania
19-001 Ulku Ece Erturk Turkey
19-002 Celal Orhan Bozkurt Turkey
19-003 Tareq Ahmet Mohammed Turkey
19-004 Olga Kolesova Lithuania
19-005 Moumita Mazumder India
19-006 Zina Usikova Belarus
19-007 Arkadiusz Demidowicz Poland
19-008 Aleksandr Pulbere Russia
19-009 Alex Dunnett UK
19-010 Ema Miliauskiene Lithuania
18-001 Golab Rabha India
18-002 Nerina Broggia Argentina
18-003 Oksana Filimonova Estonia
18-004 Amirhossein Pourezzat Malaysia
18-005 Maik Thies Germany
18-006 Tolga Murat Balikci Turkey
18-007 Vipnesh Kumar India
18-008 Igor Artemjev Russia
18-009 Valentina Zabiiaka Russia
18-010 Evelina Stulginskaite Lithuania
18-011 Hollie Jade Feeney UK
18-012 Hanna Kristina Skytta Finland
18-013 Ricardo Cordeiro Fernandes Brazil
18-014 Lilija Shcheklanova Russia
18-015 Burcin Bayraktar Turkey
18-016 Anas Nahhas Turkey
18-017 Nadir Kassab Turkey
18-018 Mohammad Maragheh Iran
18-019 Kalimorad Morteza Siah Iran
18-020 Hossin Reza Poor Iran
18-021 Tajik Gholam Reza Iran
18-022 Vahid Ashori Iran
18-023 Ali Moieni Iran
18-024 Hamid Solati Thailand
18-025 Mohammad Ali Norozkhan Iran
18-026 Shagmai Kushan India
17-013 Jason Flechner Germany
17-012 Sandro Piccirillo Germany
17-011 Hugo Rafael Brazil
17-010 Sergeii Iatsiuk Ukraine
17-009 Marcos Oloveira Dumont Brazil
17-008 Eduard Sevcenko Latvia
17-007 Marina Legenzova Lithuania
17-006 Jana Zykiene Lithuania
17-005 Evgenij Baishev Russia
17-004 Rahul Joshi India
17-003 Anita Lakatos Serbia
17-002 Ugne Kukyte Lithuania
17-001 Sandra Mockute Lithuania
16-011 Hassan Benmestoura Belgium
16-010 Jorg Fuchs Germany
16-009 Vilma Naruse Lithuania
16-008 Asta Butkute Lithuania
16-007 Jannie Coetzee South Africa
16-006 Liudmila Kakaulina Russia
16-005 Christopher Mewes Germany
16-004 Katja Bongart Germany
16-003 Marina Putzinger Germany
16-002 Arslanel Ödül Turkey
16-001 Souto Glayson Brazil
15-004 Marina Vlasova Russia
15-003 Liudmila Senciugova Russia
15-002 Sintia Katkevica Latvia
15-001 Sylvester James Scotland-Nigeria
14-007 Andrej Choroneko Belarus
14-006 Andrej Rumiancev Estonia
14-005 Leonor Greffel Denmark-Mozambique
14-004 Jelena Kursanova Russia
14-003 Sean Fergusson UK
14-002 Jagjeet Singh India
14-002 Roberto Reinaldo Portugal-UK
14-001 Evelyn Dirocie Belgium
13-005 Olga Samak Belarus
13-004 Reza Bagherzadeh Iran
13-003 Jelena Volkova Russia
13-002 John Leslie South Africa
13-001 Nikolaj Vorobjov Russia
12-009 Svetlana Pugacheva Russia
12-008 Kristina Narbutaityte Lithuania
12-007 Sergej Kostel Belarus
12-006 Reza Rezaei Iran
12-005 Andrzej Rak Poland
12-004 Andrzej Brzezinski Poland
12-003 Marieta Zigalova Slovakia
12-002 Marosz Kanas Slovakia
12-001 Dalvaniza Aquino Brazil
11-016 Elizabeth Van Den Merve South Africa
11-015 Suzanna Lemmer South Africa
11-014 Marina Bekojeva Russia
11-013 Svetlana Agalarova Russia
11-012 Arora Rajesh India
11-011 Ali Mahdi Iran
11-010 Andrius Pauliukevicius Lithuania
11-009 Aleksandr Borsan Belarus
11-008 Fernando Sardinha Brazil
11-007 Mohsen Choranevis Iran
11-006 Navtej Singh India
11-005 Shameen Adams South Africa
11-004 Crecky Chaves Brazil
11-003 Ali Imani Iran
11-002 Jevgenij Klockov Russia
11-001 King Izogie Belgium
10-008 Aleksandr Vohmjanin UK
10-007 Sukvinder Singh India
10-006 Dharminder Singh India
10-005 Maria Lutsina Russia
10-004 Tracey Gottchalk South Africa
10-003 Dainius Dzikevicius Lithuania
10-003 Heinrich Voss South Africa
10-002 Valentina Kozlovskaja Belarus
10-001 Eva Martinkova Slovakia
09-003 Irina Valette France
09-002 Liudmila Kolesnikova Russia
09-001 Vitalij Aleksandrov Latvia
08-011 Sanchez Flores Mexico
08-010 Anton Zajanckovskij Lithuania
08-009 Wojciech Nadolski Poland
08-008 Jelena Panova Russia
08-007 Irina Stavickaja Russia
08-006 Aleksandr Sciogolev Russia
08-005 Leonid Filkatov Russia
08-004 Oksana Lapsova Russia
08-003 Timo Pekka Vilponen Finland
08-002 Aelksandr Sevcov Estonia
08-001 Yamila Toledo Argentina
07-011 Vladimir Poliakov Russia
07-010 Vladimir Belousov Russia
07-009 Denis Burmistrov Russia
07-008 Maria Kuzmina Russia
07-007 Liudmila Kungurova Russia
07-006 Tatjana Bojciuk Russia
07-005 Jelena Frenkel Israel
07-004 Jurij Solionov Lithuania
07-003 Arvydas Miseikis Lithuania
07-002 Irina Riabova Russia
07-001 Maria Stukova Russia
06-012 Vitalijus Kuzmycius Lithuania
06-011 Aleksandr Liubomirov Latvia
06-010 Dmitrij Skripnik Russia
06-009 Marios Artemiou Cyprus
06-008 Mona Costi Cyprus
06-007 Elena Stasiukyniene Lithuania
06-006 Silvia Malachovska Slovakia
06-005 Diana Decesare Brazil
06-005 Michail Malek Russia
06-004 Jurij Gucan Latvia
06-003 Aleksej Sebastjanov Russia
06-002 Aleksandr Anaskin Russia
06-001 Jurans Normunds Latvia
06-001 Antonio Osta Uruguay
05-014 Bruno Lembo Italy
05-013 Jelena Stadnik Ukraine
05-012 Brigita Brezovac Slovenia
05-011 Dmitrij Zolin Russia
05-010 Samuel Cullingworth UK
05-009 Marek Kalmus Estonia
05-008 Mike Mitchel Turkey
05-007 Luigi Sabiela Italy
05-006 Vera Jegorova Russia
05-005 Maris Kliavins Latvia
05-004 Andrej Jakubov Russia
05-003 Ida Guscia Russia
05-002 Rachel Kauppila Finland
05-001 Andre Kai Kaknes Norway
04-011 Martina Lepcin Croatia
04-010 Aleksandra Kukres Lithuania
04-009 Massimo Monaco Italy
04-008 Marie Rippert France
04-007 Irina Zincenko Russia
04-006 Vladimir Marachovskij Latvia
04-005 Aleksandr Baldin Russia
04-004 Dmitrij Cizov Russia
04-003 Ramunas Sendrius Lithuania
04-002 Mindaugas Kvasys Lithuania
04-001 Jolanta Mileriute Lithuania
International Secretary UGNE RAUDYTE DAUBARINE
FACEBOOK does not allow long texts. Get full information on International Site www.wff.lt
1976-1977 m. „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAI.
PIRMOS NELEGALIAI VIEŠOS KULTŪRIZMO VARŽYBOS TSRS.
1976–1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrai tapo išskirtiniu reiškiniu Lietuvos ir visos TSRS kultūrizmo istorijoje. Nepaisant oficialaus kultūrizmo draudimo Sovietų Sąjungoje, būtent šie renginiai buvo pirmos viešai surengtos kultūrizmo varžybos po draudimo įvedimo.
1976 metais Edmundas Daubaras „Gintarinio prizo“ turnyrą kartu su „Žemaitijos taure“ organizavo Telšiuose. Jėgos dalis vyko vienoje miesto mokyklų, o kūno demonstravimo dalis – Telšių miesto kultūros rūmuose. Tai buvo pirmos po kultūrizmo draudimo nelegaliai viešos kultūrizmo varžybos visoje TSRS teritorijoje. Tiesiog Edmundui Daubarui pavyko įtikinti kultūros rūmų administraciją, kad jokio nusižengimo čia nėra ir rūmai gražiai išreklamavo renginį gyventojams. Salė buvo pilna vietinių žiūrovų. Edmundas Daubaras nemenkai rizikavo, bet varžybos praėjo sklandžiai ir negatyvių pasekmių nebuvo sulaukta. Renginyje dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Jaunių pogrupio kategorijose nugalėtojais tapo Rimas Apulskis, Stasys Stanius, Rimas Česaitis. Jaunimo kategorijų nugalėtojais tapo Antanas Bašermanas, Aimontas Dolgichas, Evaldas Šorius. Suaugusiųjų kategorijose nugalėjo Valentinas Vandys ir Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais pripažinti Rimas Apulskis, Evaldas Šorius, Rišardas Krinickis.
Palyginimui, tais pačiais metais Kaune vyko tarptautinis kultūrizmo renginys, tačiau jo vieta buvo vienoje iš užmiesčio gamyklų kultūros salėje ir renginys vyko slapta be žiūrovų. Taip pat 1976 m. buvo organizuotas tarptautinis kultūrizmo renginys Kalinino (dabar Teverė, RTFSR) mieste. Valdžia uždraudė rengti varžybas, bet sportininkai protestuodami vis tiek surengė rungtynes viename miniatiūriniame miesto sporto klubų. Žiūrovų nebuvo, tik negausi sava palaikymo komanda.
1976 sportuojant Vilniaus „Viktorijos“ kulbe, pradėjome kalbėti su vienu klubo lankytoju teisininku Grigorijumi Leonovu. Šis pasakė, kad ką tik yra užbaigęs Vilniaus universiteto teisės fakultetą ir yra paskirtas į Klaipėdą dirbti liaudies teisėjo pareigose. Jau Klaipėdoje Edmundas Daubaras įtikino Grigorijų Leonovą imtis vadovauti Klaipėdos kultūrizmui. Motyvas buvo aiškus - dirbant teisėjo pareigose atsivers nemažai miesto valdininkų durų ir kultūristams bus lengviau. Organizaciniais reikalais toliau užsiėmė Edmundas Daubaras, o Grigorijus Leonovas ėmėsi miesto sportininkų užsiėmimams tiesti legalius kelius. 1977 metais prie Klaipėdos miesto sporto komiteto buvo įregistruota „Klaipėdos kultūrizmo federacija“, kuri ėmė organizuoti miesto sportinę veiklą. Tai buvo beprecedentinis įvykis visoje TSRS. Kultūrizmo sportas buvo uždraustas ir persekiojamas, o Klaipėdoje veikė oficiali miesto kultūrizmo federacija. Taip ši federacija ir išliko vienintele legaliai veikianti visoje TSRS iki pat 1987 metų, kol prie TSRS sporto ministerijos buvo įsteigta „TSRS kultūrizmo federacija“.
Juridiniais keliais buvo uždaryti visi Klaipėdos miesto nelegalūs sporto klubai, o palikti prie federacijos tik trys: „Gintaras“ (vadovas Edmundas Daubaras), „Šatrija“ (vadovas Sigitas Vilutis) ir „Alksnynė“ (vadovas Olegas Serovas).
Beprecedentės viešos varžybos Telšiuose sukėlė TSRS kultūrizmo pasaulyje savotišką furorą. Stebėjosi visi. Estijos TSR kultūrizmo vadovas Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) Edmundui Daubarui parašė palaikymo laišką ir „Gintarinio prizo“ turnyrą pareklamavo Čekoslovakijos TSR sporto spaudai.
Po varžybų Telšiuose Edmundas Daubaras įsidrąsino ir, tarpininkaujant tėvui Vytautui Daubarui, 1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrą organizavo Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Varžybos buvo tik kūno demonstravimo dalies, jėgos pratimų nebuvo. Edmundas Daubaras vėl rizikavo - turnyras buvo viešas, žiūrovus surinko „gyvai“ vieni per kitus patys sportininkai klaipėdiečiai. Salė buvo pilna aistruolių. Varžybose dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
1977 m. “GINTARINIS PRIZAS”
REZULTATAI
(tik pirmos trys vietos)
Jaunimas
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Chleborodovas Viačeslavas Vilnius 1
2. Burba Edvardas Klaipėda 2
3. Apulskis Rimas Klaipėda 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Dolgovas Borisas Vilnius 1
2. Uckus Benas Kaunas 2
3. Kuznecovas Nikolajus Vilnius 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Nevera Stepanas Vilnius 1
2. Šorius Evaldas Klaipėda 2
3. Mišeniovas Edvardas Kaunas 3
Suaugusieji
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Keršulis Algimantas Vilnius 1
2. Daubaras Vytautas Vilnius 2
3. Žurauskas Jonas Kaunas 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Petrošius Kęstutis Vilnius 1
2. Krinickis Rišardas Vilnius 2
3. Maksimovas Stasys Kaunas 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Cukanovas Stasys Vilnius 1
2. Besakirskas Albertas Kaunas 2
3. Zenkevičius Vytautas Klaipėda 3
Absoliutūs nugalėtojai Jaunimas – Borisas Dolgovas
Suaugusieji – Stasys Cukanovas
1977 METŲ KOVA SU TSRS POLITINĖS VALDŽIOS SPRENDIMAIS
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais Edmundas Daubaras, pagal universitetų mainų programą, dar kartą dviem mėnesiams išvyko į Čekoslovakijos SSR. Sportinės veiklos programa buvo panaši į ankstesniųjų metų: vyko susitikimai su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala bei jo pavaduotoju profesoriumi Františeku Bulva.
Siekdami parodyti lojalumą savo valdžiai, čekoslovakai Edmundui Daubarui, kaip TSRS kultūrizmo atstovui, organizavo susitikimą su Čekoslovakijos sporto ministerijos vadovais. Tuo metu Čekoslovakijos kultūrizmo federacija jau turėjo savo kabinetą ministerijoje, kuriame dirbo federacijos sekretorius, garsus kultūristas Peteris Tlapakas.
Vojtechas Fiala taip pat organizavo Edmundo Daubaro kelionę į kalnų kurorte įsikūrusį šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą. Tuo metu jame pasaulio čempionatui rengėsi nacionalinės kultūrizmo rinktinės sportininkai. Vyko susitikimai ir pokalbiai su atletais bei treneriais.
Vėliau Edmundas Daubaras lankėsi Brno mieste, kur profesorius Františekas Bulva surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Juose Edmundas Daubaras dalyvavo svečio teisėmis ir skaitė pranešimą apie kultūrizmo padėtį TSRS.
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais kultūrizmo persekiojimas TSRS dar labiau sustiprėjo. TSRS sporto ministerija išleido įsakymus griežtinti kovą su kultūrizmu, o nacionalinių respublikų sporto ministerijos šiuos nurodymus pakartojo ir ėmė aktyviai vykdyti. Sovietinėje spaudoje prasidėjo organizuota kultūrizmo puolimo kampanija. Ypač aršiai reiškėsi dienraščio Sovietsky Sport žurnalistas Dmitry Ivanov. Didėjant spaudimui, beveik visi žinomi TSRS kultūrizmo organizatoriai nutilo.
Nesitaikstydamas su susidariusia padėtimi ir remdamasis Čekoslovakijoje matytais pavyzdžiais, Edmundas Daubaras pradėjo susirašinėjimą su „Sovietskij sport“ redakcija, TSRS sunkiosios atletikos federacija bei TSRS sporto ministerijos vadovais. Tačiau šie dialogai nedavė jokių teigiamų rezultatų.
Baigiantis 1977 metams, Edmundas Daubaras kartu su geriausiais miesto kultūristais dalyvavo Estijos sostinėje Taline vykusiame „Georgo Tenno memoriale“. Tai buvo vienos prestižiškiausių to meto kultūrizmo varžybų TSRS šalyse. Sėkmingiausiai jose pasirodė Patras Stanius – jaunimo kategorijoje jis iškovojo trečiąją vietą.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
ABSOLIUTŪS „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRO NUGALĖTOJAI
(1967–2026)
VYRAI
Metai – vardas, pavardė, šalis
2026 – Gražvydas Naruševičius, Lietuvos Respublika
2025 – Simonas Liubeckis (Scymon Lubecki), Lenkijos Respublika
2024 – Raulis Jošis (Rahul Joshi), Indijos Respublika
2023 – Aleksejus Lapšinas (Алексей Лапшин), Estijos Respublika
2022 – Vasilijus Bespalenko, Ukrainos Respublika
2021 – Arturas Kameniakas (Artur Kamieniak), Lenkijos Respublika
2020 – Marošas Kanašas (Maros Kanasz), Slovakijos Respublika
2019 – Golapas Rabha (Golap Rabha), Indijos Respublika
2018 – Aleksandras Sacharovas (Александр Сахаров), Kazachstano Respublika
2017 – Marošas Kanašas (Maros Kanasz), Slovakijos Respublika
2016 – Jorgas Fuksas (Jorg Fuchs), Vokietijos Federacinė Respublika
2015 – Acmadi Arašas (Ahmadi Arash), Irano Islamo Respublika
2014 – Andrejus Rumiancevas (Андрей Румянцев), Estijos Respublika
2013 – Andžejus Bžežinskis (Andrzej Brzezinski), Lenkijos Respublika
2012 – Piras Sarandibas Mehdi (Pir Sarandib Mehdi), Irano Islamo Respublika
2011 – Naftejus Singhas (Naftej Singh), Indijos Respublika
2010 – Dharmenderis Singhas (Dharmender Singh), Indijos Respublika
2009 – Aleksandras Ščiogolevas (Александр Щёголев), Rusijos Federacija
2008 – Darius Bukšnaitis, Lietuvos Respublika
2007 – Aleksandras Ševcovas (Александр Шевцов), Estijos Respublika
2006 – Aleksandras Liubomirovas (Александр Любомиров), Latvijos Respublika
2005 – Ivanas Sergejevas (Иван Сергеев), Rusijos Federacija
2004 – Aleksandras Maslovskis (Александр Масловский), Latvijos Respublika
2003 – Aivars Visockis (Aivars Vysockis), Latvijos Respublika
2002 – Radikas Manafovas (Радик Манафов), Lietuvos Respublika
2001 – Aleksandras Maslovskis, Latvijos Respublika
2000 – Radikas Manafovas, Lietuvos Respublika
1999 – Darius Bukšnaitis, Lietuvos Respublika
1998 – Ričardas Gurskas, Lietuvos Respublika
1997 – Rolandas Pocius, Lietuvos Respublika
1996 – Algirdas Kilčiauskas, Lietuvos Respublika
1995 – Sergejus Ogorodnikovas (Сергей Огородников), Rusijos Federacija
1994 – Algirdas Kilčiauskas, Lietuvos Respublika
1991 – Olegas Žuras, Lietuvos Respublika
1990 – Olegas Žuras, TSRS
1989 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1988 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1987 – Viktoras Jucys, Lietuvos TSR
1986 – Rolandas Bučinskas, Lietuvos TSR
1985 – Algirdas Ivanauskas, Lietuvos TSR
1984 – Vincas Dubickas, Lietuvos TSR
1983 – Vincas Dubickas, Lietuvos TSR
1982 – Eugenijus Gorelikas (Евгений Горелик), Lietuvos TSR
1981 – Saulius Misevičius, Lietuvos TSR
1980 – Vladas Kapcevičius, Lietuvos TSR
1979 – Olevas Anusas (Olev Annus), Estijos TSR
1978 – Olevas Anusas (Olev Annus), Estijos TSR
1977 – Stasys Cukanovas, Lietuvos TSR
1976 – Rišardas Krinickis, Lietuvos TSR
1975 – Rišardas Krinickis, Lietuvos TSR
1974 – Vytautas Zenkevičius, Lietuvos TSR
1970 – Antanas Mineikis, Lietuvos TSR
1969 – Antanas Mineikis, Lietuvos TSR
1968 – Leonas Pivoriūnas, Lietuvos TSR
1967 – Klemensas Alšauskas, Lietuvos TSR
MOTERYS
Metai – vardas, pavardė, šalis
2026 – Jasmin Norgard, Danijos Karalystė
2025 – Olga Bogač (Olga Bogacz), Lenkijos Respublika
2024 – Jelena Ivanova, Latvijos Respublika
2023 – Vilma Povilonienė, Lietuvos Respublika
2022 – Anna Sobolevska Kucharska, Lenkijos Respublika
2021 – Hanna Skytta, Suomijos Respublika
2020 – Hanna Skytta, Suomijos Respublika
2019 – Moumita Mazumder, Indijos Respublika
2018 – Nerina Broggia, Argentinos Respublika
2017 – Halina Halavei, Kipro Respublika
2016 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2015 – Marina Vlasova, Rusijos Federacija
2014 – Aleksandra Sorokina Kukreš, Lietuvos Respublika
2013 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2012 – Valentina Kozlovskaja, Baltarusijos Respublika
2011 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2010 – Vera Vlasova, Rusijos Federacija
2009 – Alina Isidorova, Latvijos Respublika
2008 – Yamila Vanessa Toledo, Argentinos Respublika
2007 – Jelena Frenkel, Izraelio Respublika
2006 – Jolanta Mileriūtė, Lietuvos Respublika
2005 – Olga Jakovleva, Rusijos Federacija
2004 – Svetlana Borisova, Latvijos Respublika
2003 – Svetlana Pugačiova, Rusijos Federacija
2002 – Lilija Degutienė, Lietuvos Respublika
2001 – Viktorija Glagoleva, Rusijos Federacija
2000 – Marina Burinskaja, Latvijos Respublika
1999 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1998 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1997 – Simona Misevičienė, Lietuvos Respublika
1996 – Idalija Kaminskaitė, Lietuvos Respublika
1995 – Tatjana Kovalko, Baltarusijos Respublika
1994 – Idalija Kaminskaitė, Lietuvos Respublika
1991 – Natalija Murnikovienė, Lietuvos Respublika
1990 – Natalija Murnikovienė, Republic of Lithuania
2017 m. „Gintarinio prizo“ turnyrui sukako 50 metelių...
2017 m. Klaipėdoje surengtas tarptautinis fitneso ir kultūrizmo turnyras „Gintarinis prizas“ buvo išskirtinis ne tik aukštu sportiniu lygiu, bet ir reikšminga istorine sukaktimi – minėtas turnyro 50 metų jubiliejus. Per pusę amžiaus „Gintarinis prizas“ tapo vienu seniausių ir prestižiškiausių fitneso bei kultūrizmo renginių Europoje, neatsiejamu Lietuvos sporto istorijos reiškiniu.
Tais pačiais metais pasaulio mėgėjų ir profesionalų čempionatas vyko Kaune, o Europos čempionatas – Vokietijoje. 2017 m. Indijoje vyko tarptautinis WFF–WBBF „World Grand Prix“ turnyras ir šeštasis Azijos čempionatas.
Jubiliejinis Klaipėdos turnyras sulaukė ypatingo tarptautinio dėmesio. Tarpininkaujant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, pasaulinė televizijos kompanija CNN parengė ir milijardinei auditorijai pristatė reportažą apie Klaipėdoje vykusį renginį. Po varžybų Lietuvos Respublikos Seime buvo surengtas oficialus užsienio valstybių delegacijų vadovų priėmimas.
2017 m. turnyre dalyvavo 198 sportininkai iš 17 valstybių: Belgijos, Baltarusijos, Estijos, Indijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Pietų Afrikos Respublikos, Rusijos, Serbijos, Slovakijos, Turkijos, Ukrainos, Uzbekistano ir Vokietijos. Tarptautinė dalyvių sudėtis dar kartą patvirtino aukštą turnyro autoritetą pasaulinėje fitneso ir kultūrizmo bendruomenėje.
Varžybose buvo rungiamasi vaikų fitneso („Fit-Kids“), aerobinio fitneso, fitneso modelių, bikini, figūros, sportinio fitneso, „Muscle Model“, „Body Athletic“ ir kultūrizmo kategorijose. Dalyviai varžėsi įvairiose amžiaus, ūgio, svorio bei meistriškumo grupėse.
Absoliučiais 2017 m. „Gintarinio prizo“ nugalėtojais tapo Kipro atstovė Halina Halavei ir Slovakijos sportininkas Marošas Kanašas. Jų pergalės vainikavo vieną įspūdingiausių jubiliejinio turnyro renginių, dar kartą patvirtinusį Klaipėdos, kaip tarptautinio fitneso ir kultūrizmo centro, vardą.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Atletai iš visų pasaulio žemynų – tarptautinio „Gintarinio prizo“ fenomenas.
Nuo 1967 iki 2027 metų tarptautiniame kultūrizmo ir fitneso turnyre „Gintarinis prizas“ dalyvavo sportininkai iš 53 pasaulio valstybių, atstovavusių visiems apgyvendintiems žemynams.
Turnyro istorijoje dalyvavo atletai iš šių valstybių (abėcėlės tvarka):
Afganistano, Argentinos, Australijos, Austrijos, Baltarusijos, Belgijos, Brazilijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Egipto, Estijos, Graikijos, Indijos, Ispanijos, Italijos, Izraelio, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Juodkalnijos, Kanados, Kazachstano, Kipro, Kirgizijos, Kroatijos, Latvijos, Lietuvos, Malaizijos, Meksikos, Moldovos, Mozambiko, Nigerijos, Norvegijos, Nyderlandų, Pakistano, Paragvajaus, Peru, Pietų Afrikos Respublikos, Prancūzijos, Rusijos Federacijos, Serbijos, Slovakijos, Slovėnijos, Suomijos, Turkijos, Ukrainos, Urugvajaus, Uzbekistano, Vengrijos, Venesuelos, Vokietijos ir Lenkijos.
Daugiausia dalyvių atvyko iš Europos valstybių, tačiau per šešis dešimtmečius „Gintarinis prizas“ tapo ne tik Baltijos regiono, bet ir pasaulinio masto kultūrizmo ir fitneso renginiu. Turnyre varžėsi atletai iš Azijos, Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Australijos ir Okeanijos.
Iš viso turnyre dalyvavo sportininkai iš:
• Europos – 30 valstybių;
• Azijos – 10 valstybių;
• Afrikos – 4 valstyų;
• Šiaurės Amerikos – 2 valstybių;
• Pietų Amerikos – 6 valstybių;
• Australijos ir Okeanijos – 1 valstybės.
IŠVADOS
1. Tarptautinis „Gintarinis prizas“ per 60 metų istoriją subūrė sportininkus iš visų apgyvendintų pasaulio žemynų.
2. Turnyre dalyvavo atletai iš 52 valstybių, todėl jis yra vienas tarptautiškiausių tarptautinių renginių Lietuvoje.
3. Plačiausiai buvo atstovaujama Europai, tačiau reikšmingą dalį dalyvių sudarė Azijos, Amerikos ir Afrikos šalių sportininkai.
4. Turnyras prisidėjo prie Lietuvos ir Klaipėdos vardo garsinimo tarptautinėje sporto bendruomenėje.
5. „Gintarinis prizas“ tapo svarbia tarptautinio sportinio bendradarbiavimo ir atletų meistriškumo sklaidos platforma.
Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Klaipėdos miesto savivaldybė
Per pastaruosius šešis dešimtmečius, tiek gerais, tiek sudėtingais laikotarpiais, „Gintarinio prizo“ turnyras buvo ir išliko neatsiejamas nuo Klaipėdos miesto savivaldybės veiklos ir palaikymo. Tokio nuoseklaus supratimo, bendradarbiavimo ir dėmesio sportui, ko gero, nėra nė viename kitame mieste ar šalyje. Visų laikų Klaipėdos merai ir Sporto skyriaus vadovai tiesiogiai prisidėjo prie „Gintarinio prizo“ varžybų sėkmės, kurios tapo ne tik sporto renginiu, bet ir svarbiu miesto prestižo bei Klaipėdos ir Lietuvos garsinimo visame pasaulyje veiksniu.
Šiandien „Gintarinio prizo“ simbolika yra plačiai atpažįstama, vertinama ir naudojama varžybose Indijoje, Tailande, Pakistane, Brazilijoje, Argentinoje bei daugelyje Europos šalių.
Kultūrizmo draudimo ir persekiojimo laikotarpiu TSRS bei kitose socialistinėse šalyse (1973–1987 m.), tarpininkaujant Klaipėdos miesto savivaldybei, 1977 metais mieste buvo įkurta Klaipėdos kultūrizmo federacija. Iki 1987 metų ji buvo vienintelė legaliai veikianti kultūrizmo federacija TSRS. Būtent su šia federacija bendradarbiavo pasaulio kultūrizmo federacijų vadovai bei žinomi sportininkai.
Per pastaruosius šešis dešimtmečius „Gintarinio prizo“ turnyras tapo neatsiejama Klaipėdos sporto ir kultūros istorijos dalimi, glaudžiai susijusia su Klaipėdos miesto savivaldybė. Nuoseklus savivaldybės palaikymas, bendradarbiavimas ir dėmesys sporto iniciatyvoms sudarė sąlygas šiam turnyrui augti, stiprėti ir tapti reikšmingu Klaipėdos bei Lietuvos vardą pasaulyje garsinančiu renginiu.
Net ir sudėtingais laikotarpiais, įskaitant kultūrizmo ribojimų metus TSRS (1973–1987), savivaldybės tarpininkavimas ir palaikymas buvo itin svarbūs. 1977 metais Klaipėdoje buvo įkurta Klaipėdos kultūrizmo federacija, kuri tapo vienintele legalia tokio pobūdžio organizacija TSRS. Per ją buvo palaikomi ryšiai su pasaulio kultūrizmo federacijomis ir žinomais sportininkais.
Savivaldybės dėka „Gintarinio prizo“ varžyboms buvo suteikiamos geriausios miesto erdvės – Žvejų kultūros rūmai, tuometiniai miesto kultūros rūmai (dabar Klaipėdos muzikinis teatras), Klaipėdos dramos teatras bei koncertų salė. Tai leido turnyrui augti ne tik kaip sporto, bet ir kaip kultūrinio renginio reiškiniui.
Šiandien „Gintarinio prizo“ 60-metį minime kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir visa miesto bendruomene, vertindami ilgametę partnerystę, indėlį ir bendrą siekį garsinti Klaipėdą pasaulyje.
Išsamesnę infirmaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
2019 m. „Gintarinis prizas“
2019 metais Klaipėdoje vyko tarptautinis WFF-WBBF federacijos turnyras „Gintarinis prizas“.
Tais metais Pasaulinės WFF-WBBF federacijos vadovai daug dėmesio skyrė pasaulio mėgėjų ir profesionalų čempionato organizavimui Kaune. Buvo svarstomi įvairūs renginio organizavimo variantai, tarp jų – galimas Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos dalyvavimas čempionato atidarymo ceremonijoje.
Federacija taip pat organizavo tarptautinį „Universe“ turnyrą Tailando kurorte Patajoje. Plėsdami tarptautinį bendradarbiavimą, federacijos vadovai lankėsi Madride ir Paryžiuje. Buvo gautas oficialus Eifelio bokšto administracijos sutikimas surengti WFF-WBBF renginį antrajame Eifelio bokšto aukšte.
WFF-WBBF organizatoriai dalyvavo tarptautinėje sporto konferencijoje Lvove, po kurios buvo priimti miesto mero Andrejaus Sadovyjaus rezidencijoje. Klaipėdoje surengtas trenerių seminaras, kurį organizavo Tarptautinis sporto universitetas – asocijuotas UNESCO organizacijos narys. Raudondvario pilyje iškilmingai pagerbti ir apdovanoti įvairių šalių sporto veteranai.
Tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“
Varžybose dalyvavo 242 sportininkai iš 17 valstybių.
Absoliutūs nugalėtojai
Moterų absoliuti nugalėtoja – Moumita Mazumder (Indija).
Vyrų absoliutus nugalėtojas – Golap Rabha (Indija).
Išsamesnė informacija yra tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Esminės revoliucijos sporte išvakarėse.
2024 m. „Gintarinis prizas“
2024 metais pasaulio politinė ir ekonominė padėtis iš esmės nesikeitė. Tęsėsi Rusijos karas prieš Ukrainą, darantis įtaką įvairioms visuomeninio gyvenimo sritims, taip pat ir sportui.
Sporto pasaulyje toliau ryškėjo kultūrizmo krizė. Lietuvos situacija tapo vienu iš akivaizdžiausių šio proceso pavyzdžių. Daugelį metų šalies kultūrizmą koordinavusi nacionalinė IFBB federacija palaipsniui atsiribojo nuo tradicinio kultūrizmo. Nuolatinių dopingo kontrolės problemų ir su jomis susijusių skandalų fone federacijai kilo grėsmė netekti valstybinio finansavimo. Dalis sportininkų pasirinko kitas organizacijas, o likę dalyviai vis mažiau atitiko natūralaus sporto principus. Panašios tendencijos buvo pastebimos ir kitose Europos valstybėse.
Pasaulinė WFF-WBBF federacija šių problemų sprendimų ieško jau ne vieną dešimtmetį. Dar 2005 metais tuometinis Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) vadovas Rune Anderssonas oficialiu raštu patvirtino, kad Pasaulinė fitneso federacija yra prisijungusi prie antidopingo kodekso. Tačiau dėl didelių finansinių įsipareigojimų procesas nebuvo užbaigtas iki galo. Šis klausimas išlieka aktualus ir šiandien, laukiant galimybių užtikrinti reikiamą finansavimą.
Nuo pat oficialaus Pasaulinės fitneso federacijos įkūrimo 1995 metais buvo siekiama plėtoti sporto kryptis, orientuotas į sveiką gyvenseną, estetiką ir fizinį aktyvumą. Nors federacija nuosekliai stengėsi atsiriboti nuo kraštutinių kultūrizmo formų, praktikoje tai nebuvo lengva – sportininkų raumenų masė nuolat augo. Nuo 1999 metų ypatingas dėmesys buvo skiriamas vaikų „Fit-Kids“ programoms bei neįgaliųjų sportui, o nuo 2004 metų tarptautinėse varžybose pradėtos organizuoti fitneso modelių kategorijos.
2024 metais WFF-WBBF federacijos vadovybė priėmė strateginį sprendimą iš esmės keisti veiklos kryptį. Naujų sportinių disciplinų projektai buvo pristatyti ir išbandyti „World Grand Prix“ turnyruose Kandavoje (Latvija) ir Vilkaviškyje, XVI-ajame “Georgo Tenno memorial” Estijoje, „Gintarinio prizo“ varžybose Klaipėdoje bei „Universe“ turnyre Nidoje.
Federacija nusprendė, kol bus galutinai išspręsti bendradarbiavimo su WADA klausimai, išlaikyti kultūrizmo disciplinas, tačiau pagrindinį dėmesį ateityje skirti nedopinginėms sporto kryptims. Šiam tikslui buvo sukurtos ir pristatytos naujos fizinio aktyvumo disciplinos, kurias planuojama nuosekliai plėtoti ateityje. Šie pokyčiai tapo pagrindu sporto reformai, kuri visu mastu atsiskleidė jau 2025 metų „Gintarinio prizo“ varžybose Klaipėdoje.
Siekiant aptarti tolesnę sporto raidą, 2024 metais Klaipėdoje buvo surengti du tarptautiniai kongresai. Jų metu pristatytos aštuonios naujos sporto kryptys, aptarti jų vertinimo ir teisėjavimo principai bei tolesnės plėtros perspektyvos. Tais pačiais metais WFF-WBBF vadovai lankėsi Taline, kur su Estijos sporto organizacijų atstovais derino bendrus ateities projektus.
Po 2024 metų „Gintarinio prizo“ turnyro užsienio delegacijų vadovai buvo priimti Lietuvos Respublikos Seime. Iškilmingo renginio metu įvairių valstybių sporto organizatoriams ir sportininkams už nuopelnus plėtojant tarptautinį sportinį bendradarbiavimą buvo įteikti Pasaulinės WFF-WBBF federacijos “Garbės sidabro medaliai”.
2024 m. tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“
Varžybose dalyvavo sportininkai iš dešimties valstybių: Bulgarijos, Estijos, Indijos, Latvijos, Lietuvos, Serbijos, Slovakijos, Suomijos, Ukrainos ir Vokietijos.
Absoliutųs nugalėtojai: moterys: Jelena Ivanova (Latvija); vyrai: Rahulis Jošis (Indija).
Išsamesnė informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
50 kultūrizmo federacijų – 1000 pasaulio čempionų kasmet.
2026 metai – kultūrizmo degradacijos pikas.
Šiuolaikinis kultūrizmas pasiekė tašką, kuriame „pasaulio čempiono“ titulas prarado bet kokią realią vertę.
Šiandien tai nebe sportas vienoje sistemoje. Tai fragmentuotas, išsiskaidęs federacijų tinklas, kuriame kiekviena organizacija pati sau sukuria taisykles, pati išsidalina titulus ir pati paskelbia nugalėtojus.
Rezultatas – absurdiška realybė: dešimtys federacijų ir šimtai „pasaulio čempionų“ kasmet.
Tai jau ne sportinė hierarchija. Tai titulų gamykla.
Kultūrizmo pasaulyje veikia dešimtys organizacijų, tačiau realiai jos ne kuria sportą – jos gamina renginius ir statusus. Kiekviena federacija turi savo „elitą“, savo „pro lygą“, savo „pasaulio čempionatą“. Ir kiekviena iš jų pretenduoja į reikšmingumą, kurio objektyviai nebėra.
Tarp jų – IFBB, NABBA, NPC ir WFF-WBBF – organizacijos, kurios veikia paraleliai, bet nebe kuria vieno sporto, o dalina jį į atskirus, tarpusavyje beveik nepalyginamus pasaulius.
Kultūrizmas buvo vienas sportas. Dabar tai – paralelinių realybių sistema.
Dar blogiau – pati „čempiono“ sąvoka tapo devalvuota. Kai kiekviena scena turi savo nugalėtoją, nustoja egzistuoti bet koks realus aukščiausio lygio įvertinimas. Lieka tik rinkodara, diplomai ir savęs pasiskelbimas „geriausiu pasaulyje“.
Kalbėti apie „pasaulio čempioną“ šiandien dažnai reiškia tik vieną dalyką – kad žmogus laimėjo vieną iš daugelio lokalių ar tarptautinių renginių, kuriuos pati organizacija įvardijo kaip „pasaulio“.
Tai nebe sportinis faktas. Tai marketingo terminas.
Visa sistema vis labiau primena ne sportą, o festivalinę industriją, kurioje scenos užpildomos dalyviais, o titulų kiekis tiesiogiai priklauso nuo federacijos dydžio ir ambicijų. Kuo daugiau renginių – tuo daugiau „čempionų“. Kuo daugiau „čempionų“ – tuo mažesnė kiekvieno jų vertė.
Net ir istorinis kontekstas nebestabdo šios degradacijos. Nuo senų laikų kultūrizmas balansavo tarp sporto ir estetikos, tačiau šiandien balansas jau seniai išnykęs – liko tik estetinis reginys, padaugintas iš komercijos.
Klausimas paprastas: ar dar įmanoma šitą sistemą laikyti sportu, jei ji nebeturi vieningo vertinimo, vieningos hierarchijos ir vieno aiškaus čempiono?
Ar tai dar konkurencija, ar tiesiog organizuotas pasirodymų chaosas?
Kultūrizmas šiandien nebėra sportas, kuriame išsiaiškinama, kas geriausias.
Tai sistema, kurioje visi gali būti geriausi – jei tik pasirenka tinkamą sceną.
Ir būtent tai yra didžiausias šio sporto nuosmukio įrodymas.
Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Artėja 60-tasis “Gintarinis prizas”
2026 m. „Gintarinis prizas“
2026 metais tarptautinė politinė ir ekonominė padėtis išliko įtempta. Pasaulyje vyko kariniai konfliktai, svyravo kainos, o visuomenėje netrūko nerimo ir neapibrėžtumo. Dėl įvairių priežasčių ne visi sportininkai, norėję dalyvauti tradiciniame tarptautiniame „Gintarinio prizo“ turnyre Klaipėdoje, turėjo galimybę atvykti.
Nepaisant sudėtingų aplinkybių, metų pradžioje buvo pradėti aktyvūs pasirengimo darbai būsimam jubiliejiniam, 60-ajam, „Gintarinio prizo“ turnyrui. Perspektyvinių planų aptarimui ir organizaciniams klausimams spręsti turnyro istorijai neabejingi organizatoriai du kartus rinkosi Gargžduose.
2026 metų pradžioje Klaipėdoje surengti du tarptautiniai kongresai, kuriuose buvo svarstomi naujų sporto kategorijų įvedimo bei teisėjavimo sistemos tobulinimo klausimai. Vėliau uostamiestyje vyko tarptautinis trenerių ir teisėjų seminaras, kurio metu buvo toliau plėtojamos ir praktiškai nagrinėjamos kongresuose aptartos naujovės.
Per metus įvyko keli svarbūs susitikimai Klaipėdos miesto savivaldybėje. Du kartus buvo susitikta su administracijos vadovais, o anksčiau – ir su miesto meru Arvydu Vaitkumi. Jų metu aptarta pasaulinės WFF-WBBF federacijos veikla Klaipėdoje bei numatytos strateginės kryptys rengiant jubiliejinį 60-ąjį „Gintarinio prizo“ turnyrą 2027 metais.
Suderinus susitikimą su profesoriumi dr. Vytautu Landsbergiu, Vilniuje įvyko jo susitikimas su pasaulinės WFF-WBBF federacijos vadovais. Susitikimo metu aptarta sporto padėtis Lietuvoje, prisimintas 1991 metais vykęs IFBB prezidento Beno Veiderio vizitas į ką tik nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą. Taip pat dr. Edmundas Daubaras profesoriui perdavė Vokietijos kultūristų telegramų originalus, susijusius su jų parama Lietuvai sovietinės ekonominės blokados laikotarpiu.
Tarptautinis „Gintarinis prizas“ 2026
2026 metų tarptautiniame „Gintarinio prizo“ turnyre dalyvavo 289 atletai iš 10 valstybių – Egipto, Airijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Danijos, Slovakijos, Lenkijos ir Izraelio.
Varžybos dvi dienas vyko Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose. Dėl itin gausaus dalyvių skaičiaus abiejų dienų programa truko po 13–14 valandų. Atsižvelgdami į augantį turnyro mastą, organizatoriai nusprendė nuo 2027 metų renginį vykdyti tris dienas.
Absoliutūs nugalėtojai
Moterys – Jasmin Norgard (Danija)
Vyrai – Gražvydas Naruševičius (Lietuva)
2026 metų „Gintarinis prizas“ dar kartą patvirtino savo svarbą tarptautiniame fitneso ir kultūrizmo judėjime. Turnyras subūrė šimtus sportininkų iš įvairių pasaulio šalių, o Klaipėda išliko vienu svarbiausių šios sporto šakos centrų Europoje. Pasiektas dalyvių skaičius ir augantis tarptautinis susidomėjimas leidžia tikėtis, kad 2027 metais jubiliejinis 60-asis „Gintarinio prizo“ turnyras bus dar didesnis ir reikšmingesnis.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
2009 m. „Gintarinis prizas“ ir svarbūs tarptautiniai įvykiai
2009 metais, ruošiantis WFF–WBBF pasaulio mėgėjų ir WBBF profesionalų čempionatui Estijoje, WFF profesionalų čempionatui Prahoje bei tarptautiniam „Universe“ turnyrui Slovakijoje, Klaipėdoje buvo surengtas tradicinis tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“.
Tačiau kalbant apie 2009-uosius, neįmanoma nepaminėti reikšmingų įvykių Slovakijoje, kurie turėjo didelės įtakos tarptautinio kultūrizmo ir fitneso sporto raidai.
Slovakija – tarptautinio kultūrizmo ir fitneso centras
2009-ieji tapo išskirtiniais Slovakijos sporto istorijoje. Tais metais ši valstybė įsitvirtino kaip vienas svarbiausių tarptautinių kultūrizmo ir fitneso centrų Europoje.
Mecenato Štefano Hrčkos iniciatyva bei parama Slovakijos kurorte Brusno Kupele buvo surengtos Pasaulinės WFF–WBBF federacijos tarptautinės „Universe“ varžybos. Į prestižinį renginį atvyko sportininkai iš trylikos pasaulio valstybių.
Pasveikinti varžybų dalyvių atvyko Slovakijos Respublikos parlamento narys, Vyriausybės jaunimo ir sporto komisijos pirmininkas Dušanas Galisas (Dušan Galis). Oficialios ceremonijos metu jis Pasaulinės WFF–WBBF federacijos prezidentui Edmundui Daubarui įteikė Slovakijos Respublikos Ministro Pirmininko Roberto Fico padėkos raštą.
Tarptautinį sporto forumą atidarė buvęs Slovakijos Respublikos Ministras Pirmininkas Vladimiras Mečiaras (Vladimír Mečiar). Įvertindamas jo nuopelnus sportui ir sveikatingumo idėjų sklaidai Slovakijoje bei tarptautiniu mastu, WFF–WBBF federacijos prezidentas Edmundas Daubaras apdovanojo Vladimirą Mečiarą aukščiausiu federacijos apdovanojimu – tarptautiniu „Garbės aukso medaliu“ („International Honour Gold Medal“).
Vizito Slovakijoje metu Edmundas Daubaras taip pat gavo oficialų kvietimą apsilankyti Slovakijos Respublikos Vyriausybės rūmuose Bratislavoje ir susitikti su Ministru Pirmininku Robertu Fico. Susitikimo metu buvo aptarti tarptautinio sporto vystymo, bendradarbiavimo plėtros bei būsimų tarptautinių renginių organizavimo klausimai.
Susitikime dalyvavo ir Slovakijos valstybės kancleris Františekas Hataras (František Hatar). Pažymėdamas Slovakijos Vyriausybės dėmesį sporto plėtrai bei tarptautiniam bendradarbiavimui, Edmundas Daubaras Ministrui Pirmininkui Robertui Fico įteikė tarptautinį „Garbės aukso medalį“.
2009 metų renginiai Slovakijoje tapo svarbiu tarptautinio WFF–WBBF judėjimo istorijos etapu. Jie sustiprino Slovakijos autoritetą pasaulinėje kultūrizmo ir fitneso bendruomenėje bei sudarė prielaidas tolesniam aukšto lygio tarptautinių sporto renginių organizavimui šalyje.
Pasirengimas pasaulio čempionatui Estijoje
Tais pačiais metais, rengiantis pasaulio čempionatui Estijoje, buvo surengta keletas oficialių susitikimų su Estijos Parlamento politinių partijų atstovais, Estijos sporto ministru bei Estijos nacionalinio olimpinio komiteto generaliniu sekretoriumi.
Susitikimų metu aptarti būsimo čempionato organizaciniai klausimai, tarptautinio bendradarbiavimo galimybės bei kultūrizmo ir fitneso sporto plėtros perspektyvos regione.
Tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“
2009 metų tarptautinis turnyras „Gintarinis prizas“, vykęs Klaipėdoje, buvo vienas didžiausių metų WFF–WBBF renginių pasaulyje.
Varžybose dalyvavo 201 atletas iš vienuolikos valstybių: Irano, Prancūzijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos, Slovakijos, Lenkijos, Austrijos, Vokietijos, Ukrainos ir Rusijos Federacijos. Toks gausus dalyvių skaičius dar kartą patvirtino augantį turnyro prestižą bei jo svarbą tarptautiniame kultūrizmo ir fitneso sporto kalendoriuje.
„Gintarinis prizas“ ir tais metais vykę tarptautiniai renginiai Slovakijoje bei Estijoje tapo reikšminga pasaulinio WFF–WBBF judėjimo istorijos dalimi, liudijančia nuoseklų federacijos augimą ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprėjimą.
„Gintarinio prizo“ absoliutūs nugalėtojai
Moterys – Alina Isidorova (Latvija)
Vyrai – Aleksandras Ščiogolevas (Rusijos Federacija)
Išsamesnė informacija tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
2025 m. W.F.F. – W.B.B.F. veikla Skandinavijoje
Skandinavijos šalių naujienos
Per pastaruosius tris dešimtmečius WFF–WBBF nuosekliai plėtoja tarptautinį bendradarbiavimą su Skandinavijos regionu. Švedijos, Danijos, Suomijos ir Norvegijos sportininkai reguliariai dalyvauja federacijos organizuojamuose pasaulio ir Europos čempionatuose, prisidėdami prie kultūrizmo ir fitneso sporto populiarinimo regione.
Skandinavijos šalių sporto bendruomenėse kultūrizmas išlieka stabiliai auganti sporto šaka, o bendradarbiavimas su tarptautinėmis federacijomis sudaro sąlygas sportininkų mainams, teisėjų kvalifikacijos kėlimui bei varžybų organizavimo standartų vienodinimui.
Tarptautiniai vizitai ir bendradarbiavimas
Pastaraisiais metais Edmundas Daubaras lankėsi Suomijoje, Švedijoje ir Danijoje. Vizitų metu buvo susitikta su nacionalinių sporto organizacijų vadovais, klubų atstovais bei žinomais Skandinavijos kultūrizmo sportininkais.
Pagrindiniai vizitų tikslai:
• sporto bendradarbiavimo stiprinimas tarp šalių federacijų;
• jaunų sportininkų įtraukimo į tarptautines varžybas plėtra;
• bendrų renginių ir čempionatų organizavimo galimybių aptarimas;
• teisėjavimo ir varžybų standartų derinimas.
Taip pat Klaipėdoje, WFF–WBBF būstinėje, ne kartą lankėsi Skandinavijos šalių delegacijos. Tarp jų – Simo Bogdanoff, kuris aktyviai dalyvavo derybose dėl tolimesnių sporto projektų ir regioninės plėtros.
Skandinavijos vaidmuo federacijos veikloje
Skandinavijos šalys per ilgą laikotarpį tapo svarbia WFF–WBBF sportinės sistemos dalimi. Regiono sportininkai pasižymi aukštu pasirengimo lygiu, o jų dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose padeda kelti varžybų kokybę ir konkurencijos lygį.
Bendradarbiavimas taip pat prisideda prie:
• sporto profesionalizacijos regione;
• tarptautinių kontaktų plėtros tarp klubų;
• bendros sporto metodikos vystymo;
• kultūrizmo kaip sporto šakos įvaizdžio stiprinimo.
Danijos Karalystės Garbės knyga
2008 metais, įvertinus ilgametę tarptautinę sportinę veiklą, Danijos nacionalinės federacijos rekomendacija Edmundas Daubaras buvo įtrauktas į Danijos Karalystės Garbės knygą.
Apdovanojimas buvo įteiktas pasaulio profesionalų čempionato metu Vilniuje, dalyvaujant tarptautinėms sporto delegacijoms. Šis įvertinimas laikomas reikšmingu pripažinimu tarptautinėje kultūrizmo bendruomenėje.
Danijos delegacijos vadovo Anders Buus oficialiame pranešime pabrėžiama, kad E. Daubaras:
„yra nuolatinis žinių ir patirties šaltinis pasauliniam kultūrizmo sportui. Jo veikla fitneso ir kultūrizmo srityje yra išskirtinė. Jis visada buvo sportininkų atstovas Nr. 1, o jo indėlis išliks reikšmingas visiems, besidomintiems šia sporto šaka.“
Dokumente taip pat pažymima, kad jis buvo įtrauktas į garbingą sporto bendruomenę kartu su kitais tarptautiniais asmenimis, tarp jų – Arnold Schwarzenegger.
Išvados
1. Ilgalaikis bendradarbiavimas su Skandinavija rodo, kad regionas yra viena stabiliausių ir aktyviausių WFF–WBBF tarptautinės veiklos dalių.
2. Tarptautiniai vizitai ir dialogas tarp federacijos vadovybės ir Skandinavijos sporto atstovų prisideda prie sporto standartų vienodinimo bei organizacinės kokybės gerinimo.
3. Skandinavijos sportininkų įsitraukimas stiprina konkurencinį lygį tarptautiniuose čempionatuose ir didina sporto prestižą regione.
4. Institucinis pripažinimas (Danijos Garbės knyga) rodo, kad Edmundas Daubaras veikla vertinama ne tik sporto, bet ir oficialių sporto institucijų lygmeniu.
5. Bendra tendencija – kultūrizmo ir fitneso sportas Skandinavijoje išlieka stabiliai augantis, o tarptautinis bendradarbiavimas yra esminis jo plėtros veiksnys.
Išsamesnę informaciją, dokumentus galima rasti tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
PASAULIO KULTŪRIZMO ENCIKLOPEDIJA
SENIAUSIOS TRADICINĖS PASAULIO KULTŪRIZMO VARŽYBOS
Žvelgiant per laiko prizmę ir vertinant varžybų statusą, reikšmę bei istorinę vertę, išskiriamos trys seniausios tradicinės pasaulio kultūrizmo varžybos, kurios vyksta iki šiol:
Nr. 1 – N.A.B.B.A. Universe
• Organizatorius: National Amateur Body-Builders' Association (N.A.B.B.A.)
• Vieta: United Kingdom
• Rengiama nuo: 1950 m.
• Pirmasis absoliutus nugalėtojas: Steve Reeves (JAV)
Nr. 2 – Mr. Olympia
• Įkūrėjas: Joe Weider
• Vieta: United States
• Rengiama nuo: 1965 m.
• Pirmasis absoliutus nugalėtojas: Larry Scott (JAV)
Nr. 3 – Amber Prix International („Gintarinis prizas“)
• Organizatorius: World Fitness Federation / World Bodybuilding Federation
• Vieta: Klaipėda, Lietuva
• Rengiama nuo: 1967 m.
• Pirmasis absoliutus nugalėtojas: Klemensas Alšauskas (Kaunas)
Pastaba
Šios varžybos laikomos seniausiomis tradicinėmis dėl jų istorinio tęstinumo, tarptautinio statuso ir reikšmingo indėlio į kultūrizmo sporto raidą pasaulyje.
Išsamesnė informacija yra tarptautiniame pusla[pyje www.wff.lt
„Gintariniam prizui“ – 60 metų: legenda, įaugusi į Klaipėdos ir pasaulio sporto istoriją
2027 metų gegužės mėnesį Klaipėda taps išskirtinio sporto ir kultūros įvykio centru – čia bus pažymėtas vienų seniausių tradicinių kultūrizmo ir fitneso varžybų pasaulyje jubiliejus. „Gintariniam prizui“ – 60 metų. Tai ne tik sukaktis, bet ir gyva istorija, per šešis dešimtmečius užauginusi sportininkų kartas, subūrusi tūkstančius dalyvių ir palikusi ryškų pėdsaką tarptautinėje sporto bendruomenėje.
Jubiliejinis renginys truks tris dienas ir žada tapti išskirtine švente, kurioje susijungs sportas, kultūra, istorija ir gyvos legendos. Į Klaipėdą planuojama pakviesti iškilius sporto, visuomenės ir kultūros pasaulio atstovus iš įvairių šalių.
Tarp garbingų svečių numatyta sulaukti pasaulinio garso asmenybių – Arnoldo Schwarzeneggerio, Ralfo Möllerio ir WFF–WBBF federacijos atstovo Jungtinėse Amerikos Valstijose Aleksandro Nevskio. Šių sportininkų vardai jau seniai įrašyti į pasaulinę kultūrizmo istoriją.
Visi trys yra pelnę „Mr. Universe“ titulą, o šiandien sėkmingai tęsia karjerą kino industrijoje – dirba aktoriais, režisieriais ir prodiuseriais. Jų dalyvavimas jubiliejiniame renginyje suteiktų šventei išskirtinį tarptautinį prestižą ir taptų reikšmingu įvykiu tiek Lietuvos sporto bendruomenei, tiek miesto svečiams.
„Gintarinio prizo“ kelias prasidėjo laikais, kai kultūrizmas dar tik formavo savo tarptautinį veidą, o informacijos sklaida reikalavo ypatingų pastangų ir tikėjimo idėja. Šio judėjimo istorijoje ypatingą vaidmenį atliko Edmundas Daubaras, 1989 metais išleidęs įspūdingo, net 2 milijonų egzempliorių tiražo žurnalą „Arnoldas Švarcenegeris rekomenduoja“. Šis leidinys tapo ne tik sporto metodine medžiaga, bet ir simboliniu tiltu tarp skirtingų šalių sportininkų, įkvėpusiu naują kartą siekti aukščiausių rezultatų.
Per dešimtmečius „Gintarinis prizas“ išaugo į tarptautinį reiškinį, kuriame sportas susipynė su kultūra, diplomatija ir asmeninėmis istorijomis. WFF-WBBF federacijos veikloje aktyviai dalyvavo įvairių šalių visuomenės ir politikos veikėjai. Tarp jų – Austrijos buvęs parlamento pirmininkas profesorius Alfredas Gerstlas, kuris ne tik kuravo renginių iniciatyvas, bet ir pats lankėsi varžybose svečio teisėmis, taip prisidėdamas prie jų tarptautinio pripažinimo.
Ypatingą simbolinę reikšmę „Gintarinio prizo“ istorijoje įgavo ir ankstesni jubiliejai. Minint 40-metį, į Klaipėdą buvo atgabenta profesoriaus A. Gerstlo perduota originalių Arnoldo Švarcenegerio fotografijų kolekcija bei dokumentinis filmas apie jo gyvenimo kelią. Šios medžiagos buvo pristatytos varžybų metu ir tapo išskirtine šventės dalimi, pritraukusia didžiulį visuomenės dėmesį.
50-ojo jubiliejaus proga renginys sulaukė dar platesnio tarptautinio atgarsio – tarpininkaujant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, reportažas iš Klaipėdos buvo parodytas pasaulinei auditorijai per CNN televiziją. Tai tapo reikšmingu įvertinimu ne tik pačiam renginiui, bet ir Lietuvos sporto bendruomenės indėliui į globalų kultūrizmo judėjimą.
Šiandien „Gintarinis prizas“ žvelgia į ateitį su dar didesniu užmoju ir pagarba savo istorijai. Nauja išsami Arnoldo Švarcenegerio knyga “Arnold” primena apie šio žmogaus įtaką visai sporto epochai, o Klaipėdoje rengiamas jubiliejus tampa gyvu šios istorijos tęsiniu.
Artėjant 60-ajam jubiliejui, Klaipėdos savivaldybės administracijos ir entuziastų iniciatyva rengiamas dar vienas svarbus darbas – bus išleista didelės apimties istorinė „Gintarinio prizo“ knyga. Joje lietuvių kalba jau baigiamas rengti tekstas, šiuo metu vykdomi vertimai į kitas kalbas, siekiant, kad šios varžybos ir jų istorija būtų dar plačiau žinomos pasaulyje.
„Gintarinis prizas“ šiandien – tai daugiau nei varžybos. Tai tradicija, kuri sujungia kartas. Tai scena, kurioje gimsta legendos. Tai Klaipėdos vardas, skambantis pasaulio sporto žemėlapyje. Ir tai istorija, kuri dar toli gražu nesibaigia.
Išsamesnė informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
„Gintarinio prizo“ turnyrą pamėgo Indijos sportininkai
Pasaulinės WFF-WBBF federacijos veikloje aktyviai dalyvauja daugelio Azijos šalių sportininkai. Tarp jų ypač išsiskiria Indija, Pakistanas, Turkija, o pastaraisiais metais prie aktyviausių prisijungė ir Egiptas.
Pirmą kartą su Indijos kultūristais susitikome 2008 metais Graikijoje vykusiame WFF-WBBF „World Grand Prix“ turnyre. Indijos sporto organizatoriai, atidžiai sekdami tarptautinės federacijos veiklą, jau 2010 metais surengė pirmąjį WFF-WBBF Indijos nacionalinį čempionatą ir į jį pakvietė federacijos vadovus. Nuo to laiko mūsų bendradarbiavimas nuolat stiprėjo – įvairiuose Indijoje vykusiuose renginiuose dalyvavome net devyniolika kartų.
Per šiuos metus Indijos sportininkai tapo nuolatiniais prestižinio Klaipėdoje rengiamo „Gintarinio prizo“ turnyro dalyviais. Ne vienas jų yra iškovojęs savo kategorijos nugalėtojo titulą, o du Indijos atstovai – Dharminderis Singhas ir Navtejas Singhas – pasiekė ypatingą laimėjimą. Jie tapo absoliučiais „Gintarinio prizo“ turnyro nugalėtojais, savo vardus įrašydami į šio tarptautinio renginio istoriją.
Indijos sportininkų pasiekimai dar kartą patvirtina augantį šios šalies kultūrizmo potencialą ir glaudžius ryšius su tarptautine WFF-WBBF bendruomene.
Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
1976-1977 m. „GINTARINIO PRIZO“ TURNYRAI.
PIRMOS NELEGALIAI VIEŠOS KULTŪRIZMO VARŽYBOS TSRS.
1976–1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrai tapo išskirtiniu reiškiniu Lietuvos ir visos TSRS kultūrizmo istorijoje. Nepaisant oficialaus kultūrizmo draudimo Sovietų Sąjungoje, būtent šie renginiai buvo pirmos viešai surengtos kultūrizmo varžybos po draudimo įvedimo.
1976 metais Edmundas Daubaras „Gintarinio prizo“ turnyrą kartu su „Žemaitijos taure“ organizavo Telšiuose. Jėgos dalis vyko vienoje miesto mokyklų, o kūno demonstravimo dalis – Telšių miesto kultūros rūmuose. Tai buvo pirmos po kultūrizmo draudimo nelegaliai viešos kultūrizmo varžybos visoje TSRS teritorijoje. Tiesiog Edmundui Daubarui pavyko įtikinti kultūros rūmų administraciją, kad jokio nusižengimo čia nėra ir rūmai gražiai išreklamavo renginį gyventojams. Salė buvo pilna vietinių žiūrovų. Edmundas Daubaras nemenkai rizikavo, bet varžybos praėjo sklandžiai ir negatyvių pasekmių nebuvo sulaukta. Renginyje dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių. Jaunių pogrupio kategorijose nugalėtojais tapo Rimas Apulskis, Stasys Stanius, Rimas Česaitis. Jaunimo kategorijų nugalėtojais tapo Antanas Bašermanas, Aimontas Dolgichas, Evaldas Šorius. Suaugusiųjų kategorijose nugalėjo Valentinas Vandys ir Rišardas Krinickis. Absoliučiais nugalėtojais pripažinti Rimas Apulskis, Evaldas Šorius, Rišardas Krinickis.
Palyginimui, tais pačiais metais Kaune vyko tarptautinis kultūrizmo renginys, tačiau jo vieta buvo vienoje iš užmiesčio gamyklų kultūros salėje ir renginys vyko slapta be žiūrovų. Taip pat 1976 m. buvo organizuotas tarptautinis kultūrizmo renginys Kalinino (dabar Teverė, RTFSR) mieste. Valdžia uždraudė rengti varžybas, bet sportininkai protestuodami vis tiek surengė rungtynes viename miniatiūriniame miesto sporto klubų. Žiūrovų nebuvo, tik negausi sava palaikymo komanda.
1976 sportuojant Vilniaus „Viktorijos“ kulbe, pradėjome kalbėti su vienu klubo lankytoju teisininku Grigorijumi Leonovu. Šis pasakė, kad ką tik yra užbaigęs Vilniaus universiteto teisės fakultetą ir yra paskirtas į Klaipėdą dirbti liaudies teisėjo pareigose. Jau Klaipėdoje Edmundas Daubaras įtikino Grigorijų Leonovą imtis vadovauti Klaipėdos kultūrizmui. Motyvas buvo aiškus - dirbant teisėjo pareigose atsivers nemažai miesto valdininkų durų ir kultūristams bus lengviau. Organizaciniais reikalais toliau užsiėmė Edmundas Daubaras, o Grigorijus Leonovas ėmėsi miesto sportininkų užsiėmimams tiesti legalius kelius. 1977 metais prie Klaipėdos miesto sporto komiteto buvo įregistruota „Klaipėdos kultūrizmo federacija“, kuri ėmė organizuoti miesto sportinę veiklą. Tai buvo beprecedentinis įvykis visoje TSRS. Kultūrizmo sportas buvo uždraustas ir persekiojamas, o Klaipėdoje veikė oficiali miesto kultūrizmo federacija. Taip ši federacija ir išliko vienintele legaliai veikianti visoje TSRS iki pat 1987 metų, kol prie TSRS sporto ministerijos buvo įsteigta „TSRS kultūrizmo federacija“.
Juridiniais keliais buvo uždaryti visi Klaipėdos miesto nelegalūs sporto klubai, o palikti prie federacijos tik trys: „Gintaras“ (vadovas Edmundas Daubaras), „Šatrija“ (vadovas Sigitas Vilutis) ir „Alksnynė“ (vadovas Olegas Serovas).
Beprecedentės viešos varžybos Telšiuose sukėlė TSRS kultūrizmo pasaulyje savotišką furorą. Stebėjosi visi. Estijos TSR kultūrizmo vadovas Inaras Mardo (Innar Mardo, 1945-2002) Edmundui Daubarui parašė palaikymo laišką ir „Gintarinio prizo“ turnyrą pareklamavo Čekoslovakijos TSR sporto spaudai.
Po varžybų Telšiuose Edmundas Daubaras įsidrąsino ir, tarpininkaujant tėvui Vytautui Daubarui, 1977 m. „Gintarinio prizo“ turnyrą organizavo Klaipėdos jūrų prekybos uosto kultūros rūmuose. Varžybos buvo tik kūno demonstravimo dalies, jėgos pratimų nebuvo. Edmundas Daubaras vėl rizikavo - turnyras buvo viešas, žiūrovus surinko „gyvai“ vieni per kitus patys sportininkai klaipėdiečiai. Salė buvo pilna aistruolių. Varžybose dalyvavo sportininkai iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
1977 m. “GINTARINIS PRIZAS”
REZULTATAI
(tik pirmos trys vietos)
Jaunimas
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Chleborodovas Viačeslavas Vilnius 1
2. Burba Edvardas Klaipėda 2
3. Apulskis Rimas Klaipėda 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Dolgovas Borisas Vilnius 1
2. Uckus Benas Kaunas 2
3. Kuznecovas Nikolajus Vilnius 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Nevera Stepanas Vilnius 1
2. Šorius Evaldas Klaipėda 2
3. Mišeniovas Edvardas Kaunas 3
Suaugusieji
Pirma ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Keršulis Algimantas Vilnius 1
2. Daubaras Vytautas Vilnius 2
3. Žurauskas Jonas Kaunas 3
Antra ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Petrošius Kęstutis Vilnius 1
2. Krinickis Rišardas Vilnius 2
3. Maksimovas Stasys Kaunas 3
Trečia ūgio kategorija
Nr., Pavardė, vardas Miestas Vieta
1. Cukanovas Stasys Vilnius 1
2. Besakirskas Albertas Kaunas 2
3. Zenkevičius Vytautas Klaipėda 3
Absoliutūs nugalėtojai Jaunimas – Borisas Dolgovas
Suaugusieji – Stasys Cukanovas
1977 METŲ KOVA SU TSRS POLITINĖS VALDŽIOS SPRENDIMAIS
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais Edmundas Daubaras, pagal universitetų mainų programą, dar kartą dviem mėnesiams išvyko į Čekoslovakijos SSR. Sportinės veiklos programa buvo panaši į ankstesniųjų metų: vyko susitikimai su Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos prezidentu Vojtechu Fiala bei jo pavaduotoju profesoriumi Františeku Bulva.
Siekdami parodyti lojalumą savo valdžiai, čekoslovakai Edmundui Daubarui, kaip TSRS kultūrizmo atstovui, organizavo susitikimą su Čekoslovakijos sporto ministerijos vadovais. Tuo metu Čekoslovakijos kultūrizmo federacija jau turėjo savo kabinetą ministerijoje, kuriame dirbo federacijos sekretorius, garsus kultūristas Peteris Tlapakas.
Vojtechas Fiala taip pat organizavo Edmundo Daubaro kelionę į kalnų kurorte įsikūrusį šalies olimpinės rinktinės pasirengimo centrą. Tuo metu jame pasaulio čempionatui rengėsi nacionalinės kultūrizmo rinktinės sportininkai. Vyko susitikimai ir pokalbiai su atletais bei treneriais.
Vėliau Edmundas Daubaras lankėsi Brno mieste, kur profesorius Františekas Bulva surengė du Čekoslovakijos kultūrizmo federacijos tarybos posėdžius. Juose Edmundas Daubaras dalyvavo svečio teisėmis ir skaitė pranešimą apie kultūrizmo padėtį TSRS.
1977 METAI: KULTŪRIZMO PERSEKIOJIMO SUSTIPRĖJIMAS TSRS
1977 metais kultūrizmo persekiojimas TSRS dar labiau sustiprėjo. TSRS sporto ministerija išleido įsakymus griežtinti kovą su kultūrizmu, o nacionalinių respublikų sporto ministerijos šiuos nurodymus pakartojo ir ėmė aktyviai vykdyti. Sovietinėje spaudoje prasidėjo organizuota kultūrizmo puolimo kampanija. Ypač aršiai reiškėsi dienraščio Sovietsky Sport žurnalistas Dmitry Ivanov. Didėjant spaudimui, beveik visi žinomi TSRS kultūrizmo organizatoriai nutilo.
Nesitaikstydamas su susidariusia padėtimi ir remdamasis Čekoslovakijoje matytais pavyzdžiais, Edmundas Daubaras pradėjo susirašinėjimą su „Sovietskij sport“ redakcija, TSRS sunkiosios atletikos federacija bei TSRS sporto ministerijos vadovais. Tačiau šie dialogai nedavė jokių teigiamų rezultatų.
Baigiantis 1977 metams, Edmundas Daubaras kartu su geriausiais miesto kultūristais dalyvavo Estijos sostinėje Taline vykusiame „Georgo Tenno memoriale“. Tai buvo vienos prestižiškiausių to meto kultūrizmo varžybų TSRS šalyse. Sėkmingiausiai jose pasirodė Patras Stanius – jaunimo kategorijoje jis iškovojo trečiąją vietą.
Daugiau informacijos rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
„Gintarinio prizo“ istorija.
„Misteris Absoliutus SSSR“
Sporto organizatoriai ir vadovai rengia varžybas, kuriose sportininkai siekia pergalių ir aukščiausių rezultatų. Būtent varžybose iškovotos pergalės ir pasiekti laimėjimai tampa žinomi visuomenei per žiniasklaidą. Be sportinių pasiekimų daugelis sportininkų liktų nežinomi platesnei auditorijai.
Pergalės suteikia džiaugsmo ir pasididžiavimo ne tik patiems sportininkams, bet ir jų šeimoms, treneriams, bendražygiams bei visai sporto bendruomenei. Kiekviena pergalė yra įvertinimas už ilgametį darbą, atkaklumą ir pasiaukojimą.
Nors varžybose dalyvauja daugybė sportininkų, tik nedaugelis savo išskirtiniais pasiekimais įrašo savo vardą į sporto istoriją. Tokie sportininkai tampa pavyzdžiu jaunajai kartai ir įkvepia kitus siekti aukščiausių tikslų.
Šiandienos sportininkai apie praėjusių dešimtmečių galiūnus dažniausiai sužino tik iš pasakojimų. Tačiau buvo laikai, kai vieno sportininko vardas kultūrizmo pasaulyje skambėjo visoje Sovietų Sąjungoje, ir ne tik. Tas žmogus buvo klaipėdietis Viktoras Jucys. Devintojo dešimtmečio pabaigoje jis tapo neginčijamu TSRS kultūrizmo lyderiu. Rusijos IFBB prezidentas Vladimiras Dubininas V. Jucį yra pavadinęs „Misteriu Absoliučiu SSSR“ – titulu, geriausiai atspindinčiu jo dominavimą to meto varžybose.
Kelias į sporto viršūnę prasidėjo Klaipėdoje. Pirmą kartą pamatęs garsiojo „Gintarinio prizo“ turnyro dalyvius, Viktoras buvo sukrėstas jų fizinio pasirengimo ir estetikos. Grįždamas iš varžybų jis sau tarė: „Būsiu toks.“ Tą akimirką gimė tikslas, kuriam buvo lemta pakeisti jo gyvenimą.
Į sporto klubą jis nuėjo ne iš karto. Pirmiausia pradėjo treniruotis viename pajūrio garažų. Sąlygos buvo primityvios – žiemą tekdavo sportuoti vilkint striukę ir mūvint pirštines, o vakarinėms treniruotėms kartais šviesdavo tik žvakė. Tačiau būsimo čempiono tai nestabdė. Kaip ir daugelis to meto entuziastų, jis mokėsi kantrybės, disciplinos ir gebėjimo siekti tikslo nepaisant aplinkybių.
Pradėjęs lankyti kultūrizmo klubą, Viktoras buvo paskatintas išmėginti jėgas varžybose. Pirmasis bandymas sėkmės neatnešė. Nusivylęs jis pasuko į kitą aistrą – karate. Tuo metu tiek kultūrizmas, tiek karate Sovietų Sąjungoje buvo nepageidaujamos, o tam tikrais laikotarpiais ir draudžiamos veiklos. Tačiau draudimai tik stiprino susidomėjimą. Įvaldęs kovos meno pagrindus, V. Jucys sėkmingai dalyvavo varžybose, kol valdžios sprendimu buvo uždarytas vienintelis miesto karate klubas. Tuomet jis vėl grįžo ten, kur viskas buvo prasidėję – į kultūrizmo salę.
Nuo tada jo gyvenimą užvaldė treniruotės. Darbas davė vaisių. 1984 ir 1985 metais V. Jucys tapo absoliučiu „Gintarinio prizo“ jaunimo grupės nugalėtoju. 1985-aisiais jis laimėjo Kaune vykusį „Komjaunimo taurės“ turnyrą, o netrukus prasidėjo įspūdingiausias jo karjeros etapas.
Nuo 1986 metų Viktoras laimėdavo visas varžybas, kuriose dalyvaudavo. Du kartus jis triumfavo Leningrado „Baltųjų naktų“ turnyre, tris kartus tapo „Gintarinio prizo“ nugalėtoju, iškovojo pirmosios oficialios TSRS kultūrizmo taurės absoliutaus čempiono vardą. Jo kolekciją papildė ir devyniolika pergalių tarptautinėse varžybose. Tuo metu Sovietų Sąjungoje jis neturėjo lygių.
Ne mažiau įspūdingi buvo ir jo fiziniai duomenys. Būdamas 174 centimetrų ūgio, tarp varžybų jis svėrė apie 109 kilogramus. Tiek bicepso, tiek blauzdos apimtis siekė pusmetrį. V. Jucys mėgo treniruotis didžiuliais svoriais, o jo treniruotės buvo trumpos, tačiau itin intensyvios. Sporto salėje net atsirado savotiški terminai – „Viktoro štanga“ ir „Viktoro hanteliai“. Taip buvo vadinami įrankiai, kurių svoriai daugeliui kitų sportininkų atrodė tiesiog neįveikiami.
Viktoro Jucio istorija – tai pasakojimas apie žmogų, kuris iš nešildomo garažo Klaipėdoje pakilo iki aukščiausių TSRS kultūrizmo viršūnių. Jo pasiekimai tapo ne tik asmeninės valios ir talento įrodymu, bet ir svarbia socialistinio kultūrizmo istorijos dalimi.
Išsamesnę informaciją galima rasti tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
WFF-WBBF Pietų Amerikoje
WFF–WBBF prezidentas Pietų Amerikai – Jorge Cedale
Pastaraisiais metais dėl pasaulyje išaugusios politinės ir ekonominės įtampos iš dalies sulėtėjo ir tarptautinio sporto veikla. Vis dėlto WFF–WBBF federacijos istorijoje išliko asmenybės, kurių ilgametis darbas ženkliai prisidėjo prie organizacijos plėtros skirtinguose žemynuose. Vienas tokių buvo ilgametis WFF–WBBF federacijos prezidentas Pietų Amerikai argentinietis Jorge Cedale (1958–2024).
Pietų Amerikos kultūristai į tarptautinius WFF–WBBF renginius aktyviai įsitraukė nuo 1996 metų. Nuo 2005 metų Jorge Cedale vadovaujant, pasaulio čempionatuose ir kituose federacijos renginiuose Europoje bei Azijoje dalyvavo sportininkai iš Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus ir Paragvajaus. Tarp jų buvo Jamila Vanessa Toledo, Fernanda Yiouglar, Rosalia Dutra de Campos, Merina Broggia, Farreyra Maryangeles, Carolina Elizabeth Magnani, Antuanez Aurora Beatriz Faguendez, Alejandra Mariel Rubio, Liliana Escudeiro de Cangeri, Maria Sol Farinelli, Fernando Ariel Perdomo, Glayson Souto, Crecky Chavez, Dalvaniza Aquino, Cordeiro Ricardo Fernandes, Damascena Hugo Rafael de Almeida, Tourun Ignacio Daniel Torres, Alexandra Ximena Aguiar Fernandez, Antonio Osta, Maria Melgarejo Fernandez ir Claudia Mendoza Ramirez.
2011 metais WFF–WBBF pasaulio prezidentas dr. Edmundas Daubaras lankėsi Argentinoje, kur stebėjo eilinį Pietų Amerikos WFF–WBBF čempionatą. Per savo veiklos metus Jorge Cedale surengė aštuonis Pietų Amerikos čempionatus, kurie tapo svarbia atranka į pasaulio WFF–WBBF varžybas. Šių čempionatų nugalėtojai sėkmingai atstovavo savo šalims tarptautinėse arenose.
Už nuopelnus federacijai 2008 metais Jorge Cedale buvo apdovanotas WFF–WBBF federacijos “Garbės sidabro medaliu”. Dalyvaudamas tarptautiniuose federacijos renginiuose Lietuvoje, jis ne kartą lankėsi Lietuvos Respublikos Seime, buvo kviečiamas į tarptautines spaudos konferencijas naujienų agentūroje ELTA bei aktyviai prisidėjo prie federacijos tarptautinių ryšių stiprinimo.
Išvados
Jorge Cedale buvo vienas ryškiausių WFF–WBBF federacijos organizatorių Pietų Amerikoje. Jo iniciatyva šiame žemyne buvo sukurta stipri tarptautinių varžybų sistema, leidusi daugybei sportininkų patekti į pasaulio čempionatus ir pelnyti tarptautinį pripažinimą.
Daugiau kaip du dešimtmečius trukusi Jorge Cedale veikla reikšmingai prisidėjo prie WFF–WBBF federacijos plėtros, o jo organizacinis darbas sustiprino sportinius ryšius tarp Pietų Amerikos, Europos ir Azijos. Jo indėlis į tarptautinio kultūrizmo istoriją išlieka reikšminga WFF–WBBF federacijos paveldo dalimi, o jo vardas bus prisimenamas kaip vieno iš aktyviausių federacijos vadovų Pietų Amerikoje.
Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
06-28-2026, 06:36 PM (This post was last modified: 06-28-2026, 06:39 PM by UGNE_WFF_WBBF_secretary.)
ARTĖJA 37-ASIS WFF-WBBF PASAULIO ČEMPIONATAS NIDOJE
2026 m. gegužės 1–2 dienomis Klaipėdoje vykę tarptautiniai renginiai tapo svarbiu pasirengimo etapu artėjančiam 37-ajam WFF-WBBF pasaulio profesionalų ir mėgėjų čempionatui.
Per dvi dienas trukusias varžybas įvyko net 27 valandų sporto maratonas, kuriame dalyvavo apie 300 sportininkų. Jų pasirodymus vertino 22 tarptautinės kategorijos teisėjai iš įvairių pasaulio šalių.
Didžiausias metų renginys vyks 2026 m. spalio 24–26 dienomis Nidoje. Dėl itin gausaus dalyvių skaičiaus pasaulio čempionatas pirmą kartą federacijos istorijoje truks net tris dienas. Sportininkų ir žiūrovų laukia naujos kategorijos, dar platesnė tarptautinė programa bei aukščiausio lygio kultūrizmo ir fitneso pasirodymai.
Ruošiantis pasaulio čempionatui, 2026 m. rugsėjo 27 dieną Klaipėdoje taip pat bus organizuojamas tarptautinis seminaras treneriams ir teisėjams.
Nida 2026 – pasaulio kultūrizmo ir fitneso elitas susitinka Lietuvoje
Primename, kad šiandien itin populiari „Sparnų fitneso“ kategorija Pasaulinės WFF-WBBF federacijos varžybose buvo įvesta dar 2014 metais. Tuomet šią kategoriją pristatė federacijos profesionalė Jamila Vanessa Toledo iš Argentinos.
Artėjantis pasaulio čempionatas Nidoje žada tapti vienu ryškiausių tarptautinių sporto renginių Lietuvoje, subursiančiu stipriausius kultūrizmo ir fitneso atletus iš viso pasaulio.
Registruotis renginiui ir seminarui galima jau dabar puslapyje www.worldfitness.lt
Išsamesnę informaciją apie varžybas rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Meksikos sportininkai tarptautiniuose „Gintarinio prizo“ turnyruose
2006 m. WFF-WBBF „Mexico Grand Prix“ – svarbus žingsnis į tarptautinį bendradarbiavimą
2006–2010 metais Pasaulinės WFF-WBBF federacijos veiklai Jungtinėse Amerikos Valstijose vadovavo Mike Glass (JAV). Jo iniciatyva buvo aktyviai plečiami federacijos tarptautiniai ryšiai Šiaurės ir Lotynų Amerikoje, o vienu reikšmingiausių to laikotarpio įvykių tapo 2006 metais Meksiko mieste surengtas tarptautinis WFF-WBBF „Mexico Grand Prix“ turnyras.
Šios aukšto lygio varžybos sulaukė didelio sporto bendruomenės susidomėjimo – jose dalyvavo daugiau kaip 300 atletų iš įvairių šalių. Turnyras tapo svarbiu postūmiu WFF-WBBF federacijos plėtrai Lotynų Amerikoje bei sustiprino organizacijos autoritetą tarptautinėje kultūrizmo ir fitneso bendruomenėje.
Po sėkmingai surengto „Mexico Grand Prix“ Meksikos WFF-WBBF federacijos prezidentu buvo paskirtas Manuel Solano. Jo vadovavimo laikotarpiu Meksikos nacionalinė rinktinė tapo aktyvia tarptautinės WFF-WBBF šeimos nare. Meksikos sportininkai reguliariai dalyvavo pasaulio čempionatuose, tarptautinėse taurės varžybose bei kituose federacijos renginiuose.
Ypatingą vietą Meksikos atletų tarptautinėje veikloje užėmė Lietuvoje, Klaipėdoje, kasmet rengiami prestižiniai tarptautiniai „Gintarinio prizo“ turnyrai. Meksikos delegacijos ne kartą atvyko į šias istorines varžybas, kuriose jų sportininkai demonstravo aukštą sportinį meistriškumą, pelnė prizines vietas bei prisidėjo prie turnyro tarptautinio prestižo augimo.
Daugiametis Meksikos ir Lietuvos sportinis bendradarbiavimas tapo puikiu pavyzdžiu, kaip WFF-WBBF federacija vienija skirtingų žemynų sportininkus, trenerius ir organizatorius. Tokie ryšiai ne tik stiprina kultūrizmo ir fitneso sporto plėtrą, bet ir skatina draugystę, kultūrinius mainus bei tarpusavio pagarbą tarp valstybių.
Meksikos delegacijų vizitai į tarptautinius „Gintarinio prizo“ turnyrus Klaipėdoje
Tarptautiniai „Gintarinio prizo“ turnyrai, vykę Klaipėdoje, tapo ne tik reikšmingu sporto renginiu, bet ir tarptautinio bendradarbiavimo bei kultūrinės diplomatijos platforma. Tarp nuolatinių turnyro dalyvių buvo ir Meksikos delegacijos, kurių sportininkai bei oficialūs atstovai ne kartą viešėjo Lietuvoje.
Vizitų metu Meksikos delegacijos dalyvavo ne tik varžybose, bet ir oficialiuose renginiuose. Jas priėmė Lietuvos Respublikos parlamentas, kur vyko susitikimai, skirti stiprinti Lietuvos ir Meksikos draugiškus ryšius bei sportinį bendradarbiavimą. Delegacijų viešnagės programa taip pat apėmė spaudos konferencijas, organizuotas nacionalinėje naujienų agentūroje ELTA, kuriose buvo pristatomi turnyrai, jų dalyviai ir tarptautinio sportinio bendradarbiavimo reikšmė.
Šie vizitai liudija, kad „Amber Prix“ turnyrai buvo svarbūs ne tik sporto pasauliui. Jie prisidėjo prie Klaipėdos ir Lietuvos tarptautinio žinomumo, skatino skirtingų šalių bendradarbiavimą, kultūrinius mainus ir draugiškų ryšių plėtrą. Meksikos delegacijų dalyvavimas išliko reikšminga šios tarptautinės sporto istorijos dalimi.
Išvados
2006 metais surengtas WFF-WBBF „Mexico Grand Prix“ turnyras tapo vienu svarbiausių federacijos plėtros etapų Lotynų Amerikoje. Po šio renginio sustiprėjusi Meksikos nacionalinė federacija aktyviai įsitraukė į tarptautinę WFF-WBBF veiklą, o jos sportininkai tapo nuolatiniais pasaulio čempionatų ir Klaipėdoje vykusių „Gintarinio prizo“ turnyrų dalyviais.
Meksikos atletų pasiekimai ir ilgametis bendradarbiavimas su Lietuvos organizatoriais reikšmingai prisidėjo prie „Gintarinio prizo“ turnyrų tarptautinio pripažinimo bei dar kartą patvirtino, kad WFF-WBBF federacijos veikla sėkmingai vienija skirtingų kontinentų sporto bendruomenes, puoselėdama aukštus sportinio meistriškumo, draugystės ir tarptautinio bendradarbiavimo idealus.
Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
Filosofiniai samprotavimai
Nueitas gyvenimo kelias. Nueitas sportinis kelias. Kas tu esi po viso to?
Gyvenimas, paaukotas sportui, – ilgas ir sudėtingas kelias. Jame buvo visko: ieškojimų ir atradimų, pergalių ir nusivylimų. Bėgant metams vis dažniau tenka atsisveikinti su kolegomis, bendraminčiais, „štangos broliais“.
Jau išlydėjome kultūrizmo pradininkus Europoje ir Lietuvoje, garsiosios Vilniaus kultūrizmo mokyklos kūrėjus ir puoselėtojus – Česlavą Tamulevičių, Vitalijų Asovskį, Rišardą Krinickį ir Valerijų Koreškovą. Jų gyvenimo kelias ir darbai amžiams liks pasaulio kultūrizmo istorijoje. Jie paliko ne tik sportinius rezultatus – jie paliko pavyzdį ateinančioms kartoms.
Sugriuvus socialistinei sistemai, pasinėrėme į Vakarų demokratijos pasaulį. Kartu pasikeitė ir sportas. Ką jame radome? Vieni sugebėjo prisitaikyti ir išlikti ištikimi savo vertybėms, kiti pasimetė, o daugelį naujoji sistema tiesiog prarijo.
Šiandien sportininkai blaškosi tarp kelių dešimčių kultūrizmo federacijų. Pasirinkimas – milžiniškas. Yra „natūralus“ kultūrizmas, įvairiausios alternatyvios organizacijos, kiekviena skelbia savo pasaulio čempionus. Kasmet jų atsiranda šimtai ar net tūkstančiai. Tačiau dažniausiai praeina vos metai, ir tų čempionų vardų jau niekas nebeatsimena. O juk kadaise pasaulio čempionus pažinojo visi šio sporto gerbėjai.
Su retomis išimtimis šiandieninis kultūrizmas prarado tai, kas kadaise buvo svarbiausia – aiškią sportinę vertę ir autoritetą. Kiekvienas renkasi tai, kas jam priimtina. Daugelis save realizuoja sporto festivaliuose, kurių dabar gausu. Juose taip pat iškovojamos pergalės, įteikiami įspūdingi trofėjai.
Tačiau verta sustoti ir savęs paklausti: kai po daugelio metų sportinis kelias baigsis, ar tikrai didžiuositės festivalių titulais?
Po kelių dienų Vilniuje vyks Dainų šventė – didžiausias Lietuvos kultūros festivalis. Jo dalyviai taip pat gauna apdovanojimus, pelno žiūrovų pripažinimą. Ar sporto festivalio nugalėtojo titulas iš esmės kuo nors skiriasi nuo pergalės kultūros festivalyje? Tebūnie tai klausimas kiekvienam sportininkui.
Liūdna matyti, kad šiandien kultūristai vis rečiau analizuoja situaciją, vis rečiau mąsto strategiškai. Dažnai jie drąsiai žengia pirmyn, tačiau ne visada teisinga kryptimi. Nebeliko strategiškai mąstančių trenerių ir vadovų, gebančių matyti ne vien artimiausias varžybas, bet ir viso sporto ateitį.
Po Inaro Mardo mirties Estijos kultūrizmui ilgą laiką vadovavo žmogus - virėjas, labiau garsėjęs gerais ryšiais nei sportiniais nuopelnais. Vėliau federacijos vadovu tapo žmogus, visuomenėje išgarsėjęs prekiaudamas kiaušiniais turguje. Ar tai buvo sporto autoritetai? Kur šiandien yra Estijos kultūrizmas? Apie Latvijos kultūrizmo padėtį taip pat sunku kalbėti optimistiškai.
Sportininkai, stebėkite. Mąstykite. Analizuokite. Darykite išvadas.
Gyvenimas bėga labai greitai. Prarasto laiko nebesugrąžinsite. Todėl svarbiausia ne tik laimėti šiandien, bet ir pasirinkti tokį kelią, kuriuo po daugelio metų galėtumėte didžiuotis. Tik tada sportui atiduoti metai turės tikrąją prasmę.
„Gintarinio prizo“ istorijos
Albertas Remeika – neįgyvendintos svajonės
Aštuntajame dešimtmetyje kultūrizmas Sovietų Sąjungoje buvo laikomas ideologiškai nepageidaujama sporto šaka. Oficialiai jis buvo draudžiamas, todėl sportininkai treniravosi slapta – rūsiuose, bombų slėptuvėse ir kitose nuošaliose vietose. Nepaisant valdžios spaudimo, būtent tokiomis sąlygomis užaugo ne vienas talentingas Lietuvos kultūristas.
1975 metais į pagrindinį Klaipėdos kultūrizmo klubą „Gintaras“, veikusį Klaipėdos jūrų prekybos uosto bombų slėptuvėje, atėjo treniruotis Albertas Remeika. Jis iš karto išsiskyrė didelėmis ambicijomis, ryžtu ir nepaprastu darbštumu. Jaunasis sportininkas siekė ne tik kardinaliai pakeisti savo kūną, bet ir tapti vienu stipriausių Lietuvos kultūristų, dalyvauti tuo metu valdžios nepripažįstamose varžybose.
Albertą treniravo Edmundas Daubaras – vienas teoriškai stipriausių to meto TSRS kultūrizmo specialistų. Treniruočių metodika buvo grindžiama ne tik praktine patirtimi, bet ir užsienio literatūra, ryšiais su Čekoslovakijos kultūristais bei 1975 metų absoliutaus IFBB Europos čempiono Peterio Stacho treniruočių analize.
Treniruotės buvo itin intensyvios. Didelis dėmesys skirtas ir mitybai – kasdien Albertas suvartodavo apie du kilogramus varškės ir 20–30 kiaušinių. Per vos aštuoniolika mėnesių jo kūno svoris padidėjo nuo 88 iki 120 kilogramų, o bicepso apimtis pasiekė net 52 centimetrus. Nors jis nespecializavosi jėgos sporto rungtyse, fizinis pajėgumas buvo įspūdingas ir pelnė specialistų pripažinimą.
Dar būdamas jaunimo amžiaus grupės sportininkas, 1978 metais Albertas Remeika dalyvavo Taline vykusiame „Georgo Tenno memoriale“, kur aukščiausio ūgio kategorijoje iškovojo trečiąją vietą. Tai buvo sėkmingas debiutas tarptautinėje arenoje.
Tų pačių metų „Gintarinio prizo“ turnyre Klaipėdoje jis užėmė antrąją vietą savo kategorijoje. 1979 metais, dar priklausydamas jaunimo grupei, Albertas jau varžėsi tarp suaugusiųjų Kaune vykusiose „Komjaunimo taurės“ pirmenybėse. Jo įspūdinga raumenų masė, proporcijos ir fizinis pasirengimas stebino tiek teisėjus, tiek sporto specialistus. Daugelis neabejojo, kad Klaipėda augina vieną perspektyviausių Lietuvos kultūristų.
Tačiau didelėms sportinėms svajonėms nebuvo lemta išsipildyti. Nuolatiniai nesutarimai tarp neoficialios Lietuvos TSR kultūrizmo federacijos vadovų neigiamai veikė visą šalies kultūrizmo judėjimą. Tuo pat metu Edmundas Daubaras išvyko studijuoti antrosios specialybės į Vilniaus universitetą, o Albertas Remeika nusprendė pasitraukti iš aktyvaus sporto.
Taip netikėtai baigėsi vieno talentingiausių savo kartos Klaipėdos kultūristų karjera.
Išvada
Alberto Remeikos istorija yra ne tik pasakojimas apie išskirtinius fizinius duomenis ir didžiulį darbštumą. Tai liudijimas apie kartą sportininkų, kuriems teko siekti aukštų rezultatų politinių draudimų, informacijos stokos ir nuolatinių organizacinių konfliktų sąlygomis. Remeika turėjo visas prielaidas tapti vienu ryškiausių Lietuvos kultūrizmo atletų, tačiau jo karjerą nutraukė ne sportinės priežastys. Jo likimas primena, kiek daug talentų anuomet liko neatsiskleidę ne dėl valios ar gebėjimų stokos, o dėl laikmečio aplinkybių. Vis dėlto Alberto Remeikos vardas išlieka reikšminga Klaipėdos kultūrizmo istorijos dalimi ir vienu iš „Gintarinio prizo“ epochos simbolių.
Išsamią informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
„Gintarinio prizo“ istorijos
Maiklas Mičelas – visur aukštumoje
Su legendiniu tarptautiniu „Gintarinio prizo“ turnyru neatsiejamai susijęs išskirtinis sportininkas, kino aktorius, režisierius ir buvęs Didžiosios Britanijos specialiųjų pajėgų karininkas škotas Maiklas Mičelas (Michael Mitchell, 1956–2021). Jo asmenybė išsiskyrė ne tik sportiniais pasiekimais, bet ir nepaprasta gyvenimo patirtimi, kuri pelnė jam pagarbą įvairiose pasaulio šalyse.
Pasaulinės WFF–WBBF federacijos veikloje Maiklas Mičelas pradėjo dalyvauti 1996 metais. Nuo pirmųjų pažinties su federacija dienų jis tapo aktyviu jos renginių dalyviu ir ištikimu bendražygiu. Daugiau kaip dvidešimt penkerius metus jis dalyvavo Europos ir pasaulio čempionatuose, tarptautiniuose kongresuose, oficialiuose federacijos susitikimuose bei įvairiuose reprezentaciniuose renginiuose. Iki pat paskutiniųjų savo gyvenimo dienų jis liko aktyvus WFF–WBBF federacijos narys ir vienas ryškiausių jos ambasadorių.
Sporte Maiklas Mičelas pasiekė įspūdingų rezultatų. Per savo ilgą karjerą jis ne kartą tapo tarptautinių varžybų nugalėtoju ir prizininku. Jo pergalės garsino ne tik jo gimtąją Škotiją, bet ir pačią WFF–WBBF federaciją. Dėl puikios fizinės formos, disciplinos ir profesionalumo jis pelnė autoritetą tarp sportininkų iš įvairių pasaulio šalių. Ne vienas jaunosios kartos atletas jį laikė pavyzdžiu, kaip sportinius laimėjimus galima derinti su aukšta asmenine kultūra ir pagarba varžovams.
Tačiau Maiklo Mičelo veikla neapsiribojo vien sportu. Jis buvo profesionalus kino aktorius ir režisierius, filmavosi įvairių šalių kino projektuose, dalyvavo tarptautiniuose kino festivaliuose, bendravo su žinomais kino pasaulio kūrėjais. Už savo kūrybinę veiklą jis pelnė ne vieną apdovanojimą. Ši įvairiapusė patirtis suteikė jam išskirtinį gebėjimą lengvai bendrauti su įvairių profesijų ir kultūrų žmonėmis, o tai buvo itin svarbu atstovaujant federacijai tarptautinėje erdvėje.
Ne mažiau reikšminga buvo ir jo karinė tarnyba. Buvęs Didžiosios Britanijos specialiųjų pajėgų karininkas visą gyvenimą išsaugojo karininkui būdingas savybes – drausmę, atsakomybę, principingumą ir gebėjimą priimti sprendimus sudėtingomis aplinkybėmis. Šios savybės atsispindėjo ir jo veikloje sporte bei visuomeniniame gyvenime.
2005 metais Maiklas Mičelas Turkijos Viduržemio jūros pakrantėje įsigijo namą. Ši vieta tapo jo antraisiais namais, kur jis praleisdavo nemažą dalį laisvalaikio. Būtent čia gimė idėja surengti vieną iš svarbiausių WFF–WBBF federacijos tarptautinių renginių Turkijoje.
Rengiantis 2007 metais organizuoti tarptautinį WFF–WBBF čempionatą prestižiniame „LykiaWorld“ kurorte, 2006 metais Maiklas Mičelas pakvietė federacijos prezidentą Edmundą Daubarą atvykti į Turkiją. Buvo surengta oficiali spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Turkijos žurnalistai, sporto organizacijų vadovai ir Sporto ministerijos atstovai. Renginio metu buvo pristatyta WFF–WBBF federacijos veikla, jos organizuojami pasaulio čempionatai bei būsimos varžybos Turkijoje. Šis susitikimas tapo svarbiu žingsniu plečiant federacijos veiklą Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros regione.
Ne mažiau svarbus buvo ir 2007 metų pasaulio čempionatas Vilniuje. Po jo Maiklas Mičelas, būdamas oficialios Pasaulinės WFF–WBBF federacijos delegacijos nariu, dalyvavo priėmime Lietuvos Respublikos Seime ir spaudos konferencijoje naujienų agentūroje ELTA. Susitikimuose buvo aptarti įvykę pasaulio čempionatai, federacijos ateities planai, tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvos. Taip pat buvo pristatyta legendinio „Gintarinio prizo“ istorija ir pateiktas būsimo jubiliejinio 40-ojo turnyro organizavimo projektas. Tokie susitikimai rodė, kad federacijos veikla buvo vertinama ne tik sporto bendruomenėje, bet ir valstybiniu lygmeniu.
Per savo gyvenimą Maiklas Mičelas pelnė daugybę sportinių, visuomeninių ir kūrybinių apdovanojimų. Tačiau vienu reikšmingiausių įvertinimų jis laikė Pasaulinės WFF–WBBF federacijos “Garbės aukso medalį”, kuris jam buvo iškilmingai įteiktas 2010 metais. Šiuo apdovanojimu federacija pagerbia tik tuos asmenis, kurių veikla turi išliekamąją vertę pasaulinio kultūrizmo istorijai ir kurie savo darbu prisideda prie federacijos autoriteto stiprinimo tarptautiniu mastu.
Maiklo Mičelo gyvenimas buvo kupinas iššūkių, pergalių ir prasmingų darbų. Sportas, karinė tarnyba, kinas ir visuomeninė veikla susiliejo į vieną nepaprastai turtingą gyvenimo kelią. Visur, kur tik jis dirbo ar varžėsi, siekė aukščiausių rezultatų, todėl straipsnio pavadinimas „Visur aukštumoje“ tiksliai apibūdina jo asmenybę.
Išvados
Maiklas Mičelas buvo viena ryškiausių WFF–WBBF federacijos asmenybių, kurios veikla gerokai pranoko sporto ribas. Jis tapo federacijos idėjų skleidėju, tarptautinių ryšių puoselėtoju ir aktyviu „Gintarinio prizo“ turnyro istorijos dalyviu.
Jo autoritetas sporto, kino ir visuomenės sluoksniuose padėjo garsinti WFF–WBBF federacijos vardą daugelyje pasaulio šalių. Asmeniniai ryšiai, iniciatyvos organizuojant tarptautinius renginius bei aktyvus dalyvavimas oficialiuose federacijos susitikimuose prisidėjo prie organizacijos tarptautinio pripažinimo ir augimo.
Praėjus metams po jo mirties, Maiklo Mičelo vardas tebėra minimas su pagarba. Jis išliko ne tik pasaulio čempionas ar kino aktorius, bet ir žmogus, kuris savo darbais įrodė ištikimybę sportui, draugams ir WFF–WBBF federacijai. Todėl jo vardas pelnytai įrašytas į legendinio „Gintarinio prizo“ istoriją, o jo gyvenimo pavyzdys ir šiandien įkvepia naujas sportininkų kartas.
Išsamesnę informaciją rasite tarptautiniame puslapyje www.wff.lt
